Kauno apygardos teismo nutartis

2020-02-27 · Civilinė byla Nr. eB2-906-324/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutartis · 2020-02-27Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-01-21Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-27
Bylos Nr.
eB2-906-324/2020
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00007-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Ieškinys patenkintas (visiškai).
Teisėjas
Virginija Gudynienė (pirm.)
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
Suinteresuotas asmuo
D. B., V. P., T. B.
Trečiasis asmuo
RV Oferta, Lemora, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Tigro šuolis, Kauno vandenys, Dailanga, TOI-TOI Lietuva, Langvarta, Bauen, Deko projektai, Pruszynski ir partneriai, MIKROKLIMATAS, Europos projektų grupė, Kesko Senukai Lithuania, Langvila, VAKARŲ IKODA, Tele-2, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, Ginestra
Ieškovas
Varmega
Atsakovas
STATYBŲ SKLIAUTAS
Civilinė byla Nr. eB2-906-324/2020Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00007-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.3.2.; 3.2.7.1.; 3.4.3.11
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. vasario 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Statybų skliautas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims D. B., V. P. ir T. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja/kreditorė UAB (duomenys neskelbtini) pateikė pareiškimą, kuriuo prašo pripažinti UAB „Statybų skliautas“ bankrotą tyčiniu. Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 27 d. nutartimi UAB „Statybų skliautas“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė G. Ū., 2018 m. lapkričio 30 d. nutartimi atstatydino bankroto administratorių G. Ū. ir paskyrė naują bankroto administratorę UAB „Audata“. Iš administratoriaus pateiktos ataskaitos (nuo bankroto bylos iki 2018 m. rugpjūčio 10 d.) nustatyta, kad buvo perduoti du segtuvai, tačiau dokumentai priklausė kitai įmonei, dėl šios priežasties buhalteriams ir teisininkams nepavyko administratoriui pateikti jokios vertingos informacijos apie įmonės finansinę būklę. Administratorius dėjo pastangas perimti dokumentus, tačiau įmonės vadovas savo pareigų neįvykdė. Pareiškėjos nuomone, egzistuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnyje numatyti požymiai, suteikiantys pagrindą pripažinti BUAB „Statybų skliautas“ bankrotą tyčiniu: įmonės valdymo organai nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Paskutinė įmonės finansinė atskaitomybė pateikta už 2015 m. Iš jos matyti, kad 2015 metais įmonė turėjo turto už 334 927 Eur. Iš UAB „Statybų skliautas“ 2014 ir 2015 metų finansinių atskaitomybės ir aiškinamojo rašto turinio matyti, kad 2014 ir 2015 metais įmonės balanse kaip „Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai“ yra apskaityta 400 000 Lt (115 848 Eur) akcininko paskola. Įvertinus administratorės teiginius, kad įmonė 2016 metais veiklos nevykdė ir už šį laikotarpį pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai neperduoti, darytina išvada, kad 2016 metų įmonės pirminiai dokumentai neperduoti ir nuslėpti sąmoningai, siekiant