Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2A-1236-779/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-05-31
Bylos Nr.: e2A-1236-779/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-26699-2021-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Inga Staknienė
Atsakovas: akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“
Ieškovas: ERGO Insurance SE, Lietuvoje

Kategorijos

2.2.2.12pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-1236-779/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26699-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.12. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, pateikė teismui ieškinį atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“, prašydama priteisti iš atsakovės 1 819,80 Eur nuostolių atlyginimą subrogacijos tvarka, 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Šalies argumentai

2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė su draudėja J. V. (toliau – draudėja) sudarė draudimo sutartį Nr. 710-300-379134, remiantis kuria buvo apdraustas draudėjos turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, ji minėtos draudimo sutarties pagrindu atlygino draudėjai 1 819,80 Eur dydžio nuostolius, patirtus dėl 2020 m. spalio 15 d. dingusios elektros energijos. Pažymėjo, kad atsakovę ir draudėją siejo energijos tiekimo sutartiniai santykiai, todėl atsakovei teko pareiga užtikrinti kokybišką energijos tiekimą. Atsakovė šią pareigą pažeidė, dėl ko buvo sugadintas draudėjai priklausantis turtas ir taip atsirado žala, kurią pastarajai atlygino draudimo bendrovė.

Atsiliepimas

3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad laikosi saugumo reikalavimų ir atsakingai eksploatuoja jai priklausančius elektros įrenginius, periodiškai juos prižiūri. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-22 patvirtintų Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių reikalavimais, atsakovės valdomame elektros tinkle sumontuoti apsaugos aparatai, viršįtampių ribotuvai ir iškrovikliai. Kai elektros skirstomajame tinkle įvyksta gedimas, suveikia automatai (apsaugos aparatai), kurie atjungia elektros energijos tiekimą (persiuntimą). Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis Neplaninių atsijungimų sąrašo duomenimis dėl gedimų 10 kV oro linijoje suveikus automatikai, nuo 12:12 iki 14:55 val. buvo laikinai nutrauktas elektros energijos tiekimas 33 transformatorinėms, iš viso 1276 vartotojams. Pažeidimo vieta – oro linija - atrama 400/57, pažeidimo priežastis – skilęs vienas izoliatorius. Pašalinus gedimus, linija įjungta dalimis – vartotojos atveju elektros energijos tiekimas atnaujintas 14:38 val., t. y. elektros energijos tiekimas vartotojai buvo atnaujintas per 2 valandas 26 minutes.

4. Vadovaujantis ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. 1-38 „Dėl Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ taisyklių 85.1 papunkčio reikalavimais, tuo atveju, kai vartotojui suteikiama trečia (III) patikimumo kategorija, nutrūkus elektros energijos persiuntimui, aprūpinimas elektros energija ties operatoriaus ir vartotojo elektros tinklų nuosavybės riba turi būti atkurtas ne vėliau kaip per 24 valandas. Nagrinėjamu atveju sutartimi vartotojai buvo nustatyta III patikimumo kategorija, taigi atsakovė prisiėmė įsipareigojimą vartotojai atkurti elektros energiją ne vėliau kaip per 24 valandas. Šiuo konkrečiu atveju vartotojai elektros energijos tiekimas buvo atstatytas per 2 valandas 26 minutes, taigi net gerokai greičiau nei įpareigoja sutartis bei teisės aktai. Atsakovės teigimu, šiuo atveju ji nei sutartinių įsipareigojimų, nei jokio kito teisės akto reikalavimų savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepažeidė, taigi ieškovė neįrodė vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų neteisėtų veiksmų/neveikimo – egzistavimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei ERGO Insurance SE, veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ 1 819,80 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (1 819,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. spalio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 41 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

