- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-25
- Bylos Nr.
- e2A-492-516/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02385-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Konstantinas Gurinas, Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Inreal valdymas“
- Kategorijos
- 2.6.16.8Žemės nuoma
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, akcinės bendrovės ,,Swedbank“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1802-619/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inreal valdymas“ patikslintą ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Broner“ (tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „Inservis“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, valstybės įmonė Turto bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Trakų vandenys“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl bendrovės turto varžytynių paskelbimo pripažinimo neteisėtomis ir atšaukimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Inreal valdymas“ kreipėsi į teismą ir, patikslinusi ieškinį, prašė pripažinti bankrutavusios UAB „Broner“ administratoriaus UAB „Vantolina“ 2016 m. lapkričio 15 d. paskelbtas turto varžytynes (skelbimo apie varžytynes Nr. 129787) neteisėtomis; įpareigoti bankroto administratorę jas atšaukti, pripažinti administratorės veiksmus, skelbiant varžytynes, neteisėtais.
2. Ieškovė nurodė, kad BUAB „Broner“ bankroto procedūrų metu buvo iškeltas klausimas dėl bendrovės turto pardavimo bei priimtas nutarimas pritarti kreditorės AB „Swedbank“ pasiūlymui dėl turto, adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo. Vykdydama 2015 m. liepos 2 d. atsakovės kreditorių susirinkimo metu priimtą nutarimą, bankroto administratorė paskelbė šio turto varžytynes (skelbimo apie varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini)), kurias apskundus, Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4462-619/2016 pripažino neteisėtomis. Nepaisant to, bankroto administratorė 2016 m. spalio 27 d. paskelbė varžytynes (skelbimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių metu buvo dar kartą ketinama parduoti ne atsakovei priklausantį turtą, o tuos pačius valstybei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Ieškovė buvo informuota, kad minėtos varžytynės atšauktos. Galiausiai, bankroto administratorė informavo kreditorius, kad 2016 m. lapkričio 15 d., t. y. tą pačią dieną, kai byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, paskelbtos naujos varžytynės, kurių skelbimo Nr. (duomenys neskelbtini). Varžytynėse parduodamas turtas – pastatas – perėjimo postas, pastatas – transformatorinė ir trijų valstybinių žemės sklypų nuomos teisės. 2016 m. gruodžio 1 d. administratorė pranešė apie 2016 m. gruodžio 6 d. šaukiamą kreditorių susirinkimą, kurio vienu iš darbotvarkės klausimų buvo „Dėl turto pardavimo, esančio (duomenys neskelbtini), viešosiose varžytynėse, paskelbtose 2016 m. lapkričio 15 d. (varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini)) tolesnio vykdymo“, tačiau vėliau šis klausimas buvo atšauktas, kaip perteklinis.
3. Ieškovės įsitikinimu, turto varžytynės paskelbtos nepagrįstai, todėl pripažintinos neteisėtomis. Ieškovės teigimu, bankroto administratorė savo veiksmus sąmoningai derina su didžiausiu kreditoriumi AB „Swedbank“, ignoruoja smulkių kreditorių interesus. Varžytynėse parduodamas turtas – trijų žemės sklypų nuomos teisės ir du statiniai, stovintys skirtinguose žemės sklypuose. Toks turto pardavimas yra neteisėtas ir prieštarauja teisės aktams bei teismų suformuotai praktikai, nes valstybinių žemės sklypų nuomos teisė per se nėra ir negali būti pardavimo objektas, o varžytynėse parduodamuose žemės sklypuose anksčiau buvę statiniai iš esmės visi nugriauti ir nugriauti su AB „Swedbank“ žinia ir pritarimu, taigi, nuomos teisės perleidimas yra negalimas. Be to, trečiame žemės sklype jokie statiniai apskritai nėra parduodami. Be to, ieškovės nuomone, žemės sklypų nuomos teisės yra pardavinėjamos tinkamai neatlikus jų vertinimo, nes tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, ar 2015 m. gegužės 11-25 d. UAB „Resoliution Valuations“ parengtoje turto vertės nustatymo ekspertizėje yra nustatyta žemės sklypų ar šių sklypų nuomos teisės vertė, ginčas yra teisme. Taip pat ieškovė nurodė, kad 2015 m. liepos 2 d. vykusio atsakovės kreditorių susirinkimo metu buvo priimtas nutarimas „Turtą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavinėti kaip kompleksą“, o tai reiškia, jog jis negali būti parduodamos atskirai. Savo ruožtu tam, kad turtas būtų parduodamas kaip investicinis projektas, kreditoriai turėtų priimti atitinkamą sprendimą kreditorių susirinkime, atlikti investicinio projekto vertinimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 16 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino, pripažindamas BUAB „Broner“ bankroto administratorės UAB „Vantolina“ 2016 m. lapkričio 15 d. paskelbtas turto varžytynes (skelbimo apie varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini)) neteisėtomis, o kitą ieškinio dalį paliko nenagrinėtą.
