Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, eA2-30320-1099/2021

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-10-22
Bylos Nr.: eA2-30320-1099/2021
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Pavel Liubkevič
Pareiškėjas: R. B.
Ieškovas: A. S.
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini)
Trečiasis asmuo: A. B.

(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. spalio 22 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos R. B. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-923-631/2020 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl nuosavybės teisių pripažinimo į akcijas, akcininkų susirinkimų nutarimų pripažinimo negaliojančiais ir akcijų pardavimo bendrovei sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo A. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 15 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-923-631/2020, ieškinį tenkino visiškai ir pripažino ieškovo A. S. nuosavybės teisę į 400 vienetų 11 584 Eur nominalios vertės paprastųjų vardinių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ akcijų; pripažino negaliojančiu 2019 m. balandžio 25 d. įrašą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertybinių popierių sąskaitoje dėl 400 vienetų akcijų perleidimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 45 straipsnio 12 dalį; pripažino negaliojančiais 2019 m. gegužės 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus; priteisė ieškovo A. S. naudai iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 651 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; priteisė valstybės naudai iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 19,94 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-1763-855/2020, atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir trečiojo asmens A. B. apeliacinius skundus tenkino; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo A. S. atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 7 940 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovo A. S. trečiajam asmeniui A. B. 441 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. birželio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-208-1075/2021, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimą panaikino, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimą paliko galioti; priteisė ieškovui A. S. iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir trečiojo asmens A. B. po 1 118,15 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Šalies argumentai

4. Pareiškėja R. B. 2021 m. rugsėjo 9 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašo atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-923-631/2020.

5. Pareiškėja nurodo, kad civilinėje byloje Nr. e2-923-631/2020 trečiuoju asmeniu dalyvavo pareiškėjos sutuoktinis A. B., kuris iki naujos 900 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų emisijos buvo vienintelis 100 proc. akcijų turėtojas. Teigia, kad pareiškėja, kaip A. B. sutuoktinė, į minėtos bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukta, nors visos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos buvo įsigytos santuokos metu, t. y. 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų buvo įsigyta 2015 m., o vieninteliam UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui 2016 m. kovo 8 d. priėmus sprendimą padidinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinį kapitalą išleidžiant 900 vienetų naujų bendrovės akcijų, 2016 m. kovo 21 d. buvo sudaryta akcijų pasirašymo sutartis, kurios pagrindu A. B. įsigijo 500 vnt. bendrovės akcijų. Pažymi, kad pareiškėjos ir trečiojo asmens A. B. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini).

6. Pareiškėja aiškina, kad 600 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų yra santuokos metu įgytas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise valdomas turtas. Anot pareiškėjos, ji ir A. B. nei iki santuokos, nei po vėliau nėra sudarę vedybų sutarties, taigi santuokos metu įgytam turtui, įskaitant ir vertybiniams popieriams, taikytinas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisinis režimas, taigi pareiškėja į ginčo akcijas turi tam tikrų teisių. Kitaip tariant, pareiškėjai, iki ieškovui inicijuojant minėtą civilinę bylą, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su A. B. priklausė 100 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, todėl pareiškėja, kaip ir A. B., turėjo būti įtraukta į nurodytos bylos nagrinėjimą.

7. Anot pareiškėjos, įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais buvo nuspręsta ir dėl pareiškėjos materialiųjų teisių ir pareigų, nes išnagrinėtoje byloje pripažinus ieškovui nuosavybės teisę į 400 vnt. bendrovės akcijų (arba 40 proc. balsų), atitinkamai A. B. ir pareiškėjos valdomos akcijos sumažėjo iki 60 proc. Pareiškėja pažymi, kad 100 proc. bendrovės akcijų paketo valdymas turi visiškai kitokią piniginę vertę ir paklausą, nei valdant 60 proc. bendrovės akcijų, jei pareiškėja nuspręstų jai tenkančią akcijų dalį perleisti kitiems asmenims. Tokiu būdu, neįtraukus pareiškėjos į bylos nagrinėjimą, buvo eliminuota galimybė pareiškėjai ginti savo turtinius interesus, išdėstyti savo poziciją byloje nagrinėtais klausimais, be jos žinios ir neteisėtai buvo sumažinta tuo pačiu ir pareiškėjai tenkančios nuosavybės apimtis, dėl ko egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytas proceso atnaujinimo pagrindas.

