Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-09-19 · Civilinė byla Nr. e2S-1826-1187/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-09-19
Bylos Nr.
e2S-1826-1187/2024
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-01798-2022-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
Ieškovas
A. D.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Forestus Group“, L. P., E. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1826-1187/2024Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01798-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.2.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė-Sakalauskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų (atsakovų) L. P. ir E. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Forestus Group“, L. P. ir E. P. dėl draudimo atlikti veiksmus.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. D. (toliau – ieškovas) prevenciniu ieškiniu prašė uždrausti atsakovams L. P., E. P. (toliau – atsakovai, apeliantai) ir uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Forestus group” (toliau – Bendrovė) priimti sprendimus dėl UAB „Forestus group“ pelno skirstymo ir dividendų išmokėjimo, o taip pat sudaryti sandorius dėl UAB „Forestus group“ veiklos perkėlimo, turto investavimo, perleidimo, nuomos, panaudos, trečiųjų asmenų prievolių įvykdymo, laidavimo ar garantavimo, naujų įsipareigojimų prisiėmimo, turto apsunkinimo bei darbuotojų perkėlimo ar atleidimo; priteisti ieškovui iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas ieškinį grindė tuo, jog paskirtas UAB „Forestus group“ direktorius – atsakovas L. P., apgaulės būdu, kartu su savo broliu E. P., neteisėtai užvaldė Bendrovę ir jos turtą, ir nebepripažįsta ieškovo vieninteliu Bendrovės akcininku, neteikia ieškovui su Bendrove susijusios informacijos ir net neketina vykdyti ieškovo priimto sprendimo. Žinodamas apie ieškovo ketinimą savo pažeistas teises ginti teisme, atsakovas L. P. ėmėsi neatidėliotinų veiksmų siekdamas kuo skubiau paslėpti ir iššvaistyti UAB „Forestus group“ turimą ilgalaikį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, jį perleidžiant asmeniškai su L. P. susijusiems asmenims, o pačią Bendrovės vykdomą veiklą ir finansinius srautus perkelti į naujai įsteigtą įmonę.

Atsiliepimas

3. Atsakovai atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį palikti nenagrinėtu arba atmesti bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartimi atsakovų UAB „Forestus group“, L. P. prašymu civilinė byla Nr. e2-3848-676/2022 sustabdyta iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-3502-512/2022.

5. Teismo 2024 m. balandžio 28 d. nutartimi, išnykus bylos sustabdymo pagrindams, civilinės bylos nagrinėjimas atnaujintas.

6. 2024 m. birželio 13 d. teisme gautas ieškovo atsisakymas nuo prevencinio ieškinio, kuriuo prašė priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio, neatlyginti/nepriteisti atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo ir pareiškimą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Nurodė, kad ieškovas prevenciniu ieškiniu siekė uždrausti su atsakovės UAB „Forestus group“ veikla susijusius neteisėtus veiksmus, kurių atlikimas kelia realią žalos atsiradimo galimybę ieškovui. Byloje ieškovas įrodinėjo, kad atsakovas L. P., neteisėtai veikiant su kitais asmenimis, užvaldė Bendrovę, kurios vienintelis akcininkas yra ieškovas, o ieškovui apie tai sužinojus, atsakovas L. P. su kitais asmenimis pradėjo atlikti neteisėtus veiksmus tikslu sumažinti ieškovo turimų Bendrovės akcijų vertę. Ieškovas byloje siekė įrodyti, kad atsakovas L. P. perleidinėja Bendrovės turtą tretiesiems asmenimis ir tokiu būdu mažina bendrovės turtą, o kartu ir Bendrovės akcijų vertę, todėl yra būtina imtis priemonių, kurios padėtų užkirsti kelią Bendrovės turto (Bendrovės akcijų vertės) sumažinimui, Bendrovės veiklos perkėlimui.

7. Šiai dienai civilinė byla Nr. e2-3531-991/2023 (buvęs Nr. e2-3502-512/2022) išnagrinėta apeliacine tvarka, priimant Klaipėdos apygardos 2024 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-358-459/2024. Sprendimu nuspręsta pripažinti UAB „Forestus group“ akcijų, nuosavybės teise priklausiusių ieškovui A. D., pirkimo–pardavimo sutartis, kuriomis A. D. laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. perleido atsakovo L. P. nuosavybėn 100 vnt. paprastųjų nematerialiųjų UAB „Forestus group“ akcijų, nesudarytomis; pripažinti negaliojančiais ab initio įrašus ieškovo A. D. asmeninėje vertybinių popierių sąskaitoje, kuriais užfiksuotas 100 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų uždarosios akcinės bendrovės „Forestus group“ akcijų perleidimas atsakovui L. P. Taigi, aptariamu sprendimu konstatuota, kad atsakovės „Forestus group“ akcininkais yra ieškovas, o akcininku nei L. P., nei E. P. nebuvo.