6. Teismas nustatė, kad 2015 m. gruodžio 18 d. tarp vartotojos J. V. (draudėja) ir atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ buvo sudaryta elektros energijos pirkimo pardavimo sutartis Nr. 10492634-51112/2522726. Ieškovė su vartotoja J. V. 2020 m. liepos 14 d. sudarė draudimo sutartį Nr. 710-300-379134, kuria laikotarpiui nuo 2020 m. liepos 14 d. iki 2021 m. liepos 14 d. buvo apdraustas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Draudimo sutarties pagrindu ieškovė kompensavo draudėjai 1 819,80 Eur dydžio nuostolius, kuriuos draudėja patyrė dėl 2020 m. spalio 15 d. dingusios elektros energijos bei regreso tvarka reikalauja išmokėtas sumas priteisti iš atsakovės, kaip atsakingo už žalą asmens. 2020 m. spalio 19 d. UAB „Internetinė prekyba“ surašė defektinį aktą, 2020 m. spalio 28 d. lokalinę sąmatą, 2020 m. spalio 27 d. defektinį aktą, kuriuose nurodoma, kad ieškovės apdraustas draudėjos turtas buvo sugadintas dėl elektros įtampos dingimo, kai katilas buvo užkurtas – dingus įtampai užvirė termofikatas ir trūko katilo vidinė sienelė.

7. Teismas nurodė, kad defektinį aktą pasirašė inžinierius M. A., todėl teismas neturi pagrindo abejoti nei akte nurodyta gedimo priežastimi, nei aktą surašiusio asmens kvalifikacija. Pati atsakovė jokių kitokių įrodymų, paneigiančių šiame akte nurodytą arba patvirtinančių kitokią galimą katilinės įrenginių gedimo priežastį, paneigiančių inžinieriaus kvalifikaciją, teismui nepateikė, apsiribodama teorinio pobūdžio pamąstymais, todėl tokius atsakovės argumentus vertino kaip nepagrįstus leistinais neginčytinais įrodymais ir atmetė.

8. Teismas vertino, kad defektiniuose aktuose fiksuotas draudėjos turto sugadinimų pobūdis ir galimos priežastys (elektros įtampos svyravimai, elektros tiekimo trukdžiai), taip pat faktas, jog sugadinimai laike sutapo su atsakovės transformatorinėse fiksuotais sugedimais, suteikia pagrindą konstatuoti, jog atsakovė tiekė nekokybišką elektros energiją. Atsakovė turėjo pareigą, nesutikdama su ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais, pateikti juos paneigiančius įrodymus, kurie patvirtintų, kad žalos atsiradimo momentu buvę elektros sutrikimai negalėjo įtakoti žalos atsiradimo, arba, kad žala atsirado dėl kitų priežasčių, tačiau atsakovė tokių įrodymų nepateikė, o savo poziciją grindė tik savo subjektyviais paaiškinimais.

9. Teismas sprendė, kad atsakovė neužtikrino saugaus elektros energijos tiekimo ir tai lėmė ieškovės apdraustos draudėjos turto sugadinimą, o kadangi šiuo atveju atsakovės kaltė preziumuojama, nesant ginčo dėl žalos dydžio bei esant rašytiniams įrodymams, patvirtinantiems, kad įvykio metu padarytos žalos dydis sudaro būtent 1 819,80 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo ignoravo atsakovės paaiškinimus, kad atsakovė nei sutartimi nėra įsipareigojusi, nei teisės aktais nėra įpareigota elektros energiją tiekti nepertraukiamai. Ieškovei ieškinyje teigiant, kad nuostolius patyrė dėl dingusios elektros energijos, ieškovei neužtenka tik nurodyti buvus elektros energijos tiekimo nutrūkimo faktą, ieškove privalėjo įrodyti, kad atsakovės veiksmai, nutraukiant elektros energijos tiekimą, neatitiko teisės aktų reikalavimų bei sudarytos sutarties sąlygų ir kad būtent atsakovės pareigų pažeidimas sąlygojo žalą. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė, ar elektros energijos tiekimo nutraukimas nagrinėjamu atveju atitiko teisės aktais bei sutartimi leidžiamą situaciją. Pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo ignoravo ir atsakovės argumentus dėl nenustatyto tikslaus įrenginio gedimo laiko, tinkamai nenustatytos gedimo priežasties, defektinio akto nepatikimumo bei neinformatyvumo, turinčius esminės reikšmės tinkamam priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos nustatymui.

