Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

N. K. 2024 m. rugsėjo 21 d., apie 20 val. 45 min., bute, adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe kartu su T. K., tyčia bendrais veiksmais ne mažiau kaip keturis kartus sudavė rankomis nukentėjusiajam D. S. į įvairias kūno vietas, taip sukėlė jam fizinį skausmą bei dėl padarytų sužalojimų – veido sumušimo, dešinės ausies srities sumušimo, dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžio nesunkiai sutrikdė jo sveikatą.

Šiais veiksmais N. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

T. K. 2024 m. rugsėjo 21 d., apie 20 val. 45 min., bute, adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe kartu su N. K., tyčia bendrais veiksmais ne mažiau kaip keturis kartus sudavė rankomis nukentėjusiajam D. S. į įvairias kūno vietas, taip sukėlė jam fizinį skausmą bei dėl padarytų sužalojimų – veido sumušimo, dešinės ausies srities sumušimo, dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžio nesunkiai sutrikdė jo sveikatą.

Šiais veiksmais T. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Be kaltinamųjų parodymų, jų kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Iš D. S. protokolo – pareiškimo nustatyta, kad jis pranešė, kad 2024 m. rugsėjo 21 d. apie 21:00 val. atvyko adresu (duomenys neskelbtini), pas savo uošvienę S. M. ir dukrą A. S.. Apsilankymo tikslas buvo aplankyti savo dukrą, atvyko vienas. Jam būnant minėtu adresu į namus atvyko dabartinis K. Š. draugas N., apie kurį žinau tik tiek, kad jam 19 metų, gyvena (duomenys neskelbtini). N. atvyko kartu su savo tėvu, kurio vardo nežino. Minėti vyriški iškart atvykę nieko nesakė ir iškarto užsipuolė ir pradėjo mušti kumščiais į galvos sritį. Dėl minėto įvykio padaryti sužalojimai, sukeltas fizinis skausmas, todėl policijos prašo atlikti tyrimą ir kaltus asmenis nubausti įstatymų numatyta tvarka (1 t., b. l. 27-32).

III. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Kaltinamieji N. K. ir T. K. baudžiamojon atsakomybėn patraukti pagal 138 straipsnio 1 dalį. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, be kita ko, atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Kaltininko kaltės turinys tokio pobūdžio baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik jo paties parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius veikos požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016), o nagrinėjant situaciją, kurią galimai reikėtų kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26-1073/2023).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, tai yra žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Šiuo atveju svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-489/2018). BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog N. K. ir T. K., veikdami bendrininkų grupe, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje nesunkiai sutrikdė D. S. sveikatą. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis N. K. pripažino, kad 2024 d. rugsėjo 21 d. vakare, po 20 val., nuvyko adresu (duomenys neskelbtini) išsiaiškinti santykius, vyko su tėvu. Paaiškino, kad paskambinus draugei K. T. buvo šalia, išgirdo jo pokalbį su D. S., todėl paprašė duoti pakalbėti. Pokalbio metu tėvui buvo grasinta susidorojimu, būtent dėl šios priežasties jie abu nuvyko. Jie su T. K. įėję į vidų bandė D. išsivesti į lauką, siūlė eiti pasikalbėti, tačiau šis nurodė, jog tuoj atvažiuos jo gauja ir tik tuomet išeis. K. su vaiku išėjus į virtuvę, jis D. S. sudavė, po ko jis nugriuvo, smūgiavo kumščiu į veido sritį 3 - 4 kartus. D. jam bandė atsakyti smūgiais atgal, tačiau nesėkmingai, konfliktas peraugo į muštynes. Muštynių metu T. K. bandė juos abu išskirti. Įvykio metu nukentėjo tik D. S.. Sutinka, jog D. nuo suduotų smūgių galėjo jausti skausmą, galėjo būti padaryti kaltinime nurodyti sužalojimai. Kaltinamasis T. K. taip pat savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad viskas įvyko 2024 m. rugsėjo 21 d., adresu (duomenys neskelbtini). Išgirdęs kaip sūnus konfliktuoja telefonu, paprašė, kad duotų jam pakalbėti, tačiau buvo „iškoliotas“, todėl išsikvietė taksi ir nuvyko minėtu adresu išsiaiškinti. Važiuojant iki S. namų su sūnumi kalbėjo, kad žiūrės, kokia situacija, apgins sūnaus draugę K., nes net jos pačios mama nesugebėjo apginti. Įėjus į butą jis pradėjo rėkti ant D. S., tada prasidėjo grumtynės. D. buvo neblaivus, todėl ant jo puolė. Jis pats nei smūgių gavo, nei juos sudavė, bandė jį paversti prie durų staktos link koridoriaus, tačiau vertėsi kartu, pasigrūmė, liepė visiems ramintis ir išėjo. Nematė, kokius smūgius sudavė N., nes su K. mama vaikščiojo po butą. Tokius kaltinamųjų parodymus patvirtina ir nukentėjusiojo D. S. sutrumpinto tyrimo tvarka pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2024 m. rugsėjo 21 d., apie 21.00 val., atvyko pas savo uošvienę S. M., adresu (duomenys neskelbtini) aplankyti dukters. Tą vakarą buvo neblaivus, be jo uošvienės ir dukters buvo ir jo buvusi sugyventinė K. Š.. Netrukus į namus atvyko dabartinis K. Š. draugas N. su savo tėvu. Jie iškart nieko nesakę jį užsipuolė. N. tėvas dešinės rankos kumščiu jam trenkė į galvą ne mažiau trijų kartų. Po ko ir N. vieną kartą su dešinės rankos kumščiu taip pat jam trenkė į galvą. Tuo metu jis stovėjo ir parkritęs nebuvo. Jis atsimena, kad bandė užsidengti rankomis veidą nuo smūgių ir nustumti nuo savęs jį užpuolusius asmenis. Jis nuėjo į balkoną parūkyti ir tuomet pajuto dešinės rankos plaštakos ir riešo skausmus, dėl ko apie įvykį jis pranešė bendruoju pagalbos numeriu 112. Nuo smūgių jam labai svaigo galva. Jis negali paaiškinti, kaip jam lūžo ranka. Jo manymu, tai galėjo įvykti, kai jis bandė gintis nuo smūgių (1 t., b. l. 35–37). Nukentėjusiojo parodymus patvirtina bei kaltinamųjų kaltę įvykdžius jiems inkriminuotą veiką patvirtina ir sutrumpinto tyrimo tvarka pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų parodymai. Aplinkybę, jog dėl kaltinamųjų N. K. ir T. K. suduotų smūgių veiksmų buvo sutrikdyta nukentėjusiojo D. S. sveikata patvirtina ir liudytojos S. M. parodymai, o būtent, kad 2024 m. rugsėjo 21 d., apie 20.00 val., pas ją į namus užsuko jos dukros K. Š. buvęs sugyventinis D. S.. K. nuėjo į lauką, o vėliau kartu su N. ir kitu nepažįstamu vyru atėjo į jos butą. Nepažįstamas vyras nuėjo iki D. ir pradėjo su juo konfliktuoti. Norėdama išvengti konflikto, atsistojo tarp vyrų. Jai už nugaros stovėjo D., prieš ją stovėjo tas nepažįstamas vyras, o už jo stovėjo N.. Kaip viskas tiksliai įvyko, pasakyti negali. Prisimena tik, kad nepažįstamas vyras patraukė ją į šoną ir abu kartu su N. sumušė D.. Kiek kartų jam sudavė ar įspyrė, pasakyti negali. Po muštynių pastebėjo, kad D. yra kruvinas, todėl iškvietė jam greitąją pagalbą (1 t., b. l. 69–72, 75–78). Liudytojos K. Š. parodymai patvirtina, kad kaltinamieji N. K. ir T. K. įvykio dieną buvo įvykio vietoje ir sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, o būtent, kad 2024 m. rugsėjo 21 d. vakare į butą atvyko D.. Jis buvo akivaizdžiai neblaivus ir nusiteikęs konfliktiškai. Įėjęs į butą pradėjo rėkauti ir reikalauti, kad į namus atvyktų dabartinis jos draugas N.. Ji bijojo dėl savo ir dukros sveikatos, todėl paskambino N., kad jis atvažiuotų. Ji matė ir girdėjo kaip N. ir D. tarpusavyje žodžiais konfliktuoja. Būdama virtuvėje girdėjo grumtynių garsus ir konfliktą, tačiau pati nieko nematė, kadangi visas jos dėmesys buvo sutelktas į dukros saugumą (1 t., b. l. 63–66). Policijos pareigūnas, apklaustas liudytoju E. B. parodė, kad apie 2024 m. rugsėjo 21 d. patruliuodamas nustatytame maršrute kartu su tyrėja G. L. iš operatyvaus valdymo padalinio specialisto gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje, tikslaus namo ir buto numerio nepamena, ką tik kažkokį asmenį namuose sumušė pažįstamas ir pabėgo. Atvykę pranešime nurodytu adresu rado D. S. (1 t., b. l. 8–83).

