- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-21
- Bylos Nr.
- 2A-1100-520/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Henrichas Jaglinskis, Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- R. G., R.
- Ieškovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijos
- Advokatai
- Renata Janušytė
- Kategorijos
- 30.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. G. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo pagal ieškovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos, kurios teisių perėmėja yra Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, ieškinį atsakovui R. G. (byloje trečiaisiais asmenimis dalyvauja Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, VĮ Registrų centras),
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Vilniaus apskrities viršininko administracija (toliau VAVA), kurios teisių perėmėja yra Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, 2008-03-17 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė įpareigoti atsakovą R. G. savo lėšomis per 3 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos likviduoti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą priestatą. Nurodė, kad atsakovas R. G. be nustatyta tvarka parengto ir suderinto projekto, neturėdamas išduoto leidimo statybai šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), senamiestyje, nekilnojamosios kultūros vertybe pripažintoje teritorijoje, savavališkai vykdo statybos darbus. 2007-02-28 buvo atlikta apžiūra, surašytas apžiūros aktas, atlikta fotofiksacija, o 2007-03-08 surašytas savavališkos statybos aktas dėl statytojui R. G. ir N. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), sustabdyti savavališkos statybos darbai. 2007-03-14 atsakovui R. G. buvo surašytas administracinio teisės akto pažeidimo protokolas, paskirta 1000 Lt bauda, 2007-03-21 priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje. VAVA 2007-04-03 reikalavimu įpareigojo atsakovą iki 2007-06-04 likviduoti savavališkos statybos padarinius, tačiau atsakovas šio reikalavimo neįvykdė.
Žemesnės instancijos teismas
Ukmergės rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį tenkino, t. y. įpareigojo atsakovą R. G. savo lėšomis per 3 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos pasekmes: nugriauti savavališkai pastatytą pastato priestatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Teismas nustatė, kad atsakovas su žmona 1994-05-07 nusipirko gyvenamąjį namą, sandėlį, kiemo įrenginius, atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 81/100 dalys pastato – parduotuvės, kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Dėl to teismas pripažino nepagrįstu atsakovo teiginį, jog pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovas įgijo visą teritoriją, kurioje yra minėti pastatai. Teismas nurodė, jog negali būti toleruojama situacija, kai neturint jokių dokumentų, kokiu pagrindu yra naudojamasi žemės sklypu, yra vystoma statyba. Teismas, vadovaudamasis Statybų įstatymo 2 str. 18, 71 d., 3 str., 12 str. 1 d. 3, 4 p., konstatavo, jog statyba turi būti vykdoma griežtai pagal nustatyta tvarka patvirtintą projektą ir pagal jį išduotą statybos leidimą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovui 2001-07-23 Ukmergės rajono Statybų priežiūros inspekcija suteikė leidimą rekonstruoti nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje esantį namą, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio pažymoje nurodyta, kad leidimas galioja 1 metus, įvertinęs 1999-2001 m. leidimų statybai registracijos knygos įrašus, vadovaudamasis Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 22 str., padarė išvadą, kad leidime nurodyta leidimo galiojimo data yra neteisinga. Teismui, įvertinus byloje surinktus įrodymus, kilo abejonių, ar atsakovui buvo išduotas leidimas būtent ginčijamam statiniui rekonstruoti, byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad atsakovas turėjo statyboms reikiamą projektą. Teismas taip pat nustatė, kad 2007-03-08 buvo surašytas savavališkos statybos aktas dėl statytojui R. G. ir N. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), šio akto pagrindu 2007-03-14 atsakovui R. G. buvo surašytas administracinio teisės akto pažeidimo protokolas, paskirta 1000 Lt bauda, 2007-03-21 priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje. Kadangi per nustatytą terminą atsakovas nepašalino savavališkos statybos padarinių, statinio nenugriovė, toliau vykdė savavališkus pastato statybos darbus, teismas, vadovaudamasis CK 4.103 str., teismų praktika, padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimai yra pagrįsti ir įrodyti.
