Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovo A. A. J. ieškinį atsakovui Širvintų rajono savivaldybei dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui P. Z. J.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys netenkintinas

Byloje nustatyta, kad ieškovui nuosavybes teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su trečiajam asmeniui priklausančiu (duomenys neskelbtini) ežeru, užimančiu 19,7 ha žemės sklypo plotą. Šiame ežere esantis hidrotechninis statinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – hidroįtvaras ir pralaida, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kuriuos patikėjimo teise valdo Širvintų rajono savivaldybė. 2015 m. UAB „Melstat“, pagal atsakovo Širvintų rajono savivaldybės užsakymą, (duomenys neskelbtini) ežere rekonstravo hidrotechninius įrenginius, reguliuojančius ežero lygį. Vykdant hidrotechninių įrenginių rekonstrukcijos darbus, buvo atliktas hidrotechninio įrenginio projektinis pakeitimas, nutariant vandens įtekėjimo dalies persipylimo slenkstį paaukštinti 30 cm, t. y. nuo 99,81 iki 100,10 m altitudės monolitiniu C 30/37 gelžbetoniu, tuo 30 cm pakeliant ežero vandens lygį. Ieškovas negatoriniu patikslintu ieškiniu prašo įpareigoti atsakovą pašalinti padarytą pažeidimą – per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita ir jėgomis pertvarkyti užtvenkto (duomenys neskelbtini) ežero hidrotechninį statinį, išardant perstatytas hidrotechninio statinio dalis, ar pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, kad būtų atstatytas iki 2015 m. buvęs ežero normaliai patvenktas vandens lygis (NPL), atitinkantis 99,81 altitudę, kad ieškovas galėtų naudotis jam priklausančia žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ežero vandeniu užlieta žemės dalimi.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.98 straipsnyje, kuriame įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys, nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisių pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011 ir kt.).

Tuo atveju, kai reikalavimai reiškiami, pagal CK 4.103 straipsnio 2 dalį ir kai statybos neteisėtumas ginčijamas teisės aktų reikalavimų pažeidimu, įrodinėjimo dalykas yra tik statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas, t. y. ieškovas privalo įrodyti, kokie teisės aktai ir kaip pažeidžiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010).

Pagal CK 4.103 straipsnio nuostatas, suinteresuoto asmens teisės ginamos, jeigu jis įrodo, kad dėl savavališkai arba nors ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, pastatyto ar statomo statinio (jo dalies) pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai (CPK 178 straipsnis). Norminių statybos teisės aktų reikalavimų nesilaikymas savaime nepatvirtina, kad pažeidžiamos kaimyninio žemės sklypo ar jame esančio statinio savininko teisės. Daikto savininkas, reikalaudamas pašalinti jo teisės pažeidimus, nesusijusius su daikto valdymo praradimu, privalo nurodyti, kaip yra pažeidžiamos jo teisės ir įrodyti šių teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009).

Nagrinėjamu atveju, ieškovas gina savo teises CK 1.138 straipsnio 2 punkte nustatytu būdu – prašydamas teismo įpareigoti atsakovą atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį. Šis civilinių teisių gynimo būdas yra specifinis, jo taikymo galimybė, be kita ko, priklauso nuo to, ar konkrečiu atveju, buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkūrimas yra įmanomas, ar padėtis, buvusi iki ieškovo subjektinės teisės pažeidimo, buvo teisėta, ar tokios padėties atkūrimas neprieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-230-969/2015 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, byloje nėra ginčo, kad ieškovas yra žemės sklypo (kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), besiribojančio su (duomenys neskelbtini) ežeru, savininkas. Ieškovo teigimu, jo teisės pažeistos pakėlus ežero vandens lygį 30 cm, dėl ko buvo užlieta ieškovui nuosavybės teise priklausančio trijų arų žemės sklypo dalis. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad į ieškovo žemės sklypo dalį – 1,4700 ha, patenka natūralios (užliejamos ir sausminės) pievos bei ganyklos. Ieškovo sklypo dalis taip pat patenka į paviršinio vandens telkinių apsaugos zoną ir pakrantės apsaugos juostą, todėl ieškovo veikla ir naudojimasis ežero pakrante yra ir taip apribotas (1 t., b. l. 15-18).