5. Teismas, įvertinęs turto pardavimo varžytynėse skelbimo turinį, nurodė, kad parduodami šie atskiri turto vienetai: perėjimo postas, žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos teisė; transformatorinė; žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos teisė; žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), nuomos teisė. Varžytynėse parduodamuose žemės sklypuose yra anksčiau buvę statiniai, kurie iš esmės beveik visi nugriauti, o trečiajame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio nuomos teisė parduodama, jokių statinių apskritai nėra. Teismas akcentavo, kad šios aplinkybės nustatytos tiek iš šalių paaiškinimų, tiek ir trečiojo asmens – Nacionalinės žemės tarnybos pateiktuose žemės naudojimo patikrinimo aktuose, pranešime dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo, kuriame konstatuojami faktai, kad žemės sklypuose Nr. 1 ir 2 dalis statinių yra nugriauti, o likę statiniai nėra eksploatuojami pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą tiesioginę jų paskirtį. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės suponuoja administratorės paskelbtų varžytynių neteisėtumą, nes žemės sklype nesant statinių, pati valstybinės žemės sklypo nuomos teisė savaime, kaip objektas, negali būti perleidžiama tokiu būdu, nes yra pažeidžiami imperatyvūs teisės aktų, susijusių su valstybinės žemės išnuomojimu, reikalavimai.
6. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė taip pat prašė pripažinti bankroto administratorės veiksmus, organizuojant varžytynes, neteisėtais, toks ieškovės reikalavimas paliktinas nenagrinėtu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 23 straipsnio 3 punkto pagrindu, todėl teismas dėl jo plačiau nepasisako.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
7. Trečiasis asmuo AB ,,Swedbank“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo patenkintas, ir ieškinį palikti nenagrinėtu arba atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnį. Teismas turėjo pripažinti, kad ieškovės patikslintu ieškiniu buvo pakeistas ne tik ieškinio dalykas (ką pripažino pati ieškovė), bet ir ieškinio pagrindas. Pradinis ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad bankroto admnistratorė varžytynėse parduoda atsakovei nepriklausančius žemės sklypus, jog parduodamas turtas nebuvo tinkamai įvertintas ir kad administratorė apie parduodamą turtą neskelbė periodinėje spaudoje. Savo ruožtu patikslintas ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovei priklausanti žemės nuomos teisė negali būti pardavimo varžytynėse objektas, jog parduodamas turtas nebuvo tinkamai įvertintas ir kad administratorė turtą pardavinėja atskirais vienetais, nors atsakovės kreditoriai nutarė turtą parduoti kaip kompleksą. Taigi, sutampa tik vienas reikalavimų pagrindas – dėl parduodamo turto netinkamo įvertino, tačiau šis argumentas jau yra išnagrinėtas ir netenkintas tiek įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartyje byloje Nr. 2-5395-619/2015, tiek įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartyje byloje Nr. eB2-5297-619/2016. Taigi, argumentas dėl tariamai netinkamo turto įvertinimo negalėjo būti nagrinėtas. Kadangi likę pagrindai nesutampa, akivaizdu, kad ieškovė pakeitė tiek ieškinio dalyką, tiek ir pagrindą, todėl ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtu.