nuslėpti piniginių lėšų panaudojimo neteisėtumą, suteikiant prioritetą įmonės akcininkui. Bankroto administratoriui įmonės vadovas neperdavė nei įmonės turto, nei jos finansinių dokumentų, nenurodė dokumentų ir/ar turto buvimo vietos. Neturint įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, negalimas įmonės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio, struktūros nustatymas. Šiuo aspektu egzistuoja akivaizdus tyčinio bankroto požymis ir įmonės vadovo atsakomybė už pirminių buhalterinės apskaitos neišsaugojimą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo V. P. atsiliepimu į pareiškimą prašo pareiškėjo pareiškimą atmesti. Nurodė, kad jis nepateikė įrodymų, pagrindžiančių savo reikalavimą bei nurodytas aplinkybes. Nemano, kad BUAB „Statybų skliautas“ bankrotas yra tyčinis. BUAB „Statybų skliautas“ užsiėmė statybomis, ilgainiui ši veikla įmonei tapo nuostolinga, dėl ko įmonė bankrutavo, tačiau tai nesuteikia pagrindo teigti, kad jos bankrotas buvo tyčinis. Vienintelis argumentas, kurį nurodo pareiškėjas dėl tyčinio bankroto, yra tai, kad įmonės direktorius neperdavė įmonės dokumentų bankroto administratoriui. Mano, kad ši aplinkybė nėra pagrindas pripažinti BUAB „Statybų skliautas“ bankrotą tyčiniu. Suinteresuotas asmuo nežino, dėl kokių priežasčių įmonės direktorius neperdavė įmonės dokumentų bankroto administratoriui, tačiau nemano, kad tai buvo padaryta specialiai. Pareiškėjas nenurodė nei vieno įmonės vadovo ar akcininkų neteisėto ar priešingo įmonės interesams veiksmo, nepateikė nei vieno įrodymo patvirtinančio, kad vykdant įmonės veiklą buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, ar kad tolesnė įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti savo turtinę padėtį. Vien tai, kad kai kurie verslo sandoriai nepasiteisino, kad įmonės finansinė padėtis yra sunki, ji veiklos nebevykdo ir pan., nelemia išvados, jog bankrotas įmonei sukeltas tyčia. Akivaizdu, kad versle visuomet yra rizikos elementas, dėl ko ne visi sandoriai ir apskritai veikla gali būti tik sėkminga. Tokių aplinkybių vertinimas kaip pakankamo pagrindo tyčiniam bankrotui pripažinti galėtų lemti situaciją, kad bet kuris įmonės, atsidūrusios nemokumo būsenoje ir nebegalinčios vystyti veiklos, bankrotas galėtų būti laikomas tyčiniu. Todėl šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu pareiškėjas privalo įrodyti, kad buvo atlikti konkretūs neteisėti veiksmai, kurie sukėlė įmonės tyčinį bankrotą, nurodant šių neteisėtų veiksmų laiką bei asmenis. Pareiškėjas nepateikė nei vieno įrodymo, kad buvo atlikti neteisėti veiksmai, sukėlę įmonės tyčinį bankrotą. Suinteresuoto asmens žiniomis, visos įmonės lėšos buvo panaudotos įmonės veiklai vykdyti. Įmonės dokumentų jis neturėjo, kaip ir pareigos juos saugoti ar kam nors perduoti. Įmonei yra suteikęs paskolų ir iki šiol jų nėra atgavęs, todėl pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad paskola grąžinta. Kadangi įmonė bankrutavo, jis neturėjo vilties atgauti savo paskolų, todėl ir nesikreipė dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo įmonės bankroto byloje, tačiau tai nereiškia, kad paskola jam yra grąžinta.

