- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-17
- Bylos Nr.
- 2A-446-460/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-02048-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Almantas Padvelskis, Žydrūnas Bertašius
- Atsakovas
- R. D.
- Ieškovas
- R. P.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. D. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui R. D. dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo R. D. išlaikymą nepilnamečiui sūnui K. D., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 160 eurų per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisto išlaikymo lėšų administratore uzufrukto teise paskirti ją – vaiko motiną R. P.; priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už 6 mėnesius, skaičiuojant po 160 eurų už mėnesį – iš viso 960 eurų; priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo vaiko gimimo (duomenys neskelbtini) neteikia vaikui pilno išlaikymo. Rugsėjo ir spalio mėnesiais atsakovas prisidėjo prie vaiko išlaikymo po 100 Eur per mėnesį. Ieškovės pajamos yra 200 eurų išmoka už vaiką, jokio turto neturi, gyvena pas tėvus, kurie padeda jai buityje, rūpinasi komunaliniais mokesčiais.Atsakovas R. D. sutiko su dalimi ieškinio. Paaiškino, jog sutinka sūnui teikti po 100 Eur per mėnesį dydžio išlaikymą. Teigė, kad jo pajamos yra maždaug nuo 500 iki 600 eurų per mėnesį. Turi automobilį, kito kilnojamo ar nekilnojamo turto neturi, gyvena pas tėvus. Gimus sūnui, davė ieškovei 100 Eur, vėliau sūnui pirkdavo pieno mišinukus ir sauskelnes bei vaistus. Nesutinka, kad neteikė vaikui išlaikymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Tauragės rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio: priteisė iš R. D. išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. D., gim. (duomenys neskelbtini), po 160 Eur per mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis nuo 2016-11-01 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš R. D. nepilnamečiam vaikui K. D. išlaikymo įsiskolinimą – 360 Eur už laikotarpį nuo 2016-03-08 iki 2016-11-01; paskyrė vaiko motiną R. P. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.Teismas nurodė, kad, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi užtikrinti turi būti tenkinami ne tik būtinieji jo poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).Teismas konstatavo, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas R. D. dėl kokių nors objektyvių priežasčių negali mokėti 160 Eur per mėnesį dydžio išlaikymo savo sūnui, kad turi kitų išlaikytinių, todėl iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteisė po 160 eurų per mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis. Išlaikymas priteistas nuo 2016-11-01 iki sūnaus pilnametystės, nes nustatyta, jog po ieškinio padavimo už rugsėjo, spalio mėnesius atsakovas sumokėjo po 100 eurų dydžio išlaikymą sūnui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovas prašo pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimą, sumažinant teismo sprendimu priteisto išlaikymo sumą iki 100 Eur per mėnesį; kitos sprendimo dalies atsakovas neginčija.
Šalies argumentai
4.1. Apeliantas nurodo, jog teismas visiškai neanalizavo, kokie šiuo metu yra mažamečio vaiko poreikiai. Išlaikymas turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai.
Žemesnės instancijos teismas
4.2. Teismas konstatavo, jog vaikui išlaikyti per mėnesį reikia apie 326 Eur. Tačiau norint nustatyti vaiko būtinuosius poreikius konkrečiu momentu, privalu išsamiai ištirti su tuo susijusius įrodymus. Teismas tik formaliai nurodė, jog ieškovė pateikė į bylą įrodymus apie patiriamas išlaidas vaiko išlaikymui, tačiau jų nevertino.
4.3. Teismas nemotyvavo, kodėl atsakovui tenka didesnė vaiko išlaikymo suma nei ieškovei. Ieškovės pajamos yra apie 200 Eur per mėnesį, todėl, jei ji vaiko išlaikymui skirtų po 160 Eur per mėnesį, jai pačiai liktų tik 40 Eur suma. Tai rodo, jog ieškovė dirbtinai padidino vaiko išlaikymui skirtinų lėšų sumą. Atsakovas sutinka teikti tik 100 Eur per mėnesį dydžio išlaikymą.
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
5.1. Ieškovė nurodo, jog pagal kasacinio teismo praktiką orientaciniu kriterijumi sprendžiant dėl vaiko išlaikymui priteistinos sumos yra pripažįstamas 1 MMA dydžio išlaikymas. Tik išimtiniais atvejais priteisiama mažesnė suma. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tėvų turtinę padėtį, nustatė, jog atsakovas gali skirti vaiko išlaikymui sumą, kurios prašė ieškovė. Be to, atsakovas apeliaciniame skunde neginčija to fakto, jog priteista suma laikytina neproporcinga jo turtinei padėčiai – jis teigia, jog ji neatitinka vaiko poreikių. Vadinasi, šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo teismo formuojamos praktikos – 1 MMA dydžio kriterijaus taikymo.