Įvykio aplinkybės, o būtent kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, buvo sužalotas nukentėjusysis patvirtina ir skambučio BPC skambučio įrašas, kuris aprašytas Kitų objektų (vaizdo įrašų) apžiūros protokolu. Garso įraše girdėti, kaip D. S. nurodo, kad jį sumušė du asmenys, kurie pabėgo ir dėl kurių veiksmų galva sudaužyta ir sužalota ranka.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2537/2024 (02) nustatyta, kad nukentėjusiajam D. S. konstatuotas dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžimas, veido sumušimas, dešinės ausies srities sumušimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui. Veido sumušimas, dešinės ausies srities sumušimas galėjo būti padarytas suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu, dviejų trauminių poveikių pasekoje. Dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžimas galėjo būti padarytas po trauminio poveikio į veido sritį nugriuvus ir dešinio riešo sritimi atsitrenkus į kietą buką daiktą, vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis (1 t., b. l. 101–102). Tokią išvadą patvirtina objektyvūs byloje esantys įrodymai – įvykio vietos apžiūros protokolas, medicininiai dokumentai, liudytojų parodymai, BPC skambučio įrašas bei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kuriais nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo E. Š. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 21 d. apie 20.45 val. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo padalinio specialisto radijo ryšiu buvo gautas registruotas pranešimas ROIK: 0124000595445, kad adresu (duomenys neskelbtini), ką tik namuose sumušė pažįstamas ir pabėgo, pareigūnams nuvykus nurodytu adresu namuose rastas D. S., kuris nurodė, kad jam būnant pas savo buvusios sugyventinės K. Š. mamą S. M. į pastarosios namus atvyko K. Š. dabartinis sugyventinis N. kartu su savo tėvu. D. S. atvykusiems pareigūnams nurodė, kad vieną kartą jam trenkė N. tėvas į veidą, tuomet N., laužė dešinės rankos dilbį ir smūgiavo, į galvą, kiek smūgių pasakyti negalėjo.

Teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo, liudytojų parodymais dėl analizuojamo įvykio ir vertina juos kaip objektyvius ir patikimus, nes nukentėjusysis nuo pat bylos tyrimo pradžios gana nuosekliai nurodė visų jo atžvilgiu atliktų veiksmų esmines aplinkybes (kas, kuriuo metu ir kokiomis aplinkybėmis sužalojo, kokiais veiksmais), jo parodymai atitinka byloje surinktų įrodymų visumą, be to prieš duodant parodymus ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, o pateikiant pareiškimą nukentėjusysis buvo įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą. Nukentėjusysis D. S. esmines sveikatos sutrikdymo aplinkybes nurodė BPC darbuotojai, atvykusiems policijos pareigūnams, pateikdamas pareiškimą, analogiškas aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Be to, nukentėjusiojo parodymus patvirtina kiti byloje surinkti objektyvūs duomenys. Šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusiajam sveikata buvo sutrikdyta kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir vietoje, tuo labiau, kad byloje nenustatyta, jog nukentėjusysis būtų susižalojęs kitomis aplinkybėmis ir kitu laiku. Įvertinus aukščiau išvardintus liudytojų parodymus, kitus rašytinius ir daiktinius įrodymus, sugretinus juos su nukentėjusiojo parodymais, kurie yra nuoseklūs, teismas sprendžia, kad kiti byloje surinkti duomenys patvirtina nukentėjusiojo parodymus ir laiko nustatyta, kad kaltinamieji kartu veikdami vis tik smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu.