Suinteresuotas asmuo D. B. atsiliepimu į pareiškimą prašo pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Statybų skliautas" bankroto kilimas buvo nulemtas natūralios verslo nesėkmės, patyrus nuostolius vykdant statybas, taip pat dėl pareiškėjo ir buvusio įmonės darbuotojo R. B. piktavališko susitarimo, tačiau jokiu būdu ne dėl tyčinių jos valdymo organų veiksmų. UAB „Statybų skliautas" buvo statybinę veiklą vykdanti bendrovė, kuri specializavosi daugiabučių modernizavimo darbuose ir iš esmės visas pajamas ir užsakymus gaudavo iš viešųjų pirkimų konkursų. Jonavos rajono savivaldybėje 2010 m. rugsėjo 28 d. UAB „Statybų skliautas" laimėjo viešąjį konkursą dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbų atlikimo. Laimėto viešo konkurso vertė sudarė 932 498,94 Lt (271 026,10 Eur), tačiau UAB „Statybos skliautas" sutartyje nustatytais terminais darbų atlikti nespėjo, todėl užsakovui privalėjo sumokėti 55 577 Lt (16 096,21 Eur) dydžio netesybas. Be to, 2013 metais buvo gauta užsakovo pretenzija dėl paaiškėjusių fasado šiltinimo darbų trūkumų, dėl ko UAB „Statybų skliautas", šalindama darbų defektus, medžiagų įsigijimui išleido 115 562,10 Lt (33 469,10 Eur), o taip pat apie 115 000 Lt (3306 Eur) buvo išleisti defektų šalinimo darbams apmokėti. Šios aplinkybės nulėmė, kad turėjęs pelningu būti objektas tapo visiškai nuostolingu, todėl, siekiant stabilizuoti įmonės finansinę padėtį bendrovės akcininkas V. P., suteikdamas paskolą, į bendrovės veiklą investavo 400 000 Lt (115 848 Eur). Ši paskola akcininkui niekada nebuvo grąžinta, todėl akivaizdu, jog bendrovės valdymo organai ne tik kad nesiekė privesti bendrovės prie tyčinio bankroto, bet priešingai, stengėsi išsaugoti bendrovės veiklos tęstinumą ir mokumą. 2015 ir 2016 metais buvo laimėti du konkursai dėl daugiabučių, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), modernizavimo, kuriuose darbus vykdė (duomenys neskelbtini). Tačiau šie projektai taip pat tapo nuostolingais, dėl ko UAB „Statybų skliautas" veikla buvo sustabdyta. Pradėjus aiškintis aplinkybes, kodėl iš pažiūros pelningais turėję būti objektai, bendrovei tapo nuostolingi, paaiškėjo, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo mokami didesni įkainiai už atliekamus darbus, nei iš užsakovo UAB „Statybų skliautas“ gaunami įkainiai. Ši situacija susiklostė todėl, kad už bendravimą su subrangovais ir sąmatų sudarymą atsakingas UAB „Statybų skliautas" darbuotojas R. B. buvo geras (duomenys neskelbtini) vadovo A. M. draugas, todėl UAB (duomenys neskelbtini) buvo mokama už darbus avansu ir didesnėmis nei rinkos kainomis. Paaiškėjus šioms aplinkybėms, R. B. pasitraukė iš UAB „Statybų skliautas" užimamų pareigų ir perėjo dirbti į UAB (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės prisidėjo prie UAB „Statybų skliautas" bankroto. 