- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-22
- Bylos Nr.
- e2-2105-241/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00966-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Inreal valdymas“
- Suinteresuotas asmuo
- akcinė bendrovė „Swedbank“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Inreal valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Broner“ ir pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Inreal valdymas“ skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimo dalies panaikinimo, suinteresuotas asmuo – akcinė bendrovė „Swedbank“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartimi UAB „Broner“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Būrai“. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 15 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl bankroto bylos UAB „Broner“ iškėlimo palikta nepakeista, nutarties dalis dėl administratoriaus paskyrimo panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės – BUAB „Broner“ administratoriumi paskirta UAB „Vantolina“. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartimi UAB „Broner“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.Pareiškėja BUAB „Broner“ administratorė UAB „Vantolina“ 2016 m. liepos 13 d. padavė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti BUAB „Broner“ 2016 m. birželio 28 d. kreditorių susirinkimo trečiuoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą netvirtinti bankroto administratoriaus ataskaitos. Pareiškėjos teigimu, didžiausia įmonės kreditorė – AB „Swedbank“, jau ketvirtą kartą balsuoja prieš administratoriaus ataskaitos patvirtinimą, nenurodydama jokių objektyvių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą ataskaitos netvirtinti. Pareiškėja UAB „Inreal valdymas“ 2016 m. liepos 13 d. padavė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti to paties kreditorių susirinkimo devintuoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą atmesti pasiūlymą dėl BUAB „Broner“ nuomos teisės į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įvertinimo. Pareiškėja nurodė, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas didžiausios kreditorės – AB „Swedbank“, valia. Toks nutarimas pažeidžia kreditorių interesus, nes nepagrįstai atmetamas pasiūlymas atlikti bankrutavusios bendrovės turto vertinimą, kurį tinkamai atlikus būtų galima parduoti bendrovei priklausantį turtą ir patenkinti kreditorių reikalavimus. Kreditorė AB „Swedbank“ balsavo prieš nurodyto turto vertinimo atlikimą, motyvuodama, kad anksčiau atliktoje UAB „Resolution Valuations“ turto vertės nustatymo ekspertizėje (2015 m. gegužės 11 - 21 d.) buvo nustatyta, jog BUAB „Broner“ valdomų žemės sklypų vertė priskiriama žemės sklypų nuomos teisei. Tokia kreditorės pozicija, pareiškėjos nuomone, nepagrįsta, nes ekspertizės metu buvo vertinami ir analizuojami išimtinai tik žemės sklypai ir juose esantys statiniai. Ekspertizės išvadose nėra absoliučiai jokio vertinimo, analizės dėl žemės sklypų nuomos teisės vertės, nėra pateikta motyvų, kodėl tokia vertė galėtų būti prilyginama pačių žemės sklypų vertei. Be to, nurodytą vertinimą atlikusi įstaiga verslo ryšiais yra glaudžiai susijusi su AB „Swedbank“. Ši aplinkybė sudaro pagrindą manyti, kad ekspertizės išvados gali būti sąmoningai suderintos su kreditore AB „Swedbank“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartimi pareiškėjos BUAB „Broner“ bankroto administratorės UAB „Vantolina“ skundą patenkino – panaikino BUAB „Broner“ 2016 m. birželio 28 d. kreditorių susirinkimo trečiuoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą, kuriuo atsisakyta patvirtinti BUAB „Broner“ administratoriaus ataskaitą; pareiškėjos UAB „Inreal valdymas“ skundą atmetė.
Dėl bankroto administratoriaus ataskaitos
Teismas nustatė, kad kreditorių VĮ Turto banko ir AB „Swedbank“ nesutikimo patvirtinti administratoriaus pateiktą ataskaitą argumentas – administratorius neteisingai paskelbė apie turto, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynes. Teismas sprendė, kad nurodytas kreditorių nesutikimo motyvas nėra tiesiogiai susijęs su prašoma patvirtinti ataskaita, todėl negali būti laikomas tiesiogine jos netvirtinimo priežastimi.
