Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-96-910/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-02-26
Bylos Nr.: e2A-96-910/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-44-3-00813-2017-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vilija Mikuckienė, Asta Pikelienė, Laima Ribokaitė
Ieškovas: A. A. J.
Atsakovas: Širvintų rajono savivaldybei

Kategorijos

2.4.2.10pavadinimo nepavyko patikrinti
2.4.2.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.7.11pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-96-910/2019Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00813-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.10; 2.4.2.12.2; 3.1.7.11 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (ieškovo) A. A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. A. J. ieškinį atsakovei Širvintų rajono savivaldybei dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, kurioje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, P. Z. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas 2017 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovę Širvintų rajono savivaldybę pašalinti padarytą pažeidimą – per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita ir jėgomis pertvarkyti užtvenkto (duomenys neskelbtini) ežero hidrotechninį statinį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (hidroįtvarą ir pralaidą), išardant perstatytas hidrotechninio statinio dalis, arba pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, kad būtų atstatytas iki 2015 m. buvęs ežero normaliai patvenktas vandens lygis, atitinkantis 99,81 m altitudę, kad ieškovas galėtų naudotis jam priklausančia žemės (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ežero vandeniu užlieta dalimi.

2. Ieškovas nurodė, kad nuosavybės teise valdo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su vandens telkiniu – (duomenys neskelbtini) ežeru, užimančiu 19,7 ha plotą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šiame ežere esantis hidrotechninis statinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – hidroįtvaras ir pralaida – nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o jį patikėjimo teise valdo atsakovė Širvintų rajono savivaldybė. Pagal Širvintų rajono savivaldybės užsakymą UAB „Melstat“ 2015 m. (duomenys neskelbtini) ežere rekonstravo hidrotechninius įrenginius, reguliuojančius ežero lygį. Prieš vykdant rekonstrukciją, atsakovė 2014 m. sausio 15 d. raštu Nr. ŽS-6 kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą, prašydama pateikti išvadą dėl (duomenys neskelbtini) ežero ir kitų ežerų, tvenkinio hidrotechnikos statinių rekonstrukcijos poveikio aplinkai vertinimo. Aplinkos apsaugos agentūra 2014 m. sausio 22 d. rašte Nr. (2.6)-A4-332 konstatavo, kad planuojamos (duomenys neskelbtini) ežero hidrotechnikos statinių rekonstrukcijos metu numatoma pakeisti antgalius, atnaujinti kelio dangą paaukštinant pylimą, iškirsti krūmus; po planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo nebus keičiamas užtvenktų ežerų naudojimo režimas ir morfometrinės charakteristikos (vandens lygio altitudės prie normaliai patvenkto lygio (toliau – ir NPL), aukščiausio vandens lygio (toliau – ir AVL), žemiausio vandens lygio (toliau – ir ŽVL), tvenkinio plotas, gylis, patvankos lygio aukštis ir pan.), todėl priėmė išvadą, jog planuojamai ūkinei veiklai (duomenys neskelbtini) ir kitų ežerų, tvenkinio hidrotechnikos statinių rekonstrukcijai, poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, bei nurodė apie šią išvadą informuoti visuomenę. Vykdant hidrotechninių įrenginių rekonstrukcijos darbus, trečiojo asmens P. Z. J. prašymu, atliktas šio hidrotechninio įrenginio projektinis pakeitimas, nutariant vandens įtekėjimo dalies persipylimo slenkstį paaukštinti 30 cm, t. y. nuo 99,81 iki 100,10 m altitudės monolitiniu C 30/37 gelžbetoniu, taip 30 cm pakeliant ežero vandens lygį. Ieškovo įsitikinimu, tokie darbai prieštaravo Aplinkos apsaugos agentūros padarytos išvados pagrindams, t. y. išvadoje nurodytai aplinkybei, kad (duomenys neskelbtini) ežero lygis po rekonstrukcijos nebus keičiamas. Ieškovas nurodė, kad iki statinio rekonstrukcijos darbų ežero savininkas (trečiasis asmuo) P. Z. J. reguliuodavo ežero vandens lygį jį pakeldamas, dėl to tarp ieškovo ir trečiojo asmens nuo 2010 m. buvo kilę teisiniai ginčai. Pastačius hidrotechninius įrenginius, buvo pakeltas ežero vandens lygis, dėl to užlieta ieškovui nuosavybės teise priklausančio sklypo dalis – trys arai. Pasak ieškovo, vykdant hidrotechninių įrenginių projektavimo ir statybos darbus, atsakovė nesilaikė įstatymų reikalavimų, dėl to ežero lygis žymiai pakilo, užliedamas didelius pakrantės plotus, priklausančius žemės savininkams, tarp jų – ir ieškovui, ties kurio sklypu vanduo pakilo 30 cm aukščiau buvusio vandens lygio. Ieškovo teigimu, padarius (duomenys neskelbtini) ežero rekonstruojamų statinių pakeitimus, neatliktas joks vandens lygio pakitimų apskaičiavimas, nenustatytos kitos hidrologinės charakteristikos. Faktiškai neapskaičiuota ir nenustatyti duomenys, susiję su atliktais pakeitimais, jų atitiktis taisyklėse nurodytiems reikalavimams, todėl nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad po atliktų pakeitimų vandens lygis neviršija nustatyto aukščiausio leistino vandens lygio. Tokių duomenų nėra ir techniniame (duomenys neskelbtini) ežero hidrotechninių statinių rekonstrukcijos projekte. Be to, lyginant (duomenys neskelbtini) ežero naudojimo ir priežiūros taisyklių reikalavimus su Aplinkos apsaugos ministerijos nurodytomis pavyzdinėmis taisyklėmis matyti, kad (duomenys neskelbtini) ežero naudojimo taisyklės neatitinka Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos patvirtintų taisyklių reikalavimų, todėl negalima jomis vadovautis, nustatant ežero vandens lygio ir hidrotechninių statinių charakteristikas, bei nustatyti, ar rekonstrukcijos darbai atitiko teisės aktų reikalavimus. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad, vykdant Širvintų rajono savivaldybės patikėjimo teise valdomų ir naudojamų (duomenys neskelbtini) ežero statinių rekonstrukcijos darbus, nebuvo gautas Aplinkos apsaugos agentūros leidimas, kaip reikalaujama pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 124.3 punktą. Ieškovo įsitikinimu, atsakovė privalo pašalinti padarytus pažeidimus, išardydama perstatytas hidrotechninio statinio dalis, arba pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus, gavusi naują statybą leidžiantį dokumentą, perstatydama ar pertvarkydama statinį ar jo dalį.

Atsiliepimas

3. Atsakovė Širvintų rajono savivaldybė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ežero hidrotechninių statinių (hidroįtvaro ir pralaidos) rekonstrukcija buvo vykdoma 2014-2015 m., vadovaujantis galiojančiais teisės aktų, reglamentuojančių hidrotechninių statinių rekonstrukcijos darbus, reikalavimais.

4. Trečiasis asmuo P. Z. J. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka su ieškiniu. Nurodė, kad 2002 m. gruodžio 23 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 6510 ir 2005 m. spalio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 8-11409 įsigijo 8,8 ha vandens telkinį (ežerą), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o 2002 m. gruodžio 23 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 6510 įsigijo 19,7 ha vandens telkinį (ežerą), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)ežerą). Trečiojo asmens teigimu, hidrotechniniai įrenginiai (duomenys neskelbtini) ežere buvo tik rekonstruoti ir ieškovas, pasirašydamas hidrotechninių įrenginių rekonstrukcijos projekto planą, sutiko su rekonstrukcija. Hidrotechninių įrenginių rekonstrukcija atlikta be trečiojo asmens iniciatyvos, be to, iki hidrotechninių įrenginių rekonstrukcijos vandens lygis ežere svyruodavo net iki 1,20 metro, o tai turėjo itin didelę žalą tiek vandens telkinio ir jo apylinkių faunai, tiek florai. Pažymėjo, kad ieškovo žemės sklypo pakrantė su vandens telkiniu ribojasi daugiau kaip 160 metrų. Trečiojo asmens nuomone, hidrotechninio įrenginio rekonstrukcija neturi jokios įtakos ieškovo tariamai pažeistoms nuosavybės teisėms.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. kovo 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Iš ieškovo trečiajam asmeniui priteisė 798,40 Eur atstovavimo išlaidų, o valstybei – 6,31 Eur pašto išlaidų.

6. Teismas nustatė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su trečiajam asmeniui priklausančiu (duomenys neskelbtini) ežeru, užimančiu 19,7 ha žemės sklypo plotą. Šiame ežere esantis hidrotechninis statinys – hidroįtvaras ir pralaida – nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, jį patikėjimo teise valdo Širvintų rajono savivaldybė. Pagal atsakovės Širvintų rajono savivaldybės užsakymą UAB „Melstat“ 2015 m. (duomenys neskelbtini) ežere rekonstravo hidrotechninius įrenginius, reguliuojančius ežero lygį. Vykdant hidrotechninių įrenginių rekonstrukcijos darbus, buvo atliktas hidrotechninio įrenginio projektinis pakeitimas, nutariant vandens įtekėjimo dalies persipylimo slenkstį paaukštinti 30 cm, t. y. nuo 99,81 iki 100,10 m altitudės monolitiniu C 30/37 gelžbetoniu, taip 30 cm pakeliant ežero vandens lygį. Ieškovas negatoriniu ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita ir jėgomis pertvarkyti užtvenkto (duomenys neskelbtini) ežero hidrotechninį statinį, išardant perstatytas hidrotechninio statinio dalis, arba pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, kad būtų atstatytas iki 2015 m. buvęs ežero normaliai patvenktas vandens lygis (NPL), atitinkantis 99,81 altitudę, kad ieškovas galėtų naudotis jam priklausančia žemės sklypo dalimi, užlieta ežero vandeniu.

7. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnyje, reglamentuojančiame savininko teisių gynimą negatoriniu ieškiniu, nustatyta, jog savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisių pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu. Kasacinio teismo išaiškinta, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011, kt.). Tuo atveju, kai reikalavimai reiškiami, pagal CK 4.103 straipsnio 2 dalį ir kai statybos neteisėtumas ginčijamas teisės aktų reikalavimų pažeidimu, įrodinėjimo dalykas yra tik statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas, t. y. ieškovas privalo įrodyti, kokie teisės aktai ir kaip pažeidžiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010). Pagal CK 4.103 straipsnio nuostatas suinteresuoto asmens teisės ginamos, jeigu jis įrodo, kad dėl savavališkai arba nors ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, pastatyto ar statomo statinio (jo dalies) pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai (CPK 178 straipsnis). Norminių statybos teisės aktų reikalavimų nesilaikymas savaime nepatvirtina, kad pažeidžiamos kaimyninio žemės sklypo ar jame esančio statinio savininko teisės. Daikto savininkas, reikalaudamas pašalinti jo teisės pažeidimus, nesusijusius su daikto valdymo praradimu, privalo nurodyti, kaip pažeidžiamos jo teisės, ir įrodyti šių teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009).

8. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, ieškovas savo teises gina CK 1.138 straipsnio 2 punkte įtvirtintu būdu – prašydamas įpareigoti atsakovę atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį. Šis civilinių teisių gynimo būdas yra specifinis, jo taikymo galimybė, be kita ko, priklauso nuo to, ar konkrečiu atveju buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkūrimas yra įmanomas, ar padėtis, buvusi iki ieškovo subjektinės teisės pažeidimo, buvo teisėta, ar tokios padėties atkūrimas neprieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-230-969/2015 ir kt.).

9. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas yra žemės sklypo, besiribojančio su (duomenys neskelbtini) ežeru, savininkas. Ieškovo teigimu, jo teisės pažeistos pakėlus ežero vandens lygį 30 cm ir dėl to užliejus ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį – tris arus. Tačiau teismas pažymėjo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog į ieškovo žemės sklypo dalį patenka 1,4700 ha natūralių (užliejamų ir sausminių) pievų bei ganyklų. Ieškovo sklypo dalis taip pat patenka į paviršinio vandens telkinių apsaugos zoną ir pakrantės apsaugos juostą, todėl ieškovo veikla bei naudojimasis ežero pakrante yra ir taip apriboti. Trečiajam asmeniui priklausantis ežeras yra 19,7000 ha ploto. Pagal 1997 m. užtvenktų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ežerų naudojimo ir priežiūros taisyklių (toliau – Taisyklės) 2.2 punktą (duomenys neskelbtini) ežero altitudės normaliai patvenktas lygis (NPL) turi būti 100,70 m; aukščiausias vandens lygis (AVL) – 101,37 m; žemiausias vandens lygis (ŽVL) – 100,40 m. Nagrinėjamu atveju, rekonstruojant hidrotechninį statinį, vandens lygis buvo pakeltas tik iki 100,10 m (nuo 99,81 m). Tuo tarpu ieškovas prašo teismo įpareigoti atsakovę perstatyti ar pertvarkyti hidrotechninį statinį ar jo dalį, kad būtų atstatytas iki 2015 m. buvęs, jo manymu, normaliai patvenktas ežero vandens lygis, atitinkantis 99,81 altitudę, kad ieškovas galėtų naudotis užlieta jam priklausančia žemės sklypo dalimi. Teismo vertinimu, ieškovas prašo perstatyti hidrotechninį statinį taip, kad ežero lygis būtų gerokai žemesnis, negu numatyta žemiausia jo vandens lygio altitudė, o tai prieštarautų Taisyklėms.

Šalies argumentai

10. Ieškovo teigimu, Taisyklėmis negalima vadovautis, nes jose nustatyti reikalavimai, teisės ir pareigos neatitinka faktinės padėties; pasikeitus ežero hidrotechninių statinių charakteristikoms ir naudotojams, jos turėjo būti koreguojamos. Teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 33 „Dėl Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95)“ patvirtintų Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95) 4 punktu, už tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių parengimą atsakingas tvenkinio hidrotechnikos statinio (vandens pertekliaus pralaidos) savininkas, valdytojas arba naudotojas. Pagal Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95) 5 punktą, norėdamas keisti tvenkinio naudojimo sąlygas, tvenkinio hidrotechnikos statinio (perteklinio vandens pralaidos) savininkas turi inicijuoti Taisyklių keitimą. Tokiu atveju Taisyklės derinamos ir tvirtinamos, kaip ir rengiant naujas Taisykles. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo inicijuotas užtvenktų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ežerų naudojimo ir priežiūros Taisyklių, patvirtintų 1998 m. vasario 10 d. Aplinkos apsaugos ministerijos Hidrografinio tinklo tarnybos viršininko, pakeitimas, todėl Širvintų rajono savivaldybė turėjo teisę vadovautis nurodytomis Taisyklėmis tiek rengdama pirminį hidtrotechninių statinių rekonstrukcijos projektą, tiek šio projekto korektūrą. Pagal Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2- 95) 7 punktą Taisyklėse nustatyti reikalavimai yra privalomi ne tik atsakovei, tačiau ir visiems fiziniams ir juridiniams asmenims.

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismas taip pat nurodė, kad hidrotechninio statinio rekonstrukcijos neteisėtumą ieškovas kvestionuoja ir dėl negautos Aplinkos apsaugos agentūros poveikio vertinimo aplinkai išvados. Byloje nustatyta, kad atsakovė, prieš vykdydama hidrotechninių statinių rekonstrukciją, 2014 m. sausio 15 d. raštu Nr. ŽS-6 kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą, prašydama pateikti išvadą dėl (duomenys neskelbtini) ežero ir kitų ežerų, tvenkinio hidrotechnikos statinių rekonstrukcijos poveikio aplinkai vertinimo. Aplinkos apsaugos agentūra 2014 m. sausio 22 d. rašte Nr. (2.6)-A4-332 konstatavo, kad planuojamai ūkinei veiklai (duomenys neskelbtini) ir kitų ežerų, tvenkinio hidrotechnikos statinių rekonstrukcijai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, nes planuojamo (duomenys neskelbtini) ežero hidrotechnikos statinių rekonstrukcijos metu numatoma pakeisti antgalius, atnaujinti kelio dangą, paaukštinant pylimą, iškirsti krūmus ir po planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo nebus keičiamas užtvenktų ežerų naudojimo režimas bei morfometrinės charakteristikos (vandens lygio altitudės prie normalaus patvenkimo lygio, aukščiausio patvenkimo lygio ir žemiausio patvenkimo lygio; tvenkinio plotas, gylis, patvankos lygio aukštis ir pan.). Tačiau, vykdant pirminį projektą, ežero savininkas trečiasis asmuo iškėlė ežero ploto dydžio po hidrotechninio statinio rekonstrukcijos klausimą, t. y. kad pagal pirminį projektą ežero plotas nebūtų siekęs 19,7 ha, kaip nurodyta nuosavybės dokumentuose. Iš Hidrotechninio statinio rekonstrukcijos projekto korektūros aiškinamojo rašto matyti, kad statybos dalyviai (rangovo UAB „Melstat“ direktorius, UAB „Inžinerinis projektavimas“ techninis prižiūrėtojas, Širvintų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja (užsakovo atstovė), UAB „Vilniaus hidroprojektas“ projekto vadovas) nutarė, kad perteklinio vandens pralaidų įtekėjimo dalies persipylimo slenkstį galima pakelti iki 100,10 m altitudės (30 cm aukščiau nuo suprojektuotos altitudės), taip užtikrinant normalų ežero patvenkimo lygį – 100,20 m, kuris numatytas dar 1974 m. ežero projekte, kaip normalus ežero patvenkimo lygis. Iš 2015 m. rugpjūčio 28 d. projekto pakeitimo akto matyti, kad pakartotinai nebuvo kreiptasi į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl poveikio aplinkai vertinimo, o vadovautasi Aplinkos apsaugos agentūros 2014 m. sausio 22 d. raštu Nr. (2.6)-A4-332, kuriame konstatuota, jog planuojamai ūkinei veiklai (duomenys neskelbtini) ir kitų ežerų, tvenkinio hidrotechnikos statinių rekonstrukcijai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

12. Teismas pažymėjo, kad poveikio aplinkai vertinimo procedūros (atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimas) atliekamos, kai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir PAVĮ) 7 straipsnio 1 dalimi ir 3 straipsnio 2 dalimi, tokios procedūros privalomos, arba tais atvejais, kai poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai to reikalauja pagal šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalį ir atsakinga institucija nusprendžia, kad reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo. Keičiant planuojamos ūkinės veiklos, kuriai atliktos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, sprendinius, remiantis PAVĮ 2 priedo 14 punktu, turi būti atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo tais atvejais, kai numatomas PAVĮ 1 ir 2 prieduose nurodytos ūkinės veiklos keitimas ar išplėtimas, įskaitant esamų statinių rekonstravimą, gamybos proceso ir technologinės įrangos modernizavimą ar keitimą, gamybos būdo, produkcijos kiekio (masto) ar rūšies pakeitimą, naujų technologijų įdiegimą ir kitus pakeitimus, galinčius daryti neigiamą poveikį aplinkai. Teismas nurodė, kad dėl projektinių ežero hidrotechninio statinio rekonstrukcijos pakeitimų, turinčių įtaką vandens lygio pokyčiui, užsakovė turėjo kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl poveikio aplinkai vertinimo (PAVĮ 2 priedo 14 punktas ir 7 straipsnio 1 dalis). Kartu teismas nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką norminių statybos teisės aktų reikalavimų nesilaikymas savaime nepatvirtina, jog pažeidžiamos kaimyninio žemės sklypo ar jame esančio statinio savininko teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009). Nagrinėjamu atveju, nors ir nesikreipta pakartotinai į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl poveikio aplinkai vertinimo, tačiau, atlikus hidrotechninių statinių projekto korektūrą, nebuvo pakeistos 1997 m. užtvenktų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ežerų naudojimo ir priežiūros taisyklėse numatytos (duomenys neskelbtini) ežero charakteristikos (altitudės), normaliai patvenktas lygis (100,70 m); aukščiausias vandens lygis (101,37 m); žemiausias vandens lygis (100,40 m). Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad negauta Aplinkos apsaugos agentūros poveikio vertinimo aplinkai pakartotinė išvada, nepatvirtina, jog pažeidžiamos kaimyninio žemės sklypo ar jame esančio statinio savininko teisės, ir nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieškinį.

13. Teismas nurodė, kad ieškovas savo teisių pažeidimą – sklypo dalies užliejimą – įrodinėja sklypo dalies nuotraukomis, matininkės G. Š. 2017 m. lapkričio 2 d. matavimais (brėžiniu), tačiau iš šio brėžinio nėra galimybės nustatyti ieškovo sklypo užliejimo, vandens lygio, viršijančio Taisyklėse numatytus lygius, fakto. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas, įrodinėdamas jam priklausančio žemės sklypo trijų arų ploto užliejimo faktą, rėmėsi tuo, jog šis plotas apskaičiuotas matininkės G. Š. pirmame 2017 m. lapkričio 2 d. brėžinyje. Tačiau matininkė teismo posėdžio metu paneigė atlikusi tokius skaičiavimus (dėl užlietų trijų arų žemės sklypo dalies), nurodydama, jog matavusi tik vandens lygį. Tačiau šio matavimo teismas nepripažino tinkamu ir aiškiu rašytinu įrodymu, patvirtinančiu ieškovo nurodomas faktines aplinkybes. Teismas sprendė, kad byloje neįrodytas būtent trijų arų ieškovo žemės sklypo užliejimo faktas.

14. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas nuotraukomis, kuriose matyti betono blokai prie hidrotechninių statinių, įrodinėja trečiojo asmens galimybę neteisėtai pakelti ežero vandens lygį, užtvenkiant vandens išbėgimą. Tačiau bylos nagrinėjimo metu liudijęs faktinis hidrotechninių statinių projekto vadovas G. M. patvirtino, kad nuotraukoje matomi betoniniai blokai priklauso statiniui ir yra vadinami vandens energijos slopintuvais, todėl teismas sprendė, jog šios nuotraukos taip pat neįrodo ieškovo teisių pažeidimo.

15. Teismas priėjo prie išvados, kad ieškovo pateiktos 2015 m. balandžio 12 d., 2015 m. balandžio 22 d., 2015 m. liepos 20 d. sklypo dalies, besiribojančios su ežero pakrante, nuotraukos taip pat neįrodo ieškovo teisių pažeidimo. Iš šių nuotraukų kaip tik matyti, kad dar iki rekonstruotų hidrotechninių statinių paleidimo keitėsi ežero vandens lygis: 2015 m. balandžio 12 d. nuotraukoje matyti pakilęs vandens ežero lygis, 2015 m. balandžio 22 d. šiek tiek nuslūgęs, o 2015 m. liepos 20 d. nuotraukoje matyti, kaip toje pačioje, tačiau jau sausoje, ieškovo žemės sklypo dalyje, statoma terasa. Trečiojo asmens pateiktoje 2018 m. sausio 20 d. nuotraukoje užfiksuota ieškovo žemės sklype jau pastatyta terasa, kuri stovi apsnigtoje žolėje, t. y. neapsemtoje vandeniu sklypo dalyje. Teismas sprendė, kad aptartos nuotraukos taip pat neįrodo atsakovo patikėjimo teise valdomų hidrotechninių statinių neigiamo poveikio ieškovo sklypui ir atitinkamai ieškovo teisių pažeidimo.

16. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad dėl 2017 m. iškritusio didelio kiekio kritulių Širvintų rajone nuo 2017 m. liepos 12 d. iki 2017 m. gruodžio 6 d. buvo paskelbta ekstremali padėtis, todėl tam tikrais 2017 m. laikotarpiais ieškovo žemės sklypas galėjo būti užlietas ne dėl rekonstruotų hidrotechninių statinių, o dėl natūralių oro sąlygų.

17. Teismas pažymėjo, kad negatorinio ieškinio atveju numatytas tam tikras specifinis įrodinėjimo naštos paskirstymas, tačiau, neatsižvelgiant į tai, ieškovas vis tik turi pareigą įrodyti, kad jo teisės yra pažeistos. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog atsakovė, rekonstruodama ginčo hidrotechninį įrenginį, pažeidė ieškovo teises naudotis jam priklausančiu žemės sklypu. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė savo teisių pažeidimo, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas taip pat pažymėjo, kad ežero vandens lygis iki hidrotechninių statinių rekonstrukcijos buvo mažesnis, negu numatytas Taisyklėse, todėl tokios padėties atkūrimas prieštarautų ne tik Taisyklių reikalavimams, bet ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

18. Apeliaciniu skundu apeliantas (ieškovas) prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

18.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovės argumentais, kad, vykdant (duomenys neskelbtini) ežere esančio hidrotechninio statinio – hidroįtvaro ir pralaidos – rekonstrukcijos darbus, nebuvo pažeisti 1997 m. užtvenktų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ežerų naudojimo ir priežiūros taisyklių reikalavimai. Teismas neįvertino faktinių duomenų, teisės aktų reikalavimų, taip paneigdamas ieškovui, kaip žemės savininkui, įstatymų garantuotas teises. Taisyklės priimtos 1997 metais, t. y. dar iki ieškovui įsigyjant žemės sklypą, todėl jos negali būti teisėtas pagrindas riboti ieškovo, kaip žemės savininko, teises.

18.2. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį, kuriame įtvirtinta, kad nuosavybės teisę saugo įstatymai. Ši konstitucinė nuostata išreikšta CK 4.37 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią nuosavybės teisė yra išimtinė daiktinė savininko teisė savo nuožiūra tvarkyti nuosavybės reikalus, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų.

18.3. Teismas nesivadovavo įstatymų nuostatomis, reglamentuojančiomis žemės savininko teises, jų ribojimą, nukrypo nuo teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose. Pagal CK 4.39, 4.40 straipsnius, Lietuvos Respublikos žemės įstatymą, žemės savininko teisės, nesant jo sutikimo, ribojamos tik įstatymuose numatyta tvarka nustatyta tiksline žemės naudojimo paskirtimi, specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis ir kitais apribojimais, nustatytais tik teritorijų planavimo dokumentuose. Žemės savininko teisių turinys, jų ribojimas nustatomi teritoriniu planavimu, žemės savininko teises apibrėžiant detaliuoju planu pagal tvarką, nustatytą Teritorijų planavimo įstatyme bei Žemės įstatyme. Bet kokie žemės savininko teisių ribojimai, nesilaikant šiuose įstatymuose nustatytos tvarkos, sudaro pagrindą konstatuoti, jog pažeistos nuosavybės teisės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gruodžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-05-693-04). Nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė, yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis (erga omnes). Jis gali reikalauti nepažeidinėti jo, kaip savininko, teisių, ir iš bet kurio pažeidėjo reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Nuosavybės teisės absoliutumas nereiškia, kad ši teisė negali būti varžoma, tačiau suvaržymai galimi tik įstatymu ar įstatymo pagrindu – teismo (CK 1.2 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2008; 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2014; kt.). CK 4.99 straipsnyje nustatyta, kad žemės sklypo savininkas turi teisę reikalauti, jog kaimyniniuose žemės sklypuose nebūtų statomi nauji statiniai, perstatomi, rekonstruojami ir netgi išsaugomi nepakeisti esantys statiniai, jeigu galima padaryti įtikinamą prielaidą, kad tokių naujų statinių statymas ar esamų statinių pakeitimas ir netgi nepakeistų egzistavimas ar naudojimas padarys neigiamą neleistiną poveikį jo žemės sklypui ar jo žemės sklype esantys pastatai neteks stabilumo. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad statinys turi būti taip statomas ir pastatytas, o jo sklypas taip tvarkomas, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį, trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, būtų išsaugotos arba pakeistos pagal statybos techninių ir specialių reikalavimų normatyvinių dokumentų nuostatas. Vykdant šiuos darbus, turi būti išsaugoti hidrotechnikos ir melioracijos įrenginiai, kad nebūtų užtvindyta teritorija (Statybos įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Pagal Statybos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2, 10 punktus statytojas (užsakovas) privalo atlikti statinio statybos sklypo ir gretimų statinių bei sklypų, kuriems statyba gali daryti neigiamą poveikį, normatyvinių dokumentų nustatytus tyrimus; atlyginti sutarčių šalims, fiziniams ir juridiniams asmenims bei valstybei ar savivaldybei atsiradusius dėl statytojo (užsakovo) kaltės nuostolius: dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo (arba netinkamo vykdymo), projekto ir normatyvinių dokumentų pažeidimo, blogos statinio statybos padarinių, tyčinės arba neatsargios veiklos (neveikimo), taip pat dėl vienašalio sutartinių įsipareigojimų vykdymo nutraukimo ir dėl neteisėtų veiksmų (sprendimų ir nurodymų). Vykdant hidrotechnikos įrenginių projektavimą ir statybą, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. D1-538 patvirtinto „Statybos techninis reglamentas STR 2.02.06:2004 Hidrotechnikos statiniai. Pagrindinės nuostatos“ reikalavimais, tarp jų - nustatančiais vandens lygio pakitimų apskaičiavimus, vandens pratekėjimą ir galimą poveikį vandens baseino krantinėms. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (1992 m. gegužės 12 d. Nr. 343) patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 124 punkte nustatyta, kad pagal specialiąsias vandens telkinių naudojimo sąlygas draudžiama: reguliuoti natūralias upes ir keisti jų vagą bei ežerų natūralų vandens lygį (124.1. punktas); reguliuoti dirbtinių vandens telkinių lygį didesne amplitude, negu numatyta eksploatavimo taisyklėse, nuleisti juos be Aplinkos ministerijos leidimo (124.2. punktas); tvenkti upes, atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, vykdyti upių vagose valymo, krantų tvirtinimo ir kitus darbus be Aplinkos ministerijos leidimo (124.3. punktas).

18.4. Savininkas, kuriam trukdoma naudotis, valdyti ar disponuoti jo turtu, gali reikšti negatorinį ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2014). Nagrinėjamu atveju ieškovas savo pažeistas teises pasirinko ginti CK 4.98 straipsnyje nustatytu būdu – savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotomis nuostatomis, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-344/2012). Tačiau nagrinėjamu atveju teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas, o ne atsakovė privalo įrodyti, kokie teisės aktai ir kaip pažeidžiami. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad jos veiksmai atitinka teisės aktų reikalavimus. Tuo tarpu ieškovas įvardijo visus atsakovės padarytus įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, kurie turėjo tiesioginę įtaką jo teisių pažeidimui ir kurių atsakovė neginčijo, neteikė tai paneigiančių įrodymų. Teismas dėl ieškovo teiktų argumentų iš esmės nepasisakė. Be to, teismas nurodė, kad tokia pareiga ieškovui atsiranda pareiškus ieškinį CK 6.103 straipsnio pagrindu, nors šiuo pagrindu ieškovas nereiškė ieškinio.

18.5. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, siekiant apginti žemės sklypo savininko daiktinę teisę CK 4.99 straipsnyje nustatytu pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra neigiamas neleistinas poveikis žemės sklypui ar jame esantiems pastatams. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Savininkas (ieškovas) turi įrodyti savo nuosavybės teises į daiktą ir šių teisių pažeidimo faktą, o atsakovas – kad jo veiksmai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010; 2014 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2014).

Šalies argumentai

18.6. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus ir taikydamas įstatymus, nesivadovavo CK 1.5 straipsnyje, CPK 3 straipsnio 1, 6 dalyse, 176 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, taikant nurodytas teisės normas, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Byloje pateiktu Nekilnojamojo turto registro išrašu įrodyta, kad ieškovas asmeninės nuosavybės teise valdo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo 2000 m. gegužės 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Žemės sklypo ribų paženklinimo 2000 m. liepos 19 d. akte nurodyta, kad nustatytos žemės sklypo ribos paženklintos septyniais riboženkliais. Pagal šio akto 10.1 punktą ieškovui priklausančiame sklype yra 1,47 ha natūralių pievų ir ganyklų. Tokie duomenys nurodyti ir Nekilnojamojo turto registro išraše. Žemės sklypo ribos taip pat nurodytos Žemės valdos ribų paženklinimo 1999 m. gruodžio 9 d. abrise bei 2001 m. vasario 9 d. žemės sklypo plane, koordinačių žiniaraštyje. Šie dokumentai ir ieškovo paaiškinimai įrodo, kad ieškovo valdomame žemės sklype nėra užliejamų pievų. Ieškovo žemės sklypo įsigijimo metu (duomenys neskelbtini) ežeras priklausė valstybei, privačion nuosavybėn jis perleistas tik Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 89-8648, jį nupirko trečiasis asmuo 2002 m. gruodžio 23 d. pirkimo-pardavimo sutartimi. Nekilnojamojo turto registro 2014 m. sausio 29 d. išraše nurodytas ežero plotas – 19,70 ha – įregistruotas tik 2013 m. rugpjūčio 13 d. Ieškovo teigimu, šios aplinkybės patvirtina, kad jis įgijo 4,57 ha ploto žemės sklypą, kurio dalis ribojosi su (duomenys neskelbtini) ežeru ir kurio plotas tinkamai pažymėtas riboženkliais. Tai, kad dalis žemės sklypo įregistruota kaip natūralios pievos ir ganyklos, kad dalis sklypo, besiribojančio su (duomenys neskelbtini) ežeru, patenka į paviršinio vandens telkinių apsaugos zoną ir pakrantės apsaugos juostą, priešingai, nei nurodė teismas, nepaneigia ieškovo nuosavybės teisės į turimą žemės sklypo dalį prie (duomenys neskelbtini) ežero.