2016 metais konkurencija statybos rinkoje nuolatos didėjo ir UAB „Statybos skliautas" po laimėtų konkursų dėl daugiabučių, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), modernizavimo, jokių kitų konkursų dėl daugiabučių modernizavimo nelaimėjo, todėl negavo būtinų pajamų bendrovės nuostolių dengimui ir veiklos vykdymui ir dėl to tapo nemokia. Nesant duomenų, kad UAB „Statybų skliautas" finansinių ataskaitų nepateikimas VĮ Registrų centras, nors tai ir neteisėtas neveikimas, nulėmė UAB „Statybų skliautas" bankrotą ir tokių aplinkybių pareiškėjai nenurodžius, darytina išvada, jog nėra pagrindo UAB „Statybų skliautas" bankrotą pripažinti tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Tas pats pasakytina ir apie pareiškėjo argumentus, jog UAB „Statybų skliautas" bankrotas turi būti pripažintas tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą dėl bankroto administratoriui neperduotų dokumentų. Ne visi bendrovės dokumentai nebuvo perduoti bankroto administratoriui, t. y. dalis bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų bankroto administratoriui yra perduoti. Neperduotų dokumentų dalis neperduota ne dėl kokių nors piktavališkų UAB „Statybų skliautas" buvusio vadovo D. B. veiksmų, o dėl to, kad nuo 2016 metų lapkričio UAB "Statybų skliautas" praktiškai tapo nemoki ir į bendrovės nuomotas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario mėnesį įsikėlė kiti nuomininkai, o D. B. šeimoje lėtine liga apsirgo mažametė dukra, kurią jis turėjo slaugyti. Nuo 2017 m. sausio 7 d. iki 2017 m. sausio 16 d., nuo 2017 m. vasario 13 d. iki 2017 m. vasario 24 d., nuo 2017 m. kovo 10 d., iki 2017 m. kovo 22 d. D. B. turėjo nedarbingumo pažymėjimą ligonio slaugymui, o 2017 m. kovo 31 d. buvo atleistas iš darbo, todėl bendrovės išsikraustymo iš patalpų metu D. B. ne visada dalyvavo, o tai nulėmė, kad dalis dokumentų galėjo būti prarasti. Nepaisant to, kad dalis bendrovės dokumentų nėra perduoti bankroto administratoriui, pareiškėjai nepagrindus priežastinio ryšio tarp dalies neperduotų UAB „Statybų skliautas" dokumentų ir kilusio bankroto, t. y. neįrodžius, kad UAB „Statybų skliautas" bankrotas kilo dėl to, kad buvo prarasta dalis bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų, darytina išvada, jog pareiškėjas neįrodė ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto, kuris turi būti aiškinamas ir taikomas tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateiktu tyčinio bankroto apibrėžimu, požymių. Bankroto byla UAB „Statybų skliautas" buvo iškelta anksčiau, nei kad buvusiam vadovui atsirado pareiga perduoti dokumentus bankroto administratoriui, todėl akivaizdu, jog bankroto byla UAB „Statybų skliautas" buvo iškelta ne dėl neperduotų ir/ar prarastų dalies bendrovės dokumentų, o dėl verslo nesėkmės.