8. Po 2024 m. kovo 28 d. sprendimo priėmimo atsakovės UAB „Forestus group“ valdymas grįžo teisėtam akcininkui – ieškovui. Kadangi šiai dienai nei atsakovas L. P., nei E. P. nebegali daryti jokios įtakos UAB „Forestus group“, pareikštą šioje byloje prevencinį ieškinį liko netikslinga nagrinėti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9. Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartimi priimtas ieškovo atsisakymas nuo prevencinio ieškinio atsakovams UAB „Forestus Group“, L. P. ir E. P. dėl draudimo atlikti veiksmus, ir civilinė byla Nr. e2-30-676/2024 nutraukta.

10. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ieškovo pareikštas atsisakymas nuo ieškinio reikalavimų prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui ir šalių interesams, todėl atsisakymą nuo ieškinio priėmė, civilinę bylą nutraukė.

11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas prevenciniu ieškiniu siekė uždrausti su atsakovo UAB „Forestus group“ veikla susijusius nurodomus neteisėtus veiksmus, kurių atlikimas kelia realią žalos atsiradimo galimybę ieškovui – UAB „Forestus group“ vieninteliam akcininkui. Byloje ieškovas įrodinėjo, kad atsakovas L. P., neteisėtai veikiant su kitais asmenimis, užvaldė bendrovę UAB „Forestus group“, kurios vienintelis akcininkas yra ieškovas. Teismo 2024 m. kovo 28 d. sprendimu konstatuota, kad atsakovės „Forestus group“ akcininku yra ieškovas. Po teismo 2024 m. kovo 28 d. sprendimo priėmimo atsakovės UAB „Forestus group“ valdymas grįžo teisėtam akcininkui – ieškovui, todėl nei atsakovas L. P., nei atsakovas E. P. nebegali daryti jokios įtakos UAB „Forestus group“, todėl, ieškovo vertinimu, pareikštas šioje byloje prevencinis ieškinys liko netikslingas nagrinėti.

12. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad bylos duomenimis prevencinio ieškinio pareiškimas buvo sąlygotas atsakovų L. P. ir E. P. veiksmų – Bendrovės neteisėto užvaldymo, t. y. jeigu atsakovai nebūtų neteisėtai užvaldę įmonės, tai ieškovas jokio prevencinio ieškinio nebūtų reiškęs, konstatavo, kad byloje susidariusias bylinėjimosi išlaidas išimtinai lėmė atsakovų veiksmai, todėl atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteisiamos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Apeliantai (atsakovai) L. P. ir E. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir klausimą išspręsti iš esmės – iš ieškovo atsakovo L. P. naudai priteisti 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų ir iš ieškovo atsakovo E. P. naudai priteisti 650 Eur bylinėjimosi išlaidų; taip pat priteisti iš ieškovo apeliantų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Atsiliepimas

13.1 Atsakovams nebuvo sudaryta galimybė dėl ieškovo pareiškime nurodyto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų (ne)priteisimo pateikti savo paaiškinimus ir neišklausius atsakovų buvo priimta teismo nutartis, neatskleidus ginčo esmės. Taigi, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnyje ir 17 straipsnyje įtvirtinti rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principai.

13.2 Teismas pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų (ne)priteisimo nevertino aplinkybės, kad ieškovas teismui buvo pateikęs du identiškus ieškinius (2022 m. kovo 14 d. ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-3502-512/2022 ir 2022 m. kovo 23 d. prevencinis ieškinys šioje civilinėje byloje). 2022 m. kovo 16 d. ieškovas inicijavo pirmąją bylą Nr. e2-3502-512/2022 dėl akcijų pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo nesudarytomis, įrašų akcininko asmeninėje vertybinių popierių sąskaitoje panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Ieškovas pirmojoje byloje, taip pat ir šioje civilinėje byloje, iš esmės rėmėsi tais pačiais procesiniais dokumentais ir juose nurodytais motyvais. Taip pat, abejose bylose proceso šalys sutapo. Taigi, ieškovui nebuvo būtina reikšti šioje byloje ieškinio.