Dėl BUAB „Broner“ žemės sklypų nuomos teisės vertinimo
Teismas nustatė, kad BUAB „Broner“ kreditorių susirinkimo devintuoju darbotvarkės klausimu buvo svarstoma dėl įmonės nuomos teisės į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įvertinimo, siūlant kreiptis į turto vertintojus dėl paslaugos pirkimo ir, gavus ne mažiau kaip tris pasiūlymus, pasirinkti palankiausią pasiūlymą su sąlyga, kad už suteiktas vertinimo paslaugas bus sumokėta po turto pardavimo. Šiam pasiūlymui nepritarė kreditoriai AB „Swedbank“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyrius, VĮ Turto bankas. Kreditorės AB „Swedbank“ balsavimo prieš nurodytą pasiūlymą motyvas – jau atliktoje turto vertės nustatymo ekspertizėje yra nustatyta, kad vertinta žemė prilygsta žemės nuomos teisei, todėl nėra jokio teisinio pagrindo daryti naują turto vertinimą ir vilkinti turto pardavimo procesą. Iš į bylą pateiktos 2015 m. gegužės 11 – 21 d. turto vertinimo ekspertizės teismas nustatė, kad ekspertizės metu buvo įvertinti nekilnojamojo turto objektai, esantys (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); ekspertizės akto pastabose konstatuota, kad savininkas žemės sklypais, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), disponuoja ilgalaikės nuomos teise, nuomos terminas baigiasi nuo 2050 m. spalio 28 d. iki 2098 m. vasario 8 d., ir yra detaliojo plano organizatorius, todėl vertė yra priskiriama žemės sklypo nuomos teisėms. Nustatytų duomenų pagrindu teismas sprendė, kad ekspertizės išvadose yra pasisakyta dėl turto nuomos teisės vertės, todėl atmetė pareiškėjos argumentus, kad BUAB „Broner“ kreditoriai, balsavę už turto pardavimo kainas ir procedūrą, neturėjo duomenų apie turimo turto – nuomos teisių į valstybinės žemės sklypus, rinkos vertę.Tai, kad AB „Swedbank“ yra didžiausia BUAB „Broner“ kreditorė, balsavusi prieš skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimą, savaime neįrodo šio nutarimo neteisėtumo. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą išvadai apie didžiausios įmonės kreditorės sąmoningą elgesį, siekiant pakenkti kitų atsakovės kreditorių ar / ir įmonės interesams.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėja UAB „Inreal valdymas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarties dalį, kuria atmestas skundas dėl BUAB „Broner“ 2016 m. birželio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto devintuoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Valstybinių žemės sklypų nuomos teisė per se nėra ir negali būti pardavimo objektas. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-395-330/2015, išaiškinta, kad valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu teisė, kaip savarankiška turtinė teisė, atsietai nuo pastatų, statinių ar įrenginių valstybinės žemės sklype valdymo teisės negali būti perleidžiama.Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ginčo žemės sklypuose anksčiau yra buvę statiniai, kurių didžioji dalis (išskyrus vienintelę transformatorinę, esančią žemės sklype (duomenys neskelbtini)) yra nugriauti. Pažymėtina, kad statiniai buvo nugriauti su kreditorės AB „Swedbank“ žinia ir pritarimu. Taigi ginčo žemės sklypuose nesant statinių, pati valstybinės žemės nuomos teisė savaime negali būti perleidžiama, tuo labiau už ekspertizės akte tariamai nurodytą jos nuomos teisės kainą.Kreditorė AB „Swedbank“, ignoruodama bet kokius siūlymus organizuoti BUAB „Broner“ nuomojamų valstybinių žemės sklypų nuomos teisės vertinimo procedūras, savo vienasmeniškais sprendimais užsakė viso turto vertinimą, kurį nepagrįstai vertina kaip nuomos teisės vertinimą ir šio vertinimo pagrindu siekia pardavinėti turtą iš varžytynių. Vadovaujantis jau atlikta turto vertės nustatymo ekspertize buvo paskelbtas turto pardavimas iš varžytynių, tačiau turtas nebuvo parduotas, o varžytynės – atšauktos. Anksčiau atliktos ekspertizės išvadose nėra pasisakoma dėl BUAB „Broner“ priklausančios žemės sklypų nuomos teisės vertės, todėl teismo išvada, kad nuomos teisės vertė yra nustatyta, nepagrįsta. Ekspertizėje aiškiai nurodyta, kad ekspertizės tiriamasis objektas – 341,44 arų trijų žemės sklypų kompleksas ir jame įregistruoti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Skundžiamoje nutartyje pacituotas eksperto sakinys apie žemės sklypų vertės prilyginimą žemės sklypų nuomos teisei pateiktas ekspertizės dokumento pabaigoje prie pastabų, nurodytas smulkesnėmis raidėmis. Pastabose nurodomi tik papildomi ekspertizę rengiančių ekspertų komentarai, o ne esminės išvados. Be to, cituojamas sakinys yra lingvistiškai netaisyklingas, jame yra praleistas vienas ar keletas žodžių, nes iš šio sakinio neįmanoma suprasti kieno ir kokia vertė yra priskiriama žemės sklypų nuomos teisėms.Vadovaujantis ekspertizės akto išvadomis buvo paskelbtas BUAB „Broner“ turto pardavimas iš varžytynių, tačiau turtas nebuvo ir negalėjo būti parduotas, o varžytynės buvo atšauktos. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. E2-4462-619/2016 šios varžytynės buvo pripažintos neteisėtomis, tačiau teismo sprendime nebuvo nurodyta, kad bankrutavusios įmonės administratorius būtų atlikęs netinkamus ar neteisėtus veiksmus. Ši aplinkybė patvirtina, kad ekspertizė yra netinkama, ja nėra nustatyta įmonei priklausančio turto vertė ir joje nėra nurodyta jokios bankroto procedūroms naudingos informacijos.Nors nurodyti skundo argumentai buvo pateikti ir pirmosios instancijos teismui, pastarasis dėl jų iš esmės nepasisakė, tik formaliai konstatavo, kad ekspertizės išvadų pastabose pateiktas sakinys yra tinkama ir pakankama išvada žemės sklypų nuomos teisės vertei konstatuoti. Teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė ir dėl kitų pareiškėjos skundo argumentų: kad ekspertizė parengta išimtinai kreditorės AB „Swedbank“ valia ir sprendimu, apie tai nežinant kitiems BUAB „Broner“ kreditoriams etc.
Suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ atsiliepime į skundą prašo skundą atmesti, priimti naujai pateikiamą įrodymą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Įstatymų leidėjas nustatė tokią kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo tvarką, pagal kurią daugiausiai dėl nemokios įmonės finansiškai nukentėję kreditoriai turi daugiausia balsų, todėl UAB „Inreal valdymas“ teiginiai, kad AB „Swedbank“ piktnaudžiauja turimomis teisėmis, yra visiškai nepagrįsti. Prieš ginčo kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo siūloma vilkinti UAB „Broner“ bankroto procedūrą ir užsakinėti naują turto vertinimą, balsavo ne tik AB „Swedbank“, bet ir VSDFV Vilniaus skyrius ir VĮ Turto bankas, todėl pareiškėja nepagrįstai teigia, kad ginčo nutarimo priėmimas buvo nulemtas iš esmės AB „Swedbank“ balsais.Skunde akcentuojami Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimai 2015 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-395-330/2015, pateikti visiškai kitomis aplinkybėmis, todėl ginčo atveju nėra aktualūs.Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja atskirajame skunde nurodo argumentus, kurie nebuvo nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismui pateiktini turto vertintojo UAB „Resolution Valuations“ paaiškinimai dėl 2015 m. gegužės 11 d. turto vertės nustatymo ekspertizėje priskirtų rinkos verčių, kurie patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjos skundo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5395-619/2015 netenkino pareiškėjos skundo dėl BUAB „Broner“ 2015 m. liepos 2 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo buvo pritarta AB „Swedbank“ pasiūlymui nustatyti BUAB „Broner“ turto pardavimo kainas ir tvarką atsižvelgiant į UAB „Resolution Valuations“ 2015 m. gegužės 11-21 d. surašytą turto vertės nustatymo ekspertizės išvadą, panaikinimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-577-241/2016 paminėtą procesinį sprendimą paliko nepakeistą. Pakartotiniu savo skundu pareiškėja iš esmės siekia peržiūrėti jau įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus ir taip vilkinti BUAB „Broner“ turto pardavimo procesą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atmestas kreditorės UAB „Inreal valdymas“ skundas dėl BUAB „Broner“ 2016 m. birželio 28 d. kreditorių susirinkimo devintuoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo netvirtinti pasiūlymo dėl BUAB „Broner“ nuomos teisės į žemės sklypus įvertinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujo įrodymo priėmimo
Suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naują įrodymą – UAB „Resolution valuations“ 2016 m. rugpjūčio 22 d. paaiškinimus dėl 2016 m. gegužės 11 d. turto vertės nustatymo ekspertizėje priskirtų rinkos verčių. Naujai pateiktu dokumentu suinteresuotas asmuo siekia pagrįsti atsiliepimo argumentus dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į tai, kad naujai pateikiamu įrodymu yra grindžiami atsiliepimo į skundą argumentai, nenustačius suinteresuoto asmens procesiniuose veiksmuose piktnaudžiavimo nesavalaikiai teikiant įrodymus, pateiktas naujas įrodymas priimamas ir bus vertinamas kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.
