- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-05
- Bylos Nr.
- e2A-265-565/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-02193-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Neringa Švedienė, Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- R. G.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui R. G. dėl teismo sprendimo priverstinio vykdymo (statinio nugriovimo ir statybvietės sutvarkymo) išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) ieškiniu prašė iš skolininko R. G. priteisti 27 684,82 Eur statinio nugriovimo ir statybvietės sutvarkymo išlaidų.
2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas R. G. įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo įpareigotas savo lėšomis per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius: nugriauti savavališkai pastatytą ir susietą su esamu pastatu plytų mūro statinį, esantį (duomenys neskelbtini), ir nurodytą Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007-03-08 surašytame savavališkos statybos akte, sutvarkyti statybvietę (Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-11-675/2010; Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1100-520/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300/2011). Ukmergės rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. P2-24-759/2012 pakeitė sprendimo vykdymo tvarką ir nustatė, kad Inspekcija turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą ir susietą su esamu pastatu plytų mūro statinį, sutvarkyti statybvietę, nugriovimo išlaidas išieškant iš atsakovo R. G.. 2014 m. balandžio mėnesį statinys Inspekcijos pasamdyto rangovo buvo nugriautas priverstinio vykdymo procese. Inspekcijos specialistas sudarė bazinę griovimo ir statybvietės tvarkymo darbų sąmatą, kuri sudaro 121 000,20 Lt. Pagal Inspekcijos ir rangovo UAB „Tvirta“ sudarytas sutartis sąmatoje nurodytai bazinei kainai buvo pritaikyta 21 % nuolaida. Teismo sprendimui įvykdyti reikėjo 121 000,20 Lt – 21 % = 95 590,16 Lt (27 684,82 Eur). Rangovo atlikti darbai priimti 2014-04-04 atliktų darbų aktu Nr. 22/14/SU-59-(5.21), rangovui sumokėta 2014-04-18 pagal 2014-03-27 PVM sąskaitą faktūrą serija TVR Nr. 2014/03-12.
3. Atsakovas R. G. su ieškiniu nesutiko, prašė civilinę bylą nutraukti, pakartotinį Inspekcijos ieškinį dėl vykdymo išlaidų priteisimo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime nurodė, kad prie griovimo darbų ieškovas priskyrė darbus, kurie nebuvo pripažinti kaip savavališki 2007-03-08 savavališkos statybos akte ir dėl kurių nebuvo ginčo civilinėje byloje Nr. 2-11-675/2010. 2007-03-08 Akte kaip neteisėti (savavališki) nurodyti tik šie darbai (statinio konstrukcijos): pirmo aukšto mūro darbai (sienos), medinė perdanga tarp pirmo ir antro aukšto, antro aukšto mūro darbai (sienos). Iš ieškovės pateiktos 2014-01-13 lokalinės sąmatos S001 matyti, jog į griovimo darbus įskaičiuojama ir pamatų po 1 aukšto sienomis išardymas, monolitinės perdangos virš rūsio išardymas. Šie darbai niekada nebuvo pripažinti savavališkais, todėl ieškovė neturi teisės šių darbų griauti ir prašyti atlyginimo už jų griovimą. Be to, buvo nugriauta daugiau konstrukcijų, nei reikėjo nugriauti. Išgriautos (išardytos) tik pasirinktos statinio konstrukcijos (nebuvo nugriauta I aukšto siena, kuri susieta su PC ,,IKI cento” parduotuvės siena, taip pat visos I ir II aukšto sienos (2014-01-06 Aktas) ir po jais esantys pamatai). Ieškovė netinkamai įvykdė teismo sprendimą ir neteisėtai siekia praturtėti atsakovo sąskaita. Be to, Inspekcija beveik prieš du metus, t. y. 2013-10-29, kreipėsi į Ukmergės rajono apylinkės teismą su prašymais išieškoti teismo sprendimui įvykdyti lėšas iš atsakovo už statinio, esančio (duomenys neskelbtini), nugriovimą (civilinė byla Nr. P2-6-879/2014), tačiau 2014-04-14 pareikštų prašymų atsisakė, todėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinė byla buvo nutraukta. Pagal CPK 294 straipsnio 2 dalį, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalima.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovo R. G. 27 684,82 Eur Inspekcijos naudai; priteisė iš atsakovo R. G. į valstybės biudžetą 623 Eur žyminio mokesčio; priteisė iš atsakovo R. G. 1 500 Eur Inspekcijos naudai už ekspertui išmokėtą sumą; priteisė iš atsakovo R. G. 150 Eur ekspertui L. U. už jo dalyvavimą 2018 m. sausio 23 d. teismo posėdyje. Teismas nustatė, kad:
Šalies argumentai
5.1. Ukmergės rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą Nr. P2-6-879/2014 dėl teismo sprendimo vykdymui reikiamų lėšų išieškojimo, kurioje Inspekcija kreipėsi į teismą, prašydama išieškoti teismo sprendimui įvykdyti reikiamas lėšas iš R. G., tačiau savo reikalavimų atsisakė. Ieškovė minėtoje byloje buvo pareiškusi pareiškimą vykdymo procese dėl teismo sprendimo vykdymui reikiamų lėšų išieškojimo. Šioje civilinėje byloje ieškovė pareiškė teismui ieškinį dėl teismo sprendimo priverstinio vykdymo (statinio nugriovimo ir statybvietės sutvarkymo) išlaidų priteisimo. Todėl nelaikytina, kad ieškovė pareiškė tapatų ieškinį;
5.2. atsakovas iki 2007 m. vasario mėnesio 28 d. neteisėtai, neturėdamas tam leidimo, valstybiniame žemės sklype, kuris yra (duomenys neskelbtini), pradėjo vykdyti savavališką plytų mūro statinio statybą, kurios metu atlikti pirmo aukšto mūro darbai, sudėti langai ir durys, padarytas medinis perdengimas, pradėti antro aukšto mūro darbai, statybos darbams naudojamos senos statybinės medžiagos, savavališkas statinys susietas su esamu pastatu, nuosavybės teise priklausančiu 3 savininkams: V. R. (teisių perėmėja mirus A. R.), S. S., R. G., viena siena priblokuota prie parduotuvės „IKI“. Pastatas, prie kurio atsakovas statė priestatą, patenka į kultūros vertybės Ukmergės senamiestis (vertybės kodas – U36) teritoriją. Kultūros paveldo departamentas nesutiko, kad atsakovas vykdytų tokią statybą, atsakovo statomo priestato išmatavimai yra 17 x 11 m (2007-03-08 Savavališkos statybos aktas Nr. (100)-11.6), o senojo ūkinio pastato 2J1/p išmatavimai buvo 6,52 x 2 m. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11-675/2010, kuris patikslintas Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1100-520/2010, atsakovas įpareigotas pašalinti savavališkos statybos pasekmes: nugriauti savavališkai pastatytą ir susietą su esamu pastatu plytų mūro statinį, esantį (duomenys neskelbtini), ir nurodytą Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007-03-08 surašytame savavališkos statybos akte, sutvarkyti statybvietę;
5.3. atsakovas nevykdė įsiteisėjusiais teismų sprendimais jam nustatytų įpareigojimų. Dėl antstolio patvarkymo nevykdymo atsakovui buvo skirta bauda, o Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutartimi Nr. P2-24-759/2012 vykdymo procese buvo pakeista vykdymo tvarka, kuria ieškovei pripažinta teisė nugriauti savavališkai pastatytą ir susietą su esamu pastatu plytų mūro statinį, esantį (duomenys neskelbtini), ir nurodytą Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007-03-08 surašytame savavališkos statybos akte, sutvarkyti statybvietę, nugriovimo išlaidas išieškant iš atsakovo R. G.;