13.3 Atsakovas L. P. pateikė 2024 m. birželio 12 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, kuriame nurodė, kad atsakovas patyrė 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsakovo atstovo pasirengimą ir atstovavimą 2024 m. birželio 13 d. teismo posėdyje, už 2024 m. birželio 12 d. rašytinių paaiškinimų parengimą, 2024 m. birželio 12 d. prašymą dėl bylos vedimo išlaidų. Taip pat, atsakovas E. P. pateikė 2024 m. birželio 12 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, kuriame nurodė, kad atsakovas patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsakovo atstovo pasirengimą ir atstovavimą 2024 m. birželio 13 d. teismo posėdyje.

13.4 Ieškovas turėjo daugiau nei du mėnesius nuo Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-358-459/2024 informuoti teismą ir atsakovus, kad nori atsisakyti prevencinio ieškinio ir nutraukti civilinę bylą, tačiau šią informaciją ieškovas pateikė likus mažiau nei vienai dienai iki 2024 m. birželio 13 d. paskirto teismo posėdžio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas sąmoningai veikė prieš operatyvų ir ekonomišką procesą, dėl to iš ieškovo apeliantų naudai turi būti atlygintos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos.

14. Ieškovas A. D. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

14.1. Atskirajame skunde apeliantai teismo nutartyje konstatuotų aplinkybių nepaneigia, jų neginčija, t. y. kad prevencinio ieškinio pareiškimas buvo sąlygotas apeliantų veiksmų – Bendrovės neteisėto užvaldymo, ir tai, jog, jeigu atsakovai L. P. ir E. P. nebūtų neteisėtai užvaldę įmonės, tai ieškovas jokio prevencinio ieškinio nebūtų reiškęs. Taigi, jau vien ši aplinkybė rodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog būtent dėl atsakovų neteisėtų veiksmų atlikimo ieškovas turėjo teikti prevencinį ieškinį.

14.2. Ieškovo paduotas prevencinis ieškinys buvo priimtas nagrinėti, kas reiškia, kad iškelta byla nebuvo tapati kuriai kitai nagrinėjamai bylai. Vien tai, kad proceso šalys abejose bylose tos pačios, arba kad reikalavimo pagrindimui buvo remiamasi dalimi tų pačių motyvų, nereiškia, kad nebuvo pagrindo ieškovui inicijuoti bylos pagal prevencinį ieškinį. Pažymėtina, kad pirmojoje byloje buvo prašoma iš esmės grąžinti ieškovui jo turtą – UAB „Forestus group“ akcijas, o prevenciniu ieškiniu buvo siekiama užkardyti atsakovų neteisėtus veiksmus, kuriais sumažintinas ieškovo turtas – jo turimų bendrovės UAB „Forestus group“ akcijų vertė.

14.3. Ieškovas anksčiau pareiškimo dėl prevencinio ieškinio atsisakymo neteikė, nes iki pat teismo posėdžio dienos laukė ar atsakovai dėl teismo 2024­ m. kovo 28 d. priimto sprendimo nepaduos kasacinio skundo, ar Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jo nepriims nagrinėti. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas L. P. kasacinį skundą buvo pateikęs ir jį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. gegužės 27 d. nutartimi atsisakė priimti. Ieškovas manė, kad ir atsakovas E. P. gali teikti kasacinį skundą, o taip pat jį gali antrą kartą pateikti ir L. P. Taigi, pareiškimo dėl prevencinio ieškinio atsisakymo pateikimas 2024 m. birželio 13 d. buvo sąlygotas to, ar atsakovai nepateiks kasacinio skundo. Akcentuotina, kad civilinio proceso kodekse nėra numatytas terminas iki kada turi būti pateikiamas atsisakymas nuo ieškinio.