Šalies argumentai
Atsakovas R. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių priestato dalies, esančios (duomenys neskelbtini), savavališkos statybos faktą, kadangi nėra aišku, kokioje konkrečioje priestato dalyje galimai buvo atlikti savavališki statybos darbai. Dėl to teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad fotonuotraukos bei Vilniaus teritorinio paveldo 2008-12-12 apžiūros aktas patvirtina savavališkos statybos faktą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (leidimas, 1999-2001 m. leidimų statybai registracijos knyga) besąlygiškai patvirtina, kad projektas ginčijamam statiniui buvo parengtas ir suderintas. Tai, jog projektas nėra išsaugotas nei jo, nei įstaigos, parengusios projektą, nei institucijos, išdavusios leidimą, nei Kultūros paveldo departamento, nesuponuoja išvados, kad projektas nebuvo parengtas bei suderintas. Priešingu atveju, statybos leidimas jam net negalėjo būti išduotas. Kadangi 2001-07-23 leidimas nėra panaikintas, nepripažintas negaliojančiu, darytina išvada, kad projektas iš tikrųjų buvo parengtas ir suderintas. Teismas nepagrįstai suteikė prioritetą Kultūros paveldo departamento 2009-02-21 raštui. Šios aplinkybės patvirtina, jog ieškovas neįrodė, kad statinys buvo statomas neturint statinio projekto ir statybos leidimo. Be to, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad buvo nukrypimas nuo projekto. Dėl to, nesant projekto, bet esant išduotam statybos leidimui, teismas negalėjo konstatuoti, jog statinys buvo statomas neturint suderinto projekto bei statybos leidimo. Teismas visiškai nemotyvuodamas ir nesvarstydamas statinio pertvarkymo galimybės, neišsiaiškinęs, ar buvo nukrypta nuo statinio projekto, ar nukrypimas yra esminis, nusprendė pašalinti savavališkos statybos padarinius. Tai reiškia, kad sprendimas yra pagrįstas prielaidomis ir spėlionėmis, buvo neatskleista bylos esmė, šis trūkumas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, todėl byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teismas nepagrįstai nusprendė, jog turi būti nugriautas visas priestatas, esantis (duomenys neskelbtini), suvaržė ir pažeidė jo teises labiau negu reikia tikslui pasiekti, kadangi pagal 2001-07-23 išduotą leidimą buvo rekonstruojama tik viena pastato siena, kita siena buvo rekonstruojama pagal kitą statybos leidimą ir projektą. Teismas pažeidė į bylą neįtrauktų asmenų teises, kadangi nusprendė dėl kitų asmenų nuosavybės teise priklausančio pastato nugriovimo, nepagrįstai atmetė jo prašymus į bylą įtraukti bendraturčius A. R., S. S.. Teismo įpareigojimas nugriauti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), priestatą prieštarauja CK 1.5 str. įtvirtintiems principams. Tiek iš bylos medžiagos, tiek iš ieškovo, trečiojo asmens paaiškinimų matyti, kad turint leidimą bei suderintą projektą pastato rekonstrukcija minėtoje teritorijoje buvo galima, todėl yra būtina išsiaiškinti, ar nenumatyta galimybė teismui, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, tik įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.).
Atsiliepimas
Atsakovas apeliaciniame skunde buvo nurodęs prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu nuspręsti, ar CK 4.103 str., Statybos įstatymo 2 str. 18 p., 2 str. 71 d., 12 str. ta apimtimi, kuria nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, nuspręsti, kad savavališkos statybos padarinių arba statinio statybos, pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, pašalinimas galimas tik įpareigojant statytoją per nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.), neprieštarauja Konstitucijos 109 str. 1 d., konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams, sustabdyti civilinę bylą iki Konstitucinis Teismas išnagrinės bylą. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovas R. G. nepalaikė šio prašymo.
Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad 2007-03-08 savavališkos statybos akte yra konstatuota, jog atsakovas savavališkai pastatė plytų mūro statinį (duomenys neskelbtini), kuris yra „susietas su esamu pastatu“, todėl visas statinys yra pastatytas savavališkai. Be to, savavališkos statybos akte yra nurodyti ir kiti statinį identifikuojantys duomenys, išmatavimai. Vadovaujantis Statybų įstatymo 12 str. 1 d. 10 p., aplinkybė, jog statinys yra statomas savavališkai, yra įrodyta, tai konstatuota 2007-03-08 savavališkos statybos akte, atsakovas šio akto neginčijo. Kadangi atsakovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog turi statybos leidimą ir projektą, teismas pagrįstai nusprendė, jog savavališkos statybos faktas yra nustatytas. Teismas neturėjo pagrindo svarstyti, ar nėra nukrypimų nuo projekto, ar tie nukrypimai yra esminiai, nes statinys buvo statomas savavališkai, neturint projekto. Jei statinys statomas ar pastatytas savavališkai, toks statinys turi būti nugriaunamas, nepaliekant galimybės įteisinti savavališką statybą. Apelianto pateiktas projektas niekaip nėra susijęs su pastatyto statinio teisėtumu, nes tai yra šalia statinio esančios tvoros projektas. Ginčo priestato statyba negali būti laikoma rekonstrukcija, o vadovaujantis Statybos įstatymo 2 str. 17 d. yra laikoma naujo statinio statyba, todėl apeliantas savavališko statinio statybą klaidingai vadina atsakovui priklausančio pastato rekonstrukcija.
Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes bei ištyrė įrodymus dėl atsakovo vykdytų savavališkų statybų, įrodė, kad atsakovo savavališkų statybų fiksavimo metu 2007-02-28, 2001-07-23 išduotas statybos leidimas buvo negaliojantis. Kadangi atsakovui išduotas statybos leidimas galiojo iki 2002-07-23, teismui nereikėjo papildomai šio leidimo pripažinti negaliojančiu. Praėjus 4 metams po statybos leidimo galiojimo pabaigos buvo būtina iš naujo atlikti Statybos įstatyme numatytas procedūras kitam statybos leidimui gauti. Iš viso nėra aišku, kuo remiantis atsakovas vykdė darbus, kadangi architektas S. S. parodė, kad jis projekto darbams, užfiksuotiems 2007-02-28 apžiūros akte, nėra rengęs. Byloje yra įrodyta, kad atsakovas ne tik kad vykdė statybas neturėdamas leidimo bei techninio projekto, bet ir neturėdamas jokių teisių į žemės sklypą, t. y. valstybės žemėje, neturėdamas sutikimo. Dėl to visi apelianto argumentai, kad teismas turėjo spręsti dėl galimybės pertvarkyti statinį, esant nukrypimui nuo projekto, yra visiškai nepagrįsti. Teismas įrodė, kad atsakovas vykdė savavališkas statybas, o argumentai, jog toje teritorijoje statyba yra galima, kad atsakovas turėjo išlaidų priestatui statyti, derino projektą, tačiau jo neišsaugojo, yra nepagrįsti ir dalis jų melagingi. Pats atsakovas nesilaikė CK 1.5 str. įtvirtintų principų, o argumentas, jog teismas turėtų taikyti lengvatas, prieštarauja teisės principui, jog iš neteisės teisė negali kilti. Visas pastato priestatas yra pastatytas neteisėtai, todėl visi neteisėtos statybos padariniai turi būti pašalinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, pritaikęs materialinės ir procesinės teisės normas, pagrįstai ir teisėtai įpareigojo atsakovą R. G. savo lėšomis per 3 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos pasekmes: nugriauti savavališkai pastatytą pastato priestatą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. pašalinti 2007-03-08 savavališkos statybos akte nurodytas pasekmes.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis 722,31 kv. m bendro ploto pastatas - parduotuvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėtas 1E2/p, priklausinys: kiti statiniai – kiemo statiniai (tvora, vartai) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklauso: 81/100 dalys pastato ir kitų statinių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise J. G. ir R. G., 11/100 dalių pastato ir kitų statinių bendrosios asmeninės nuosavybės teise S. S., 8/100 dalys pastato ir kitų statinių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise A. R. ir Z. R. (Statinių teisinės registracijos byla Nr.29534/25784, pradėta 1950-01-03, b. l. 92-94). Pastatas – parduotuvė ir kiemo statiniai (tvora, vartai) yra (duomenys neskelbtini). Kultūros ministro 2004-04-29 įsakymu Nr. ĮV-190 Ukmergės senamiestis yra paskelbtas valstybės saugomu, jam nustatytas viešojo pažinimo ir naudojimo apsaugos tikslas. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad tvarkymo darbai kultūros paveldo objekte yra atliekami pagal kultūros paveldo statinių tvarkomųjų statybos darbų reglamentus, patvirtintus aplinkos ir kultūros ministrų. Pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į kultūros vertybės Ukmergės senamiestis (vertybės kodas – U36) teritoriją.
