- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-28
- Bylos Nr.
- 2S-208-614/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31583-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. C.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. C. skundą dėl antstolio Mindaugo Dabkaus veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Mindaugas Dabkus, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. C. pateikė skundą dėl antstolio Mindaugo Dabkaus veiksmų, kuriuo prašo sustabdyti vykdomųjų bylų Nr. 0028/19/01129 ir Nr. 0028/19/01130 vykdymą iki ginčo nagrinėjimo pabaigos. Taip pat panaikinti 2020 m. spalio 28 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-20-28-23153 vykdomosiose bylose Nr. 0028/19/01129; Nr. 0028/19/01130. Skolininkas prašo skubiai stabdyti vykdomųjų raštų išduotų civilinėje byloje Nr. 2-2125-232/2012 vykdymą (arba CPK 629 straipsnio pagrindu arba tuo pagrindu, kad turi būti panaikinta arba pakeista teismo nutartis, kuri yra vykdytinas dokumentas, t. y. vykdomojo dokumento išdavimo pagrindas). Taip pat skolininkas teigia, kad vykdomoji byla turėjo būti sustabdyta dar 2020 m. kovo 14 d., kai Lietuvoje buvo paskelbta ekstremalioji situacija, todėl pareiškėjas neturėjo laiko sprendimo įvykdymui ar raginimo įvykdymui. Pareiškėjas teigia, kad Vilniaus apygardos teismas galimai neteisėtai jam priteisė žyminį mokestį, todėl antstolio procesiniai dokumentai yra galimai neteisėti, nes vadovaujantis CPK 651 straipsnio nuostatomis antstoliui buvo akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti dėl paaiškėjusių naujų esminių aplinkybių, t. y. vykdomieji dokumentai buvo išduoti galimai neteisėtos teismo nutarties pagrindu, todėl antstolis negalėjo priimti jų vykdyti, o jų pagrindu priimtas skundžiamas patvarkymas yra naikintinas arba stabdytinas.
2. Antstolis Mindaugas Dabkus su skundu nesutiko, nurodė, kad antstolio kontoroje pagal Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 5 d. ir 2014 m. lapkričio 14 d. išduotus vykdomuosius raštus civilinėje byloje Nr. 2-2125-232/2012 vykdomas 8682,80 Lt (2514,71 Eur) skolos išieškojimas iš skolininko A. C., išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie LR FM) naudai. Antstolis 2020 m. spalio 28 d. priėmė patvarkymą Nr. S-20-28-23153 dėl skolos išieškojimo iš skolininko darbovietės „LR Vyriausioji rinkimų komisija“. Kadangi yra išduotas vykdomasis raštas, tai antstolis neturi teisės svarstyti jo teisėtumo klausimo, o priima jį vykdyti, jei nėra kliūčių, numatytų CPK 651 straipsnyje. Antstolis nenustatė akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti, todėl 2019 m. rugpjūčio 9 d. buvo priimti patvarkymai Nr. S-19-28-14019 ir S-19-28-14022 dėl vykdomųjų dokumentų vykdymo. Antstolis atkreipė dėmesį, kad vykdytinumo požymį nustato ne antstolis, o teismas nagrinėdamas klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Vykdomieji dokumentai yra galiojantys, teisėjo patvirtintais ir pasirašytais parašais, todėl jokių abejonių dėl vykdomojo dokumento galiojimo nekilo. Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai visiškai nepriklauso nuo antstolio valios, nes įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas. Pareiškėjas turėjo teisę skųsti teismo išduotą vykdomąjį raštą, o ne antstolio patvarkymą, kurio vykdomasis raštas buvo priimtas vykdyti. 2019 m. rugpjūčio 9 d. buvo siųstas raginimas, kuris buvo įteiktas elektroninių ryšių priemonėmis. Skolininkui nesumokėjus skolos per raginimo terminą, yra taikomos visos priverstinės priemonės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi pareiškėjo A. C. skundą dėl antstolio Mindaugo Dabkaus veiksmų atmetė.