18.7. Aplinkybę, kad, atsakovei atlikus (duomenys neskelbtini) ežere esančio hidrotechninio statinio rekonstrukcijos darbus, pažeista ieškovo nuosavybės teisė į valdomą žemės sklypą, bylos nagrinėjimo metu patvirtino ieškovo pateiktas UAB „Atskaitos taškas“ 2017 m. lapkričio 2 d. Žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalies kranto ir vandens lygio pamatavimo planas“, kuriame pažymėta, jog ieškovui priklausančio žemės sklypo dalis užlieta vandeniu. Plane aiškiai pažymėta, kad atskirose vietose vanduo užliejęs 2,19 m, 2,65 m, kitose – nuo 0,41 m iki 0,96 m žemės sklypo ploto. Šią aplinkybę patvirtino ir planą sudariusi UAB „Apskaitos taškas“ matininkė G. Š., apklausta teisme kaip liudytoja. Tokios aplinkybės patvirtintos ieškovo nuotraukomis, padarytomis 2018 m. sausio 23 d., kuriose užfiksuota riboženklio buvimo ežere vieta ir vandens lygis virš riboženklio. Žemės užliejimo vandeniu faktą, užlieto ploto dydį patvirtino ir ieškovas, apskaičiavęs užlieto ploto dydį pagal UAB „Apskaitos taškas“ plane pažymėtus duomenis, nurodęs, kad jo sklypo riboženkliai ties ežeru yra apsemti vandeniu. Buvusio vandens lygio ir šiuo metu esančio didesnio vandens lygio skirtumą patvirtina ieškovo ir trečiojo asmens pateiktos trečiojo asmens liepto nuotraukos, kuriose aiškiai matyti, jog vanduo šiuo metu užliejęs didesnę liepto dalį. Vandens lygio pakėlimą 30 cm virš buvusio iki rekonstrukcijos patvirtina UAB „Vilniaus hidroprojektas“ parengtas „Širvintų rajono savivaldybės patikėjimo teise valdomų ir naudojamų hidrotechnikos statinių rekonstrukcijos techninis darbo projektas. Hidrotechninė dalis (korektūra)“ projektas. Tai neabejotinai įrodo, kad dėl techninių sprendinių (paaukštinus užtvankos slenksčio aukštį) ežero vandens lygis pakilo, o tai paveikė ežero krantines. Pagal Taisyklių reikalavimus atsakovė privalėjo pildyti Tvenkinio ir žemutinio bjefo vandens lygių, debitų bei vandens ėmimo (naudojimo) registravimo žurnalus, tačiau ji šios pareigos nevykdė, nenustatinėjo vandens lygių svyravimo aukštutiniame ir žemutiniame bjefuose.

18.8. Tai, kad užtvenktų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ežerų naudojimo ir priežiūros taisyklės numatė (duomenys neskelbtini) ežero charakteristikos (altitudės) normaliai patvenktą lygį – 100,70 m, aukščiausią vandens lygį – 101,37 m, žemiausią vandens lygį – 100,40 m, nesudarė atsakovei pagrindo ignoruoti ieškovo nuosavybės teisę į žemės sklypą, nes: 1) Taisyklės patvirtintos 1997 m., t. y. iki ieškovui įgyjant žemės sklypą ir nustatant jo ribas. Taisyklių 1.6 punkte nurodyta, kad‚ pasikeitus ežero ar hidrostatinių charakteristikoms, atsiradus naujiems vandens naudotojams, Taisykles būtina koreguoti; koreguotos taisyklės derinamos ir tvirtinamos ta pačia tvarka, kaip ir naujai sudarytos; šios taisyklės skirtos ežero ir hidrostatinių savininkams. (duomenys neskelbtini) ežeras ir statiniai šių Taisyklių tvirtinimo metu priklausė valstybei, o šiuo metu ežeras – trečiojo asmens nuosavybė. Dėl to Taisyklėse nustatyti reikalavimai, teisės ir pareigos neatitinka faktinės padėties; 2) (duomenys neskelbtini) ežero naudojimo ir priežiūros taisyklės, pasikeitus ežero savininkui, nebuvo pakeistos ir suderintos Taisyklių nustatyta tvarka. Jos neatitinka 1995 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 33 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. birželio 3 d. įsakymo Nr. D1-309 redakcija) patvirtintų tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95) reikalavimų. Tai patvirtinta Aplinkos apsaugos agentūros 2017 m. gruodžio 5 d. rašte Nr.(25)-A4-12523; 3) nėra jokių duomenų, kad nuo 1997 m. buvo nustatinėjamos (duomenys neskelbtini) ežero charakteristikos. Jau vien tas faktas, kad Taisyklėse nurodytas (duomenys neskelbtini) ežero plotas, esant NPL, sudaro 25,2 ha, esant aukščiausiam vandens lygiui – 29 ha, žemiausiam vandens lygiui – 22,8 ha, o trečiojo asmens pateiktuose nuosavybę patvirtinančiame registro išraše nurodyta, kad jo valdomo (duomenys neskelbtini) ežero plotas – 19,7 ha, rodo, kad esmingai pasikeitė ežero charakteristikos. Dėl to negalima vadovautis Taisyklės nurodytais duomenimis; 4) Taisyklių 4.2 punkte nurodyta, kad ežerų vandens apsaugos juostą nustatė Kauno AB „Hidroprojektas“ 1997 metais, t. y. iki ieškovui įgyjant žemės sklypą; ji, keičiantis ežero vandens lygiui, nebuvo koreguota. Tokie duomenys prieštarauja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 patvirtintų Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo taisyklių 5 punktui, kuriame nustatyta, jog Respublikinio žemėtvarkos projektavimo instituto anksčiau parengti vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų planai (M 1:10 000) galioja, jeigu juose pažymėti apsaugos juostų ir zonų pločiai atitinka šių taisyklių nuostatas, reikalavimams. Kai nėra nustatytų pakrantės apsaugos juostos (zonos) ribų, teismo sprendimo motyvas, kad ieškovo žemės sklypo dalis patenka į paviršinio vandens telkinių apsaugos zoną ir pakrantės apsaugos juostą, yra nepagrįstas.

18.9. Pateiktu į bylą Projektu nustatyta, kad, prieš atliekant (duomenys neskelbtini) ežero rekonstruojamų statinių pakeitimus, neatliktas vandens lygio pakitimų skaičiavimas, nenustatytos kitos hidrologinės charakteristikos, neįvertinta, kokį poveikį atlikti pakeitimai turės žemės sklypams, esantiems prie ežero kranto. Kai faktiškai nenustatyti duomenys, susiję su atliktais pakeitimais, bei jų atitiktis Taisyklėse nurodytiems reikalavimams, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad po atliktų pakeitimų vandens lygis neviršija Taisyklėse nustatyto aukščiausio leistino. Tokių duomenų nėra ir Techniniame (duomenys neskelbtini) ežero hidrotechninių statinių rekonstrukcijos projekte.

18.10. Vykdant hidrotechnikos įrenginių projektavimą ir statybą, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. D1-538 patvirtinto „Statybos techninis reglamentas STR 2.02.06:2004 Hidrotechnikos statiniai. Pagrindinės nuostatos“ reikalavimais, tarp jų – nustatančiais vandens lygio pokyčių skaičiavimą, vandens pratekėjimą ir galimą poveikį vandens baseino krantinėms. To nagrinėjamu atveju neatlikta. Projekte nurodyta, kad, nustatant vandens lygio altitudę ir galimą poveikį krantinėms, vadovautasi 1974 m. (duomenys neskelbtini) ežero hidrotechninio statinio projektu, 1997 metų geologinių tyrinėjimų medžiaga, duomenys apie bendrąsias hidrostatinio charakteristikas paimti iš 1997 metų Taisyklių, Projekte konstatuojant, jog (duomenys neskelbtini) ežero charakteristikos turi būti nustatytos atlikus batometrinius ežero matavimus. Ginčo atveju, tiek prieš atliekant rekonstrukcijos darbus, tiek ir po jų, to nebuvo padaryta.

18.11. Išdėstyti duomenys patvirtina, kad atsakovė, vykdydama (duomenys neskelbtini) ežero hidrotechninių statinių rekonstrukcijos darbus, neatliko jokių vandens lygio pokyčių skaičiavimų, vandens pratekėjimo ir galimo poveikio vandens baseino krantinėms vertinimo, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 3D-1 patvirtinto „Melioracijos techninio reglamento MTR 1.05.01:2005 Melioracijos statinių projektavimas“ 6.3 punkto reikalavimus, įpareigojančius melioracijos statinių statytoją organizuoti melioracijos statinių ir gretimų statinių bei sklypų, kuriems statyba gali daryti neigiamą poveikį, normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytus tyrinėjimus ir sudaryti sąlygas tyrinėtojui tai atlikti. Taip pat pažeisti šio reglamento 18, 19, 24 punktų reikalavimai, nustatantys, kad projekto vadovas privalo nepažeisti įstatymų ir kitų teisės aktuose nustatytų valstybės, visuomenės ir trečiųjų asmenų interesų, užtikrinti, jog melioracijos statinių projekto sprendiniai atitiktų įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų melioracijos statinių projekto rengimo dokumentų normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, kad, rengiant melioracijos statinių rekonstravimo projektus, projekto sudėtyje privalo būti melioracijos statinių projekto aplinkos apsaugos dalis. Pakeitus Projektą, neatlikta šio projekto ekspertizė, kuri buvo privaloma kaip objektui, finansuojamam iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų (Reglamento 6.4 punktas).

18.12. Vykdant hidrotechnikos statinio rekonstrukciją, pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. D1-538 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.06:2004 „Hidrotechnikos statiniai. Pagrindinės nuostatos“ 12, 12.2, 13, 13.9, 29.2.1, 29.2.2, 29.2.3, 31.1.1, 31.1.2, 31.1.3, 31.2 punktuose nustatyti reikalavimai, įpareigojantys asmenis, statančius hidrotechnikos statinius, apskaičiuoti vandens lygius, debetus, teritorijų užliejimą, jų inžinierinės apsaugos priemones, garantuojant tinkamiausią upės debetų, vandens lygių bei tėkmės greičių režimą, atsižvelgiant į visų vandens naudotojų bei vartotojų interesus, atlikti hidrometrinius bei hidrologinius skaičiavimus, nustatant vandens objekto morfometrines charakteristikas, vandens lygių bei debetų dinamiką, vandens ūkio skaičiavimus.

18.13. Vykdant hidrotechnikos statinio rekonstrukciją, taip pat pažeisti Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 5, 7 straipsnių reikalavimai atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Šį pažeidimą konstatavo ir Aplinkos apsaugos agentūra 2017 m. gruodžio 5 d. rašte Nr.(25)-A4-12523.

18.14. Įvardyti įstatymų reikalavimų pažeidimai, priešingai, nei nurodė teismas, įrodo, kad, vykdant statinio rekonstrukcijos darbus, nebuvo nustatytas poveikis aplink ežerą esantiems žemės sklypams, atsakovas neteikė jokių įrodymų, jog rekonstrukcijos metu nepažeistos ieškovo teisės. Tuo tarpu tokie pažeidimai lėmė ieškovo nuosavybės teisės pažeidimą, užliejant jam priklausančio žemės sklypo dalį, dėl to trukdoma ja naudotis. Ginčo hidrotechnikos statinio rekonstrukcijos projekto pakeitimas atliktas trečiojo asmens prašymu, užtikrinant jo nuosavybės teisę į ežero plotą, tačiau ignoruojant ieškovo teises, be to, tam panaudotos Europos Sąjungos lėšos.