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio vyriausioji valstybinė inspektorė kartu su VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiąja specialiste, patikrinę žodinę informaciją dėl vykdomų savavališkų darbų Ukmergės senamiestyje, 2007-02-28 nustatė, kad šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vykdoma savavališkai naujo pastato statyba, statybos darbams nėra parengtas projektas, gautas leidimas, atlikti pirmo aukšto mūro darbai, sudėti langai ir durys, padarytas medinis perdengimas, pradėti antro aukšto mūro darbai, statybos darbams naudojamos senos statybinės medžiagos, savavališkas statinys susietas su esamu pastatu, nuosavybės teise priklausančiu 3 savininkams: A. R., S. S., R. G., viena siena priblokuota prie parduotuvės „Leader Price“ (b. l. 9). VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2007-03-08 surašė savavališkos statybos aktą Nr. (100)-11.6 (b. l. 5). Šiame savavališkos statybos akte nustatyta, kad atsakovas R. G. savavališkai stato plytų mūro statinį, esantį (duomenys neskelbtini), senamiestyje, nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje. Savavališkas statinys yra susietas su esamu pastatu, nuosavybės teise priklausančiu 3 savininkams, yra atlikti šie statybos darbai: pirmo aukšto mūro darbai, perdengimui panaudotos medinės sijos, kiemo pusėje angos užsandarintos, įstiklintos, pradėti antro aukšto mūro darbai, sienų konstrukcijoms naudojamos senos plytos – silikatinės ir raudonos, vizualiai pastato išmatavimai yra 17x11 m, pastatas blokuotas prie esamo pastato. Statytojas nepateikė su statyba susijusių dokumentų. 2007-03-14 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (100)-11.45-1 Šiame protokole užfiksuoti atsakovo R. G. paaiškinimai, kad šiaurinė siena buvo perstatyta UAB „Palink“, tuo pat metu, t. y. 2000 m., jis (R. G.) atstatė perstatant nugriuvusią pastato dalį, sumūrijo atraminę sieną, tvorą statė per 2 kartus, antrą dalį – 2006 m. lapkričio mėn., projektas suderintas (b. l. 6). 2007-03-21 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (100)-11.45-2 už Statybos įstatymo 12 str. 1.2, 1.3, 1.4 p., 23 str. 1 p. pažeidimus, t. y. dėl to, kad R. G. savavališkai, be nustatyta tvarka parengto ir suderinto leidimo statyti Ukmergės miesto senamiestyje – nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje, pradėjo statyti plytų mūrio statinį 11x17 m, susietą su esamu pastatu, skyrė R. G. 1000 Lt baudą (b. l. 7). VAVA 2007-04-03 išsiuntė atsakovui R. G. reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, kuriuo pareikalavo iki 2007-06-04 likviduoti savavališkos statybos padarinius – savo lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę (b. l. 8). Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio vyriausioji valstybinė inspektorė kartu su VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiąja specialiste 2007-05-18 surašė apžiūros aktą, kuriame nustatė, kad šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), įdėti 2 didelio formato plastikiniai langai (b. l. 12), 2008-12-02 apžiūros akte nustatyta, kad šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), toliau vykdomi savavališki pastato statybos darbai, t. y. tinkuojamos pirmo ir antro aukštų vidinės sienų pusės, fasade nuo Vienuolyno g. antrame aukšte įdėti 3 nauji langai (b. l. 59). Kadangi atsakovas neįvykdė reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinių, ieškovas VAVA, kurio teisių perėmėja yra Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, 2008-03-17 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą R. G. savo lėšomis per 3 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos likviduoti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą priestatą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovas vykdė savavališką statybą, t. y. statė ieškovo nurodytą priestatą, neturėdamas įstatymo nustatyta tvarka parengto ir suderinto projekto bei leidimo, pažeisdamas Statybos įstatymo 3, 12 str., ir CK 4.103 str. pagrindu ieškinys tenkintinas. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutiktina, nes šią išvadą patvirtina byloje esantys įrodymai.