10.2. Atsakovė laikosi saugumo reikalavimų ir atsakingai eksploatuoja jai priklausančius elektros įrenginius, periodiškai juos prižiūri. Kai elektros skirstomajame tinkle įvyksta gedimas, suveikia automatai (apsaugos aparatai), kurie atjungia elektros energijos tiekimą (persiuntimą). Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis Neplaninių atsijungimų sąrašo duomenimis dėl gedimų 10 kV oro linijoje suveikus automatikai nuo 12:12 iki 14:55 val. buvo laikinai nutrauktas elektros energijos tiekimas 33 transformatorinėms, iš viso 1276 vartotojams. Pašalinus gedimus, linija įjungta dalimis – vartotojo atveju elektros energijos tiekimas atnaujintas 14:38 val., t. y. elektros energijos tiekimas vartotojui buvo atnaujintas per 2 valandas 26 minutes. Atsakovės vertinimu, nagrinėjamu atveju susiklostė aukščiau nurodytas Elektros energetikos įstatymo (toliau – EEĮ) 71 straipsnio 2 dalies ir Taisyklių 135 punkto nuostatas atitinkanti situacija, todėl atsakovė tiek pagal sutarties nuostatas, tiek pagal teisės aktų reikalavimus turėjo teisę ir teisėtai nutraukė elektros energijos tiekimą vartotojui, o, pirmosios instancijos teismas nei EEĮ 71 straipsnio 2 dalies, nei Taisyklių 135 punkto, nei sutartimi nustatytų atsakovės teisių ir pareigų apimties apskritai sprendime nevertino ir dėl jų nepasisakė.

10.3. Vadovaujantis Taisyklių 85.1 papunkčio reikalavimais, tuo atveju, kai vartotojui suteikiama trečia (III) patikimumo kategorija, nutrūkus elektros energijos persiuntimui, aprūpinimas elektros energija ties operatoriaus ir vartotojo elektros tinklų nuosavybės riba turi būti atkurtas ne vėliau kaip per 24 valandas. Pirmosios instancijos teismas ignoravo atsakovės argumentus, jog nagrinėjamu atveju sutartimi šalys aiškiai susitarė, kad atsakovė vartotojui užtikrins III patikimumo kategorijos elektros energijos tiekimą, kas reiškia, kad atsakovė nebuvo įsipareigojusi vartotojui elektros energiją tiekti nepertraukiamai. Pagal sudarytos sutarties sąlygas atsakovės pareigų apimtį apibrėžia įsipareigojimas atnaujinti nutrauktą elektros energijos tiekimą ne vėliau kaip per 24 val., ką atsakovė tinkamai įgyvendino. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino ir dėl jų nepasisakė, nors jos turi esminę reikšmę sprendžiant dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų (ne)egzistavimo.

10.4. Sprendžiant dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, nagrinėjamu atveju negali būti ignoruojamos ir Taisyklių 150 punkto nuostatos, aiškiai apibrėžiančios atvejus, kuomet tiekėjas ir (ar) operatorius neatlygina vartotojui patirtų nuostolių nutraukus elektros energijos tiekimą. Priešingu atveju būtų paneigta galiojančio teisinio reguliavimo teisinė reikšmė, jo svarba ir galia.

10.5. Nagrinėjamos bylos atveju nei sutartinių įsipareigojimų, nei teisės aktų reikalavimų atsakovė savo veiksmais nepažeidė, susiklosčiusi situacija visiškai atitiko EEĮ 71 straipsnio 2 dalyje bei Taisyklių 135 punkte išvardintas aplinkybes, taigi ieškovė neįrodė vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų/neveikimo – egzistavimo. Nesant atsakovės neteisėtų veiksmų/neveikimo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės ieškinį tenkino, tai yra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

10.6. Pirmosios instancijos teismas padarė įrodymais nepagrįstas išvadas.

10.7. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad vartotojas būtų ėmęsis priemonių nagrinėjamu atveju tam, kad, nutrūkus elektros energijos tiekimui, būtų išvengta nuostolių atsiradimo.