Šalies argumentai

8. Pareiškėja teigia, kad nuo valdomų akcijų skaičiaus atitinkamai priklauso ir mokėtinų dividendų suma, kas reiškia, jog nusprendus akcininkams išmokėti dividendus, atitinkamai nukentės ir pareiškėjos turtiniai interesai. Be to, nenuginčijus teismo sprendimo santuokos nutraukimo atveju, pareiškėja turėtų tik 30 proc. akcijų, t. y. būtų tik akcininkė, turinti mažumą akcijų, neturinti jokios įtakos sprendimų priėmimui, kas taip pat tiesiogiai turi įtakos ir tokio kiekio akcijų vertei. Tuo tarpu jei būtų nutraukta santuoka ir nuginčytas teismo sprendimas atnaujinus šią civilinę bylą, pareiškėjai priklausytų 50 proc. bendrovės akcijų, kas neabejotinai būtų reikšmingas kiekis bendrovės valdyme, sprendimų priėmime, lemtų visiškai kitokią akcijų vertę ir kt.

9. Pareiškėja pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2021 m. birželio 23 d. nutartyje konstatavus, kad nagrinėjamu atveju įvyko 400 vnt. akcijų perleidimas ieškovo nuosavybėn, buvo pažeistos ne tik imperatyvios teisės normos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 1.93 straipsnio 3 dalis, ABĮ 47 straipsnio 2 ir 3 dalis, 48 straipsnio 8 dalis), bet ir pareiškėjos turtinės teisės bei interesai. Anot pareiškėjos, teismai pažeidė vieną iš svarbių turtinių akcininko teisių, t. y. pirmumo teisę įsigyti bendrovės išleidžiamas akcijas. Pirmumo teisės įsigyti bendrovės išleidžiamas akcijas tikslas – užtikrinti akcininkui galimybę išlaikyti savo dalį bendrovėje nepakitusią, kai didinamas įstatinis kapitalas, bei apsaugoti turtinius akcininko interesus nuo akcijų nuvertėjimo. Taigi, pareiškėjos vertinimu, teismo sprendimas, kuriuo ieškovui pripažinta nuosavybės teisė į 400 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, esant eilei imperatyvių teisės normų pažeidimų, bendrovės akcininko A. B. pirmumo teisės įsigyti šias akcijas ignoravimui, kas reiškia ir pareiškėjos, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise valdomų akcijų savininkės, teisių ir turtinių interesų pažeidimą, yra teisiškai ydingas ir naikintinas. Teigia, kad netekus teisės įgyti perleidžiamas akcijas, šios akcijos buvo įsigytos su bendrove visiškai nesusijusio asmens, kurio interesai yra visiškai priešingi bendrovės interesams ir ateityje, nepanaikinus ieškovo nuosavybės į 400 vnt. bendrovės akcijų, ieškovo buvimas akcininku ne tik kliudys bendrovei vykdyti veiklą, bet ir galimai padarys veiklą visiškai neįmanomą.

10. Pareiškėja nurodo, kad CPK 368 straipsnyje nustatyto 3 mėnesio termino prašymui pateikti dėl proceso atnaujinimo nepraleido, nes apie pagrindą atnaujinti procesą pareiškėja sužinojo tik susipažinusi su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartimi.

Šalies argumentai

11. Pareiškėja teismui 2021 m. spalio 21 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose papildomai nurodo, kad pareiškėja ne tik negalėjo žinoti koks ginčas yra nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. e2-24713-631/2019, bet ir negalėjo suprasti, jog jos teisės yra pažeidžiamos. Be to, pareiškėjai, gavus PVM sąskaitas faktūras apmokėjimui, taip pat negalėjo būti žinoma ir suprantama, kad jos teisės nurodytoje civilinėje byloje yra pažeidžiamos, nes PVM sąskaitose faktūrose nurodyta informacija apie suteiktas teisines paslaugas, laiką ir sumas niekaip nepatvirtina, jog iš tokios informacijos pareiškėjai turėjo būti žinoma ir suprantama apie jos teisių pažeidimą. Taigi, anot pareiškėjos, ieškovas neįrodė, jog pareiškėjai apie jos teisių pažeidimą buvo žinoma jau 2019 m. liepos mėn.

12. Papildomai pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 27 d. civilinėje byloje Nr. e2A-1763-855/2020 ieškovo ieškinį atmetė, kas reiškia, jog pareiškėjos teisės, net ir tuo atveju, jei jai būtų žinomas šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas, nebuvo pažeistos. Teigia, kad atmetus ieškinį, nebuvo nuspręsta modifikuoti pareiškėjos materialines teises ir pareigas, todėl pareiškėjai net nebūtų iškilęs poreikis ginti savo teises. Tik Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2021 m. birželio 23 d. priėmus nutartį ir pasisakius dėl 400 vnt. bendrovės akcijų pripažinimo ieškovo nuosavybe, atitinkamai buvo nuspręsta ir dėl pareiškėjos, kuri nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą, materialiųjų teisių ir pareigų. Anot pareiškėjos, aplinkybė, sudaranti pagrindą atnaujinti procesą (kad teismas nusprendė dėl pareiškėjos materialinių teisių ir pareigų), įvyko tik 2021 m. birželio 23 d. Lietuvos Aukščiausiajam teismui priėmus nutartį, todėl CPK 368 straipsnyje nustatyto trijų mėnesių termino eiga negalėjo prasidėti anksčiau, negu įvyko pagrindą atnaujinti procesą sudaranti pažeidimas, t. y. anksčiau negu 2021 m. birželio 23 d.