18.15. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo, Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuotos praktikos dėl teisėtų lūkesčių principo (Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutarimas byloje Nr. 41/2000; EŽTT 1991 m. sprendimas byloje P. V. Developments Ltd prieš Airiją, peticijos Nr. 12742/87; sprendimas byloje N. A. ir kiti prieš Turkiją, peticijos Nr. 37451/97). Nagrinėjamu atveju ieškovo teisėtus lūkesčius suformavo galiojanti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, sklypo planas, atlikta teisinė registracija, situacija, kai daugiau nei 13 metų po žemės sklypo įsigijimo jis naudojosi nupirktu žemės sklypu visa apimtimi, ir tik 2014 metais, atlikus hidrotechnikos statinio rekonstrukciją, jo teisės buvo apribotos. Skundžiamu teismo sprendimu ieškovo teisėti lūkesčiai, kad jis galės naudotis jo nupirktu, specialistų pažymėto ploto, žemės sklypu, paneigti be teisėto pagrindo.

18.16. Teismo motyvai, kad dėl didelio iškritusių kritulių kiekio 2017 m. Širvintų rajone nuo 2017 m. liepos 12 d. iki 2017 m. gruodžio 6 d. buvo paskelbta ekstremali padėtis, todėl tam tikrais 2017 m. laikotarpiais ieškovo žemės sklypas galėjo būti užlietas ne dėl rekonstruotų hidrotechninių statinių, o dėl natūralių oro sąlygų, yra tik nepagrįstos prielaidos. Tiek ieškovo pateiktos nuotraukos, tiek žemės sklypo dalies kranto ir vandens lygio matavimo plane užfiksuoti duomenys ne potvynio metu, įrodo užliejimo faktą, kurį teisme patvirtino ir trečiasis asmuo P. Z. J.

18.17. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė teisės aktus ir jų reikalavimų pažeidimus pagrindžiančius dokumentus, įrodančius, jog atsakovė nesilaikė įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, neteikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovo teisių pažeidimą bei jos veiksmų atitiktį įstatymų reikalavimams, todėl privalo pašalinti padarytus pažeidimus, išardydama perstatytas hidrotechninio statinio dalis ar, gavusi naują statybą leidžiantį dokumentą pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus, perstatytų ar pertvarkytų statinį ar jo dalį.

Atsiliepimas

19. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad nesutinka su skundu, prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

19.1. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad hidrotechninių statinių rekonstrukcijos projektas buvo parengtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ginčo statinių rekonstrukcijos projektas parengtas vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais hidrotechninių statinių rekonstrukcijos darbus. Rekonstrukcijos metu atstatyta užtvankos slenksčio altitudė iki 100,10 m. Objekto „Širvintų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ežerų hidrotechnikos statinių rekonstravimo darbai“ dalies korektūra parengta pagal 2015 m. rugpjūčio 28 d. projekto keitimo aktą, kuris buvo suderintas su Širvintų rajono savivaldybės administracija, 2013 m. balandžio 26 d. hidrotechnikos statinio specializuotos apžiūros aktą Nr. 13-05, Aplinkos apsaugos agentūros 2014 m. balandžio 26 d. išvadą dėl (duomenys neskelbtini) ir kitų ežerų, tvenkinio hidrotechnikos statinių rekonstrukcijos poveikio vertinimo Nr. (2.6)-A4-322 ir tyrinėjimo darbų dokumentacijos išvadą bei rekomendacijas.

19.2. Apeliantas neįrodė jo, kaip žemės sklypo savininko, teisių pažeidimo. Širvintų rajono savivaldybės administracija, gavusi apelianto 2017 m. birželio 15 d. pareiškimą dėl jo nuosavybės teisės pažeidimų pašalinimo, sudarė darbo grupę, kuri 2017 liepos 5 d. nuvyko į vietą apžiūrėti hidrotechnikos statinių bei patikrinti apeliantui priklausančio žemės sklypo užliejimo fakto. Darbo grupė nustatė, kad hidrotechniniai įrenginiai – tvarkingi, o (duomenys neskelbtini) ežero vandens lygis neviršija rekonstrukcijos metu nustatytos altitudės, t. y. nenustatė apeliantui priklausančio žemės sklypo užliejimo fakto.

19.3. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad apeliantas buvo supažindintas su vandens horizonto altitude 100,10 m, jis savo suderinimą (sutikimą) įrašė 2015 m. projekto plane 14/SG-14-08/03-4-TDP-HD-BR-03. Rekonstrukcijos darbai vyko apelianto akivaizdoje, jokių pretenzijų jis nereiškė, todėl nepagrįstai teigia, kad atsakovė ignoravo jo nuosavybės teisę į žemės sklypą. Byloje nustatyta, kad apelianto žemės sklype yra 1,47 ha natūralių (užliejamų ir sausminių) pievų bei ganyklų. Apeliantas įrodinėjo, kad užliejama apie 3 arus jo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo. Kadangi teritorija yra užliejama, apelianto žemės sklypui nustatytos Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 129 punkte nurodytos specialiosios natūralių užliejamų ir sausminių pievų sąlygos bei apribojimai. Trijų arų žemės sklypo užliejimo faktą apeliantas įrodinėjo matininkės G. Š. parengtu 2017 m. lapkričio 3 d. brėžiniu. Tačiau teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad matininkė matavo tik vandens lygį, o ne užlietą žemės sklypo plotą. Dėl to teismas pagrįstai konstatavo, kad apelianto žemės sklypo trijų arų ploto užliejimo faktas neįrodytas.

19.4. Atsakovė pripažįsta, kad pakartotinai nebuvo kreiptasi į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl poveikio aplinkai vertinimo išvados. Tačiau kartu pažymėtina tai, jog, padarius hidrotechninių statinių projekto korektūrą, nebuvo pakeistos 1997 m. užtvenktų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ežerų naudojimo ir priežiūros taisyklėse numatytos (duomenys neskelbtini) ežero charakteristikos. Apeliaciniame skunde teigiama, kad turėjo būti koreguojamos 1997 m. Taisyklės. Tačiau aplinkybė, jog Taisyklės nebuvo koreguotos, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo ignoruojama ieškovo nuosavybės teisė į žemės sklypą. Be to, dėl taisyklių nekoregavimo negauta jokių pretenzijų. Esant tokioms aplinkybėms, teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad negauta Aplinkos apsaugos agentūros poveikio vertinimo aplinkai pakartotinė išvada nepatvirtina, jog pažeidžiamos kaimyninio žemės sklypo ar jame esančio statinio savininko teisės.

19.5. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, kad teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotomis nuostatomis dėl pažeistų teisių gynimo būdų. Patikslintame ieškinyje nurodyti du skirtingi galimai pažeistų civilinių teisių gynimo būdus. Dėl to teismas sprendime pasisakė dėl kiekvieno gynimo būdo, vadovaudamasis kasacinio teismo suformuluota praktika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010, išaiškinta, kad tuo atveju, kai reikalavimas reiškiamas remiantis CK 4.103 straipsnio 2 dalimi, ir statybos teisėtumas ginčijamas teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu (nagrinėjamu atveju ieškovas pareikšdamas patikslintą ieškinį statybos teisėtumą ginčijo teisės aktų reikalavimų pažeidimu), įrodinėjimo dalykas yra tik statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas, t. y. kaimyninio sklypo savininkas turi įrodyti, kokie teisės aktai ir kaip pažeidžiami. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad būtina skirti negatorinį ieškinį, reiškiamą CK 4.99 straipsnio pagrindu, siekiant apginti žemės sklypo savininko daiktinę teisę, ir ieškinį dėl neteisėtų statybų padarinių pašalinimo, reiškiamą CK 4.103 straipsnio 2 dalies pagrindu, siekiant apginti viešosios teisės aktų garantuojamas teises: pirmuoju atveju įrodinėjimo dalykas yra neigiamas neleistinas poveikis žemės sklypui ar jame esantiems pastatams, o antruoju – vien teisės aktų reikalavimų pažeidimas.

Atsiliepimas

20. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad nesutinka su skundu, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

Šalies argumentai

20.1. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas negalėjo vadovautis 1997 m. Užtvenktų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ežerų naudojimo ir priežiūros taisyklėmis, nes jos patvirtintos anksčiau, negu apeliantas įsigijo šalia vandens telkinio esantį žemės sklypą. Apeliantas nepateikė jokių argumentų, kad nurodytos Taisyklės prieštarautų aukštesnės galios teisės aktams, šios Taisyklės yra galiojančios. Be to, apeliantas pats sau prieštarauja: vienu atveju teigia, kad Taisyklės netaikytinos, kitu – pats jomis remiasi, prašydamas pertvarkyti hidrotechninį įrenginį taip, kad „būtų atstatytas iki 2015 m. buvęs ežero normaliai patvenktas vandens lygis, atitinkantis 99,81 m altitudę“.

20.2. Taisyklių 2.2. punkte „Ežerų charakteristikos“ nurodyta, kad altitudės: 1) NPL (t. y. normaliai patvenktas (vandens) lygis) – 100,70; aukščiausias vandens lygis (VL) – 101,37 (duomenys neskelbtini) ežere ir 102,23 (duomenys neskelbtini) ežere; žemiausias vandens lygis (VL) abiejuose ežeruose – 100,40. Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) ežere patvenkta 100,10, t. y. net mažiau, negu Taisyklėse numatytas žemiausias vandens lygis – 100,40.

20.3. Apeliantas nepagrįstai remiasi Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nuostata, kad be Aplinkos ministerijos leidimo draudžiama atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius. Apeliantas klaidingai teigia, kad 2014 metais (duomenys neskelbtini) ežere buvo pastatyti hidrotechniniai įrenginiai, reguliuojantys ežero lygį. Ginčo hidrotechniniai įrenginiai pastatyti daug anksčiau, o 2014-2015 metais buvo tik rekonstruoti, nekeičiant jokių iki tol buvusių vandens telkinio parametrų. Tokiais atvejais Aplinkos ministerijos leidimas nėra privalomas. 2007 m. liepos 7 d. raštas patvirtina, kad pats apeliantas sutiko su hidrotechninių įrenginių rekonstrukcijos projekto planu. Teismo posėdžiuose paaiškinta, kad iki hidrotechninių įrenginių rekonstrukcijos vandens lygis ežere svyruodavo net iki 1,20 metro, ir tai darė itin didelę žalą tiek vandens telkinio ir jo apylinkių faunai, tiek florai. Taisyklių 2.2 punkte nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ežero plotas: esant NPL – 25,20 ha; esant aukščiausiam VL – 29 ha; esant žemiausiam VL – 22,8 ha. VĮ Registrų centro duomenimis, (duomenys neskelbtini) ežero plotas – 19,70 ha, t. y. net mažiau, negu Taisyklėse numatytas mažiausias 22,80 ha plotas.

20.4. Aplinkos apsaugos agentūra rašte Nr. (25)-A4-12523 nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 24 d. Pripažinimo tinkamais naudoti aktu komisija pripažino, jog hidrotechnikos statinių rekonstrukcija tenkina nustatytus reikalavimus ir tinka naudoti. Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūra 2017 m. lapkričio 30 d. rašte Nr. (38-10)-UR-1.7-9113 1. 145-146) nurodė, kad projektuotojai 2015 m. parengė projekto korektūrą, kurioje NPL reguliuoti PVP įtekėjimo dalies persipylimo slenkstis paaukštinamas iki 100,10 m altitudės, tačiau tai yra žemiau, negu šiuo metu galiojančiose Taisyklėse nurodytas NPL – 100,70 m.