5.4. Inspekcija 2013 m. lapkričio 15 d. ir rangovas UAB ,,Tvirta“ sudarė griovimo darbų rangos sutartį Nr. (5.21)-SU-189 (toliau – ir Rangos sutartis), pagal kurią rangovas įsipareigojo atlikti statinio, esančio (duomenys neskelbtini), griovimo darbus ir jų statybvietės sutvarkymo darbus. 2014 m. sausio 13 d. Inspekcijos specialistas O. A., patikslinęs 2013 m. spalio mėnesio sąmatą, sudarė objekto – Savavališka statyba (duomenys neskelbtini), lokalinę sąmatą S001 viso 121 000,20 Lt (35 044,08 Eur) sumai. Kaip matyti iš šios sąmatos 6 ir 7 skyriaus, atitinkamai, už statybinio laužo išvežimą buvo priskaičiuota bendra 10 861,14 Eur (37 501,36 Lt) suma, o už grunto atvežimo darbus (grunto atvežimas, duobių užpylimas) – 7 553,18 Eur (26 079,64 Lt). Faktiškai pusę paskaičiuotos sumos, t. y. 18 414,32 Eur (60 581 Lt) sudarė šiukšlių išvežimas, grunto atvežimas ir dalis užpylimo darbų;
Atsiliepimas
5.5. atsakovo teiginiai, kad 2013 m. lapkričio 15 d. sutarties Nr. (5.21)-SU-189 priedas – Plytų mūro statinio, esančio (duomenys neskelbtini), griovimo darbų Apraše yra suklastotas yra nepagrįsti ir buvo paneigti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartimi Nr. 2-1535-981/2015, kuria atmestas R. G. prašymas dėl proceso atnaujinimo byloje Nr. 2-940-675/2014. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog Plytų mūro statinio, esančio (duomenys neskelbtini), griovimo darbų aprašas buvo rengiamas Sodo pastato griovimo darbų, adresu (duomenys neskelbtini), aprašo pagrindu, o tai, kad Aprašo trečio puslapio antroje pastraipoje yra rašymo apsirikimo klaida, Aprašo esmės, taip pat teismo atlikto griovimo darbų teisėtumo įvertinimo nekeičia, kadangi pareiškėjas buvo įpareigotas nugriauti savavališkai pastatytą plytų mūro statinį ir sutvarkyti statybvietę;
5.6. atsakovo nurodomos aplinkybės, kad ne visi darbai buvo atlikti, paneigti rašytiniais įrodymais, iš kurių nustatyta, kad dalis sienos nenugriauta dėl to, kad ji priklauso kitam asmeniui ir nebuvo pripažinta kaip savavališka statyba. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kurios dalies savavališkos statybos griovimo darbų pagal patikslintą teismo sprendimą atsakovas neįvykdė ir kokio stovio buvo savavališkos statybos statinys ir pavojinga rūsio perdangos dalis. Ukmergės rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 8 d. nutartimi Nr. A2-1542-759/2011 nurodė, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentu, jog jis turi griauti visas sienas, esančias 17 x 11 m perimetru;
5.7. byloje atsakovo prašymu 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartimi paskirta statybos ekspertizė, kuri pavesta atlikti teismo ekspertui S. Š.. 2016-11-24 pateiktas teismo ekspertizės aktas. Ieškovo prašymu 2016-12-19 nutartimi byloje paskirta pakartotinė statybos ekspertizė, kuri pavesta atlikti teismo ekspertui prof. hab. dr. L. U.. 2017-07-07 pateiktas teismo ekspertizės aktas. Iš ekspertų pateiktų skaičiavimų matyti, jog skaičiuojant darbus be rūsio perdangos ardymo ir sutvarkymo, gerbūvio sutvarkymo, gaunama apytiksliai panaši suma. Skirtumas didžiąja dalimi susidaro dėl šiukšlių išvežimo, kurio kiekis skiriasi faktiškai dvigubai (42,4 t. prieš 80,78 t.), pastolių ploto 14 m² skirtumo (95,0 m² prieš 109,29 m²) ir 2-o aukšto sienų nugriovimas (26,48 m³ prieš 32,63 m³). Kaip matyti, pagrindiniai ekspertizėse nurodomų skaičiavimų skirtumai susidarė ir dėl rūsio perdangos ardymo bei šių griovimo darbų šalinimo, t. y. iš esmės tais pačiais klausimais, dėl ko šioje byloje ir vyksta ginčas;
5.8. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-1100-520/2010 vertino atsakovo apeliaciniam teismui pateiktus rašytinius įrodymus – antstolės J. B. 2010-04-22 atliktą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą dėl pastato – sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir po pastatu esančio rūsio, apžiūros. Ši apžiūra atlikta gerokai po 2007-03-08 savavališkos statybos akto surašymo. Šiuo rašytiniu įrodymu atsakovas patvirtino aplinkybę dėl to, kad savavališka statybą pripažintame statinyje buvo savavališkai įrengęs ir rūsį su dalimi perdangos. Todėl nesutiktina su atsakovo argumentais, kad nebuvo pagrindo ardyti savavališkai statytos, faktiškai pavojų keliančios, rūsio perdangos ir sutvarkyti statybvietę, užpilant atsiradusias duobes gruntu;
5.9. Rangos sutarties 3.2 punkte sutarta, kad už šioje sutartyje numatytus darbus Užsakovas (ieškovas) atsiskaito rangovui pagal Rangos sutarties pridedamą lokalinę sąmatą, sąmatoje nurodytai kainai pritaikius 21% nuolaidą. Minėta sąmata Rangos sutarties galiojimo metu, tačiau ne vėliau kaip iki darbų perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo dienos, gali būti tikslinama, atsižvelgiant į faktiškai atliktus darbus. Byloje nustatyta, kad galutinai patikslinta Sąmata sudaryta 2014 m. sausio 13 d. viso 121 000,20 Lt (35 044,08 Eur) sumai. Rangos sutarties šalys 2014 m. kovo mėnesį pasirašė atliktų darbų apmokėjimo pažymą Nr. 22/14, kurioje nurodoma 121 000,20 Lt (35 044,08 Eur) atliktų darbų vertė, kurioje 100 000,17 Lt yra darbų vertė ir 21 000,03 Lt yra 21% PVM. Rangovas Inspekcijai išrašė 2014 m. kovo 12 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija TVR Nr. 2014/03-12 – 100 000,17 Lt sumai (be PVM). Pritaikius 21 % nuolaidą – 79 000,13 Lt, o pritaikius PVM, nurodyta galutinė suma 95 590,16 Lt (27 648,82 Eur);
5.10. Inspekcija 2014 m. balandžio 3 d. aktu Nr. (5.23)-4D-863 patvirtino, kad statomas (pastatytas) statinys yra nugriautas 2014 m. balandžio 2 d., supaprastinto griovimo aprašo reikalavimai yra įvykdyti, statybvietė sutvarkyta, statybinės atliekos iš statybvietės pašalintos. Rangovas 2014 m. balandžio 4 d. sudarė atliktų darbų aktą Nr. 22/14, Nr. S4-59(5.21), 121 000,20 Lt (35 044,08 Eur) sumai, kurioje 21 000,03 Lt yra PVM. Šio akto 6 skyriuje nurodoma priskaičiuota bendra 10 861,14 Eur (37 501,36 Lt) suma už statybinio laužo išvežimą, o už grunto atvežimo darbus, 7 Akto skyriuje, (grunto atvežimas, duobių užpylimas) – 7 553,18 Eur (26 079,64 Lt). Nurodomi skaičiavimai yra analogiški nurodytiems Sąmatoje. 2014 m. balandžio 14 d. mokėjimo paraiška ir 2014 m. balandžio 18 d. Valstybės iždo mokėjimo pavedimo turinys patvirtina 95 590,16 Lt (27 648,82 Eur) sumos pavedimą Rangovui. Vertintina, jog Rangos sutartis įvykdyta visiškai ir už ją atsiskaityta. Ieškovas pagal Sąmatą už atsakovo neįvykdytą sprendimą dėl savavališko statinio nugriovimo sumokėjo 27 648,82 Eur (95 590,16 Lt), todėl šią sumą turi teisę išieškoti iš atsakovo, dėl kurio neteisėtų veiksmų (savavališkų statybų ir teismo sprendimo neįvykdymo) atsirado pagrindas vykdyti priverstinį savavališkos statybos šalinimo (griovimo) darbus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Atsakovas R. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 27 d. sprendimą ir šią civilinę bylą nutraukti arba Inspekcijos pakartotinį ieškinį dėl vykdymo išlaidų priteisimo atmesti; priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo neteisėtai antrą kartą tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko pateiktą ieškinį. Inspekcija 2013-10-29 kreipėsi į Ukmergės rajono apylinkės teismą su prašymu išieškoti teismo sprendimui įvykdyti reikiamas lėšas iš atsakovo už statinio, esančio (duomenys neskelbtini), nugriovimą (civilinė byla Nr. P2-6-879/2014). 2014-02-17 Inspekcija savo prašymą patikslino ir reikalavo iš atsakovo priteisti 95 590,16 Lt (27 684,82 Eur) minėto statinio griovimo išlaidų. 2014-04-14 Inspekcija abiejų savo prašymų išieškoti lėšas už statinio, esančio (duomenys neskelbtini), nugriovimą, remdamasi CPK 140 straipsnio 1 dalimi, atsisakė, nurodydama, kad jai yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Ukmergės rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinę bylą Nr. P2-6-879/2014 nutraukė. Pagal CPK 294 straipsnio 2 dalį, bylą nutraukus, Inspekcija neturi teisės vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko (reikalavimo atlyginti statinio griovimo išlaidas) ir tuo pačiu pagrindu (to paties statinio, esančio (duomenys neskelbtini), griovimo darbai). Kadangi tiek 2013 m., tiek 2015 m. Inspekcija prašo atlyginti jai tokias pačias turėtas išlaidas (27 684,82 Eur) griaunant tą patį statinį, akivaizdu jog Inspekcija naudojasi tuo pačiu CK 1.138 straipsnyje nustatytu teisių gynimo būdu;
6.2. ieškovė griovimo darbų pagrįstumui ir teisėtumui patvirtinti pateikė vienintelį įrodymą – 2014-01-13 lokalinės sąmatos S001 pagrindu sudarytą UAB „Tvirta“ 2014-04-04 Atliktų darbų aktą Nr. 2214SU-59-(5.21). Papildomų įrodymų, tokių kaip statybinio laužo išvežimo, grunto atvežimo, važtaraščių ar sąskaitų faktūrų ir kitokių pirminių darbų atlikimo faktą patvirtinančių dokumentų į bylą nepateikta. Pirmosios instancijos teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. paskirta statybos ekspertizė paneigė ieškinio pagrįstumą bei patvirtino, jog šiuo atveju turėjo būti atliekami ne griovimo darbai, bet rekonstravimo darbai, ir kad jie buvo atlikti be teisės aktų nustatyto rekonstravimo projekto. Teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, nenurodydamas motyvų, kodėl atmeta atsakovo pateiktus į bylą įrodymus bei teismo eksperto S. Š. 2016-11-14 ekspertizės aktą, sprendime nurodė, kad iš atsakovo priteisia visą 27 648,82 Eur sumą, kurią ieškovas sumokėjo UAB „Tvirta“. Tokia teismo išvada yra visiškai nepagrįsta ir neteisėta dėl šių priežasčių:
6.2.1. teismas priteisė statinio griovimo darbų išlaidas, kurių rangovas UAB „Tvirta“ neatliko. Nei ieškovas, nei teismas skundžiamame sprendime nepaneigė atsakovo į bylą pateiktų įrodymų (el. b. T. II., b. l. 1, 2, 37–42, 104, 112–113, 130–134, 143, 144), kad 2014-01-13 lokalinėje sąmatoje S001 (el. b. T. I., b. l. 25–26) nurodyti griovimo darbai, už kuriuo ieškovas sumokėjo rangovui UAB „Tvirta“, nebuvo atlikti. Remiantis 2014-01-13 lokalinės sąmatos S001, 2 eilutės skyriumi Nr. 2 „Pamatai“, turėjo būti išardyti 3 kubinių metrų tūrio pamatai. Šie darbai 2014-01-13 lokalinėje sąmatoje S001 buvo įvertinti 643,08 Eur (2 220,42 Lt), taip pat su šiais darbais buvo susiję kiti 2014-01-13 lokalinėje sąmatoje S001 nurodyti darbai (grunto kasimas (skyrius Nr. 1), statybinio laužo išvežimas (skyrius Nr. 6), grunto užpylimas (skyrius Nr. 7) ir kt. Byloje esančios tos pačios vietos nuotraukos patvirtina, jog tariamai išardyti pamatai tebestovi (el. b. T. II., b. l. 130–134). Aplinkybę, jog pamatai nebuvo išardyti, 2016-08-30 teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas, O. A., sudaręs 2014-01-13 lokalinę sąmatą S001. Todėl ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti išlaidų atlyginimą už neatliktus darbus;
6.2.2. nebuvo išardyta ir 2014-01-13 lokalinėje sąmatoje S001 įskaičiuota bei 2014-01-06 Akte (el. b. T. II., b. l. 4–5, 1 punktas, T. II., b. l. 91) nurodyta kaip dar nenugriauta 1 aukšto siena, kuri susieta su PC „IKI cento“ parduotuvės siena. Nustačius, jog šios sienos nereikės griauti (el. b. T. II., b. l. 93), lokalinė sąmata nebuvo patikslinta, tai buvo ir yra viena siena (el. b. T. II., b. l. 3). Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės priteisti už kitam asmeniui (V. R.) priklausančios sienos griovimo darbus. Darbų sąmatoje sienos (1 ir 2 aukšto) nebuvo išskirtos, todėl laikytina, kad paskaičiuota yra dėl visų 2014-01-06 Akte (el. b. T. II., b. l. 4–8) nurodytų 1 ir 2 aukšto sienų nugriovimo. Aplinkybę, jog 2014-01-13 lokalinėje sąmatoje S001 buvo įskaičiuoti ir 1 aukšto sienos, kuri susieta su PC „IKI cento“ parduotuvės siena ardymo darbai, patvirtino ir teismo ekspertas S. Š., kuris 2016-11-14 ekspertizės akte (el. b. T. IV, b. l. 35, 37–38), nurodė kad 1 aukšto sienos ardymo darbai ir pamatų po jais ardymo darbai nėra atlikti. Teismo ekspertas S. Š. 2016-11-24 teismo ekspertizės akte (el. b. T. IV, b. l. 37–46) nustatė, jog taip pat nebuvo atlikta: neišardyta dalis mūrinės sienos (12,53 m³), nedemontuota dalis langų (2,8 m³), nebuvo vežamos ūkinės šiukšlės (30 t), nebuvo išvežta 26,9 t statybinių šiukšlių, nebuvo pilnai išgriauta perdanga, išvalytas rūsys, rūsys užpiltas gruntu (188 m³). Teismo ekspertas 2016-11-17 apžiūros metu nustatė (el. b. T. IV., b. l. 20–24), jog rūsys, už kurio išvalymo (statybinių šiukšlių išvežimo) ir užpylimo gruntu išlaidas prašė priteisti ieškovas, iš tiesų buvo užpiltas statybinėmis šiukšlėmis, kurios turėjo būti išvežtos, ir užpiltas apytiksliai tik 1,2 m storio gruntu. S. Š., atlikęs ekspertizę nustatė, kad neatliktų darbų vertė pagal 2014-01-13 lokalinę sąmatą S001 ir UAB „Tvirta“ 2014-04-04 Atliktų darbų aktą Nr. 2214SU-59-(5.21) yra 10 744 Eur su PVM (el. b. T. IV., b. l. 46–48). Byloje nebuvo pateikta įrodymų, jog yra atlikti visi 2014-01-13 lokalinėje sąmatoje S001 ir 2014-04-04 Atliktų darbų akte nurodyti griovimo darbai;
