- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-12
- Bylos Nr.
- 1A-240-966/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00066-2022-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurga Vasiliauskienė, Algirdas Giedraitis, Odeta Gruodienė
- Nuteistasis
- R. V.
- Advokatai
- Vitalijus Jaroščenka
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Odetos Gruodienės ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalį ir nuteista 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. spalio 7 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirta subendrinta bausmė – 3 (trys) mėnesiai 27 (dvidešimt septynios) dienos laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir R. V. paskirta galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. V. nuteista už tai, kad 2021 m. gruodžio 13 d. 10.30 val. Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vyksiančiame teismo posėdyje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bet nevėliau kaip iki 2021 m. gruodžio 11 d. 7.47 val., ir nenustatytoje vietoje, pagamino netikrą dokumentą – E200-ats. laboratorinio tyrimo rezultatų (duomenų) protokolą, į kurį įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog 2021 m. gruodžio 9 d. 9.13 val. paėmus R. V. tepinėlį iš nosiaryklės (ėminio registracijos kodas Nr.(duomenys neskelbtini)) rasta SARS-CoV-2 (SARS-CoV-2 RNA), kurį iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) 2021 m. gruodžio 11 d. 7.47 val. pateikė Kauno apylinkės teismui elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir dėl to teismo posėdis buvo atidėtas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžiu pripažinęs R. V. kalta padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą padarė išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus bausmės vykdymą. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs tai, kad R. V. praeityje jau ne kartą teista, yra recidyvistė, nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo metu.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistoji R. V. (toliau – ir apeliantė) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nuosprendį ir taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.
3.1. Skunde teigiama, kad teismas, neatsižvelgdamas į nuteistosios ir jos gynėjo argumentus ir netaikęs bausmės vykdymo atidėjimo, formaliai konstatavęs, kad bausmės vykdymas negali būti atidėtas, pažeidė apeliantės teisę būti išklausytai. Nors nuteistoji praeityje teista, tačiau dirba, turi sutartinių įsipareigojimų klientams, ilgą laiką serga, yra patyrusi traumą buityje, iki šiol nėra pasveikusi, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Svarbia aplinkybe laikytina ir tai, kad nuteistoji ilgą laiką nėra bausta administracine tvarka, naujų nusikaltimų nepadarė. Atliekant realią laisvės atėmimo bausmę bus pasiekta tik dalis BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytų tikslų. Nuteistoji bus nubausta, jai bus atimta galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, tačiau abejotina, ar tokia bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.
3.2. Skunde nuteistoji nurodo, kad supranta, jog pasielgė blogai, tačiau jos poelgis nesukėlė negrįžtamų pasekmių, ji buvo nuteista ir teisingumas buvo įvykdytas. Nuteistoji tik bandė pasinaudoti teise į gynybą, tik neteisingu būdu. Tai suprato ir galimai dėl to ankstesniu teismo nuosprendžiu ji nebuvo pasiųsta atlikti realią laisvės atėmimo bausmę. BK 75 straipsnio taikymo neskundė net prokuroras. Nuteistosios manymu, pasiuntus atlikti realią laisvės atėmimo bausmę, žala bus padaryta ir jos klientams, nes ji negalės grąžinti avansu jai sumokėtų pinigų, negalės vesti numatytus renginius, taip sukels neigiamas pasekmes ne tik suaugusiems asmenims, bet ir vaikams. Tai turės įtakos nuteistosios reputacijai.
3.3. Skunde pažymima, kad atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nuteistas asmuo yra kontroliuojamas probacijos pareigūnų, turi laikytis pareigų, vykdyti probacijos plane numatytas priemones, o nevykdant probacijos sąlygų – gali būti pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę. Be to, bausmės vykdymo atidėjimas šiuo atveju atitiktų ir civilinio ieškovo interesu ankstesnėje byloje, kadangi atliekant laisvės atėmimo bausmę galimybė atlyginti turtinę žalą, padengti kitus įsiskolinimus ne tik kad sumažėtų, bet taptų praktiškai neįmanoma. Realus laisvės atėmimas pakenktų nuteistosios socialiniams ryšiams su artimaisiais. Svarbu ir tai, kad apeliantė, būdama laisvėje ir dirbdama, prisidėtų prie valstybės gerovės mokėdama mokesčius, o atlikdama laisvės atėmimo bausmę būtų išlaikoma valstybės.