Trečiajam asmeniui priklausantis ežeras yra 19,7000 ha dydžio (1 t., b. l. 46). Pagal 1997 m. užtvenktų (duomenys neskelbtini) ežerų naudojimo ir priežiūros taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2.2 punktą, (duomenys neskelbtini) ežero altitudės, normaliai patvenktas lygis (NPL) turi sudaryti – 100,70 m; aukščiausias vandens lygis (AVL) – 101,37 m; žemiausias vandens lygis (ŽVL) – 100,40 m. Nagrinėjamu atveju, rekonstruojant hidrotechninį statinį, vandens lygis buvo pakeltas tik iki 100,10 m (nuo 99,81 m). Tuo tarpu, ieškovas, prašo teismo įpareigoti atsakovą perstatyti ar pertvarkyti hidrotechninį statinį ar jo dalį, kad būtų atstatytas iki 2015 m. buvęs, jo manymu, normaliai patvenktas ežero vandens lygis, atitinkantis 99,81 altitudę, kad ieškovas galėtų naudotis užlieta jam priklausančia žemės sklypo dalimi. Taigi, ieškovas prašo perstatyti hidrotechninį statinį tokiu būdu, jog ežero lygis būtų ženkliai žemesnis, nei numatyta jo žemiausia vandens lygio altitudė, o tai prieštarautų minėtoms Taisyklėms.

Ieškovo teigimu, negalima vadovautis minėtomis Taisyklėmis, kadangi jose nustatyti reikalavimai, teisės ir pareigos neatitinka faktinės padėties, nes pasikeitus ežero hidrotechninių statinių charakteristikoms ir naudotojams, jos turėjo būti koreguojamos. Teismas atsakydamas į šiuos argumentus pažymi, kad vadovaujantis Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95), patvirtintų 1995 m. kovo 7 d. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos įsakymu Nr. 33 „Dėl Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95)“, 4 punktu, už tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių parengimą yra atsakingas tvenkinio hidrotechnikos statinio (vandens pertekliaus pralaidos) savininkas, valdytojas arba naudotojas. Pagal Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95) 5 punktą, norėdamas keisti tvenkinio naudojimo sąlygas, tvenkinio hidrotechnikos statinio (perteklinio vandens pralaidos) savininkas turi inicijuoti Taisyklių keitimą. Tokiu atveju, Taisyklės derinamos ir tvirtinamos, kaip ir rengiant naujas Taisykles. Nagrinėjamu atveju, nebuvo inicijuotas užtvenktų (duomenys neskelbtini) ežerų naudojimo ir priežiūros Taisyklių, patvirtintų 1998 m. vasario 10 d. Aplinkos apsaugos ministerijos Hidrografinio tinklo tarnybos viršininko, pakeitimas, todėl Širvintų rajono savivaldybė turėjo teisę vadovautis minėtomis Taisyklėmis, tiek rengiant pirminį hidtrotechninių statinių rekonstrukcijos projektą, tiek šio projekto korektūrą. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2- 95) 7 punktą, Taisyklėse nustatyti reikalavimai yra privalomi ne tik atsakovui, tačiau ir visiems fiziniams ir juridiniams asmenims.

Ieškovas hidrotechninio statinio rekonstrukcijos neteisėtumą ginčija ir negauta Aplinkos apsaugos agentūros poveikio vertinimo aplinkai išvada.