Žemesnės instancijos teismas
7.2. Teismo sprendimu buvo paneigti prejudiciniai faktai ir atsakovės kreditorių teisėti lūkesčiai. Atsakovės kreditoriai 2015 m. liepos 2 d. susirinkime nutarė visą ginčo turtą (kuris įkeistas apeliantei) pardavinėti vienu kompleksu už kreditorių aptariamame susirinkime nustatytą kainą ir nustatyta tvarka. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 11 d. nutartyje byloje Nr. 2-5395-619/2015 ir Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. kovo 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-577-241/2016 pripažino, kad šis kreditorių nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Taip kreditoriams buvo suteikti teisėti lūkesčiai, kad ginčo dėl parduodamo turto sudėties, kainos ir pardavimo tvarkos ateityje nebegali kilti. 2016 m. birželio 28 d. kreditorių susirinkime buvo netenkintas vieno iš kreditorių pasiūlymas kreiptis į turto vertintojus tam, kad būtų pakartotinai įvertintas ginčo turtas. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartimi byloje Nr. eB2-5297-619/2016 ir Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi byloje Nr. e2-2105-241/2016 pripažino, kad kreditorių nutarimas neužsakinėti naujo atsakovei priklausančio turto, įkeisto apeliantei, vertinimo yra teisėtas ir pagrįstas. Aptariamose nutartyse nustatytos faktinės aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais. Kadangi įsiteisėjusiomis nutartimis pripažinta, kad turtinis kompleksas, susidedantis iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio ir apeliantei įkeisto turto – statinių ir žemės nuomos teisių – gali būti parduodamas varžytynėse atsakovės kreditorių susirinkimo 2015 m. liepos 2 d. nutarimu nustatytomis kainomis ir tvarka, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš esmės pripažįstama, kad statiniai ir žemės nuomos teisė negali būti parduodami vienu kompleksu, paneigia pirmiau nurodytas įsiteisėjusias nutartis ir atsakovės kreditorių teisėtus lūkesčius.
7.3. Kadangi teismas pripažino, kad statinių įgijėjas įgis teisę be aukciono išsinuomoti įsigytų statinių eksploatavimui būtino dydžio žemės sklypus, teismas nepagrįstai nusprendė, jog atsakovė neturi teisės, priverstiniu būdu parduodama statinius, skelbimuose nurodyti, kad parduodamos ir perleidžiamiems statiniams eksploatuoti būtino dydžio žemės sklypo nuomos teisės. Ginčo turto realizavimas vertintinas ir per viešąjį interesą, nes atsakovė yra bankrutavęs juridinis asmuo. Teismo sprendimu buvo paneigta apeliantės, kaip hipotekos kreditorės, kuriai įkeistos nuomos teisės, kylančios iš atsakovės nuomojamų žemės sklypų nuomos sutarčių, teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto, taigi, teismas iš esmės pripažino, kad tiek notaras, tvirtinęs žemės nuomos teisių įkeitimo sandorį, tiek hipotekos skyrius prie apylinkės teismo, kuris atlikęs teisinį tyrimą, įregistravo nuomos teisių įkeitimą registre, pažeidė įstatymus.
Atsiliepimas
8. Atsakovė BUAB „Broner“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Vantolina“, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra, nurodydama, kad bankroto administratorė nėra tiesiogiai suinteresuota ginčo baigtimi, bei pažymėdama, jog administratorė vykdė kreditorių susirinkimų metu priimtus nutarimus ir AB ,,Swedbank“ nurodymu paskelbė varžytynes, skelbimo turinį suderinusi su šia didžiausia kreditore. Kita vertus, nuo pat atsakovės bankroto procedūrų pradžios administratorė ir kreditoriai laikėsi nuomonės, kad atsakovės turtas, esantis (duomenys neskelbtini), laikytinas vientisu investiciniu projektu. Nors vėliau kreditorių nuomonės išsiskyrė, administratorė mano, kad viso turto pardavimas kaip vientiso objekto (t. y. ne tik įkeisto apeliantei, bet ir neįkeisto) būtų tikslingiausias, nes iš tokio projekto pardavimo, tikėtina, būtų gauta daugiausia pajamų.
