- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-18
- Bylos Nr.
- e2A-259-123/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04569-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė, Žydrūnas Bertašius, Virginija Nijolė
- Atsakovas
- UAB „Vakarų Baltijos laivų statyba“
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus
- Trečiasis asmuo
- I. S., Klaipėdos teritorinė
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. e2A-259-123/2016
2016 m. vasario 18 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjai Žydrūnas Bertašius, Albina Pupeikienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Vakarų Baltijos laivų statyba“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovei UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys I. S. (I. S.), Klaipėdos teritorinė darbo birža,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašo teismo priteisti iš atsakovės 941,27 Eur žalos atlyginimo. Nurodė, kad VSDFV Utenos skyrius trečiajam asmeniui I. S. mokėjo nedarbo socialinio draudimo išmoką laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-05-31 po 188,25 Eur (650 Lt) per mėnesį. Klaipėdos apygardos teismas 2013-10-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1272-112/2013 ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-04-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2014 pripažino neteisėtu darbo sutarties, sudarytos tarp atsakovės ir trečiojo asmens I. S., nutraukimą ir priteisė trečiajam asmeniui I. S. 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (26023,20 Lt), taip pat 68652,68 Lt vidutinio darbo užmokesčio atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pagal draudėjo pateiktus duomenis VSDFV Klaipėdos skyrius 2014-07-11 priėmė sprendimą Nr. (7.1) DK-2763 „Dėl I. S. duomenų tikslinimo pagal UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ prašymą, Klaipėdos apygardos teismo 2013-10-03 nutartį ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartį“. 2014-10-14 VSDFV Utenos skyrius, gavęs informaciją apie pasikeitusį, t. y. panaikintą trečiojo asmens I. S. bedarbio statusą, kreipėsi į Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyrių dėl informacijos apie šiame skyriuje registruotų bedarbių valstybinio socialinio draudimo pabaigos datų pakeitimus pateikimo. 2014-11-04 VSDFV Utenos skyrius priėmė sprendimą „Dėl I. S. nedarbo draudimo išmokos permokos nustatymo“. Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyrius 2014-11-24 sprendimu Nr. SN-1(11.1) „Dėl bedarbio statuso netekimo“ patvirtino, kad trečiasis asmuo I. S. bedarbio statuso neteko nuo 2012-08-31, todėl laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-05-31 susidarė 941,27 Eur (3250 Lt) nedarbo socialinio draudimo išmokos permoka. VSDFV Utenos skyrius prašė atsakovės atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, tačiau atsakovė informavo, kad su pretenzija nesutinka ir žalos VSDFV biudžetui iki pretenzijoje nurodytos datos negrąžino. Laiko, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų – neteisingai įformintų dokumentų apie asmens atleidimą iš darbo, iš VSDFV biudžeto lėšų trečiajam asmeniui I. S. buvo paskirta ir išmokėta 941,27 Eur (3250 Lt) suma, kurią, kaip patirtą žalą, turi atlyginti atsakovė.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-10-22 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ 941,27 Eur nuostolių atlyginimo ieškovo VSDFV Klaipėdos skyriaus naudai. Priteisė iš atsakovės UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ 21 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Teismas nustatė, kad atsakovei nuo 2012-08-30 atleidus trečiąjį asmenį I. S. iš darbo, pastarajam buvo suteiktas bedarbio statusas, ir VSDFV Utenos skyrius už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-05-31 paskyrė ir išmokėjo I. S. iš viso 941,27 Eur (3250 Lt) (5 mėn. x 188,25 Eur (650 Lt)) nedarbo išmoką. Susidarė situacija, kad I. S. yra laikomas atleistu nuo 2013-10-04 (I. S. ankstesnė atleidimo data (2012-08-30) anuliuota) ir trečiajam asmeniui I. S. už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-05-31 (kai mokėta nedarbo išmoka) yra sumokėtas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką ir nedarbo išmoka. Teismui pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, kai asmens atleidimo data yra laikoma teismo sprendimo įsiteisėjimo data, bei iš darbdavio priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką, atsiranda situacija, kad asmuo nebėra laikomas nedirbančiu ir gauna