Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2019-04-19 · Civilinė byla Nr. e2-162-639/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-04-19Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-01-16Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-19
Bylos Nr.
e2-162-639/2019
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-01127-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Saulius Zajarskas
Ieškovas
D. J.
Atsakovas
(duomenys neskelbtini), A. G., P. A.
Advokatai
Irmantas Balčiūnas, Kęstutis Virbickas, Mantas Virbickas, Dominykas Vanhara
Civilinė byla Nr. e2-162-639/2019(Proceso Nr. 2-06-3-01127-2018-3)Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.9.; 3.2.6.1.
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 19 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Saulius Zajarskas,sekretoriaujant Raimondai Karbauskienei,dalyvaujant ieškovui D. J. ir jo atstovui advokatui Irmantui Balčiūnui,

atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovui pagal įgaliojimą K. R. (K. R.), advokatui Dominykui Vanharai,

atsakovui A. G. ir jo atstovui advokatui Kęstučiui Virbickui,atsakovui P. A. ir jo atstovui advokato padėjėjui Mantui Virbickui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. J. ieškinį atsakovams (duomenys neskelbtini), A. G. ir P. A. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 5358,65 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) (dabartinis pavadinimas (duomenys neskelbtini)) Lietuvoje teikia finansinių priemonių portfelio valdymo ir investavimo rekomendacijų teikimo paslaugas. Apie šių paslaugų teikimą sužinojo iš facebook.com paskyros VIP MUSU FOREX. Minėtoje paskyroje rado duomenis apie kontaktinius asmenis P. A. ir A. G.. P. A. ir A. G. susirašinėjimo per facebook metu nurodė ir davė instrukcijas kaip atsidaryti sąskaitą ir vėliau A. G. pats ją atidarė, nurodė į kokias sąskaitas pervesti pinigus, nurodė kokius nustatymus įvesti. A. G. taip pat informavo, kad po to, kai klientas atsijungia nuo atidarytos sąskaitos, jiems automatiškai pervedami 30 proc. Šiuo metu facebook.com paskyra VIP MUSU FOREX uždaryta Lietuvos banko įpareigojimu. Paaiškino, kad 2017-05-15 pervedė 6000,00 EUR į (duomenys neskelbtini)SEB banko sąskaitą. Mokėjimo paskirtyje nurodė ,,Mokėjimas sąskaitos 2860193 papildymui”. Investicijų portfelio (duomenys neskelbtini)valdymo klausimais konsultacijas teikė ir nurodymus davė P. A. ir A. G., kurie, kaip išaiškėjo, neturi jokios patirties ir kvalifikacijos valdant investicijų portfelį. (duomenys neskelbtini)pasitelktų asmenų visiškai nekvalifikuoti veiksmai nulėmė, kad per 1 dieną buvo prarasti beveik visi pinigai, t. y. 5358,65 Eur. Aiškinantis pinigų praradimo aplinkybes, susitikimo metu A. G. ir P. A. paaiškino, kad (ieškovui) žiauriai nepasisekė, jog per dieną prarado pinigus. Šie asmenys susitikimo metu paaiškino, kad jau mėnesį rinkoje nuostolingai prekiavo, nes nesuveikė ,,algoritmas”, todėl bandė vykdyti ir priešpriešinę prekybą, tačiau ir tokia prekyba nešė nuostolius. Ieškovas iš to suprato, kad minėti asmenys apie blogus veiklos rezultatus bei nuostolingą prekybą žinojo tuo metu kai jį (ieškovą) konsultavo ir davė instrukcijas, tačiau jo neinformavo, todėl nuslėpė esminę informaciją nuo kliento apie didelę riziką ir nuostolingus prekybos rezultatus. Informacijos nuslėpimu buvo siekiama, kad klientai ir toliau investuotų pinigus, kurie buvo reikalingi prekybai vykdyti siekiant atidirbti nuostolius. Tokią išvadą pagrindžia A. G. per facebook pateiktas paaiškinimas, kad teoriškai iš 600 Eur neįmanoma grįžti į 6000 Eur rezultatą, todėl reikalingi papildomi piniginiai įnašai. Siekdamas maskuoti realią situaciją P. A. ir toliau klaidino rašydamas per facebook žinutes: ,,nėra gera situacija bet sutvarkoma”, ,,pinigai nesudegs nes užrakinom viska”. Susitikimo metu paklausus kaip su jais atsiskaito ROBOFOREX CY LTD, paaiškino, kad su (duomenys neskelbtini)yra susitarę dėl investavimo paslaugų reklamos ar viešinimo ir tokiu būdu pasiima atlygį. Ieškovo teigimu, neteisėti veiksmai pasireiškė ir tuo, kad visi trys atsakovai neturėjo teisės vykdyti finansinių priemonių portfelio valdymo ir investavimo rekomendacijų teikimo paslaugą, nes neturėjo finansų maklerio licencijos, be to, nevykdė teisės aktais reglamentuotų pareigų, privalomų finansų makleriams. Atsakovai ieškovui neatskleidė esminės informacijos, kad jau kurį laiką vykdo nuostolingą prekybą valiutų rinkoje, neatskleidė kitos privalomos informacijos, susijusios su rizikos įvertinimu, neinformavo, kad neturi veiklai būtinos finansų maklerio licencijos, todėl neprofesionalūs veiksmai tapo ieškovo nuostolio priežastimi. Atsakovų veiksmais buvo prarasta 5 358,65 Eur, ši suma laikytina žala.

Atsiliepimas

Atsakovas (duomenys neskelbtini), pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad neteikė ieškovui investavimo rekomendacijų, nei finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugų.

Atsakovas P. A. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nei (duomenys neskelbtini)nei tuo labiau asmeniškai investavimo rekomendacijų ieškovui neteikė. Teigė, kad jis jokių teisinių santykių su ieškovu niekada neturėjo ir jam jokių paslaugų neteikė.

Atsakovas A. G., pateikė iš esmės analogišką atsiliepimą į ieškinį, kuriame kaip ir P. A. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka bei prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat nurodė, kad nei (duomenys neskelbtini)nei tuo labiau asmeniškai investavimo rekomendacijų ieškovui neteikė.

Teismo posėdžio metu ieškovas D. J. nurodė, kad iš savo draugo (kurio tapatybės atskleisti nenori, įvardijamo Mindaugas) buvo girdėjęs apie vykstančias investavimo procedūras iš kurių galima uždirbti. Iš to paties draugo buvo girdėjęs, kad atsakovai A. G. ir P. A. investuoja įvairiose prekybos paskyrose ir iš to sėkmingai užsidirba. Nusprendęs užsiimti prekyba valiutų rinkoje ieškovas socialiniame tinkle „facebook“ susirado minėtus asmenis – A. G. ir P. A., siekdamas gauti informacijos apie investavimą įvairiose prekybos paskyrose bei pagalbos atsidarant sąskaitą, reikalingą investavimo operacijoms atlikti. Ieškovas pažymėjo, kad A. G. jam davė visas instrukcijas kaip atidaryti prekybinę sąskaitą (duomenys neskelbtini)sistemoje, tačiau ieškovui pačiam nepavyko tinkamai užpildyti anketos, kurią privaloma pildyti atidarant sąskaitą, taigi jis paprašė šiuos veiksmus už jį atlikti A. G., nusiuntė jam visus reikalingus duomenis – tarp jų savo elektroninio pašto adresą ir prisijungimo slaptažodžius. Ieškovo teigimu, būtent, A. G., naudodamasis jam ieškovo perduotais prisijungimo duomenimis pats atidarė ieškovo vardu prekybinę sąskaitą, toliau davė nurodymus kur pervesti pinigus, be to nurodė, kad po to kai klientas atsijungia nuo atidarytos sąskaitos, jiems (t. y. A. G. ir P. A.) automatiškai pervedama 30 procentų. Ieškovas pažymėjo, kad iš socialiniame tinkle „facebook“ pateiktų A. G. ir P. A. nuotraukų bei aktyviai vykstančių diskusijų investavimo valiutų rinkose klausimais, ieškovui susidarė įspūdis, kad minėti asmenys yra sėkmingi verslininkai, profesionalai, dirbantys (duomenys neskelbtini)kompanijoje. A. G. ir P. A. ieškovui nurodė kokius veiksmus atlikti investavimo programoje, po kurių ieškovui P. A. pranešė, kad (ieškovui) žiauriai nepasisekė, sudegė beveik visi jo pinigai, tačiau atsakovai turi planą, neva „užrakino viską ir pinigai nesudegs“, ieškovo teigimu tarp šalių vykęs susirašinėjimas, įrodo, kad ieškovas veikė pagal A. G. ir P. A. teikiamas rekomendacijas ir nurodymus, o informavimai apie nesėkmingą ieškovo pinigų investavimą, rodo, kad (duomenys neskelbtini)platformoje prekiavo ne pats ieškovas, o būtent A. G.. Ieškovas pažymėjo, kad vėliau buvo susitikęs su minėtais asmenimis, kurie paaiškino, kad jau kurį laiką vykdo nuostolingą prekybą valiutų rinkoje, tokiu būdu, ieškovo manymu, atsakovai neatskleidė esminės informacijos ieškovui, nei A. G. nei P. A. nei (duomenys neskelbtini)ieškovui taip pat neatskleidė kitos informacijos susijusios su rizikos įvertinimu, neinformavo, kad neturi veiklai būtinos finansų maklerio licencijos, tokiu būdu savo neprofesionaliais veiksmais sukėlė ieškovo nuostolius. Ieškovas patikino, kad žinodamas, jog pastaruoju metu A. G. ir P. A. valiutų prekybos platformose investuoja nuostolingai, nebūtų nusprendęs investuoti, taip pat nebūtų investavęs, jei būtų tinkamai informuotas apie egzistuojančią itin aukšto lygio riziką atliekant valiutų prekybos procedūras. Ieškovo atstovas advokatas Irmantas Balčiūnas pažymėjo, kad teismui nepateikta įrodymų jog naudojantis (duomenys neskelbtini) sąskaitoje esančiais pinigais, prekybą valiutų rinkose vykdė būtent pats ieškovas D. J., ieškovui žala buvo padaryta būtent todėl, kad (duomenys neskelbtini) neužtikrino naudojimosi sąskaita saugumo ir galimai šioje sąskaitoje buvusiais pinigais disponavo ir prekybos veiksmus atliko A. G. ir P. A., pasinaudodami ieškovo jiems suteikta informacija.