3.4. Skunde atkreipiamas dėmesys į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, kad bausmė turi būti teisinga, skiriant bausmę turi būti įvertinta ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko socialinius ryšius, taip pat – kad įstatymų leidėjas BK 75 straipsnyje numatydamas galimybę bausmės vykdymą atidėti ir už sunkius nusikaltimus nuteistiems asmenims, kartu įtvirtino baudžiamosios atsakomybės švelninimo prielaidas ir netiesiogiai įpareigojo teismus neatimti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma.
3.5. Skunde nurodoma, kad R. V. atitinka visas BK 75 straipsnio taikymo sąlygas. Jos padaryta nusikalstama veika yra mažiau pavojinga nei smurtiniai nusikaltimai žmogaus gyvybei ar sveikatai, visuomenės saugumui. Jau viena pats baudžiamasis procesas šioje byloje ir nuosprendžio priėmimas nuteistajai padarė didelę įtaką ir suformavo aiškiai matomą pasiryžimą ateityje gyventi dorai. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, kartu paskiriant įpareigojimus, gali turėti pozityvesnę įtaką, nei realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas. Nors nuteistoji praeityje teista, tačiau teismai tokiems asmenims bausmės vykdymo atidėjimą taiko (bylos Nr. 1A-1-316/2022, 1-2118-486/2022). Pažymima ir tai, kad praeityje buvusių teistumų skaičius nėra vienintelis objektyvus kriterijus, lemiantis sprendimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo. Reikia įvertinti visas aplinkybes, charakterizuojančias nuteistąjį ir jo padarytas nusikalstamas veikas.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja palaikė apeliaciniame skunde pareikštą prašymą ir nurodytus argumentus, prašė apeliacinį skundą tenkinti ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Prokurorė nuteistosios apeliacinį skundą prašė atmesti, kaip nepagrįstą, kadangi nuosprendžiu paskirta bausmė yra teisinga.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios R. V. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Teismas apeliacinio nagrinėjimo metu nustatęs, kad byloje padaryti esminiai Kodekso pažeidimai, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems asmenims. Šios baudžiamojo proceso normos apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas bei įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.
6. Apeliaciniame skunde nusikalstamos veikos kvalifikavimo, įrodymų vertinimo klausimai nėra keliami. Skunde nesutinkama su nuosprendžiu skirta bausme teigiant, kad teismas be pagrindo netaikė BK 75 straipsnio ir neatidėjo bausmės vykdymo, nors tam buvo visos sąlygos. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis, skundžiamą nuosprendį, nuteistosios skundo argumentus dėl neteisingai paskirtos bausmės atmeta, kaip nepagrįstus.
7. Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuoja BK 75 straipsnis, kurio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pagal šio straipsnio 4 dalį bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Taigi, pagal įstatymą teismui sprendžiant dėl asmeniui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, yra svarbūs du kriterijai: kokios rūšies nusikaltimas yra padarytas ir kokio dydžio bausmė yra paskirta, taip pat ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
8. Nuteistoji R. V. pripažinta kalta ir nuteista dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo. Šis nusikaltimas pagal BK 11 straipsnio 3 dalį yra laikomas nesunkiu nusikaltimu. Už šį nusikaltimą nuteistajai buvo skirta arešto bausmė, kuri dar buvo subendrinta su Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. spalio 7 d. ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 12 d. nuosprendžiais už nesunkių nusikaltimų padarymą paskirtomis bausmėmis ir skirta galutinė subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taigi nekyla abejonių dėl to, kad BK 75 straipsnio kriterijus, siejamus su nusikalstamos veikos rūšimi bei laisvės atėmimo bausmės trukme R. V. atitinka. Tačiau kaip jau nurodyta pirmiau, BK 75 straipsnyje įtvirtinto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymui yra būtina nustatyti ir tai, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, jos vykdymą atidedant ir skiriant įpareigojimus. Baudžiamosios bylos duomenys tokios išvados nesuponuoja.