darbinių pajamų, todėl nedarbo išmoka už minėtą laikotarpį neturi būti mokama. Atsakovė neteisingai įformino valstybinio socialinio draudimo duomenis ir šie neteisėti atsakovės veiksmai lėmė žalos ieškovui padarymą. Tam, kad nedarbo draudimo išmokos permoka galėtų būti išieškoma iš išmokos gavėjo I. S., turi būti nustatyta jo kaltė, tačiau šio asmens kaltės nėra. Trečiajam asmeniui I. S. laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-05-31 esant išmokėtai 941,27 Eur (3250 Lt) nedarbo draudimo išmokai, šia suma turėjo būti sumažintas jam už laikotarpį nuo 2012-09-01 iki 2013-10-04 priteistas vidutinis darbo užmokestis, tačiau jis nebuvo sumažintas ir trečiasis asmuo nepagrįstai praturtėjo. Atsakovei atsiranda pagrindas bendra tvarka kreiptis į teismą dėl trečiojo asmens I. S. nepagrįsto praturtėjimo už 941,27 Eur sumą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Vakarų laivų statyba“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-22 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Ieškovui pateikto pranešimo turinys ir nurodytas atleidimo teisinis pagrindas visiškai atitiko atsakovės išleisto įsakymo dėl darbo sutarties nutraukimo turinį ir šios sutarties nutraukimo teisinį pagrindą. Duomenys buvo tikslinami ne dėl to, kad atsakovė 2012 m. neteisingai įformino pranešimą dėl I. S. valstybinio socialinio draudimo pabaigos, bet todėl, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2014-04-11 priėmus galutinį ir neskundžiamą sprendimą paaiškėjo, jog I. S. atleidimo iš darbo data turi būti perkelta iš 2012-08-30 į 2013-10-04, atitinkamai koreguojamos draudžiamosios pajamos ir valstybinio socialinio draudimo įmokos. Atsakovė 2012-08-30 ieškovui pateiktame pranešime negalėjo nurodyti kitų duomenų dėl I. S. atleidimo, nes tą dieną nebuvo ginčo dėl I. S. atleidimo iš darbo. Atsakovė nepažeidė jokių socialinio draudimo santykius reglamentuojančių teisės aktų. Teismo išvada, kad atsakovė neteisingai įformino valstybinio socialinio draudimo dokumentus, yra nepagrįsta. I. S. ginčijo atsakovo 2012-08-29 įsakymą, kuriuo jam paskirta drausminė nuobauda, todėl į ieškovą dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos gavimo kreipėsi nepagrįstai. Ieškovas atsakovu turėjo pasirinkti I. S., kuris nepagrįstai praturtėjęs ieškovo sąskaita, šių pinigų jam negrąžino.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-22 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nedarbo socialinio draudimo išmokų permokas, susidariusias dėl neteisingų registrui pateiktų duomenų, privalo atlyginti draudėjas, pateikęs neteisingus duomenis. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-10-22 sprendime teisėtai ir pagrįstai nustatė neteisėtus atsakovės veiksmus – neteisingą valstybinio socialinio draudimo duomenų įforminimą, kurie lėmė žalos ieškovui padarymą. Nurodo, kad atsakovė turi teisę kreiptis į teismą dėl trečiojo asmens I. S. nepagrįsto praturtėjimo už 941,27 Eur sumą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo teismas priteisė iš atsakovės UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ 941,27 Eur nuostolių atlyginimo ieškovui VSDFV Klaipėdos skyriui.
Nustatyta, kad UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ direktoriaus 2012-08-29 įsakymu „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ Nr. 90A1-3-1-200 trečiasis asmuo I. S. nuo 2012-08-30 buvo atleistas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu. 2014-07-11 atsakovė pateikė elektroninį prašymą dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo, kuriuo patikslino I. S. atleidimo iš darbo datą (valstybinio socialinio draudimo pabaigos datą iš 2012-08-30 į 2014-10-04), pagrindą, draudžiamąsias pajamas, valstybinio socialinio draudimo įmokų sumą ir kt. Pagal atsakovės pateiktus duomenis VSDFV Klaipėdos skyrius 2014-07-11 priėmė sprendimą Nr. (7.1) DK-2763 „Dėl I. S. duomenų tikslinimo pagal UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ prašymą, Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartį ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį“. Po atleidimo iš darbo (2012-08-30) trečiasis asmuo I. S. kreipėsi dėl nedarbo draudimo išmokos gavimo. Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyrius 2014-11-24 sprendimu Nr. SN-1(11.1) „Dėl bedarbio statuso netekimo“ patvirtino, kad I. S. bedarbio statuso neteko nuo 2012-08-31, todėl laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-05-31 susidarė 941,27 Eur (3250 Lt) nedarbo socialinio draudimo išmokos permoka.