14.4. Atsakovai prašo, kad jiems būtų atlygintos išlaidos už jų atstovams sumokėtas išlaidas už 2024 m. birželio 13 d. dalyvavimą teismo posėdyje, kuris net neįvyko. Neįvykus teismo posėdžiui, laikytina, kad atsakovai minimų bylinėjimosi išlaidų net nėra patyrę.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

16. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

17. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas apeliantų prašymas priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šalių teisės būti išklausytiems pažeidimo vertinimo

18. Pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas civilinę bylą, atmetė atsakovų prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendė, kad prevencinio ieškinio pareiškimas buvo sąlygotas atsakovų L. P. ir E. P. veiksmų – Bendrovės neteisėto užvaldymo. Apeliantai nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi šioje dalyje tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog ieškovas neprivalėjo reikšti ieškinio šioje byloje, kadangi jis jau buvo pareiškęs identišką ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-3502-512/2022 bei tai, jog ieškovas sąmoningai veikė prieš operatyvų ir ekonomišką procesą, kadangi pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo galėjo pateikti prieš du mėnesius. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantų argumentais.

19. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Remiantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, be kitų, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

20. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti alternatyvaus ginčo sprendimo būdo ir šį rinktis. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

21. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja CPK 94 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

22. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis).

23. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas ir kt.).

24. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, vertinant reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis, svarbu tai, ar pareiškimo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis reikalavimą patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 30 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pareikštų reikalavimų sumažinimas ir (ar) atsisakymas savo esme prilyginamas bylos dalies, dėl kurios reikalavimai sumažinti (ar jų atsisakyta), išsprendimui kitos šalies naudai, nes jai neteks atsakyti pagal tuos reikalavimus, kurių ji atsisakė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016, 31 punktas; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 22 punktas). Teismas, nuspręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 23 punktas). Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktas).

25. Nagrinėjamu atveju ieškovui atsisakius ieškinio atsakovams civilinė byla buvo nutraukta. Dėl šios priežasties, remiantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi ir pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turi būti įvertintas šalių procesinis elgesys viso bylos nagrinėjimo metu ir priežastys, nulėmusios tiek ieškinio pareiškimą, tiek jo atsisakymą, taip pat priežastys, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos.

26. Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenimis, ieškovas civilinėje byloje Nr. e2-3502-512/2022 pareiškė ieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti UAB „Forestus group“ akcijų, nuosavybės teise priklausiusių ieškovui A. D. pirkimo–pardavimo sutartis, kuriomis A. D. laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. perleido atsakovo L. P. nuosavybėn 100 vnt. paprastųjų nematerialiųjų UAB „Forestus group“ akcijų, nesudarytomis; 2) pripažinti negaliojančiais ab initio įrašus ieškovo asmeninėje vertybinių popierių sąskaitoje, kuriais užfiksuotas 100 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „Forestus group“ akcijų perleidimas atsakovui L. P.; 3) įpareigoti atsakovę UAB „Forestus group“ per 5 (penkias) dienas nuo teismo sprendimo, priimto išnagrinėjus šį ieškovo ieškinį, įsiteisėjimo dienos ieškovo asmeninėje vertybinių popierių sąskaitoje panaikinti įrašą, kuriuo fiksuotas ieškovo turimų 100 vnt. UAB „Forestus group“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų perleidimas atsakovui L. P. ir juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui pateikti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 411 straipsnio 1 dalyje numatytus duomenis, pagal kuriuos UAB „Forestus group“ vieninteliu akcininku yra ieškovas, turintis 100 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „Forestus group“ akcijų.

27. Ieškovas ieškinį grindė tuo, kad atsakovas L. P. neteisėtai, t. y. ieškovo niekada nesudarytų ir faktiškai neegzistuojančių sandorių pagrindu, perėmęs bendrovės akcijas iš ieškovo, nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. tapo vieninteliu Bendrovės akcininku; laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. atsakovas L. P. visas Bendrovės akcijas perleido trečiajam asmeniui D. S.; laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 30 d. iki 2020 m. birželio 29 d. D. S. visas bendrovės akcijas perleido atsakovui E. P. Ieškovas teigė, kad niekada nepasirašė jokių bendrovės akcijų pirkimo – pardavimo sutarčių, taip pat negavo jokio atlygio už tariamai parduotas Bendrovės akcijas.

28. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. spalio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3502-512/2022 ieškinio netenkino. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. kovo 9 d. nutartimi minėtą sprendimą panaikino ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

29. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3531-991/2023 ieškovo ieškinys atmestas. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. kovo 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-358-459/2024 Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino visiškai: 1) pripažino UAB „Forestus group“ akcijų, nuosavybės teise priklausiusių ieškovui A. D., pirkimo–pardavimo sutartis, kuriomis A. D. laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. perleido atsakovo L. P. nuosavybėn 100 vnt. paprastųjų nematerialiųjų UAB „Forestus group“ akcijų, nesudarytomis; 2) pripažino negaliojančiais ab initio įrašus ieškovo A. D. asmeninėje vertybinių popierių sąskaitoje, kuriais užfiksuotas 100 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „Forestus group“ akcijų perleidimas atsakovui L. P.; 3) įpareigojo atsakovę UAB „Forestus group“ per 5 (penkias) dienas nuo teismo sprendimo, priimto išnagrinėjus šį ieškovo ieškinį, įsiteisėjimo dienos ieškovo A. D. asmeninėje vertybinių popierių sąskaitoje panaikinti įrašą, kuriuo fiksuotas ieškovo A. D. turimų 100 vnt. UAB „Forestus group“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų perleidimas atsakovui L. P. ir Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui pateikti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 41¹ str. 1 d. numatytus duomenis, pagal kuriuos UAB „Forestus group“ vieninteliu akcininku yra ieškovas A. D., turintis 100 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų uždarosios akcinės bendrovės „Forestus group“ akcijų.

30. Šioje nagrinėjamoje byloje, ieškovas pareiškė ieškinį prašydamas uždrausti apeliantams ir UAB „Forestus group” priimti sprendimus dėl UAB „Forestus group“ pelno skirstymo ir dividendų išmokėjimo, o taip pat sudaryti sandorius dėl UAB „Forestus group“ veiklos perkėlimo, turto investavimo, perleidimo, nuomos, panaudos, trečiųjų asmenų prievolių įvykdymo, laidavimo ar garantavimo, naujų įsipareigojimų prisiėmimo, turto apsunkinimo bei darbuotojų perkėlimo ar atleidimo. Ieškinį grindė tuo, jog paskirtas UAB „Forestus group“ direktorius – atsakovas L. P., apgaulės būdu, kartu su savo broliu E. P., neteisėtai užvaldė Bendrovę ir jos turtą, ir nebepripažįsta ieškovo vieninteliu Bendrovės akcininku, neteikia ieškovui su Bendrove susijusios informacijos ir net neketina vykdyti ieškovo priimto sprendimo. Žinodamas apie ieškovo ketinimą savo pažeistas teises ginti teisme, atsakovas L. P. ėmėsi neatidėliotinų veiksmų siekdamas kuo skubiau paslėpti ir iššvaistyti UAB „Forestus group“ turimą ilgalaikį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, jį perleidžiant asmeniškai su L. P. susijusiems asmenims, o pačią Bendrovės vykdomą veiklą ir finansinius srautus perkelti į naujai įsteigtą įmonę.

31. Pažymėtina, kad ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2022). Šalių tapatumo klausimu kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad šalių tapatumui patvirtinti yra svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie yra ar buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, tai naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra (nebuvo) teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje ar išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais, taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3-3K-602/2013; 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2014; 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018; 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020).

32. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantais, kad tiek šioje nagrinėjamoje byloje, tiek civilinėje byloje Nr. e2-3502-512/2022 šalys yra tapačios, tačiau nėra pagrindo sutikti, jog ieškinių faktinės aplinkybės ir dalykas yra tapatūs. Nors šioje byloje pareikštame ieškinyje ieškovas rėmėsi dalimi tų pačių faktinių aplinkybių, susijusių su Bendrovės akcijų perleidimu, tačiau ieškovas šioje byloje ieškinyje taip pat įrodinėjo, jog apeliantai atlieka neteisėtus veiksmus – siekia kuo skubiau paslėpti ir iššvaistyti UAB „Forestus group“ turimą ilgalaikį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria ieškovui, kad ieškinių dalykai yra skirtingi – civilinėje byloje Nr. e2-3502-512/2022 buvo prašoma iš esmės grąžinti ieškovui jo turtą – UAB „Forestus group“ akcijas, o prevenciniu ieškiniu buvo siekiama užkardyti atsakovų neteisėtus veiksmus, kuriais sumažintinas ieškovo turtas – jo turimų bendrovės UAB „Forestus group“ akcijų vertė. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas tiek priimdamas ieškinį, tiek bylos nagrinėjimo metu, nenustatė, jog ieškinys būtų tapatus kitam nagrinėjamam ar išnagrinėtam ieškiniui. Tuo tarpu atsakovai taip pat neteikė prašymo nutraukti civilinę bylą dėl to, jog teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

33. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantais, kad ieškovui nebuvo būtina reikšti ieškinio. Pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniu, CPK 5 straipsniu, asmenys turi įstatymo garantuojamą teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, kuri negali būti ribojama. Taigi, ieškovas, pareikšdamas prevencinį ieškinį, įgyvendino savo teises ir siekė išvengti galimos žalos dėl neteisėtų atsakovų veiksmų. Tuo tarpu apeliantai atskirajame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumo, jog prevencinio ieškinio pareiškimas buvo sąlygotas atsakovų L. P. ir E. P. veiksmų – Bendrovės neteisėto užvaldymo.

