- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-21
- Bylos Nr.
- 2A-461-460/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė
- Ieškovas
- A. S., M. V.
- Atsakovas
- Tauragės rajono savivaldybės tarybai
- Kategorijos
- 2.2.1.9.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. S. ir M. V. (apeliantai) apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. S. ir M. V. ieškinį atsakovei Tauragės rajono savivaldybės tarybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai Tauragės apylinkės teisme pateikė ieškinį, juo prašė įpareigoti atsakovę Tauragės rajono savivaldybės tarybą kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką, Ministrą Pirmininką, vidaus reikalų ministrą ir Respublikos bei rajono mastu leidžiamus spaudos leidinius (tuos pačius, kuriuose buvo išspausdintas Atviras laiškas): „Lietuvos žinios“, „Tauragės kurjeris“, „Tauragiškių balsas“, su prašymu atšaukti Atviru laišku (toliau – Atviras laiškas) pateiktą šmeižtą ir to šmeižto pagrindu šalies vadovų prašytą pritarimą ir paramą jų nelengvoje kovoje susidorojant su A. S. ir M. V.; prašo įpareigoti atsakovę atsiprašyti ieškovų dėl atviro šmeižikiško laiško pateikimo šalies vadovams, Lietuvos visuomenei ir jo neigiamų pasekmių ieškovams, pripažinti su tuo susijusius atliktus neteisėtus veiksmus. Esant akivaizdiems Tauragės valdžios institucijų pareigūnų nusikalstamos veikos faktams ir požymiams, kai į tai buvo įtrauktos ir valstybės institucijos (organizuoti nusikalstami veiksmai, bendrininkavimas atliekant nusikalstamą veiklą, piktnaudžiavimas pareigomis, tarnybos įgaliojimų viršijimas, šmeižimas), perduoti medžiagą Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui tirti ir priimti procesinius sprendimus (t. 1, b. l.10).
Atsiliepimas
2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ieškovų reikalavimai yra neteisėti ir nepagrįsti. Tauragės rajono savivaldybės taryba nėra susijusi jokiais veiksmais su pasirašytu Atviru laišku dėl ieškovų. Tai nustatyta Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-724-386/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-766/2008 ir kituose teismų sprendimuose. Teismų yra nustatyta, kad veiksmai dėl Atviro laiško pasirašymo yra privatinio pobūdžio ir neturi viešojo administravimo požymių, asmenys veiksmus atliko veikdami ne viešojo administravimo srityje – juos atlikdami neįgyvendino jiems norminiais aktais nustatytų funkcijų. Tauragės savivaldybės taryba nėra atsakinga už tuo metu buvusių tarybos narių, seniūnų, merų veiksmus, susijusius su Atviro laiško pasirašymu ir jo paskelbimu, nes jie veikė kaip privatūs asmenys. Nurodė, kad nuo atviro laiško pasirašymo praėjo daugiau kaip 15 metų, ieškovai savo pažeistas teises jau gynė bendrosios kompetencijos teismuose. Nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kuris kaip galutinė instancija pasisakė dėl Atviro laiško, 2006 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2006 praėjo daugiau kaip 11 metų. Prašė taikyti ieškinio senatį (t. 1, b. l. 85–88, 164–165).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieškinys atmestas.
4. Teismas nustatė, kad Atviras laiškas nebuvo svarstomas 2002 m. sausio 24 d. tarybos posėdyje ir dėl šio laiško taryba nepriėmė jokio sprendimo. Dėl to ji negali būti atsakinga.
5. Teismas pažymėjo, jog Tauragės rajono savivaldybės tarybos nariai, Tauragės rajono seniūnai bei Šilalės rajono savivaldybės meras, Pagėgių savivaldybės meras ir Tauragės rajono savivaldybės meras veikė kaip fiziniai asmenys ir Atviras laiškas nebuvo priimtas kaip Tauragės rajono savivaldybės tarybos dokumentas ir taryba nėra atsakinga už šio laiško surašymą.
