Šiaulių apylinkės teismo nutartis

nutarimą priėmusios institucijos,- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato atstovui S. N.,

K. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), bedarbio, vidurinio išsilavinimo, vedusio,

skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo D. V. 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. 75ANN-132177078-17 panaikinimo ir bylos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. B. 2017 m. lapkričio 30 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių apskrities VPK) Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo D. V. nutarimu Nr. 75ANN-132177078-17 buvo paskirta administracinė nuobauda - 300 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, tai yra, už tai, kad jis 2017 m. lapkričio 21 d., apie 6.01 val., Pakruojo r. sav., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai nustatytas 0,49 promilės neblaivumas, šiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 569 straipsnio 1 įtvirtinta, jog įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) (ANK 569 straipsnio 3 dalis). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 3 dalis). Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais, o nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Iš administracinio nusižengimo bylos Nr. 17075098271 medžiagos matyti, kad K. B. 2017 m. lapkričio 21 d. 6.27 val. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 5 dalį, kuriame nurodyta, jog K. B. 2017 m. lapkričio 21 d., apie 6.01 val., Pakruojo r. sav., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai nustatytas 0,49 promilės neblaivumas (paklaida ± 0,02 promilės), šiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Skundžiamu 2017 m. lapkričio 30 d. Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo D. V. nutarimu Nr. 75ANN-132177078-17 K. B. už šį administracinį nusižengimą buvo paskirta administracinė nuobauda - 300 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas 12 mėnesių, nustačius vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - jis prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bei nenustačius jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. K. B. protokole įrašė paaiškinimą, pripažindamas, jog vairavo automobilį 20 dieną vartojęs alkoholio, tačiau su naudoto alkoholio matavimo prietaiso parodymais – nustatytu 0,49 promilių girtumu – nesutiko. Skundžiamame nutarime pasirašė, paaiškinimų ar pastabų nenurodė.

Iš K. B. skundo argumentų ir jo paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad K. B. nesutinka su 2017 m. lapkričio 30 d. jo atžvilgiu priimtu nutarimu būtent dėl to, kad neva šioje administracinio nusižengimo byloje neįvertintos visos reikšmingos aplinkybės dėl jo neblaivumo, t.y. policijos pareigūnų naudotu alkoholio matavimo prietaisu nustatytas 0,49 promilių neblaivumas, tačiau vėliau jo iniciatyva gydymo įstaigoje atliktas medicininis tikrinimas alkotesteriu ir kraujo tyrimas parodė, kad jis neviršijo leistinos normos, t.y. kraujyje nustatytas 0,33 promilių alkoholio, todėl byla turi būti nutraukta, nes jis 2017 m. lapkričio 21 d. nevairavo neblaivus. Taip pat kelia alkotesterio naudojimo pažeidimų klausimus, t.y. jam kyla abejonių dėl prietaiso naudojimo instrukcijos galimų pažeidimų, jo patikros ir pan.

Kelių eismo taisuyklių 14 punkte inter alia įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai.

Teismas, įvertinęs visumą byloje nustatytų duomenų, t.y. administracinio nusižengimo bylos medžiagą, policijos pareigūno tikrinimo metu naudoto alkotesterio patikros sertifikatą Nr. 0634589, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą Nr. 61, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. T-A 12107/2017(01), o taip pat paties K. B. bei liudytojų policijos pareigūnų A. Ž. ir J. N. parodymus teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, K. B. padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje yra tinkamai kvalifikuotas ir pilnai įrodytas bylos medžiaga. Tuo tarpu K. B. skundo teiginiai apie netinkamą visų bylai reikšmingų įrodymų vertinimą atmestini kaip nepagrįsti, o nurodyti skundo argumentai nesuteikia pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą. Nors šioje administracinio nusižengimo byloje policijos pareigūnų tikrinimo alkotesteriu ir vėliau K. B. iniciatyva gydymo įstaigoje atlikto tikrinimo alkotesteriu bei atlikto kraujo tyrimo rezultatai skiriasi, tačiau ši aplinkybė nagrinėjamu atveju nekeičia padarytos išvados, jog K. B. 2017 m. lapkričio 21 d. apie 6.01 val. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus – lengvo girtumo laipsnio – alkotesteriu nustatyto 0,49 promilių neblaivumo. Ši aplinkybė tik nulemia tai, jog tokiu, kaip šiuo, atveju esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintose Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse (pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija) (toliau – Taisyklės) įtvirtinta policijos pareigūnų teisė tikrinti metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatant transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumą, jose numatyta šio patikrinimo tvarka. Policijos pareigūnai neblaivumo patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014). Minėtų Taisyklių 29 punkte inter alia numatyta, jog jeigu asmuo nesutinka su neblaivumo tikrinimo rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai jam atliktas tikrinimas, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis.

