- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-21
- Bylos Nr.
- e2A-417-881/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00007-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė (pirm.), Asta Radzevičienė, Jūratė Varanauskaitė
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Varmega“, 191-oji butų savininkų bendrija
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija
- Atsakovas
- STATYBŲ SKLIAUTAS
- Ieškovas
- UAB „Varmega“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, Lietuvos draudimas
- Kategorijos
- 3.4.3.14Įmonės pabaiga
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės ir Jūratės Varanauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Varmega“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. eB2-244-324/2020, kuriuo tenkintas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Statybų skliautas“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės bendrijos „Audata“ prašymas dėl įmonės pabaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismo 2018 vasario 27 d. nutartimi bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir BUAB) „Statybų skliautas“ buvo iškelta bankroto byla.
2. 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi patvirtinti įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai, kurie vėlesnėmis nutartimis buvo patikslinti. 2018 m. birželio 28 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Šalies argumentai
3. Nemokumo administratorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Audata“ pateikė teismui prašymą priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos, taip pat pratęsti likvidavimo procedūros terminą. Nurodė, kad įmonė ilgalaikio, trumpalaikio turto ir transporto priemonių neturi, veikla nebevykdoma, lėšų nėra, o gautos lėšos paskirstytos. Taip pat gauta Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pažyma, kuri patvirtina, kad įmone neturi neįvykdytų aplinkosauginių įsipareigojimų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimu pripažino BUAB ,,Statybų skliautas“ veiklą pabaigusia ir netenkino nemokumo administratorės prašymo pratęsti likvidavimo procedūros terminą.
5. Teismas nustatė, kad nemokumo administratorės prašymas dėl bankrutavusios atsakovės pabaigos teismui pateiktas 2020 m. lapkričio 3 d., t. y. po Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) įsigaliojimo, tačiau juridinio asmens pabaiga yra juridinio asmens likvidavimo procedūros baigiamoji stadija, o nutartis dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto buvo priimta galiojant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymui (toliau – ir ĮBĮ), todėl juridinio asmens pabaigai taikomos ĮBĮ nuostatos.
6. Įvertinęs galutinę bankroto ataskaitą, patvirtintą Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartimi, ir nemokumo administratorės pateiktą likvidavimo aktą, teismas nustatė, kad bankroto proceso metu gauta 800 Eur pajamų už parduotą turtą (transporto priemones), kurios buvo panaudotos iki 2018 m. lapkričio 30 d. turėtoms bankroto administravimo išlaidoms ir bankroto administratorės atlyginimui. Taip pat byloje nustatyta, kad BUAB „Statybų skliautas“ ilgalaikio ir trumpalaikio turto neturi, veiklos nevykdo, debitorinių įsiskolinimų ir piniginių lėšų neturi, gautos lėšos paskirstytos, liko nepatenkinti 111 622,33 Eur finansiniai reikalavimai, visi būtini įstatymo numatyti veiksmai bankroto procese atlikti. Be to, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. rugsėjo 17 d. pažyma patvirtina faktą, kad BUAB „Statybų skliautas“ su Aplinkos apsaugos departamentu yra atsiskaičiusi ir aplinkosauginių įsipareigojimų neturi.
7. Pirmosios instancijos teismas, patikrinęs viešus registrus, nenustatė, kad įmonė turėtų registruotino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, taip pat sprendimo priėmimo dienai įmonė bylų teismuose neturėjo bei nebuvo galiojančių laikinųjų apsaugos priemonių. Byloje kreditoriai nepateikė teismui argumentų ar įrodymų, kad bankroto procedūra negali būti baigiama ir yra aplinkybių, dėl kurių ji turėtų būti tęsiama.