Atsiliepimas

2. Atsakovo (duomenys neskelbtini) įgaliotas asmuo K. R., teikdamas paaiškinimus, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jokių konsultavimo, investavimo rekomendacijų ar finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugų neteikė, nei sąskaitos atidarymo metu nei investavimo proceso metu su ieškovu kompanijos darbuotojai nebendravo. Aiškindamas (duomenys neskelbtini) prekybos platformų ir paskyrų veikimo pobūdį, nurodė, kad prieš atidarant sąskaitą privaloma užpildyti tam tikros formos anketą, kurioje pateikiama asmeninio pobūdžio informacija ir privaloma pridėti asmens dokumento kopiją, taigi joks kitas asmuo, neturėdamas šių tapatybės identifikavimo duomenų ir tuos duomenis patvirtinančių dokumentų negali atidaryti sąskaitos kito asmens vardu. Patikino, kad sistemoje atliekant bet kokius veiksmus bei pildant anketą yra pateikiami informaciniai pranešimai apie tai, jog prekyba valiutų rinkoje yra itin rizikinga veikla. Pažymėjo, kad ieškovui užpildžius ir pateikus anketą jam (duomenys neskelbtini) buvo atidaryta sąskaita tokiu būdu jam suteikiama prieiga prie prekybos platformų ir instrumentų, tačiau (duomenys neskelbtini) niekuo nėra susijusi su ieškovo vykdyta prekyba valiutų rinkoje.

3. Atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, kad skirtingai nei teigia ieškovas, (duomenys neskelbtini) yra Europos Sąjungos šalyje narėje (Kipre) licencijuota finansų maklerio įmonė, kurios Kipro vertybinių popierių ir biržos komisijos (CySEC) išduotos licencijos Nr. yra 191/13. Lietuvoje (duomenys neskelbtini) veikia „cross bordes“ principu, tokią teisę turėdamas. Taip pat pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) neteikė ieškovui nei investavimo rekomendacijų, nei individualaus finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugų. Vienintelė (duomenys neskelbtini) ieškovui suteikta investicinė paslauga buvo pavedimų vykdymas klientų sąskaita (angį. execution only), kuri yra numatyta Finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau - FPRĮ) 3 straipsnio 13 dalies 2 punkte, ir ši investicinė paslauga buvo suteikta kokybiškai ir profesionaliai ir jokiais būdais negalėjo pažeisti ieškovo interesų. Pasisakydamas dėl (duomenys neskelbtini) ryšio su kitais atsakovais t. y. A. G. ir P. A. (duomenys neskelbtini) advokatas patikino, kad minėti asmenys yra tik (duomenys neskelbtini) klientai, užsiimantys prekyba valiutų rinkose (duomenys neskelbtini) platformose, tuo tarpu jokie darbo, atlygintinės reklamos ar kitokio pobūdžio santykiai (duomenys neskelbtini) su A. G. ir P. A. niekada nesiejo.

4. Atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) pateiktus paaiškinimus ir išaiškintą veiklos specifiką, pateikus įrodymus apie turimas licencijas užsiimti nurodyto pobūdžio veikla, ieškovas teismo posėdžio metu atsisakė visų reikalavimų (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, atsakovo atstovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovui atsisakant reikalavimų (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, sutinka atsisakyti reikalavimo priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovas teismo posėdžio metu taip pat atsisakė prašymo dėl baudos skyrimo ieškovui D. J..

Atsiliepimas

5. Atsakovų A. G. ir P. A. atstovai prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepimuose išdėstytais motyvais. Abu atstovai savo poziciją grindė iš esmės analogiškais argumentais. Akcentavo tai, kad pats ieškovas susirado atsakovus A. G. ir P. A. ir pats į juos kreipėsi klausdamas kaip atsidaryti sąskaitą, atsakovas A. G. atsakydamas į ieškovo klausimus tik suteikė rekomendacinio pobūdžio informaciją kokius veiksmus atlikti siekiant atsidaryti sąskaitą. Tuo tarpu, teismui nepateikta jokių duomenų iš kurių būtų galima spręsti, jog A. G. ir P. A. save pristatė ieškovui (duomenys neskelbtini) darbuotojais, finansines konsultacijas ar finansų portfelio valdymo paslaugas teikiančiais asmenimis, tokią nuomonę susidarė pats ieškovas vertindamas „facebook“ puslapyje esančios informacijos turinį ir atsižvelgdamas į draugų/pažįstamų pateiktą informaciją – pats ieškovas nurodo, kad apie A. G. ir P. A. sėkmingą prekybą valiutų rinkoje sužinojo būtent iš pažįstamų asmenų, o ne iš pačių atsakovų. Ieškovas sąskaitą atsidarė pats ir pinigus į ją pervedė pats, turėdamas tikslą dalyvauti valiutų prekyboje ir iš to praturtėti, sprendžiant iš susiklosčiusios situacijos, manytina, kad priemonių platformoje ieškovas pasirinko itin rizikingą instrumentą – kopijuoti kito asmens (tikėtina A. G. atliekamus veiksmus – elgesio modelį) ir tokiu būdu veikdamas savo rizika patyrė nuostolius. Pažymėjo, kad ieškovas reikšdamas ieškinį, nepagrįstai remiasi sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis nuostatomis, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, jog jokie sutartiniai santykiai ginčo šalių nesiejo, jokių sutarčių dėl kokio nors pobūdžio (konsultavimo, investavimo) paslaugų teikimo, sudaryta nebuvo.

6. Atsakovas A. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad draugiškai patarė D. J. ir davė nuorodas kaip atsidaryti (duomenys neskelbtini) sąskaitą. Paaiškino, kad visi asmenys, dalyvaujantys valiutų prekyboje yra nurodyti viešame sistemos sąraše, kuris yra visiems dalyviams matomas, taigi turėjo būti matomas ir ieškovui, ir vienas iš prekybos vykdymo instrumentų – būdų yra kito dalyvio elgesio modelio kopijavimas (prekybos kopijavimas), kuris iš esmės reiškia, kad su pinigais bus atliekamos analogiškos operacijos ir investavimo veiksmai, kuriuos atlieka asmuo, kurį pasirenkama sekti. Paaiškino, kad šalių susirašinėjime minimas „gaunamas 30 procentų“ reiškia tai, kad kiekvienas prekybos valiutomis sistemos dalyvis gali nustatyti kokio dydžio procentą gaus nuo pelno, kurį uždirbs jį pasirinkęs sekti sistemos dalyvis.

7. Atsakovas P. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra įgijęs tik pagrindinį išsilavinimą ir pats nei užpildyti anketos sąskaitos atidarymui (duomenys neskelbtini) sistemoje nei priimti investicinių sprendimų nesugebėtų. Paaiškino, kad šeimos narių padedamas atsidarė sąskaitą ir pasirinkęs investavimo modelį – sekti kito asmens veiksmus dažnai dalyvauja valiutų prekyboje, pažymėjo, kad, ieškovo žalos kilimo metu, taip pat kaip ir ieškovas prarado investuojamus pinigus, tačiau skirtingai nei ieškovas, suvokia, kad tai buvo jo paties investicinis pasirinkimas ir kad prekybą valiutų rinkoje yra itin rizikinga veikla.