6. Teismas konstatavo, kad ieškovai praleido ieškinio senaties terminą.
III. Apeliacinio skundo argumentai
7. Apeliantai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir grąžinti bylą kitos apygardos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
8. Apeliantai nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
8.1. Apeliantų įsitikinimu, Atvirą laišką pasirašė ne tik Tauragės rajono savivaldybės tarybos nariai, bet ir Tauragės rajono seniūnai bei Šilalės rajono savivaldybės meras, Pagėgių savivaldybės meras ir Tauragės rajono savivaldybės meras, posėdyje nedalyvavę tarybos nariai ir tai įrodo, kad Atviras laiškas buvo priimtas kaip Tauragės rajono savivaldybės tarybos dokumentas ir taryba yra atsakinga už šio laiško surašymą ir pateikimą šalies vadovams.
8.2. Atkreipia dėmesį, kad teismas neteisėtame ir nepagrįstame sprendime išplėtė bylos nagrinėjimo ribas, neteisėto sprendimo motyvus pagrįsdamas Šilalės ir Pagėgių savivaldybių merų neteisėtais būdais išgautais parašais, kai byla nagrinėjama dėl Tauragės rajono savivaldybės valdžios institucijų ir pareigūnų, valstybės tarnautojų neteisėtų, apeliantų nuomone, nusikalstamų (2010 m. kovo 20 d. prokuratūra konstatavo, kad nusikalstama veika buvo) veiksmų.
8.3. Teismas, būdamas neteisingas ir šališkas, nagrinėdamas bylą ir priimamas sprendimą vengė nustatyti tiesą, kas ir kada ir kur pasirašė Atvirą laišką, nors turėjo tai padaryti, konstatuodamas, kad Atviras laiškas buvo pasirašytas ne tarybos posėdyje kaip oficialus tarybos dokumentas. Todėl šios anksčiau išdėstytos teismo išvados yra nepagrįstos, neteisėtos, be to, visiškai prieštarauja faktams ir dokumentais pagrįstiems bylos įrodymams.
8.4. Apeliantai mano, kad meras yra įgaliotas atstovauti tik savivaldybei, o ne savivaldybės tarybai, o taryba savo sprendimus priima kolegialiai.
8.5. Teigia, jog 2018 m. sausio 30 d. teismo posėdyje atsakovės atstovė L. M. negalėjo pasisakyti apie atsiliepimo, kuris buvo pasirašytas tarybos narių, išsiuntimą teismui 2003 metais, net keletą kartų nurodė negalinti pasakyti, kur tarybos nariai pasirašė patį Atvirą laišką (2018 m. sausio 30 d. teismo posėdžio garso įrašo 1.53.15 val., 1.54.00 val.), taip pat negalėjo pasakyti, kodėl savivaldybės teisininkai nei derino, nei vizavo Atvirą laišką (1.58.00 val.), negalėjo pasakyti, koks yra Atviro laiško statusas (2.02.25 vai.), negalėjo pasakyti, ar teisingas yra teiginys, kad medžiaga dėl Atviro laiško buvo pateikta Atvirą laišką pasirašiusiems tarybos nariams tarybos posėdyje (2.03.50 val.), negalėjo pasakyti, ar tarybos nariai posėdžio metu tvarkė asmeninius reikalus (2.06.00 val.), nurodė, kad dėl prašytos paramos ir pritarimo yra žinoma tik tiek, kiek parašyta tekste; teigė, jog nėra duomenų apie tai, kas svarstė klausimą tarybos posėdyje (2.08.00 val.).
Atsiliepimas
8.6. Pirmosios instancijos teismas nurodė kritiškai vertinantis Tauragės rajono savivaldybės tarybos atsiliepimą, priimtą 2003 m. vasario 26 d. tarybos sprendimu, kur tarybos nariai nurodė, kad rengdami Atvirą laišką jie veikė ne kaip fiziniai asmenys, o kaip rajono tarybos nariai. Tokią savo poziciją teismas grindė tuo, kad Tauragės rajono taryba nebuvo šalimi šioje byloje ir nei įstatymo, nei teismo nebuvo įpareigota pateikti atsiliepimą. Apeliantai mano, jog teigti, kad kažkuris tarybos narių pareiškimas ar atsiliepimas teismui, priimtas savivaldybės tarybos sprendimu, yra tikras ar netikras, negalima, neatlikus tinkamo tyrimo, o toks tyrimas iki šios dienos atliktas ir nebuvo.