8. Teismas, įvertinęs tai, kad likvidavimo procedūros yra užbaigtos ir yra pagrindas priimti sprendimą dėl BUAB „Statybų skliautas“ veiklos pabaigos, netenkino prašymo pratęsti likvidavimo termino. Be to, nemokumo administratorė nenurodė priežasčių, kodėl likvidavimo procedūros tūrėtų būti tęsiamos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliantė UAB „Varmega“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą, taip pat priimti su apeliaciniu skundu teikiamus naujus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 27 d. nutartimi pripažino BUAB „Statybų skliautas“ bankrotą tyčiniu, nes nustatė, kad bankrotas yra sukeltas D. B., buvusio BUAB „Statybų skliautas“ direktoriaus ir akcininko tyčiniais veiksmais. Kauno apygardos prokuratūroje 2020 m. kovo 16 d. gauta minėta nutartis, kuria atsakovės bankrotas pripažintas tyčiniu. Įsiteisėjusi nutartis 2020 m. kovo 19 d. persiųsta Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ajam skyriui (toliau – Kauno apskrities VPK KP ENTV 2-asis skyrius), kuris 2020 m. kovo 25 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl BUAB „Statybų skliautas“ tyčinio bankroto. Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė R. Č. 2020 m. spalio 7 d. nutarimu atmetė 2020 m. rugsėjo 29 d. skundą dėl 2020 m. kovo 25 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėja 2020 m. spalio 22 d. nutartimi tenkino iš dalies apeliantės 2020 m. spalio 14 d. skundą dėl Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės R. Č. 2020 m. spalio 7 d. nutarimo, panaikino nutarimo dalį, kuria buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Kauno apskrities VPK KP ENTV 2020 m. lapkričio 30 d. pranešimu informavo apeliantės atstovą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-47140-20 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnį.
9.2. Ikiteisminiame tyrime BUAB „Statybų skliautas“ pripažinus civiline ieškove, kuriai galėjo būti padaryta didelė finansinė žala, iš kaltų asmenų priteistos žalos atlyginimas galėtų būti paskirstytas kreditorių interesų tenkinimui. Taigi, galima daryti išvadą, kad nėra įgyvendintos ĮBĮ numatytos būtinos likvidavimo procedūros, nėra realizuotos reikalavimo teisės, nes ikiteisminio tyrimo metu gali paaiškėti, kad BUAB „Statybų skliautas“ padaryta didelė žala, arba pati įmonė padarė didelės finansinės žalos kreditoriams. Abiem atvejais, nukentėję asmenys iš asmenų, pripažintų kaltais dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, reikalaus atlyginti jų patirtą materialinę žala. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindai, dėl kurių BUAB „Statybų skliautas“ veiklos pabaiga yra negalima.
Atsiliepimas
10. Atsakovės BUAB „Statybų skliautas“ nemokumo administratorė UAB „Audata“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-47140-20 užbaigtas, o vėliau ir baudžiamoji byla, jei tokia bus iškelta, gali būti išnagrinėta ir užbaigus BUAB „Statybų skliautas“ bankroto bylą. Atsakovės bankroto procedūros negalima dirbtinai vilkinti ir tęsti tik dėl to, kad apeliantė nori patenkinti savo interesus.
10.2. Buvęs atsakovės vadovas neperdavė didžiosios dalies dokumentų, todėl tikrosios bendrovės padėties nustatyti nebuvo ir nėra įmanoma. Dar bankroto bylos pradžioje nemokumo administratorė kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimu buvo įpareigota kreiptis į teismą dėl žalos priteisimo iš BUAB „Statybų skliautas“ valdymo organų, į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl galimai nusikalstamos veikos padarymo, tačiau minėtos dokumentų neperdavimo aplinkybės pagrindu teismas šį įpareigojimą pripažino nepagrįstu. Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartyje sutiko su nemokumo administratorės teiginiais, kad neperėmus visų dokumentų, nėra objektyvios galimybės įvertinti, ar įmonės valdymo organai savo veiksmais (veikimu / neveikimu) sukėlė kokią nors žalą, juolab įtarti galimą jų nusikalstamą veiką ir kreiptis dėl to į atitinkamą tyrimą organizuojančias institucijas.
