- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-13
- Bylos Nr.
- e2S-221-856/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00015-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Atsakovas
- R. T.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Translana“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2507-1042/2022 pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Translana“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui R. T.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Translana“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. T. dėl turtinės žalos atlyginimo. Ieškovė ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė areštuoti 8 268,77 Eur sumos atsakovo R. T. nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, o jo nesant, areštuoti pinigines lėšas, turtines teises, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti iki byloje priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. vasario 17 d. nutartimi netenkino ieškovės BUAB „Translana“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
3. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė teismui pakankamai duomenų, pagal kuriuos būtų galima padaryti išvadą, jog atsakovo finansinė būklė tokia bloga, kad jis negalėtų įvykdyti teismo sprendimo. Ieškovė taip pat nepateikė duomenų apie atsakovo veiksmus, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad jis akivaizdžiai siekia ir sieks apsunkinti galbūt ieškovei palankaus teismo procesinio sprendimo vykdymą. Taigi, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių realios grėsmės teismo procesiniam sprendimui egzistavimą.
4. Teismas pažymėjo, kad naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo ir aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje 2-28-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1084-464/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016 ir kt.).
III. Atskirojo skundo ir atliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Ieškovė BUAB „Translana“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodytą praktiką taikė netinkamai, t. y. galimos grėsmės teismo sprendimo įvykdymo vertinimą susiaurinant ir vertinant tik tuo aspektu, kad nėra byloje duomenų, jog atsakovas siekia ar sieks apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą. Pagal teismo nutartyje nurodytus Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimus taip pat turėtų būti vertinamas ir atsakovo nesąžiningumas. Nagrinėjamu atveju teismas to nevertino ir nutartyje dėl atsakovo nesąžiningumo motyvų nepateikė.
5.2. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018; 2021 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1043-881/2021 ir kt.). Atsakovo galimų ketinimų nesąžiningumą teismas gali nustatyti ne tik iš jo elgesio, galimai nurodančio pasirengimą atlikti veiksmus, kurie apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą, tačiau ir iš jo ankstesnių jau atliktų veiksmų, nors tiesiogiai nesusijusių su teismo sprendimo vykdymo pasunkinimu arba padarymu įvykdymą negalimu, bet aiškiai nesąžiningų (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-648-585/2020; 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-713-516/2021 ir kt.).
5.3. Kartu su ieškiniu yra pateikta pakankamai duomenų, pagrindžiančių atsakovo nesąžiningus ir netgi neteisėtus veiksmus dar iki šios bylos iškėlimo, kurie pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką gali būti pagrindas išvadai, jog egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, t. y.: 1) atsakovas R. T. laikotarpiu nuo 2014-02-18 iki 2021-03-31 būdamas UAB „Translana“ (duomenys neskelbtini), o nuo 2018-10-04 iki 2021-01-04 ir vieninteliu įmonės (duomenys neskelbtini), žinodamas apie UAB „Translana“ finansinę padėtį bei nevykdomus ir didėjančius įsipareigojimus, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei ir tokiu būdu pažeidė kreditorių interesus. Už tai Šiaulių apylinkės teismo 2021-08-20 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-1185-1007/2021 R. T. pripažintas kaltu padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam paskirta 1 400 Eur bauda; 2) be to, žinodamas apie įmonės nemokumo būseną ir vietoje to, kad sąžiningai būtų inicijavęs bankroto procesą, likus vos porai mėnesių iki bankroto bylos iškėlimo, atsakovas perleido visas savo turėtas UAB „Translana“ akcijas Estijos Respublikoje registruotam juridiniam asmeniui, galimai siekdamas išvengti atsakomybės dėl dokumentų nemokumo administratorei neperdavimo ar kitais pagrindais; 3) reikšminga aplinkybė atsakovo nesąžiningumui konstatuoti yra ir ta, kad nemokumo administratorei iki šiol nėra perduoti ieškovės dokumentai, kurie, turimais duomenimis, yra būtent atsakovo žinioje. Šias aplinkybes patvirtina kartu su ieškiniu pateiktas įmonės buhalterinę apskaitą vedusios UAB „Ceroline“ 2021-04-06 dokumentų perdavimo aktas, iš kurio matyti, kad UAB „Translana“ apskaitos dokumentai buvo perduoti būtent atsakovui, kuris nereaguoja į administratorės reikalavimus ir dokumentų neperduoda, be kurių nėra galimybės nustatyti įmonės turto, debitorių, kas atitinkamai apsunkina bankroto procedūrų vykdymą bei kreditorių reikalavimų patenkinimo galimybes.