4. Teismas nurodė, kad antstolis neturi teisės svarstyti išduoto vykdomojo rašto teisėtumo klausimo, o privalo priimti jį vykdyti, jei nėra kliūčių, numatytų CPK 651 straipsnyje. Antstolis patikrinęs CPK 651 straipsnio nustatytas sąlygas, nenustatė akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti, todėl 2019 m. rugpjūčio 9 d. buvo priimti patvarkymai Nr. S-19-28-14019 ir S-19-28-14022 dėl vykdomųjų dokumentų vykdymo.
5. Teismas, įvertinęs byloje bei vykdomosiose bylose esančius įrodymus, konstatavo, jog byloje nėra pateikta duomenų, kad vykdomųjų raštų pateikimo antstoliui metu būtų egzistavusios CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių vykdomųjų dokumentų priėmimas vykdyti būtų negalimas (CPK 178 straipsnis). Įsiteisėję teismų sprendimai turi būti vykdomi (CPK 18 straipsnis, 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
6. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatė, kad 2019 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nutartį Nr. 2YT-32365-854/2019, kurioje jau buvo sprendžiamas klausimas dėl vykdomųjų dokumentų pagrįstumo priėmimo. Nutartyje teismas padarė išvadą, kad antstolis pagrįstai priėmė vykdomuosius dokumentus ir pradėjo juos vykdyti. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad antstolis pagrįstai priėmė vykdomuosius dokumentus ir pradėjo juos vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis).
7. Pasisakydamas dėl vykdomosios bylos sustabdymo, teismas nurodė, kad skolininko prašymas stabdyti vykdomąją bylą, remiantis tuo, kad galimai teismas neteisėtai jam priteisė žyminį mokestį, todėl antstolio procesiniai dokumentai yra galimai neteisėti, yra niekuo nepagrįstas. Taip pat skolininkas prašo stabdyti vykdomąsias bylas dėl paskelbtos ekstremalios padėties šalyje, tačiau skolininko argumentai nepatenka nei į privalomuosius stabdymo pagrindus, nei į fakultatyviuosius bylos stabdymo pagrindus, todėl pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Pareiškėjas A. C. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-37644-861/2020 ir patenkinti skundo prašymus: sustabdyti vykdomųjų bylų (Nr. 0028/19/01129 ir Nr. 0028/19/01130) vykdymą iki šio skundo ir šio ginčo išnagrinėjimo pabaigos; panaikinti patvarkymą dėl skolos išieškojimo 2020 m. spalio 28 d. Nr. S-20-28-23153 vykdomojoje byloje Nr. 0028/19/01129 ir vykdomojoje byloje Nr. 0028/19/01130. Atskirajame skunde nurodė:
8.1. teismas netinkamai nustatė ir nepagrįstai įvertino esmines teisines bei faktines bylos aplinkybes (jų visumą);
8.2. antstolio procesiniai dokumentai yra neteisėti, antstoliui buvo akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, nes nuo 2014 metų paaiškėjo naujų esminių aplinkybių (jų visuma), kad pareiškėjo turtinė finansinė padėtis yra labai sunki, kad pareiškėjas dar negavo Valstybinės mokesčių inspekcijos atsakymo. Nurodė, kad po 2019 m. birželio 26 d. Lietuvos Respublikos Seimo biudžeto ir finansų komiteto pateiktų išvadų, kuriose buvo konstatuota, kad 2009-2010 metų krizei Lietuvoje turėjo didelę įtaką Lietuvoje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir jų sprendimai, taip pat Lietuvos banko netinkama komercinių bankų priežiūra ir tai inicijavo daugiau nei 250 skirtingų ginčų bylų dėl stipriai bankų pažeistų vartotojų teisių, pareiškėjas pateikė prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2125-232/2012 (proceso Nr. 2-55-3-02856-2011-0), kuriuo ieškovo A. C. ieškinys atmestas, peržiūrėjimo ir proceso toje byloje atnaujinimo. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo atsisakė priimti, o Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 19 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. birželio 18 d. nutartimi pareiškėjo kasacinį skundą taip pat atsisakė priimti, todėl, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, pareiškėjas 2020 m. lapkričio 3 d. pateikė kasaciniam teismui pakartotinį prašymą, kuriuo prašė peržiūrėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartį Nr. DOK-2990, ją panaikinti, ir atnaujinti procesą byloje. Pareiškėjo teigimu, nurodydos aplinkybės ir argumentai, o taip pat ir valstybės lygio ekstremali situacija, pandemijos paskelbimas sudarė pakankamą pagrindą antstoliui sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0028/19/01129 ir Nr. 0028/19/01130.
