Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ledga“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5342-1052/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AVG Automix“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ledga“ dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu bei vienašalės restitucijos taikymo, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“, uždaroji akcinė bendrovė „Faenero“, uždaroji akcinė bendrovė „Keivina“ ir M. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

10. Atsakovė (apeliantė) UAB „Ledga“ kartu su atskiruoju skundu teikia 2023 m. kovo 18 d. išrašą iš transporto priemonių savininkų apskaitos informacinės sistemos Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Ledga“ prekių likučius datai 2023 m. kovo 16 d. (imtinai), preliminarų 2023 m. kovo 16 d. UAB „Ledga“ balansą, UAB „Ledga“ darbinės atskaitomybės parengimo lentelę (laikotarpis nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. kovo 16 d.), UAB „Ledga“ ilgalaikio turto likučius datai 2023 m. kovo 16 d pagal materialiai atsakingą asmenį. Ieškovė UAB „AVG Automix“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė 2023 m. kovo 14 d. VĮ „Regitra“ raštą Nr. S-3973 su priedais bei 2023 m. kovo 30 d. turto aprašą.

11. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

12. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

13. Nors tiek apeliantė, tiek ieškovė, kartu su teikiamais procesiniais dokumentais pateikdamos papildomus duomenis (įrodymus), neprašo jų prijungti prie bylos, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pirmosios instancijos teisme buvo sprendžiamas rašytinio proceso tvarka ir nepranešus atsakovei apie jų nagrinėjimą, taip pat į tai, kad ieškovė, pateikdama atsiliepimą į atskirąjį skundą iš esmės pasisakė dėl apeliantės pateiktų įrodymų įrodomosios reikšmės, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra tikslinga į bylą priimti apeliantės ir ieškovės apeliacinės instancijos teismui pateiktus papildomus duomenis (įrodymus). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl priimtų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės reikalavimų užtikrinimui atsakovės atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie galimai bus patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą.

16. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga, leidžianti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2‑1499/2014).

17. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė UAB „AVG Automix“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento (lot. ab initio) 2022 m. liepos 20 d. automobilio BMW X6, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Ledga“, kurios sudarymą patvirtina atsakovės 2022 m. liepos 20 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra LE Nr. (duomenys neskelbtini), bei taikyti vienašalę restituciją ir ieškovės naudai iš atsakovės priteisti 79 000 Eur, taip pat priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų vykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumai (79 000 Eur) areštuoti atsakovei UAB „Ledga“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, o šio turto nesant ar esant nepakankamai – atsakovės lėšas, įskaitant iš trečiųjų asmenų gautinas sumas, uždraudžiant disponuoti minėtu turtu. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovės ieškinys yra preliminariai pagrįstas ir atsakovė, sužinojusi apie jos atžvilgiu pareikštą ieškinį, pardavė didžiąją dalį savo turto (transporto priemones), pripažino, kad egzistuoja grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl skundžiama nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

18. Atsakovė (apeliantė) UAB „Ledga“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria jos atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas, pateikė atskirąjį skundą. Iš apeliantės atskirojo skundo argumentų spręstina, kad ji iš esmės nekvestionuoja skundžiamos nutarties motyvų, susijusių su ieškinio preliminariu pagrįstumu. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškovės išdėstytas faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, šioje proceso stadijoje taip pat neturi pagrindo spręsti, jog ieškinio reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir / ar ieškovė pasirinko neleistiną ir aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą.

19. Pažymėtina, kad ieškinio preliminaraus pagrįstumo pripažinimui teismui pakanka tik įsitikinti, ar šis procesinis dokumentas yra pagrindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar šie argumentai pagrindžiami įrodymais. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nepasisako dėl ginčo esmės ir dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, o sprendžia tik dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negali būti vertinamas kaip išankstinės teismo nuomonės dėl ginčo išsakymas. Kadangi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo klausimą byla nėra nagrinėjama iš esmės, todėl apeliantės atskirojo skundo argumentai, susiję su ieškinio nepagrįstumu (dėl ginčo automobilio įsigijimo aplinkybių), bus vertinami pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėjant iš esmės, o ne sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės, ką iš esmės atskirajame skunde nurodo ir pati apeliantė.

20. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, esminę reikšmę taip pat turi ir antrosios sąlygos, susijusios su grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymu, egzistavimas. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi grėsmę ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui grindė apeliantės nesąžiningu elgesiu, po ieškovės reikalavimų pareiškimo teismui pardavus didžiąją dalį savo turto (transporto priemones). Taigi apeliantė atskiruoju skundu ginčija antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinosios sąlygos – grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą, argumentuodama tuo, kad ji verčiasi automobilių prekyba, o tokie jos veiksmai, pardavus dalį jai priklausančių transporto priemonių, yra tik komercinės veiklos vykdymas. Apeliantė teigia, kad jai nuosavybės teise priklauso 16 transporto priemonių, o laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 17 d. iki 2023 m. kovo 9 d. apeliantė nuosavybės teise įregistravo 10 transporto priemonių. Apeliantė taip pat nurodo, kad jai šiuo metu priklausančių transporto priemonių vertė yra pakankama padengti ieškovės pareikštus materialiuosius reikalavimus, be to, ji taip pat už parduotas transporto priemonės yra gavusi lėšas, kurios bus naudojamos jos tolimesnei veiklai vykdyti, taigi, grėsmė ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui neegzistuoja.

21. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė. Turto arešto institutas nėra skirtas turto ar piniginių lėšų sukaupimui, šios priemonės taip pat nėra skirtos atsakovo turto sudėties nustatymui, jo masės identifikavimui ar turto sukaupimui, kad iš jo būtų galima vėliau išieškoti teismo sprendimu priteistas lėšas. Šio instituto paskirtis kita – išsaugoti atsakovo turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis byloje Nr. 2-27-407/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Taigi šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tik apeliantės finansinė padėtis ir / ar jai pareikštų reikalavimų dydis, negali paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, byloje esant duomenims apie jos (apeliantės) nesąžiningus veiksmus, sąmoningai ketinant pabloginti savo turtinę padėtį.

22. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018 ir kt.).

23. Neginčytina, kad asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį. Minėta, kad disponavimo turtu ribojimų nustatymo paskirtis yra konservacinė, o jų tikslas yra antrosios ginčijamų teisinių santykių šalies (atsakovo) turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas būtent siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Tokia teismų praktikos nuostata lemia išvadą, jog laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu.

24. Nagrinėjamu atveju ieškovė, įrodinėdama grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui egzistavimą, pateikė duomenis, kad po informavimo apie teisme pareikštus materialiuosius reikalavimus (2023 m. vasario 14 d.), apeliantė pardavė jai nuosavybės teise priklausančias 8 transporto priemones, t. y. ieškovė įrodinėjo, kad po to, kai apeliantei tapo žinoma apie jos atžvilgiu ieškovės reiškiamus reikalavimus, ji ėmėsi realių veiksmų savo turtui perleisti ir vos per 20 dienų (nuo 2023 m. vasario 17 d. iki 2023 m. kovo 9 d.) perleido 8 transporto priemones iš turėtų 9. Ieškovė šiems argumentams pagrįsti taip pat pateikė VĮ „Regitra“ 2023 m. kovo 14 d. raštą Nr. S-3973 su priedais. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės pateikti duomenys patvirtina apeliantės nesąžiningumą, siekiant perleisti savo turtą ir tokiu būdu apsunkinti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Apeliantė atskiruoju skundu nesutinka su tokia išvada, argumentuodama iš esmės tuo, kad jai nuosavybės teise priklauso ir daugiau transporto priemonių, o ieškovės minimų transporto priemonių pardavimas yra susijęs su įprastine jos vykdoma veikla.

25. Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad apeliantės paskutiniai finansinės atskaitomybės dokumentai yra pateikti už 2021 m., nurodyta veiklos rūšis yra automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimas. Viešai prieinami Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenys patvirtina, kad apeliantės įmonėje yra vienas apdraustasis asmuo. Nekilnojamojo turto registro duomenys taip pat patvirtina, kad registruojamo nekilnojamojo turto apeliantė neturi. Iš VĮ „Regitra“ duomenų apeliantės instancijos teismas nustatė, kad apeliantės vardu yra registruotos dvi transporto priemonės (Mercedes-Benz AMG GLE 53 4Matic+Couple (taikomas turto areštas) ir BMW X6 M50I). Turto areštų aktų registro duomenys patvirtina, kad skundžiamos nutarties pagrindu yra areštuota tik apeliantei nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė Mercedes-Benz AMG GLE 53 4Matic+Couple. Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir kartu su ieškovės atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktas antstolės 2023 m. kovo 30 d. turto aprašas, kurio pagrindu Turto areštų aktų registre buvo atlikti turto arešto akto pakeitimai. Taigi apeliantės vardu šiuo metu yra registruotos dvi transporto priemonės ir tik vienai iš jų skundžiamos nutarties pagrindu yra taikomas areštas.