9. Ieškovė UAB „Inreal valdymas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Apeliantės samprotavimai neva CPK 42 straipsnio formuluotė suteikia teisę ieškovui civilinės bylos nagrinėjimo metu tikslinti tik ieškinio dalyką, arba tik ieškinio pagrindą, tačiau ne abu kartu, yra nepagrįsti ir nelogiški. CPK nuostatos neabejotinai suteikia teisę ieškovui keisti tiek dalyką, tiek pagrindą, tiek juos abu kartu vienu procesiniu dokumentu, o priešingas CPK normų aiškinimas apribotų ieškovo teisę į teisminę gynybą.
9.2. Apeliantės argumentai, kad skundžiamas sprendimas prieštarauja anksčiau teismų priimtiems sprendimams ir juose nustatytiems faktams, nepagrįsti. Apeliantės minimose Vilniaus apygardos teismo nutartyse nebuvo nagrinėjamas atsakovės turto varžytynių teisėtumo klausimas, todėl šiose nutartyse nėra nustatyti jokie prejudiciniai faktai, reikšmingi šioje byloje nagrinėjamam ginčui. Nutartyse nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl planuojamų skelbti turto varžytynių teisėtumo ar galimybės varžytynėse pardavinėti atsakovei priklausančias valstybinio žemės sklypo nuomos teises, kai žemės sklype nėra jokių statinių ir nevykdoma jokia ūkinė ekonominė veikla. Nutartyse nagrinėti tik turto pardavimo kainos nustatymo ir pakartotinio turto įvertinimo klausimai. Nors ieškovė patikslintu ieškiniu kėlė tinkamo turto įvertinimo klausimą, iš skundžiamo sprendimo matyti, kad varžytynės neteisėtomis pripažintos ne šio ieškovės argumento pagrindu, o dėl to, jog pardavinėjamas turtas per se, kaip atskiras objektas, negali būti taip pardavinėjamas.
9.3. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklype nesant statinių, pati valstybinės žemės nuomos teisė savaime negali būti perleidžiama (nesant statinių, nuomininkas iš esmės netenka teisės nuomoti sklypą, nes sklypo nuomos pagrindas yra žemės sklypo užstatymas nuomininkui priklausančiais statiniais), akivaizdu, jog žemės sklypų nuomos teisės perleidimas, kai statiniai, su pačios apeliantės žinia ir pritarimu, buvo nugriauti, teisiškai nėra galimas, todėl tokios varžytynės negalėjo būti skelbiamos. Taigi, šiuo metu varžytynėse siekiama parduoti teisę, kuri pagal teisės aktus ir Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, apskritai negali būti perleidžiama. Skundžiamu sprendimu nebuvo užkirsta galimybė atsakovės kreditoriams priimti atitinkamus nutarimus ir pardavinėti atsakovės turtą, o tik konstatuota, kad pardavimo tvarka ir forma, kokia buvo vykdomos varžytynės, prieštarauja teisės aktams. Kreditoriams priėmus teisėtus nutarimus, kuriais bus nustatoma teisinį reguliavimą nepažeidžianti turto pardavimo tvarka, turtas galės būti pardavinėjamas, o iš gautų pajamų galės būti tenkinami kreditorių reikalavimai, be kita ko, ir apeliantės. Todėl nesutiktina su apeliantės argumentu, kad palikus sprendimą galiojantį būtų paneigta apeliantės, kaip hipotekos kreditorės, teisė gauti reikalavimo patenkinimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal trečiojo asmens AB „Swedbank“ apeliaciniame skunde nustatytas ribas.
11. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo palikti nenagrinėtu ieškovės patikslintą ieškinį, nes juo ji pakeitė tiek pirminio ieškinio dalyką, tiek ir pagrindą. Be to, apeliantės nuomone, skundžiamu sprendimu teismas paneigė kitose civilinėse bylose nustatytus prejudicinius faktus ir atsakovės kreditorių teisėtus lūkesčius dėl parduodamo turto sudėties, kainos ir pardavimo tvarkos. Galiausiai, trečiojo asmens teigimu, teismas, pripažinęs, kad statinių įgijėjas turės teisę be aukciono išsinuomoti įsigytiems statiniams eksploatuoti būtino dydžio žemės sklypus, nepagrįstai nusprendė, jog atsakovė negali varžytynių skelbimuose nurodyti, kad parduodamos ir perleidžiamiems statiniams eksploatuoti būtino dydžio žemės sklypų nuomos teisės, ir taip paneigė apeliantės, kaip hipotekos kreditorės, teisę gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeistų žemės sklypų nuomos teisių.