9. Sutinkant su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais dėl pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą R. V. nebuvimo, svarbu pažymėti, kad pagal BK 75 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą bylą nagrinėjantis teismas gali, bet neprivalo atidėti arešto ar laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nuteistajai atitinkant nusikalstamos veikos rūšies bei laisvės atėmimo bausmės trukmės kriterijus, esminę reikšmę šiuo atveju turi materialaus bausmės vykdymo atidėjimo kriterijaus nustatymas ir vertinimas. Įstatymų leidėjas BK 75 straipsnio normoje nedetalizavo, į kokias aplinkybes atsižvelgtina sprendžiant dėl materialaus kriterijaus buvimo, tačiau iš BK 75 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos normos turinio spręstina, kad materialus bausmės vykdymo atidėjimo kriterijus yra susiję su bausmės tikslais.
10. Bausmės tikslai yra nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, tai siekis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Taigi, bausmės vykdymo atidėjimu taip pat siekiama tų pačių tikslų. Tiek BK 75 straipsnio 4 dalies kriterijus – manymas, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį, tiek bausmės tikslas – siekis paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, yra susiję su ateities prognoze, tikėtinumu, numatymu, kad asmuo daugiau nenusikals. Tik analizuodami ir vertindami buvusį ir esamą asmens elgesį bei jo asmenybę, teismai gali susidaryti pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba atlikus tik dalį bausmės.
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl BK 75 straipsnio taikymo yra suformavęs praktika, kad spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018). Svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).
12. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas į visas pirmiau nurodytas aplinkybes atsižvelgė, BK 75 straipsnio kontekste tinkamai įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad manymui, jog bausmės tikslai R. V. gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo nėra pagrindo. Teisėjų kolegija neturi teisinių argumentų paneigti nuteistosios skundo argumentus dėl to, kad BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika yra mažiau pavojinga, negu nusikaltimai žmogaus gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui. Tačiau padaryto nusikaltimo pavojingumas pagal pirmiau aptartą teisinį reguliavimą bei teismų praktiką nėra vienintelis kriterijus, vertintinas sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti BK 75 straipsnį.
13. R. V. atveju reikšmingomis aplinkybėmis laikytina tai, kad šis teistumas jai nėra pirmas. Bylos duomenimis R. V. praeityje teista 8 kartus, 7 kartus apkaltinamieji nuosprendžiai priimti iki šioje byloje vertinamo nusikaltimo padarymo. Nuo 2012 metų R. V. nusikalsta sistemingai. Vyrauja tyčinės nusikalstamos veikos: R. V. teista už nusikalstamas veikas finansų sistemai, teisingumui, asmens garbei ir orumui (pagal BK 213 straipsnio 1 dalį, 236 straipsnio 1 dalį, 154 straipsnio 1 dalį), taip pat už sukčiavimą, turto pasisavinimą (pagal BK 182 straipsnio 1, 3 dalis, 183 straipsnio 1 dalį). R. V., be kita ko, teista ir už tokio paties pobūdžio nusikalstamą veiką, kaip ir šioje byloje, t. y. už dokumentų klastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu pagal BK 300 straipsnį. Pagrįstai, kaip turinti reikšmės, buvo vertinta ir aplinkybė, kad R. V. naują tyčinę nusikalstamą veiką padarė turėdama neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas ji laikoma recidyviste, nusikalto lygtinio paleidimo metu. Svarbu ir tai, kad R. V. ankstesniais nuosprendžiais buvo skiriamos švelnesnės už laisvės atėmimą bausmės – laisvės apribojimas, baudos, taip pat laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. spalio 7 d. nuosprendžiu R. V. buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, pritaikius lygtinį paleidimą R. V. iš laisvės atėmimo vietų įstaigos buvo išleista 2021 m. spalio 18 d., neatlikusi 2 mėnesių 27 dienų realios atėmimo bausmės (2 t., b. l. 6). Tačiau praėjus nepilnai dviem mėnesiams po paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vėl nusikalto, 2021 m. gruodžio 13 d. padarydama naują tyčinį nusikaltimą, dėl kurio padarymo nuteista šioje byloje. Be to, BK 300 straipsnio 1 dalyje nusikalstamą veiką – laboratorinio tyrimo (dėl SARS-CoV-2) protokolo suklastojimą – R. V. padarė būdama kaltinama tyčinio nusikaltimo (sukčiavimo) padarymu kitoje baudžiamojoje byloje.