Kaltinamiesiems inkriminuota, kad veiką įvykdė bendrininkų grupe. Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Taigi, bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina ir atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-163-648/2015, 2K-91-511/2022, 2K-279-697/2022). Pabrėžtina, kad, esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-788/2022). Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiai – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91-511/2022, 2K-133-489/2023).

Teismas, įvertinęs nurodytą išaiškinimą, daro išvadą, jog akivaizdu, kad N. K. ir T. K. suvokė, jog daro nusikalstamą veiką bendrai, kiekvienas iš kaltinamųjų atliko veiksmus, kurie buvo veiksnys lemiantis sveikatos sutrikdymą, nė vienas nestabdė kito dėl veikos nutraukimo, neišreiškė aiškaus ir konkretaus nesutikimo dėl veikos darymo, tam neprieštaravo, tačiau atliko ir tęsė smurtinius veiksmus. Šią aplinkybę patvirtina pačių kaltinamųjų teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai. Šiuo atveju, įvertinus tai, kad kaltinamieji kartu atvyko į įvykio vietą, abu kartu susitarė vykti pas nukentėjusįjį, automobilyje tarėsi, ką nuvykę darys, prieš įvykį abu kalbėjo telefonu su nukentėjusiuoju, abu nekentėjusiojo atžvilgiu nedideliu laiko trapu tuo pačio metu toje pačioje vietoje atliko smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, spręstina, kad yra akivaizdu kaltinamųjų susitarimas veikti buvo išreikštais ir abiem kaltinamiesiems suprantamas ir akivaizdus. Darytina išvada, kad abu kaltinamieji atliko vykdytojų vaidmenis. Duomenų, patvirtinančių, kad šiuo atveju buvo vieno iš vykdytojų ekscesas, byloje nėra, be to, net ir esant tokiems duomenims, nebūtų paneigta, kad N. K. ir T. K. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Reiškia, nagrinėjamu atveju jie privalo atsakyti už visus bendrai atliktus neteisėtus veiksmus.

Sprendžiant dėl objektyviojo bendrininkavimo požymio – veikos bendrumo, nėra būtina, kad kiekvienas bendrininkas įvykdytų visus nusikalstamos veikos sudėtyje nustatytus veiksmus. Bendrininku pripažįstamas ir toks asmuo, kuris atliko dalį nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius atitinkančių veiksmų, jeigu suvokė bendrą sumanymą ir savo veiksmais prisidėjo prie jo įgyvendinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-636/2011, Nr. 2K-340/2013, Nr. 2K-1-719/2020). Svarbiausia bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstamą veiką atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie organizavo, sukurstė, padėjo padaryti šią nusikalstamą veiką arba kartu su vykdytoju bent iš dalies realizavo jos požymius. Tokie asmenys atsako už vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Taigi, nors šie asmenys patys nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja ar realizuoja tik iš dalies, bet jų veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jie dalyvavo nusikalstamoje veikoje kaip vykdytojo bendrininkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, Nr. 2K-297-222/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-788/2022 ir kt.).

Atsižvelgiant į aptartų įrodymų visumą, nukentėjusiojo parodymus, pačių kaltinamųjų parodymus, kad jie iš esmės neginčijo aplinkybės dėl kilusios konfliktiškos situacijos, liudytojų parodymus, kurios iš arti matė įvykusį konfliktą ir kaltinamųjų atliktus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, kad po įvykio nukentėjusiajam buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sudaro pagrindą spręsti, kad N. K. ir T. K. nusikalstami veiksmai šioje byloje yra įrodyti byloje surinktų įrodymų visuma, todėl konstatuotina, kad jiems veikiant kartu, bendrininkų grupėje.