Šalies argumentai
8.7. Teismas konstatavo, kad P. J. byloje buvo patrauktas atsakovu ir buvo suinteresuotas, kad ieškinys jam būtų atmestas. Šie pirmosios instancijos teismo argumentai yra prieštaringi, kadangi būtu galima daryti išvadą, kad P. J. davė melagingus parodymus, tačiau tai nėra niekur užfiksuota.
8.8. Pažymi, kad teismas nepagrįstai į bylą trečiaisiais asmenimis neįtraukė žmogaus teisių gynėjų ir nepagrįstai netenkino ieškovų prašymo perduoti medžiagą Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, kadangi yra akivaizdu, jog atsakovė iki šios dienos visaip stengiasi išvengti Atviro laiško surašymo aplinkybių atskleidimo.
8.9. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jie praleido ieškinio senaties terminą. Teismas nenurodė jokių aiškių ir išsamių argumentų, kuo grindžia tokią savo išvadą, todėl teismo išvados šiuo klausimu yra pripažintinos nepagrįstomis.
9. Atsakovė su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti.
Atsiliepimas
10. Atsakovė nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
10.1. Teismų yra nustatyta, kad veiksmai dėl Atviro laiško pasirašymo yra privatinio pobūdžio ir neturi viešojo administravimo požymių. Dėl to taryba yra netinkama atsakovė.
10.2. Ieškovai yra praleidę bendrą 10 metų ieškinio senaties terminą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
12. Apeliantai prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kolegija pirmiausia pažymi, kad tiek rašytinis procesas, tiek žodinis yra lygiaverčiai procesai, užtikrinantys vienodą įrodinėjimo paskirstymo naštą, abu procesai užtikrina teisėtą teismą ir teismo procesinis sprendimas priimamas tik ištyrus įrodymus ir atlikus jų vertinimą. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose. Teisėjų kolegija, netenkindama šio prašymo, sprendžia, kad atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeidžia šalių teisių ir civilinio proceso principų. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste darytina išvada, kad rašytinis procesas užtikrina civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 185 straipsnis).
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad Tauragės rajono savivaldybės tarybos nariai, Tauragės rajono seniūnai, Šilalės rajono savivaldybės meras, Pagėgių savivaldybės meras ir Tauragės rajono savivaldybės meras su atviru laišku kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką, Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką ir vidaus reikalų ministrą, nurodydami, kad A. S., M. V. ir V. J. vykdo šmeižto ir susidorojimo akciją prieš Tauragės apskrities viršininką A. B. (t. 1, b. l. 11). Šis Atviras laiškas 2002 m. vasario 2 d. buvo paskelbtas dienraštyje „Lietuvos žinios“, 2002 m. vasario 8 d. laikraštyje „Tauragės kurjeris“, o 2002 m. vasario 12 d. perspausdintas laikraštyje „Tauragiškių balsas“ (1 t., b. l. 17–19). Šilutės rajono apylinkės teismas 2005 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškovų ieškinį dėl neatitinkančių tikrovės garbę ir orumą žeminančių žinių paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2005 m. rugsėjo 14 d. sprendimu panaikino Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą, juo ieškovų ieškinį tenkino iš dalies: pripažino, kad atsakovų Atvirame laiške paskleisti duomenys neatitinka tikrovės ir žemina ieškovų garbę ir orumą; įpareigojo atsakovus laikraštyje „Tauragės kurjeris“ per trisdešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis paneigti Atvirame laiške nurodytus neatitinkančius tikrovės ir žeminančius ieškovų garbę ir orumą duomenis, priteisė iš atsakovų ieškovams po 750 Lt neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 27–30). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. vasario 22 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 14 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetė, o kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą (t. 1, b. l. 97–104).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
14. Apeliantai nurodo, kad meras yra netinkamas atstovas šioje byloje. Teisėjų kolegija pažymi, jog vietos savivalda – įstatymo nustatyto valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų bendruomenės, kuri turi Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, savitvarka ir savaveiksmiškumas pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją. Savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas, kuriai vadovauja Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka vienmandatėje rinkimų apygardoje tiesiogiai išrinktas savivaldybės tarybos narys – savivaldybės meras. Meras yra savivaldybės vadovas, vykdantis šiame ir kituose įstatymuose nustatytus įgaliojimus (Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Meras yra atskaitingas savivaldybės tarybai ir bendruomenei už savo ir savivaldybės veiklą. Be kitų įstatymo deleguotų funkcijų, meras atstovauja pats arba įgalioja kitus asmenis atstovauti savivaldybei teisme (Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Minėtas reglamentavimas patvirtina aplinkybę, kad meras – savivaldybės bei tarybos vadovas yra tinkamas asmuo atstovauti savivaldybei bei tarybai teisme. Dėl šių priežasčių apeliantų argumentai dėl netinkamo atstovavimo atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl teisių gynimo būdų
15. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė pateikti teismui ieškinį. Tam, kad prasidėtų teisminis procesas, ieškinį (pareiškimą) būtina surašyti tinkamai.