8. Liudytojas V. B. apklaustas teismo posėdyje, parodė, kad yra ieškovo D. J. draugas. Apie susiklosčiusią situaciją jam papasakojo pats ieškovas, nurodydamas, kad radęs facebook paskyroje reklamuojamą investavimo sistemą nusprendė investuoti pinigus į valiutų prekybą ir konsultuodamasis su facebook puslapio kūrėjais P. A. ir A. G. bandė investuoti, tačiau per vieną naktį dingo praktiškai visa į sąskaitą įnešta suma. Liudytojas pažymėjo, kad prašomas draugo skambino į (duomenys neskelbtini), tačiau šios kompanijos darbuotojai negalėjo paaiškinti kaip per vieną dieną buvo prarasta 90 procentų investuotos sumos. Paaiškino, kad kiek jam yra žinoma, po nesėkmingų investicijų atsakovai A. G. ir P. A. sakė, kad reikia dar į sąskaitą įnešti pinigų ir bus galima „atkelti“ prarastus pinigus, taip pat siūlė įsigyti įrangą kriptovaliutų (virtualiosios valiutos/ skaitmeninių pinigų) kasimui.

9. Liudytojas K. V. dirba (duomenys neskelbtini) specialistu, teikdamas paaiškinimus nurodė, kad kiekvienas asmuo, atidarydamas banko sąskaitą jų sistemoje privalo užpildyti griežto turinio anketą, kurioje be asmens duomenų privaloma nurodyti ir savo išsilavinimą bei įgytą patirtį valiutų prekybos sistemose, kadangi (duomenys neskelbtini) esančios prekybos platformos yra skirtos profesionaliems ir pažengusiems prekybos valiutų rinkose dalyviams. Patikino, kad anketoje nurodomi duomenys visada yra tikrinami pagal asmens atsiunčiamas asmens dokumentų kopijas. Taip pat nurodė, kad sistemos dalyvių duomenų saugumas yra užtikrinamas tuo, kad atsidariusiam sąskaitą asmeniui tik jo kompiuterio ekrane parodomi prisijungimo prie sistemos slaptažodžiai, kuriuos asmuo užsirašo ir naudoja kiekvieną kartą prisijungdamas prie sistemos. Prie platformos prisijungęs asmuo gali sistemoje savo nuožiūra rinktis iš įvairų investavimo programų ir dalyvauti valiutų rinkos prekyboje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas, iš facebook.com paskyros VIP MUSU FOREX. sužinojęs apie (duomenys neskelbtini) Lietuvoje teikiamas finansinių priemonių portfelio valdymo ir investavimo rekomendacijų teikimo paslaugas nusprendė investuoti valiutų prekybos rinkoje. Minėtoje paskyroje rado duomenis apie kontaktinius asmenis P. A. ir A. G.. P. A. ir A. G. susirašinėjimo per facebook metu nurodė ir davė instrukcijas kaip atsidaryti sąskaitą ir vėliau A. G. pats ją atidarė, nurodė į kokias sąskaitas pervesti pinigus, nurodė kokius nustatymus įvesti. A. G. taip pat informavo, kad po to, kai klientas atsijungia nuo atidarytos sąskaitos, jiems automatiškai pervedami 30 proc. Šiuo metu facebook.com paskyra VIP MUSU FOREX uždaryta Lietuvos banko įpareigojimu. Paaiškino, kad 2017-05-15 pervedė 6000,00 EUR į (duomenys neskelbtini)SEB banko sąskaitą. Mokėjimo paskirtyje nurodė ,,Mokėjimas sąskaitos 2860193 papildymui”. Investicijų portfelio (duomenys neskelbtini)valdymo klausimais konsultacijas teikė ir nurodymus davė P. A. ir A. G., kurie, kaip išaiškėjo, neturi jokios patirties ir kvalifikacijos valdant investicijų portfelį. (duomenys neskelbtini)pasitelktų asmenų visiškai nekvalifikuoti veiksmai nulėmė, kad per 1 dieną buvo prarasti beveik visi pinigai, t. y. 5358,65 Eur. Aiškinantis pinigų praradimo aplinkybes, susitikimo metu A. G. ir P. A. paaiškino, kad (ieškovui) žiauriai nepasisekė, jog per dieną prarado pinigus. Šie asmenys susitikimo metu paaiškino, kad jau mėnesį rinkoje nuostolingai prekiavo, nes nesuveikė ,,algoritmas”, todėl bandė vykdyti ir priešpriešinę prekybą, tačiau ir tokia prekyba nešė nuostolius.

11. Ieškovo įsitikinimu, tarp jo ir atsakovų susiklostė vartojimo teisiniai santykiai. Be to, egzistuoja visos atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos, nes atsakovai pažeidė bendrąją pareigą elgtis sąžiningai ir rūpestingai. Ieškovas atsiradusią žalą kildina būtent iš atsakovų neteisėtų veiksmų - atsakovai neturėjo teisės vykdyti finansinių priemonių portfelio valdymo ir investavimo rekomendacijų teikimo paslaugos, nes neturėjo finansų maklerio licencijos, be to, nevykdė teisės aktais reglamentuotų pareigų, privalomų finansų makleriams. Atsakovai taip pat ieškovui neatskleidė esminės informacijos, kad jau kurį laiką vykdo nuostolingą prekybą valiutų rinkoje, neatskleidė kitos privalomos informacijos, susijusios su rizikos įvertinimu, neinformavo, kad neturi veiklai būtinos finansų maklerio licencijos, tokie neprofesionalūs atsakovų veiksmai sukėlė ieškovo nuostolius.

12. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu savo kaltės dėl ieškovui kilusios žalos nepripažino, taip pat nepripažino, kad ieškovui teikė investavimo rekomendacijas ar portfelio valdymo paslaugas, tačiau tuo pat metu sutiko, kad su ieškovu bendravo ir jam patarinėjo dėl investuojamų lėšų.

13. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu pateikė prašymą dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo - nurodė, kad atsisako reikalavimo dėl visų reikalavimų (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovas sutiko atsisakyti reikalavimo priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovas teismo posėdžio metu taip pat atsisakė prašymo dėl baudos skyrimo ieškovui D. J..

14. Ieškovo atsisakymas nuo ieškinio dalyje dėl reikalavimo priteisti žalą iš (duomenys neskelbtini) kaip solidaraus atsakovo priimtinas ir byla šioje dalyje nutrauktina Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalis.

15. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp ieškovo ir atsakovų, kilo dėl turtinės žalos atlyginimo. Ieškovas kreipėsi į teismą nurodydamas, jog dėl neteisėtų atsakovų teikiamų finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugų ir investavimo rekomendacijų jam buvo padaryta žala ir prašo ją priteisti. Atsakovai nurodo, jog veikė teisėtai, kadangi visi duoti patarimai investavimo klausimais buvo tik rekomendacinio pobūdžio, jokių finansinių priemonių portfelio valdymo ir investavimo rekomendacijų atsakovai neteikia. Kaip ir ieškovas yra tik (duomenys neskelbtini) klientai ir ieškovui niekada neprisistatė ir neteikė jokios klaidingos informacijos apie savo išsilavinimą, prekybos pelningumą, ieškovas pats susidarė klaidingą įspūdį, kad atsakovai yra (duomenys neskelbtini) darbuotojai ar profesionalūs investuotojai. Be to, atsakovai nurodo, jog ieškovas neįrodė, kad žala atsirado būtent dėl atsakovų veiksmų.

Dėl žalos atlyginimo sąlygų

16. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Bendrieji civilinės atsakomybės pagrindai yra žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos (nuostolių) ir neteisėtų veiksmų, kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai).

17. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, jog nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

18. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu. Pagal bendrąją taisyklę asmuo atsako tik už jo paties padarytą žalą ir neatsako už žalą, kurią sukėlė kitų asmenų neteisėti veiksmai, nes netiesioginė civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai ją nustato įstatymai (CK 6.246 straipsnio 2 dalis). Dėl to reikalaujanti atlyginti žalą šalis turi įrodyti, kokį konkretų įstatymo ar sutarties įpareigojimą pažeidė atsakovas arba kokiu būdu jis asmeniškai pažeidė bendrą atidumo ir rūpestingumo pareigą. Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Dėl neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės pagrindo, pasisakyta ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Baldenis“ v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-153/2008; 2013 m. spalio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. J. v. R. C. bylos Nr. 3K-3-525/2013; kt. 3K-3-369/2014). CK 6.263 straipsnyje suformuluotoje deliktinės civilinės atsakomybės nuostatoje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Nustatant veikos neteisėtumą ir kaltę, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, reikia taikyti protingumo standarto, sąžiningumo, profesinio rūpestingumo ar kitus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos 2008-09-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2008). Pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalį, deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais. Atkreiptinas dėmesys, jog tam, kad būtų pagrindas taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat kaltę (CK 6.246– 6.249 straipsniai). Nesant vienai iš įstatyme įtvirtintų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negalima.