Bylos medžiaga patvirtina, jog 2017 m. lapkričio 21 d. (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnams sustabdžius K. B. vairuojamą automobilį „VW Passat“ ir 6.01 val. patikrinus jo blaivumą policijos naudojamu alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 7510“, Nr. ARHJ-0200, jam buvo nustatytas 0,49 promilių neblaivumas – t.y. lengvas neblaivumas. Policijos pareigūnų naudotas minėtas alkotesteris, kaip patvirtina 2017 m. spalio 20 d. patikros sertifikatas Nr. 0634589, - metrologiškai patikrintas, yra tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galioja iki 2018 m. balandžio 20 d., prietaiso paklaida ± 0,017 ‰. Todėl šiame kontekste atmestini K. B. argumentai ir abejonės dėl galimai pareigūnų naudoto netinkamo prietaiso jo neblaivumui nustatyti. Ir nors K. B. nesutiko su policijos pareigūnų alkotesteriu atliktos neblaivumo patikros rezultatais, o taip pat teismo posėdžio metu nurodė, jog nepagrįstai ilgai policijos pareigūnai jį užlaikė, surašydami administracinio nusižengimo protokolą, tačiau byloje esantis dokumentas - Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 61 liudija, kad K. B. tinkamai ir laiku pasinaudojo teise kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis, t.y. jis per valandą kreipėsi į medicinos įstaigą dėl medicininės apžiūros atlikimo, nes iš paminėto akto matyti, kad 2017 m. lapkričio 21 d. 7.00 jis atvyko į VšĮ Pakruojo ligoninę, kur 7.10 val. buvo pradėta jo apžiūra, jo blaivumas šioje įstaigoje tikrintas alkotesteriu „Alcotest 3000“ 7.00 val. ir nustatyta 0,31 promilių, pakartotinai tikrintas 7.30 val. – nustatyta 0,12 promilių, 7.00 val. taip pat ligoninėje buvo paimtas kraujas, o jį ištyrus Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijoje, surašyta specialisto išvada Nr. T-A 12107/2017(01), kurioje konstatuota, jog K. B. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,33 promilės etilo alkoholio.

Nors iš paminėtų bylos duomenų matyti, kad policijos pareigūnų tikrinimo metrologiškai patikrintu alkotesteriu ir vėliau gydymo įstaigoje atlikto neblaivumo patikrinimo alkotesteriu bei kraujo tyrimo rezultatai skiriasi, tačiau teismas daro išvadą, jog esminių prieštaravimų, kurie leistų abejoti pirminiais K. B. neblaivumo nustatymo rezultatais alkotesteriu, nėra. Iš K. B. surašyto administracinio nusižengimo protokolo akivaizdu, jog jis pats nurodė iš vakaro vartojęs alkoholio, šias aplinkybes jis taip pat nurodė ir teismo posėdžio metu, o iš Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 61 užfiksuotų medicininę apžiūrą atlikusios gydytojos duomenų taip pat nustatyta, kad jis patvirtino gydytojai iš vakaro vartojęs alkoholio – su kaimynu gėręs 1 litrą degtinės, dar daugiau,- ligoninėje patikrintas du kartus jo neblaivumas kitu alkotesteriu ir nors 7.00 val. nustatytas 0,31 promilių, o 7.30 val. - 0,12 promilių neblaivumas, t.y. mažėjantis bei neviršijantis leistinos normos (0,4 promilės), o kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,33 promilės etilo alkoholio, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad policijos pareigūnams sustabdžius jo vairuojamą automobilį ir patikrinus jo neblaivumą 2017 m. lapkričio 21 d. 6.01 val., nustatyta, kad jis vairavo neblaivus, už ką jis nubaustas skundžiamu 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimu. Pažymėtina, jog teismas šiuo atveju sutinka su Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, pozicija, kuri ne kartą teismų praktikoje akcentuota, jog asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. Nr. AN2-56-316/2017, Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-134-581/2017 ir kt.).