13. Pareiškėja pažymi, kad neturi galimybės kitaip ginti savo teises, kaip tik atnaujindama procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, o tai padaryti ji gali tik po teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta dėl pareiškėjos teisių ir pareigų, įsiteisėjimo. Kadangi byla buvo baigta įsiteisėjusia Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartimi, CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas negalėjo prasidėti anksčiau.

Atsiliepimas

14. Suinteresuotas asmuo (ieškovas) A. S. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame su pareiškimu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Taip pat prašo priteisti suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

15. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėja praleido 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, nes iš civilinės bylos Nr. e2-923-631/2020 medžiagos matyti, jog pareiškėja, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko ir vadovo A. B. sutuoktinė, atsiimdavo teismo siųstus procesinius dokumentus, skirtus jos sutuoktiniui. Pareiškėja, priimdama teismo procesinius dokumentus bei teismo pranešimus apie teismo posėdžius, perduodavo juos savo sutuoktiniui, todėl neįmanoma, kad ne vieną kartą gaudama dokumentus iš teismo ir perduodama juos savo sutuoktiniui, pareiškėja nepasidomėjo ir nežinojo, kokioje byloje dalyvauja jos vyras. Be to, suinteresuotas asmuo pažymi, kad įteikiant procesinius dokumentus, pašto darbuotojas atplėšia voką ir pateikia procesinius dokumentus asmeniui, kuris turi pasirašyti, jog tuos procesinius dokumentus gavo. Taigi, anot suinteresuoto asmens, pareiškėja matė ne tik teismo pranešimus, bet ir procesinius dokumentus, iš kurių turinio galėjo ir privalėjo žinoti apie civilinės bylos esmę. Teigia, kad pareiškėja nuo 2019 m. liepos mėnesio ne tik žinojo apie teisminį ginčą su A. S., bet įteikus jai atsiliepimą į pareikštą ieškinį, tiksliai žinojo to ginčo pobūdį ir faktines bylos aplinkybes. Be to, pažymi, kad pareiškėja nuo 2014 m. iki 2021 m. birželio 18 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja. Suinteresuoto asmens žiniomis, pareiškėja bendrovėje tvarkė buhalterinę apskaitą, todėl tikrai žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi ginčą su A. S. dėl akcijų, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo mato piniginių lėšų judėjimą bendrovėje, privalo teikti PVM sąskaitas faktūras Valstybinei mokesčių inspekcijai. Taigi, pareiškėja turėjo visą informaciją apie iškilusį teisminį ginčą tiek iš savo šeimyninių santykių su bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir akcininku A. B., atsiimdama jam siunčiamus teismo procesinius dokumentus, tiek iš darbinių santykių su pačia bendrove UAB „(duomenys neskelbtini)“.

16. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas buvo peržiūrėtas apeliacine bei kasacine tvarka, bei nei Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1763-855/2020, nei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. birželio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-208-1075/2021, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, nes teismo sprendimu nėra nuspręsta dėl kitų asmenų, tame tarpe ir R. B., materialiųjų teisių ir pareigų.

17. Pažymi, kad atmestini pareiškėjos argumentai dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nes akcininko sutuoktinis iš viso neturi teisės priimti sprendimų dėl pelno paskirstymo/nepaskirstymo. Akcininkai A. S. ir A. B., atsižvelgdami į įmonės finansinę būklę, gali priimti sprendimą neskirstyti įmonės pelno, o naudoti jį investicijoms; tokie sprendimai priimami, neatsižvelgiant į sutuoktinio valią.

18. Anot suinteresuoto asmens, neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys negali prašyti proceso atnaujinti kitais pagrindais, t. y. nei dėl padarytos aiškios teisės taikymo klaidos, nei dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, ar kt. Taigi, pareiškėjos prašymo argumentai, nesusiję su CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu proceso atnaujinimo pagrindu, neturi jokios teisinės reikšmės. Papildomai pažymi, kad įstatymų leidėjas kitiems asmenims, turintiems teisę pateikti prašymus dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu dėl padarytos aiškios teisės taikymo klaidos, susiejo šį pagrindą su aiškios teisės normos taikymo klaidos padarymu pirmosios instancijos teismo sprendime, o ne kasacinio teismo nutartyje. Be to, atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies pagrindu leidžiama tik tuo atveju, jei byla nebuvo peržiūrėta apeliacine tvarka. Kadangi pareiškėja CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu iš viso negali teikti prašymo atnaujinti procesą, o savo prašyme kalba apie neva tai padarytą aiškią teisės normos taikymo klaidą kasacinės instancijos teismo nutartyje, o tai neatitinka įstatyminio reglamentavimo dėl proceso atnaujinimo.

