Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vidos Stonkuvienės, Irmos Čuchraj, sekretoriaujant Ramutei Klinkovienei, dalyvaujant pareiškėjui M. V., 2007 m. balandžio 18 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. V. skundą (patikslintą skundą) atsakovui Tauragės rajono savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. K., A. J., S. K., J. K., E. V., B. J., P. P., E. K., V. J., P. J., E. V., J. K., A. M., V. S., R. R., K. J., V. B., J. J., J. S., J. G., J. J., V. Ž., K. B., V. J. ir S. D. dėl 200 000 litų neturtinės žalos, padarytos neteisėtais tarnautojo veiksmais, priteisimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Tretieji suinteresuoti asmenys V. K., A. J., S. K., J. K., E. V., B. J., P. P., E. K., V. J., P. J., E. V., J. K., A. M., V. S., R. R., K. J., V. B., J. J., J. S., J. G., J. J., V. Ž., K. B., V. J., S. D. apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimai į skundą nepateikti.

Byla nagrinėjama atsakovo atstovui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

pareiškėjas M. V. skundu ir jo patikslinimu (b.l. 26-29, 185) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo - Tauragės rajono savivaldybės 500 000 litų neturtinės žalos, padarytos neteisėtais vietos savivaldos tarnautojų veiksmais, atlyginimui.

Neturtinės žalos sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Nagrinėjamos administracinės justicijos byloje būtina pažymėti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. vasario 22 d. nutartimi, kasacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą dėl tikrovės neatitinkančių ir garbę bei orumą žeminančių žinių paneigimo bei neturtinės žalos priteisimo, pagal ieškovų A. S., M. V. ir kt. ieškinį atsakovams S. N., V. K. ir kt., konstatavo, kad ieškovai, (inter alia pareiškėjas M. V.), ex officio yra viešieji asmenys. Atsakovai, (inter alia šioje byloje tretieji suinteresuoti asmenys), paskleidė informaciją apie viešuosius asmenis, kuri teismo pripažinta neatitinkanti tikrovės. Tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimas - akivaizdus. Teismas konstatavo, jog yra pagrindas atleisti atsakovus nuo civilinės atsakomybės (CK 2.24 straipsnio 6 dalis) - neturtinės žalos atlyginimo, - apsiribojant kitais teisinės gynybos būdais - paskleistų tikrovės neatitinkančių žinių paneigimu, kaip pakankama satisfakcija (b.l. 37-40).

Pareiškėjo M. V. skundas pareikštas iš esmės CK 6.271 straipsnio pagrindu, t.y. padarytą žalą pareiškėjas kildina iš atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, neteisėtų veiksmų. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 - 6.249 straipsniuose (neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala, priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšys). CK 6.271 straipsnio 2 dalyje atskleista termino „valdžios institucija“ sąvoka, kuri apibrėžta kaip bet koks viešosios teisės subjektas (valstybės ar savivaldybės institucija, pareigūnas, valstybės tarnautojas ar kitoks šių institucijų darbuotoją ir t.t.), taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas. Taigi esminis požymis, atribojant valdžios instituciją nuo kitų civilinės atsakomybės subjektų - valdžios funkcijų atlikimas.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Taigi neturtinės žalos atlyginimo galimybė siejama su lex specialis, kurie nustato tokios žalos atlyginimo atvejus, būdus ir pan.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje reglamentuota, jog inter alia neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK nustatyta tvarka ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Sisteminė ABTĮ (15 straipsnio l dalies 3 punktas, 19 straipsnio 2 dalies 3 punktas), CK (6.271 straipsnis) normų analizė leidžia daryti išvadą, jog neturtinė žala pagal CK nustatytą tvarką atlyginama tik tuomet, kai ji padaroma neteisėtais veiksmais arba neveikimu viešojo administravimo srityje.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžta viešojo administravimo sąvoka – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems norminiams aktams įgyvendinti, administraciniams sprendimams priimti, įstatymu nustatytoms administracinėms paslaugoms teikti, viešųjų paslaugų teikimui administruoti ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimui atlikti. Taigi tiek sistemiškai, tiek teleologiškai aiškinant neturtinės žalos, padarytos dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų reglamentavimą, darytina išvada, kad neturtinė žala, padaryta dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginama tik tuomet, kai ji padaroma: 1) įgyvendinant įstatymus ir kitus norminius aktus; 2) priimant administracinius sprendimus; 3) teikiant administracines paslaugas; 4) administruojant teikiamas viešąsias paslaugas ar 5) atliekant viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą. T.y., neturtinė žala, padaryta dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginama tik tuomet, kai ji padaroma: 1) administracinio reglamentavimo srityje; 2) vidaus administravimo ar 3) viešųjų paslaugų teikimo ir jų administravimo srityje.