Atsiliepimas
9. Antstolis Mindaugas Dabkus pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atmesti A. C. atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus m. apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-37644-861/2020 nepakeistą. Nurodė, kad:
9.1. antstolio kontoroje pagal Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 5 d. ir 2014 m. lapkričio 14 d. išduotus vykdomuosius raštus civilinėje byloje Nr. 2-2125-232/2012 vykdomas 8682,80 Lt (2514,71 Eur) skolos išieškojimas iš skolininko A. C., išieškotojo VMI prie LR FM naudai;
9.2. 2020 m. gruodžio 8 d. iš LR Vyriausioji rinkimų komisijos gavo raštą Nr. 2-2035 (4.26), kuriame nurodoma, kad antstolio 2020 m. spalio 28 d. priimto patvarkymo Nr. S-20-28-23153 dėl skolos išieškojimo iš skolininko darbovietės ,,LR Vyriausioji rinkimų komisija“ įvykdyti negali, nes A. C. komisijos nario įgaliojimai nutraukti 2020 m. spalio 27 d. ( pridedama), o patvarkymą gavo 2020 m. spalio 29 d. Taigi, neliko vieno iš skundžiamo dalyko;
9.3. pasisakydamas dėl vykdomųjų raštų, išduotų civilinėje byloje Nr. 2-2125-232/2012, vykdymą, nurodė, kad vykdytinumo požymį nustato ne antstolis, o teismas nagrinėdamas klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Vykdomieji dokumentai yra galiojantys, teisėjo patvirtintais ir pasirašytais parašais, todėl jokių abejonių dėl vykdomojo dokumento galiojimo nekilo. Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai visiškai nepriklauso nuo antstolio valios, nes dalyje įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas. Pareiškėjas turėjo skųsti teismo išduotą vykdomąjį raštą, o ne antstolio patvarkymą, kuriuo vykdomasis raštas buvo priimtas vykdyti (CPK 18 str., 510 str., 512 str., 613 str.);
9.4. nurodė, kad antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus, kai nustato, jog yra CPK 626 straipsnio 1, 2 dalyje įtvirtinti pagrindai. Kitais atvejais, nustatytais CPK 627 straipsnyje, antstolis turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą, t. y. savarankiškai nuspręsti dėl vykdomosios bylos sustabdymo reikalingumo. Pabrėžė, kad CPK ir kiti įstatymai nesuteikia teisės antstoliui stabdyti vykdomąją bylą kitais pagrindais, negu yra numatyta CPK 626–627 straipsniuose. Skolininko nurodyti argumentai dėl vykdomųjų bylų sustabdymo nepatenka nei į privalomuosius stabdymo pagrindus, nei į fakultatyvuosius bylos stabdymo pagrindus, todėl vykdomosios bylos negali būti stabdomos;
9.5. pažymėjo, kad 2019 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nutartį Nr. 2YT-32365-854/2019, kurioje teismas padarė išvadą, kad antstolis pagrįstai priėmė vykdomuosius dokumentus ir pradėjo juos vykdyti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.