34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantai taip pat nepagrįstai tvirtina, jog ieškovas sąmoningai veikė prieš operatyvų ir ekonomišką procesą, dėl to iš ieškovo apeliantų naudai turi būti atlygintos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

35. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. kovo 28 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-358-459/2024, kuris būtent ir sąlygojo ieškinio atsisakymą. Ieškovas ieškinio atsisakymą teismui pateikė 2024 m. birželio 13 d., t. y. daugiau nei po dviejų mėnesių nuo minėto sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos. Ieškovas paaiškino, kad pareiškimo neteikė iš karto, kadangi laukė ar atsakovai pateiks kasacinius skundus. LITEKO duomenimis nustatyta, kad atsakovas L. P. 2024 m. gegužės 8 d. padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. sprendimo peržiūrėjimo, kurį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. gegužės 27 d. atsisakė priimti. Taip pat, atsakovas E. P. 2024 m. birželio 19 d. padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. sprendimo peržiūrėjimo, kurį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. liepos 9 d. nutartimi taipogi atsisakė priimti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinius skundus priėmus, galėjo pasikeisti faktinė situacija, tuo tarpu ieškovui atsisakius ieškinio, šis nebūtų galėjęs reikšti analogiško reikalavimo (ieškinio) teisme. Todėl ieškovas pagrįstai ieškinio neatsisakė iš karto, kai Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. kovo 28 d. priėmė sprendimą.

36. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantai pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo pateikimo laiką sieja su savo patirtomis bylinėjimosi išlaidomis: atsakovas L. P. patyrė 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų už atstovo pasirengimą ir atstovavimą 2024 m. birželio 13 d. teismo posėdyje, už 2024 m. birželio 12 d. rašytinių paaiškinimų parengimą, 2024 m. birželio 12 d. prašymą dėl bylos vedimo išlaidų. Taip pat, atsakovas E. P. patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų už atstovo pasirengimą ir atstovavimą 2024 m. birželio 13 d. teismo posėdyje. Tačiau šiuo atveju apeliantai nepagrįstai reikalauja didžiosios dalies bylinėjimosi išlaidų, kadangi 2024 m. birželio 13 d. teismo posėdis nevyko. Tuo tarpu pagal Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga, už teisės aktų, teismų praktikos analizes, už pasirengimus teismo posėdžiams, susitikimus su klientais ir pan. atskirai neatlyginamos, o jos paprastai padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies atitinkamas sumas už procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1030/2012; 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-480-157/2015; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-397-450/2022).

37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantai teisingai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė ieškovo prašymą, nesuteikęs jiems galimybės į jį atsiliepti, todėl pažeidė apeliantų teisę būti išklausytiems, šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus. Visgi, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad dėl šio proceso teisės pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 328 straipsnyje įtvirtintas draudimas naikinti sprendimą ar nutartį formaliais pagrindais, reiškiantis, kad iš esmės teisingas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinti vien formaliais pagrindais. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad apeliantams buvo suteikta teisė skųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ir jie šia teise pasinaudojo. Apeliantai atskirajame skunde nurodė argumentus, dėl kurių jie nesutiko su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Apeliantų įvardytas proceso teisės pažeidimas nagrinėjamoje byloje neturi esminės reikšmės, nes pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

38. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės, vertinant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

39. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą nutraukus bylą, pagrindo apskųstą nutartį naikinti ir/ar keisti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

41. Nagrinėjamu atveju atmetus apeliantų atskirąjį skundą, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos.

42. Nors šiuo atveju ieškovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, tačiau ieškovas neteikė prašymo jas priteisti bei nepateikė duomenų, kad būtų jas patyręs, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atmesti apeliantų (atsakovų) L. P. ir E. P. atskirąjį skundą.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Ieva Navickaitė-Sakalauskienė