20.5. Pats apeliantas nurodo, kad jam tenka pareiga įrodyti patį pažeidimo faktą, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Pradiniame ieškinyje apeliantas teigė, kad neva užlieta apie penkis arus apeliantui priklausančio žemės sklypo, vėliau tvirtino, kad apie tris arus. Jeigu ir buvo užlieta, tai neaišku, kiek ploto užlieta, nes pats apeliantas nurodė, kad „apie“. Be to, jeigu ir buvo užlieta, tai aišku, jog užliejimas nėra nuolatinis, o yra natūralus vandens svyravimas dėl gamtos veiksnių. Trečiasis asmuo pateikė į bylą Lietuvos Respublikos 2017 metų kritulių vidutinius kiekius; matyti, kad 2017 metais iškritusių kritulių kiekis yra žymiai didesnis, negu standartinė klimato (kritulių) norma, lyginant 1981-2010 ir 2016, 2017 metus. Taip pat pateiktos fotonuotraukos dėl lapais dalinai užsikišusio hidrotechninio įrenginio, tai galėjo turėti įtakos vandens lygiui vandens telkinyje (ežere). Kitos nuotraukos, kurias pateikė trečiasis asmuo, taip pat patvirtina, kad po rekonstrukcijos ir net 2018 m. sausio mėnesį vandens faktinis lygis yra žemesnis, negu apelianto fotonuotraukose prieš hidrotechninių įrenginių rekonstrukciją. Net lyginant apelianto pateiktose nuotraukose (2011 metais (iki rekonstrukcijos) ir 2015 metais (po rekonstrukcijos) faktinį vandens lygį su liepto laiptais (jų apsėmimu), akivaizdu, jog vandens lygis po rekonstrukcijos yra žemesnis. Trečiasis asmuo pateikė Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 12 d. įsakymą Nr. 9-571 ir 2017 m. gruodžio 6 d. įsakymą Nr. 9- 930, kurie patvirtina, kad 2017 metų kritulių kiekis ne tik buvo žymiai didesnis, negu vidutinis keliolikos metų kritulių kiekis, bet dėl to netgi paskelbta ekstremali situacija. Pradinis ieškinys pateiktas 2017 m. rugsėjo 12 d. Teismo posėdžiuose apeliantas teikė nenuoseklius paaiškinimus: kad iki hidrotechninių įrenginių rekonstrukcijos žemės sklypo dalis nebuvo užlieta, dėl padėties po rekonstrukcijos vienu metu teigė, jog visus metus buvo užlieta, vėliau jau teigė, kad tik rudens metu. Tai tik patvirtina, kad apelianto teisių pažeidimo faktas (užliejimas) nepagrįstas ir neįrodytas.

20.6. Tiek apeliantas, tiek jo kviesta kaip liudytoja matininke G. Š. 2018 m. vasario 6 d. teismo posėdyje patvirtino, kad apelianto žemės sklypas vandens telkinio atžvilgiu yra aukštėjantis, t. y. net objektyviai neįmanoma vandens telkiniui patvinti tiek, kad būtų užlietas apelianto žemės sklypas (jo dalis). Neįrodyta, kad apelianto nurodomas jo žemės sklypo dalies užliejimas buvo lemtas būtent hidrotechninių įrenginių rekonstravimo – apeliantas su ieškiniu kreipėsi praėjus trejiems metams po rekonstrukcijos. Be to, trečiasis asmuo kėlė klausimą, kad, jeigu ir užliejama, tai neaišku, kuri konkrečiai žemės sklypo dalis. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, dėl žemės naudojimo apribojimų apelianto valdomame nuosavybės teise žemės sklype yra natūralios (užliejamosios ir sausminės) pievos bei ganyklos – 1,47 ha, vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos – 4,57 ha. Apelianto žemės sklypo pakrantė su vandens telkiniu yra daugiau kaip 190 metrų. Apeliantas ieškiniu teigė, kad užliejama apie tris arus arba 300 kv. m. Pagal matematinius skaičiavimus teoriškai galėtų būti užlieta nebent labai nežymi apeliantui priklausančio žemės sklypo dalis. Tačiau ši dalis patenka į pakrantės apsaugos juostą ir užliejamąsias pievas. Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintose Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygose nustatyti draudimai veiklai žemės sklypo dalyje, kuria apeliantas neva negali naudotis dėl hidrotechninio įrenginio rekonstrukcijos. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad hidrotechninio įrenginio rekonstrukcija neturi jokios įtakos apelianto neva pažeistoms nuosavybės teisėms.

20.7. Apeliantas savo ieškinį grindžia CK 4.98 ir 4.99 straipsnių nuostatomis. Pats apeliantas pabrėžė, kad jam nagrinėjamu atveju reikia įrodyti neigiamą, neleistiną poveikį žemės sklypui ar jame esantiems pastatams. Apeliantas neįrodė priežastinio ryšio tarp hidrotechninio įrenginio rekonstrukcijos ir apelianto žemės sklypo dalies tariamo užliejimo.

20.8. Žemės sklypo užliejimui pagrįsti apeliantas remiasi UAB „Apskaitos taškas“ parengtu Žemės sklypo dalies kranto vandens lygio pamatavimo planu. Ši bendrovė matavimus atliko išimtinai privačiu apelianto užsakymu. 2018 m. vasario 6 d. teismo posėdyje UAB „Apskaitos taškas“ vadovė ir matininkė G. Š. į klausimą, kaip vertinti jos pateikiamus matavimus (kadastriniai matavimai, reljefo matavimai ar kaip kitaip), atsakė – „net nežinau“. Be to, ši matininkė nurodė, kad vandens lygio (t. y. ežero vandens lygio ir atitinkamai tariamai užlieto žemės sklypo dalies altitudės) ji nežymėjo. Matininkė taip pat patvirtino, kad matavimų dieną apeliantui priklausanti teresa ir po ja esanti žemė (pastaba: teresa pagal žemės sklypo planą yra apsaugos juostoje ir prie pat žemės sklypo ribos) „buvo neapsemta“. Po matininkės parodymų paaiškėjo, kad pateiktame į bylą UAB „Apskaitos taškas“ brėžinyje su jame surašytais neva skaičiavimais, kiek užlieta žemės sklypo, skaičiavimai atlikti ne matininkės, bet paties apelianto. Trečiojo asmens įsitikinimu, užliejimo fakto, t. y. apelianto teisių pažeidimo, nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai.

Šalies argumentai

20.9. Širvintų rajono savivaldybės patikėjimo teise valdomų ir naudojamų hidrotechnikos statinių rekonstrukcijos techniniame darbo projekte nurodyta, kad nutarta PVP (tekėjimo dalies persipylimo slenkstį) paaukštinti iki 100,10 m altitudės monolitiniu C 30/37 gelžbetoniu (2015 m. rugpjūčio 28 d. Projekto pakeitimo aktas); pažymėta, kad savo sklypo teritorijoje su altitude supažindintas A. J.; tvenkinio ir žemės sklypo savininkai su nauja vandens horizonto altitude sutiko“ (Projekto korektūros aiškinamasis raštas). Atsakovė yra pateikusi Vandens lygio žemutiniame bjefe matavimo žurnalo išrašus, kurie patvirtina vandens lygį, atitinkantį tiek projektą, tiek Taisyklių reikalavimus. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad privalėjo būti atlikta projekto korektūros ekspertizė. Po hidrotechninio įrenginio sutvarkymo nesikeitė jokie ežero parametrai (ežero plotas, altitudės ir pan.), atsakovė neturėjo atlikti jokių papildomų veiksmų. Dėl to apelianto teiginiai dėl neva neteisėtos statybos (rekonstrukcijos) – neįrodyti.

20.10. Ieškinio reikalavimas yra nekonkretus, neaiškus ir dėl to net neįgyvendinamas. Apeliantas nenurodė, kokia konkrečiai ir kur konkrečiai esančia (koordinatės) žemės sklypo dalimi jis negali naudotis, be to, kokiai veiklai turėtų galėti naudotis, atsižvelgiant į tai, kad jo žemės sklypui nustatyti veiklos ribojimai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

21. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovo paduoto apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

22. Visų pirma nurodytina tai, kad apeliantas (ieškovas), nuo teismo proceso pradžios atstovaujamas kvalifikuoto teisininko – advokato, apeliaciniame skunde akcentavo, kokiu pagrindu šioje byloje reiškia atsakovei reikalavimus, siekdamas apginti, jo įsitikinimu, pažeistą nuosavybės teisę netrukdomai naudotis žemės sklypu, besiribojančiu su trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu ežeru, kuriame įrengti atsakovės patikėjimo teise valdomi hidrotechnikos įrenginiai, reguliuojantys ežero lygį. Apeliaciniame skunde pabrėžta, kad nagrinėjamu atveju ieškovas savo pažeistas teises pasirinko ginti CK 4.98 straipsnyje nustatytu būdu – savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Pasak apelianto, jis nereiškė ieškinio CK 6.103 straipsnio pagrindu, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas neįrodė atsakovės padarytų statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo.

23. Taip apeliantas aiškiai apibrėžė ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas. Teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina, ar pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl apelianto (ieškovo), kaip žemės sklypo savininko, teisių pažeidimo, teisingai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias žemės sklypo savininko teisių gynimą nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų.

24. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Žemės sklypo savininkas turi teisę reikalauti, kad kaimyniniuose žemės sklypuose nebūtų statomi nauji statiniai, perstatomi, rekonstruojami ir netgi išsaugomi nepakeisti esantys statiniai, jeigu galima padaryti įtikinamą prielaidą, kad tokių naujų statinių statymas ar esamų statinių pakeitimas ir netgi nepakeistų egzistavimas ar naudojimas padarys neigiamą neleistiną poveikį jo žemės sklypui ar jo žemės sklype esantys pastatai neteks stabilumo (CK 4.99 straipsnis). Savininkas, kuriam trukdoma naudotis, valdyti ar disponuoti jo turtu, gali reikšti negatorinį ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2014).

25. Kasacinio teismo išaiškinta, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012). Siekiant apginti žemės sklypo savininko daiktinę teisę CK 4.99 straipsnyje nustatytu pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra neigiamas neleistinas poveikis žemės sklypui ar jame esantiems pastatams. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Savininkas (ieškovas) turi įrodyti savo nuosavybės teises į daiktą ir šių teisių pažeidimo faktą, o atsakovas – kad jo veiksmai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010; 2014 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2014).

26. Žemės sklypo savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškas ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas. Teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu. Kasacinio teismo pažymima, kad žemės sklypo savininko teisių pažeidimas gali būti nustatytas net ir tuo atveju, jeigu dėl kito asmens veiksmų žemės sklypo savininkas patiria didesnių (daugiau) apribojimų, nei nustatyta tam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-695/2017).

27. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas (ieškovas) yra 4,4452 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkas, įsigijęs šį sklypą 2000 m. gegužės 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1225 pagrindu. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nurodytam žemės sklypui Apskrities viršininko 2001 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 342-89 nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos, tarp jų – paviršinio vandens telkinių apsaugos zona ir pakrantės apsaugos juosta visam 4,4452 ha plotui, natūralių (užliejamųjų ir sausminių) pievų bei ganyklų 1,47 ha plotui. Apeliantui (ieškovui) nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ribojasi su vandens telkiniu – 19,7 ha ploto (duomenys neskelbtini) ežeru (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris 2002 m. gruodžio 23 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 6510 pagrindu yra trečiojo asmens nuosavybė. Šiame ežere yra hidrotechniniai įrenginiai (hidroįtvaras ir pralaida) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantys nuosavybės teise Lietuvos Respublikai, o juos pagal 2002 m. rugpjūčio 28 d. aktą Nr. 1-89 patikėjimo teise valdo atsakovė Širvintų rajono savivaldybė. 2014 metais, atsižvelgiant į prastą hidrotechninių įrenginių būklę, inicijuota jų rekonstrukcija. Širvintų rajono savivaldybė 2014 m. sausio 15 d. raštu Nr. ŽS-6 kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą, prašydama pateikti išvadą dėl (duomenys neskelbtini) ežero ir kitų ežerų hidrotechnikos statinių rekonstrukcijos poveikio aplinkai vertinimo. Aplinkos apsaugos agentūra 2014 m. sausio 22 d. raštu Nr. (2.6)-A4-332 konstatavo, kad planuojamos (duomenys neskelbtini) ežero (25,2 ha) hidrotechnikos statinių rekonstrukcijos metu numatoma pakeisti antgalius, atnaujinti kelio dangą paaukštinant pylimą, iškirsti krūmus; po planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo nebus keičiamas užtvenktų ežerų naudojimo režimas ir morfometrinės charakteristikos (vandens lygio altitudės prie NPL, AVL, ŽVL, tvenkinio plotas, gylis, patvankos lygio aukštis ir pan.), todėl planuojamai rekonstrukcijai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. 2014 m. spalio mėn. patvirtintas Širvintų rajono savivaldybės patikėjimo teise valdomų ir naudojamų hidrotechnikos statinių rekonstrukcijos techninis darbo projektas. Vykdant rekonstrukcijos darbus, 2015 rugpjūčio 28 d. projekto pakeitimo aktu atlikta projekto korekcija, atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) ežero savininko Z. J. prašymą, kad būtų išlaikytas vandens telkinio plotas pagal ežero savininko nuosavybės dokumentus (19,70 ha), nutarta paaukštinti užtvankos slenksčio aukštį nuo 99,81 iki 100,10 altitudės (30 cm aukščiau suprojektuotos) monolitiniu C30/37 gelžbetoniu. Projekto korektūros aiškinamajame rašte, be kita ko, nurodyta, kad su nauja altitude buvo supažindintas A. A. J. jo sklypo teritorijoje; ežero krante niveliuojant atžymėtas naujas vandens horizontas, įkalant kuoliuką; vandens telkinio ir žemės sklypo savininkai su nauja vandens horizonto altitude sutiko. Techninio darbo projekto hidrotechninės dalies korektūros plane yra apelianto (ieškovo) A. A. J. įrašas „Sutinku su vandens horizonto altitude 100,10 m“. Pripažinimo tinkamais naudoti 2015 m. rugsėjo 24 d. aktu pripažinta, kad hidrotechnikos statinių rekonstrukcija atitinka nustatytus reikalavimus ir tinka naudoti.

28. Apeliantas (ieškovas) 2017 m. birželio 14 d. kreipėsi į Širvintų rajono savivaldybės administraciją su pareiškimu dėl nuosavybės teisės pažeidimų pašalinimo, nurodydamas, kad, atlikus (duomenys neskelbtini) ežere esančių hidrotechninių įrenginių statybos darbus, ženkliai pakilo ežero vandens lygis, užlieti dideli pakrantės plotai, tarp jų – ir ties jo žemės sklypu, apie 30 cm aukščiau buvusio vandens lygio. Apeliantas prašė patikrinti, ar, vykdant hidrotechnikos įrenginių statybos darbus, buvo laikytasi įstatymų reikalavimų, ir imtis priemonių jo nuosavybės teisės į žemę pažeidimams pašalinti. Šiaulių rajono savivaldybės administracija 2017 m. liepos 7 d. rašte Nr. 40-423 nurodė, kad administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 9-558 buvo sudaryta darbo grupė, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ežerų hidrotechnikos statinių rekonstrukcijos projektą rengusios įmonės atstovai 2017 m. liepos 5 d. buvo nuvykę į vietą įvertinti situacijos; dalyvaujant pareiškėjui, buvo apžiūrėtas hidrotechnikos statinys ir pakrantėje ties pareiškėjui priklausančiu žemės sklypu vandens lygį žymintis kuoliukas, įkaltas rekonstrukcijos metu; darbo grupė, išnagrinėjusi turimus dokumentus ir įvertinusi esamą situaciją, priėjo prie išvados, kad hidrotechnikos statinys – tvarkingas, vandens lygis neviršija rekonstrukcijos metu nustatytos vandens lygio horizonto linijos altitudės.

29. Apeliantas (ieškovas) tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog neįrodyta, kad (duomenys neskelbtini) ežere esančių hidrotechnikos įrenginių rekonstrukcija, padidinant vandens horizonto altitudę, pažeidė jo, kaip su ežeru besiribojančio žemės sklypo savininko, teises, nepagrįstai rėmėsi Užtvenktų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ežerų naudojimo ir priežiūros taisyklėmis, priimtomis 1997 metais, t. y. dar iki apeliantui (ieškovui) įsigyjant žemės sklypą, todėl šios Taisyklės negali būti teisėtas pagrindas riboti jo, kaip žemės savininko, teises.

30. Tokie apelianto argumentai atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Nepaisant to, kad aptariamos Taisyklės patvirtintos 1997 metais, jos galioja ir taikytinos apeliantui, 2000 m. gegužės 26 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1225 įsigijusiam nuosavybėn žemės sklypą prie užtvenkto (duomenys neskelbtini) ežero. Apeliaciniame skunde neatskleista, kaip aplinkybė, kad nurodytos Taisyklės nekoreguotos nuo 1997 metų, susijusi su apelianto įrodinėjamu jo teisių naudotis prie (duomenys neskelbtini) ežero esančiu žemės sklypu pažeidimu.

31. Apeliacinio skundo argumentai dėl apelianto nuosavybės teisės į žemės sklypą pažeidimo, grindžiami Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio, CK 4.37 straipsnio 1 dalies, 4.39, 4.40 straipsnių, Statybos įstatymo, Statybos techninio reglamento STR 2.02.06:2004 „Hidrotechnikos statiniai. Pagrindinės nuostatos“ normų citavimu, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo tam tikrais teisės išaiškinimais, yra deklaratyvūs, nepagrįsti konkrečiomis faktinėmis ginčo situacijos aplinkybėmis, kurios galėtų patvirtinti, kad būtent dėl (duomenys neskelbtini) ežere esančių hidrotechnikos įrenginių rekonstrukcijos apeliantas visiškai ar iš dalies prarado galimybę naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu pagal jo paskirtį arba kad dėl ginčo statinių rekonstrukcijos jo naudojimas žeme apribotas ar kitaip apsunkintas (CPK 178 straipsnis). Teismo proceso metu į bylą nepateikta įrodymų, jog dėl ežere esančių hidrotechnikos įrenginių rekonstrukcijos apelianto žemės sklypui padarytas neigiamas neleistinas poveikis. Pareiga pateikti tokius įrodymus teko ieškovui (apeliantui) (žr. inter alia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-244-611/2016).

32. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo kasacinio teismo išaiškinimais, pagal kuriuos ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės išaiškinimais dėl įrodinėjimo pareigos, pareiškus negatorinį ieškinį, paskirstymo ir įrodinėtinų aplinkybių. Teismas pagrįstai nurodė, jog nagrinėjamoje byloje ieškovas turi pareigą įrodyti, kad dėl (duomenys neskelbtini) ežere esančių hidroįrenginių rekonstrukcijos, užbaigtos 2015 m. rugsėjo 24 d., pažeistos jo, kaip su ežeru besiribojančio žemės sklypo savininko, teisės, pagrįsti, kaip konkrečiai tos teisės pažeistos. Teismas nereikalavo, kad ieškovas, reikšdamas negatorinį ieškinį, įrodytų, kokius teisės aktus ir kaip pažeidė atsakovė. Teismas, tinkamai vadovaudamasis kasacinio teismo jurisprudencija, teisingai nurodė, kad negatorinį ieškinį pareiškusiam ieškovui įrodžius, jog dėl įvykdytos rekonstrukcijos atsirado nepagrįstų jo nuosavybės teisės ribojimų, apsunkinimų, atsakovei tenka pareiga įrodyti, jog rekonstrukcijos darbai atlikti pagal teisės aktų reikalavimus.

33. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad ieškovas (apeliantas) neįrodė savo, kaip žemės sklypo savininko, teisių pažeidimo, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nesivadovavo CK 1.5 straipsnyje, 3 straipsnio 1, 6 dalyse įtvirtintais teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais. Pasak apelianto, pateiktas į bylą Nekilnojamojo turto registro išrašas įrodo, kad jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra 1,47 ha natūralių pievų ir ganyklų, ir šie duomenys bei paties ieškovo (apelianto) paaiškinimai patvirtina, jog šiame sklype nėra užliejamų pievų.

34. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius duomenis, neturi pagrindo sutikti su tokia apelianto pozicija. Paties apelianto (ieškovo) su pradiniu ieškiniu pateiktame 2000 m. birželio 2 d. pažymėjime apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį 8 punkte nurodyti šio žemės sklypo naudojimo apribojimai, tarp jų – 1,47 ha ploto natūralios pievos bei ganyklos – užliejamosios ir sausminės. Aktualiuose Nekilnojamojo turto duomenyse specialiosios žemės naudojimo sąlygos taip pat įregistruotos 1,47 ha plotui natūralių – užliejamųjų ir sausminių – pievų bei ganyklų. Tokie viešajame registre nurodyti duomenys paneigia apelianto poziciją, kad jo nuosavybės teise valdomame žemės sklype nėra užliejamų pievų (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

35. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad aplinkybę, jog, atsakovei atlikus (duomenys neskelbtini) ežere esančio hidrotechninio statinio rekonstrukcijos darbus, pažeista apelianto (ieškovo) nuosavybės teisė į valdomą žemės sklypą, patvirtina UAB „Atskaitos taškas“ 2017 m. lapkričio 2 d. Žemės sklypo (kad. Nr. 8907/1:1) dalies kranto ir vandens lygio pamatavimo planas, kuriame pažymėta, jog apeliantui (ieškovui) priklausančio žemės sklypo dalis užlieta vandeniu.

36. Dėl tokių argumentų pažymėtina tai, ginčo hidrotechninių įrenginių rekonstrukcijos darbai baigti 2015 m. rugsėjo 24 d. Pripažinimo tinkamais naudoti aktu. Bylos duomenimis, apeliantas (ieškovas) klausimą dėl jo teisių pažeidimo, grindžiamo žemės sklypo dalies užliejimu, iškėlė 2017 m. birželio 14 d. pareiškimu Širvintų rajono savivaldybės administracijai. Teismo proceso metu į bylą nepateikta duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie apelianto (ieškovo) nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalies, besiribojančios su (duomenys neskelbtini) ežeru, užliejimo lygį, plotą iki 2015 m. rugsėjo 24 d. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš apelianto (ieškovo) pateiktos į bylą 2015 m. balandžio 12 d. nuotraukos matyti, jog ir iki ginčo hidroįrenginių rekonstrukcijos buvo užliejama jo žemės sklypo dalis, kurioje buvo numatyta statyti terasą. Byloje nėra duomenų apie žemės sklypo dalies, besiribojančios su (duomenys neskelbtini) ežeru, užliejimo lygį, plotą nuo 2015 m. rugsėjo 24 d., kai užbaigta ginčo hidroįrenginių rekonstrukcija, iki 2017 m. lapkričio 2 d. Byloje nėra įrodymų, kurie teiktų pagrindą daryti išvadą, kad UAB „Atskaitos taškas“ 2017 m. lapkričio 2 d. plane užfiksuotas žemės sklypo dalies užliejimas lemtas būtent 2015 m. rugsėjo 24 d. užbaigtos ežere esančių hidrotechnikos įrenginių rekonstrukcijos (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, pateikti į bylą duomenys dėl 2017 metais iškritusio itin didelio kritulių kiekio, kuris lėmė netgi ekstremalios situacijos Širvintų rajone paskelbimą, suponuoja išvadą, kad apelianto (ieškovo) pateiktas UAB „Atskaitos taškas“ sudarytas 2017 m. lapkričio 2 d. planas ir jame užfiksuoti duomenys dėl žemės sklypo užliejimo negali būti laikomi pakankamais įrodymais, pagrindžiančiais apelianto (ieškovo) įrodinėjamą jo, kaip žemės sklypo savininko, teisių pažeidimą, kildinamą iš 2015 m. rugsėjo 24 d. atliktos hidrotechnikos įrenginių rekonstrukcijos (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad 2018 m. sausio 20 d. nuotraukoje užfiksuota apelianto (ieškovo) žemės sklype jau pastatyta terasa, ji stovi apsnigtoje žolėje, t. y. neapsemta vandeniu.