Atsiliepimas

19. Suinteresuotas asmuo (atsakovė) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti.

20. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad egzistuoja abi nurodytos sąlygos proceso atnaujinimui CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Pirma, pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės patvirtina, kad A. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas įgijo santuokos su pareiškėja metu, o A. B. ir pareiškėja nėra sudarę vedybų sutarties, todėl A. B. įgytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos yra A. B. ir pareiškėjos turtas, kuriam taikytinas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinis režimas. Šiuo atveju pareiškėja, būdama A. B. sutuoktine, ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės pagrindu kartu su A. B. turėdama teisę į 100 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išleistų akcijų, o kartu ir teisę į 100 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dividendų, privalėjo būti įtraukta į bylos nagrinėjimą ir išklausyta. Antra, byloje tenkinus ieškovo ieškinį ir priėmus sprendimą dėl imperatyviai reglamentuotos restitucijos netaikymo, buvo kardinaliai sumažinta A. B. ir pareiškėjai priklausančio turto apimtis, nes bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdytas 100 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų paketas buvo sumažintas iki 60 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų paketo, sudarant sąlygas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų struktūroje atsirasti naujam akcininkui – ieškovui. Suinteresuotas asmuo sutinka su pareiškėjos argumentu, kad 100 proc UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų paketo valdymas turi kitokią piniginę vertę ir paklausą, nei 60 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų paketo valdymas.

21. Suinteresuotas asmuo taip pat pažymi, kad byloje neišklausius pareiškėjos teisinės pozicijos ir priimtu sprendimu pripažinus ieškovui nuosavybės teisę į 400 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, buvo pažeista imperatyvi CK 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata dėl privalomos notarinės sandorių formos, kas tokį teismo nurodytą akcijų perleidimo sandorį daro negaliojančiu (CK 1.93 straipsnio 3 dalis). Suinteresuotas asmuo sutinka su pareiškėjos pareiškime išdėstytais argumentais, jog buvo pažeista ir imperatyvi ABĮ 47 straipsnio 2 dalies norma. Teigia, kad bendrovėje buvo du akcininkai ? A. B. ir pati bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusias 400 vnt. akcijų pirmiausia turėjo teisę įsigyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas A. B.. Atitinkamai, nurodytos akcijos, teismo sprendimu, visiškai nepagrįstai buvo pripažintos ieškovo nuosavybe, tokiu būdu, be kita ko, pažeidžiant fundamentalią akcininko A. B. (o tuo pačiu ir pareiškėjos) pirmumo teisę šias akcijas įsigyti. Anot suinteresuoto asmens, teismas neturėjo jokio pagrindo suabsoliutinti ieškovo interesus bei visiškai paneigti A. B., pareiškėjos ir pačios bendrovės interesus, ne tik atsižvelgdamas į galiojantį teisinį reglamentavimą, bet ir į tai, kad ieškovas nėra suinteresuotas sklandžia UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla.

22. Suinteresuotas asmuo (trečiasis asmuo) A. B. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti; iš esmės palaiko ir atkartoja pareiškėjos pareiškime išdėstytas aplinkybes.

23. Suinteresuotas asmuo papildomai pažymi, kad kvestionuojamais teismų sprendimais, be kita ko, buvo pasisakyta ir dėl pareiškėjos, kaip suinteresuoto asmens A. B. sutuoktinės, turtinių interesų, t. y. buvo nepagrįstai sumažinta ir R. B. tenkančio turto – vertybinių popierių, apimtis. Aiškina, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise suinteresuotas asmuo A. B. ir pareiškėja R. B. valdė 100 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, tačiau teismams pripažinus ieškovui A. S. nuosavybės teisę į 400 vnt. bendrovės akcijų, atitinkamai pareiškėjos kartu su suinteresuoto asmeniu valdomų akcijų balsų skaičius sumažėjo, o tai reiškia, kad sumažėjo ne tik turto apimtis, bet ir jo vertė. Taigi, teigia, kad R. B. neįtraukimas į bylos procesą lėmė jos teisių pažeidimą ir suponuoja absoliutų teismo sprendimo negaliojimą. Padarytas proceso teisės pažeidimas yra reikšmingas pareiškėjos atžvilgiu, todėl procesas byloje turi būti pakartotas, sudarant galimybę į bylos nagrinėjimą neįtrauktai pareiškėjai pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, būti išklausytai, dėl ko pareiškėjos R. B. pareiškimas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu yra tinkamas, pagrįstas ir tenkintinas.

24. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad siekdamas pašalinti bet kokias abejones, patvirtina, jog būtų pasinaudojęs ABĮ įtvirtinta jo, kaip vienintelio akcininko, pirmumo teise įsigyti visas parduodamas 900 vnt. bendrovės akcijas, kas būtų eliminavę tuo pačiu ir pareiškėjos turtinių teisių ir jų apimties sumažėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

25. Nagrinėjamos bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 15 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-923-631/2020, ieškinį tenkino visiškai ir pripažino ieškovo A. S. nuosavybės teisę į 400 vienetų 11 584 Eur nominalios vertės paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų; pripažino negaliojančiu 2019 m. balandžio 25 d. įrašą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertybinių popierių sąskaitoje dėl 400 vienetų akcijų perleidimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal ABĮ 45 straipsnio 12 dalį; pripažino negaliojančiais 2019 m. gegužės 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus; priteisė ieškovo A. S. naudai iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 651 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; priteisė valstybės naudai iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 19,94 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

26. Taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-1763-855/2020, atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir trečiojo asmens A. B. apeliacinius skundus tenkino; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo A. S. atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 7 940 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovo A. S. trečiajam asmeniui A. B. 441 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Žemesnės instancijos teismas

27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. birželio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-208-1075/2021, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimą panaikino, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimą paliko galioti; priteisė ieškovui A. S. iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir trečiojo asmens A. B. po 1 118,15 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

28. Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Vadovaujantis CPK 365 straipsnio 1 dalimi, bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.

29. Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai. Taigi, proceso atnaujinimas yra išimtinė priemonė civiliniame procese, kuri taikoma tik išimtiniais atvejais. Jų baigtinis sąrašas yra įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalyje.

30. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Bylos peržiūrėjimas neturėtų būti traktuojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, ir vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylą nagrinėti iš naujo (EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimo byloje R. prieš Rusiją, peticijos Nr. 52854/99, par. 51–52). Teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Šis nukrypimas būtų suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais tik jei tai būtų pateisinama dėl primygtinio socialinio poreikio, o ne vien tik dėl „teisinės švaros“ (2009 m. liepos 23 d. sprendimo byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 8269/02, par. 38). Atitinkamas sprendimas gali būti panaikintas tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (EŽTT 2001 m. kovo 29 sprendimo byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 40713/04, par. 18).

31. Atsižvelgiant į proceso atnaujinimo, kaip išimtinės teismų procesinių sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo tikrinimo formos, paskirtį, CPK normos imperatyviai reglamentuoja tiek tokio atnaujinimo pagrindus, tiek ir tvarką. Pagal CPK 370 straipsnio 1 bei 3 dalis, teismas gali nutartimi atnaujinti procesą tik nustatęs, jog prašymas atnaujinti procesą atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, yra paduotas nepraleidus įstatymo nustatyto termino (CPK 368 straipsnio 1 dalis) ir yra pagrįstas CPK 366 straipsnio pirmoje dalyje įtvirtintais pagrindais. Laikantis rungimosi, dispozityvumo ir šalių lygiateisiškumo principų, bylos proceso atnaujinimo siekianti šalis turi nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą, motyvus, pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus bei pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą (CPK 369 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).

Dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti

32. Vadovaujantis CPK 368 straipsnio 1 dalimi, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).

33. Kasacinio teismo pažymėta, kad, įvertinus proceso atnaujinimo instituto išimtinumą bei siekiant užtikrinti proceso koncentruotumo, teisinio apibrėžtumo principus, padedančius užkirsti kelią proceso vilkinimui ir įpareigojančius byloje dalyvaujančius asmenis sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. CIK-1/2019).

34. Prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis. Tokią pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

35. Kasacinio teismo praktika aiškinant civilinio proceso įstatymo normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012).

36. Pareiškėja nurodo, kad trijų mėnesių termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti nepraleido, nes apie pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-923-631/2020 sužinojo susipažinusi su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartimi.

37. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja nedalyvavo minėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-923-631/2020 (nebuvo įtraukta į procesą; ginčo dėl šios aplinkybės byloje nekilo). Kita vertus, iš suinteresuoto asmens (ieškovo) A. S. pateiktų, taip pat civilinės bylos Nr. e2-923-631/2020 duomenų matyti, kad pareiškėja priimdavo jos sutuoktiniui A. B., kuris dalyvavo minėtoje byloje, adresuotus procesinius dokumentus, siųstus nurodytoje civilinėje byloje (2019 m. liepos 31 d. siųstą teismo pranešimą pasirašytinai priėmė A. B. sutuoktinė R. B.; 2019 m. rugsėjo 17 d. siųstą šaukimą į 2019 m. spalio 24 d. parengiamąjį teismo posėdį pasirašytinai priėmė A. B. sutuoktinė R. B.; 2020 m. sausio 16 d. siųstą atsiliepimą į ieškinį pasirašytinai priėmė A. B. sutuoktinė R. B.; 2020 m. vasario 4 d. siųstą šaukimą į 2020 m. vasario 21 d. teismo posėdį pasirašytinai priėmė A. B. sutuoktinė R. B.; 2020 m. vasario 28 d. siųstą šaukimą į 2020 m. balandžio 28 d. teismo posėdį pasirašytinai priėmė A. B. sutuoktinė R. B.). Nors pareiškėja savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad niekada neatplėšė ir neskaitė ne jai adresuotų siuntų, todėl iš pridedamų pažymų ji niekaip negalėjo suprasti ir žinoti, koks ginčas yra nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. e2-24713-631/2019, tačiau šie pareiškėjos argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Teismas pažymi, kad ant teismo vokų, kuriuose siunčiami teismo procesiniai dokumentai, yra nurodytas užrašas „Įteikdamas adresatui atplėškite“; pažymos, ant kurių proceso šalys turi pasirašyti (ir šiuo atveju pareiškėja yra ant jų pasirašiusi), būna įdėtos į voko vidų, todėl pareiškėja ant minėtų pažymų negalėjo pasirašyti neatplėšdama vokų.

38. Be to, iš viešų registrų (Sodros) duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad pareiškėja nuo 2014 m. iki 2021 m. birželio 18 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja. Suinteresuotas asmuo (ieškovas) A. S., be kita ko, nurodė, jog pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo buhaltere; pareiškėja šių aplinkybių nagrinėjamoje byloje neginčijo. Taigi, pareiškėja, apie vykstantį teisminį procesą turėjo žinoti ir darbovietėje, tvarkydama finansinius bendrovės reikalus kaip buhalterė (iš civilinės bylos Nr. e2-923-631/2020 duomenų matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. iki 2020 m. balandžio 1 d. atliko mokėjimus, susijusius su advokato išlaidomis; iš civilinės bylos Nr. e2A-1763-855/2020 duomenų matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 13 d. iki 2020 m. spalio 13 d. atliko mokėjimus, susijusius su advokato išlaidomis; iš civilinės bylos Nr. e3K-3-208-1075/2021 duomenų matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. vasario 26 d. atliko mokėjimą, susijusį su advokato išlaidomis). Pareiškėja, tvarkydama bendrovės finansus, matė (turėjo matyti) advokatų kontoros išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir žinojo (turėjo žinoti) jų paskirtį (dėl ko šios sąskaitos buvo išrašytos).

39. Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja apie bylą, kurios procesą prašo atnaujinti, sužinojo gerokai iki nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties priėmimo, todėl nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog yra nustatyta aplinkybė, kad pareiškėja praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, kas laikytina savarankišku pagrindu prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo

40. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėja pareiškimą dėl proceso atnaujinimo iš esmės grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, t. y. kad ginčo sprendimais buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų, šiuo atveju pareiškėjos, materialiųjų teisių ar pareigų. Pareiškėja teigia, kad ginčo sprendimai turi įtakos ir jos turtinėms teisėms bei interesams, sukelia jai pasekmes, t. y. priimtais sprendimais buvo sumažinta turto, kuris yra bendroji jungtinių sutuoktinių nuosavybė, apimtis.

41. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluota taisyklė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujintas nustačius ne tik tai, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet ir tai, kad sprendimu teismas nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 365 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010). Teismas turi įvertinti, kokią įtaką šio asmens įtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo turėti teismo sprendime nurodomų teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2005; 2007 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2007). Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti; 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012). Sprendimo įtaka neįtrauktų asmenų teisių pasikeitimui turi būti reali, todėl svarbu nustatyti sprendimu pakeistų teisių ir pareigų ryšį, kad būtų galima konstatuoti, jog dėl proceso šalių teisių ir pareigų bei neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų ryšio pasikeitė pastarųjų turinys. Nenustačius šio pasikeitimo galimybės, proceso atnaujinimas gali tapti trukdžiu įsiteisėjusiam teismo sprendimui vykdyti ir būtų pažeistas proceso atnaujinimo tikslas, taip pat koncentruotumo principas, nes būtų sudarytos sąlygos nepagrįstam pakartotiniam bylinėjimuisi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010).

42. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nusprendimas dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar pasekmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010; 2007 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007).