12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, įvertinusi nagrinėjamam ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, neturi teisinio ir (ar) faktinio pagrindo sutikti su apeliantės skunde dėstoma pozicija.
13. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pradinis ieškovės UAB „Inreal valdymas“ ieškinys, kuriuo ieškovė prašė pripažinti neteisėtomis atsakovės bankroto administratorės 2016 m. spalio 27 d. paskelbtas varžytynes (skelbimo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir įpareigoti administratorę jas nutraukti, buvo gautas teisme 2016 m. lapkričio 14 d., o jau 2016 m. lapkričio 24 d. atsakovės bankroto administratorė pranešė ieškovei, kaip atsakovės kreditorei, apie 2016 m. spalio 27 d. varžytynių atšaukimą ir naujų 2016 m. lapkričio 15 d. (t. y. kitą dieną po ieškinio teisme gavimo) varžytynių paskelbimą. Susiklosčius tokiai situacijai, t. y. atsakovės bankroto administratorei atšaukus apskųstas varžytynes ir paskelbus naujas, ieškovė buvo objektyviai priversta keisti ieškinio dalyką ir jau 2016 m. gruodžio 5 d. teismui pateiktame patikslintame ieškinyje prašyti pripažinti neteisėtomis bankroto administratorės 2016 m. lapkričio 15 d. paskelbtas turto varžytynes (skelbimo Nr. (duomenys neskelbtini)).
14. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė pati savo apeliaciniame skunde pripažįsta, jog tiek pradiniame ieškinyje, tiek ir patikslintame, vienas iš ieškovės reikalavimo pagrindų buvo, ieškovės nuomone, netinkamas parduodamo turto įvertinimas, savo ruožtu ta aplinkybė, kad pradiniame ieškinyje ieškovė rėmėsi argumentu, jog atsakovė neteisėtai pardavinėja jai nepriklausančius žemės sklypus, o patikslintame ieškinyje tuo, jog atsakovė neturi teisės pardavinėti valstybei priklausančių žemės sklypų nuomos teisių, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju negali būti vertinama, kaip ieškinio faktinio pagrindo iš esmės pakeitimas, o vertintina kaip jo papildymas, nes tiek vienu, tiek kitu atveju ieškovė faktiškai ieškinio pagrindą grindė neteisėto varžytynių objekto argumentu, o šio objekto pasikeitimas iš žemės sklypų į nuomos teises (į tuos pačius žemės sklypus) įvyko ne dėl ieškovės kaltės ar nesugebėjimo tinkamai suformuluoti savo poziciją pradiniame ieškinyje, o dėl atsakovės bankroto administratorės atliekamų veiksmų jau iškėlus šią civilinę bylą.
15. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad, kaip minėta, ieškovės dėl objektyviai pasikeitusios faktinės situacijos pateiktas patikslintas ieškinys pirmosios instancijos teisme buvo gautas jau 2016 m. gruodžio 5 d., t. y. praėjus vos kelioms dienoms nuo paskutinio atsiliepimo į pirminį ieškinį gavimo teisme dienos ir teismui dar net nepriėmus jokios nutarties dėl pasirengimo bylą nagrinėti teisme būdo. Esant tokiai situacijai, ieškovės pateikto patikslinto ieškinio palikimas nenagrinėtu ir nurodymas ieškovei ieškinį reikšti iš naujo bendra tvarka naujoje byloje, kaip kad siekia apeliantė, teisėjų kolegijos vertinimu, būtų ne tik netikslingas, bet ir akivaizdžiai pažeidžiantis proceso ekonomiškumo bei protingumo ir teisingumo principus, sukuriantis galimybę nesąžiningais tikslais piktnaudžiauti varžytynių atšaukimo ir naujų paskelbimo teise, tuo labiau kad atsakovei ir tretiesiems asmenims šioje byloje buvo suteikta galimybė ir pakankamas terminas atsiliepimams į patikslintą ieškinį pateikti ir ieškovės patikslinto ieškinio priėmimas šiuo atveju nei užvilkino bylą, nei kaip nors apribojo rungimosi principą. Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytus teisinius ir faktinius aspektus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta apeliantės AB „Swedbank“ argumentą, kad pirmosios instancijos teismas neva turėjo ieškovės patikslintą ieškinį palikti nenagrinėtu.