Teismas, įvertinęs N. K. ir T. K. panaudoto fizinio smurto pobūdį ir intensyvumą, D. S. padarytų sužalojimų vietą, neabejoja tuo, kad kaltinamieji N. K. ir T. K. veikė tyčia. Taigi pripažintina, kad byloje surinktais įrodymais įrodyta, kad N. K. ir T. K., veikdami bendrininkų grupe, tyčia bendrais veiksmais ne mažiau kaip keturis kartus sudavė rankomis nukentėjusiajam D. S. į įvairias kūno vietas, taip sukėlė jam fizinį skausmą bei dėl padarytų sužalojimų – veido sumušimo, dešinės ausies srities sumušimo, dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžio nesunkiai sutrikdė jo sveikatą,, tai yra D. S. padarė sužalojimus, atitinkančius nesunkų sveikatos sutrikdymą, kadangi D. S. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, bet nekilo BK 135 straipsnio 1 dalyje nustatytų padarinių, dėl ko N. K. ir T. K. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamųjų N. K. ir T. K. veiksmai kvalifikuoti tinkamai ir atitinka visus objektyviuosius bei subjektyviuosius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

IV. Dėl kaltinamiesiems skirtinos bausmės

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą (BK 11 straipsnis), į jų pavojingumo visuomenei laipsnį, į nusikalstamų veiksmų pasekmes, į kaltinamųjų asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

Kaltinamojo N. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jie padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamasis N. K. anksčiau neteistas. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus duomenimis nustatyta, kad administracine tvarka N. K. baustas 2 kartus (b. l. 107–111). Respublikiniame priklausomybės ligų centre Kauno filiale nesilankė dėl konsultacijos (b. l. 118), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 115), todėl pagrindo abejoti jo pakaltinamumu nėra. Teismas, skirdamas bausmę N. K., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas), kaltės formą (veikiant tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę – N. K. nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje. Priklausomybės ligų gydymo įskaitoje neregistruotas, psichiatrinio gydymo įskaitoje neregistruotas, praeityje baustas administracine tvarka, neteistas, yra jauno amžiaus.

Kaltinamojo T. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jie padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamasis T. K. anksčiau neteistas. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus duomenimis nustatyta, kad administracine tvarka T. K. baustas 4 kartus (b. l. 124-129). Respublikiniame priklausomybės ligų centre Kauno filiale nesilankė dėl konsultacijos (b. l. 134), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 137), todėl pagrindo abejoti jo pakaltinamumu nėra. Teismas, skirdamas bausmę T. K., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas), kaltės formą (veikiant tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę – T. K. nedirba. Priklausomybės ligų gydymo įskaitoje neregistruotas, psichiatrinio gydymo įskaitoje neregistruotas, praeityje baustas administracine tvarka, neteistas.

Įvertinus visas aukščiau ištirtas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamųjų asmenybes, jas charakterizuojančius duomenis iki inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, atsakomybę lengvinančią ir kitas aukščiau byloje nustatytas aplinkybes, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų spręstina, kad N. K. ir T. K. skirtina BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta švelniausia bausmės rūšis – laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, paskiriant pareigas (BK 48 straipsnio 4 dalies 2, 3, 4 punktai) bei BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant trijų mėnesį terminą jos įvykdymui, bausmės dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, įvertinus tai, kad nei N. K., nei T. K. anksčiau neteisti, duomenų apie naujus ikiteisminius tyrimus nėra, nedirba, N. K. yra jauno amžiaus.

Teismo nuomone, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarinius (sveikatos sutrikdymas nesunkus), į kaltinamųjų asmenybes, į nustatytas kaltinamųjų atsakomybę vieną lengvinančią aplinkybę ir vieną sunkinančią aplinkybę, į humaniškumo principą, įvertinant kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius, įvertinus kitas BK 61 straipsnyje nurodytas sąlygas, kaltinamajam skiriamos bausmės dydis atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia bausmės teisingumo principo. Šioje byloje bausmės rūšis, jos dydis neprieštarauja teisingumo principui ir atitinka nukentėjusiojo ir kaltininko teisėtų interesų pusiausvyrą. Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos T. K. ir N. K. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti, bei bus daroma teigiama įtaka jo asmenybei.