5.2. Ieškovė teigia, jog atsakovo turtinė padėtis geresnė nei jos, be to, vaikui dar nėra nė metų, ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose, taigi jos galimybės dirbti ribotos ir jai tenka didesnė vaiko išlaikymo našta. Todėl apelianto argumentai dėl to, jog teismas nenurodė, kodėl apeliantui tenka didesnė vaiko išlaikymo suma nei ieškovei, atmestini kaip nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Faktinės bylos aplinkybės
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui, gimusiam (duomenys neskelbtini), ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo. Teismui pateiktoje išlaikymui skirtinų išlaidų detalizacijoje ieškovė nurodė, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį reikia apie 326 eurų. Atsakovas sutiko sūnui teikti 100 eurų per mėnesį dydžio išlaikymą. Vertinant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad vaiko motina šiuo metu nedirba, nes augina sūnų, gauna 200 Eur motinystės pašalpą, nekilnojamo turto neturi. Atsakovas R. D. yra darbingas asmuo, dirba, gauna apie 500-600 eurų darbo užmokestį per mėnesį, turi automobilį.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.Byloje sprendžiama dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pagrįstumo.CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis. Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, saviveiklai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuri šiuo metu yra 380 Eur. Šis kriterijus turi būti taikomas ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo. Teismas turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris nepažeistų tėvų turtinės padėties ir nepilnamečių vaikų poreikių proporcingumo. Vaikų poreikiai apibūdinami ne tik kaip bendrieji, bet ir individualūs, atspindintys konkretaus vaiko raidos ir ugdymo specifiką bei tarnaujantys šiems tikslams. Sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimą, privalu remtis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, kuris, be kita ko, reiškia, kad abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesais. Be to, jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia teikti vaikui tokio dydžio išlaikymą, kad būtų užtikrinti ne tik minimalūs vaiko poreikiai, bet garantuota geresnė nei vidutinė gyvenimo sąlygų kokybė, tai teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas nukrypti nuo orientacinio 1 MMA kriterijaus, turėtų atsižvelgti ir į šią aplinkybę. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra lygi, tačiau turtinės galimybės išlaikyti vaikus gali būti nevienodos.Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei kyla pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, teismas turi ją vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015). Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, tėvai turi pateikti įrodymus dėl tikrosios jų turtinės padėties. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).Nagrinėjamu atveju atsakovas nesutinka su teismo priteistu išlaikymo dydžiu – 160 per mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis. Mano, jog toks išlaikymas neatitinka realių vaiko poreikių, o teismas jų išsamiai net netyrė ir nevertino. Kolegija atmeta šiuos atsakovo argumentus kaip nepagrįstus. Visų pirma, kaip jau minėta, teismų praktikoje pripažįstama, jog sprendžiant dėl vaiko išlaikymui priteistinos sumos, kaip orientacinis, taikytinas 1 MMA dydžio kriterijus. Nagrinėjamu atveju teismo priteisto išlaikymo dydis sudaro net mažiau nei pusę MMA, kuri šiuo metu yra 380 Eur. Kita vertus, ieškovė pateikė išlaidų vaiko poreikiams tenkinti detalizaciją, kurioje pagrindė, jog vaikui per mėnesį reikalinga 362 Eur suma. Ši suma, kuri artima orientaciniam 1 MMA dydžio kriterijui – 380 Eur, laikytina racionalia ir pagrįsta, leidžiančia patenkinti minimalius būtinuosius vaiko poreikius. Pažymėtina, jog atsakovas, ginčydamas nurodytos sumos pagrįstumą, neargumentuoja, kokios konkrečiai detalizacijoje numatytos išlaidos vaiko poreikiams yra nepagrįstos ir per didelės, kokios aplinkybės sudarytų pagrindą nukrypti nuo taikytino orientacinio kriterijaus.Reikšminga šiuo atveju ir ta aplinkybė, jog atsakovas neginčija galintis teikti teismo priteisto dydžio išlaikymą: tik teigia, jog priteisto išlaikymo dydis neatitinka vaiko poreikių. Pagal Civilinio kodekso nuostatas išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis (CK 3.192 str.). Konstatavus, jog detalizacijoje nurodyta vaiko poreikiams skirtina suma – 362 Eur – yra pagrįsta ir užtikrina minimalius būtinuosius poreikius (pažymėtina, jog ieškovė prašė iš atsakovo priteisti mažiau nei pusę šios sumos) ir atsakovui neginčijant, kad jo turtinės galimybės leidžia teikti tokio dydžio išlaikymo, darytina išvada, jog keisti priteisto išlaikymo dydžio nėra jokio pagrindo.Kolegija taip pat nesutinka su atsakovo argumentu, jog atsakovui šiuo atveju tenka didesnė vaiko išlaikymo suma nei ieškovei. Ieškovė iš atsakovo prašė priteisti mažiau nei pusę vaiko poreikiams tenkinti skirtinos sumos, teismas šį reikalavimą tenkino. Atsakovas teigia, jog ieškovės pajamas sudaro tik 200 Eur, todėl, jei ji vaiko išlaikymui skirtų po 160 Eur per mėnesį, jai pačiai liktų tik 40 Eur suma. Tai, atsakovo nuomone, rodo, jog ieškovė dirbtinai padidino vaiko išlaikymui skirtinų lėšų sumą. Kolegija konstatuoja, jog šie atsakovo pateikti skaičiavimai yra tik hipotetinės prielaidos: atsakovas nenuginčijo vaiko poreikiams skirtinos sumos pagrįstumo, neįrodė, jog realūs vaiko poreikiai yra mažesni, ieškovė sutinka mokėti didesnę vaiko išlaikymui skirtinų lėšų dalį, o tai, iš kokių pajamų, atskaičius išlaikymui skirtiną sumą, ieškovė tenkina savo poreikius, yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. Tuo labiau, kad ieškovė nurodo gyvenanti su tėvais, kurie jai padeda išlaikyti vaiką.Nurodytais motyvais konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais,
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.