6.2.3. teismas priteisė iš atsakovo griovimo išlaidas dėl tų statinio dalių, kurie nebuvo pripažinti savavališkais ir kurie nebuvo nurodyti kaip savavališko statybos objektai paties ieškovo surašytuose 2007-03-08 Akte ir 2014-01-06 Akte. 2007-03-08 Akte kaip neteisėti (savavališki) buvo nurodyti tik šie darbai (statinio konstrukcijos): pirmo aukšto mūro darbai (sienos), medinė perdanga tarp pirmo ir antro aukšto, antro aukšto mūro darbai (sienos). Būtent šias neteisėtai pastatytas konstrukcijas teismai ir įpareigojo nugriauti civilinėje byloje Nr. 2-11-675/2010. Atsakovui pačiam atlikus dalį griovimo darbų, ieškovas surašė dar vieną 2014-01-06 Aktą, kuriame nustatė, jog 2014-01-06 liko neatlikti šie 2007-03-08 Akte numatyti griovimo (ardymo) darbai: a) nenugriauta I aukšto siena, kuri susieta su PC „IKI cento“ parduotuvės siena; b) nenugriautos 2 aukšto sienos (2014-01-06 Akto Priedai 1 ir 3); c) nedemontuoti tvoros angoje įrengti langai (2014-01-06 Akto Priedas Nr. 2). 2007-03-08 Akte, taip pat ir civilinėje byloje Nr. 2-11-675/2010 niekada nebuvo konstatuota, jog atsakovas savavališkai atliko ir rūsio pamatų įrengimo darbus, taip pat atliko monolitinės perdangos virš rūsio įrengimo darbus, todėl ieškovas neturėjo teisės jų nugriauti bei atlikti su jų nugriovimo susijusius darbus (statybinių šiukšlių išvežimą, grunto atvežimą ir rūsio užpylimą), tai yra neturėjo teisės atlikti darbų už 23 073,82 Eur plius PVM, iš kurių 10 744 Eur su PVM nebuvo atlikta iš viso. Aplinkybę, kad nurodyti statinio dalies ardymo griovimo ir su tuo susiję kiti darbai nebuvo numatyti 2007-03-08 Akte ir 2014-01-06 Akte, patvirtino ir teismo ekspertas S. Š., nurodęs, kad „Teismo ekspertizės metu nustatyta, kad rūsio perdangos nugriovimas, rūsio išvalymas bei užpylimas gruntu bei su tuo susiję kiti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2014-01-13 lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai nebuvo nurodyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2007-03-08 savavališkos statybos akte ir 2014-01-06 Teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos įvykdymo patikrinimo akte Nr. I/M (23.48)-4D-34.“ Tam, kad būtų galima pašalinti avarinės būklės perdangą, jos avaringumas turėjo būti nustatytas teisės aktų tvarka ir dėl to priimtas atitinkamas Ukmergės rajono savivaldybės ar paties ieškovo kaip kompetentingos institucijos sprendimas, kuriuo statinys ar jo dalis būtų buvęs pripažintas avariniu (Statybos įstatymo 42 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Nesant tokio kompetentingos institucijos sprendimo, perdangos virš rūsio ieškovas neturėjo teisės griauti ir atitinkami atlikti rūsio valymo darbų;
6.2.4. Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-09-03 įsakymo Nr. D1-653, Žin. 2013, Nr. 94-4715 (2013-0905) redakcija) 15 punkte nurodyta, jog statinio griovimas yra statybos rūšis, kurios tikslas – išardyti (išmontuoti) visas statinio konstrukcijas. Statinys laikomas nugriautu, jei išardytos visos jo konstrukcijos (išskyrus likusias giliau kaip 0,5 m po žemės paviršiumi). Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutarties rezoliucinėje dalyje, tikslinant Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimą, buvo nurodyta, kad R. G. turėjo nugriauti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2007-03-08 savavališkos statybos akte 17 x 11 metrų išmatavimų statinį. Kaip matyti iš faktiškai atliktų darbų, ieškovo samdytas rangovas nugriovė (išardė) tik dalį 17 x 11 metrų išmatavimų statinio sienų, išardė perdangą tarp rūsio ir pirmo aukšto. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9 puntą darbai, kai nugriaunama tik dalis esamų aukštų ir pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų, laikomi rekonstrukcijos darbais. Pagal Statybos įstatymo (įstatymo Nr. XII-424, 2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3841 (2013-07-16 redakcija) 20 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ypatingo ar neypatingo statinio rekonstravimui turėjo būti parengtas ir patvirtintas rekonstravimo projektas. Nei Statybos įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato ir nesuteikia teisės iš dalies išardant savavališkai statinį tai daryti be atitinkamo rekonstravimo projekto. Šiuo atveju, ieškovo samdytas rangovas UAB „Tvirta“ darbus vykdė ne pagal suderintą rekonstravimo projektą, bet kitam objektui (sodo pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo nugriautas visiškai) sudarytą griovimo aprašą (el. b. T. II., b. l. 22, 23). Taigi, griovimo darbai buvo atlikti neteistai. Šį esminį UAB „Tvirtos“ atliktų darbų pažeidimą 2018-01-23 d. teismo posėdyje nurodė ir teismo ekspertas S. Š..
6.3. Teismas neturėjo teisės nesant tam faktinių pagrindų skirti dar vienos statybos ekspertizės tais pačiais klausimais. Papildoma ar pakartotinė ekspertizė gali būti efektyvi tik tada, kai teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų (CPK 219 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas 2016-12-19 nutartimi ieškovo prašymu skirdamas naują ekspertizę, nenurodė jokių, teismo eksperto S. Š. atliktos teismo ekspertizės trūkumų, kuriais remiantis būtų galima skirti papildomą ar pakartotinę teismo ekspertizę. Kartu su teismo eksperto L. U. 2017-07-03 ekspertizės aktu pateikti eksperto kvalifikacijos dokumentai patvirtina, jog teismo ekspertas L. U. neturėjo reikiamos statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo kvalifikacijos (ją turėjo šioje byloje teismo ekspertas paskirtas S. Š.), tačiau nepaisant draudimo atlikti ekspertinius tyrimus tik pagal kompetenciją, L. U. 2017-07-03 ekspertizės akte pateikė skaičiavimus dėl statybos darbų kainų. Be to ekspertas L. U. ekspertizę atliko neišsamiai, neištyrus ir neatsakius į atsakovo užduotą klausimą, ar visi darbai ir ar visa apimtimi, numatyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2014-01-13 lokalinėje sąmatoje S001 ir UAB „Tvirta“ 2014-04-04 Atliktų darbų akte Nr. 2214SU-59-(5.21) buvo faktiškai atlikti, ir kokia buvo neatliktų darbų vertė. 2017-07-03 teismo ekspertizės akte atsakydamas į šį klausimą ekspertas tik nurodė, jog nebuvo galimybės nustatyti 6-ame skyriuje „Statybinio laužo išvežimas“ ir 7–ame skyriuje „Grunto užpylimo darbai“ darbų kiekių, nes nebuvo faktinių galimybių nustatyti tikslių atliktų darbų apimčių. Atliktų darbų apimties tyrimas yra svarbus dėl to, jog UAB „Tvirta“, vietoje to, kad išvalytų iš rūsio ir išvežtų statybines šiukšles į sąvartyną ir atvežtų atitinkamus kiekius grunto bei užpiltų juo rūsį, statybinės šiukšlės ir perdangos likučius tiesiog suvertė į rūsį bei viską paslėpė po 1,2 m storio grunto sluoksniu (el. b. T. IV., b. l. 20–24). Ši aplinkybė galėjo būti lengvai nustatyta, iškasus duobę ar duobes, ar nukasus gruntą visu rūsio plotu, kaip tai savo ekspertinio tyrimo padarė teismo ekspertas V. Š. (el. b. T. IV., b. l. 22);
6.4. šioje byloje pažeidžiant šalių lygiateisiškumo prie įstatymą (CPK 6 straipsnis) ir procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principus, teismai visais įmanomais neteisėtais būdais palaikė ieškovą, t. y. valstybę atstovaujančią instituciją, kad tik išieškotų visas valstybės patirtas neteisėtas ir nepagrįstas išlaidas griaunant valstybinėje žemėje stovėjusias statinio dalis. Byla buvo nagrinėjama tris metus, siekiant išspręsti ginčą ar visi Sąmatoje nurodyti darbai buvo atlikti, tačiau, priteisdamas išlaidas, teismas nesivadovavo abiejų teismo ekspertizių išvadomis, o rėmėsi tik faktiškai atsakovo sąskaita pasipelnyti siekusio rangovo ir valstybės institucijos sudarytomis sąmatomis, priėmimo perdavimo aktu ir faktu, jog ieškovas sumokėjo 27 648,82 Eur (95 590,16 Lt). Be to byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių eksperto L. U. dėl dalyvavimo teismo posėdyje patirtas 150 Eur dydžio išlaidas, todėl ši suma iš atsakovo taip pat priteista nepagrįstai.