5.4. Aukščiau minėtų aplinkybių viseto atsakovo sąžiningumo/nesąžiningumo aspektu pirmosios instancijos teismas neįvertino. Pagal formuojamą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, teisės aktų reikalavimų nevykdymas, dokumentų neperdavimas nei naujajam įmonės vadovui, nei nemokumo administratorei, ir nors tai tiesiogiai nesusiję su teismo sprendimo neįvykdymo rizika, tačiau gali būti pakankamas pagrindas konstatuoti atsakovo nesąžiningumą, kaip grėsmę ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1578-943/2020 ir kt).
Atsiliepimas
6. Atsakovas R. T. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima teismui padaryti išvadą, jog atsakovo finansinė būklė tokia bloga, kad jis negalėtų įvykdyti teismo sprendimo.
6.2. Ieškovė su atskiruoju skundu nepateikė teismui jokių duomenų apie atsakovo veiksmus, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad jis akivaizdžiai siekia ir sieks apsunkinti galbūt ieškovei palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymą.
6.3. Ieškovė atskirajame skunde neteisingai nurodė, kad atsakovo žinioje yra BUAB „Translana“ dokumentai ir jis jų neperduoda ieškovei. Atsakovas kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė teismui įrodymus, kad 2021-04-07 parduodamas įmonę pagal aktą perdavė visus UAB „Translana“ dokumentus įmonės pirkėjui. Šis faktas yra žinomas ieškovei.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
8. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.
9. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl ieškinio prima facie (lot. iš pirmo žvilgsnio) pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomas.
10. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018 ir kt.).
11. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip, todėl bent tikėtinai įrodyti tokias aplinkybes pareiga tenka pačiai ieškovei, kuri šiuo atveju nenurodė jokių duomenų apie atsakovo ketinimus turimą turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį (CPK 178 straipsnis) siekiant išvengti galimai jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad dėl grėsmės įrodinėjimo apeliacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą jau buvo pasisakyta, t. y. pirmiausiai ši pareiga tenka tai šaliai, kuri pareiškia teisme reikalavimą ir kartu prašo taikyti antrajai ginčo šaliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus, o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-854-464/2018).
12. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nėra vertinamas atsakovo (ne)sąžiningumas dėl ginčo esmės, o galimas nesąžiningumas kaip siekis pakeisti savo turtinę padėtį ir taip apsunkinti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-276-567/2022).
13. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog grėsmė, kaip sąlyga taikyti atsakovo turtui areštą, šiuo atveju nebuvo įrodyta. Ieškovė neįrodė atsakovo nesąžiningumo, nepateikė teismui jokių duomenų, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti.
14. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nuo 2020-01-01 įmonė buvo nemoki, dvejus metus nevykdė įsipareigojimų, o atsakovas, kaip įmonės vadovas, neinicijavo nemokumo proceso, kas lėmė kreditorinių reikalavimų padidėjimą (žalą) laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2020-03-31, kai įmonei vadovavo atsakovas. Šiaulių apylinkės teismo 2021-08-20 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-1185-1007/2021 R. T. pripažintas kaltu ir jam paskirta administracinė nuobauda už tai, kad būdamas UAB „Translana“ vadovu ir žinodamas, jog įmonė yra nemoki, neinicijavo nemokumo proceso ir pažeidė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos teises. Nemokumo administratorei įmonės dokumentai neperduoti. Įmonės buhalterinę apskaitą vedusi UAB „Ceroline“ 2021-04-06 dokumentų perdavimo aktu perdavė įmonės apskaitos dokumentus atsakovui. Duomenų, kad atsakovas dokumentus būtų perdavęs naujajam įmonės vadovui, administratorė neturi.