16. Civilinės bylos iškėlimas teisme – tai savarankiška, pirmoji ir privalomoji civilinio proceso stadija, kurioje tikrinama, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, t. y. ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą ar ne.
17. Asmuo, pateikdamas ieškinį dėl garbės ir orumo gynimo, turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą (CK 2.24 straipsnio 1 dalis).
18. Tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo (šmeižimas), baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų (Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalis).
19. Nagrinėjamu atveju ieškovai pateiktu ieškiniu teismo prašė įpareigoti atsakovę atšaukti Atviru laišku pateiktą šmeižtą ir įpareigoti atsakovę atsiprašyti ieškovų dėl atviro šmeižikiško laiško pateikimo. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, šmeižimo institutas nepriklauso civilinės teisės šakai, be to, šmeižimas nebuvo kokiame procesiniame sprendime užfiksuotas.
20. Todėl, atsižvelgdamas į šį teisinį reglamentavimą, teismas neturi teisės įpareigoti atsakovę Tauragės rajono savivaldybės tarybą kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką, Ministrą Pirmininką, vidaus reikalų ministrą ir Respublikos bei rajono mastu leidžiamus spaudos leidinius (tuos pačius, kuriuose buvo išspausdintas Atviras laiškas): „Lietuvos žinios“, „Tauragės kurjeris“, „Tauragiškių balsas“, su prašymu atšaukti Atviru laišku pateiktą šmeižtą ir įpareigoti atsakovę atsiprašyti ieškovų dėl atviro šmeižikiško laiško pateikimo. Be to, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnį įpareigojimas atsiprašyti nėra teisinės gynybos būdas. Papildytina, jog išvestinis reikalavimas perduoti medžiagą Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui tirti ir priimti procesinius sprendimus dėl šio procesinio sprendimo baigties irgi nenagrinėtinas.
21. Dėl išvardytų priežasčių konstatuotina, kad ieškovai pasirinko netinkamą gynybos poziciją, jų gynybos būdai nepatenka į CK reglamentuojamų gynybos būdų sąrašą. Dėl to ieškinys šiuo pagrindu atmestinas.
Dėl (ne)tinkamo atsakovo
22. Apeliantai įsitikinę, kad už Atviro laiško paskelbimą atsakinga savivaldybės taryba. Kaip žinia, savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas (Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Savivaldybės tarybos kompetencija yra išimtinė ir paprastoji. Išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija: 1) reglamento tvirtinimas; reglamente, be kitų klausimų, turi būti numatytos pagrindinės bendravimo su gyventojais formos ir būdai, užtikrinantys vietos savivaldos principų ir teisės įgyvendinimą bendruomenės interesais; 2) mero atleidimas iš pareigų prieš terminą, mero darbo užmokesčio nustatymas, mero pareigas laikinai einančio mero pavaduotojo ar savivaldybės tarybos nario darbo užmokesčio nustatymas, kt. Akcentuotina, kad jokios funkcijos, susijusios su laiškų šalies vadovams ir (ar) kitiems asmenims bei pareigūnams siuntimu, nėra suteiktos (Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnis).