Atsakovas R. G. nei ieškovui, nei teismui nepateikė įstatymo nustatyta tvarka parengto ir suderinto projekto bei leidimo statyti 2007-03-08 savavališkos statybos akte nurodytą statinį. Iš byloje pateikto 2001-07-23 leidimo tvarkyti nekilnojamąją kultūros vertybę, statyti arba griauti statinį jos teritorijoje Nr. 103-1-33 (b. l. 108), matyti, kad leidimas atsakovui R. G. buvo išduotas namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai pagal 1997 m. S. S. projektavimo studijos „Saulius“ parengtą projektą. Leidime nurodyta galiojimo data iki 2011-07-03 yra taisyta, atsakovas R. G. apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad datą ištaisė jis. Iš byloje esančios Leidimų vykdyti statybos darbus registracijos knygos matyti, kad atsakovui išduotas leidimas tvarkyti nekilnojamąją kultūros vertybę, statyti arba griauti statinį jos teritorijoje Nr. 103-1-33 galiojo iki 2002-07-03 (b. l. 47). Liudytojas S. S. parodė, kad jis nėra projektavęs atsakovui ginčo statinio, buvo daromi tik vizualiniai pasiūlymai dėl techninių projektavimo sąlygų gavimo, jis savo iniciatyva darė tokį vizualinį pasiūlymą (b. l. 111). Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė tvoros, esančios (duomenys neskelbtini), brėžinius, kuriuose nurodyta, kad prieš vykdant darbus gauti KVAD leidimą (b. l. 139-11). Šių brėžinių pagrindu atsakovas neturėjo teisės statyti dviejų aukštų pastato, kurio išmatavimai 17x11 m, susieto su pagrindiniu pastatu. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas turėjo leidimą rekonstruoti pagrindinį daiktą, t. y. pastatą, ir tai buvo atlikta. VAVA Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2003-02-19 išduotoje pažymoje apie statinio statybą pagal suderintą projektą Nr. (100)-1124-4, nurodyta, kad statytojas R. G. rekonstruoja namą, pažymėtą 1E2/p, esantį (duomenys neskelbtini), neregistruotame žemės sklype be esminių nukrypimų nuo suderinto projekto, statinio būklė atitinka duomenis, 2003 m. užfiksuotus Nekilnojamojo turto kadastro duomenų byloje Nr.81/025784 (Statinių teisinės registracijos byla Nr.29534/25784, pradėta 1950-01-03, b. l. 47). Nekilnojamojo turto kadastro byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad yra rekonstruojamas namo priestatas ar kitas pastatas. Iš atsakovo nurodomų argumentų matyti, kad atsakovas teigia, jog jis rekonstravo įsigytą ūkinį pastatą, pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą indeksu 2J1/p. Su tokiais atsakovo argumentais nesutiktina, nes Nekilnojamojo turto registro duomenys ir byloje surinkti įrodymai tvirtina, kad ūkinis pastatas, kuris buvo pažymėtas indeksu 2J1/p, yra sunaikintas, nuosavybės teisė į šį pastatą atsakovui nėra registruota, todėl minėtas pastatas negalėjo būti rekonstruojamas, atsakovas vykdė naują statybą.
Atsakovas R. G. pateikė antstolės J. B. 2010-04-22 atliktą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame nurodyta, kad ji, apžiūrėjusi pastatą – sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir po pastatu esantį rūsį, pažymėtą 2/1p, nustatė, kad yra aiškiai matyti išlikusios pirmo aukšto pastato senos statybos sienų liekanos, kurias sudaro apgriuvęs raudonų plytų mūras bei esantis po pastatu rūsys, sumūrytas iš akmenų su raudonų plytų intarpais, matosi išlikusi antro aukšto dalis sienos, tarp pirmo ir antro aukšto matosi metalinių sijų ir medinių lentų denginys. Šios antstolės nustatytos aplinkybės nepaneigia Nekilnojamojo turto registre įregistruotų duomenų, kad minėtas pastatas yra sunaikintas, 2007-03-08 savavališkos statybos akte nurodytų aplinkybių, jog atsakovas sienų konstrukcijoms naudoja senas plytas. Po pastatu esančio rūsio pirmosios instancijos teismas neįpareigojo nugriauti, nes tokio rūsio pastatymas 2007-03-08 savavališkos statybos akte nėra nurodytas. Tai, kad atsakovui pradedant statybą pastato nebuvo, matyti ir iš civilinėje byloje dėl juridinio fakto nustatymo pagal pareiškėjų R. G. ir N. G. pareiškimą pareiškėjų nurodytos aplinkybės apie tai, kad pareiškėjams tvarkant kiemo teritoriją ir valant apgriuvusius ir sunykusius pastatus, atsidengė senų pamatų dalis, ant kurių buvo pastatų, buvusių dar prieškaryje, siena (civilinė byla Nr. 2-1359-759/2007). Nagrinėjamoje byloje atsiliepime į ieškinį atsakovas taip pat nurodė, kad tvarkant kiemo teritoriją, valant apgriuvusius ir sunykusius pastatus, atsidengė senų pamatų dalis, ant kurių buvo pastatų, buvusių prieškaryje, siena, tam, kad sutvirtintų likusių ūkinių pastatų sienas, ant tų pamatų pastatė mūro sieną, kad išlikę senųjų pastatų sienų likučiai ir pamatai liudija apie buvusius pastatus (b. l. 21). 