Suinteresuotas asmuo T. B. atsiliepimo į pareiškimą dėl UAB „Statybų skliautas“ bankroto pripažinimo tyčiniu nepateikė. Jam pareiškimas su priedais, 2019 m. spalio 31 d. nutartis ir pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo įteiktas pasirašytinai 2019 m. lapkričio 5 d.

Atsiliepimas

UAB „Statybų skliautas“ bankroto administratorė UAB „Audata“ atsiliepimu į ieškinį prašė sprendimą priimti savo nuožiūra. Nurodė, kad UAB „Statybų skliautas“ finansinės atskaitomybės dokumentai VĮ „Registrų centrui“ Juridinių asmenų registrui nebuvo teikiami nuo 2015 metų, bankroto administratorė iki šiol neturi perduotų BUAB „Statybų skliautas“ finansinių dokumentų ir įmonės balanso, sudaryto bankroto bylos iškėlimo dieną. Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1436-324/2018 įpareigojo BUAB „Statybų skliautas“ valdymo organus per 10 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įmonei įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui UAB „Statybų skliautas“ turtą ir visus finansinius dokumentus, tačiau įmonės vadovas dokumentacijos, atspindinčios realią įmonės finansinę būklę, neperdavė. Bankroto administratorė ne kartą bandė susisiekti su buvusiu BUAB „Statybų skliautas“ vadovu telefonu, buvo tariamasi dėl susitikimų. D. B. teigė, kad trūkstamų dokumentų neturi bei jų negali perduoti. Iš bankroto administratorės turimų dokumentų matyti, kad BUAB „Statybų skliautas“ turto neturi, debitorinių skolų taip pat nėra galimybės priteisti bei išieškoti. Bankroto administratorė, neturėdama apskaitos dokumentų, negali nustatyti bankroto priežasčių (ar bankrotas yra tyčinis) ir įvertinti, ar įmonės valdymo organai savo veiksmais ar neveikimu sukėlė įmonei žalą. D. B. paaiškino, kad dokumentų perduoti negali, nes jų neturi, įmonė nuomojosi patalpas adresu (duomenys neskelbtini), kur ir buvo dokumentai. BUAB „Statybų skliautas“ sustabdė veiklą 2016 m. lapkričio mėnesį, rugsėjo - spalio mėnesiais buvo užbaigtas paskutinis objektas Marijampolėje bei gautas galutinis atsiskaitymas, kadangi buvo skola VMI, lėšos buvo nurašytos, nuo 2016 m. gruodžio 2 d. sąskaitose pinigų judėjimo nebuvo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (toliau – VSDFV) ir Valstybinė mokesčių inspekcija užblokavo sąskaitas. Darbuotojai pradėti atleidinėti nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio, palaipsniui buvo atleisti iki 2017 m. rugpjūčio; kitų nebuvo galimybės atleisti, nes sirgo, pasibaigus nedarbingumui ar ligonio slaugymui jie buvo atleisti. Pasibaigus vaiko slaugymui, VSDFV Kauno skyriaus iniciatyva 2017 m. balandžio 1 d. buvo atleistas D. B.; tuo metu, Sodros duomenimis, įmonėje dar buvo įdarbinti 6 žmonės, tarp jų ir buhalterė bei komercijos direktorius V. P. VSFFV Kauno skyriui deklaracijas bei atleidimus teikė buhalterė. Iš BUAB „Statybų skliautas“ paskutiniai atleisti darbuotojai buvo komercijos direktorius V. P. ir buhalterė A. G.. Buvęs direktorius informavo, kad BUAB „Statybų skliautas“ dokumentai yra likę pas buhalterę, jis jų nėra perėmęs ir po atleidimo jokių ryšių nepalaiko nei su įmonės komercijos direktoriumi bei su 50 proc. akcijų turinčiu V. P., nei su buhaltere A. G.. Akcininkas V. P. yra pateikęs paskolos sutartis su UAB ,,Statybu skliautas“, kurios buvo sudarytos 2012 m. vasario 28 d., 2012 m. gegužės 21 d., 2012 m. liepos 31 d., 2012 m. rugpjūčio 3 d., 2013 m. vasario 6 d.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartimi UAB „Statybų skliautas“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas G. U. (nutartis įsiteisėjo 2018 m. kovo 12 d.), 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 106 280,66 Eur sumai, 2018 m. gegužės 30 d. nutartimi patikslintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas; 2018 m. birželio 28 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; 2018 m. lapkričio 16 d., 2018 m. lapkričio 16 d., 2018 m. lapkričio 30 d., 2019 m. spalio 30 d. nutartimis patikslintas įmonės kreditorių ir finansinių reikalavimų sąrašas; 2018 m. lapkričio 30 d. nutartimi G. U. atstatydintas iš BUAB „Statybų skliautas“ administratoriaus pareigų ir administratore paskirta UAB „AUDATA“. Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi paskyrė UAB „Statybų skliautas“ direktoriui D. B. 1000 Eur baudą už Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartimi nustatytų įpareigojimų nevykdymą. Nurodė, kad baudos paskyrimas neatleidžia D. B. nuo Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartyje jam nustatytų įpareigojimų įvykdymo ir nustatė 10 dienų terminą perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 12 d. nutartimi sumažino Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi D. B. paskirtą 1000 Eur baudą iki 400 Eur.

Pažymėtina, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – ir JANĮ), reguliuojantis juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus, jam įsigaliojus neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomas ĮBĮ.

Nagrinėjamu atveju UAB „Statybų skliautas“ bankroto procedūra inicijuota galiojant ĮBĮ nuostatoms, pareiškimas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu teismui gautas iki JANĮ įsigaliojimo, todėl taikytinos ginčo klausimo sprendimui taikytinos ĮBĮ nuostatos.

Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto, sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis). Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog yra bent vienas iš šioje dalyje nurodytų požymių, dėl kurių kilo bankrotas, šio straipsnio 3 dalyje yra apibrėžtos sąlygos, kurias nustačius tyčinio bankroto faktas yra preziumuojamas.

Sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiama tyčinio bankroto apibrėžtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad esminis tyčinio bankroto elementas yra įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai, įtvirtinti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinės, baudžiamosios atsakomybės taikymą ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą pripažinti BUAB „Statybų skliautas“ bankrotą tyčiniu grindžia dviem pagrindais: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas); 2) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas PVM arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

Viena iš bendrovės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Teismų praktikoje pažymėta, kad bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos, dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016).

Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai bendrovės valdymo organai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016). Tačiau perduoti įmonės turtą ir dokumentus bankroto administratoriui gali būti įpareigoti ir kiti asmenys (ankstesnis įmonės vadovas, faktinis vadovas, savininkas ir kt.), jeigu bylos duomenys patvirtina, jog turtas ir dokumentai yra pas šiuos asmenis ir nebuvo perduoti paskutiniam de jure įmonės vadovui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-890-381/2017).

Byloje nustatyta, kad nuo 2006 m. balandžio 11 d. iki bankroto bylos iškėlimo bendrovės direktoriumi buvo paskirtas D. B., kuriam taip pat priklausė 25 proc. bendrovės akcijų. Byloje nėra duomenų, kad šiuo laikotarpiu įmonės vadovo pareigas ėjo kiti asmenys. Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 27 d. nutartimi, kuria UAB „Statybų skliautas“ iškelta bankroto byla, be kita ko, nustatė pareigą valdymo organams perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Terminas įvykdyti pareigą perduoti dokumentus ir turtą pasibaigė 2018 m. kovo 27 d. Iš civilinės bylos Nr. eB2-244-324/2020 duomenų nustatyta, kad tik 2018 m. balandžio 3 d. ir 2018 m. gegužės 7 d. dokumentų priėmimo-perdavimo aktais dalį įmonės dokumentų UAB „Statybų skliautas“ direktorius D. B. perdavė bankroto administratoriui. Tačiau bankroto administratorius, peržiūrėjęs perduotus dokumentus, nustatė, kad nėra pateikta 2013-2017 m. darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių bei darbo laiko apskaitos žiniaraščių; 2013-2017 m. finansinės atskaitomybės dokumentų, taip pat balanso ir pelno-nuostolio ataskaitos bankroto iškėlimo dieną; 2013-2017 m. didžiosios knygos; 2014-2017 m. banko dokumentų; darbo sutarčių su darbuotojais; ataskaitų Valstybinei mokesčių inspekcijai, Sodrai. Nors, kaip minėta, pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai, tačiau įmonės vadovas iš pradžių nurodė, kad dokumentus turi įmonės buhalterė A. G., vėliau – kad įmonės dokumentai buvo neišsaugoti per kraustymąsi iš buveinės patalpų 2017 m. vasario mėn., kadangi įmonės direktorius dėl dukters slaugymo ne visada galėjo dalyvauti kraustymosi procese. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje imperatyviai nustatyta, kad už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsakovo ūkio subjekto vadovas. Prašydamas sumažinti Kauno apygardos teismo paskirtą baudą D. B. nurodė, kad jis intensyviai bando trūkstamus dokumentus surasti ir pateikti naujai bankroto administratorei, tačiau iki šio laiko trūkstami dokumentai nebuvo perduoti. UAB „Statybų skliautas“ direktorius D. B. nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes dėl kraustymosi metu prarastų dokumentų, kokie nuomininkai perėmė bendrovės naudotas patalpas, nenurodė, kokių aktyvių veiksmų jis ėmėsi siekdamas nustatyti šių dokumentų buvimo vietą ir dėl jų neišsaugojimo kaltus asmenis. Teismo vertinimu, įmonės vadovo nurodytos priežastys nėra svarbios priežastys, pateisinančios įmonės valdymo organų pareigos perduoti bankroto administratorei buhalterinės apskaitos dokumentus nevykdymą, todėl spręstina, jog trūkstami dokumentai, kurie faktiškai yra svarbiausi įmonės veiklos duomenys, neperduodami sąmoningai.