37. Teismo proceso metu apeliantas (ieškovas) negalėjo nurodyti, koks jo valdomo nuosavybės teise žemės sklypo plotas užliejamas: pradiniame ieškinyje teigė, kad apie penkių arų, patikslintame nurodė, jog apie trijų arų. Be to, nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti priežastinį ryšį tarp 2015 m. rugsėjo 24 d. atliktos hidrotechnikos įrenginių rekonstrukcijos ir apelianto 2017 m. lapkričio 2 d. užfiksuotos padėties dėl jo žemės sklypo dalies užliejimo.

38. Dėl apelianto argumentų, kad buvusio vandens lygio ir šiuo metu esančio didesnio vandens lygio skirtumą patvirtina UAB „Vilniaus hidroprojektas“ parengtas Hidrotechninės dalies korektūros projektas, pažymėtina tai, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad, atliekant hidroįrenginių rekonstrukciją, paaukštintas užtvankos slenkstis nuo 99,81 iki 100,10 m altitudės. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytas vandens horizonto altitudės koregavimas atliktas siekiant išlaikyti ežero plotą, kuris einant laikui mažėja. Dėl to vien ta aplinkybė, kad, atliekant rekonstrukciją, buvo padidinta vandens horizonto altitudė, siekiant išlaikyti ežero plotą, savaime nereiškia, jog buvo pažeistos apelianto (ieškovo), kaip su ežeru besiribojančio žemės sklypo savininko, teisės, nes byloje nėra duomenų, kad būtent dėl ginčo rekonstrukcijos ežero vanduo užliejo didesnę apelianto (ieškovo) žemės sklypo dalį. Jau nurodyta, kad apeliantui (ieškovui) priklausančio nuosavybės teise 4,4452 ha žemės sklypo dalį – 1,47 ha – sudaro užliejamosios ir sausminės pievos bei ganyklos.

39. Pažymėtina ir tai, kad teismo proceso metu apeliantas (ieškovas) nepagrindė, kaip konkrečiai pasireiškė jo, kaip žemės sklypo savininko, teisių pažeidimas – kaip buvo paneigtos ar apribotos jo galimybės naudotis su ežero pakrante besiribojančia žemės sklypo dalimi, kokiai paskirčiai jis negali naudoti tos dalies, kuri, pasak jo, po rekonstrukcijos užlieta daugiau. Išanalizavus byloje esančių duomenų visumą, darytina išvada, kad apeliantas (ieškovas) neįrodė ginčo hidroįrenginių rekonstrukcijos neigiamo neleistino poveikio jo žemės sklypui, kurio 1,47 ha žemės sklypo dalį sudaro natūralios užliejamosios ir sausminės pievos bei ganyklos (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

40. Apelianto teigimu, tai, kad pagal užtvenktų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ežerų naudojimo ir priežiūros taisykles (duomenys neskelbtini) ežero normaliai patvenkto lygio altitudė – 100,70 m, aukščiausio vandens lygio altitudė – 101,37 m, žemiausio vandens lygio altitudė – 100,40 m, nesudarė atsakovei pagrindo ignoruoti jo nuosavybės teisę į žemės sklypą.

41. Vadovavimasis Taisyklėse nustatytomis (duomenys neskelbtini) ežero vandens lygio altitudėmis negali būti vertinamas kaip apelianto nuosavybės teisės į žemės sklypą, besiribojantį su ežeru, ignoravimas. Nagrinėjamos bylos aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Taisyklės patvirtintos ir altitudės nustatytos 1997 m., remiantis tuo, jog (duomenys neskelbtini) ežero plotas – 25,2 ha. Atliekant ginčo hidroįrenginių rekonstrukciją 2015 m., vandens horizonto altitudė pakelta nuo 99,81 iki 100,10 m, siekiant išlaikyti ežero plotą – 19,7 ha. Be to, altitudė pakelta tiek, kad net nesiekia Taisyklėse nustatytos žemiausio vandens lygio altitudės – 100,40 m. Aptartų duomenų pagrindu nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad ta aplinkybė, jog ginčo rekonstrukcijos metu vandens lygio altitudė padidinta nuo 99,81 iki 100,10 m, savaime rodo apelianto nuosavybės teisės į su ežeru besiribojantį žemės sklypą pažeidimą.

42. Apeliantas (ieškovas) neįrodinėjo ir byloje nėra duomenų, kad dėl ginčo hidroįrenginių rekonstrukcijos metu pakoreguotos vandens horizonto altitudės (padidinant ją nuo 99,81 iki 100,10 m), pakito jo valdomo nuosavybės teise žemės sklypo ribos, kad sumažėjo apelianto (ieškovo) turimo žemės sklypo plotas (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Nacionalinės žemės tarnybos 2017 m. rugsėjo 7 d. rašte apeliantui (ieškovui) nurodyta, kad jam priklausančio žemės sklypo ribos nustatytos atlikus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, o kranto linija nustatyta pagal daugiametį vidutinį vandens horizonto lygį. Byloje nėra įrodymų, kad, atlikus ginčo hidroįrenginių rekonstrukciją 2015 m. rugsėjo 24 d., pažeista apelianto (ieškovo) nuosavybės teisė, naudotis žemės sklypu pagal suformuotas jo ribas (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

43. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 9-558 sudaryta komisija, įvertinusi padėtį vietoje, 2017 m. liepos 5 d. protokole Nr. 2 konstatavo, jog ežero pakrantės juosta yra nepakitusi, vandens lygį žyminčio kuoliuko viršus yra lygus vandens horizontui, hidrotechnikos statinys – tvarkingas, vandens lygis neviršija rekonstrukcijos metu nustatytos vandens lygio horizonto linijos altitudės.

44. Apeliantas neatskleidė, kaip jo įvardytos Taisyklių, patvirtintų 1997 metais, neatitiktys faktinei padėčiai susijusios su įrodinėjamu žemės sklypo nuosavybės teisės pažeidimu. Dėl to teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais apeliuojama į Taisyklių trūkumus.

45. Apeliantui neįrodžius, jog dėl ginčo hidroįrenginių rekonstrukcijos jis visiškai ar iš dalies prarado galimybę naudotis nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu pagal šio paskirtį ar naudojimasis juo nepagrįstai apribotas, kitaip apsunkintas, neįrodė ginčo rekonstrukcijos padaryto neigiamo neleistino poveikio jo žemės sklypui, tampa teisiškai nereikšminga analizuoti apeliacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad, atliekant rekonstrukciją, neįvykdyti tam tikrų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. D1-538 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.06:2004 „Hidrotechnikos statiniai. Pagrindinės nuostatos“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 3D-1 patvirtinto Melioracijos techninio reglamento MTR 1.05.01:2005 „Melioracijos statinių projektavimas“, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatų reikalavimai. Pats apeliantas pabrėžė, kad nagrinėjamoje byloje jis savo pažeistas teises gina reikšdamas negatorinį ieškinį CK 4.98, 4.99 straipsnių pagrindu, bet ne ieškinį dėl neteisėtos statybų padarinių pašalinimo CK 4.103 straipsnio pagrindu, kurio įrodinėjimo dalykas būtų vien teisės aktų reikalavimų pažeidimas (žr. inter alia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010; 2016 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-244-611/2016).

46. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad patikslinto ieškinio 16 punkte nurodytos aplinkybės teikia pagrindą manyti, jog apeliantas (ieškovas), ginčo hidrotechnikos įrenginių rekonstrukcijos pakoreguotame plane 2015 m. pasirašęs „sutinku su vandens lygio altitude 100,10 m“, remtis jo, kaip su vandens telkiniu besiribojančio žemės sklypo savininko, teisių pažeidimu ėmė remtis praėjus dvejiems metams po rekonstrukcijos, kai sužinojo, jog projekto pakeitimus lėmė trečiojo asmens P. Z. J., su kuriuo, pasak apelianto (ieškovo), jis konfliktuoja nuo 2010 metų, prašymas. Apelianto (ieškovo) teiginių, kad, padidinus vandens horizonto altitudę, buvo užlieta jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalis, taip padidinant trečiojo asmens nuosavybe esatį ežerą, nepagrindžia byloje esančių duomenų visuma. Iš byloje esančių įrodymų nėra pagrindo daryti išvadą, kad dėl pakoreguotos vandens horizonto altitudės apelianto (ieškovo) žemės sklypo sąskaita padidėjo trečiojo asmens nuosavybės teise valdomo (duomenys neskelbtini) ežero ribos, plotas (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

47. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšimės, vertinant apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

48. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias žemės sklypo savininko teisių, nesusijusių su valdymo netekimu, gynimą, nepažeidė įrodinėjimą ar įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų. Dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nenustatyta pagrindo naikinti ar keisti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą (CPK 320 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

49. Trečiasis asmuo pateikė prašymą priteisti jam 726 Eur teisinės pagalbos, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, išlaidų.

50. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, trečiasis asmuo, dalyvavęs byloje atsakovės pusėje, turi teisę prašyti bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo (CPK 47 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

51. Trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų suma neviršija pagal Rekomendacijų 7, 8.11 punktų nuostatas apskaičiuoto maksimalaus atlygintinų išlaidų dydžio. Kartu pažymėtina tai, kad vien ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas priteisti šių išlaidų atlyginimą visa apimtimi – išlaidų dydžio pagrįstumas vertintinas pagal CPK 98 straipsnio 2 dalies, Rekomendacijų 2 punkto nuostatas.

52. Pažymėtina tai, kad trečiojo asmens atsiliepimas į apeliacinį skundą yra išsamus, argumentuotas tiek fakto, tiek teisės klausimų aspektu. Kita vertus, atsižvelgtina į tai, kad šis procesinis dokumentas parengtas advokato, atstovavusio trečiajam asmeniui pirmosios instancijos teisme, taigi darbo ir laiko sąnaudos jam parengti mažesnės. Dėl nurodytų aplinkybių, pagrįsta ir atlygintina išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą suma šiuo atveju laikytina 450 Eur (CPK 98 straipsnio 2, 3 dalys, Rekomendacijų 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsniu 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti apeliacinį skundą.

Palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. sprendimą.

Priteisti iš apelianto (ieškovo) A. A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens P. Z. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Teisėjai Vilija MikuckienėAsta PikelienėLaima Ribokaitė