Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-10-09 · Civilinė byla Nr. 2YT-32365-854/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-09
Bylos Nr.
2YT-32365-854/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-26096-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Čėsnienė
Pareiškėjas
A. C.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-32365-854/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26096-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.1; 3.4.5.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. spalio 9 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Čėsnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. C. skundą dėl antstolio Mindaugo Dabkaus veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis Mindaugas Dabkus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. C. pateikė skundą dėl antstolio Mindaugo Dabkaus veiksmų, kuriuo prašo: vykdomojoje byloje Nr. 0028/19/01129 panaikinti 2019 m. rugpjūčio 9 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-19-28-14021, 2019 m. rugpjūčio 9 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-19-28-14019, 2019 m. rugpjūčio 9 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-19-28-14020; vykdomojoje byloje Nr. 0028/19/01130 panaikinti 2019 m. rugpjūčio 9 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-19-28-14024, 2019 m. rugpjūčio 9 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-19-28-14022, 2019 m. rugpjūčio 9 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-19-28-14023; užbaigti vykdomąsias bylas.

Nurodė, kad vykdomieji raštai, kuriuos vykdo antstolis, išduoti galimai neteisėtų nutarčių pagrindu. Nutartimis galimai neteisėtai buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos. Pareiškėjas kreipėsi į Seimą su klausimais, susijusiais su išnagrinėtomis bylomis, į Europos bendrijų komisiją su prašymu dėl bendrijos teisės aktų priėmimo ir laikymosi. Taip pat nurodė, kad raginime nustatytas 10 dienų terminas įvykdyti sprendimus yra neproporcingas ir nesąžiningas, nes nustato pareiškėjui daugiau nei 2 kartus mažesnį terminą nei pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 ir 512 straipsnių nuostatas nustatytas terminas jam pateikti skundą (20 dienų). Skunde taip pat nurodyta, kad būtinosios vykdymo išlaidos yra nepagrįstos bei nedetalizuotos, o pašto išlaidos yra neteisėtos. Pažymėjo, kad pašto išlaidos buvo nebūtinos, nes pareiškėjas dokumentus galėjo gauti internetu, be to, antstolis tuos pačius dokumentus nepagrįstai išsiuntė du kartus.

Antstolis 2019 m. rugsėjo 3 d. patvarkymu skundo netenkino ir persiuntė teismui. Nurodė, kad antstolis nenustatė akivaizdžių kliūčių priimti vykdomuosius dokumentus vykdyti. Pažymėjo, kad būtinosios vykdymo išlaidos mokamos, atsižvelgiant į vykdomajame dokumente nurodytą išieškotiną sumą. Paaiškino, kad antstoliui nebuvo žinomas skolininko elektroninio pašto adresas, kuriuo jam galima siųsti dokumentus, todėl buvo skaičiuojamos pašto išlaidos. Skolininkui pateikus prašymą, visi dokumentai būtų siunčiami skolininko nurodytu elektroniniu paštu ir pašto išlaidos neskaičiuojamos. Antstolio nuomone, skolininko argumentas, kad raginimo terminas yra nesąžiningas, yra nepagrįstas. CPK 659 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu vykdomajame dokumente įvykdymo terminas nenustatytas, antstolis skolininkui įvykdyti sprendimą paskiria dešimt dienų, skaičiuojant nuo raginimo įteikimo dienos.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame atsiliepime į skundą prašė sprendimą dėl skundo priimti teismo nuožiūra.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0028/19/01129 medžiagos nustatyta, kad antstolis 2019 m. rugpjūčio 9 d. patvarkymu Nr. S-19-28-14019 priėmė vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 14 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-2125-232/2012 dėl 1001,80 Eur (3459 Lt) žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko A. C. valstybės naudai (v. b. l. 1, 3). Minėtoje vykdomojoje byloje 2019 m. rugpjūčio 9 d. patvarkymu Nr. S-19-28-14020 antstolis paskaičiavo iš viso 42,87 Eur vykdymo išlaidų (v. b. l. 4). 2019 m. rugpjūčio 9 d. raginimu Nr. S-19-28-14021 antstolis paragino skolininką per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 1001,80 Eur skolą ir 42,87 Eur vykdymo išlaidas (v. b. l. 5).

Iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. 028/19/01130 medžiagos nustatyta, kad antstolis 2019 m. rugpjūčio 9 d. patvarkymu Nr. S-19-28-14022 priėmė vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 5 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-2125-232/2012 dėl 1512,92 Eur (5223,8 Lt) žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko A. C. valstybės naudai (v. b. l. 1, 3). 2019 m. rugpjūčio 9 d. patvarkymu Nr. S-19-28-14023 antstolis paskaičiavo iš viso 56,22 Eur vykdymo išlaidų (v. b. l. 4). 2019 m. rugpjūčio 9 d. raginimu Nr. S-19-28-14024 skolininkas paragintas per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 1512,92 Eur skolą ir 56,22 Eur vykdymo išlaidas (v. b. l. 5).

Dėl 2019 m. rugpjūčio 9 d. patvarkymų Nr. S-19-28-1401 ir Nr. S-19-28-14022 priimti vykdyti vykdomuosius dokumentus

Pareiškėjas prašo panaikinti antstolio patvarkymus, kuriais buvo priimti vykdyti vykdomieji dokumentai. Skundas grindžiamas tuo, kad vykdomieji raštai išduoti galimai neteisėtų nutarčių pagrindu, todėl antstolis, pareiškėjo nuomone, juos vykdyti priėmė galimai neteisėtai.

Vykdomųjų dokumentų vykdymui priėmimo tvarką nustato CPK 651 straipsnis. Vadovaujantis CPK 651 straipsnio 1 dalimi, antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija 2019 m. liepos 18 d. pateikė, o antstolis, nenustatęs akivaizdžių kliūčių priimti vykdomuosius dokumentus ir pradėti vykdymo veiksmus, 2019 m. rugpjūčio 9 d. patvarkymais vykdomuosius raštus priėmė vykdyti. Teismas, įvertinęs byloje bei vykdomosiose bylose esančius įrodymus, konstatuoja, kad byloje nėra pateikta duomenų, kad vykdomųjų raštų pateikimo antstoliui metu būtų egzistavusios CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių vykdomųjų dokumentų priėmimas vykdyti būtų negalimas (CPK 178 straipsnis). Tai, kad pareiškėjas yra kreipęsis į Seimą bei Europos bendrijų komisiją su klausimai, kurie, pasak pareiškėjo, turėtų įtaką priimtų teismų procesinių sprendimų teisėtumui, nesudaro pagrindo nepriimti vykdomųjų dokumentų vykdyti. Įsiteisėję teismų sprendimai turi būti vykdomi (CPK 18 straipsnis, 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad antstolis pagrįstai priėmė vykdomuosius dokumentus ir pradėti juos vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis).

Dėl 2019 m. rugpjūčio 9 d. raginimų Nr. S-19-28-14024, Nr. S-19-28-14021

Pareiškėjo teigimu, raginimuose nurodytas 10 dienų terminas įvykdyti sprendimą yra per trumpas, nes pateikti skundą dėl antstolio veiksmų pareiškėjas turi 20 dienų terminą.

Raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 659 straipsnio 1 dalį, jeigu vykdomajame dokumente įvykdymo terminas nenustatytas, antstolis skolininkui įvykdyti sprendimą paskiria dešimt dienų, skaičiuojant nuo raginimo įteikimo dienos.

Nagrinėjamu atveju vykdomuosiuose raštuose nėra nurodyti jų įvykdymo terminai, todėl spręstina, kad antstolis raginimuose pagrįstai nustatė įstatymo nustatyta 10 dienų terminą nuo raginimų gavimo dienos vykdomiesiems dokumentams įvykdyti.

Dėl 2019 m. rugpjūčio 9 d. patvarkymų Nr. S-19-28-14020, Nr. S-19-28-14023 dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo

Pareiškėjas taip pat nesutinka su antstolio paskaičiuotomis vykdymo išlaidomis.

CPK 609 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdymo išlaidas sudaro: vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėjo teigimu, antstolis patvarkymuose dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo nepagrįstai paskaičiavo būtinąsias išlaidas bei jų nedetalizavo.

Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 47 punktą būtinos vykdymo išlaidos mokamos atsižvelgiant į vykdomajame dokumente nurodytą išieškotiną sumą. Vykdomojoje byloje Nr. 0028/19/01130 vykdomas 1512,92 Eur skolos išieškojimas, todėl būtinos vykdymo išlaidos sudaro 48 Eur (Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punktas). Vykdomojoje byloje Nr. 0028/19/01129 dėl 1001,80 Eur skolos išieškojimo būtinos vykdymo išlaidos sudaro 36 Eur (Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punktas). Tuo tarpu patvarkymuose dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo nurodytos būtinosios vykdymo išlaidos viršija Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodytus dydžius. Patvarkymuose antstolis nurodė, kad būtinosios vykdymo išlaidos yra indeksuojamos. Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos vykdymo išlaidos, išskyrus nustatytas procentine išraiška, indeksuojamos atsižvelgiant į ketvirčio vartotojų kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Ketvirčio vartotojų kainų indeksą vykdymo išlaidoms indeksuoti savo interneto svetainėje skelbia Lietuvos statistikos departamentas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 40 punktas). Antstolis nenurodė, kokio dydžio indeksą ir kokiu pagrindu taikė šiuo konkrečiu atveju. Kartu pažymėtina, kad skirtumas sumų už būtinąsias vykdymo išlaidas, nurodytų patvarkymuose, nuo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodytų būtinų vykdymo išlaidų sumų yra tokio dydžio, kad negali būti paaiškinamas vien tik indeksavimu.

Teismas taip pat pažymi, kad vykdymo išlaidų lentelių 2 punkte nurodytos papildomos vykdymo išlaidos nėra detalizuotos, jokia tokių išlaidų suma patvarkymuose nenurodyta.

Pareiškėjo teigimu, antstolis neteisėtai paskaičiavo ir pašto išlaidas, nes galėjo siųsti skolininkui procesinių dokumentų elektroniniu paštu, be to, tuos pačius dokumentus nepagrįstai išsiuntė du kartus.

Teismas atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, kad antstolis, priėmęs vykdyti vykdomuosius dokumentus, skundžiamus patvarkymus turėjo siųsti skolininkui jo elektroninio pašto adresu. Vykdomosiose bylose nėra duomenų, kad šioje vykdymo stadijoje skolininkas būtų teikęs antstoliui prašymą dokumentus siųsti elektroniniu paštu, taip pat nėra duomenų, kad antstolis būtų žinojęs skolininko elektroninio pašto adresą.

Iš vykdomojoje byloje Nr. 0028/19/01130 esančio išrašo matyti, kad šioje vykdomojoje byloje procesiniai dokumentai skolininkui buvo išsiųsti vieną kartą vykdomajame rašte nurodytu skolininko gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir įteikti gavėjui (v. b. l. 6). Vykdomosios bylos Nr. 0028/19/01129 duomenimis, skolininkui procesiniai dokumentai išsiųsti vieną kartą skolininko gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (šį gyvenamosios vietos adresą skolininkas nurodė ir skunde dėl antstolio veiksmų) ir įteikti gavėjui (v. b. l. 6). Taigi vykdomųjų bylų medžiaga patvirtina, kad jose procesiniai dokumentai skolininkui skirtingose vykdomosiose bylose buvo išsiųsti po vieną kartą, tačiau patvarkymuose dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo antstolis nepagrįstai nurodė, kad dokumentai buvo siųsti po 2 kartus ir atitinkamai nepagrįstai kiekvienoje vykdomojoje byloje paskaičiavo po 1,98 Eur pašto išlaidų (0,99 Eur x 2).

Antstolis vykdomosiose bylose taip pat paskaičiavo 0,85 Eur banko mokestį. Vykdomosiose bylose duomenų apie tai, kad būtų atlikti banko pavedimai, nėra, todėl spręstina, kad šioje vykdymo proceso stadijoje banko mokestis paskaičiuotas nepagrįstai.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad antstolis, apskaičiuodamas vykdymo išlaidas, pažeidė CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintas nuostatas, todėl tokie antstolio veiksmai pripažintini neteisėtais. Tokiu atveju 2019 m. rugpjūčio 9 d. patvarkymas dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo Nr. S-19-28-14020, priimtas vykdomojoje byloje Nr. 0028/19/01129, ir 2019 m. rugpjūčio 9 d. patvarkymas dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo Nr. S-19-28-14023, priimtas vykdomoje byloje Nr. 0028/19/01130, naikintini ir antstolis įpareigotinas perskaičiuoti šias išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 443, 513 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo A. C. skundą dėl antstolio Mindaugo Dabkaus patenkinti iš dalies.

Panaikinti antstolio Mindaugo Dapkaus 2019 m. rugpjūčio 9 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo Nr. S-19-28-14020, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0028/19/01129, ir 2019 m. rugpjūčio 9 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo Nr. S-19-28-14023, priimtą vykdomoje byloje Nr. 0028/19/01130, ir įpareigoti antstolį perskaičiuoti vykdymo išlaidas.

Likusią skundo dalį atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Čėsnienė