Atsiliepimas

11. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo su apeliaciniu skundu nesutiko. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Šalies argumentai

11.1. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad remiantis sudaryta energijos pirkimo sutartimi draudėjas įsipareigojo imtis priemonių nuostoliams išvengti bei apsaugoti savo įrenginius nuo žalos atsiradimo. Šiuo atveju draudėjo name buvo saugikliai. Be to, bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad elektros energija dingo darbo valandomis, kuomet draudėjo nebuvo namuose, todėl jis negalėjo greitai grįžti į namus ir imtis priemonių žalai sumažinti. Šiuo atveju apeliantė reikalauja neįgyvendinamų dalykų, nes draudėjas ėmėsi priemonių žalai sumažinti, tačiau tik tokių, kurias įmanoma įgyvendinti. Šiuo atveju draudėją ir apeliantą siejo sutartiniai teisiniai santykiai. Be to, apeliantė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus draudėjai (vartotojai). Pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta, kad defektiniuose aktuose fiksuotas draudėjos turto sugadinimų pobūdis ir galimos priežastys (elektros įtampos svyravimai, elektros tiekimo trukdžiai), taip pat faktas, jog sugadinimai laike sutapo su apeliantės transformatorinėse fiksuotais sugedimais, todėl, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantė tiekė nekokybišką elektros energiją.

11.2. Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai nustatė žalos dydį. Apeliantė apsiribojo tik žalos didžio neigimu, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovės įrodymus, pvz. paneigiančius defektiniame akte nurodytą gedimo priežastį arba patvirtinančią kitokią katilinės įrenginių gedimo priežastį, paneigiančią inžinieriaus kvalifikaciją, rėmėsi tik teorinio pobūdžio pamąstymais. Šioje byloje ieškovei kilo pareiga įrodyti nuostolius bei aplinkybę, kad žala atsirado dėl apelianto pareigos užtikrinti kokybišką energijos tiekimą. Kadangi ieškovė šią aplinkybę įrodė, apeliantės kaltė, neteisėti veiksmai preziumuojami, todėl apeliantė gali būti atleista nuo atsakomybės tik tuo atveju, jeigu įrodo, kad žala padaryta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo numatyti ar išvengti. Tačiau jokių įrodymų, paneigiančių savo atsakomybę, apeliantė nepateikė, o rėmėsi tik teoriniais pasvarstymais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

12. Byloje keliami teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimą, aiškinimo ir taikymo klausimai.

13. Pagal civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2015 m. gruodžio 18 d. tarp vartotojos J. V. ir atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ buvo sudaryta Elektros energijos pirkimo pardavimo sutartis Nr. 10492634-51112/2522726, kuria atsakovė įsipareigojo tiekti elektros energiją namui, esančiam (duomenys neskelbtini), o vartotoja įsipareigojo už suteiktą elektros energiją tinkamai atsiskaityti.

15. 2020 m. liepos 14 d. ieškovė ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, su vartotoja J. V. sudarė Draudimo sutartį Nr. 710-300-379134, kuria laikotarpiui nuo 2020 m. liepos 14 d. iki 2021 m. liepos 14 d. apdraudė vartotojos turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

16. Atsakovės Neplaninių atjungimų be etapų sąraše nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 15 d. 12:12 val. iki 14:55 val. Vilniaus rajone automatiškai atsijungė elektros linija L-400; pažeidimo vieta – atrama 400/57; gedimo priežastis – skilęs atramos 400/57 izoliatorius.

17. 2020 m. spalio 19 d. UAB „Internetinė prekyba“ inžinierius M. A. surašė defektinį aktą, kuriame nurodė, kad objekto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatyta, kad katilinėje esanti įranga – kieto kuro katilas „Vienybė 20“, serijinis Nr. 09142, nepataisomai sugadintas; gedimo priežastis – elektros įtampos dingimas, kai katilas buvo užkurtas; dingus įtampai užvirė termofikatas ir trūko katilo vidinė sienelė; išvada – katilas pripažintas neremontuotinu, reikia keisti nauju, saugiu įrenginiu.