14. Pirmiau aptartų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina skundžiamame nuosprendyje padarytą išvadą, kad lygtinis paleidimas R. V. negali būti taikomas, kadangi nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai, neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės, gali būti pasiekti. Nuteistoji, būdama ne kartą teista, taip pat atlikusi ir dalį realios laisvės atėmimo bausmės, pakeisti savo elgesį nesistengė, išvadų nepadarė, o jos sistemingas nusikalstamas elgesys, sąmoningai ignoruojant teisės aktų reikalavimus, suponuoja pagrįstą manymą, kad švelnesnės bausmės realaus poveikio nuteistosios nusikalstamiems polinkiams neturi, kaip ir neužtikrina ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių bausmės tikslų.
15. Priešingo vertinimo nesuponuoja nuteistosios skunde nurodomos aplinkybės, kad naujų nusikaltimų ji nepadarė, ilgą laiką nebausta administracine tvarka, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, turi sutartinius įsipareigojimus klientams. Kaip nurodyta pirmiau, sprendimas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar jo netaikyti turi būti pagrįstas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama ir skiriant bausmę, visumos vertinimu, nei vienai iš jų nesuteikiant išskirtinės reikšmės. Nuteistosios socialiniai ryšiai (darbinė veikla gyvenamosios vietos turėjimas) taip pat tai, kad po šioje byloje vertinamo nusikaltimo ji naujų nusikalstamų veikų nepadarė ir nebuvo bausta administracine tvarka, yra palankios nuteistajai. Tačiau vien tik nuteistosios elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, esant pirmiau nurodytų, nuteistąją neigiamai charakterizuojančių duomenų visumai, iš kurių matyti, kad nuteistoji nusikalsta ne atsitiktinai, nelaikytinas lemiama aplinkybe, turinčia esminės reikšmės sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo klausimą. Tuo labiau, kad su nuteistosios darbine veikla ir iš šios veiklos kylančiais įsipareigojimais klientams, gyvenamosios vietos turėjimu susijusios aplinkybės buvo ir anksčiau, iki nuteistajai nusikalstant, tačiau akivaizdu, kad jų buvimas nesulaikė nuteistosios nuo nusikalstamų veikų darymo. Taigi, byloje esant duomenims, rodantiems nuteistosios polinkį nesilaikyti įstatymų reikalavimų bei pastangų keisti savo netinkamą elgesį nebuvimą, prioriteto teikimas išskirtinai tik nuteistosios interesams neatitiktų net tik bausmės tikslų ir paskirties, bet ir teisingumo principo.