15. Iš ieškovės atskirojo turinio matyti, kad ieškovė atsakovo nesąžiningumą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie yra susiję su ieškinio pagrįstumo vertinimu, t. y. aplinkybėmis, galimai lėmusiomis žalos atsiradimą. Pažymėtina, kad tik įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių argumentus ir išnagrinėjus ginčą iš esmės bus atsakyta į klausimą, ar atsakovo veiksmais buvo padaryta žala ieškovei. Ieškovės atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su teisės aktų reikalavimų nevykdymu, dokumentų neperdavimu nei naujajam įmonės vadovui, nei nemokumo administratorei, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl nėra ir negali būti vertinamos kaip įrodančios atsakovo nesąžiningumą ir kad jis ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti siekdamas neatsiskaityti su ieškove, tokiu būdu apsunkindamas būsimo ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Apeliacinės instancijos teismas kartu pažymi, kad toks vertinimas atitinka ir aktualią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-281-516/2022).
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalys civiliniame procese yra lygios, ir vien ieškinio pateikimas, ieškovei nepateikus įrodymų, jog atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovo teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones.
17. Apeliantė nurodo, kad pagal formuojamą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, teisės aktų reikalavimų nevykdymas, dokumentų neperdavimas nei naujajam įmonės vadovui, nei nemokumo administratorei, ir nors tai tiesiogiai nesusiję su teismo sprendimo neįvykdymo rizika, tačiau gali būti pakankamas pagrindas konstatuoti atsakovo nesąžiningumą kaip grėsmę ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1578-943/2020 ir kt).
18. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje konstatavo, kad apeliantė atsakovo nesąžiningumą ir grėsmę būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui taip pat sieja su tuo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-200-460/2020 skyrė 0,006 MMA dydžio baudą buvusiam įmonės vadovui (atsakovui) už kiekvieną pareigos perduoti įmonės turtą ir dokumentus nevykdymo dieną, o 2020 m. gegužės 29 d. nutartimi apribojo teisę 5 metus eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, tačiau nepaisydamas nurodytų nutarčių, atsakovas visų įmonės dokumentų bei turto nepagrįstai ir neteisėtai neperdavė bankroto administratorei. Minėtomis teismo nutartimis atsakovui buvo skirtos nuobaudos už teismo įpareigojimų nevykdymą kaip buvusiam bankrutavusios bendrovės (ieškovės) vadovui, t. y. nuobaudos susijusios su vadovo pareigų tinkamu/netinkamu vykdymu. Toks atsakovo, elgesys vertinant jį sąžiningumo aspektu, patvirtina jo nenorą paklusti bendroms elgesio taisyklėms ir tokio elgesio tęsimą net ir tada, kai jam buvo taikytos teismo sankcijos. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė duomenų, dėl kokių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių nebuvo vykdomos įstatyminės pareigos ir privalomi teismo nurodymai, todėl jo atsisakymas vykdyti tokius nurodymus patvirtina jo nesąžiningumą ir yra pakankamas konstatuoti poreikį nagrinėjamoje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
19. Nagrinėjamu atveju, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad UAB „Translana“ bankroto byloje (civilinės bylos Nr. eB2-153-856/2022) buvusiam įmonės (duomenys neskelbtini) R. T. nebuvo skirta bauda už įmonės dokumentų neperdavimą nemokumo administratorei ar apribota teisė eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas, ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju esmingai skiriasi faktinės bylos aplinkybės, todėl negali būti remiamasi minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje pateiktu išaiškinimu.
20. Kiti apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Be to, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
21. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.