Iš esmės sutiktina su skundo argumentu, jog tais atvejais, kai pareigūnų metrologiškai patikrintu alkotesteriu atlikto asmens neblaivumo testo rezultatai ir teismo medicinos specialisto išvada dėl kraujo tyrimo yra skirtingi, prieštaravimams šalinti administracinio teisės pažeidimo byloje paprastai skiriama ekspertizė, kad būtų nustatyta, ar per tam tikrą laiką iš asmens organizmo galėjo pasišalinti atitinkamas alkoholio kiekis, t. y. ar pirmosios patikros rezultatai medicininiu požiūriu neprieštarauja kraujo ėminio tyrimo rezultatams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-41-2013, 2AT-39-2014, 2AT-51-746/2016). Tačiau nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ekspertizės akto ir specialisto išvados, kaip įrodymų šaltinio, specifiką lemia tai, kad aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, nustato asmuo, turintis specialių žinių, tuo tarpu teisėjai, vertinantys ekspertizės akte ar specialisto išvadoje pateiktus duomenis, tokių žinių neturi, nes priešingu atveju nereikėtų skirti ekspertizės ar kviesti specialisto. Tačiau tokia situacija, jei teismas neatsižvelgdamas į tai, kad turimų žinių ir byloje esančių duomenų pakanka nustatyti, ar patikros alkotesteriu rezultatai medicininiu požiūriu neprieštarauja kraujo ėminio tyrimo rezultatams, ir vadovaudamasis vien tuo, kad tokiose situacijose teismai paprastai skiria ekspertizes, skirtų ekspertizę, prieštarautų proceso greitumo ir ekonomiškumo principams. Be to, tokio prašymo K. B. neišreiškė. Todėl teismas sprendžia, jog šioje byloje skirti ekspertizę nėra pagrindo, nes tokios praktikos, jog esant galimybei kitomis priemonėmis pašalinti prieštaravimus tarp skirtingu laiku skirtingais metodais užfiksuotų alkoholio koncentracijos kraujyje matavimo rezultatų, ekspertizės skyrimas nebūtinas, laikosi ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-42-507/2016). Teismų praktikoje ne kartą vertintas alkoholio kiekio žmogaus organizme mažėjimas remiantis bylose pateikiamuose ekspertizės aktuose, kur nurodyta, jog vadovaujantis moksliškai patvirtinta Vidmarko formule, kuria apskaičiuojamas dėl oksidacijos (redukcijos) žmogaus organizme dėsningai mažėjantis alkoholio kiekis, suaugusio vyro fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100–125 mg/kg/val. greičiu, o jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15–0,2 promilės/val. (nuo 0,0025 prom./min. iki 0,0033 prom./min.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-51-746/2016, 2AT-42-507/2016, 2AT-41-2013). Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, natūralu, kad laikui bėgant alkoholio kiekis mažėja ar iki medicininės apžiūros asmenims ėmusis specialių priemonių dirbtinai sumažinti alkoholio kiekiui organizmo terpėse, medicininės apžiūros metu neblaivumo laipsnis yra mažesnis ir jis neatspindi to laipsnio, kuris buvo pirminio tikrinimo metu, ką nurodo ir institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą. Būtent šiuo atveju policijos pareigūnams metrologiškai patikrintu alkotesteriu „Alcotest 7510“ K. B. 2017 m. lapkričio 21 d. 6.01 val. nustačius 0,49 promilių neblaivumą (paklaida ± 0,017 ‰), o VšĮ Pakruojo ligoninėje 7.00 val. nustačius 0,31 promilių, 7.30 val. 0,12 promilių, bei 7.00 val. paimtame kraujo tyrime rasta 0,33 promilių etilo alkoholio, tik patvirtina, jog praėjus 59 minutėms (beveik po 1 valandos) K. B. kraujyje alkoholio kiekis sumažėjo dėsningai pagal aukščiau nurodytus duomenis, t.y. pagal elementarius matematinius skaičiavimus akivaizdu, jog per 59 minutes alkoholio koncentracija kraujyje gali sumažėti vidutiniškai nuo 0,1475 promilių (0,0025 prom./min per 59 min.) iki 0,1947 promilių (0,0033 prom./min. per 59 min.). Taigi, šie duomenys ne tik kad nepaneigia policijos pareigūnų 6.01 val. alkotesteriu užfiksuoto nagrinėjamu metu aktualaus - K. B. transporto priemonės vairavimo metu buvusio – neblaivumo laipsnio – 0,49 promilių (paklaida ± 0,017 ‰), tačiau jie akivaizdžiai patvirtina, jog policijos pareigūnų atlikto patikrinimo alkotesteriu rezultatai medicininiu požiūriu neprieštarauja kraujo ėminio tyrimo rezultatams - Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadai – 7.00 val. kraujyje nustatyta mažiausia 0,33 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Atmestini, kaip jokiais įrodymais nepagrįsti, ir kiti K. B. samprotavimai dėl galimai nešvaraus alkotesterio ar patikrinimų juo skaičiaus įtakos nustatyto neblaivumo rezultatams, o taip pat mobilaus ryšio telefono, veikiančios radijo stoties turėjimo įtakos rezultatams. Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo (toliau – MĮ) 15 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, jog matavimo priemonėms, kurios naudojamos matavimams, kai nuo jų rezultatų priklauso baudos ar žalos atlyginimo dydis, taikomas teisinis metrologinis reglamentavimas, kas MĮ 2 straipsnio 34 punkte apibrėžiama kaip valdymo ir kontrolės veiksmų visuma siekiant teisingų matavimų rezultatų. Minėto įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta, jog matavimo priemonės patikra - tai kitokia negu matavimo priemonės tipo patvirtinimo procedūra, kuri apima tyrimą bei ženklinimą ir (arba) patikros sertifikato išdavimą ir kuria konstatuojama bei patvirtinama, kad matavimo priemonė atitinka teisės aktų reikalavimus. Atlikus patikrą, jeigu yra patvirtinama atitiktis nustatytiems metrologiniams reikalavimams, matavimo priemonė yra žymima patikros žymeniu ir (arba) plombuojama, ir (arba) išduodamas patikros sertifikatas, suteikiantis teisę naudoti šią matavimo priemonę pagal paskirtį (MĮ 19 straipsnio 7 dalis). Patikros sertifikatas – dokumentas, patvirtinantis, kad matavimo priemonės patikros rezultatas patenkinamas (MĮ 2 straipsnio 28 dalis). Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių dėl policijos pareigūnų naudoto alkotesterio rodmenų patikimumo. Minėta, jog policijos pareigūnų naudotas alkotesteris „Alkotest 7510“ Nr. ARHJ-0200 - metrologiškai patikrintas, tinkamas naudoti, ką įrodo byloje esantis 2017 m. spalio 20 d. išduotas patikros sertifikatas Nr. 0634589, kuris galioja iki 2018 m. balandžio 20 d. K. B. neblaivumas šiuo prietaisu nustatytas 2017 m. lapkričio 21 d., t.y. praėjus tik vienam mėnesiui po to, kai jis metrologiškai patikrintas, kai jo galiojimas – 6 mėnesiai. Byloje, minėta, nustatyta, jos policijos pareigūnų atliktos patikros alkotesteriu rezultatai medicininiu požiūriu neprieštarauja kraujo ėminio tyrimo rezultatams. Taigi, iš aukščiau išdėstyto akivaizdu, jog K. B. neblaivumas nustatytas matavimo priemone, kuri atitiko teisės aktų numatytus reikalavimus ir ja buvo galima atlikti atitinkamus tyrimus. Todėl skundo argumentai dėl šio prietaiso galimo nepatikimumo atmestini kaip prieštaraujantys byloje esantiems įrodymams.