Dėl skundo argumentų
Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 21 straipsnyje nustatytos bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės bankroto byloje. Viena jų, įtvirtinta šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, apibrėžia, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo interesus. Nustatyta teisė garantuoja kreditoriui galimybę dalyvauti tvarkant bankrutuojančios įmonės reikalus, taip pat užtikrina galimybę ginti savo interesus. ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, nes bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Būtent kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip įmonės ūkinės komercinės veiklos tęsimas ar nutraukimas, įmonės likvidavimas ar taikos sutarties sudarymas, administravimo išlaidų sąmatos ir administratoriaus ataskaitų tvirtinimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011, 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-421/2015).ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog priimant skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė tokių procedūrinių pažeidimų.Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. birželio 28 d. vykusiame BUAB „Broner“ kreditorių susirinkime devintuoju darbotvarkės klausimu buvo nepritarta pasiūlymui kreiptis į turto vertintojus dėl bankrutavusios bendrovės nuomos teisės į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įvertinimo. Viena iš šiam pasiūlymui nepritarusių kreditorių – AB „Swedbank“, laikėsi pozicijos, kad 2015 m. gegužės 11-21 d. atliktoje turto – trijų žemės sklypų komplekso, esančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir juose įregistruotų statinių, vertės nustatymo ekspertizėje, kurią atliko UAB „Resolution Valuations“, yra aiškiai nurodyta, kad vertinta žemės sklypų vertė yra priskiriama žemės nuomos teisėms, todėl nėra jokio pagrindo daryti naują turto vertinimą ir toliau vilkinti turto pardavimo procesą. Ginčydama nurodytą kreditorių susirinkimo nutarimą, apeliantė nesutiko su kreditorės AB „Swedbank“ pozicija, teigdama, kad nurodytoje ekspertizėje nėra pasisakoma dėl BUAB „Broner“ priklausančios žemės sklypų nuomos teisės vertės, kad ekspertizė atlikta išimtinai AB „Swedbank“ valia ir sprendimu, kad remiantis ekspertizėje nustatyta kaina buvo paskelbta apie turto pardavimą iš varžytynių, tačiau turtas nebuvo parduotas.Skundžiamu procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2015 m. gegužės 11-21 d. atliktoje ekspertizėje yra pasisakyta dėl turto nuomos teisės vertės, todėl pareiškėja nepagrįstai reikalauja pakartotinio nurodyto turto vertės nustatymo, tuo labiau nepateikdama jokių įrodymų apie jau nustatytos šio turto vertės nepagrįstumą (CPK 178 straipsnis).Nesutikimą su skundžiama nutartimi apeliantė pirmiausia grindžia argumentu, kad valstybinių žemės sklypų nuomos teisė per se nėra ir negali būti pardavimo objektas, kurį įrodinėja Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-395-330/2015, pateiktais išaiškinimais. Pasisakydamas dėl nurodyto skundo motyvo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK nuostatos draudžia grįsti apeliacinį skundą tokiomis aplinkybėmis ir / ar argumentais, kurie nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teismui, taip pat draudžia kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis, 338 straipsnis). Lietuvos Respublikos CPK yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis (CPK 320 strapsnis), o