Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-03-19 · Civilinė byla Nr. e2-231-330/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-19
Bylos Nr.
e2-231-330/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Pečiulis
Ieškovas
A. C.
Atsakovas
akcinei bendrovei SEB bankui
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS(S)NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo A. C. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2125-232/2012 pagal ieškovo A. C. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei SEB bankui dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2125-232/2012 buvo atmestas ieškovo A. C. ieškinys atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) SEB bankui dėl nuostolių atlyginimo.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartis palikti nepakeisti.

Šalies argumentai

4. Ieškovas A. C. 2019 m. lapkričio 26 d. pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2125-232/2012. Ieškovas prašo atnaujinti bylos nagrinėjimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių – Lietuvos Respublikos Seime vykdyto tyrimo. Ieškovo teigimu, po Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto 2019 m. birželio 26 d. pateiktų išvadų parlamentiniame tyrime „Dėl veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009-2010 metų krizės Lietuvoje reiškinius“ buvo nustatyta, kad 2009-2010 metų krizei Lietuvoje didelę įtaką turėjo Lietuvoje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir jų sprendimai, kad Lietuvos bankas netinkamai vykdė Lietuvoje veikiančių stambiųjų komercinių bankų priežiūrą 2005-2008 metais. Pasak ieškovo, tai inicijavo virš 250 skirtingų ginčo bylų apygardų teismuose dėl bankų stipriai pažeistų vartotojų (klientų) teisių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2125-232/2012.

6. Teismas akcentavo, kad Civilinio proceso kodekse numatyta, jog prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo teismo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, o šis terminas yra naikinamasis terminas. Pasibaigus naikinamajam terminui, nebegali būti tenkinamas prašymas atnaujinti procesą konkrečioje byloje.

7. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šiuo atveju naikinamasis penkerių metų terminas yra suėjęs, todėl atsisakė priimti ieškovo prašymą dėl proceso byloje atnaujinimo.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2125-232/2012 dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Teismas netinkamai nustatė ir nepagrįstai įvertino esmines teisines bei faktines bylos aplinkybes (jų visumą).

8.2. Jeigu terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo buvo praleistas, teismas turėjo atnaujinti praleistą terminą.

8.3. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2125-232/2012 įsiteisėjo 2014 m. lapkričio 12 d., tai yra po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties byloje priėmimo. Tokiu atveju terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ieškovas praleido labai nežymiai.

Šalies argumentai

8.4. Teismas turėjo atsižvelgti į visumą naujų esminių aplinkybių, išdėstytų ieškovo prašyme dėl proceso atnaujinimo.

8.5. Po Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto išvadų pateikimo ir patvirtinimo paaiškėjo naujos esminės aplinkybės, kad tik dėl Skandinavijos kapitalo bankų ekonomistų ir analitikų prisidėjimo prie šių procesų viešojoje erdvėje, renginiuose ir susitikimuose su politikais, jų tyčinio skleidimo nevisapusių ir neretai tendencingų vertinimų, nuomonės ir analizės, labai stipriai ir nepagrįstai nuvertėjo ieškovo turėti Lietuvos įmonių vertybiniai popieriai.

8.6. Teismas turėjo atsižvelgti į ieškovo prašyme pateiktas aplinkybes ir pripažinti, kad šalių galimybė siekti, jog būtų peržiūrėtas įsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas, yra viena iš pagrindinių civilinių procesinių teisių.

8.7. Teismas ignoravo ieškovo prašymus dėl papildomų dokumentų priėmimo ir atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

9. Kartu su atskiruoju skundu ieškovas pateikė papildomus įrodymus ir prašymą pridėti šiuos įrodymus prie bylos.

10. Lietuvos apeliaciniame teisme 2020 m. kovo 18 d. gauti atsakovės AB SEB banko paaiškinimai dėl ieškovo paduoto atskirojo skundo. Atsakovė prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės paaiškinimuose akcentuojama, kad pagal CPK 368 straipsnio 2 dalį prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti pateikiamas vėliau nei po penkerių metų nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo dienos. Tai – naikinamasis terminas, kuriam pasibaigus nebegali būti tenkinamas prašymas atnaujinti procesą konkrečioje byloje ir tai ypatingai akcentuojama kasacinio teismo praktikoje. Atsakovės įsitikinimu, būtent dėl šios priežasties ieškovo pateiktas skundas iš esmės negali būti patenkintas ir pagal jo prašymą procesas šioje byloje atnaujintas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d., 338 str.). Apeliacinis teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d., 338 str.).

12. Analizuojamu atveju sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo remiantis CPK 368 straipsnio 2 dalimi, yra pagrįsta ir teisėta.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

13. Kartu su atskiruoju skundu ieškovas pateikė naujus įrodymus – 2019 m. gegužės 4 d. ieškovo papildomo prašymo Lietuvos Respublikos Seimui (komitetui) ir 2019 m. lapkričio 22 d. ieškovo prašymo Lietuvos Respublikos Prezidentui kopijas.

14. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).

15. Šiuo atveju ieškovas prie skundo pridėtų papildomų įrodymų neteikė pirmosios instancijos teismui, nors juos jau turėjo, o priežasčių, dėl kurių šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, taip pat nenurodė. Be to, teikiamiems įrodymams turi būti keliamas ir jų sąsajumo su apskųstoje nutartyje teismo išdėstytais motyvais bei padarytomis išvadomis, kurių teisėtumą ir pagrįstumą reikia įvertinti apeliacine tvarka, reikalavimas (CPK 180 str.). Nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas ieškovo prašymo atnaujinti bylos procesą priėmimo, kiek tai susiję su CPK 368 straipsnio 2 dalyje nurodyto termino aiškinimu bei taikymu, klausimas, tačiau ieškovo papildomai pateikti įrodymai nėra susiję su įstatyme apibrėžtomis prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo sąlygomis.

16. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuojama, kad nėra pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį, todėl prie atskirojo skundo pateikti papildomi įrodymai nepriimami.

Dėl prašymo atnaujinti procesą priėmimo įstatyminių sąlygų

17. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Taikant proceso atnaujinimo institutą yra svarbios Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje formuluojamos taisyklės, kurios taikytinos ir šios bylos kontekste. EŽTT jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (galutinis teismo sprendimas) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant teisinių santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov prieš Rusiją, peticijos Nr. 8564/02).

Žemesnės instancijos teismas

18. Vadovaujantis CPK 368 straipsnio 2 dalimi, prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punktą procesas atnaujinamas kai Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimai, nutartys ar nutarimai civilinėse bylose prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir (ar) jos papildomiems protokolams, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika, arba kai Europos Žmogaus Teisių Teismas nagrinėjamą peticiją išbraukia iš bylų sąrašo taikaus susitarimo ar vienašalės deklaracijos pagrindu, jeigu taikiu susitarimu ar vienašale deklaracija pripažįstama, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimais, nutartimis ar nutarimais civilinėse bylose buvo pažeistos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir (ar) jos papildomuose protokoluose, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika, nustatytos pareiškėjų teisės dėl Lietuvos Respublikos teismų sprendimų, nutarčių ar nutarimų civilinėse bylose. Šioje byloje analizuojamu atveju CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų aplinkybių nėra.

19. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimas įsiteisėjo 2014 m. sausio 6 d., kada buvo priimta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Atskirajame skunde ieškovas klaidingai teigia, kad CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas skaičiuotinas nuo Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo išnagrinėjus bylą kasacine tvarka dienos, kadangi (kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas) pagal CPK 331 straipsnio 6 dalį apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos (analizuojamu atveju – nuo 2014 m. sausio 6 d.). Vadinasi, ieškovas prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė praleidęs CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą naikinamąjį terminą.

20. Pagal kasacinio teismo praktiką tam tikrais atvejais, kai susidaro ypatingai išskirtinė, netoleruotina teisinė situacija, teismai turi teisę CPK 370 straipsnyje nustatyta tvarka spręsti dėl CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto naikinamojo termino atnaujinimo ir priimti atitinkamą procesinį sprendimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2004; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2007; 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2014). Nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse akcentuota, kad teisinė situacija, dėl kurios gali būti atnaujinamas naikinamasis terminas, turi būti išskirtinė, neįtikėtina, netoleruotina.

21. Analizuojamu atveju byloje priimtas pirmosios instancijos teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimas buvo patikrintas ir įvertintas visais instancinės kontrolės būdais, t. y. jis peržiūrėtas tiek apeliacinės instancijos teismo, tiek ir kasacinio teismo. Ši aplinkybė lemia itin mažą ar net nulinę tikimybę manyti, kad po bylos išnagrinėjimo įvairių grandžių teismuose galėjo susiklostyti tokia išskirtinė, neįtikėtina situacija, kuri sudarytų pagrįstas prielaidas atnaujinti naikinamąjį terminą. Akcentuotina, kad atskirajame skunde ieškovas nenurodė tokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, kurias būtų galima prilyginti toms teisinėms situacijoms, kurioms susidarius konkrečiose bylose buvo sprendžiamas naikinamojo termino atnaujinimo klausimas, pavyzdžiui, kai įsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (neperžiūrėtas apeliacine ir kasacine tvarka) buvo priimtas nepranešus bylos šaliai ir jai nedalyvaujant teismo posėdyje, arba kai atskirose bylose priimtais teismų sprendimais nuosavybės teisė į tą patį daiktą buvo pripažinta skirtingiems asmenims (būtent tokios išskirtinės, netoleruotinos ar net kuriozinės teisinės situacijos susidarė šios nutarties 19 punkte nurodytose kasacinio teismo nagrinėtose bylose).

22. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, jog CPK 368 straipsnio 2 dalyje apibrėžto naikinamojo termino atnaujinimas būtų galimas tik esant ypač išskirtinėms, neįtikėtinoms aplinkybėms, kai reikėtų išspręsti susidariusią kuriozinę teisinę situaciją ar kai turėtų būti pašalintas akivaizdus asmens teisių pažeidimo padarymas. Šiuo atveju susipažinus su ieškovo prašymo atnaujinti bylos procesą turiniu ir įvertinant ieškovo nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą, nenustatyta tokių išskirtinių ar neįtikėtinų aplinkybių, kurios suponuotų naikinamojo termino atnaujinimo galimybę. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nėra teisinio pagrindo atnaujinti ieškovo praleistą naikinamąjį terminą.

23. Kiti ieškovo skunde pateikti argumentai taip pat nesudaro pagrindo keisti ar naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ši nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas. Atmetus skundą dėl teismo nutarties atsisakyti priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo, nebesvarstytini ieškovo papildomi prašymai dėl vykdomųjų raštų, išduotų civilinėje byloje Nr. 2-2125-232/2012, panaikinimo arba tolesnių vykdymo veiksmų pagal tuos vykdomuosius raštus sustabdymo vykdomosiose bylose.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą

Teisėjas Gintaras Pečiulis