11. Pareiškėjas su atskiruoju skundu į bylą teikia naują įrodymą – grafiką apie susirgimo atvejus Lietuvoje. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kadangi pareiškėjas nenurodė, kokią įtaką jo naujai teikiamas įrodymas galėtų turėti nagrinėjant atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas pareiškėjo pateiktą įrodymą atsisako priimti.
12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjo A. C. skundą dėl antstolio veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
13. Vykdomųjų bylų Nr. 0028/19/01129, Nr. 0028/19/01130 duomenimis nustatyta, kad antstolio kontoroje pagal Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 5 d. ir 2014 m. lapkričio 14 d. išduotus vykdomuosius raštus civilinėje byloje Nr. 2-2125-232/2012 vykdomas 8682,80 Lt (2514,71 Eur) skolos išieškojimas iš skolininko A. C., išieškotojo VMI prie LR FM naudai. 2019 m. rugpjūčio 9 d. raginimu Nr. S-19-28-14021 antstolis paragino skolininką per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas, o skolininkui per raginime nustatytą terminą reikalavimo neįvykdžius, antstolis 2020 m. spalio 28 d. priėmė patvarkymą Nr. S-20-28-23153 dėl skolos išieškojimo iš skolininko darbovietės „LR Vyriausioji rinkimų komisija“, kuris įteiktas skolininkui elektroninių ryšių priemonėmis.
14. Pareiškėjas (skolininkas) A. C. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų neteisėtumo, kuriuo prašė panaikinti 2020 m. spalio 28 d. priimtą patvarkymą Nr. S-20-28-23153 dėl skolos išieškojimo iš skolininko darbovietės „LR Vyriausioji rinkimų komisija“, taip pat sustabdyti vykdomųjų bylų Nr. 0028/19/01129; Nr. 0028/19/01130 vykdymą.
15. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus, teismas konstatavo, jog byloje nėra pateikta duomenų, kad vykdomųjų raštų pateikimo antstoliui metu būtų egzistavusios CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių vykdomųjų dokumentų priėmimas vykdyti būtų negalimas, todėl padarė išvadą, kad antstolis pagrįstai priėmė vykdomuosius dokumentus ir pradėjo juos vykdyti (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, skolininko skunde nurodyti argumentai, kuriais remiantis jis prašo sustabdyti vykdymo veiksmus, nepatenka nei į privalomuosius, nei į fakultatyviuosius bylos stabdymo pagrindus.
16. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad teismas netinkamai nustatė teisines ir faktines esmines ginčo bylos aplinkybes (jų visumą), antstolio procesiniai dokumentai yra neteisėti, nes vadovaujantis CPK 651 straipsnio nuostatomis antstoliui buvo akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, nes nuo 2014 m. paaiškėjo naujų esminių aplinkybių (jų visuma), kurias pareiškėjas nurodė savo skunde, tačiau teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, į jas neatsižvelgė. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto skundo argumentais neturi pagrindo sutikti.
17. Iš pareiškėjo skundo turinio nustatyta, kad pareiškėjas siekia, jog būtų sustabdyti vykdymo veiksmai, nes mano, kad išnagrinėjus jo prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2125-232/2012 (proceso Nr. 2-55-3-02856-2011-0), galimai bus priimtas naujas sprendimas, o antstolio vykdomi vykdomieji dokumentai bus panaikinti.
18. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2125-232/2012, kuriuo ieškovo A. C. ieškinys atmestas, įsiteisėjo 2014 m. sausio 6 d., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai 2014 m. sausio 6 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikus nepakeistą (CPK 331 straipsnio 6 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 6 d. nutartis taip pat buvo palikta nepakeista. Pareiškėjas pateikė prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2125-232/2012 peržiūrėjimo ir proceso toje byloje atnaujinimo, kurį Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi atsisakė priimti (civilinė byla Nr. eA2-4684-794/2019). Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, 2020 m. kovo 19 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį (civilinė byla Nr. e2-231-330/2020). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. birželio 18 d. nutartimi pareiškėjo kasacinį skundą taip pat atsisakė priimti (civilinė byla Nr. eCIK-867/2020). 2020 m. lapkričio 3 d. A. C. kasaciniam teismui pateikė pakartotinį prašymą, kuriuo prašė peržiūrėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartį, ją panaikinti, ir atnaujinti procesą byloje. Prašymo priėmimo klausimas šiai dienai dar nėra išspręstas.
19. Taigi, šiai dienai teismų priimti procesiniai dokumentai, kurių pagrindu buvo išduoti vykdomieji raštai, nėra nei panaikinti, nei pakeisti ir yra galiojantys, todėl turi būti vykdomi (CPK 18 straipsnis, 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima padaryti išvadą, kad vykdomųjų raštų pateikimo antstoliui metu egzistavo CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių vykdomųjų dokumentų priėmimas vykdyti būtų negalimas. Be to, klausimas dėl vykdomųjų dokumentų priėmimo pagrįstumo jau yra išnagrinėtas įsiteisėjusia teismo nutartimi, kurioje teismas padarė išvadą, kad antstolis pagrįstai priėmė vykdomuosius dokumentus ir pradėjo juos vykdyti (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2YT-32365-854/2019). Kadangi pareiškėjas nevykdė antstolio teisėtų nurodymų ir per raginime nustatytą terminą nesumokėjo skolos ir vykdymo išlaidų, antstolis pagrįstai pradėjo priverstinio vykdymo procedūrą ir 2020 m. spalio 28 d. priėmė patvarkymą Nr. S-20-28-23153 dėl skolos išieškojimo iš skolininko darbovietės „LR Vyriausioji rinkimų komisija“, kurio naikinti pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2007). Antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus, kai nustato, jog yra CPK 626 straipsnio 1, 2 dalyje įtvirtinti pagrindai. Kitais atvejais, nustatytais CPK 627 straipsnyje, antstolis turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą, t. y. savarankiškai nuspręsti dėl vykdomosios bylos sustabdymo reikalingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2013).
21. Pagal CPK 626 straipsnį, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais: skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas; skolininkui netekus veiksnumo; iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą; skolininkui bankui ar Centrinei kredito unijai paskelbus veiklos apribojimą (moratoriumą); gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį; kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus).
22. Pagal CPK 627 straipsnį, antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus šiais atvejais: kai raštu prašo išieškotojas; skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; kai skolininkas gydosi ligoninėje; kai paskelbta skolininko paieška (šio Kodekso 620 straipsnis); kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška; teismui išreikalavus vykdomąją bylą; kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis skolininkui ar išieškotojui yra atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdomoji byla turi būti stabdoma tik egzistuojant konkrečiam įstatyme nustatytam pagrindui (CPK 626–627 straipsniai), antstolis spręsdamas vykdomosios bylos sustabdymo klausimą privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų: savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (CPK 634 straipsnio 2 dalis).
24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šios nutarties 18 punkte nustatytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skolininko prašymas stabdyti vykdomąją bylą, remiantis tuo, kad galimai teismas neteisėtai jam priteisė žyminį mokestį, todėl antstolio procesiniai dokumentai yra galimai neteisėti, nėra pagrįstas. Kaip jau buvo minėta, šiai dienai teismų priimti procesiniai dokumentai, kurių pagrindu buvo išduoti vykdomieji raštai, yra galiojantys, todėl turi būti vykdomi (CPK 18 straipsnis, 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl jo finansinių galimybių bei dėl paskelbtos ekstremalios padėties šalyje, taip pat nesudaro pagrindo vykdomųjų bylų sustabdymui (CPK 626 straipsnis, 627 straipsnis).
25. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė procesines teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
26. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.