16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, kaip visiškai nepagrįstus, atmeta ir trečiojo asmens argumentus dėl kitose bylose tariamai nustatytų prejudicinių faktų paneigimo skundžiamu sprendimu ir atsakovės kreditorių teisėtų lūkesčių pažeidimo.
17. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinių pasekmių ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).
18. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios proceso teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-403/2017 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322-1075/2018; kt.)
19. Apeliantės nurodytose civilinėse bylose (Nr. 2-5395-619/2015 ir eB2-5297-615/2016), kaip pagrįstai akcentuoja ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, nebuvo nagrinėjamas ne tik atsakovės turto varžytynių teisėtumo klausimas, bet ir apskritai klausimas dėl to, ar valstybei priklausančių žemės sklypų nuomos teisės, kai žemės sklypuose nebeliko statinių, kuriems eksploatuoti ir buvo suteikta teisė nuomotis sklypus, ir nevykdoma jokia ūkinė komercinė veikla, gali būti varžytynėse pardavinėjamu objektu.
20. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5395-619/2015 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-577-241/2016, atsakovės kreditorių susirinkimo 2015 m. liepos 2 d. priimtą nutarimą buvo prašoma panaikinti remiantis argumentais dėl pernelyg mažos parduodamo turto kainos nustatymo, didžiausio kreditoriaus piktnaudžiavimo jam priklausančia balsavimo teise ir netinkamos turto pardavimo tvarkos, kuri (netinkama tvarka) buvo grindžiama ne tuo, kad nuomos teisė negali būti varžytynių objektu, o tuo, jog turto pardavimo tvarka, kuomet kaip vienetas parduodami keletas objektų ir nesudaryta galimybė šiuos objektus parduoti atskirai, neva nepagrįstai riboja galimybes, kad turto pardavimas faktiškai įvyks, t. y. atsiras nors vienas varžytynių dalyvis.
21. Savo ruožtu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-2105-241/2016, sprendžiant 2016 m. birželio 28 d. kreditorių nutarimo atmesti pasiūlymą dėl BUAB „Broner“ nuomos teisės į žemės sklypus įvertinimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, buvo atsisakyta vertinti naują, apeliantės tik atskirajame skunde išdėstytą, argumentą dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo negaliojimo tuo pagrindu, kad valstybinių žemės sklypų nuomos teisė negali būti civilinės apyvartos objektu, nes, kaip kad buvo išaiškinta apeliacinės instancijos teismo nutartyje, naujų argumentų pateikimas apeliacinės instancijos teismui nėra suderinamas su revisio prioris instantiae principu ir skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ar jos nepagrįstumo nesuponuoja.
22. Taigi, priešingai nei interpretuoja apeliantė, nei vienoje iš jos minimų civilinių bylų nebuvo nustatyti prejudiciniai faktai, kuriuos pirmosios instancijos teismas (skundžiamame sprendime konstatavęs, kad valstybinių žemės sklypų nuomos teisės, kai žemės sklypuose faktiškai nugriauta didžioji dalis atsakovei nuosavybės teise priklausiusių statinių ir nebevykdoma ūkinė komercinė veikla, negali būti varžytynėse savaime perleidžiamu objektu) būtų paneigęs. Taip pat nėra jokio pagrindo teigti, kad teismams palikus galioti atsakovės kreditorių susirinkimų 2015 m. liepos 2 d. ir 2016 m. birželio 28 d. nutarimus, atsakovės kreditoriams buvo sudaryti teisėti lūkesčiai, jog dėl varžytynėse parduodamo turto sudėties ar pardavimo tvarkos negalės ateityje kilti absoliučiai jokių ginčų, inter alia, kad varžytynėse gali būti teisėtai parduodamos valstybinių žemės sklypų nuomos teisės ar išlikusių statinių ir nuomos teisių į visus žemės sklypus kompleksas, nes, kaip jau buvo pasisakyta, šis klausimas, t. y. dėl valstybei priklausančių sklypų nuomos teisių pardavimo galimybės pagal esantį teisinį reguliavimą, apeliantės nurodytose bylose nebuvo net analizuojamas.
