- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-03
- Bylos Nr.
- e2-15014-994/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00002-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Lipeikienė
- Ieškovas
- M. B.
- Trečiasis asmuo
- P. S.
- Atsakovas
- A. R.
viešame mišriu būdu organizuotame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovui A. R. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo advokatas P. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 4 255,00 Eur skolos, 330,84 Eur delspinigių, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad A. R. su (duomenys neskelbtini) P. S. sudarė 2013-01-23 teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). A. R. už suteiktas teisines paslaugas, nurodytas 2017-01-05 sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) (1 280 Eur), (duomenys neskelbtini) (1 235 Eur), (duomenys neskelbtini) (285 Eur), 2019-07-18 sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 455 Eur) , taip ir neatsiskaitė, likdamas skolingu 4 255,00 Eur. (duomenys neskelbtini) P. S. daugybę kartų žodžiu ir raštu ragino skolininką A. R. sumokėti skolą, šis nuolat žadėdavo tą padaryti, sumokėti skolą dalimis ir pan., tačiau už suteiktas teisines paslaugas taip ir neatsiskaitė. Todėl (duomenys neskelbtini) P. S. 2019-09-11 pranešimu nutraukė su skolininku sudarytas teisinių paslaugų teikimo sutartis. (duomenys neskelbtini) P. S. 2019-11-06 reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į skolą pagal 2017-01-05 sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) (1280 Eur), (duomenys neskelbtini) (1235 Eur), (duomenys neskelbtini) (285 Eur), 2019-07-18 sąskaitą už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) (1455 Eur) naujam kreditoriui M. B.. Naujasis kreditorius M. B. 2019-11-08 pranešė skolininkui A. R. apie kreditoriaus pasikeitimą ir pareikalavo sumokėti skolą. Tačiau skolininkas A. R. skolos taip ir nesumokėjo. Be to, Skolininkas nuo nurodytos sumos nesumokėjo teisinių paslaugų teikimo sutartyje 3.5 punkte numatytų 6 proc. delspinigių nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Įvertinus, delspinigių dydį, jis pagal teismų praktiką mažintinas iki 330,84 Eur už vėlavimo sumokėti skolą laikotarpį. Be to, Skolininkas nuo nurodytos sumos privalo sumokėti 5 proc. metines procesines palūkanas nuo skolos 4 585,84 Eur už kiekvieną uždelstą apmokėjimo dieną.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinyje nėra nurodoma kokios paslaugos, pagal kokį užsakymą buvo suteiktos. Nėra pagrįsta ir aplinkybės, kad buvo atsakovas ragintas atsiskaityti. Ieškinyje nutylima, kur dingo (duomenys neskelbtini) už paslaugas sumokėti gryni pinigai. Teisinių paslaugų suteikimas nesibaigia sąskaitų išrašymu. Prašo ieškinį atmesti, nes bus kviečiami liudytojai į teismo posėdį, kurie patvirtins, kad su (duomenys neskelbtini) už teisines paslaugas atsiskaityta grynais pinigais.
3. Trečiasis asmuo P. S. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu visiškai sutinka, kadangi atsakovas už suteiktas paslaugas nėra atsiskaitęs.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė savo ieškinį, papildomai ieškovas paaiškino, kad kitoje civilinėje byloje priteistą skolą iš atsakovo ieškovo naudai atsakovas taip pat geranoriškai nevykdo, o yra antstolio išieškomos menkos sumos iš atsakovo ieškovo naudai.
Atsiliepimas
5. Trečiasis asmuo P. S. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimo poziciją. Nurodė, kad teisinių paslaugų teikimo santykiai su atsakovu tęsėsi nuo 2010 metų. Jį atstovavo ir kaip fizinį asmenį ir bendravo kaip su juridinio asmens atstovu. Kaip juridinio asmens atstovas už paslaugas (duomenys neskelbtini) sumokėdavo, o kaip fizinis asmuo dažnai nemokėdavo. Jam nesinorėjo kaip (duomenys neskelbtini) bylinėtis dėl skolos priteisimo, todėl ir perleido reikalavimo teisę ieškovui. Daugiau nėra neapmokėtų sąskaitų likę, tik šios ginčo sąskaitos.
