- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-22
- Bylos Nr.
- 2-940/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Driukas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“, Algirdo-K, A.
- Atsakovas
- G. T., R. T.
- Kategorijos
- 121.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“, Algirdo-K. Č., Š. Č., A. Č., R. Č., L. M. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 18 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų atskirąjį skundą civilinėje byloje Nr. 2-1936-611/2014 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“, A.-K. Č., Š. Č., A. Č., R. Č., L. M. Č. ieškinį atsakovams G. T., R. T., bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS, uždarajai akcinei bendrovei „Verslavita“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl suklydimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Taurų spalvos“, A. G..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Atskiruoju skundu keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų atskirąjį skundą, teisėtumo klausimas.
Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovų ieškinį dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, kredito sutarčių, laidavimo sutarčių, vekselių pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, pakeičiant restitucijos būdą, taip pat hipotekos sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi ieškovų prašymu buvo paskirta turto vertės ekspertizė, pavedant ją atlikti teismo ekspertei D. A.. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 22 d. nutartimi civilinė byla buvo atnaujinta, ieškovų pareiškimas dėl teismo ekspertės D. A. nušalinimo nuo teismo ekspertizės atlikimo buvo atmestas, o civilinė byla buvo sustabdyta iki bus atlikta ekspertizė byloje.
Šalies argumentai
Ieškovai, atstovaujami savo atstovo, pateikė atskirąjį skundą dėl minėtos teismo 2014 m. sausio 22 d. nutarties dalies, kuria buvo atmestas jų prašymas dėl teismo ekspertės nušalinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 18 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 22 d. nutarties ir skundą grąžino jį padavusių asmenų atstovui. Teismas nurodė, kad CPK I dalies VI skyrius, reglamentuojantis teismo sudėtį, nenumato teisės skųsti teismo nutartį dėl nušalinimo (teisėjo, eksperto ar kitų asmenų). Teismo vertinimu, tokiu atveju būtina vadovautis CPK 334 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, kad atskirasis skundas gali būti paduodamas dėl teismo nutarties, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai arba kai teisė skųsti nutartį yra tiesiogiai numatyta pačiame CPK. Nagrinėjamu atveju CPK I dalies VI skyriaus normos nenumato teisės skųsti teismo nutartį nušalinimo klausimu, be to, prašymo dėl nušalinimo išsprendimas neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai, todėl teismas padarė išvadą, kad teismo nutartis, kuria buvo sprendžiamas prašymas dėl paskirtos teismo ekspertės nušalinimo, negali būti skundžiama apeliacine tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovai atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti ieškovų atskirąjį skundą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Negalima sutikti su teismo pozicija, kad nagrinėjamu atveju prašymo dėl nušalinimo išsprendimas neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai. Šiuo atveju buvo atsisakyta patenkinti prašymą dėl nušalinimo ir tai lemia ne tik esminį ieškovų teisių pažeidimą, bet taip pat ir kelio tolimesnei bylos eigai užkirtimą.
2. Įvertinus tai, kad turto vertintoja G. G. ir D. A. yra ne tik Lietuvos turto vertintojų asociacijos narės, bet ir drauge buvo asociacijos valdymo organų narės – asociacijų komisijų pirmininkės, nuolatos bendradarbiavo kasdienėje asociacijos veikoje, ši aplinkybė lemia, kad jos yra neišvengiamai susijusios, tai kelia pagrįstas abejones jų objektyvumu viena kitos atžvilgiu ir atitinkamai vienos iš jų skyrimas teismo eksperte byloje, kurioje yra kvestionuojamas kitos bendradarbės parengto dokumento pagrįstumas yra negalimas.
3. Nagrinėjamu atveju paskirta ekspertė D. A. dalyvavo atliekant G. G. parengtų Žemės sklypo vertinimo ataskaitų patikrinimą ir šios ataskaitos yra vienas iš įrodymų nagrinėjamoje civilinėje byloje, todėl D. A. paskyrimas eksperte šiuo atveju yra negalimas jau vien CPK 67 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais.
4. Teismui atsisakius paskirti kitą ekspertą, ekspertizės atlikimas lieka pavestas šališkai ir suinteresuotai ekspertei D. A.. Dėl savo suinteresuotumo bylos baigtimi ir kolegės G. G. interesų gynimo, ekspertė, tikėtina, ne tik pateiks nepagrįstą ir neobjektyvią išvadą dėl jai užduoto ekspertinio klausimo, tačiau, akivaizdu, kad jai yra sudaromos visos galimybės vilkinti bylos nagrinėjimą, atlikinėti ekspertizę nepagrįstai ilgai ir tokiu būdu yra užkertamas kelias tolimesnei bylos eigai.
5. Teismų suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika pagrindžia, kad skundai dėl atsisakymo nušalinti ekspertą yra nagrinėjami apeliacine tvarka.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovų atskirąjį skundą atsakovas BAB bankas SNORAS prašo netenkinti ieškovų atskirojo skundo ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeista. Atsakovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju eksperto nenušalinimas neužkerta kelio proceso eigai ir nepažeidžia ieškovų procesinių teisių ir pareigų, nes tuo atveju, jeigu ieškovai bus nepatenkinti ekspertizės išvada, jie turės CPK nustatytas teises reikalauti pakartotinės ekspertizės, ginčyti ekspertizę bei argumentus, susijusius su neva šališka eksperte, įtraukti į apeliacinį skundą.