Taip pat teismas atmeta kaip visiškai nepagrįstus ir deklaratyvius K. B. teiginius apie neva policijos pareigūnų netinkamai atliktą jo neblaivumo patikrinimą. Nors jis nurodė, kad policijos pareigūnas jo neklausė, ar nerūkė, ar nevalgė, nežino, kaip buvo uždėtas antgalis ir pan., tačiau šiuos jo teiginius paneigia liudytoju teismo posėdyje apklaustas policijos pareigūnas A. Ž., kuris parodė, kad naują antgalį išsipakavo pats vairuotojas K. B., tačiau tik jį uždėjo pareigūnas. Taip pat šis liudytojas atkakliai tvirtino, kad sustabdęs transporto priemonę paklausė vairuotojo, ar per paskutines 15-20 minučių negėrė alkoholio ir ar per paskutines 2-5 minutes nerūkė, o K. B. į šiuos klausimus atsakė neigiamai. Pastarieji duomenys suponuoja išvadą, jog K. B. neblaivumą tikrinusiam policijos pareigūnui nebuvo jokio pagrindo laukti 15 minučių, kad turimu alkotesteriu patikrintų sustabdyto vairuotojo neblaivumą. Dėl K. B. nurodomos kavos gėrimo važiuojant, pažymėtina, jog kava nėra alkoholio turintis gėrimas, o neva rūkyta cigaretė, užgesinta prieš automobilio sustabdymą, kai ši aplinkybė jokiais įrodymais nepatvirtinta, o pats K. B. patvirtino policijos pareigūnui negėręs ir nerūkęs, nesuteikia pagrindo vertinti, kad alkoholio matuoklio rodmenys yra iškreipti ar įtakoti šių veiksnių. Taip pat pažymėtina, jog iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad pats K. B. jokių aplinkybių dėl neva alkotesterio naudojimo instrukcijos pažeidimų nenurodė, tokių duomenų nėra ir skundžiamame nutarime. Dar daugiau,- skundžiamame nutarime net užfiksuota, kad K. B. pripažino padarytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai dėl jo gailisi, kas nagrinėjusio bylą pareigūno pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o teisme apklaustas tikrinęs neblaivumą policijos pareigūnas liudytojas A. Ž. patvirtino, kad K. B. išreiškė nesutikimą su alkotesterio parodymais tik po to, kai atvykęs parvairuoti K. B. draugas ėmė patarinėti nesutikti su alkotesterio parodymais. Įvertinus pastarąsias aplinkybes ir visumą byloje nustatytų duomenų, teismas sprendžia, jog versija apie neva netinkamą alkotesterio naudojimą iškelta tik skunde ir tik teisme, o skunde nurodomi samprotavimai byloje nepagrįsti visiškai jokiais įrodymais. Todėl tokius K. B. teiginius teismas atmeta kaip nepagrįstus ir juos vertina tik kaip jo gynybinę versiją ir siekį išvengti pakankamai griežtos atsakomybės už padarytą nusižengimą, nulemtą, teismo vertinimu, išimtinai tik paties K. B. neatsakingo elgesio, nulėmusio skaudžius padarinius, o ne netinkamo alkotesterio naudojimo.