6. Atsakovas A. R. į perskirtą jo paties prašymu 2021 m. rugpjūčio 16 dienos parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, nors apie perkelto parengiamojo teismo posėdžio datą ir laiką buvo informuotas elektroniniu paštu, kuriuo teismas nuolatos siųsdavo teismo procesinius dokumentus, bei gautas jo atsakymas apie informacijos gavimą (el. bylos popierinis priedas b. l. 29-40). Atsakovui 2021-04-26 nutartimi, skiriant parengiamąjį teismo posėdį, buvo išaiškinta, kad tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, kad papildomi pasirengimo bylą nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas CPK 232 straipsnyje nurodytos nutarties. Šiuo atveju bylos nagrinėjimas tęsiamas nuo nagrinėjimo teisme stadijos (CPK 231 straipsnio 5 dalis). Jokių prašymų dėl parengiamojo teismo posėdžio atidėjimo iš atsakovo iki posėdžio dienos negauta. Taip pat negauta ir svarbias aplinkybes patvirtinančių įrodymų dėl negalėjimo dalyvauti paskirtame parengiamajame teismo posėdyje. Teismas 2021-08-16 protokoline nutartimi nutarė pereiti prie bylos nagrinėjimo iš esmės iš karto po pasirengimo stadijos ir bylą nagrinėjimo iš esmės.
Ieškovo ieškinys tenkintas visiškai.
7. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) P. S. su atsakovu A. R. pasirašė 2013 m. sausio 23 d. paslaugų sutartį, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo veikti kaip kliento įgaliotas atstovas teisiniais klausimais (Sutarties 1.1 punktas). Teisinių paslaugų sutarties pagrindu trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) atsakovui už suteiktas teisines paslaugas išrašė 2017-01-05 sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 280 Eur sumai), 2017-01-05 sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 235 Eur sumai), 2017-01-05 sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (285,00 Eur sumai) ir 2019-07-18 sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 455,00 Eur sumai). Tarp atsakovo ir atstovo (duomenys neskelbtini) teisinių paslaugų teikimo sutartis buvo nutraukta 2019-09-11 pranešimu (ieškinio priedas Nr. 3). 2019-11-06 Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi (duomenys neskelbtini) P. S. perleido reikalavimo teises ieškovui M. B. į atsakovo A. R. skolą pagal ginčo sąskaitas (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedas Nr. 4). Ieškovas informavo atsakovą apie skolos perleidimą, ką patvirtina tiek ieškovo pateikti įrodymai (ieškinio priedas Nr. 5,6), tiek atsakovo dėstoma pozicija kitoje civilinėje byloje Nr. eL2-7481-1019/20, teikiant 2020-06-05 prašymą dėl termino atnaujinimo prieštaravimams pateikti, kuriame nurodė, kad M. B. kreipėsi su pranešimu apie reikalavimo perleidimą 2019 m. lapkričio mėnesį (ieškovo 2021-05-11 pateikto prašymo papildomi duomenys).
8. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų 2019 m. lapkričio 6 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi pasirašyta tarp (duomenys neskelbtini) P. S. ir M. B., pradinis kreditorius (duomenys neskelbtini) P. S. perleido ies?kovui reikalavimo teisę į 6 915,00 Eur skolą (2 660,00 Eur skola pagal 2017-01-05 sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) priteista kitoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)).
9. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Atsakovas apie reikalavimo perleidimą, kaip pats nurodė procesiniame dokumente kitoje civilinėje byloje Nr. eL2-7481-1019/20 informuotas 2019 m. lapkričio mėnesį pranešimu. Atsakovas neginčija aplinkybių susijusių su reikalavimo perleidimu, taigi ieškovas laikytinas turinčiu teisę reikalauti iš atsakovo įvykdyti pradiniam kreditoriui (duomenys neskelbtini) P. S. pagal teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) neįvykdytas prievoles (CK 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnio 1 dalis). Atsakovo dėstoma pozicija, kad nėra aišku ar reikalavimo teisių perleidimo sutartis yra atlygintina ar ne, neturi esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl ieškovo reikalavimo teisės į atsakovo skolą turėjimo.