Atsiliepimu į ieškovų atskirąjį skundą atsakovai G. T. ir R. T. nurodo, kad apeliacinis procesas dėl ieškovų atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 18 d. nutarties nutrauktinas, kadangi skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje sprendžiamas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 18 d. teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovų atskirąjį skundą, teisėtumo klausimas.
Lietuvos civilinio proceso teisėje nenumatyta galimybė apeliacine tvarka skųsti visus pirmosios instancijos teismo priimtus tarpinius procesinius sprendimus byloje. Pagal CPK 334 straipsnio pirmąją dalį atskirai nuo teismo sprendimo galima skųsti pirmosios instancijos teismo nutartis CPK numatytais atvejais bei tuomet, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Jeigu teismo priimtu tarpiniu procesiniu sprendimu nėra užkertama galimybė tolesnei bylos eigai ir tokio procesinio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka galimybės nenumato konkreti CPK norma, apeliacinis procesas negali prasidėti, o pradėtas procesas turi būti nutrauktas (CPK 315 str. 2 d. 3 p. ir 5 d.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi ieškovų prašymu buvo paskirta turto vertės ekspertizė, pavedant ją atlikti teismo ekspertei D. A.. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 22 d. nutartimi civilinę bylą atnaujino, ieškovų pareiškimą dėl teismo ekspertės D. A. nušalinimo nuo teismo ekspertizės atlikimo atmetė ir civilinę bylą sustabdė iki bus byloje atlikta ekspertizė. Ieškovai nesutikdami su minėtos nutarties dalimi, kuria buvo atmestas jų prašymas dėl teismo ekspertės nušalinimo, pateikė atskirąjį skundą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti minėtą ieškovų atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 22 d. nutarties ir jį grąžino ieškovų atstovui.
Teismas pažymi, kad įstatymas nenumato galimybės skųsti nutartį (nutarties dalį), kuria netenkinamas prašymas dėl eksperto nušalinimo. Eksperto nušalinimo pagrindai yra nustatyti CPK 67 straipsnio 2 dalyje, o kiti pagrindai ekspertui nušalinti yra tokie patys, kaip taikomi teisėjui (CPK 67 straipsnio 1 dalis), todėl yra svarbu atsižvelgti ir į taikytiną praktiką dėl galimybės skųsti nutartis dėl teisėjų nušalinimo. Pagal suformuotą teismų praktiką teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškimas dėl teismo nušalinimo, atskiruoju skundu neskundžiama, asmuo, nesutikdamas su tokia teismo nutartimi, gali atitinkamus argumentus pateikti apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-404/2007). Todėl atitinkamai laikytina, kad ir nutartis, kuria netenkintas pareiškimas dėl eksperto nušalinimo atskiruoju skundu negali būti skundžiama.
Nutartis laikoma užkertančia kelią proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas procesas aukštesnės instancijos teisme, todėl darytina išvada, kad klausimo dėl eksperto nušalinimo išnagrinėjimas pagal savo pobūdį neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai.
Apeliantai atskirajame skunde dėl pirmosios instancijos teismo nutarties nurodė argumentus, kurie tiesiogiai susiję su apeliacine tvarka neskundžiamos nutarties dėl atsisakymo nušalinti ekspertą, teisėtumu ir pagrįstumu. Apeliacine tvarka nagrinėjami klausimai dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 18 d. nutarties, todėl teismas pasisako tik dėl šios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Apeliantai atskirajame skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė, jog suformuota teismų teisės aiškinimo ir taikymo praktika pagrindžia, kad skundai dėl atsisakymo nušalinti ekspertą yra nagrinėjami apeliacine tvarka.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklių, suformuluotų konkrečiose teismo nagrinėtose bylose, taikymas bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluota ta taisyklė, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to gali būti remiamasi tik tokiais ankstesniais teismų sprendimais, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurta taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. M. v. UAB „ Viknata“, bylos Nr. 3K-3-120/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kaišiadorių rajono vyriausiasis prokuroras v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-185/2009; kt.). Apeliantai skunde nurodo visą eilę Vilniaus ir Kauno apygardos teismo nutarčių šiam savo argumentui patvirtinti, tačiau pažymėtina, kad apeliantų nurodytose nutartyse buvo sprendžiama dėl ekspertų nušalinimo vykdymo procese, t. y. teismai apeliacine tvarka nagrinėjo dėl teisėtumo apylinkių teismų nutarčių, kuriomis buvo nagrinėjami skundai dėl antstolio veiksmų, todėl apeliacinės instancijos teismas nesiremia skunde pateikta teismų praktika.
Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį išdėstyti argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovai pirmuoju atskiruoju skundu skundė tik Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 22 d. nutarties dalį dėl atsisakymo nušalinti ekspertą, kuri negali būti apeliacinio proceso objektu, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias atskirojo skundo priėmimo klausimą ir šiuo atveju priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį atsisakyti priimti ieškovų atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 22 d. nutarties dalies dėl atsisakymo nušalinti ekspertą (CPK 334 str.). Teismas taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329, 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.