Visumos byloje nustatytų ir aukščiau išdėstytų duomenų pagrindu teismas konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog K. B. 2017 m. lapkričio 21 d., 6.01 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,49 promilių (paklaida ± 0,017 ‰) neblaivumas, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje, už ką skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė.

Nors skunde iš esmės nebuvo keliamas paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimas, tačiau teismo posėdžio metu K. B. prašė grąžinti jam teisę vairuoti transporto priemones, o baudą nurodė galėsiąs sumokėti. Šį savo prašymą motyvavo tuo, kad atėmus teisę vairuoti transporto priemones jis atleistas iš darbo, nes dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, kur ši teisė - būtina, tačiau, šią teisę grąžinus, galėtų grįžti į darbą, be to, turi tris nepilnamečius vaikus, turtinių įsipareigojimų, jo darbinės pajamos – šeimos pragyvenimo šaltinis. Akivaizdu, jog K. B. siekia už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, pagal ANK 422 straipsnio 9 dalį privalomos skirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo - neskyrimo.

Galimybę paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti numato ANK 34 straipsnio 5 dalis. Toks sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Pažymėtina, jog teismų praktikoje ne kartą aiškinti tokios normos (atitikusios iki 2017-01-01 galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį) taikymo ypatumai, o būtent: šios normos nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-34-507-2015 ir kt.). Išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, laikomos, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Taip pat akcentuota, jog administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-10-2014, Nr. 2AT-7-14-303/2017).