Byloje nustatyta, kad atsakovas, prieš vykdant hidrotechninių statinių rekonstrukciją, 2014 m. sausio 15 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą, prašydamas pateikti išvadą dėl (duomenys neskelbtini) ežero ir kitų ežerų, tvenkinio hidrotechnikos statinių rekonstrukcijos poveikio aplinkai vertinimo. 2014 m. sausio 22 d. Aplinkos apsaugos agentūra raštu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad planuojamai ūkinei veiklai (duomenys neskelbtini) ir kitų ežerų, tvenkinio hidrotechnikos statinių rekonstrukcijai, poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, kadangi planuojamo (duomenys neskelbtini) ežero hidrotechnikos statinių rekonstrukcijos darbų metu, numatoma pakeisti antgalius, atnaujinti kelio dangą, paaukštinant pylimą, iškirsti krūmus ir po planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo nebus keičiamas užtvenktų ežerų naudojimo rėžimas ir morfometrinės charakteristikos (vandens lygio altitudės prie normalaus patvenkimo lygio, aukščiausio patvenkimo lygio ir žemiausio patvenkimo lygio; tvenkinio plotas, gylis, patvankos lygio aukštis ir pan.). Tačiau vykdant pirminį projektą, ežero savininkas P. Z. J. iškėlė ežero ploto dydžio klausimą po hidrotechninio statinio rekonstrukcijos, kuris pasak jo, pagal pirminį projektą, nebūtų siekęs 19,7 ha, pagal sklypo nuosavybės dokumentus. Iš Hidrotechninio statinio rekonstrukcijos projekto korektūros aiškinamojo rašto matyti (1 t., b. l. 103-107), kad statybos dalyviai – rangovo UAB „Melstat“ direktorius V. P., UAB „Inžinerinis projektavimas“ techninis prižiūrėtojas P. L., Širvintų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja (užsakovo atstovė) M. K., UAB „Vilniaus hidroprojektas“ projekto vadovas V. L., nutarė, kad perteklinio vandens pralaidų (toliau – ir PVP) įtekėjimo dalies persipylimo slenkstį galima pakelti iki 100,10 m altitudės (nuo suprojektuotos altitudės 30 cm aukščiau, taip užtikrinant normalų patvenkimo ežero lygį 100,20 m, kurį numatė dar 1974 m. ežero projekte numatytas normalus ežero patvenkimo lygis. Iš 2015 m. rugpjūčio 28 d. projekto pakeitimo akto matyti (1 t., b. l. 102), kad pakartotinai nebuvo kreiptasi į Aplinkos apsaugos agentūrą, dėl poveikio aplinkai vertinimo, o pasivadovauta 2014 m. sausio 22 d. Aplinkos apsaugos agentūra raštu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuotas, jog planuojamai ūkinei veiklai (duomenys neskelbtini) ir kitų ežerų, tvenkinio hidrotechnikos statinių rekonstrukcijai, poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Vienok, poveikio aplinkai vertinimo procedūros (atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimas) atliekamos, kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir PAVĮ) 7 straipsnio 1 dalimi ir 3 straipsnio 2 dalimi, tokios procedūros privalomos arba tais atvejais, kai poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai to reikalauja, pagal šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalį ir atsakinga institucija nusprendžia, kad reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo. Keičiant planuojamos ūkinės veiklos, kuriai yra atliktos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, sprendinius, remiantis PAVĮ 2 priedo 14 punktu, turi būti atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo tais atvejais, kai numatomas PAVĮ 1 ir 2 prieduose nurodytos ūkinės veiklos keitimas ar išplėtimas, įskaitant esamų statinių rekonstravimą, gamybos proceso ir technologinės įrangos modernizavimą ar keitimą, gamybos būdo, produkcijos kiekio (masto) ar rūšies pakeitimą, naujų technologijų įdiegimą ir kitus pakeitimus, galinčius daryti neigiamą poveiki aplinkai. Todėl užsakovas dėl projektinių ežero hidrotechninio statinio rekonstrukcijos pakeitimų, turinčių įtaką vandens lygio pakitimui, turėjo kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl poveikio aplinkai vertinimo (PAVĮ 2 priedo 14 punktas ir 7 straipsnio 1 dalis). Pirmiau minėta, kad pagal kasacinio teismo praktiką, norminių statybos teisės aktų reikalavimų nesilaikymas savaime nepatvirtina, kad pažeidžiamos kaimyninio žemės sklypo ar jame esančio statinio savininko teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009). Nagrinėjamu atveju, nors ir nesikreipta pakartotinai į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl poveikio aplinkai vertinimo, tačiau atlikus hidrotechninių statinių projekto korektūrą, nebuvo pakeistos 1997 m. užtvenktų (duomenys neskelbtini) ežerų naudojimo ir priežiūros taisyklėse numatytos (duomenys neskelbtini) ežero charakteristikos (altitudės), normaliai patvenktas lygis (100,70 m); aukščiausias vandens lygis (101,37 m); žemiausias vandens lygis (100,40 m), atitinkamai negauta Aplinkos apsaugos agentūros poveikio vertinimo aplinkai pakartotinė išvada, nepatvirtina, kad pažeidžiamos kaimyninio žemės sklypo ar jame esančio statinio savininko teisės ir nesudaro teisinio pagrindo ieškinio tenkinimui.

Ieškovas savo teisių pažeidimą – sklypo dalies užliejimą, taip pat įrodinėja sklypo dalies nuotraukomis, 2017 m. lapkričio 2 d. matininkės G. Š. matavimais (brėžiniu) (1 t., b. l. 120-121), tačiau iš šio brėžinio nėra galimybės nustatyti ieškovo sklypo užliejimo, vandens lygio, viršijančio Taisyklėse numatytus, lygius, fakto.

Ieškovas bylos nagrinėjimo metu įrodinėja trijų arų žemės sklypo užliejimo faktą, kuris paskaičiuotas būtent G. Š. pirmame 2017 m. lapkričio 2 d. brėžinyje (1 t., b. l. 120), tačiau posėdžio metu ji paneigė atlikusi tokius paskaičiavimus, dėl užlietų trijų arų žemės sklypo daies, nurodydama, jog matavusi tik vandens lygį, o šio matavimo teismas nelaiko tinkamu ir aiškiu rašytinu rodymu, patvirtinančiu ieškovo nurodomas faktines aplinkybes. Taigi, byloje būtent trijų arų ieškovo žemės sklypo užliejimo faktas, taip pat nėra įrodytas.