10. Bylos duomenimis tarp atsakovo ir trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) susiklostė teisiniai prievoliniai sutartiniai santykiai (CK 6.1, 6.2 straipsniai). Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Teisėtai sudaryta sutartis šalims turi įstatymo galią ir turi būti sąžiningai bei tinkamai vykdoma (CK 6.158 straipsnis, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1, 2 dalys, 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos, praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai).
Atsiliepimas
11. Atsakovas, teikdamas atsilipimą, nurodė, kad iš ieškinio visiškai neaišku, kokios paslaugos, kada, pagal kokį užsakymą buvo suteiktos, kiek valandų (duomenys neskelbtini) sugaišta. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) P. S., reaguodamas į atsakovo dėstomą poziciją, pateikė į bylą ruoštus savo, kaip (duomenys neskelbtini), procesinius dokumentus, atstovaujant keletą metų teisminės institucijose atsakovą A. R. (2021-05-10 trečiojo asmens teikti papildomi įrodymai). CPK 12 straipsnis numato, kad civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga.
Motyvuojamoji dalis
12. Įvertinus (duomenys neskelbtini) pateiktus papildomus įrodymus dėl ruoštų procesinių dokumentų turinio atstovaujamojo A. R. vardu bei išrašytas ginčo sąskaitas ((duomenys neskelbtini)) ir jose detalizuotą teisinių paslaugų pobūdį, teismui nekyla abejonių dėl teisinių paslaugų suteikimo atsakovui A. R. fakto ir apimties. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas jokiais objektyviais įrodymais trečiojo asmens teiktų teisinių paslaugų suteikimo fakto bei kokybės nepaneigė, byloje teikiant savo papildomus įrodymus (CPK 178 straipsnis). Trečiasis asmuo, kaip pradinis kreditorius, įgijęs reikalavimo teisę į atsakovą, pagrindė byloje kiek ir kokių paslaugų jis suteikė atsakovui, t. y. leistinais įrodymais patvirtinti aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas priteisti nurodyto dydžio atlygį už teisines paslaugas (CPK 178 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas įvertinęs sutarties nuostatas, konstatuoja, kad šalys susitarė dėl tam tikrų nematerialaus pobūdžio paslaugų, nesusijusių su materialaus objektu sukūrimu, teikimo, todėl šalių santykiai kvalifikuotini kaip paslaugų teikimo santykiai (CK 6.716 straipsnis). Ginčo dėl kvalifikavimo tarp šalių nekilo. Paslaugų sutarties samprata įtvirtinta CK 6.716 straipsnio 1 dalyje ir paslaugų sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio arba kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu.
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad skiriamasis paslaugų sutarčių požymis yra tai, jog pagal atlygintinų paslaugų sutartis įsipareigojama rūpestingai (atidžiai) atlikti tam tikrą veiklą (veiksmus). Kitaip tariant, įsipareigojama dėti tam tikras rūpestingas pastangas atliekant veiksmus. Nuo to priklauso ir taikytina atsakomybė: jeigu įsipareigojama dėti pastangas vykdant tam tikrą veiklą, tai tokios prievolės skolininkas atsako už netinkamas pastangas (nerūpestingą veiklą), bet neatsakys dėl to, kad nebuvo sukurtas konkretus rezultatas, nes tokios pareigos jis neturėjo. Jeigu įsipareigojama dėl rezultato, tai atsakomybė bus taikoma už rezultato nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2014; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013 ).
15. Duomenų apie (duomenys neskelbtini) ir kliento susitarimą dėl kitokio atsiskaitymo formos nei numatyta teisinių paslaugų teikimo sutartyje byloje nepateikta (CPK 178 str.).CK 6.720 straipsnio 3 dalis nurodo, jog suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Atsiskaitymo tvarka numatyta sutarties 3 straipsnyje.
16. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).Atstovui, veikiančiam atstovaujamojo interesais, yra taikomos ne tik tam tikros pareigos, bet ir papildomi lojalumo, interesų konflikto vengimo ir kiti etiško elgesio standartai. Tarp advokato ir kliento susiklosto fiduciariniai atstovo ir atstovaujamojo santykiai, grįsti pasitikėjimu. Advokato ir kliento fiduciariniai santykiai nulemia tai, kad advokato honoraras yra profesinės etikos klausimas. Susitarimams dėl advokato užmokesčio, kai šio užmokesčio dydis priklauso nuo bylos baigties, keliami tokie pat reikalavimai, kaip ir kitiems susitarimams dėl teisinės pagalbos, kai advokato atlygis apskaičiuojamas kitais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2013).
17. Atsakovas (teisinių paslaugų gavėjas), atsisakydamas sumokėti ieškovui (teisių perėmėjui) teisinių paslaugų sutartimi sutartą atlyginimą, neteikė įrodymų, kad ieškovo paslaugos nebuvo atliktos ar buvo atliktos netinkamai. Byloje ginčo, kad (duomenys neskelbtini) nesuteikė atsakovui teisinių paslaugų, nėra. Priešingai, atsakovas teikdamas atsiliepimą į ieškinį nurodo, kad šalių procesiniuose dokumentuose nutylima, kur dingo (duomenys neskelbtini) paimti gryni pinigai iš atsakovo. Tokios pozicijos dėstymas atsiliepime tik sustiprina teismo vertinimą, kad teisinės paslaugos atsakovui buvo suteiktos ir paslaugų teikėjas (bei teisių perėmėjas ieškovas) yra įgijęs teisę į atlygį už paslaugų teikimą.
18. Įrodymų surinkimas ir pateikimas bylą nagrinėjančiam teismui yra byloje dalyvaujančio asmens teisė, kurią jis turi aktyviai įgyvendinti, siekdamas įrodyti savo argumentų pagrįstumą (CPK 12 str., 42 str., 178 str.). Tik tuo atveju, jei byloje dalyvaujančiam asmeniui nepavyksta gauti įrodymų dėl objektyvių priežasčių, teismas gali spręsti klausimą dėl atitinkamų įrodymų išreikalavimo būtinumo (CPK 199 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai yra nepakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis).
19. Šių teismo motyvų kontekste, teismas sprendžia, kad atsakovui byloje neįrodžius (nepateikus objektyvių įrodymų, nevykus atsakovui į teismo posėdį savo pozicijai išdėstyti, nekvietus į teismo posėdį liudytojų, galinčių paaiškinti galimą atsiskaitymą už gautas teisines paslaugas), jog už paslaugų teikimą pagal išrašytas ginčo keturias sąskaitas yra atsiskaityta grynais pinigais, leidžia vertinti teismui atsakovo poziciją dėl atsiskaitymo už paslaugas kaip faktiškai nepagrįstą gynybinę poziciją.
20. Kita vertus, vadovaujantis įrodymų leistinumo reikalavimu paslaugų suteikimo apmokėjimas turi būti pagrįstas rašytiniais įrodymais byloje. Pagal Advokatūros įstatymo 48 straipsnį advokato ir kliento teisinių paslaugų sutartis turi būti sudaryta raštu. Šios sutarties įvykdymas taip pat yra sandoris, taigi ir jis turi būti sudarytas rašytine forma (CK 6.65 straipsnis). Tokį aiškinimą dėl sutarties įvykdymo formos patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis Nr. 3K-3-463/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis Nr. 3K-3-187/2008). Pagal CK 1.93 straipsnio 2 dalį įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti. Pagal CK 1.93 straipsnio 6 dalies 4 punktą teismas gali netaikyti draudimo remtis liudytojų parodymais, jeigu, atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.
Žemesnės instancijos teismas
21. Nors atsakovas atsiliepime dėstė poziciją dėl galimos liudytojų apklausos, tačiau konkretaus prašymo byloje nereiškė ir teismas tokio pobūdžio prašymo nesprendė.