19. Atsižvelgiant į ieškinio turinį, sprendžiant dėl atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų (ne)egzistavimo, nagrinėjamu atveju tikslinga pirmiausia įvertinti atsakovų veiksmų pobūdį ir (ne)teisėtumą.

Dėl neteisėtų veiksmų - investavimo rekomendacijų teikimo

20. Ieškovas teismui pateikė šalių susirašinėjimo fragmentus, kurie, ieškovo teigimu, patvirtina, kad A. G. ir P. A. ieškovui teikė investavimo rekomendacijas ir finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugas. Atsakovai nurodo, jog ieškovui neteikė investavimo rekomendacijų, atitinkamai – nepažeidė FPRĮ 22 straipsnyje nustatytų pareigų, pabrėžia, jog investavimo rekomendacija suprantama kaip finansų maklerio įmonės arba kliento iniciatyva klientui teikiama asmeninio pobūdžio rekomendacija dėl vieno ar kelių sandorių, susijusių su finansinėmis priemonėmis (Lietuvos Respublikos Finansinių rinkų priemonių įstatymo (toliau – FPRĮ) 3 straipsnio 12 dalis) (byloje vadovaujamasi akto redakcija, galiojusia 2017 01 01 iki 2017 06 28, t.y. redakcija galiojo ieškovo įvardijamu nuostolių atsiradimo laikotarpiu). Analogiškai investavimo rekomendacijų samprata apibrėžiama Finansinių priemonių rinkų direktyvoje (MiFID), kurios nuostatos buvo perkeltos į FPRĮ.

21. FPRĮ pateiktas apibrėžimas, kad finansinių priemonių portfelio valdymas apima klientų portfelių, į kurių sudėtį įeina viena ar daugiau finansinių priemonių, valdymą savo nuožiūra pagal individualų kiekvieno kliento pavedimą. Portfelio valdymas pagal iš esmės laikomas sudedamąja investavimo sprendimo proceso dalimi – investicine paslauga. Jis apima optimalaus finansinių priemonių rinkinio sudarymą investuotojui, tai yra pradinio portfe­lio suformavimą, peržiūrėjimą ir efektyvumo įvertinimą. Pažymėtina, kad teikdamas investavimo rekomendacijas finansų tarpininkas klientui gali patarti ne tik dėl pavienių investicijų, bet ir dėl viso finansinių priemonių portfelio valdymo, jei, žinoma, investuotojas tokį portfelį turi, todėl finansiniu požiūriu investavimo rekomendacijų teikimas gali apimti ir portfelio valdymą.

22. Iš teismui pateikto ieškinio turinio bei teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas iš esmės siekia turtinės žalos atlyginimo savo reikalavimą grįsdamas atsakovų neteisėtais veiksmais, pasireiškusiais netinkamu, nepakankamai išsamiu investavimo rekomendacijų teikimu, ieškovo klaidinimu dėl investavimo priemonių (ne)rizikingumo. Ieškinyje ieškovas remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis (6.256 straipsniu) reglamentuojančiomis sutartinės atsakomybės taikymą tais atvejais, kai sutarties vykdymas vienai iš šalių yra profesinė veikla.

23. Pažymėtina, kad sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovas tarp jo ir atsakovų susiklosčiusius santykius vertina kaip investavimo paslaugų teikimo santykius, o atsakovus įvardija kaip asmenis teikiančius finansinių priemonių portfelio valdymo ir investavimo rekomendacijų teikimo paslaugas, ieškovo manymu atsakovai veikė kaip profesinės veiklos subjektai, kas iš esmės atitinka finansų maklerio įmonės sąvoką pateiktą FPRĮ 3 straipsnio 7 punkte.

24. Kvalifikuojant investavimo rekomendacijų teikimą pagal privatinę teisę svarbu pažymėti, kad teikiant investavimo rekomendacijas, nesvarbu, rašytines ar žodines, tarp šalių susiklosto sutartiniai atlygintinų paslaugų santykiai pagal CK 6.716 straipsnį. Tačiau kiekvienos civilinės sutarties būtinas požymis yra šalių ketinimas susitarimu sukurti tei­sinius santykius, taigi susiklosto sudėtingos situacijos, tais atvejais, kai šalių santykių teikiant investavimo rekomendacijas negalima kvalifikuoti kaip sutartinių, nes jos paprasčiausiai nesiekė sukurti teisinių santykių. CK šeštosios knygos XXXV skyriaus normos vadinamos „Atlygintinų paslaugų teikimas“ ir taikomos tada, kai šalys siekė sukurti atlygintinų paslaugų sutartinius santykius. Ši sutartis pagal prigimtį yra atlygintinė, todėl jei šalys nesusitaria dėl kai­nos, ji gali būti nustatoma teismo. Tačiau jei rekomendacija teikiama neatlygintinai, nes šalys neketino sukurti sutartinių santykių, sutarčių teisės normų taikymas šiems santykiams prieštarautų šalių laisvei atsisakyti sudaryti sutartį (CK 6.156 straipsnio 2 dalis) ir būtų nepagrįstas. Kita vertus, ši aplinkybė negali būti pagrindas neginti investuotojo ir netaikyti finansų tarpininkui civilinės atsakomybės už netinkamą patarimą, nes finansų tarpininką saisto profesinio rūpestingumo pareigos erga omnes, kurias jis, kaip profesinės veiklos subjektas, turi visai visuomenei. Tai reiškia, kad situacija, kai sutarties su finansų tarpininku nesudaręs investuotojas gauna iš pastarojo neatlygintinę, tačiau netinkamą ir nuostolingą investavimo rekomendaciją, kvalifikuotini kaip deliktiniai santykiai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).

25. Lietuvoje investicines paslaugas gali teikti tik Lietuvos banko išduotą licenciją turinčios finansų maklerio ar finansų patarėjo įmonės bei bankai, teikiantys investicines paslaugas. Pagal FPRĮ finansų maklerio įmonė – juridinis asmuo, kurio nuolatinė veikla yra profesionalus vienos ar kelių investicinių paslaugų teikimas tretiesiems asmenims ir (arba) profesionalus vienos ar kelių investicinės veiklos rūšių vykdymas. Kitose valstybėse narėse įsteigtos finansų maklerio įmonės gali neturėti juridinio asmens statuso.

26. Iš to seka, kad atsakovai A. G. ir P. A. būdami fiziniais asmenimis iš esmės negalėjo teikti jokių investicinių paslaugų, nes vadovaujantis nurodyto įstatymo nuostatomis, tokio pobūdžio paslaugas gali teikti tik juridinio asmens statusą turintys asmenys. Kitose valstybėse narėse įsteigtos finansų maklerio įmonės gali neturėti juridinio asmens statuso. Taigi, fiziniai asmenys konsultacijas teikia tik veikdami įmonės vardu ir būdami jos darbuotojais. Vertinant teismui pateiktus duomenis, nenustatyta, kad atsakovai būtų ieškovui pateikę kokią nors informaciją apie savo veiklą, darbą, ryšį su (duomenys neskelbtini), kuri galėjo suklaidinti ieškovą ir iš kurios būtų galima daryti prielaidą, kad atsakovai yra (duomenys neskelbtini) darbuotojai – teikiantys profesionalias investavimo konsultacijas. Byloje taip pat nepateikta jokių išrašų iš (duomenys neskelbtini) sistemos tinklapių, kuriuose A. G. ir P. A. būtų nurodyti kaip kontaktiniai/bendrovėje dirbantys asmenys. Pats ieškovas nurodydamas, koks jo manymu ryšys siejo A. G., P. A. ir (duomenys neskelbtini) nurodė, kad atsakovai „susitikimo metu paklausus kaip su jais atsiskaito ROBOFOREX CY LTD, paaiškino, kad su (duomenys neskelbtini)yra susitarę dėl investavimo paslaugų reklamos ar viešinimo ir tokiu būdu pasiima atlygį“. Pažymėtina, kad ieškovo nurodomos aplinkybės apie galimai (duomenys neskelbtini) apmokamas atsakovų teikiamas reklamos paslaugas patvirtina tik ieškovo nurodomos aplinkybės grindžiamos tik ieškovo prisiminimais ką susitikimų metu pasakojo atsakovai, tuo tarpu teismui nepateikta jokių duomenų apie (duomenys neskelbtini) atsakovams išmokėtas pinigų sumas, sudarytas reklaminio pobūdžio paslaugų teikimo sutartis ir kt. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad „investavimo paslaugų reklamos ar viešinimo“ paslaugos nėra investavimo paslaugų teikimas kaip tai apibrėžta FPRĮ 3 straipsnio 12 dalyje. Akcentuotina ir tai, kad ieškovas apie A. G. ir P. A. bei jų vykdomą veiklą sužinojo ne, pavyzdžiui, iš (duomenys neskelbtini) tinklapyje pateikiamos informacijos ar pačių atsakovų apie save ir savo veiklą viešinamos informacijos, o būtent iš trečiųjų asmenų, kaip pats nurodo susirašinėjamuose „Draugas prie taves yra prisijunges,sake 1000 arba 6000“ (el. b. 2t., l. 14).