Atsiliepimas
7. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos esminius argumentus:
7.1. Inspekcija 2013-10-29 kreipėsi į Ukmergės rajono apylinkės teismą su prašymu išieškoti teismo sprendimui vykdyti lėšas iš atsakovo už statinio, esančio (duomenys neskelbtini), nugriovimą (civilinė byla Nr. P2-6-879/2014). Inspekcijos ieškinio atsisakymas civilinėje byloje Nr. P2-6-879/2014 buvo motyvuotas ir teisiškai pagrįstas – atsižvelgiant į tai, kad savavališkai pastatytas statinys, esantis (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nugriautas išieškotojos, t. y. Inspekcijos, lėšomis. CPK 771 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu nagrinėjant klausimą dėl sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo paaiškėja, kad išieškotojas neturi lėšų sprendimui įvykdyti, teismas išieškotojo prašymu priima nutartį išieškoti reikiamas lėšas iš skolininko. Minėtoje byloje išnyko pagrindas Inspekcijai, kaip išieškotojai, prašyti priteisti reikiamas išlaidas iš skolininko, kadangi Inspekcija pati gavo lėšų teismo sprendimui vykdyti bei šias lėšas panaudojo. Tačiau toks lėšų panaudojimas nepanaikino Inspekcijos, kaip išieškotojos, teisės patirtas išlaidas prisiteisti ginčo teisenos tvarka. Be to, Inspekcija pirminį prašymą išieškoti griovimo išlaidas teikė tuo metu, kai griovimo darbai faktiškai dar nebuvo atlikti, todėl buvo prašoma būsimų griovimo vykdymo išlaidų. Tuo tarpu naujasis ieškinys dėl teismo sprendimo priverstinio vykdymo (statinio nugriovimo ir statybvietės sutvarkymo) išlaidų priteisimo pateiktas kai visi griovimo darbai jau buvo atlikti, užfiksuoti ir įforminti pagal reikalavimus, todėl atsakovo reikalavimas nutraukti bylą dėl ieškinių tapatumo yra nepagrįstas;
Šalies argumentai
7.2. apelianto nurodomos aplinkybės, kad ne visi darbai buvo atlikti, paneigti rašytiniais įrodymais, iš kurių nustatyta, kad dalis sienos nenugriauta dėl to, kad ji priklauso kitam asmeniui ir nebuvo pripažinta kaip savavališka statyba. Be to, Inspekcijos pateikti rašytiniai įrodymai – rangos sutartis, griovimo aprašas, 2014 m. balandžio 3 d. aktas Nr. (5.23)-4D-863, kuris patvirtina, kad statomas (pastatytas) statinys yra nugriautas 2014 m. balandžio 2 d., supaprastinto griovimo aprašo reikalavimai yra įvykdyti, statybvietė sutvarkyta, statybinės atliekos iš statybvietės pašalintos, patvirtina, kurios dalies savavališkos statybos griovimo darbų pagal patikslintą teismo sprendimą apeliantas neįvykdė ir kokio stovio buvo savavališkos statybos statinys ir pavojinga rūsio perdangos dalis;
7.3. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 21 d. nutartyje Nr. 2A-1100-520/2010 nurodė, kad po pastatu esančio rūsio pirmosios instancijos teismas neįpareigojo nugriauti, nes tokio rūsio pastatymas 2007-03-08 savavališkos statybos akte nėra nurodytas. Tačiau šiuo teiginiu Vilniaus apygardos teismas sprendė ne atsakovo apeliacinio skundo klausimą iš esmės, o vertindamas atsakovo apeliaciniam teismui pateiktus rašytinius įrodymus – antstolės J. B. 2010-04-22 atliktą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą dėl pastato – sandėlio (unikalus Nr. 8194-0016-6028), ir po pastatu esančio rūsio, apžiūros. Ši apžiūra atlikta gerokai po 2007-03-08 savavališkos statybos akto surašymo. Šiuo rašytiniu įrodymu atsakovas patvirtino aplinkybę dėl to, kad savavališka statyba pripažintame statinyje buvo savavališkai įrengęs ir rūsį su dalimi perdangos, todėl nesutiktina su atsakovo argumentais, kad nebuvo pagrindo ardyti savavališkai statytos, faktiškai pavojų keliančios rūsio perdangos ir sutvarkyti statybvietę, užpilant atsiradusias duobes gruntu;
7.4. Inspekcija nesutinka, jog griovimo darbai buvo atlikti ne pagal teisės aktuose nustatytą tvarką ir projektą. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (įstatymo Nr. XII-424, 2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3841 (2013-07-16 redakcija) 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą neypatingo statinio griovimui yra rengiamas griovimo aprašas, kuris ir buvo parengtas pagal 2013-11-15 griovimo rangos darbų sutartį SU-189. Apelianto teiginiai, kad vykdant griovimo darbus neturėjo būti vadovaujamasi 2013 m. lapkričio 15 d. sutarties Nr. (5.21)-SU-189 priedas – Plytų mūro statinio, esančio (duomenys neskelbtini), griovimo darbų Aprašu yra nepagrįsti ir buvo paneigti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartimi Nr. 2-1535-981/2015, kuria atmestas R. G. prašymas dėl proceso atnaujinimo byloje Nr. 2-940-675/2014. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog plytų mūro statinio, esančio (duomenys neskelbtini), griovimo darbų aprašas buvo rengiamas Sodo pastato griovimo darbų, adresu (duomenys neskelbtini), aprašo pagrindu, o tai, kad Aprašo trečio puslapio antroje pastraipoje yra rašymo apsirikimo klaida, Aprašo esmės, taip pat teismo atlikto griovimo darbų teisėtumo įvertinimo nekeičia, kadangi pareiškėjas buvo įpareigotas nugriauti savavališkai pastatytą plytų mūro statinį ir sutvarkyti statybvietę;
7.5. CPK 212 straipsnio 1 dalis numato, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Teismas naują ekspertizę byloje skyrė ne pagal CPK 219 straipsnį, kaip teigia apeliantas, o pagal CPK 212–215 straipsnius. CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Eksperto išvada nepriskirtina tokioms išimtims. Taigi, tais atvejais, kai byloje keliamas ekspertizės skyrimo klausimas, teismas jį sprendžia ne tik vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į šalių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobūdį, taip pat įvertina galimą įtaką teisingam bylos išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2014);
7.6. kartu su L. U. 2017-07-03 teismo ekspertizės aktu buvo pateikti teismo eksperto kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai: 1) Ypatingo statinio projekto dalies, ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo, ypatingo statinio projekto dalies ekspertizės vadovo ir ypatingo statinio dalies ekspertizės vadovo kvalifikacijos atestato Nr. 17803 kopija 2) Ypatingo statinio projekto ekspertizės vadovo ir ypatingo statinio ekspertizės vadovo kvalifikacijos atestato Nr. 27856 kopija. Taigi teismo ekspertas L. U. turėjo reikiamą kvalifikaciją ir kompetenciją atsakyti į visus užduotus klausimus ir atlikti ekspertizę visa apimtimi. Apelianto teiginiai, jog šiai teismo ekspertizei ekspertai privalėjo turėti statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo kvalifikaciją nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Ekspertizės aktą vertina ne bylos šalys, o teismas, įvertindamas šį įrodymą kitų bylos aplinkybių kontekste (CPK 218 straipsnis), todėl apelianto teiginiai, kad 2017-07-03 ekspertizė atlikta neišsamiai, neištyrus ir neatsakius į užduotus klausimus, yra tik atsakovo nuomonė. Tai, kad 2017-07-03 ekspertizėje buvo užduotas vienas ar kitas klausimas, nereiškia, kad į visus klausimus įmanoma atsakyti pilnai ir išsamiai. Ekspertas, kiek jam leido tyrimo metu gauti duomenys ir medžiaga, atsakė į klausimą, ar visi darbai ir ar visa apimtimi buvo faktiškai atlikti. Visiškai pilnai ir tiksliai atsakyti į klausimus dėl darbų apimties įmanoma tik tuo atveju, jeigu ekspertizė būtų atliekama griovimo darbų metu (šiuo atveju statinys nugriautas 2014-04-02; ekspertizės tyrimas buvo pradėtas 2017-03-22, baigtas 2017-06-30). Nagrinėjamu atveju ekspertizės išvadas teismas įvertino kitų įrodymų kontekste.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
8. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
9. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus, tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
10. Iš bylos duomenų, taip pat informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Ukmergės rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11-675/2010 įpareigojo atsakovą R. G. savo lėšomis per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos pasekmes: nugriauti savavališkai pastatytą pastato priestatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1100-520/2010 Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimas iš esmės paliktas nepakeistas, patikslinta sprendimo rezoliucinė dalis dėl savavališkos statybos pasekmių pašalinimo, ją išdėstant taip: „Įpareigoti atsakovą R. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini), savo lėšomis per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos pasekmes: nugriauti savavališkai pastatytą ir susietą su esamu pastatu plytų mūro statinį, esantį (duomenys neskelbtini), ir nurodytą Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007 m. kovo 8 d. surašytame savavališkos statybos akte, sutvarkyti statybvietę.“ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. birželio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-300/2011 Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartį paliko nepakeistą.