Pažymėtina, kad teisinių santykių dalyviai, net ir būdami viešojo administravimo subjektai, gali veikti privatinės tesės srityje. Todėl nustatant, ar teisiniai santykiai tarp subjektų susiklostė viešojo administravimo srityje, nustatytinas materialinio teisinio santykio turinys. Nagrinėjant civilinę bylą (Nr. 3K-3-142/2006) nustatyta, kad tretieji suinteresuoti asmenys šioje byloje, būdami Tauragės rajono savivaldybės tarybos nariais, pasirašydami atvirą laišką, kuris buvo išspausdintas dienraštyje „Lietuvos žinios“ ir laikraštyje „Tauragės kurjeris“, paskleidė informaciją apie pareiškėją M. V., kuri teismo pripažinta neatitinkanti tikrovės. Akivaizdu, kad šie veiksmai yra privatinio pobūdžio ir neturi viešojo administravimo požymių, t.y. šiuos veiksmus tretieji suinteresuoti asmenys atliko veikdami ne viešojo administravimo srityje, juos atlikdami, neįgyvendino jiems norminiais aktais numatytų funkcijų.

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. vasario 22 d. nutartimi, kasacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą dėl tikrovės neatitinkančių ir garbę bei orumą žeminančių žinių paneigimo bei neturtinės žalos priteisimo, konstatavo, jog paskleistų tikrovės neatitinkančių žinių paneigimas - pakankama satisfakcija neturtinei žalai atlyginti. Tokia išvada padaryta atsižvelgiant į aplinkybę, jog pareiškėjas ex officio viešasis asmuo. Taip pat pažymėjo, kad, „nustatant žalos dydį, kai ji padaryta keletui asmenų paskelbiant bendrą pareiškimą, ši publikacija turi būti vertinama kaip vienas neturtinės žalos padarymo aktas, atliktas keleto asmenų. Ji nevertinama kaip atskiri neturtinės žalos padarymo aktai <...>“.

Pareiškėjo paaiškinimu bei rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas, siekdamas neturtinės žalos atlyginimo, Klaipėdos apygardos administraciniame teisme pareiškė keletą skundų, prašydamas priteisti iš įvairių institucijų neturtinės žalos atlyginimui, nors visų šių institucijų tarnautojai padarė vieną neturtinės žalos padarymo aktą. Civilinės atsakomybės tikslas - kompensuoti nukentėjusiajam jo patirtus nuostolius, t.y. civilinei atsakomybei būdingas kompensacinis požymis, tačiau bet kokiu atveju, reikalavimu atlyginti neturtinę žalą, negali būti siekiama gauti dvigubos satisfakcijos. Pažymėtina, jog pareikėjui pareiškus reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo administracine teisena, jo teisinis statusas (žalos padarymo metu) nepakito. Taigi patenkinus pareiškėjo reikalavimą šioje administracinės justicijos byloje, pareiškėjui de facto būtų suteikta dviguba satisfakcija.

Rašytine byloje medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas M. V., Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų direktoriaus 2002 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 140K atleistas iš užimamų pareigų (b.l. 116). Konstatuotina, kad priežastinio ryšio tarp pareiškėjo atleidimo iš darbo ir neturtinės žalos, paskleidžiant tikrovės neatitinkančias žinias, nėra.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus bei nustatytas aplinkybes, pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui neturtinė žala padaryta neteisėtais veiksmais viešojo administravimo srityje, nėra. Pareiškėjo skundas, kaip nepagrįstas, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

n usprendė:

pareiškėjo M. V. skundą, kaip nepagrįstą, atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.