1994-05-07 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu atsakovas nuosavybės teise įsigijo 596,51 kv. m gyvenamąjį namą 1E2p, sandėlį, pažymėtą 2J1/p, bei kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini) (Statinių teisinės registracijos byla Nr.29534/25784, pradėta 1950-01-03, b. l. 9). 1993-11-12 pagrindinių pastatų, jų dalių, priestatų ir ūkio pastatų įkainojime nurodyta, kad sandėlio, pažymėto 2J1/p, ilgis yra 6,52 m, plotis – 2 m, plotas – 13,04 kv. m (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla Nr. 98/14199, pradėta 1949-09-25, b. l. 50). Tokie pat sandėlio duomenys nurodyti ir 1997-01-10 (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla Nr. 98/14199, pradėta 1949-09-25, b. l. 130). VĮ Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro 2001-11-15 pažymėjime apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius (butus, patalpas) ir teises į juos matyti, kad pagal kadastro duomenis, užfiksuotus 2000-10-20, statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), neregistruotame žemės sklype, yra: 596,51 kv. m bendro pastatas – parduotuvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėtas 1E2/p, bei šio pastato priklausinys kiti statiniai – kiemo statiniai (tvora, vartai) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). R. G. nuosavybės teise valdo pastato, pažymėto 1E2/p, 91/100 dalis, A. R. nuosavybės teise valdo pastato, pažymėto 1E2/p, 9/100 dalis, daiktinės teisės į 125,77 kv. m plotą neįregistruotos. Šiame pažymėjime nėra nurodyta, kad 2000-10-20 atlikus kadastrinius matavimus buvo atlikti ūkinio pastato, pažymėto 2J1/p, kadastriniai matavimai, ūkinis pastatas, pažymėtas 2J1/p, nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (Statinių teisinės registracijos byla Nr.29534/25784, pradėta 1950-01-03, b. l. 43-44). 2000-10-20 buvo nustatyta, kad pastatas-sandėlis, pažymėtas indeksu 2J1/p, sunaikintas (b. l. 72-73). Ne tik 2000-10-20 buvo nurodoma, kad ginčo pastatas sunaikintas, bet ir vėliau taip pat buvo nurodoma, kad sunaikintas. Iš VĮ Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro 2003-05-12 pažymėjimo apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius (butus, patalpas) ir teises į juos, matyti, kad pagal kadastro duomenis, užfiksuotus 2003-03-10, statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), neregistruotame žemės sklype, yra: 722,31 kv. m bendro pastatas – parduotuvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėtas 1E2/p, bei šio pastato priklausinys kiti statiniai – kiemo statiniai (tvora, vartai) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Joks priklausinys - ūkinis pastatas, pažymėtas 2J1/p, nebuvo nurodytas (Statinių teisinės registracijos byla Nr.29534/25784, pradėta 1950-01-03, b. l. 56-57). Tokie pat nuosavybės objektai, kaip priklausantys R. G. ir A. R., buvo nurodyti 2003-03-28 dokumente, kad bendrasavininkiai galėtų atlikti sandorius, susijusius su nekilnojamuoju turtu (Statinių teisinės registracijos byla Nr.29534/25784, pradėta 1950-01-03, b. l. 50-51). 2004-10-19 išraše taip pat nurodyta, kad 722,31 kv. m bendro ploto pastatas - parduotuvė (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), pažymėtas 1E2/p, priklausinys kiti statiniai – kiemo statiniai (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), priklauso: 81/100 dalys pastato ir kitų statinių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise J. G. ir R. G., 11/100 dalių pastato ir kitų statinių bendrosios asmeninės nuosavybės teise S. S., 8/100 dalys pastato ir kitų statinių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise A. R. ir Z. R. (Statinių teisinės registracijos byla Nr.29534/25784, pradėta 1950-01-03, b. l. 92-94). Jokie duomenys apie ūkinį pastatą nebuvo fiksuoti ir nėra nurodoma, kad toks pastatas ar jo dalis nuosavybės teise priklauso atsakovui. Atliktuose sandoriuose, susijusiuose su nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), nuo 2000-10-20 pastatas, pažymėtas indeksu 2J1p, niekada nėra nurodomas kaip nekilnojamojo turto objektas (Statinių teisinės registracijos byla Nr.29534/25784, pradėta 1950-01-03, b. l. 54-55, 61-65, 112-116), į šį pastatą nuosavybės teisė nėra įregistruota.