23. Galiausiai, teisėjų kolegija atmeta ir trečiojo asmens skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, jog statinių įgijėjas turėtų teisę be aukciono išsinuomoti įsigytiems statiniams naudoti būtino dydžio žemės sklypus, nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė neturi teisės varžytynių skelbimuose nurodyti, jog parduodamos ir perleidžiamiems statiniams eksploatuoti būtino dydžio žemės sklypo nuomos teisės, tuo labiau kad kreditoriai 2015 m. liepos 2 d. ir 2016 m. birželio 28 d. susirinkimuose sprendė ne dėl nuomos teisių, kaip atskiro turto objekto, pardavimo tvarkos, bet tik kaip komplekso pardavimo, t. y. kartu su atsakovei nuosavybės teise priklausančiais pastatais, kuriuos įsigijęs asmuo ne aukciono tvarka turėtų teisę sudaryti žemės nuomos sutartį.
24. Nesutikdama su trečiojo asmens pozicija, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas ir ko iš esmės apeliantė neginčijo, didžioji dalis ginčo sklypuose buvusių ir įregistruotų statinių šiuo metu yra nugriauta. Faktiškai, kaip matyti iš bylos duomenų, inter alia ir ginčo varžytynių skelbimo turinio, išlikę yra tik perėjimo postas viename sklype ir transformatorinė – kitame, o trečiame sklype jokių statinių apskritai nebuvo. Be to, kaip 2017 m. kovo 30 d. rašte atsakovės administratorei nurodė NŽT, likę statiniai nėra eksploatuojami pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą tiesioginę jų paskirtį ir žemės sklypuose nevykdoma jokia ūkinė komercinė veikla.
25. Primintina, kad pagal CK 6.551 straipsnio nuostatas valstybinės žemės nuoma ne aukciono būdu galima, jeigu ji užstatyta fiziniam ar juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte taip pat įtvirtinta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Be to, pagal nustatytą teisinį reguliavimą žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 45 punkte, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, taip pat nustatyta, jog jeigu perleidžiamiems statiniams ar įrenginiams (jų dalims) eksploatuoti reikia ne viso išnuomoto žemės sklypo, žemės sklypo dalies, kurios nuomos teisė perleidžiama, dydis nustatomas pagal Taisyklių 7 ir 8 p. nuostatas.
26. Taigi, kaip matyti iš pirmiau nurodyto teisinio reguliavimo, žemės nuoma ne aukciono būdu galima tuo atveju, jei statiniai faktiškai yra (egzistuoja) žemės sklype, jie naudojami konkrečiai veiklai, t. y. žemės sklype yra vykdoma veikla, susijusi su esančio statinio naudojimu, be to, gali būti išnuomojamas tik tokio dydžio žemės sklypas, koks būtinas jame esantiems pastatams eksploatuoti, o jeigu suformuotas žemės sklypas yra didesnis nei reikalinga statiniams naudoti, išnuomojama tik jo dalis. Be to, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte išskiriami laikinieji statiniai, inžinieriniai tinklai bei neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui ar jo priklausiniui, todėl tuo atveju, jeigu žemės sklype yra būtent tokie statiniai, būtina aiškintis ir tai, ar apskritai nuosavybės teisių į tokį statinį įgijėjas įgis teisę nuomoti valstybinę žemę.