ribotos apeliacijos modelio valstybėse apeliacija yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmas (lot. revisio prioris instantiae). Apeliacinis procesas nėra skirtas ginčo nagrinėjimui iš naujo, jis vyksta pagal specialias taisykles, o tokio proceso paskirtis – pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymas pagal tuos argumentus bei įrodymus, kuriuos į byla šalys pateikė pirmosios instancijos teisme. Tokiu atveju naujo apeliantės argumento dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo negaliojimo tuo pagrindu, kad valstybinių žemės sklypų nuomos teisė negali būti civilinės apyvartos objektu, pateikimas apeliacinės instancijos teismui nėra suderinamas su revisio prioris instantiae principu ir skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ar jos nepagrįstumo nesuponuoja. Sutiktina su suinteresuoto asmens pozicija, kad šios nutarties 21 punkte nurodytas skundo argumentas yra priešingas apeliantės siekiui nustatyti ginčo žemės sklypų nuomos teisės vertę – nėra prasmės vertinti nurodyto turto nuomos teisės, jeigu šios teisės, apeliantės nuomone, vis tiek nebus galima realizuoti.Teismo išvadą, kad 2015 m. gegužės 11-21 d. turto vertės nustatymo ekspertizėje yra nustatyta BUAB „Broner“ valstybės išnuomotų žemės sklypų nuomos teisės vertė, apeliantė kvestionuoja aplinkybėmis, kad žemės sklypų nuomos teisė nėra nurodyta atliktos ekspertizės objektu, apie žemės sklypų nuomos teisės vertę yra pasisakyta tik ekspertizės pastabose, o pastaba apie nurodyto turto vertę yra lingvistiškai netaisyklinga ir dėl to nesuprantama, be to, ekspertizėje nėra pateikta jokių motyvų, kodėl žemės sklypų nuomos teisės vertė galėtų būti prilyginama žemės sklypų vertei. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės akcentuojamos aplinkybės nurodytos teismo išvados nepaneigia.Nepaisant to, kad 2015 m. gegužės 11-21 d. turto vertės nustatymo ekspertizėje tiriamuoju objektu konkrečiai nėra įvardinta žemės sklypų nuomos teisė, tačiau kaip matyti iš nurodyto dokumento turinio, ekspertizės atlikimo metu buvo nustatyta ir atsižvelgta į tai, kad vertinami žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso valstybei, o BUAB „Broner“ jais disponuoja ilgalaikės nuomos teise. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, kad ekspertas, atlikdamas asmens turto, kurį pastarasis valdo ilgalaikės nuomos pagrindu, vertinimą, neatsižvelgė į turto disponavimo pagrindą ir apimtį (CPK 185 straipsnis). Tai, kad ekspertas atsižvelgė ir įvertino nurodytą aplinkybę patvirtina ir ekspertizės išvadų pradžioje ir pabaigoje nurodytos pastabos, kad dėl to, jog BUAB „Broner“ vertinamais žemės sklypais disponuoja ilgalaikės nuomos teise, kad nuomos terminas baigiasi nuo 2050 m. spalio 28 d. iki 2098 m. vasario 8 d., o bankrutavusi bendrovė yra ir detaliojo plano organizatorė, jų vertė yra priskiriama žemės sklypų nuomos teisėms. Tai, kad atliekant BUAB „Broner“ turto vertės nustatymo ekspertizę, buvo nustatyta žemės sklypų nuomos teisės vertė patvirtina ir kreditorės AB „Swedbank“ kartu su atsiliepimu į skundą pateiktas 2015 m. gegužės 11-21 d. turto vertės nustatymo ekspertizę atlikusio eksperto rašytinis paaiškinimas, kad nustatant turto vertę, be kita ko, buvo atsižvelgta į turto valdymo formą ir / arba pagrindą, kad rengiant ekspertizę ir analizuojant turto teisinius aspektus, konstatuota, kad turto vertę suponuoja ne menkaverčiai statiniai, kurie stovi ilgalaikės