10.3. Tuo atveju, jei ikiteisminiame tyrime buvęs bendrovės vadovas D. B. būtų pripažintas kaltu, apeliantei jos patirta žala būtų atlyginta. Apeliantė su skundu pateikė naujus įrodymus, kuriuos laiko svariais svarstant dėl sprendimo dėl bendrovės veiklos pabaigos panaikinimo, tačiau šie įrodymai tik liudija apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuris gali būti sėkmingai tęsiamas ir palikus galioti skundžiamą sprendimą. Hipotetinė galimybė, kad buvęs BUAB „Statybų skliautas“ vadovas D. B. ikiteisminio tyrimo metu bus pripažintas kaltu, arba kad kalta dėl kreditoriams padarytos žalos bus pripažinta pati atsakovė, nėra pakankamai pagrindas tęsti bankroto procedūrą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstat uoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo bankrutavusios atsakovės veikla pripažinta pasibaigusia dėl bankroto, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
13. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
14. Apeliantė kartu su skundu pateikė 2020 m. spalio 14 d. skundo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjui kopiją; Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2020 m. spalio 22 d. nutartį; Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2020 m. lapkričio 30 d. pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-47140-20.
15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliantė pateiktais naujais rašytiniai įrodymais įrodinėja naujai paaiškėjusią aplinkybę – ikiteisminio tyrimo dėl tyčinio bankroto pradėjimą, kuriuo ir grindžiamas apeliantės apeliacinis skundas, sprendžia juos priimti ir vertinti kartu su kitais byloje esančiais duomenimis. Priimami įrodymai buvo pateikti su apeliaciniu skundu, atsakovės BUAB „Statybų skliautas“ nemokumo administratorė turėjo galimybę su jais susipažinti ir dėl jų pasisakyti atsiliepime į apeliacinį skundą, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad šių įrodymų priėmimas nepažeis byloje dalyvaujančių asmenų teisių ir įrodymų vertinimo taisyklių.
16. BUAB „Statybų skliautas“ nemokumo administratorė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. eB2-1436-324/2018, dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo ir 2018 m. spalio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. eB2-1436-324/2018, dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo. Nors nemokumo administratorė nesuformulavo reikalavimo dėl šių įrodymų priėmimo, teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nemokumo administratorės pateiktos pirmosios instancijos teismo nutartys priimtos atsakovės BUAB „Statybų skliautas“ nemokumo byloje, juos atsisako priimti kaip perteklinius.
Dėl įmonės pabaigos teisėtumo ir pagrįstumo
17. Apeliantė UAB „Varmega“ apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl atsakovės BUAB „Statybų skliautas“ pabaigos. Nesutikimą su skundžiamu sprendimu apeliantė grindžia aplinkybe, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyba yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-47140-20 dėl tyčinio bankroto.
18. Bankroto bylos nagrinėjimas susideda iš kelių etapų – bankroto bylos iškėlimo, kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tvirtinimo, įmonės likvidavimo dėl bankroto, taip pat kitų su bankrotu susijusių procedūrų. Likvidavimo procedūros baigiamoji stadija yra juridinio asmens pabaiga. Pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad nutartis dėl BUAB „Statybų skliautas“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto buvo priimta galiojant ĮBĮ, todėl sprendžiant dėl įmonės pabaigos taikomos ĮBĮ nuostatos.
19. ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos po to, kai bankroto administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nurodytus dokumentus ir Aplinkos apsaugos departamento pažymą. Pagal ĮBĮ 31 straipsnio 8 punktą, likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius pateikia teismui likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus.
20. Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas, gavęs iš bankrutavusios įmonės bankroto administratoriaus dokumentus, būtinus klausimo dėl įmonės pabaigos išsprendimui (nurodytus ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje), gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, jog atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007; 2013 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2224/2013; kt.). Tokios aplinkybės turi būti itin kruopščiai aiškinamos tais atvejais, kai kreditorius ar kreditoriai teikia argumentus dėl to, jog bankroto procedūros atliktos ar užbaigtos netinkamai, jog administratorius (likvidatorius) neišnaudojo visų galimybių tenkinant kreditorių reikalavimus, jog priimti sprendimą dėl bankrutavusios įmonės pabaigos dar nėra pakankamo pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007; 2012 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1851/2012, kt.).