43. Kaip minėta, prašomoje atnaujinti civilinėje byloje Nr. e2-923-631/2020 priimtu 2020 m. liepos 15 d. sprendimu teismas pripažino ieškovo A. S. nuosavybės teisę į 400 vienetų 11 584 Eur nominalios vertės paprastųjų vardinių uždarosios akcinės bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų; pripažino negaliojančiu 2019 m. balandžio 25 d. įrašą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertybinių popierių sąskaitoje dėl 400 vienetų akcijų perleidimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal ABĮ 45 straipsnio 12 dalį; pripažino negaliojančiais 2019 m. gegužės 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus; Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. birželio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-208-1075/2021, minėtą sprendimą paliko galioti. Teismo vertinimu, šiuo atveju nei 2020 m. liepos 15 d. sprendime, nei 2021 m. birželio 23 d. nutartyje nėra tiesiogiai pasisakyta dėl neįtrauktos į bylą pareiškėjos R. B. materialiųjų teisių ar pareigų atsiradimo, pasibaigimo ar išnykimo. Pareiškėjai R. B. priimtu 2020 m. liepos 15 d. sprendimu ir 2021 m. birželio 23 d. nutartimi nėra papildomai nustatytos jokios pareigos ir įsipareigojimai, taip pat nepasikeitė ir jos turimų teisių apimtis.

44. Viena vertus, pareiškėja teisingai nurodo, kad 600 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų yra santuokos metu įgytas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise valdomas turtas vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu; kita vertus, akcija – tai vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo (akcininko) teisę dalyvauti valdant įmonę, jeigu įstatymai nenustato ko kita, teisę gauti akcinės įmonės pelno dalį dividendais ir teisę į dalį įmonės turto, likusio po jos likvidavimo, ir kitas įstatymų nustatytas teises (CK 1.102 straipsnio 1 dalis). Akcijų, sudarančių bendrovės nuosavo kapitalo dalį – įstatinį kapitalą, savininkai yra šios rūšies įmonės dalyviai – bendrovės akcininkai. Bendrovės, kaip juridinio asmens, dalyvis – akcininkas yra tas asmuo, kuris nors tiesiogiai ir neišsaugo nuosavybės teisių į to juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu (CK 2.45 straipsnis). Taigi, akcija, tai turtas, kuris patvirtina ne bet kokio asmens, o būtent akcininko (nagrinėjamu atveju A. B.) teisę dalyvauti valdant įmonę.

45. Be to, teismų praktikoje nurodoma, kad akcininko sutuoktiniui yra garantuojama tik teisė į įmonę kaip į turtą bei iš jos gaunamas pajamas, tačiau akcininko sutuoktinis neįgyja akcininko teisių (tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl akcininko teisių įgyvendinimo ir jų gynimo būdų apžvalga). Taigi, akcininko sutuoktinis neturi akcininko teisių, o gali turėti tik teisę į akcijas, kaip į turtą, jeigu jos įgytos santuokos metu (CK 1.97, 1.101 straipsniai). Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo nurodyta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku yra A. B., o ne pareiškėja (duomenų, jog pareiškėjai priklausytų dalis bendrovės akcijų, byloje nepateikta), todėl pareiškėja, vadovaujantis teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, neturi turtinių ir neturtinių akcininko teisių, numatytų ABĮ, o gali turėti tik teisę į akcijas, kaip į turtą. Papildomai pažymėtina, kad 2020 m. liepos 15 d. sprendimu ir 2021 m. birželio 23 d. nutartimi nebuvo nuspręsta dėl A. B. turimų akcijų, t. y. jų dydis nebuvo pakeistas, todėl ir nepakito turimas turtas (jo apimtis).

46. Taip pat atmestini pareiškėjos argumentai, kad nuo valdomų akcijų skaičiaus atitinkamai priklauso ir mokėtinų dividendų suma, kas reiškia, jog nusprendus akcininkams išmokėti dividendus, atitinkamai nukentės ir pareiškėjos turtiniai interesai. ABĮ 60 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu paskirti dividendai yra bendrovės įsipareigojimas akcininkams. Taigi, dividendai yra akcininkui (o ne jo sutuoktiniui) paskirta pelno dalis (ABĮ 60 straipsnio 1 dalis).

47. Teismas iš dalies pritaria pareiškėjos pozicijai, kad 100 proc. bendrovės akcijų paketo valdymas turi kitokią piniginę vertę ir paklausą, nei valdant 60 proc. bendrovės akcijų. Kita vertus, kaip minėta, pareiškėja nėra akcininkė, todėl ji neturi akcininkės teisių bei pareigų ir negali valdyti ar perleisti nurodytų akcijų. Antra, pareiškėja tik deklaratyviai nurodo aplinkybes apie santuokos nutraukimą (galimo turto dalinimą ir pan.), tačiau nėra duomenų, jog pareiškėja su A. B. būtų nutraukę/ketintų nutraukti santuoką ir jos nuosavybėn būtų perleistos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos ar jų dalis.