nuomos pagrindu valdomuose žemės sklypuose, o teisiškai leistini ir galimi atlikti veiksmai su ilgalaikės nuomos teise valdomais žemės sklypais (šiuo atveju – statinių projektavimo darbai ir / arba statybą leidžiančio dokumento gavimas ir / arba ilgalaikės nuomos teise valdomų žemės sklypų vystymas).Iš atlikto BUAB „Broner“ turto ekspertinio vertinimo pastabų matyti, kad išvadą, jog žemės sklypų vertė yra lygi jų nuomos teisės vertei, ekspertas argumentavo ilgalaikės nuomos terminu bei aplinkybe, kad nuomininkė yra ir detaliojo plano organizatorė, todėl atmestinas kaip nepagrįstas skundo argumentas, kad nurodyta eksperto išvada – nemotyvuota. Motyvų glaustumas, kaip ir apeliantės nesutikimas su nurodyta motyvacija, bei aplinkybė, kad nurodyta išvada pateikta ekspertizės dokumento pastabose, jos (išvados) pagrįstumo nepaneigia.Apeliacijos į išvados dėl žemės sklypų vertės priskyrimo jų nuomos teisės vertei lingvistinio taisyklingumo stoką taip pat nepagrįstos. Kaip matyti, BUAB „Broner“ kreditoriai (AB „Swedbank“, VĮ Turto bankas, VSDFV Vilniaus skyrius), išskyrus apeliantę, ir pirmosios instancijos teismas nurodytą išvadą suprato vienodai, neaiškumo dėl eksperto pozicijos šiuo klausimu nurodytiems asmenims nekilo. Vien tai, kad išvados lingvistine išraiška apeliantė nėra patenkinta, nesudaro pagrindo teigti, kad ji nėra aiški ir suprantama.Skundžiamos nutarties neteisėtumas argumentuojamas ir tuo, kad turto vertės nustatymo ekspertizės pagrindu buvo paskelbta apie BUAB „Broner“ turto, tame tarpe ir ginčo žemės sklypų, pardavimą iš varžytynių, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4462-619/2016 šios varžytynės buvo pripažintos neteisėtomis. Kadangi teismo sprendime nebuvo nurodyta, kad BUAB „Broner“ administratorius būtų atlikęs netinkamus ar neteisėtus veiksmus, apeliantės teigimu, tai patvirtina, jog pati ekspertizė yra netinkama, nes ja nėra nustatyta bankrutavusiai bendrovei priklausančio turto vertė. Kaip matyti iš paminėto Vilniaus apygardos teismo sprendimo, BUAB „Broner“ turto varžytynės buvo pripažintos neteisėtomis dėl to, kad skelbime apie varžytynes buvo pateikta neteisinga informacija apie parduodamą turtą, nenurodant, kad parduodami žemės sklypai nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Taigi teismo sprendime konstatuotas varžytynių pripažinimo neteisėtomis pagrindas paneigia apeliantės prielaidą, kad varžytynių nutraukimą nulėmė netinkamas turto vertės nustatymo ekspertizės atlikimas. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos prielaidas apie nesąžiningus kreditorės AB „Swedbank“ siekius balsuojant prieš pakartotinį BUAB „Broner“ žemės sklypų nuomos teisės vertinimo atlikimą, sąsajas su ankstesnį ekspertinį vertinimą atlikusia bendrove, todėl skunde nepagrįstai apeliuoja, kad teismas nepasisakė dėl nurodytų ir kitų jos nepagrįstų (CPK 178 straipsnis) aplinkybių. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo teismas, kad vien tai, jog ginčijamo nutarimo priėmimą lėmė didžiausio kreditoriaus – AB „Swedbank“ balsai, savaime nelemia tokio nutarimo neteisėtumo. Apeliantės nesutikimas su skundžiamos nutarties motyvais, teismo atliktu įrodymų vertinimu, nėra pagrindas teigti, kad priimtas procesinis sprendimas formalus ir nepagrįstas.Remdamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesuteikia pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo nutartį.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.