27. Pažymėtina, kad išvadą, ar konkreti klientui suteikta konsultacija gali būti pripažįstama FPRĮ 3 straipsnio 12 dalyje apibrėžta investavimo rekomendacija, lemia faktiškai pateiktos rekomendacijos požymių atitiktis įstatymo nustatytiesiems požymiams. FPRĮ 3 straipsnio 13 dalyje reglamentuojamos investicinės paslaugos pagal jų turinį ir/ar finansų tarpininko vaidmenį, priimant sprendimus dėl kliento investicijų, yra nevienodos (analogiškos nuostatos įtvirtintos aktualios redakcijos nuo 2019-04-04 įstatymo nuostatose). Atliekant vienas paslaugas finansų tarpininkas nėra aktyvus, kaip antai FPRĮ 3 straipsnio 13 dalies 1 punkte nurodyta pavedimų priėmimo ir perdavimo paslauga, kitose, pavyzdžiui FPRĮ 3 straipsnio 13 dalies 4 punkte nurodytas finansinių priemonių portfelio valdymas, 5 punkte - investavimo rekomendacijų teikimas, finansų tarpininko aktyvus vaidmuo yra būtinas. Priklausomai nuo konkrečios investicinės paslaugos pobūdžio ir sutarties dėl jos teikimo turinio, jos šalims (finansiniam tarpininkui ir klientui) gali būti nustatytos įvairios rizikos ir atsakomybės sąlygos. FPRĮ 3 straipsnio 5 dalis finansinių priemonių portfelio valdymą apibrėžia kaip klientų portfelių, į kurių sudėtį įeina viena ar daugiau finansinių priemonių, valdymą savo nuožiūra pagal individualų kiekvieno kliento pavedimą.

28. Teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-164-943/2019) pažymima, kad atskleidžiant investavimo rekomendacijos sąvokos turinį, turi būti atsižvelgta ir į Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA), iki 2011 m. sausio 1 d. – Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komiteto (CESR), konsultacinius dokumentus, konkrečiai, – 2009 m. spalio 14 d. konsultacinį dokumentą dėl investavimo konsultacijos sąvokos (CESR/09-665) ir 2010 m. balandžio 19 d. konsultacinį dokumentą (CESR/10-293). Iš minėtuose teisės aktuose pateiktos sąvokos turinio matyti, kad vertinant, ar tam tikram asmeniui teikiama informacija yra investavimo rekomendacija, turi būti nustatyti keli elementai: pirma, tokia rekomendacija gali būti teikiama ir įmonės, ir kliento iniciatyva; antra, tai turi personalizuota, konkrečiam asmeniui skirta ir neviešai teikiama rekomendacija; trečia, tai informacija/rekomendacija apie konkrečias finansines priemones ir potencialiam klientui siūloma atlikti konkrečius veiksmus (pirkti, parduoti ar pan.); ketvirta, rekomendacija teikiama kaip tinkama klientui arba teikiama įvertinus kliento asmenines savybes. Tik konkrečiu atveju nustačius šių elementų visumą, galima konstatuoti esant investavimo rekomendaciją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A492-1746/2012). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog išvadą, ar konkreti klientui suteikta konsultacija, rekomendacija gali būti pripažįstama FPRĮ 3 straipsnio 12 dalyje apibrėžta investavimo rekomendacija, lemia faktinės situacijos vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-969/2015).

29. Taigi, siekiant nustatyti ar tarp šalių susiklostė investavimo rekomendacijų teikimo santykiai taip pat būtina įvertinti atsakovų teiktų rekomendacijų/paslaugų pobūdį ir vykusio bendravimo turinį. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių nėra ginčo, jog rašytinė sutartis dėl investavimo rekomendacijų paslaugų teikimo pasirašyta nebuvo. Vis dėlto, ieškovo įsitikinimu, tokia sutartis tarp šalių buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais, o atsakovams turi būti taikoma civilinė atsakomybė už netinkamą tokių paslaugų teikimą bei klaidinimą dėl investavimo priemonių (ne)rizikingumo. Rekomendacijų paslaugų teikimo susitarimo egzistavimą ieškovas motyvuoja tuo, kad jis teikė klausimus, o atsakovai jam į juos atsakydavo, visų pokalbių tema buvo sąskaitos (duomenys neskelbtini) sistemoje atidarymas ir pelningų investavimo priemonių pasirinkimas. Ieškovas ieškinyje ir teikdamas paaiškinimus posėdžių metu akcentavo, jog atsakovai minėjo, jog jiems „Kai atsijungi nuo musu saskaitos mums ikrenta musu 30%.“ Ieškovas galimai atsakovo A. G. pasisakymą apie 30 procentų „įkritimą“ į sąskaitą galimai supranta kaip atlygį už teikiamas konsultavimo paslaugas.

30. Teismo nuomone, byloje susiklosčiusioje situacijoje, negalima laikyti, jog tarp šalių investavimo rekomendacijų teikimo sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais. Pagal CK 1.71 straipsnio 2 dalį sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniais veiksmais). Teismo nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina šalių valios tokia forma sudaryti sandorį, juolab, kad atsakovai kaip fiziniai asmenys, neturėdami įgaliojimo veikti juridinio asmens vardu, neturėjo teisės sudaryti tokio pobūdžio sutarties. Įvertinus tai, kad nors ieškovas pateikia nuorodas į sutartinius santykius reglamentuojančias teisės normas, tačiau iš esmės formuoja reikalavimą atlyginti žalą, padarytą neteisėtais veiksmais, kas atitinka deliktinės atsakomybės turinį. Byloje nesant jokių duomenų apie rašytinę sutartį dėl finansinių priemonių valdymo, investavimo konsultacijų ar kitokio pobūdžio paslaugų teikimo, pagrindo spręsti, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai santykiai ir taikyti sutartinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nėra. Iš ieškinio turinio, ieškovo ir jo atstovo pateiktų paaiškinimų teismo posėdžių metu, matyti, jog ieškovas žalą kildina ne iš atsakovų padaryto sutarties pažeidimo, o būtent iš jų atliktų neteisėtų veiksmų. Teismo vertinimu, šioje byloje spręstina dėl deliktinės, o ne sutartinės atsakomybės taikymo sąlygų.

31. Nagrinėjamu atveju, investicinių paslaugų teikimo faktą ieškovas iš esmės įrodinėja tarp atsakovų ir ieškovo buvusiu susirašinėjimu „facebook“ paskyroje bei ieškovo susitikimų su atsakovais metu atsakovų teikta informacija apie nepavykusias „sudegusias“ investicijas ir galimas pinigų „atkėlimo“ alternatyvas. Teismo vertinimu, vien aplinkybė, jog tarp šalių vyko susirašinėjimas, pokalbiai ir neformalūs susitikimai dėl investavimo galimybių bei tendencijų, savaime nereiškia, jog atsakovai ieškovui teikė investavimo rekomendacijas. Šios bylos kontekste galima spręsti, jog ieškovas nepagrįstai sutapatina įprastų konsultacijų/pasiūlymų aptarimą ir investavimo rekomendacijų, kaip jos suprantamos FPRĮ prasme, sąvokas.

32. Teismo vertinimu, ne bet koks bendravimas su asmenimis investavimo klausimais gali būti prilyginamas investavimo rekomendacijai. FPRĮ 3 straipsnio 12 dalies, 3 straipsnio 13 dalies 5 punkto ir 22 straipsnio 7 dalies sisteminis vertinimas sudaro pagrindą spręsti, kad investavimo rekomendacija – atskira investicinė paslauga – asmeniškai klientui teikiamas individualizuotas patarimas dėl konkrečių veiksmų, susijusių su konkrečia finansine priemone. Vadovaujantis Vertybinių popierių komisijos (toliau – VPK) 2009 m. lapkričio 26 d. išaiškinimu „Dėl asmenų, per kuriuos finansų maklerio įmonės ir kredito įstaigos teikia klientams investicines paslaugas, kompetencijos ribų“ Nr. 13K-1063 bei VPK 2010 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 13K-8 patvirtintomis Sąvokos „investavimo rekomendacija“ turinio gairėmis (toliau – VPK gairės), atsakovų veiksmai suteikiant ieškovui informaciją apie investavimo sistemą ir modelį, dėl kurios ieškovas kreipėsi į atsakovus, vertintini kaip objektyvios informacijos suteikimas, paaiškinimas apie sąskaitos atidarymą, valiutų rinkos prekyboje naudojamų priemonių esmę ir sąlygas, o ne investavimo rekomendacijos. Bendro pobūdžio informacijos suteikimas neturėtų būti kvalifikuojamas kaip investavimo rekomendacija FPRĮ prasme. Jokių įrodymų, kad atsakovai būtų siūlę ieškovui naudotis konkrečiomis investavimo priemonėmis ar garantavę kokį nors pelną iš tokių investicijų, byloje nėra. Taip pat nėra jokių įrodymų, kad tarp šalių raštu ar žodžiu būtų susitarta ir aptarta atsakovų kaip finansinių priemonių portfelio valdytojo teisė valdyti portfelį savo nuožiūra, t. y. priimti investicinius sprendimus, sudaryti sandorius, disponuoti piniginėmis lėšomis, skirtomis portfelio formavimui ir kt.

33. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo teigimu, investavimo ir portfelio valdymo paslaugų teikimas pasireiškė tuo, kad „P. A. ir A. G. susirašinėjimo per facebook metu nurodė ir davė instrukcijas kaip atsidaryti sąskaitą ir vėliau A. G. pats ją atidarė“ (el. b. 1 t., l. 2). Bylos nagrinėjimo teismo posėdžio metu šis ieškovo argumentas buvo paneigtas – paklaustas kur gyvena ir kur dirba, ieškovas nurodė, kad sąskaitos atidarymo metu jis dirbo Švedijoje, į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) raštas patvirtina, kad ieškovo vardu atidaryta sąskaita buvo atidaryta naudojantis kompiuteriu esančiu Švedijoje, Stokholme (el. b. 2 t., l. 38). Tai patvirtina ir ieškovo rašytos žinutės A. G., kad jis susitiks su draugu, kuris padės atidaryti sąskaitą, vėlesne žinute ieškovas informavo A. G., kad sąskaitą jau atsidarė (el. b. 1 t., l. 14).

34. Iš teismui pateiktų duomenų (šalių susirašinėjimo) bei šalių teismo posėdžių metu duotų paaiškinimų, matyti, kad ieškovas kreipėsi į atsakovus, turėdamas tikslą dalyvauti valiutų rinkos prekyboje, to neginčijo ir pats ieškovas. Duoti paaiškinimai bei byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad ieškovas pats nesugebėjo atidaryti sąskaitos, taip pat teismo posėdžio metu nurodė, jog jokios investavimo patirties neturi.

35. (duomenys neskelbtini) atstovai, specialistas teismo posėdžių metu paliudijo, kad ieškovas sąskaitą sistemoje atidarė pateikdamas melagingus duomenis apie savo turimą investavimo patirtį ir išsilavinimą, tai patvirtina į bylą pateikti įrodymai (el. b. 1 t., l. 190-196). Iš šalių susirašinėjimo, matyti, kad atsakovas A. G. ieškovui parašė tokio pobūdžio žinutę: “Pirmiausia reikia susikurti accounta cia: http://www.roboforex.lt/?a=ftvp ir situos reieks surasyti: virsuje: reali platforma: meta trader 4 saskaitos tipas: mt4 pro-standart valiuta: EUR svertas 1:500 partnerio kodas: ftvp Adresa reikia irasyti toki, kuri veliau galetum pagristi dokumentais (banko saskaitos israsas, interneto saskaita, komunaliniu saskaita, masinos draudimas ir pan.). Dokumentas turi buti nesenesnis nei 6 menesiai. Negalima naudoti vokisko adreso. Po to ten bus klausimynas tai butinai reikia pazymeti kad turi patirties forexe bent 1-3 metus. Bus ir kitu klausimu apie forex tai jeigu bus kazkas neaisku parasyk. Gali atsiusti prinscreenus patikrinti kai uzpildysi.“ Matyti, kad atsakovo, galimai, buvo paklausta kaip dalyvauti\kokius veiksmus nuo pradžių atlikti, kad būtų galima dalyvauti prekyboje valiutų rinkoje (teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovas pateikė ne visą tarp šalių vykusio susirašinėjimo tekstą, o tik jo fragmentus). Iš to seka, kad ieškovas pats inicijavo pokalbį, tuo tarpu atsakovo A. G. atsakymas – paaiškinimas, kad pirmiausia reikia susikurti „accounta“ (lietuviškai sąskaitą) ir paaiškinimai apie anketos esmę, kad jos neleidžiama susikurti nenurodant, jog turima investavimo patirties ir t.t. yra tik pastebėjimai, paaiškinimas ko anketoje reikalaujama.

36. Kita vertus, iš tolimesnio A. G. ir D. J. susirašinėjimo matyti, kad atsakovas, ieškovo prašomas, ir ieškovui pateikus prisijungimo prie sistemos duomenis, galimai atliko už ieškovą tam tikrus veiksmus sistemoje: „cia tavo naujos saskaitos prisijungimai reikia pervesti pinigus i sita saskaita, is tos kitos padaryti man? tau email toks ateis, su patviritnimo kodu“. Tai rodo, kad atsakovas, ieškovo prašymu, atidarė investavimo procedūrų atlikimui reikalingą dar vieną sąskaitą, ir perdavė ją naudotis ieškovui. Šie veiksmai rodo, kad atsakovas atliko tam tikrus veiksmus už ieškovą (duomenys neskelbtini) sistemoje. Kita vertus, vertinant investicijų teikimo paslaugų kontekste, matyti, kad atsakovas atliko ieškovo nurodytus/prašomus, konkrečius veiksmus, bet tai dar nereiškia investavimo konsultacijų teikimo. Atkreiptinas dėmesys, kad teismui nebuvo pateikta jokių duomenų, iš kurio kompiuterio, kuris asmuo ir kokius konkrečius investavimo veiksmus atliko, taigi pagrindo teigti, kad atsakovui A. G. buvo perduoti visi valiutų rinkos prekyboje dalyvauti reikalingi ieškovo duomenys ir kad atsakovui buvo patikėta atlikti investavimo veiksmus pagrindo teigti nėra.

37. Iš ieškovo rašytų žinučių turinio „Draugas prie tavęs yra prisijungęs...“, „Kaip prisijungt prie jusu sistemos“ (el. b. 1 t., l. 13-14), matyti, kad ieškovas jau kreipdamasis į atsakovą A. G. dėl praktinių patarimų jau buvo susipažinęs su valiutų rinkos prekyboje naudojamomis priemonėmis, ieškovas į atsakovą A. G. kreipėsi jau konkrečiai žinodamas ir apsisprendęs investuoti (duomenys neskelbtini) sistemoje. Taip pat iš liudytojo (duomenys neskelbtini) specialisto K. V. paaiškinimų matyt, kad viena iš populiariausių investavimo priemonių sistemoje yra kito asmens elgesio kopijavimo modelis (ang. copy trade), kurį pagal bylos duomenis galima spręsti ir buvo pasirinkęs ieškovas.

38. Kaip buvo minėta anksčiau, vertinant ar tam tikram asmeniui teikiama informacija yra investavimo rekomendacija, turi būti nustatyti keli elementai, matyti kad šiuo atveju informacija neatitinka „personalizuotos, konkrečiam asmeniui skirtos ir neviešai teikiamos rekomendacijos“ turinio. Šalių susirašinėjimas patvirtina, kad tokio pobūdžio informacija buvo skelbiama viešai pat ieškovas nurodė „Bet ten buvai parases eurais“, atsakovas rašė “ https://www.facebook.com/groups/vipmusuforex/ Prisiunk prie grupes musu, kur kartais skelbiu informacija prisijungusiems.“ (el. b. 1 t., l. 20-21).Tai patvirtina, jog investavimo diskusijos buvo viešos atsakovo nurodytoje paskyroje, daug prekyboje dalyvaujančių asmenų diskutavo rūpimais klausimais ir dalijosi patirtimi bei įžvalgomis. Pats ieškovas nurodė, jog šioje paskyroje jau yra prisijungęs. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad informacijos teikimas būtų pripažintas investavimo rekomendacijų teikimu ši informacija turi būti apie konkrečias finansines priemones ir potencialiam klientui siūloma atlikti konkrečius veiksmus (pirkti, parduoti ar pan.). Iš teismui pateiktų duomenų, matyti, kad šalių diskusijose nebuvo aptariamos finansinės priemonės, atsakovai neskatino ieškovo atlikti jokių veiksmų, nedavė jokių nurodymų pirkti ar parduoti, nė vienoje žinutėje neužsimenama, kad ieškovui tinkamiausia priemonė būtų sekti kurio kito sistemoje dalyvaujančio asmens veiksmus ar pasirinkti kokią nors kitą priemonę, atvirkščiai, matyti, kad ieškovas kreipdamasis į atsakovą jau buvo nusprendęs dalyvauti valiutų rinkos prekyboje taip pat buvo nusprendęs kopijuoti kito asmens (tikėtina A. G. atliekamus veiksmus – elgesio modelį) sistemoje prisijungti prie A. G.. Taigi, įvertinus atsakovo A. G. suteiktos informacijos apie sistemos veikimą turinį, matyti, kad jo teikiamos rekomendacijos buvo techninio pobūdžio – paaiškinama kaip sukurti anketą, kaip prisijungti sistemoje ir stebėti joje vykstančią prekybą. Tuo tarpu iš ieškovo pokalbio su P. A. matyti, jog pirmiausia ieškovas kreipėsi klausdamas kaip prisijungti prie jų sistemos, po to per P. A. ieškovas ieškojo atsakovo A. G., nes jam pačiam su juo nepavyko susisiekti. Tuo tarpu likusioje pokalbio dalyje ieškovas klausia apie tolimesnius atsakovų veiksmus ką jie toliau darys prekybos programoje, visi atsakovo P. A. atsakymai orientuoti į tai, kaip jis ketina elgtis, abstrakčiai nurodo, kokia prekybinė situacija. Iš šio pokalbio matyti, kad P. A. atsakymai nėra nei rekomendacijos nei patarimai, jis informuoja ieškovą apie esamą situaciją prekyboje, nes kaip paaiškino posėdžio metu P. A. kaip ir ieškovas investavo pinigus (duomenys neskelbtini) sistemoje ir buvo pasirinkęs kaip ir ieškovas tokią pat investavimo priemonę - prekybos kopijavimo modelį.

39. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas A. G. padėjo ieškovui atsidaryti papildomą sąskaitą, kuri reikalinga dalyvavimui sistemoje tačiau jokių įrodymų apie tai, kas kokiu būdu ir kur investavo ieškovo pinigus teismui nepateikta, ieškovas neįrodė, kad būtent atsakovai disponavo o piniginėmis lėšomis patalpintomis į sąskaitą, taip pat neįrodė, kad būtent atsakovai rekomendavo investavimo priemones ir pasiūlė naudoti būtent A. G. prekybos kopijavimo priemonę. Darytina išvada, kad atsakovas A. G. ieškovui tik padėjo prisijungti prie jo pasirinktos investavimo priemonės, o ne teikė investavimo rekomendacijas, kaip jos suprantamos pagal FPRĮ ‑ finansų maklerio įmonės arba kliento iniciatyva klientui teikiama asmeninio pobūdžio rekomendacija dėl vieno ar kelių sandorių, susijusių su finansinėmis priemonėmis.

40. Tuo tarpu, sprendžiant ar tarp atsakovų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos egzistuoja priežastinis ryšys, svarbu kokią įtaką atsakovų teikiama informacija turėjo ieškovui priimant sprendimus dėl investavimo.

41. Analizuojamu atveju, byloje surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, kad ieškovui esminė informacija apie įsigyjamą finansinę priemonę buvo žinoma dar iki kreipimosi į atsakovus, sprendimą dalyvauti prekyboje valiutų rinkose jis jau buvo priėmęs dar iki susisiekiant su atsakovais, ieškovas šios aplinkybės, teismo vertinimu, nepaneigė (CPK 12, 178 straipsniai).

42. Ieškovo teigimu, atsakovų nuslėpta informacija, kad jie jau kurį laiką vykdo nuostolingą prekybą valiutų rinkoje, buvo esminė, lėmusi ieškovo apsisprendimą investuoti, nes priešingu atveju - žinodamas, kad atsakovų vykdoma prekyba yra nuostolinga investavimo veiksmų nebūtų atlikęs.

43. Teismo vertinimu ieškovo neigimas, kad jis buvo susipažinęs su įsigyjamų finansinių priemonių sąlygomis bei su jomis sutiko ir kad jis buvo supažindintas su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir supranta jų pasekmes, bei neigimas, kad pildant anketą banko sąskaitos atidarymui, jis gavo perspėjimą/informaciją dėl finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos, reiškia nepagrįstą įrodinėjimo naštos perkėlimą atsakovui. Kaip patvirtina bylos duomenys, ieškovas, (duomenys neskelbtini) sistemoje atidarydamas sąskaitą – užpildydamas anketą gavo informacinio pobūdžio pranešimus: „Egzistuoja aukšta rizika prekiaujant produktais su svertu, tokiais kaip Forex / CFD. Jūs turėtumėte nerizikuoti daugiau, nei galite sau leisti prarasti, egzistuoja galimybė, kad jūs prarasite daugiau nei visa jūsų investuota suma. Jūs neturėtumėte prekiauti ar investuoti, nebent jūs pilnai suprantate nuostolių patyrimo rizikos poveikio apimtį. Kuomet prekiaujate ar investuojate, jūs visuomet privalote Įvertinti savo patirties lygį. Veidrodinės prekybos paslaugos reiškia papildomą rizika jūsų investicijoms, kuri yra nulemta tokių produktų pobūdžio. Jei prisiimama rizika jums atrodo neaiški, prašome kreiptis į išorinį specialistą dėl nepriklausomo patarimo gavimo“ (el. b. 1 t., l. 18-19).

44. Iš to seka, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) sistemoje buvo tinkamai supažindintas su tuo, kad atsidarydamas sąskaita dalyvaus rizikingoje veikoje. Ieškovas pats pateikė (duomenys neskelbtini) melagingus duomenis apie savo išsilavinimą ir investavimo patirtį, kadangi suvokė, jog priešingu atveju jam nebus leidžiama dalyvauti valiutų rinkos prekyboje. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu visada tvirtino, kad jokios patirties investavime jis neturėjo ir nieko neišmano apie platformose vykstančią prekybą ir investavimo priemones. Bendravimo tarp ieškovo ir atsakovų pradžia (pokalbiai) įrodo, kad ieškovas turėjo informacijos tik apie investavimo priemonę, kai prisijungiama prie kitų asmenų vykdančių prekybą, pokalbiai su A. G. tik patvirtina, kad ieškovas į atsakovą ir kreipėsi tuo tikslu, kad prisijungtų prie sistemos ir kopijuotų būtent atsakovų atliekamus investavimo veiksmus. Ieškovas P. A., rašė „kaip prisijungti prie jusu sistemos“, tai rodo, kad sprendimą kokiomis prekybos priemonėmis naudotis jis jau buvo priėmęs.

45. Tai tik patvirtina, kad byloje nepateikta įrodymų, kad A. G. ar P. A. būtų pasiūlę, paskatinę, rinktis/kopijuoti jų naudojamas prekybos priemones, pavyzdžiui, kopijuoti jų veiksmus sistemoje. Ieškovas, iš esmės neginčijo, kad jis siekė bendradarbiauti su A. G. ir kopijuoti jo investavimo elgesį, priešingai, ieškovas nurodė, kad jis sužinojęs apie vykstančią prekybą valiutų rinkose ja nesidomėjo, patvirtindamas, kad jokios patirties investicijų srityje neturi. Ieškovas iš esmės net nevertino kitų prekyboje naudojamų priemonių, jomis nesidomėjo, o remdamasis trečiųjų asmenų (neatskleisto draugo pasakojimais apie tai, kad A. G. ir P. A. gerai uždirba valiutų rinkose) priėmė sprendimą dalyvauti valiutų rinkų prekyboje, siejant savo investavimo veiksmus su A. G..

46. Be to, kaip paaiškino (duomenys neskelbtini) darbuotojas sąskaitos atidarymas iš esmės suteikia prieigą prie prekybos platformų ir instrumentų ir dalyvis turi galimybę pats pasirinkti, kuriuos instrumentus naudos prekyboje. Niekas nereikalauja greito apsisprendimo, o asmuo visada gali pasidomėti konkrečiomis siūlomomis priemonėmis. Ieškovo elgesys tik patvirtina, kad ieškovas naudojosi būtent ta investavimo priemone, kuria ir norėjo, tai, kad jo prašomas ir naudodamas paties ieškovo atsiųstus prisijungimo duomenis A. G. galimai prijungė prie tam tikro investavimo modelio – priemonės, neįrodo, kad ieškovas norėjo naudoti kitokio pobūdžio investavimo mechanizmą, tačiau be jo valios buvo parinktos kitos priemonės. Ieškovas neturėdamas investavimo patirties sudarant bet kokius sandorius ir atidarydamas sąskaitą, turėjo būti atidesnis vertindamas savo investavimo galimybes. Būdamas (kaip nurodė posėdžio metu) darbų vadovu ir verslininku turėjo suvokti (duomenys neskelbtini) sąskaitos atidarymo sąlygų paskirtį ir reikšmę. Ieškinio argumentai niekaip nepaneigia ieškovo galimybės susipažinti su siūlomomis prekybos platformomis ir priemonėmis jų naudojimo turiniu ir esme bei su pranešimais apie riziką. Net neturint ar neskiriant laiko, pilnai perskaityti visą sąskaitos atidarymo sutarties tekstą, nereikėjo didelių laiko sąnaudų ir vien vizualiai iš gauto pranešimo teksto buvo galima pamatyti, kad jame nurodoma, jog sistemos dalyvis yra perspėjamas apie itin auštą riziką prekiaujant valiutų rinkoje.