48. Be to, sprendžiant dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, turi būti nustatyta, kad neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė šio asmens galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019).

49. Tačiau svarbi ir ta aplinkybė, kad neįtraukti į bylą asmenys negali piktnaudžiauti šiuo institutu, jų veiksmai turi atitikti civiliniame procese įtvirtintus koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatos koreliuoja su bendraisiais proceso atnaujinimo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje principais, kad aukštesnių teismų galia panaikinti ar pakeisti privalomus ir vykdytinus teismų sprendimus turėtų būti įgyvendinama, siekiant ištaisyti esminius trūkumus ir kad proceso šalis neturėtų teisės siekti proceso atnaujinimo tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo (pavyzdžiui, R. v. Russia, no. 52854/99, 51-52,ECHR 2003-IX). Prašyme atnaujinti procesą nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti materialiąja teisės norma pagrįstą teisę ar įstatymo saugomą interesą, kurie pažeisti, jo neįtraukus į procesą, taip pat pateikti įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar jo pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012). Kaip minėta. nagrinėjamu atveju nei pirmosios instancijos, nei aukštesnės instancijos teismai savo sprendimuose tiesiogiai nesprendė ir nepasisakė dėl pareiškėjos teisių ir pareigų. Taip pat teismas ir šioje nutartyje nenustatė, jog ginčo sprendimu pareiškėjos teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti, o pareiškėja įrodymų bei argumentų, kurie pagrįstų jos dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, į bylą, teismo vertinimu, nepateikė.

50. Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad proceso atnaujinimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nagrinėjamu atveju nėra galimas, todėl pareiškėjos prašymas netenkintinas.

51. Taip pat atmestini ir pareiškėjos argumentai, jog išnagrinėtoje byloje buvo pažeistos imperatyvios teisės normos (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CK 1.93 straipsnio 3 dalis, ABĮ 47 straipsnio 2 ir 3 dalis, 48 straipsnio 8 dalis). Iš prašymo turinio matyti, kad pareiškėja galimai prašo atnaujinti procesą ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Pirmiausia, CPK 365 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais. Antra, asmenys gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu tik tada, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis), dėl kurio prašoma atnaujinti procesą, nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo galėjo pateikti tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu. Be to, 2020 m. liepos 15 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-923-631/2020, kaip minėta, buvo peržiūrėtas tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka, ir jokių teisės normų taikymo klaidų aukštesnės instancijos teismai nenustatė.

52. Kiti pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų nurodyti argumentai nesudaro pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio pagrindu. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos žmogaus teisių teismo Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

53. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

54. Netenkinus pareiškėjos prašymo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis ir išlaidos teisinei pagalbai apmokėti) jai nepriteistinos.

55. Suinteresuotas asmuo (ieškovas) A. S. pateikė teismui bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidas patvirtinančius įrodymus 3 267 Eur sumai (726 Eur už prašymą dėl nuostolių atlyginimo; 726 Eur už atskirąjį skundą, 1 815 Eur už atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą dėl proceso atnaujinimo), taip pat sumokėjo 82 (41 + 41) Eur žyminio mokesčio, todėl šios išlaidos – bendrai 3 349 Eur, visa apimtimi priteistinos iš pareiškėjos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis), nes, teismo vertinimu, suinteresuotas asmuo jas patyrė dėl, kaip nustatyta šia nutartimi, nepagrįsto pareiškėjos prašymo. Be to, teismo vertinimu, suinteresuoto asmens (ieškovo) patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai didelės ir reikėtų jas mažinti).

56. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad suinteresuotas asmuo A. S. papildomai patyrė 726 Eur išlaidų už atsiliepimo į pareiškėjos atskirąjį skundą (dėl teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutarties) rengimą; šiuo metu nurodytas atskirasis skundas išsiųstas nagrinėjimui į apeliacinės instancijos teismą ir dar nėra išnagrinėtas (atitinkamai nėra žinoma jo baigtis), todėl šioje stadijoje teismas dėl suinteresuoto asmens nurodytų patirtų bylinėjimosi išlaidų nesprendžia (šį klausimą turės teisę išspręsti apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs minėtą atskirąjį skundą; apeliacinės instancijos teismui šio klausimo neišsprendus, suinteresuotas asmuo turės teisę kreiptis dėl papildomo procesinio sprendimo priėmimo).

57. Kiti suinteresuoti asmenys iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl jos suinteresuotiems asmenims nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 290–291 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos R. B. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-923-631/2020 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl nuosavybės teisių pripažinimo į akcijas, akcininkų susirinkimų nutarimų pripažinimo negaliojančiais ir akcijų pardavimo bendrovei sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo A. B..

Priteisti iš pareiškėjos R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 349 Eur (tris tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Pavel Liubkevič