18. UAB „Remeks“ parengtoje Lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad iki 25 kW galios kieto kuro katilo išmontavimo ir naujo katilo montavimo objekte (duomenys neskelbtini), sudaro 1 879,80 Eur.

19. 2020 m. lapkričio 5 d. mokėjimo nurodymu Nr. HAN-420697 ieškovė pervedė vartotojai J. V. 1 818,80 Eur (kuri apskaičiuota iš 1 879,80 Eur nuostolių sumos atėmus 60 Eur franšizę) dydžio draudimo išmoką pagal Draudimo sutartį Nr. Nr. 710-300-379134. Duomenų, kad atsakovė būtų kompensavusi ieškovei sumokėtą draudimo išmokos sumą, byloje nėra (CPK 178 str.).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (nukentėjusiojo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 str. 2 d.). Draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų buvimą.

21. Vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Taigi, pagal nurodyto straipsnio nuostatas, už žalą atsakingu laikomas asmuo, veikimu ar neveikimu kitam asmeniui sukėlęs žalą.

22. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2 d.). Vadovaujantis CK 6.245 straipsnio 4 dalimi, deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Civilinei deliktinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos visos būtinosios taikymo sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė (CK 6.246 - 6.249 str.).

23. Bent vienos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-915/2018).

24. Pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

25. Kita vertus, didesnio pavojaus šaltinio kaltės prezumpcija neatleidžia ieškovo nuo pareigos įrodinėti visas kitas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiksmų (neveikimo) neteisėtumą (CK 6.246 str.), žalą (CK 6.249 str.), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos atsiradimo (CK 6.247 str.) (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-933-643/2022).

26. Atsižvelgiant į atsakovės veiklos pobūdį – tiekti elektros tinklais elektros energiją, kuri dėl savo pobūdžio yra susijusi du didesniu pavojumi aplinkiniams, atsakovė šios bylos kontekste pripažintina didesnio pavojaus šaltinio valdytoja. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai ir pagrįstai atsakovę pripažino didesnio pavojaus šaltinio valdytoja.

27. Byloje nėra ginčo dėl to, kad laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 15 d. 12:12 val. iki 14:55 val. dėl elektros linijoje L-400 skilusio atramos 400/57 izoliatoriaus namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), buvo nutrauktas elektros energijos teikimas.

Žemesnės instancijos teismas

28. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog žala atsirado dėl to, kad atsakovė pažeidė savo pareigą tiekti kokybišką elektros energiją objekte adresu (duomenys neskelbtini), kas lėmė tai, jog objekte esanti katilinės įranga sugedo dėl nekokybiškos elektros energijos tiekimo, esant elektros įtampos dingimui, katilas buvo užkurtas – dingus įtampai užvirė termofikatas ir trūko katilo vidinė sienelė.

29. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos egzistavimo. Pasak atsakovės, ji neatliko neteisėtų veiksmų vartotojos atžvilgiu, kadangi neturėjo pareigos teikti objektui elektros energiją nenutrūkstamai; byloje esantis defektinis aktas neįrodo priežastinio ryšio tarp elektros dingimo ir vartotojos katilo sugadinimo.

30. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Joks įrodymas byloje neturi teismui išankstinės galios, o sprendimas turi būti priimamas įvertinus visų įrodymų visetą ir nustačius kiekvieno įrodymo įrodomąją galią.

31. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322-611/2015).

32. Nagrinėjamu atveju, ieškovė, teigdama, kad atsakovės atžvilgiu taikytina deliktinė civilinė atsakomybė, turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus vartotojos atžvilgiu ir atsakovės veiksmai lėmė žalos atsiradimą.

33. Neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas asmens ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniuose santykiuose kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016, 29 punktas ir jame nurodyta praktika)

34. CK 6.386 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad energijos kokybė turi atitikti sutarties bei kokybės standartų, kitų energijos kokybę reglamentuojančių norminių dokumentų nustatytus reikalavimus. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad abonentas turi teisę į nuostolių, patirtų dėl netinkamos kokybės energijos tiekimo, atlyginimą.

35. Elektros energetikos įstatymo 50 straipsnio 1 dalis numato, kad perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriai privalo užtikrinti saugų, patikimą ir nepertraukiamą elektros energijos persiuntimą iki vartotojo objekto nuosavybės ribos. Aprūpinimo elektros energija nutraukimas ar ribojimas galimas tik šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriai privalo laikytis nustatytų elektros energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimų. Pagal aptarto įstatymo 71 straipsnio 2 dalį, elektros energijos persiuntimą nutraukti ar apriboti tinklų naudotojams be išankstinio įspėjimo galima tik tais atvejais, kai tuo siekiama išvengti avarijos ar gedimų elektros energetikos sistemoje ar operatoriaus elektros tinkle arba likviduoti patirtą avariją, gedimus ar sutrikimus, tarp jų esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms. Šiais atvejais teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis tinklų naudotojui turi būti nedelsiant pranešama apie elektros energijos persiuntimo nutraukimą ar apribojimą.

36. Elektros energijos pirkimo pardavimo sutarties Nr. 10492634-51112/2522726 6.6 punktu šalys sulygo, kad atsakovė turi teisę sustabdyti savo prievolių vykdymą, taip pat nutraukti ar apriboti elektros energijos tiekimą ar persiuntimą Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių bei kituose teisės aktuose nustatytais atvejais ir tvarka.

37. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų 2010 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-38, 50.4 punkte numatyta, kad operatorius privalo sudaryti sutartis ir teikti vartotojams elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo vietoje kokybišką elektros energijos persiuntimo paslaugą, persiųsti kokybišką elektros energiją. Elektros energijos persiuntimo paslaugos ir elektros energijos kokybė turi atitikti sutarties, Lietuvos standarto LST EN 50160:2010 „Viešųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos“ ir kitų kokybę reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus.

38. Taisyklių 148 punkte nustatyta, kad kai vartotojui nutraukiamas arba apribojamas elektros energijos persiuntimas ir (ar) tiekimas arba tiekiamos elektros energijos kokybės parametrai elektros energijos persiuntimo paslaugos ir (ar) elektros energijos pirkimo–pardavimo vietoje neatitinka nustatytų norminių teisės aktų ir Lietuvos standarto LST EN 50160:2010 nustatytų reikalavimų, tiekėjas ir (ar) operatorius vartotojo reikalavimu atlygina jam dėl tiekėjo ir (ar) operatoriaus kaltės patirtus tiesioginius nuostolius, išskyrus Taisyklių 150 punkte nurodytus atvejus. Pagal Taisyklių 150.7 ir 150.9 papunkčius, tiekėjas ir (ar) operatorius neatlygina vartotojui patirtų nuostolių, kai jam elektros energijos persiuntimas ir (ar) tiekimas nutraukiamas ar apribojamas arba elektros energijos kokybės parametrai neatitinka nustatytų sutartyje dėl avarijų prevencijos automatikos poveikio (taip pat ir esant gedimui, sutrikimui ar avarijai kitose energetikos sistemose) (150.7 p.); kai vartotojo aprūpinimo elektros energija nutraukimo laikas kiekvienu atskiru atveju neviršija sutartyje ar Taisyklėse nustatyto laiko (150.9 p.).

39. Remiantis aptartomis teisės aktų ir Elektros energijos pirkimo pardavimo sutarties Nr. 10492634-51112/2522726 nuostatomis, sutiktina su atsakovės argumentu, kad atsakovė neturėjo pareigos teikti vartotojai elektros energiją nenutrūkstamai, nepriklausomai nuo jokių aplinkybių (pvz. tokių, kaip avarijų prevencijos automatikos poveikis), kadangi pareigos užtikrinti nenutrūkstamą elektros energijos tiekimą atsakovei nenustato nei teisės aktai, nei sutartis. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-55-656/2022, 2022 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-933-643/2022).