Atsakovas R. G. apeliacinės instancijos teismui pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui adresuotą skundą dėl 2010-07-14 VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjamos komisijos sprendimo Nr. 69-27 ir 2010-06-03 VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sprendimo Nr. IN(12.5.1.15.)-18016 panaikinimo, iš kurio matyti, kad atsakovas prašo įpareigoti Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje pakeisti įrašą, t. y. panaikinti sandėlio būklę „sunaikintas“, atstatant sandėlio esamą būklę. Skundas grindžiamas tuo, kad 2010-10-20 nustatant naujus kadastro duomenis buvo nepagrįstai užfiksuota, kad ūkio pastatas, plane pažymėtas 2J1/p, yra nugriautas, nors šiuo metu Nekilnojamojo turto registre įrašyti ūkio pastato kadastro duomenys atitinka 2000-10-20 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje užfiksuotus duomenis. Atsakovas, remdamasis šiuo skundu, prašo sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą. Šis prašymas netenkintinas, nes minėto skundo dėl VĮ Registrų centro veiksmų išnagrinėjimas ir skundo patenkinimas atsakovo atliktų statybos darbų neleis pripažinti nesavavališka statyba.
Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą. CPK 163 str. 3 p. numatyta, kad teismas privalo sustabdyti civilinę bylą, kai jos negalima nagrinėti tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Šiuo pagrindu byla sustabdoma iki įsiteisės teismo sprendimas, nuosprendis, nutartis ar nutarimas (CPK 166 str. 1 d. 2 p.). Pagal susiformavusią teismų praktiką, šiuo pagrindu byla stabdoma tik tuo atveju, kai dvi ar daugiau neišnagrinėtų bylų yra taip susijusios, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdytai bylai, kai tarp nagrinėjamos bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje, sustabdžius bylą bus išvengta prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, nereikės tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, bus taupomas tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas. Negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje ir tarp bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio, tai nėra pagrindo stabdyti bylos pagal CPK 163 str. 3 p. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-03-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006; 2007-06-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2007; 2009-09-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2010-01-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2010; ir kt.).
Atsakovo R. G. apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl į bylos nagrinėjimą neįtrauktų asmenų teisių, nepripažintini pagrįstais. Parduotuvės, paslaugų centro dalies bei kiemo įrenginių dalies pirkimo – pardavimo sutartimi A. R. iš A. P. nusipirko 9/100 dalis parduotuvės, paslaugų centro 1E2/p, kurio plotas yra 596,51 kv. m, 9/100 dalis kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (Statinių teisinės registracijos byla Nr.29534/25784, pradėta 1950-01-03, b. l. 34-35). Dalies pastato su priklausiniais pirkimo – pardavimo 2003-05-22 sutartimi, sudaryta tarp N. G., R. G. ir S. S., N. G. ir R. G. pardavė S. S. 11/100 dalių iš pastato – parduotuvės, pažymėtos 1E2p, 11/100 dalių priklausinių kitų statinių – kiemo statinių (tvora, vartai) (Statinių teisinės registracijos byla Nr.29534/25784, pradėta 1950-01-03, b. l. 64-65). 2006-06-08 sutartimi, sudaryta tarp Z. R., A. R. ir V. Š., V. Š. nupirko 8/100 dalis pastato parduotuvės, pažymėtos 1E2/p, ir 8/100 dalis priklausinio – kitų statinių – kiemo statinių (tvora, vartai) (Statinių teisinės registracijos byla Nr.29534/25784, pradėta 1950-01-03, b. l. 113-116). Šiuose dokumentuose nėra nurodoma, kad ginčo pastatas priklauso asmenims, neįtrauktiems į bylos nagrinėjimą. Kaip jau buvo minėta, savavališkos statybos aktu buvo nustatyta, kad atsakovas, o ne kiti asmenys, savavališkai stato statinį, todėl tik atsakovas pagrįstai ir teisėtai įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Liudytojas A. S. nenurodė, kad ir jis statė statinį, kad dalis šio statinio priklauso jam nuosavybės teise (b. l. 111-112). Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, ir konstatuoti, kad yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nurodytas CPK 329 str. 2 d. 2 p.