Aiškindamas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio santykį su veiksmais, kuriais iš esmės pabloginama įmonės padėtis ir kurie priežastiniu ryšiu susiję su įmonės nemokumu, kasacinis teismas yra nurodęs, kad tyčinio bankroto požymio, įtvirtinto ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte, specifika pasireiškia tuo, kad dėl apgaulingai ir (arba) netinkamai vykdytos buhalterinės apskaitos arba neišsaugotų buhalterinės apskaitos dokumentų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kai nėra galimybės visiškai ar iš dalies nustatyti šių aplinkybių, tampa neįmanoma ar itin sudėtinga įvertinti įmonės nemokumo priežastis – ar šis nemokumas buvo sukeltas sąmoningais veiksmais, ar jau nemokios įmonės padėtis sąmoningai buvo dar esmingai pabloginta. Tokių veiksmų egzistavimui ir priežastiniam ryšiui su nemokumu nustatyti būtina tirti įmonės finansinius dokumentus, jos valdymo organų sprendimus, sudarytus sandorius ir pan., tačiau šių aplinkybių neįmanoma ištirti, kai trūksta atitinkamų duomenų, nes bankroto administratoriui nebuvo perduoti reikalingi įmonės apskaitos dokumentai arba buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai. Dėl šios priežasties, esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo nullus commodum capere de sua injuria propria (niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).

Tiek Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalis, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ 123 punktas nustato, kad metinių finansinių ataskaitų rinkinys juridinių asmenų registrui turi būti pateiktas per 30 dienų nuo momento, kai yra patvirtinamas įstatymų ir juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka. Už šios pareigos vykdymą yra atsakingas įmonės vadovas (Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 28 straipsnis). Kadangi eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos (ABĮ 24 straipsnio 1 dalis), todėl bendrovei tenka pareiga vėliausiai iki einamųjų metų gegužės 31 d. pateikti metinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui už praėjusius mokestinius metus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „Statybų skliautas“ juridinių asmenų registrui paskutinį kartą savo finansinės atskaitomybės dokumentus pateikė už 2015 m. Šis faktas patvirtina, kad įmonės vadovas nevykdė jam teisės aktais nustatytos pareigos teikti juridinių asmenų registrui bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus. Tai, kad nagrinėdamas bankroto bylas teismas privalo būti aktyvus, neatleidžia byloje dalyvaujančių asmenų nuo įrodinėjimo pareigos. Šiuo atveju pažymėtina, jog buvę UAB „Statybų skliautas“ vadovai ir bankroto bylą nagrinėjančiam teismui nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie realią bendrovės finansinę padėtį, bei nenurodė, kodėl nevykdė pareigos juridinių asmenų registro tvarkytojui teikti bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus. Net ir šiuo metu bankroto administratorei taip pat nėra perduotas 2016-2017 m. finansinių ataskaitų rinkinys.