Ieškovas nuotraukomis, kurioje matosi prie hidrotechninių statinių betono blokai (1 t., b. l. 62, 170), įrodinėja trečiojo asmens galimybę, neteisėtai pakelti ežero vandens lygį, užtvenkiant vandens išbėgimą, tačiau bylos nagrinėjimo metu liudijęs faktinis hidrotechninių statinių projekto vadovas G. M. patvirtino, kad nuotraukoje matomi uždėti betoniniai blokai, priklauso statiniui ir yra vadinami vandens energijos slopintuvais, todėl teismas laiko, jog šios nuotraukos taip pat neįrodo ieškovo teisių pažeidimo.

Ieškovo pateiktos 2015 m. balandžio 12 d., 2015 m. balandžio 22 d., 2015 m. liepos 20 d. sklypo dalies nuotraukos (2 t., b. l. 4, 5, 6), besiribojančios su ežero pakrante, taip pat neįrodo ieškovo teisių pažeidimo, kadangi iš jų kaip tik matyti, kad dar iki rekonstruotų hidrotechninių statinių paleidimo, keitėsi ežero vandens lygis – 2015 m. balandžio 12 d. nuotraukoje matyti pakilęs vandens ežero lygis; 2015 m. balandžio 22 d. šiek tiek nuslūgęs, o 2015 m. liepos 20 d. nuotraukoje matyti, kaip toje pačioje, tačiau jau sausoje ieškovo žemės sklypo dalyje, yra statoma terasa. Trečiojo asmens pateiktoje 2018 m. sausio 20 d. nuotraukoje (2 t., b. l. 85), atsispindi jau ieškovo žemės sklype pastatyta terasa, kuri matyti stovi apsnigtoje žolėje, t. y. neapsemtoje vandeniu sklypo dalyje. Todėl teismas laiko, kad šios nuotraukos taip pat neįrodo atsakovo patikėjimo teise valdomų hidrotechninių statinių ieškovo sklypui neigiamo poveikio ir atitinkamai ieškovo teisių pažeidimo.

Teismas taip pat atkreipia ieškovo dėmesį, kad dėl iškritusių didelio kiekio kritulių 2017 m., Širvintų rajone nuo 2017 m. liepos 12 d. iki 2017 m. gruodžio 6 d., buvo paskelbta ekstremali padėtis (2 t., b. l. 50, 51), todėl tam tikrais 2017 m. laikotarpiais, ieškovo žemės sklypas galėjo būti užlietas ne dėl rekonstruotų hidrotechninių statinių, o dėl natūralių oro sąlygų.

Teismas taip pat kritiškai vertina ir ieškovo reikalavimą, įpareigoti atsakovą pašalinti padarytą pažeidimą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kadangi, esant tokiam pažeidimui nepakankama faktiškai nupjauti vandens persipylimo slenksčio lygį 30 cm, kadangi tokiai rekonstrukcijai turi būti išpildyti visi techniniai statybos (leidimų gavimo) reikalavimai, kuriems vieno mėnesio terminas, yra akivaizdžiai nepakankamas.

Negatorinio ieškinio atveju numatytas tam tikras specifinis įrodinėjimo naštos paskirstymas, tačiau net ir nežiūrint į tai, ieškovas vis tik turi pareigą įrodyti, kad jo teisės yra pažeistos. Nagrinėjamu atveju, ieškovas nepateikė objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad atsakovas, rekonstruodamas minėtą hidrotechninį įrenginį, pažeidė ieškovo teises, naudotis nekilnojamuoju turtu. Todėl teismas, vadovaudamasi CPK 12, 178 straipsniais, atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, į nurodytą kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, jog ieškovas neįrodė savo teisių pažeidimo, o neegzistuojant jo teisių pažeidimui, teismas ieškinį atmeta, kaip nepagrįstą. Teismas taip pat pažymi, kad ežero vandens lygis, buvęs iki hidrotechninių statinių rekonstrukcijos buvo mažesnis, nei numatė Taisyklės, todėl tokios padėties atkūrimas prieštarautų ne tik šių Taisyklių reikalavimams, tačiau ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis).

Atmetus ieškinį, iš ieškovo trečiajam asmeniui priteistinos 798,40 Eer atstovavimo išlaidos (2 t., b. l. 43,44, 76, 79, 80, 92, 93, 94) ir valstybei 6,31 Eur pašto išlaidos (2 t., b. l. 119) (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96, 98 straipsniai).

Teismas, sprendime nurodė suformuotos popierinės bylos numerius, kadangi rašant spendimą, Teismų informacinė sistema Liteko, nesugeneravo elektroninės bylos tomų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui P. Z. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 798,40 Eur atstovavimo išlaidų ir valstybei 6,31 Eur pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.