11. Atsakovas nevykdė Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-11-675/2010, todėl Ukmergės rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 5 d. nutartimi patenkino Inspekcijos prašymą dėl vykdymo tvarkos pakeitimo ir nustatė, kad Inspekcija turi teisę atlikti Vilniaus apygardos teismo 2010-12-21 sprendimu Nr. 2A-1100-520/2010 nurodytus veiksmus – nugriauti savavališkai pastatytą ir susietą su esamu pastatu plytų mūro statinį, esantį (duomenys neskelbtini), ir nurodytą Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007 m. kovo 8 d. surašytame savavališkos statybos akte, sutvarkyti statybvietę, nugriovimo išlaidas išieškant iš atsakovo. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-579-567/2013 Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutartis palikta nepakeista.
12. Inspekcija 2012 m. rugpjūčio 16 d. su rangovu UAB ,,Tvirta“ sudarė Pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus ir (ar) savavališkai pastatytų statinių griovimo darbų rangos sutartį Nr. (2.37)-SU-126 (toliau – ir Sutartis). Sutarties pagrindu Inspekcija 2013 m. lapkričio 15 d. su rangovu UAB ,,Tvirta“ sudarė griovimo darbų rangos sutartį Nr. (5.21)-SU-189 (toliau – ir Rangos sutartis), kurioje nurodyta ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1100-520/2010 (skolininkas R. G.). Rangos sutarties 2 skirsnyje „Sutarties objektas ir apimtis“ rangovas įsipareigojo atlikti objekto, pastatyto ir susieto su esamu pastatu plytų mūro statinio, esančio (duomenys neskelbtini), griovimo darbus, statybinių atliekų perdavimo atliekas tvarkančiai įmonei darbus, statybviečių sutvarkymo pagal parengtus ir suderintus statinio griovimo aprašus ir supaprastintus griovimo aprašus (priklausomai nuo griautinų statinių rūšies) (1 priedas) darbus.
13. 2014 m. sausio 13 d. Inspekcijos specialistas O. A. sudarė objekto – savavališka statyba (duomenys neskelbtini), ardymo darbų lokalinę sąmatą S001 (toliau – taip pat ir Sąmata) bendrai 121 000,20 Lt (35 044,08 Eur) sumai. UAB „Tvirta“ 2014 m. balandžio 4 d. pateikė Inspekcijai sudarė atliktų darbų aktą Nr. 22/14, Nr. S4-59(5.21) (toliau – taip pat ir Atliktų darbų aktas) bendrai 121 000,20 Lt (35 044,08 Eur) sumai, objektas: pastatytas ir susietas su esamu pastatu plytų mūro statinys, esantis (duomenys neskelbtini).
16. 2014 m. balandžio 14 d. mokėjimo paraiška ir 2014 m. balandžio 18 d. Valstybės iždo mokėjimo pavedimo turinys patvirtina 95 590,16 Lt (27 648,82 Eur) sumos pavedimą UAB „Tvirta“.
Dėl bylos nutraukimo
17. CPK 293 str. 3 p. nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį.
18. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas bylą pagal Inspekcijos ieškinį atsakovui dėl statinio nugriovimo ir statybvietės sutvarkymo išlaidų priteisimo turėjo nutraukti, kadangi Inspekcija 2014 metais atsisakė tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko atsakovui pareikšto pareiškimo, ir teismas šį atsisakymą priėmė, o bylą nutraukė, t. y. atsakovas teigia, kad Inspekcija į teismą su tapačiu ieškiniu atsakovui kreipėsi pakartotinai.
19. Iš bylos medžiagos matyti, kad Inspekcija 2013 m. spalio 24 d. kreipėsi į Ukmergės rajono apylinkės teismą su prašymu išieškoti iš atsakovo 103 252,82 Lt (29 266,67 Eur) išlaidas, reikalingas įvykdyti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-11-675/2010. 2014 m. vasario 11 d. prašymu Inspekcija patikslino prašomą išieškoti išlaidų sumą – prašė išieškoti 95 590,16 Lt (27 684,82 Eur) išlaidas. Prašymą Inspekcija grindė CPK 771 str. 4 d. (2000 m. liepos 17 d. redakcija), kurioje buvo nustatyta, kad jeigu nagrinėjant klausimą dėl sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo paaiškėja, kad išieškotojas neturi lėšų sprendimui įvykdyti, teismas išieškotojo prašymu priima nutartį išieškoti reikiamas lėšas iš skolininko, ir ta aplinkybe, kad atsakovas iki šiol nėra įvykdęs Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-11-675/2010, o Inspekcija neturi lėšų šį sprendimą įvykdyti, t. y. nugriauti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-11-675/2010 nurodytą atsakovo savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę. 2014 m. balandžio 14 d. Inspekcija pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad atsisako prašymo išieškoti iš atsakovo 95 590,16 Lt (27 684,82 Eur) išlaidas, reikalingas įvykdyti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-11-675/2010. Pareiškimo atsisakymą Inspekcija grindė tuo, kad Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų naudojimo taryba 2014 m. kovo 14 d. protokolu skyrė lėšų Inspekcijos griaunamiems objektams, tame tarpe ir Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-11-675/2010 nurodytam atsakovo savavališkai pastatytam statiniui. Gavus lėšas, griovimo darbai buvo atlikti, Inspekcija atsiskaitė su darbus atlikusia UAB „Tvirta“. Ukmergės rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi priėmė pareiškimo atsisakymą ir nutraukė civilinę bylą pagal Inspekcijos pareiškimą dėl sprendimo vykdymui reikiamų lėšų išieškojimo.
20. Taigi, Inspekcijos pareiškimo išieškoti iš atsakovo teismo sprendimui įvykdyti reikiamas lėšas ir Inspekcijos ieškinio priteisti iš atsakovo teismo sprendimo priverstinio vykdymo išlaidas pagrindai skiriasi – pareiškimu Inspekcija prašė išieškoti iš atsakovo išlaidas, reikalingas sprendimui įvykdyti, kurių Inspekcija neturi (CPK 711 str. 4 d.)., o ieškiniu Inspekcija prašė priteisti iš atsakovo jau realiai patirtas sprendimo įvykdymo išlaidas.
Dėl 2016 m. gruodžio 19 d. nutartimi paskirtos ekspertizės ir eksperto L. U. kvalifikacijos
21. Pirmosios instancijos teismas 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartimi byloje paskyrė statybos ekspertizę, kurią pavedė atlikti ekspertui S. Š.. 2016 m. lapkričio 25 d. ekspertas pateikė teismui teismo ekspertizės aktą (toliau – taip pat ir 2016 m. ekspertizės aktas). Ieškovas 2016 m. gruodžio mėn. pateikė prašymą skirti byloje pakartotinę ekspertizę. Šiame prašyme ir papildomuose paaiškinimuose ieškovas nurodė išsamius argumentus dėl 2016 m. lapkričio 25 d. ekspertizės išvadų nepagrįstumo. 2016 m. gruodžio 19 d. nutartimi teismas paskyrė dar vieną statybos ekspertizę, kurią pavedė atlikti ekspertui L. U.. 2017 m. liepos mėn. ekspertas pateikė teismui teismo ekspertizės aktą (toliau – taip pat ir 2017 m. ekspertizės aktas).
22. CPK 219 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, teismas gali paskirti papildomą ekspertizę. Jei teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jei yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams (CPK 219 str. 2 d.).
23. Nors pirmosios instancijos teismas 2016 m. gruodžio 19 d. nutartyje nurodė, kad skiria ne pakartotinę ekspertizę, o ekspertizę, tačiau, kaip matyti iš nutartyje nurodytų aplinkybių, teismas ekspertizę paskyrė atsižvelgęs į ieškovo prašymą ir šiame prašyme bei papildomuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes dėl 2016 m. lapkričio 25 d. ekspertizės išvadų nepagrįstumo. Todėl pirmosios instancijos teismas 2016 m. gruodžio 19 d. nutartimi faktiškai paskyrė pakartotinę ekspertizę, nors ir netinkamai tai motyvavo. 2016 m. gruodžio mėn. ieškovo prašyme ir papildomuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės dėl 2016 m. lapkričio 25 d. ekspertizės išvadų nepagrįstumo leidžia padaryti išvadą, kad pagrindas paskirti pakartotinę ekspertizę buvo.