Nedarbo socialinio draudimo išmokos skiriamos ir mokamos remiantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymu bei Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-24 nutarimu Nr. 1656 „Dėl nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“. Nedarbo išmokos skiriamos bedarbio statusą turintiems asmenims (Nedarbo socialinio draudimo 5 straipsnis). Vadovaujantis nedarbo socialinio draudimo įstatymo 2 straipsniu, nedarbo išmokų paskirtis – kompensuoti dėl nedarbo negautas pajams ar jų dalį.
Nagrinėjamu atveju I. S. yra laikomas atleistu nuo 2013-10-04 (I. S. ankstesnė atleidimo data (2012-08-30) anuliuota) ir trečiajam asmeniui I. S. už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-05-31 yra išmokėta ir nedarbo socialinio draudimo išmoka, ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką. Klaipėdos miesto apylinkės teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai konstatavo, kad pasibaigus teisminiam procesui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo, kai teismas atleidimą iš darbo pripažįsta neteisėtu, o asmens atleidimo data yra perkeliama į teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną, bei iš darbdavio priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką, susidaro situacija, kad asmuo nebėra laikomas nedirbančiu, nes gauna darbinių pajamų, todėl nedarbo socialinio draudimo išmoka už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-05-31 neturi būti mokama.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, padaręs išvadą, jog I. S. atleidimas iš darbo buvo per griežta drausminė nuobauda, ir konstatavęs, kad I. S. drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – paskirta ne tik pažeidžiant DK nustatytą tvarką, bet ir kad ji nėra adekvati I. S. padarytam darbo drausmės pažeidimui, 2014-04-11 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2014 pripažino I. S. atleidimą iš darbo neteisėtu – kaip atleidimą be teisėto pagrindo, pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką ir paliko galioti Klaipėdos apygardos teismo 2013-10-03 nutarties dalį, kuria Klaipėdos apygardos teismas I. S. paskirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo panaikino ir atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio, reglamentuojančio atsakomybę už Valstybinio socialinio draudimo fondui padarytą žalą, 1 dalis nustato, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės VSDF administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnio 3 dalis nurodo, kad neteisingai apskaičiuotos ir išmokėtos nedarbo socialinio draudimo išmokos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatuose numatyta, kad neteisingai išmokėtos sumos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka (60 punktas), o nustačius, kad nedarbo socialinio draudimo išmokos išmokėtos pagal neteisingai įformintus ar suklastotus dokumentus, išmokų permokos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš kaltų asmenų, išdavusių ar pateikusių šiuos dokumentus (61 punktas). Taigi nedarbo socialinio draudimo išmokų permokas, susidariusias dėl neteisingų registrui pateiktų duomenų, privalo atlyginti draudėjas, pateikęs neteisingus duomenis.
Klaipėdos apygardos teismui 2013-10-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1272-112/2013 darbo sutarties su I. S. nutraukimą pripažinus neteisėtu ir priteisus vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, neteisėtu nuo jo surašymo ir pateikimo automatiškai tapo ir atsakovės UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ pranešimas ieškovui VSDFV Klaipėdos skyriui apie I. S. valstybinio socialinio draudimo pabaigą. Dėl nurodytos aplinkybės Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-10-22 sprendime teisėtai ir pagrįstai nustatė neteisėtus atsakovės veiksmus – neteisingą valstybinio socialinio draudimo duomenų įforminimą (Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų 61 punktas), kurie lėmė žalos ieškovui padarymą. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos būtinos sąlygos atsakovės UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ deliktinei civilinei atsakomybei taikyti, todėl apeliantės UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ apeliacinio skundo argumentai, jog neįrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, yra nepagrįsti.
Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė turi teisę kreiptis į teismą dėl trečiojo asmens I. S. nepagrįsto praturtėjimo už 941,27 Eur sumą (CK 6.242 straipsnis).
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-22 sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.