16. Skunde nuteistoji akcentuoja aplinkybę dėl patirtos traumos, ilgo gydymosi laikotarpio. Iš tikrųjų 2023 m. sausio 19 d. teisiamajame posėdyje R. V. nurodė aplinkybę, kad nuo rugsėjo mėnesio dėl kojos raiščių jai buvo skirtas gulimas režimas (2 t., b. l. 148). Informacija apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus patvirtina, kad dėl nelaimingo atsitikimo buityje R. V. buvo nedarbinga nuo 2022 m. rugsėjo 5 d. iki 2023 m. vasario 1 d. (2 t., b. l. 136, 137). Tačiau vis tik būtina pažymėti, kad buityje patirta trauma savaime nėra aplinkybė, dėl kurios būtų pagrindas atidėti bausmės vykdymą ar konstatuoti, kad atlikti realią laisvės atėmimo bausmę dėl sveikatos būklės nuteistoji objektyviai negali. Duomenų, kurie tokią išvadą paneigtų ir sudarytų pagrindą spręsti, kad nuteistosios sveikatos būklė reikalauja tęstinio gydymo, byloje nėra. Jų skunde nenurodė ir pati nuteistoji.
17. Svarstomo klausimo kontekste pažymima ir tai, kad bausmės vykdymo institutas skirtas tinkamam, proporcingam, objektyviam ir teisingam asmens, padariusio nusikaltimą, nubaudimui užtikrinti. Bausmė turi atlikti nubaudimo ir asmens pataisymo funkciją, sukelti tam tikrus nuteistojo elgesio pokyčius, o bausmę skiriantis teismas turi rasti tinkamą santykį tarp skiriamos bausmės dydžio ir šia bausme siekiamų tikslų. Baudžiamojo kodekso nuostatos, švelninančios nuteistojo padėtį, turi būti taikomos siekiant užtikrinti tinkamą teisingumo principo įgyvendinimą, o ne tapti išvestiniu pagrindu taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma ir galima tik tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau kilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-115-648/2016, 2K-7-8-788/2018). Bausmės vykdymo atidėjimo institutas negali būti suabsoliutinamas ir taikomas pažeidžiant baudžiamojo proceso principų pusiausvyrą. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, valstybės reakcija turi užtikrinti ir specialiąją, ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-396-746/2016, 2K-132-942/2016).
18. Pirmiau aptarto teisinio reguliavimo, teismų praktikos kontekste sutiktina su nuteistosios skundo argumentu, kad ankstesni teistumai nėra vienintelė ir lemiama aplinkybė, turinti reikšmės bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymui. Tačiau R. V. atveju ne tik ankstesnių teistumų, bet nuteistąją charakterizuojančių ir šioje nutartyje aptartų aplinkybių visuma kelia pagrįstas abejones dėl to, kad bausmės tikslai, atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, bus pasiekti. Nuteistosios skundo argumentai, jos pateikiamas subjektyvus aplinkybių, kaip pakankamų BK 75 straipsnio taikymui, vertinimas, nuosprendyje padarytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo jį keisti. Bausmė R. V. paskirta nepažeidžiant BK reikalavimų, aukščiau aptartų aplinkybių kontekste yra teisinga ir proporcinga tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek nuteistosios asmenybės pavojingumui ir nėra aiškiai per griežta.
19. Įvertinus aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nuosprendyje bausmės skyrimo ir individualizavimo klausimai išspręsti teisingai, baudžiamojo ar baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimai nepadaryti. Nuteistajai R. V. paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, paskirta tinkamai įvertinus tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą, tiek nuteistąją, jos elgesį visuomenėje charakterizuojančių duomenų visumą. Bendrinant bausmes baudžiamojo įstatymo nuostatos taip pat nepažeistos. Aptartų, su nuteistosios asmenybe susijusių aplinkybių, rodančių jos polinkį nesilaikyti įstatymų reikalavimų, visuma, taip pat anksčiau nuteistajai taikytų bausmių, tarp jų ir realios laisvės atėmimo bausmės, poveikio nuteistosios elgesiui nebuvimas, neduoda pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl nuteistosios skundas dėl bausmės švelninimo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, atmetamas, kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nuteistosios R. V. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.