40. Iš į bylą pateikto Neplaninių atjungimų be etapų sąrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 15 d. 12:12 val. iki 14:55 val. Vilniaus rajone atsijungė elektros linija L-400, ji buvo atjungta automatiškai dėl skilusio atramos 400/57 izoliatoriaus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks elektros atjungimas atitiko Elektros energetikos įstatymo 71 straipsnio 2 dalies (elektros energijos persiuntimas gali būti nutrauktas tinklų naudotojams be išankstinio įspėjimo tais atvejais, kai tuo siekiama likviduoti patirtus gedimus ar sutrikimus) bei Taisyklių 150.7 punkto reikalavimus (elektros energijos tiekimas vartotojui gali būti automatiškai nutrauktas dėl avarijų prevencijos automatikos poveikio).

41. Elektros energijos tiekimo sąlygų ir elektros tinklų nuosavybės ribų nustatymo aktas Nr. 21-28583 patvirtina aplinkybes, kad vartotojai buvo nustatyta trečia (III) elektros energijos tiekimo patikimumo kategorija. Vadovaujantis Taisyklių 85.1 punkto reikalavimais, trečia (III) patikimumo kategorija užtikrinama vartotojus aprūpinant elektros energija iš vieno elektros energijos šaltinio viena elektros linija. Nutrūkus elektros energijos persiuntimui, aprūpinimas elektros energija ties operatoriaus ir vartotojo elektros tinklų nuosavybės riba turi būti atkurtas ne vėliau kaip per 24 valandas.

42. Remiantis išdėstytu, Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 10492634-51112/2522726 bei Taisyklių 85.1 punktas įpareigojo atsakovę atkurti elektros energiją ne vėliau kaip per 24 valandas. Bylos duomenys patvirtina, kad vartotojai elektros energijos tiekimas buvo atkurtas per 2:26 val. (t. y. elektros tiekimas nutrūko 12:12 val., o buvo atkurtas 14:55 val.), taigi Sutarties ir Taisyklių leistinose ribose.

43. Apibendrinant išdėstytą, nustatyta, kad atsakovė elektros energijos tiekimo nutrūkimo metu tinkamai vykdė Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties, Elektros energetikos įstatymo bei Taisyklių reikalavimus, suteikiančius teisę atsakovei, siekiant likviduoti elektros energijos tiekimo sistemos gedimą, laikinai iki 24 val. nutraukti elektros energijos tiekimą vartotojai, kuriai nustatyta trečia (III) elektros energijos tiekimo patikimumo kategorija. Tokiais veiksmais atsakovė nepažeidė teisės aktuose ir sutartyje jai įtvirtintų pareigų vartotojos atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepakankamai atsižvelgė į faktines bylos aplinkybes ir teisinį reglamentavimą bei padarė nepagrįstą išvadą apie atsakovės pareigų vykdymo netinkamumą.

44. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu/neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę taip, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo/neveikimo) rezultatu.

45. Nagrinėdamas civilinės atsakomybės draudimo klausimus kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą, tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurie pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017).

46. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą galima išskirti į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non (privaloma sąlyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010).

47. Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, ieškovė turėjo pareigą įrodyti, jog žala ieškovei (kuri perėmė reikalavimo teises iš vartotojos) padaryta būtent atsakovės veiksmais (CPK 178 str.).

48. Bylos duomenys patvirtina, kad išvadą apie priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir patirtos žalos egzistavimą pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis 2020 m. spalio 19 d. UAB „Internetinė prekyba“ inžinieriaus surašytu defektiniu aktu, kuriame nurodyta, kad objekto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatyta, kad katilinėje esanti įranga – kieto kuro katilas „Vienybė 20“, serijinis Nr. 09142, nepataisomai sugadintas; gedimo priežastis – elektros įtampos dingimas, kai katilas buvo užkurtas; dingus įtampai užvirė termofikatas ir trūko katilo vidinė sienelė; išvada – katilas pripažintas neremontuotinu, reikia keisti nauju, saugiu įrenginiu.

49. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aptartame defektiniame nėra nustatytos priežastiniam ryšiui konstatuoti reikšmingos faktinės aplinkybės: katilo sugedimo laikas, katilo būklė dėl natūralaus nusidėvėjimo. Be to, katilas inžinieriaus apžiūrėtas ne elektros energijos tiekimo nutrūkimo dieną ar nedelsiant po jos, tačiau praėjus 4 dienoms. Byloje nėra pateikta duomenų, kad defektinį aktą surašęs UAB „Internetinė prekyba“ inžinieriaus M. A. turėtų atitinkamą kvalifikaciją nustatyti katilo sugedimo faktą ir sugedimo priežastį (CPK 178 str.).

50. Pritartina ir atsakovės argumentams, kad byloje nėra pateikta duomenų apie tai, ar katilo tinkamam veikimui technologiškai buvo būtinas pastovus elektros energijos tiekimas; nepateikti duomenys ar vartotoja buvo įsidiegusi atitinkamas apsaugas, kurias reikalaujama turėti pagal Sutarties 6.2.7 punktą (vartotojas įsipareigoja, kai nutraukiamas ar apribojamas elektros energijos tiekimas ar persiuntimas, imtis priemonių nuostoliams išvengti ar juos sumažinti bei apsaugoti savo elektros tinklus, kitus įrenginius bei prietaisus nuo žalos atsiradimo ar padidėjimo, įskaitant ir priemones dėl staigiųjų trumpųjų, ilgųjų įtampos kryčių ir pertrūkių).

51. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo išvadai, kad katilo gedimo priežastimi buvo būtent elektros energijos tiekimo nutrūkimas, taigi nesudaro pagrindo pripažinti egzistavus faktiniam priežastiniam ryšiui.

52. Nustačius, kad tarp atsakovės teisėtų veiksmų ir atsiraudusios žalos neegzistuoja faktinis priežastinis ryšys, nėra pagrindo analizuoti aplinkybių, ar šiuo atveju egzistavo ir teisinis priežastinis ryšys, kadangi esant aptartai situacijai, kai nenustatytas faktinis priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir žalos, laikytina, kad priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir žalos neegzistuoja.

53. Į aptartas aplinkybes ir jų įtaką priežastinio ryšio faktui konstatuoti pirmosios instancijos teismas tinkamai neatsižvelgė, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą apie priežastinio ryšio egzistavimą.

54. Kaip minėta, neįrodžius bent vienos asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti civilinę atsakomybę, privalomosios civilinės atsakomybės sąlygos, nėra pagrindo pripažinti egzistuojant civilinės atsakomybės prievolei. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė privalomųjų civilinės atsakomybės sąlygų: atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, nėra pagrindo tenkinti ieškovės civilinės atsakomybės prievolės pagrindu pareikšto ieškinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo.

55. Dėl kitų šalių argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

56. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes, netinkamai pritaikė ginčui aktualias teisės normas, nepagrįstai konstatavo atsakovės atžvilgiu egzistuojant deliktinės civilinės atsakomybės prievolę, dėl kol teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys atmetamas kaip neįrodytas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

57. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

58. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas ir apeliacinis skundas tenkintas visa apimtimi, pakeičiamas pirmosios instancijos teismo atliktas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Ieškovės ieškinį pripažinus nepagrįstu ir atmetus visa apimtimi, o atsakovei bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme nepatyrus ir neparašius jų priteisti, šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

59. Atsakovės apeliacinį skundą tenkinus visa apimtimi, iš ieškovės atsakovės naudai priteistinos 41 Eur bylinėjimosi išlaidos, atsakovės patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (juridinio asmens kodas 302912288), atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (juridinio asmens kodas 304151376) 41 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Inga Staknienė