22. Byloje atsakovui neįrodžius, kad už advokato teisines paslaugas pagal kartu su ieškiniu pateiktas ginčo sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) yra atsiskaitęs, leidžia konstatuoti, kad atsakovo sutarties neįvykdymo faktas byloje pagal į bylą pateiktas keturias sąskaitas įrodytas (CPK 178 str.). Atsakovo atsiliepime dėstomi argumentai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais byloje esančiais rašytiniais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) įvykdžius sutartines nuostatas dėl jam priskirtų paslaugų suteikimo atsakovui sukelia pareigą sumokėti paslaugos gavėjui (atsakovui) sutartyje nustatytą atlyginimą pagal išrašytas sąskaitas sumokėti ieškovui, perėmusiam reikalavimo teisę į atsakovą. Todėl ieškovo ieškinys dalyje dėl 4 255,00 Eur skolos priteisimo tenkintinas, iš atsakovo A. R. ieškovui M. B. (naujajam kreditoriui) priteistina 4 255,00 Eur skola.
Dėl netesybų priteisimo
23. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai). CK 6.71 straipsnio 1 dalis ir 6.258 straipsnio 1 dalis numato, jog sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Šalių sudarytos teisinių paslaugų teikimo sutarties 3.6 punkte numatyta, kad paslaugų teikėjas turi teisę reikalauti 6 proc. delspinigių už vėlavimą sumokėti. Ieškovas prašo mažinti delspinigius ir priteisti 330,84 Eur delspinigių sumą už laikotarpį nuo 2019-09-11 iki pareiškimo teismui pateikimo, t. y. 2020-12-29. Kadangi atsakovas savo sutartinės prievolės tinkamai nevykdė ir nustatytu laiku su pradiniu kreditoriumi neatsiskaitė (2019-09-11 pranešimu atsakovas buvo įpareigotas atsiskaityti su pradiniu kreditoriumi (duomenys neskelbtini) P. S.; ieškinio priedas Nr. 5,6), teismas sprendžia, kad ieškovo (naujojo kreditoriaus) reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra pagrįstas. CK 6.101 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad, perleidžiant reikalavimo teisę, perleidžiamos ir papildomos, šalutinės teisės, inter alia teisė į palūkanas, netesybas, vaisius, pajamas ir pan., net jeigu šitai sutartyje ir nenurodyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-233/2006). Taigi asmuo, perėmęs visą piniginį reikalavimą, perima ir visą su juo susijusią teisę reikalauti nesumokėtų delspinigių, palūkanų. Teismas pažymi, kad šalys turi teisę savo susitarimu nustatyti šios taisyklės išimtis. Tačiau, iš Reikalavimo teisės perleidimo sutarties matyti, kad joje nėra nustatyta jokių išimčių dėl su reikalavimo teise susijusių papildomų prievolių neperleidimo, todėl ieškovas (naujasis kreditorius), įgijęs reikalavimą, įgijo ir teisę reikalauti su jo neįvykdymu susijusių sutarties nustatytų delspinigių.
24. Teismas, spręsdamas ieškovo reikalavimą priteisti 330,84 Eur delspinigių, pažymi, kad teisinių paslaugų sutartimi buvo nustatyti 6 procentų dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną (Sutarties 3.5 punktas).
25. Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020, 51 punktas).
26. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021, 46 punktas).
27. Kadangi atsakovas neteikė teismui konkretaus prašymo mažinti prašomas priteisti netesybas, bei neįrodinėjo jų neprotingo dydžio, tačiau ieškovas gera valia prašo priteisti sumažintą 330,84 Eur delspinigių sumą, teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas dėl 330,84 Eur delspinigių dydžio priteisimo iš atsakovo yra pagrįstas ir tenkintinas, iš atsakovo ieškovui priteistina 330,84 Eur delspinigių suma.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
28. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą (4 585,84 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
29. Ieškovas byloje patyrė 103,00 Eur bylinėjimosi išlaidas – sumokėtas žyminis mokestis už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir ieškinį. Ieškovui iš atsakovo priteistinos jo patirtos 103,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 p., 93 str. 1 d.).
30. Byloje yra patirta 10,89 Eur pašto išlaidų, teikiant procesinius dokumentus, kurios priteistinos iš atsakovo A. R. valstybei (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 269-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 4 255 Eur (keturis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt penkis eurus) skolą, 330,84 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų 84 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (4 585,84 Eur ) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 103,00 Eur (vieną šimtą tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 10,89 Eur (dešimt eurų 89 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.