Nagrinėjamu atveju teismas aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti K. B. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės, nenustatė. K. B. padarė vieną pavojingiausių kelių eismo taisyklių pažeidimų, grubiai pažeisdamas imperatyvų Kelių eismo taisyklių 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviam. Valstybės pareiga – sudaryti saugias ir vienodas visiems eismo dalyviams dalyvavimo eisme sąlygas, tuo tarpu eismo dalyvių pareiga – žinoti ir laikytis valstybės nustatytos eismo tvarkos, išmanyti LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti kelių eismo taisykles ir jų privalomai laikytis (LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 4 straipsnio 1 punktas, 12 straipsnio 2 dalis, KET 5 punktas), nes padidinto pavojaus šaltinio – transporto priemonių – vairuotojams yra keliami itin aukšti atidumo kelyje bei privalomo saugaus eismo taisyklių žinojimo ir nepriekaištingo jų laikymosi reikalavimai. Tuo tarpu K. B., kaip pats nurodė skunde ir teismo posėdžio metu, - būdamas vairuotojas profesionalas ir dirbdamas tolimųjų reisų vairuotoju, vairuojančiu sunkvežimį, brangindamas darbą ir pan., iš vakaro gėręs degtinės ir rytą vykęs į darbą, elgėsi itin neatsakingai, sąmoningai ignoruodamas griežtus teisės aktų reikalavimus. Itin griežtos teisinės sankcijos už vairavimą transporto priemonės neblaiviam – natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys, priimtos administracinėse bylose Nr. N1–1378/2007, Nr. N444-685/2009, N63-681/2010, Nr. N63-940/2010, Šiaulių apygardos teismo nutartys, priimtos administracinėse bylose Nr. ATP-84-116/2013, Nr. ATP-344-135/2013, Nr. ATP-460-309/2012 ir kt.). Būtent tokios profesijos asmeniu, kaip šiuo atveju K. B. nurodė esąs, – vairuotojui profesionalui, nepriekaištingo saugaus eismo reikalavimų laikymasis ne tik kad turi būti žinomas, bet ir besąlygiškai vykdomas. Teismas šiame kontekste laiko itin reikšminga ir tą aplinkybę, jos iš byloje esančių išrašų iš administracinių nusižengimų registro apie K. B. padarytus administracinius nusižengimus matyti, kad šis 2017 m. lapkričio 21 d. padarytas nusižengimas – vairavimas transporto priemonės neblaiviam – nevienkartinis ir neatsitiktinis. Jis 2008 m. kovo 4 d. baustas už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus – vidutinio girtumo laipsnio (nustatytas 2,12 promilių girtumas), o 2009 m. gegužės 27 d. baustas administracine tvarka už tai, kad vairavo mopedą neblaivus – sunkaus girtumo laipsnio (nustatytas 3,00 promilių girtumas). Be šių itin grubių ir pavojingų nusižengimų, jis taip pat nuo 2007 metų nuolat baudžiamas už įvairiausius kitokius kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų 2017 metais už nustatyto greičio viršijimą, saugos diržo neužsisegimą. Teismo vertinimu, pastarosios aplinkybės itin neigiamai apibūdina jo asmenybę ir rodo, kad jis kritiškai neįvertina savo neteisėto elgesio, nepadaro tinkamų išvadų, o paskirtosios administracinės nuobaudos – piniginės baudos, beje, 2008 m. taikytas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, neatgraso jo toliau sistemingai daromų administracinių nusižengimų. Įstatymas, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, kaip žinia, aukščiau iškelia visuomenės interesą tikslu užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Šiuo atveju K. B. nurodomos aplinkybės - nepilnamečių vaikų išlaikymas, darbo netekimas, turimi finansiniai įsipareigojimai ir pan., aukščiau paminėtų aplinkybių kontekste nesuteikia pagrindo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų. Teismo vertinimu, tik piniginės baudos paskyrimas, atsižvelgiant į visumą byloje nustatytų duomenų, būtų neadekvati ir neproporcinga nuobauda padarytam nusižengimui.

Iš skundžiamo Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimo akivaizdu, jog K. B. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalį paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda ir minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas (ANK 422 straipsnio 9 dalis). Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skirta sankcijos ribose ir nepažeidžiant jų skyrimo tvarkos (ANK 32, 34-36 straipsniai). Ji nėra neprotinga ar per griežta. Todėl visų aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu teismas daro išvadą, kad nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, kurį naikinti K. B. skundo motyvais nėra pagrindo.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, K. B. skundas atmestinas, o 2017 m. lapkričio 30 d. Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo D. V. nutarimas Nr. 75ANN-132177078-17 paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

K. B. skundo netenkinti.

2017 m. lapkričio 30 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo D. V. nutarimą Nr. 75ANN-132177078-17 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.