21. Taigi, bankroto procedūros ĮBĮ 32 straipsnio pagrindu gali būti užbaigiamos, bankroto administratoriui pateikus teismui minėtus dokumentus (procesinio pobūdžio sąlygos) bei įrodymus, jog buvo išnaudotos visos protingos ir būtinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti (materialaus pobūdžio sąlyga). Pastarosios sąlygos vertinimas turi būti atliekamas siekiant įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, kad kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimtimi, jeigu administratorius atliktų papildomus veiksmus, susijusius su bankrutavusios įmonės bankroto procedūrų vykdymu. Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas, nesant prima facie (iš pirmo žvilgsnio pakankamų) įrodymų apie realios galimybės egzistavimą tokiu būdu patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus didesne apimtimi, neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007; 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-979/2014).
22. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-906-324/2020, atsakovės BUAB „Statybų skliautas“ bankrotas pripažintas tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose numatytais pagrindais. Ta pačia nutartimi nustatyta, kad tyčinis bankrotas sukeltas buvusio BUAB „Statybų skliautas“ direktoriaus D. B. veiksmais. Apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyba yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-47140-20 dėl tyčinio bankroto.
23. Vis dėlto, teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apeliantės apeliacinio skundo argumentams, kad nėra išnaudotos visos galimybės kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti, kadangi dėl pradėto ikiteisminio tyrimo gali paaiškėti, jog dėl asmenų nusikalstamų veiksmų, tretieji asmenys turi atlyginti žalą kreditoriams ar kad žala padaryti pačiam juridiniam asmeniui. Todėl daroma išvada, kad nėra įgyvendintos ĮBĮ numatytos būtinos likvidavimo procedūros, nėra realizuotos reikalavimo teisės.
24. Pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau išaiškinta, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl tyčinio bankroto nėra kliūtis priimti sprendimą dėl pabaigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-701-798/2016).
25. Be to, kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad pasibaigus juridiniam asmeniui, kuris buvo skolingas savo kreditoriui bankroto byloje neišieškotą finansinio reikalavimo sumą, pasibaigia ir bankroto byla, kurioje teikiamas prioritetas visų to juridinio asmens kreditorių lygiateisiškumui. Nuo to momento kiekvienas dėl tyčinio bankroto likviduotos bendrovės kreditorius, kurio finansiniai reikalavimai (jų dalis) nebuvo patenkinti bankroto byloje, turi teisę individualiai reikšti tiesioginius reikalavimus dėl žalos (skolininkės bankroto byloje neišieškotos finansinio reikalavimo sumos) atlyginimo atsakingam dėl tyčinio bankroto asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
26. Tai reiškia, kad apeliantė savo galimai pažeistas teises dėl skolininkės BUAB „Statybų skliautas“ tyčinio bankroto galės ginti ir po šios įmonės likvidavimo ir išregistravimo dėl bankroto reikšdama tiesioginį ieškinį dėl tyčinio bankroto atsakingam asmeniui (-ims). Įvertinus nurodytą teismų praktiką, atmetami apeliantės apeliacinio skundo argumentai, kad neužbaigus ikiteisminio tyrimo dėl tyčinio bankroto procedūrų (nebaigus baudžiamojo proceso), negalima priimti sprendimo dėl įmonės pabaigos. Priešingai, kaip minėta, atsakovės bankrotas pripažintas tyčiniu įsiteisėjusia teismo nutartimi, todėl savo galimai pažeistas teises apeliantė gali ginti individualiai net ir po BUAB „Statybų skliautas“ bankroto procedūrų pabaigos.
Dėl procesinės baigties
27. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl BUAB ,,Statybų skliautas“ pabaigos, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliantės UAB „Varmega“ apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.