26. Ieškovės į bylą pateikti VĮ „Regitra“ 2023 m. kovo 13 d. išrašai patvirtina apie laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 10 d. iki 2023 m. kovo 13 d. apeliantei nuosavybės teise priklaususių 8 transporto priemonių pardavimą. Apeliantė šios aplinkybės neginčija, tačiau neigia, kad transporto priemonės buvo perleistos siekiant išvengti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, kadangi transporto priemonių pardavimas vykdytas atliekant įprastą įmonės veiklą, o šiuo metu jai (apeliantei) priklauso 16 transporto priemonių, taip pat yra įregistravusi nuosavybės teises į 10 transporto priemonių. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės teiginiais ir, priešingai nei teigia apeliantė, vertina, kad byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrįstą pagrindą abejoti jos (apeliantės) sąžiningumu.

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės pateiktas 2023 m. kovo 18 d. išrašas iš transporto priemonių savininkų apskaitos informacinės sistemos nepaneigia aplinkybės, kad ji, iškart po sužinojimo apie teisme pareikštą ieškovės ieškinį, per itin trumpą laikotarpį pardavė jai nuosavybės teise priklausiusias 8 transporto priemones, ir nepatvirtina, kad tokio masto transporto priemonių pardavimas buvo įprastas veiksmas jos kasdieninėje veikloje. Be to, iš apeliantės pateikto išrašo matyti, kad jame yra atvaizduojami duomenys apie jai (apeliantei) suteiktus savininko deklaravimo kodus (SDK) ir jų suteikimo datas (laikotarpis nuo 2022 m. balandžio 4 d. iki 2023 m. kovo 10 d.), tačiau tai nepagrindžia išraše nurodytų transporto priemonių registracijos Lietuvos Respublikoje, t. y. nei viena iš išraše nurodytų transporto priemonių nėra registruota apeliantės vardu, jos neatsispindi kaip įgytos / parduotos ir ieškovės pateiktame atliktų VĮ „Regitra“ operacijų išraše (išskyrus Mercedes-Benz AMG GLE 53 4Matic+Couple, kuriai yra taikomas areštas). Be to, apeliantės deklaruojami transporto priemonių likučiai sandėlyje tik iš dalies sutampa su 2023 m. kovo 18 d. išraše nurodytomis transporto priemonėmis, sandėlio likučiuose taip pat nėra nurodyta ir areštuota transporto priemonė Mercedes-Benz AMG GLE 53 4Matic+Couple. Byloje duomenų apie apeliantės taip akcentuojamą 10 naujų transporto priemonių registraciją jos vardu taip pat nėra – minėta, VĮ „Regitra“ duomenimis, apeliantės vardu yra registruotos tik dvi transporto priemonės.

28. Apeliacinės instancijos teismas neneigia, kad apeliantei, kaip transporto priemonių pardavimo veikla besiverčiančiai įmonei, transporto priemonių pardavimas ir jų pirkimas yra įprasta veikla, tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, sutinkamai su pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvais, spręstina, kad būtent toks apeliantės elgesys, įvertinus transporto priemonių pardavimo laikotarpį ir intensyvumą, parduotų transporto priemonių kiekį, patvirtinta jos nesąžiningumą, siekiant bylos nagrinėjimo metu pakeisti savo turtinę padėtį (perleisti nuosavybes teise turimą turtą kitiems asmenims) ir taip apsunkinti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui yra areštuotas apeliantei nuosavybės teise priklausantis kilnojamasis turtas – tik viena transporto priemonė, kas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat užtikrina ieškovės ir apeliantės interesų pusiausvyrą ir atitinka proporcingumo bei ekonomiškumo principus, kadangi apeliantės veikla nėra labiau suvaržyta, nei yra būtina užtikrinti pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamus tikslus. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė apeliantės nesąžiningumą, sąmoningai siekiant pabloginti savo turtinę padėtį, t. y., kad apeliantė iškart, po ieškovės pareikštų reikalavimų teisme, ėmėsi veiksmų sumažinti savo turimo turto masę, ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą.

29. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

30. Apibendrinant išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir aiškino bei taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apeliantės UAB „Ledga“ atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

31. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.