Kaip jau buvo minėta, savavališkos statybos aktas buvo surašytas 2007-03-08. Tuo metu galiojusio Statybos įstatymo 2 str. buvo numatyta, kad savavališka statinio statyba laikoma, kai vykdomi statybos darbai statinyje (jo dalyje) neturint įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo, arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios, taip pat kai teismas statybos leidimą pripažino neteisėtu, statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Tuo metu galiojusi CK 4.103 str. redakcija numatė, jei statinys statomas ar pastatytas savavališkai, toks statinys turi būti nugriaunamas nepaliekant galimybės įteisinti savavališką statybą. Nuo 2011-01-01 įsigalios CK 4.103 str. redakcija, kuri numato, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. 2010-07-02 buvo patvirtinta Statybos įstatymo 28 str. nauja redakcija, kuri įsigaliojo nuo 2010-10-01, išskyrus straipsnio 4 ir 7 dalių nuostatas dėl Statybos įstatymo 1 priede nurodytų įmokų. Įstatymo 7 d. numato, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 d. 1 p. nurodytą asmenį savo lėšomis per nustatytą terminą: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus šio Įstatymo 23 str. 1 d. 5 p. nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; arba 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 d. 1 p. nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą (Statybos įstatymo 28 str. 8 d.). Išnagrinėjus šioje byloje aplinkybes, susijusias su atsakovo atliktais savavališkos statybos darbais, darbų apimtimi, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas visiškai be jokio teisėto pagrindo pradėjo statybas, nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų gautas leidimas statyti ginčo statinį, sutvarkyti kiti statybos dokumentai, iš jų dokumentai, susiję su žemės sklypu, nesant dokumentų, kurie leistų valstybiniame žemės sklype, kuris yra Ukmergės senamiesčio teritorijoje, statyti pastatus, o pastatas, prie kurio atsakovas stato priestatą, patenka į kultūros vertybės Ukmergės senamiestis (vertybės kodas – U36) teritoriją, o Kultūros paveldo departamentas nesutinka, kad atsakovas vykdytų tokią statybą (atsakovo statomo priestato išmatavimai yra 17x11 m, o senojo ūkinio pastato 2J1/p išmatavimai buvo 6,52 x2 m), daro išvadą, kad vadovaujantis CK 1.5 str. nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti, jog ieškovo reikalavimas nugriauti savavališkai atsakovo pastatytą statinį, t. y. nugriauti visas statinio konstrukcijas, kurios buvo užfiksuotos 2007-03-08 savavališkos statybos akte, yra nepagrįstas ir netenkintinas, o atsakovui turėtų būti sudaryta galimybė įteisinti savavališką statybą.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas. Pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad atsakovas įpareigojamas nugriauti savavališkai pastatytą pastato priestatą, esantį (duomenys neskelbtini), nesukonkretindamas, kokį tą priestatą. Tam, kad vykdant teismo sprendimą, nekiltų problemų, pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis sukonkretintina, nurodant, kad atsakovas įpareigojamas nugriauti savavališkai pastatytą ir susietą su esamu pastatu plytų mūro statinį, esantį (duomenys neskelbtini), nurodytą Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007-03-08 surašytame savavališkos statybos akte.
Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 14,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių
dokumentų įteikimu. Netenkinus atsakovo R. G. apeliacinio skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį dėl savavališkos statybos pasekmių pašalinimo ir ją išdėstyti taip:
„Įpareigoti atsakovą R. G. (a.k. 35710230692), gyvenantį Žuvų g. 3, Ukmergėje, savo lėšomis per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos pasekmes: nugriauti savavališkai pastatytą ir susietą su esamu pastatu plytų mūro statinį, esantį (duomenys neskelbtini), ir nurodytą Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007 m. kovo 8 d. surašytame savavališkos statybos akte, sutvarkyti statybvietę.“
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš atsakovo R. G. 14,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.