23. Kitas aspektas tas, kad Tauragės rajono savivaldybės taryba, kaip savivaldybės atstovaujamoji institucija, nėra priėmusi sprendimo dėl 2002 m. sausio 24 d. Atviro laiško pasirašymo. Iš Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Tauragės filialo pateikto 2002 m. sausio 24 d. Tauragės rajono savivaldybės tarybos posėdžio protokolo skaitmeninės kopijos nustatyta, kad 2002 m. sausio 24 d. posėdyje Tauragės rajono savivaldybės taryba nesvarstė klausimo dėl Atviro laiško surašymo ir jo pateikimo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui, Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui bei vidaus reikalų ministrui (t. 2, b. l. 136–149). Šiame tarybos posėdyje dėl Atviro laiško nebuvo priimtas joks oficialus tarybos dokumentas. Kadangi tai ne tarybos funkcija ir Atviras laiškas nėra jos įstatymų nustatyta tvarka priimtas dokumentas, aiškintis jo sudarymo aplinkybes giliau nėra teisinės prasmės, nes ne atsakovė (taryba) yra už šį dokumentą atsakinga. Ieškovai ieškinį grindžia atliktais tyrimais teisėsaugos institucijose bei priimtais teismų sprendimais civilinėse bylose, kuriose Tauragės rajono savivaldybės taryba nedalyvavo.
24. Aktualu pažymėti, kad Tauragės rajono savivaldybė buvo įtraukta į administracinės bylos procesą pagal vieno iš ieškovo – M. V. skundą. M. V. 2007 m. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas iš Tauragės rajono savivaldybės priteisti 500 000 Lt neturtinės žalos, padarytos neteisėtais vietos savivaldos tarnautojų veiksmais, atlyginimo. Klaipėdos apygardos teismas M. V. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Minėtas teismas, nagrinėdamas bylą, nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2006 m. vasario 22 d. nutartimi kasacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą dėl tikrovės neatitinkančių ir garbę bei orumą žeminančių žinių paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal ieškovų A. S., M. V. ir kt. ieškinį atsakovams S. N., V. K. ir kt., konstatavo, kad ieškovai (inter alia šioje byloje tretieji suinteresuoti asmenys), ex officio yra viešieji asmenys. Atsakovai (inter alia šioje byloje tretieji suinteresuoti asmenys) paskleidė informaciją apie viešus asmenis, kuri teismo pripažinta neatitinkančia tikrovės. Taip pat pažymėjo, kad teisinių santykių dalyviai, net ir būdami viešojo administravimo subjektais, gali veikti privatinės teisės srityje (t. 1 b. l. 93–96, LITEKO duomenys).
25. Dėl išvardytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad Tauragės rajono savivaldybės taryba, kaip viešojo administravimo subjektas, nėra susijusi jokiais veiksmais su 2002 m. sausio 24 d. pasirašytu Atviru laišku dėl ieškovų. Tokios aplinkybės nustatytos Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-724Ž386/2007 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi 2008 m. gegužės 6 d. administracinėje byloje Nr.A556-766/2008. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad ieškovai nurodė netinkamą atsakovą šioje byloje. Dėl šios priežasties minėtu pagrindu ieškinys vėlgi nepagrįstas
Dėl senaties termino
26. Atsakovė prašė taikyti ieškinio senaties terminą, ieškovai su tokiu prašymu nesutiko. Ieškovų nuomone, teismas nenurodė jokių argumentų, patvirtinančių, kad suėjo ieškinio senatis.
27. Kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo argumentus, mano, kad teismas išsamiai ištyrė faktines bylos aplinkybes, susijusias su senaties instituto taikymu, teisiškai tiksliai konstatavo, kad šiuo atveju ieškinio senaties institutą taikyti yra pagrįsta.
28. Teismas teisingai nurodė, jog nuo Atviro laiško pasirašymo praėjo daugiau kaip 15 metų, ieškovai pažeistas savo teises gynė bendrosios kompetencijos teismuose. Nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kuris kaip galutinė instancija pasisakė dėl Atviro laiško, 2006 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2006 praėjo daugiau kaip 11 metų, todėl pagrįstai nustatytas pagrindas taikyti ieškinio senatį. Pagal CK 1.125 straipsnio 1 dalį bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Konstatuotina, kad ieškovai yra praleidę įstatymo nustatytą terminą (ieškinys šioje byloje pirmosios instancijos teisme gautas 2017 m. rugsėjo 12 d. (t. 1, b. l. 1), per kurį galėjo apginti savo pažeistas teises, pareikšdami ieškinį dėl Atviro laiško.
29. Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Todėl ir šiuo pagrindu ieškovų ieškinys atmestinas.
30. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta.
31. Kiti šalių teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
32. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
prašymo dėl skundo nagrinėjimo apeliacine žodinio proceso tvarka netenkinti.
Tauragės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.