Kadangi kaltinamieji visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

V. Dėl civilinio ieškinio

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Baudžiamojoje byloje Kauno teritorinė ligonių kasa 2025 m. sausio 31 d. pareiškė civilinį ieškinį dėl 310,85 Eur turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiojo D. S. gydymą (b. l. 56–57). N. K. ir T. K. su civiliniu ieškiniu sutiko.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis).

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Kaltinamasis, nusikalstamais veiksmais padaręs žalą asmeniui, privalo ją atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y., fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamosios veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamosios veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-50-1073/2019). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 310,85 Eur civilinį ieškinį. Ieškinys pareikštas dėl išlaidų, susijusių su D. S. gydymu. Kaip nurodyta ieškinyje, nukentėjusiajam buvo suteikta 2024 m. rugsėjo 21 d., 2024 m. rugsėjo 22 d. ir 2024 m. rugsėjo 27 d. LSMU ligoninėje Kauno klinikose suteiktos ambulatorinės skubiosios medicinos pagalbos paslaugos, skubiosios medicinos gydytojo paslauga, ortopedo traumatologo bei radiologo konsultacijos dėl alkūnkaulio ir stipinkaulio apatinių dalių lūžio, alkūnkaulio alkūnės ataugos lūžio, atlikta kompiuterinė tomografija dėl galvos plaukuotosios dalies žaizdos. Už paciento gydymą ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžeto lėšų sumokėjo 310,85 Eur sumą. Civilinis ieškinys laikytinas pagrįstu, įrodytu, todėl tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamųjų solidariai civiliniam ieškovui 310,85 Eur žalą.

VI. Dėl kitų klausimų

Kaltinamieji ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikyti nebuvo.

N. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. 1. 152–155), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti, panaikintina. Proceso išlaidų nenustatyta.

T. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. 1. 170–173), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti, panaikintina. Proceso išlaidų nenustatyta.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas. Nukentėjusysis D. S. civilinio ieškinio nepareiškė.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laikmena (CD) su skambučio į BPC garso įrašu, pridėta prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (atskirame voke), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

N. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoje jos skiriant įpareigojimus: 1) per 4 (keturis) mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 2) per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą 310,85 Eur (trijų šimtų dešimties eurų 85 ct) turtinę žalą Kauno teritorinei ligonių kasai; 3) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis.

Vadovaujantis BK 64? straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoje jos skiriant įpareigojimus: 1) per 4 (keturis) mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 2) per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą 310,85 Eur (trijų šimtų dešimties eurų 85 ct) turtinę žalą Kauno teritorinei ligonių kasai; 3) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu paskirti N. K. baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

N. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus jį vykdyti, panaikinti.

T. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoje jos skiriant įpareigojimus: 1) per 4 (keturis) mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 2) per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą 310,85 Eur (trijų šimtų dešimties eurų 85 ct) turtinę žalą Kauno teritorinei ligonių kasai; 3) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis.

Vadovaujantis BK 64? straipsnio, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoje jos skiriant įpareigojimus: 1) per 4 (keturis) mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 2) per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą 310,85 Eur (trijų šimtų dešimties eurų 85 ct) turtinę žalą Kauno teritorinei ligonių kasai; 3) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu paskirti T. K. baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

T. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus jį vykdyti, panaikinti.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio, bausmę vykdančios institucijoje gavimo dienos.

Civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti Kauno teritorinei ligonių kasai solidariai iš kaltinamųjų N. K. ir T. K. 310,85 Eur (trijų šimtų dešimties eurų 85 ct) turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1 (vieną) vnt. CD laikmeną su įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Išaiškinti kaltinamiesiems, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19 – 22 straipsniai.

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

Išaiškinti kaltinamiesiems, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.