Įvertinusi nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad įmonės direktorius D. B. nevykdė teisės aktais nustatytos pareigos teikti juridinių asmenų registrui finansinių atskaitomybių rinkinius, todėl yra pagrindas pripažinti BUAB „Statybų skliautas“ bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Iš bankroto administratorės pateiktų banko sąskaitų išrašų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. iš bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervedamos didelės sumos lėšų, kurių didelę dalį (123 060 Eur) sumą UAB „Statybų skliautas“ direktorius D. B. išgrynino. Tokios operacijos vyko ir tuo metu, kai bendrovė jau buvo susidūrusi su finansiniais sunkumais. Nesant tai pagrindžiančių įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, abejonių kelia ir UAB „Statybų skliautas“ mokėjimai UAB (duomenys neskelbtini), kurios akcininkas ir direktorius yra J. P. Pareiškėjo duomenimis, jis yra UAB „Statybų skliautas“ akcininko (duomenys neskelbtini). Šios įmonės buveinė yra adresu (duomenys neskelbtini), t.y. patalpose, kuriose iki UAB „Statybų skliautas“ bankroto veikė pastaroji įmonė. Nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. UAB „Statybų skliautas“ UAB „(duomenys neskelbtini) pervedė 225 012,03 Eur. Nors UAB „Statybų“ skliautas“ akcininkas V. P. atsiliepime į pareiškimą teigia, kad įmonei yra suteikęs paskolų ir iki šiol jų nėra atgavęs, pateikia 2012 m. vasario 28 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria V. P. įsipareigojo UAB „Statybų skliautas“ suteikti 100 000 Lt paskolą, 2012 m. gegužės 21 d. paskolos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini)– 75 000 Lt paskolą, 2012 m. liepos 31 d. paskolos sutartimi (duomenys neskelbtini) – 120 000 Lt paskolą, 2012 m. rugpjūčio 3 d. paskolos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) – 30000 Lt paskolą, 2013 m. vasario 6 d. paskolos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) – 75 000 Lt paskolą, nesant buhalterinės apskaitos dokumentų nėra galimybės nustatyti, ar šios paskolos buvo suteiktos. Be to, iš byloje esančių bendrovės banko sąskaitų išrašų matyti, kad 2015 m. vasario 24 d. V. P. grąžinta 2500 Eur suteiktos paskolos suma, 2015 m. gruodžio 21 d. – 4000 Eur suma; šiam asmeniui, kaip atskaitingam asmeniui, 2015 m. rugsėjo 4 d. buvo išmokėta 1000 Eur, 2015 m. lapkričio 5 d. – 8725,75 Eur, 2015 m. gruodžio 21 d. – 1569,88 Eur, 2016 m. sausio 11 d. – 1270,53 Eur, 2016 m. gegužės 24 d. – 3460,29 Eur.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad nurodytų dokumentų neperdavimas bankroto administratorei reiškia netinkamą bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą ir tokie veiksmai laikytini sąmoningu siekimu neatskleisti bendrovės tikrosios finansinės padėties, buvusios iki bankroto bylos iškėlimo, taip pažeidžiant kreditorių interesus. Įvertinęs faktų dėl neperduotų dokumentų visumą teismas daro išvadą, kad šiuo atveju buhalterinės apskaitos dokumentų dalies neperdavimas bankroto administratoriui neleido nustatyti tikrųjų įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatų, turto sudėties, identifikuoti su tuo susijusių operacijų ar patikrinti (patvirtinti) įmonės atliktų ūkinių operacijų ir veiksmų teisėtumą. Nurodytos aplinkybės pagrindžia ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį dėl įmonės buhalterinės apskaitos netinkamo tvarkymo, dėl kurio negalima nustatyti įmonės veiklos rezultatų ar jos nemokumą lėmusių priežasčių. Tuo vadovaujantis konstatuotina, kad BUAB „Statybų skliautas“ bankrotą iš esmės lėmė buvusio BUAB „Statybų skliautas“ direktoriaus D. B. nevykdytos pareigos, susijusios su įmonės buhalterinės apskaitos organizavimu. Dėl netvarkytos ir neišsaugotos teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos dokumentų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, kas apsunkino įmonės kreditorių galimybės gauti finansinių reikalavimų patenkinimą, todėl BUAB „Statybų skliautas“ bankrotas pripažintinas tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose numatytais pagrindais.

Pripažinus bankrotą tyčiniu, bankroto administratorė turi teisę ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos patikrinti BUAB „Statybų skliautas“ sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais (JANĮ 72 straipsnis).

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos šios nutarties kopija pateiktina prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, taip pat šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai (JANĮ 71 straipsnio 4 dalis, 33 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokų įstatymo 155 straipsnio 1 dalimi, 71 straipsniu, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, 20 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) prašymą dėl UAB „Statybų skliautas“ bankroto pripažinimo tyčiniu patenkinti.

Pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „Statybų skliautas“, juridinio asmens kodas 300561043, bankrotą tyčiniu.

Nustatyti, kad tyčinis bankrotas yra sukeltas D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), veiksmais.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios nutarties priėmimo jos patvirtintą kopiją išsiųsti D. B., V. P., T. B., pareiškėjai ir bankroto administratorei.

Įsiteisėjus šiai nutarčiai, apie tyčinio bankroto pripažinimą pranešti Kauno apygardos prokuratūrai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išsiunčiant šios nutarties patvirtintą kopiją.

Įpareigoti bankroto administratorę uždarąją akcinę bendrovę „Audata“ su šia nutartimi supažindinti kreditorius.

Dėl nutarties per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Virginija Gudynienė