24. Pagal CPK 212 str. 2 d. ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti.
25. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ekspertui L. U. suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo, ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo ir statinio projekto dalies ekspertizės vadovo pareigas (statiniai: visi statiniai, projekto dalis: pasirengimas statybai ir statybos darbų organizavimas); ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas; suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto ekspertizės vadovo ir ypatingo statinio ekspertizės vadovo pareigas. Pagal Statybos įstatymo 2 str. 79 p. statinio statybos vadovas – statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas rangovui (kai statyba vykdoma rangos būdu) ar statytojui (užsakovui) (kai statyba vykdoma ūkio būdu) ir įgyvendindamas statinio projektą nuo statybos pradžios iki užbaigimo, vadovauja statybos darbams, kartu gali būti bendrųjų statybos darbų vadovas, koordinuoja statinio statybos specialiųjų darbų vykdymą bei šių darbų vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio atitiktį statinio projektui ir statinio normatyvinę kokybę. Nurodyta eksperto L. U. kvalifikacija neleidžia abejoti šio eksperto turimomis specialiomis žiniomis, reikalingomis teikiant išvadą dėl statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas apeliaciniame skunde neginčijo eksperto L. U. išvadų dėl atliktų darbų skaičiuojamosios kainos nustatymo.
Dėl rūsio perdangos išardymo ir su tuo susijusių darbų
26. Kaip jau nurodyta, Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11-675/2010, patikslintu Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1100-520/2010, atsakovas buvo įpareigotas nugriauti savavališkai pastatytą ir susietą su esamu pastatu plytų mūro statinį, esantį (duomenys neskelbtini), ir nurodytą Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007 m. kovo 8 d. surašytame savavališkos statybos akte, sutvarkyti statybvietę. 2007 m. kovo 8 d. savavališkos statybos akte nurodyti šie atlikti darbai: pirmo aukšto mūro darbai, perdengimui panaudotos medinės sijos, kiemo pusėje angos užsandarintos, įstiklintos, pradėti antro aukšto mūro darbai, sienų konstrukcijoms naudojamos senos plytos – silikatinės ir raudonos, vizualiai pastato išmatavimai yra 17 x 11 m, pastatas blokuotas prie esamo pastato.
27. Lokalinėje sąmatoje prie Rangos sutarties ir atliktų darbų akte Nr. 22/14 nurodyta, kad, vykdant Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-11-675/2010, turėjo būti atlikti ir buvo atlikti, be kitų, rūsio perdangos išardymo, rūsio išvalymo bei užpylimo ir su šia veikla susiję darbai.
29. Byloje esančiame VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad pastatas – sandėlis, unikalus Nr. 8194-0016-0028, pažymėjimas plane 2I1p (kurio vietoje buvo statomas Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11-675/2010 nurodytas nugriauti statinys), yra sunaikintas, t. y., perdanga virš rūsio neįregistruota kaip nekilnojamasis daiktas.
30. Pagal Statybos įstatymo 2 str. 52 p. statinio griovimas – statybos rūšis, kurios tikslas – suardyti (išmontuoti) visas statinio konstrukcijas. Rūsio perdanga yra statinio konstrukcija. Eksperto L. U. ekspertizės akte nustatyta, kad rūsio perdanga (pagal pateiktas nuotraukas) buvo su didžiuliais plyšiais, keliančiais pavojų jos suirimui, todėl tolimesnė perdangos eksploatacija nebuvo galima.
31. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1100-520/2010 nurodyta, jog „po pastatu esančio rūsio pirmosios instancijos teismas neįpareigojo nugriauti, nes tokio rūsio pastatymas 2007-03-08 savavališkos statybos akte nėra nurodytas“. Tačiau ši aplinkybė, priešingai nei teigia atsakovas apeliaciniame skunde, nepatvirtina, kad rūsys/perdanga virš rūsio nėra griovimo objektas pagal Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-11-675/2010.
32. Iš Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1100-520/2010 matyti, kad aplinkybė, ar rūsys/perdanga virš rūsio yra savavališkos statybos objektas, nebuvo nurodyta kaip apeliacinio skundo pagrindas, todėl šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo. Atsakovas, Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-1100-520/2010 teikdamas antstolės J. B. 2010 m. balandžio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą apie pastato – sandėlio 2I/1p faktinę būklę, kuriame, be kita, nurodytas po pastatu esantis rūsys, bandė ginčyti savavališkos statybos faktą apskritai, teigdamas, kad jo vykdyta statyba yra pastato rekonstrukcija. Apeliacinės instancijos teismas dėl šios atsakovo nurodytos aplinkybės pasisakė, kad pagal bylos duomenis šio pastato, atsakovui pradedant savavališką statybą, nebuvo. Aplinkybė, kad „po pastatu esančio rūsio pirmosios instancijos teismas neįpareigojo nugriauti, nes tokio rūsio pastatymas 2007-03-08 savavališkos statybos akte nėra nurodytas“, buvo paminėta sprendžiant dėl atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jo vykdyta statyba yra pastato rekonstrukcija, o ne sprendžiant, kokie konkrečiai savavališkos statybos darbai yra atlikti.
33. Kadastro duomenys apie pastato – sandėlio, unikalus Nr. 8194-0016-0028, pažymėjimas plane 2I1p, sunaikinimą yra nustatyti 2000 m. spalio 20 d., o antstolės J. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas surašytas 2010 m. balandžio 22 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2365/2013 nurodyta, kad pagal bylos duomenis atsakovas statybą pastato 2I/1p vietoje vykdė nuo 2000 m. spalio 20 d. iki 2010 m. balandžio 20 d. Taigi, antstolės J. B. 2010 m. balandžio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nepatvirtina, kad jame nurodyta sandėlio 2I/1p faktinė būklė, tame tarpe ir rūsys, buvo iki atsakovui pradedant 2007 m. kovo 8 d. savavališkos statybos akte nurodytus darbus.
34. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas Ukmergės rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11-675/2010 buvo įpareigotas nugriauti statinį, kad pagal Statybos įstatymo 2 str. 52 p. statinio griovimas – statybos rūšis, kurios tikslas – suardyti (išmontuoti) visas statinio konstrukcijas, o rūsio perdanga yra statinio konstrukcija, nesant įrodymų, kad rūsys su perdanga buvo iki atsakovui pradedant 2007 m. kovo 8 d. savavališkos statybos akte nurodytus darbus, daroma išvada, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-11-675/2010 vykdymas apima perdangos virš rūsio išardymo, rūsio užpylimo ir su tuo susijusius darbus.
35. Atsakovas jau buvo kreipęsis į Ukmergės rajono apylinkės teismą su skundu dėl antstolio veiksmų civilinėje byloje Nr. 2-940/2014, suinteresuotas asmuo – Inspekcija, prašydamas įpareigoti antstolę atstatyti perdangą tarp pirmo aukšto ir rūsio bei iš rūsio išvežti žemes. Atsakovas skunde nurodė, kad antstolė, vykdydama, Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-11-675/2010, neturėjo teisės nugriauti perdangos virš rūsio ir užpilti rūsio žeme, nes po pastatu esančio rūsio Ukmergės rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11-675/2010 neįpareigojo nugriauti, rūsio pastatymas nėra nurodytas 2007 m. kovo 8 d. savavališkos statybos akte. Ukmergės rajono apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi atsakovo skundą atmetė, nurodė, kad šie griovimo darbai buvo atlikti tinkamai, nes Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11-675/2010 atsakovas buvo įpareigotas nugriauti visą statinį, o ne atskiras jo dalis. Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi. Ši nutartis vertintina kaip papildomas rašytinis įrodymas, patvirtinantis, kad perdangos virš rūsio išardymo ir rūsio užpylimo darbai yra susiję su Ukmergės rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-11-675/2010 vykdymu.
36. Todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad, vykdant Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11-675/2010, neturėjo būti atliekami perdangos virš rūsio išardymo, rūsio užpylimo ir su tuo susiję darbai.
Dėl neatliktų darbų
37. Iš dalies pagrįsti atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad dalis Sąmatoje ir Atliktų darbų akte 2017 m. ekspertizės akte, atsakant į pirmo klausimo pirmą dalį – ar visi darbai ir visa apimtimi, numatyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2014-01-13 lokalinėje sąmatoje S0001 ir UAB „Tvirta“ 2014-04-04 atliktų darbų akte Nr. 2214SU-59-(5.21), buvo faktiškai atlikti ir kokia buvo neatliktų darbų vertė pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2014-01-13 lokalinėje sąmatoje S0001 ir UAB „Tvirta“ 2014-04-04 atliktų darbų akte Nr. 2214SU-59-(5.21), nurodyta, kad neatlikti skyriuje „Pamatai“ nurodyti darbai N46-132 Gelžbetoninių pamatų išardymas, neatlikta dalis – 6,37 m³, skyriuje Sienos nurodytų darbų N46-134 Mūrinių sienų išardymas be plytų atrinkimo, neatlikta dalis – 2,14 m², skyriuje Langai nurodytų darbų N46-182 Langų angų užpildymo išardymas, neatlikta dalis – 13,18 m², skyriuje Papildomi darbai nurodytų darbų 12-140 Smulkių denginių (parapetų, nuosvyrų ir t.t.) įrengimas iš cinkuotos skardos , bendra neatliktų darbų vertė – 1 850,27 Eur.
38. Apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi 2017 m. ekspertizės akto išvadomis dėl neatliktų darbų kiekių ir jų kainų, o ne 2016 m. ekspertizės akto išvadomis dėl neatliktų darbų kiekių ir kainų dėl šių aplinkybių.
39. Iš 2016 m. ekspertizės akto tiriamosios dalies (2016 m. ekspertizės akto 14-15, 17-18, 22, 24, 37-48 l.), atsakant į ketvirtą klausimą – ar visi darbai ir visa apimtimi, numatyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2014-01-13 lokalinėje sąmatoje S0001 ir UAB „Tvirta“ 2014-04-04 atliktų darbų akte Nr. 2214SU-59-(5.21), buvo faktiškai atlikti ir kokia buvo neatliktų darbų vertė pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2014-01-13 lokalinėje sąmatoje S0001 ir UAB „Tvirta“ 2014-04-04 atliktų darbų akte Nr. 2214SU-59-(5.21), matyti, kad ekspertas, skaičiuodamas neatliktų darbų kiekius, naudojo tik apytikslius matmenis ir kitus duomenis, daugeliu atvejų nurodydamas, kad nėra galimybės nustatyti tikslių atliktų/neatliktų darbų kiekio. Todėl išvadose nurodyti ne tikslūs, o tik apytiksliai neatliktų darbų kiekiai ir jų kainos, kuriais vadovautis sprendžiant dėl Inspekcijos turėtų išlaidų pašalinus savavališkos atsakovo statybos padarinius nėra pagrindo . Pavyzdžiui, atlikdamas tik po vieną matavimą, ekspertas nustatė, kad užpilto rūsio grunto ir smėlio sluoksnis yra apytikriai 1,2 m, augalinio grunto – apytikriai 5 cm, o smėlio – apytikriai 1,15 m, taip pat nurodė, kad tiksliai nustatyti užpilto smėlio ir grunto kiekio nustatyti nėra galimybės. Tačiau, naudodamasis tokiais apytikriais duomenimis, davė išvadą, kad neatlikti grunto užpylimo darbai yra 14 329,88 Lt (4 115,27 Eur).
40. 2016 m. ekspertizės akto 20-21 l esančios nuotraukos 3.17, 3.18 ir 3.19, 3.21, 3.22 nepatvirtina, kad griovimo darbų liekanos buvo ne išvežtos į atitinkamus sąvartynus, o suverstos į duobes ir užpiltos grundu ar smėliu. Iš nuotraukų 3.17, 3.18 ir 3.19 negali spręsti, kad jose tikrai pavaizduotas ekspertizės objektas. Nuotraukose Nr. 3.21 ir 3.22 pavaizduotas tos pačios sijos fragmentas. Iš šio fragmento spręsti apie neišvežtų griovimo darbų liekanų kiekius nėra galimybės. Be to, Inspekcijos 2014 m. vasario 11 d. patikslintame prašyme išieškoti teismo sprendimui įvykdyti reikiamas lėšas iš skolininko civilinėje byloje Nr. P2-6-879/2014 yra duomenys, kad atsakovas, pašalinęs dalį savavališkos statybos, statybines atliekas supylė į rūsį.
Dėl Inspekcijos 2014 n. sausio 6 d. patikrinimo akte nurodytų darbų
41. Inspekcija 2014 m. sausio 6 d. surašė teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (23.48)-4D-34, kuriame nurodyta, kad, vykdant teismo sprendimą pašalinti statybos padarinius, adresu (duomenys neskelbtini), nėra nugriauta 1 aukšto siena, kuri susieta su PC „IKI cento“ parduotuvės siena, nenugriautos 2 aukšto sienos, nedemontuoti tvoros angoje įrengti langai. Tačiau šis aktas nepatvirtina atsakovo teiginio, kad, vykdant, Ukmergės rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-11-675/2010, turėjo būti atlikti tik šiame akte nurodyti darbai, kurių vertė pagal 2016 m. ekspertizės akto išvadą 1 klausimu yra 15 921,18 Lt (4 611,10 Eur), o pagal 2017 m. ekspertizės akto išvadą 5 klausimu yra 15 210,49 Lt (4 405,26 Eur).
42. Kaip nurodyta nutarties 34 p., Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-11-675/2010 vykdymas apima perdangos virš rūsio išardymo, rūsio užpylimo ir su tuo susijusius darbus. Be to, Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11-675/2010 atsakovas buvo įpareigotas ne tik nugriauti savavališkai pastatytą statinį, bet ir sutvarkyti statybvietę. Šie darbai nebuvo atlikti iki 2014 m. sausio 6 d. akto surašymo.
Dėl griovimo darbų teisėtumo
43. Pagal Lietuvos statybos įstatymo 20 str. 1 d. 11 p. (2013 m. liepos 16 d. redakcija) neypatingo statinio griovimui yra rengiamas griovimo aprašas, kuris buvo vienas iš Rangos sutarties priedų. Nėra jokio pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo teiginiu, kad rangos sutarties pagrindu buvo atlikta Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11-675/2010 nurodyto nugriauti statinio rekonstrukcija, o ne griovimas, todėl Rangos sutarties pagrindu atliktiems darbams atlikti turėjo būti parengtas ir patvirtintas rekonstravimo projektas. Pagal Statybos įstatymo 2 str. 72 p. statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Akivaizdu, kad Rangos sutarties pagrindu nebuvo atliekama rekonstrukcija.
44. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiamas pirmosios instancijos sprendimas keičiamas, iš atsakovo Inspekcijos naudai priteistą sumą sumažinant 1 850,27 Eur (CPK 236 str. 1 d. 3 p.).
45. Atsakovas apeliacinį skundą apmokėjo 623 Eur žyminiu mokesčiu. Atsakovo apeliacinį skundą iš dalies patenkinus, iš Inspekcijos atsakovo naudai priteisiama žyminio mokesčio dalis, apskaičiuota nuo 1 850,27 Eur, t. y., 55,51 Eur (CPK 93 str. 1 d.).
46. Pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.). Pagal bylos duomenis atsakovas už advokato pagalbą sumokėjo 264 Eur pagal 2016 m. sausio 7 d. sąskaitą, 88 Eur pagal 2016 m. balandžio 28 d. sąskaitą, 198 Eur pagal 2016 m. birželio 10 d. sąskaitą, 308 Eur pagal 2016 m. rugsėjo 2 d. sąskaitą ir 180 Eur pagal 2018 m. sausio 23 d. pinigų priėmimo kvitą, iš viso 1 038 Eur. Atmetus 6,68 proc. ieškinio reikalavimų, iš Inspekcijos atsakovo naudai priteisiama 69,34 Eur šių išlaidų dalis (CPK 98 str. 1 d.). Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistas žyminis mokestis už ieškinį, nuo kurio Inspekcija yra atleista, mažinamas 55,51 Eur (CPK 96 str. 1 d.). Iš atsakovo priteistos 1 650 Eur išlaidos už eksperto L. U. suteiktas paslaugas, mažinamos 110,22 Eur, šia suma sumažinant iš atsakovo Inspekcijos naudai priteistą 1 500 Eur sumą už eksperto L. U. suteiktas paslaugas (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovo turėtos išlaidos už eksperto S. Š. suteiktas paslaugas neperskirstomos, šias išlaidas pirmosios instancijos teismas paskirstė 2018 m. kovo 5 d. papildomu sprendimu, kuris nėra apskųstas apeliaciniu skundu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 27 d. sprendimą pakeisti, sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo R. G. ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos naudai 25 834,55 Eur.
Priteisti iš atsakovo R. G. į valstybės biudžetą 567,49 Eur žyminį mokestį.
Priteisti iš atsakovo R. G. ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos naudai 1 389,78 Eur už ekspertui išmokėtą sumą.
Priteisti iš atsakovo R. G. 150 Eur ekspertui L. U. už jo dalyvavimą 2018 m. sausio 23 d. teismo posėdyje.
Priteisti iš ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsakovo R. G. naudai 69,34 Eur išlaidas už advokato pagalbą.
Priteisti iš ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsakovo R. G. naudai 55,51 Eur išlaidas apeliacinės instancijos teisme.