47. Pažymėtina, kad CK 6.253 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, reglamentuojanti situacijas, kuomet civilinė atsakomybė yra netaikoma arba yra atleidžiama nuo civilinės atsakomybės. Šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad toks pagrindas yra nukentėjusio asmens veiksmai - veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Taigi, net jei būtų pagrindas konstatuoti atsakovų neteisėtą elgesį būtų privalu vertinti ir paties ieškovo kaltę dėl kilusios žalos ir spręsti dėl mišrios kaltės pripažinimo. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ieškovas kaip ir bet kuris asmuo laisva valia pasirinkęs atlikti tam tikrus veiksmus 9šiuo atveju investuoti pinigines lėšas) taip pat turi pareigą elgtis rūpestingai, t. y. jam taikomi apdairaus, atidaus, rūpestingo ir protingo žmogaus standartai.

48. Valiutų rinkų prekyba yra nepakankamai žinomas ir ganėtinai naujas finansinis reiškinys, kuris vidutiniam vartotojui yra neįprastas, todėl ieškovas turėjo suprasti, kad jis, neturėdamas jokios patirties ir pakankamai informacijos turėtų atsakingai vertinti savo galimybes dalyvauti tokioje prekyboje. Pats ieškovas prieš sudarydamas sąskaitos atidarymo sutartį, atsisakė pateikti (duomenys neskelbtini) tikrą informaciją apie save, tarp kurios ir informaciją apie savo investavimo patirtį. Teismas atkreipia dėmesį, kad neprofesionaliojo investuotojo statusas neatleidžia ieškovo nuo bendrųjų pareigų vykdymo. Tai reiškia, kad ieškovas, būdamas neprofesionalus investuotojas ir negalėdamas maksimaliai įvertinti visos su investavimu į valiutų prekybą susijusios rizikos, turėjo pareigą skaityti jam siunčiamus sistemos pranešimus bei domėtis sudaromais sandoriais, tačiau jis to nepadarė, tai rodo paties ieškovo neatsargumą.

49. Šiuo atveju svarbu įvertinti, kokią ieškovo apsisprendimui įtaką turėjo atsakovų informacija, t. y. ar atsakovų suteiktos rekomendacijos buvo esminė aplinkybė, lemianti ieškovo apsisprendimą dalyvauti valiutų prekyboje ir pasirinkti konkrečias investavimo priemones. Byloje pateiktų duomenų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad dar iki ieškovo bendravimo su atsakovais pradžios, ieškovas buvo nusprendęs dalyvauti rinkos valiutų prekyboje, būtent tuo tikslu jis ir susisiekė su A. G. ir P. A.. Ieškovas taip pat buvo nusprendęs kopijuoti minėtų asmenų investavimo veiksmus ir dėl to prašė A. G., kad jis prijungtų prie „jų sistemos“.

50. Pripažįstama, kad įrodymų pakanka tada, kai jie sudaro tikimybę, jog faktas egzistuoja, nors tam tikrų abejonių dėl fakto gali išlikti, tačiau įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese yra grindžiama tikimybių pusiausvyros taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai, ar ginčo šalių nurodyti duomenys patvirtina tas aplinkybes, kurias jos dėsto (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB Medicinos bankas v. BUAB „Liturta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-290-706/2015; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Torpol Baltija“ v. Z. P., bylos Nr. 3K-3-698-686/2015; ir kt.).

51. Vadovaujantis byloje esančiais įrodymais galima spręsti, jog ieškovui turėjo būti žinoma, kad prekyba valiutų rinkose yra itin rizikinga veikla, bylos duomenys taip pat patvirtina, jog pirmąją sąskaitą ieškovas savo vardu atsidarė pats (galimai padedamas trečiųjų asmenų). Visas šalių pokalbis iš esmės formuojamas apie tai kaip ieškovui atsidaryti sąskaitą, o ją atsidarius kaip prisijungti prie sistemos, kurioje konkrečiai veikia atsakovai. Matyti ir tai, kad atsakovas A. G. tam tikrais techniniais klausimais patarinėjo ieškovui ir atlikęs tam tikrus veiksmus ieškovo prašymu padėjo jam patekti į investavimo sistemą ir pasirinkti priemones, kurias ieškovas pats ir norėjo pasirinkti. Iš (duomenys neskelbtini) specialisto teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų aišku, kad prekybos priemonių, pavyzdžiui, elgesio kopijavimo modelį ir asmenų, kurių investavimo veiksmus galima sekti, sąrašas yra viešai prieinamas prekybos sistemoje, taigi ieškovas ir be atsakovo A. G. pagalbos būtų galėjęs surasti šį asmenį sąraše ir pasirinkti kopijuoti jo investavimo veiksmus.

52. Iš to darytina išvada, kad atsakovų veiksmai tik palengvino ieškovo prisijungimą prie sistemos, bet neturėjo lemiamos reikšmės ieškovui priimant sprendimus kuriomis priemonėmis dalyvauti valiutų rinkos prekyboje ir apskritai ar užsiimti šia rizikinga veikla, nes šį sprendimą ieškovas jau buvo priėmęs dar iki komunikavimo su A. G. ir P. A. pradžios. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ginčo šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai dėl investavimo rekomendacijų teikimo, nėra pagrindo spręsti dėl atsakovų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, jiems pažeidus FPRĮ 22 straipsnyje įvirtintas finansų maklerio įmonės pareigas teikiant klientui investicines paslaugas. Kitaip tariant, atsakovai neturėjo pareigos teikti ieškovui išsamias rekomendacijas dėl priemonių valiutų rinkos prekyboje, teikti rekomendacijas dėl įsigytų priemonių.

53. Teismo vertinimu, byloje taip pat nėra pagrindo teigti, kad atsakovų suteiktos rekomendacijos galėjo sukelti ieškovui lūkestį, kad jį ir atsakovus sieja investavimo rekomendacijų teikimo santykiai. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu neneigė, kad pažįsta ieškovą ir, kad su juo bendravo prekybos valiutų rinkoje klausimais, tačiau byloje neįrodyta, kad šis bendravimas buvo neteisėtas ir, kad atsakovų ieškovui suteikta pagalba ir informacijos teikimas pagal jos pobūdį būtų buvę neteisėti veiksmai. Ieškovas taip pat neįrodė, kad tarp atsakovų elgesio ir ieškovo patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovo žala kilo dėl investicinių sprendimų, kuriuos atliko asmuo, kurio investavimo veiksmus ieškovas kopijavo, pasirinkęs asmens elgesio kopijavimo modelį (ang. copy trade). Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovo valia dalyvauti valiutų rinkos prekyboje susiformavo anksčiau, nei prasidėjo ginčo šalių komunikavimas. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad ieškovas savo noru, pateikdamas (duomenys neskelbtini) melagingus duomenis apie save, siekė dalyvauti sistemoje vykstančioje prekyboje, ieškovo veiksmai, kad jis pats ieškojo atsakovų ir teiravosi kaip prisijungti prie atsakovų „sistemos“ tik įrodo, kad ieškovas sprendimą pasirinkti asmens elgesio kopijavimo modelį ir kopijuoti atsakovų investavimo veiksmus buvo priėmęs anksčiau, nei susisiekė su atsakovais. Iš to seka, kad ieškovas pats, kaip nurodė bylos nagrinėjimo metu, - informuotas savo draugų (trečiųjų asmenų) apie sėkmingai valiutų prekyboje dalyvaujančius P. A. ir A. G., nusprendė dalyvauti šioje prekyboje ir prisijungti prie atsakovų investicinės veiklos.

54. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pripažinti atsakovų elgesį neteisėtų investavimo paslaugų teikimu, pagrindo nėra, taip pat nėra pagrindo teigti, kad lemiamą įtaką ieškovo apsisprendimui dalyvauti valiutų rinkų prekyboje ir atlikti konkrečius investavimo veiksmus lėmę būtent atsakovų veiksmai. Esant byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumai, analizuojant byloje pateiktų įrodymų visetą ir juos vertinant remiantis pakankamumo taisykle, teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis remiasi reikšdamas ieškinį. Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių, jų atstovų, liudytojų paaiškinimus, teismas konstatuoja, kad ieškovo ieškinys neįrodytas ir nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

55. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus, atsakovams iš ieškovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos. A. G. pateikė įrodymus patvirtinančius, kad atsakovas šioje byloje patyrė p 1397,00 Eur atstovavimo išlaidų, kurias sudaro (847 Eur už atsiliepimo parengimą ir 550 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose) (el. b. 1 t., 165-170). Atsakovo P. A. bylinėjimosi išlaidos sudaro 1500,00 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti (900 Eur už atsiliepimo parengimą ir 600 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose), (el. b. 1 t., 165-170), (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140, 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

priimti ieškovo D. J., atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl reikalavimo priteisti žalą iš (duomenys neskelbtini) kaip solidaraus atsakovo ir bylą šioje nutraukti.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo D. J. 1397,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo A. G., naudai.

Priteisti iš ieškovo D. J. 1500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo P. A., naudai.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.

Teisėjas Saulius Zajarskas