27. Esant pirmiau nurodytam teisiniam reguliavimui ir nustatytoms aplinkybėms, kad faktiškai atsakovei išnuomotose žemės sklypuose beliko du statiniai – perėjimo postas ir transformatorinė, taip pat įvertinus kasacinio teismo praktiką, pagal kurią statinių, kuriems eksploatuoti buvo išnuomotas valstybinės žemės sklypas, išnykimas reiškia, jog nebeliko teisėto lengvatinės valstybinės žemės nuomos pagrindo ir atsiranda teisėtas pagrindas žemės nuomos sutartį nutraukti prieš terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 ir joje nurodyta praktika), be to, lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017; 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-378/2018), pripažintina, kad šiuo metu nėra pagrindo teigti, jog varžytynėse parduodamų realiai išlikusių statinių įgijėjai besąlygiškai įgis teisę išsinuomoti ginčo žemės sklypus, tuo labiau visus, o ne jų dalį (aplinkybės, kad likusių statinių įgijėjai tikrai įgis teisę išsinuomoti be aukciono žemės sklypus, priešingai nei interpretuoja apeliantė, nekonstatavo ir pirmosios instancijos teismas), todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai pagrįstai nurodė, kad ginčo žemės sklypų nuomos teisės negali būti parduodamos kaip objektas varžytynėse, net ir nurodant varžytynių skelbime apeliantės akcentuojamą aplinkybę, jog jos parduodamos tik kartu su perleidžiamais statiniais, tuo labiau kad 2017 m. kovo 30 d. raštu valstybinės žemės patikėtinė NŽT informavo atsakovės administratorę, jog nuomos sutartys bus nutrauktos prieš terminą, praėjus 2 mėnesiams nuo šio pranešimo įteikimo, o pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018), pranešimas apie sutarties nutraukimą prieš terminą yra vienašalis sandoris, reiškiantis nuomos sutarties šalies valią nutraukti nuomos sutartį, taigi, praėjus nurodytam terminui, šalių teisės ir pareigos, atsiradusios iš sutarties, pasibaigs – kitaip tariant, tokios valios nutraukti sutartį NŽT pranešimu išreiškimas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas pakankamu, kad nuomos santykiai, suėjus pranešime nurodytam terminui, būtų laikomi pasibaigusiais.
28. Trečiasis asmuo, siekdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo, visiškai nepagrįstai apeliuoja į bankroto procese esantį viešąjį interesą ir į savo, kaip hipotekos kreditorės, teisę gauti jos reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto, nes, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, valstybinės žemės nuomos santykius reguliuojančioms teisės normoms būdingas imperatyvumas, taigi, tikslas atsiskaityti su kreditoriais ir išregistruoti juridinį asmenį iš registro savaime nesuponuoja galimybės kaip nors kitaip vertinti ar traktuoti pirmiau šioje nutartyje aprašytą valstybinės žemės nuomos santykių reguliavimą ar tuo labiau jo išvengti.
29. Apeliantė taip pat visiškai nepagrįstai teigia, kad skundžiamu sprendimu teismas neva pripažino, jog tiek notaras, tvirtinęs žemės nuomos teisių įkeitimo sandorį, tiek hipotekos skyrius prie apylinkės teismo, registravęs žemės nuomos teisių įkeitimą, pažeidė įstatymus. Byloje nebuvo kilęs ginčas ir nekonstatuota, kad atsakovė apskritai neturėjo teisės ne aukciono tvarka išsinuomoti ginčo žemės sklypus ar jog ji tokių nuomos teisių neturėjo ir negalėjo įkeisti bankui, savo ruožtu tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs varžytynių paskelbimo metu faktiškai buvusią situaciją (didžiosios dalies statinių sklypuose nebeegzistavimą ir varžytynių skelbimo turinį), konstatavo, jog žemės sklypų nuomos teisės nebegali būti perleidžiamos varžytynių skelbime nurodytu būdu, savaime nesuponuoja turtinių teisių įkeitimą tvirtinusių valstybės įgaliotų asmenų veiksmų neteisėtumo.
30. Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, atskleidė ginčo esmę, teisingai taikė ir aiškino ginčui išspręsti aktualų teisinį reguliavimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisingą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas.
31. Ieškovė nepateikė bylinėjimosi išlaidų faktą bei dydį pagrindžiančių įrodymų (CPK 98 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neskirstomos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.