- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2017-12-29
- Bylos Nr.
- 1A-239-174/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-42-3-00008-2015-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Kursevičienė, Edita Lapinskienė, Violeta Miliuvienė
- Nuteistasis
- I. S., A. S., T. S.
- Nukentėjusysis
- E. L., L. L.
- Advokatai
- Alius Galminas, Remigijus Jakštas, Raimundas Jurka
- Kategorijos
Pranešėja Violeta MiliuvienėTeisėja Nijolė Bagdonienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-239-174/2017 Teisminio proceso Nr. 1-42-3-00008-2015-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1. ; 1.2.4.6.2.1.; 1.2.14.10.1.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.6.; 2.1.14.; 1.1.8.6.6.; 1.1.8.7.9.; 2.1.15.1.1.;2.1.15.1.2. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
nutartis
2017 m. gruodžio 29 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės, Editos Lapinskienės ir Violetos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant nuteistiesiems I. S., A. S. ir jų bei nuteistojo T. S. gynėjui advokatui Remigijui Jakštui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistųjų I. S., A. S. ir T. S. gynėjo advokato Remigijaus Jakšto bei nukentėjusiųjų E. L. ir L. L. apeliacinius skundus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo:
I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 2 punktu, 7 dalimi, I. S. įpareigota per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 24.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, ir per 3 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiesiems turtinę ir neturtinę žalą.
I. S. išteisinta pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, nes sugadinto turto vertė neviršija 5 MGL.
A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 2 punktu, 7 dalimi, A. S. įpareigotas per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 24.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, ir per 3 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiesiems turtinę ir neturtinę žalą.
A. S. išteisintas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, nes sugadinto turto vertė neviršija 5 MGL.
T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 2 punktu, 7 dalimi, T. S. įpareigotas per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 24.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, ir per 3 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiesiems turtinę ir neturtinę žalą.
Nuosprendžiu priteista nukentėjusiesiems E. L. ir L. L. iš I. S. ir A. S. solidariai 10 Eur turtinės žalos atlyginimui; iš I. S., A. S. ir T. S. solidariai – po 23,83 Eur turtinės ir po 400 Eur neturtinės žalos atlyginimui; iš I. S., A. S. ir T. S. po 200 Eur iš kiekvieno proceso išlaidų nukentėjusiajam E. L..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. S., A. S. ir T. S. nuteisti už tai, kad mušdami nežymiai sutrikdė nukentėjusiųjų sveikatą, o būtent: 2015 m. liepos 2 d., apie 22.20 val., (duomenys neskelbtini), I. S. metaline lazda sudavė nukentėjusiajam E. L. 5–7 smūgius į įvairias kūno vietas: dešinės pusės šoną, dešinės rankos dilbį, nugarą, galvą. Po to A. S. ėmė stumdyti E. L. abiem rankomis į krūtinę, sugriebęs už baltinių ėmė juos tampyti, plėšyti ir sudavė dešinės rankos kumščiu 3 smūgius į krūtinę ir vieną smūgį į veidą. E. L. grįžus į namus, pasiėmus dujų balionėlį ir grįžus į lauką sutvarkyti sulaužytų kuolelių, I. S. ir A. S. ėmė mušti pagaliais nukentėjusįjį E. L.. E. L. papurškus dujų balionėliu A. S. į veidą, I. ir A. S. išvažiavo. E. L. atsinešus kirvį ir nuėjus sutvarkyti elektrinio piemens kuoliukų, automobiliu atvažiavo T. S. ir su pagaliu ketino suduoti nukentėjusiajam, tačiau šis smūgių išvengė. T. S. ėmė įžeidinėti E. L. necenzūriniais žodžiais, vėl atvykę I. ir A. S., rankose laikydami pagalius, įžeidinėjo E. L. necenzūriniais žodžiais. Tuomet atvažiavo nukentėjusioji L. L., kurią T. S. įžeidė necenzūriniais žodžiais, ir su pagaliu sudavė L. L. du kartus per rankas. Šiais veiksmais I. S. ir A. S. padarė E. L. poodines kraujosruvas krūtinės ląstos dešinėje pusėje, dešiniame dilbyje, o T. S. nukentėjusiajai L. L. padarė poodines kraujosruvas abiejose rankose, dešinio dilbio odos įdrėskimus, tuo padarydami abiem nukentėjusiesiems nežymius sveikatos sutrikdymus.
I. S. ir A. S. dėl kaltinamų pagal BK 187 straipsnio 1 dalį tuo, kad 2015 m. liepos 2 d., apie 22.20 val., (duomenys neskelbtini), sulaužė 10 medinių ir 10 plastmasinių nukentėjusiesiems E. L. ir L. L. priklausančių elektrinio piemens stulpelių, kurių bendra vertė 20 Eur, tuo padarė nukentėjusiesiems 20 Eur žalą, išteisinti, nes sugadinto turto vertė neviršija 5 MGL.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusioji L. L. prašo pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nuosprendį: priteisti iš T. S. 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui ir 600 Eur advokato išlaidų už apeliacinio skundo surašymą bei atstovavimą apeliacinės instancijos teisme; priteisti solidariai iš I. S., A. S. ir T. S. 1 000 Eur patirtų advokato išlaidų.
Nurodo, kad su skundžiamu nuosprendžiu iš dalies nesutinka dėl toliau nurodomų aplinkybių.
Nukentėjusiosios L. L. teigimu, Šilutės rajono apylinkės teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, visiškai pagrįstai pripažino I. S., A. S. ir T. S. kaltais ir nuteisė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, konstatavęs, kad kaltinamųjų nusikalstama veika yra įrodyta nukentėjusiųjų parodymais, specialistų išvadomis bei kita byloje esančia medžiaga.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas išnagrinėjęs bylą nustatė, kad 2015 m. liepos 2 d., apie 22.20 val., E. L. su savo žmona L. L. grįžo iš Klaipėdos miesto į namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir pastebėjo, kad iš jų aptvertos teritorijos yra paleisti gyvuliai, išardyti ir nulaužyti elektrinio piemens mediniai ir plastmasiniai kuoliukai, kurie kartu su viela numesti ant žemės. E. L. atėjęs į savo teritoriją – pievą – su kirviu sukalė elektrinio piemenio kuoliukus ir kartu su žmona L. L. suvarė gyvulius. Po gyvulių suvarymo L. L. su automobiliu išvažiavo į Kvėdarnos miestelį, Šilalės r., o E. L. pasiliko namuose. Po 20 minučių, būdamas namuose, E. L. išgirdo, kad kieme loja šunys ir išėjęs į lauką pastebėjo, kad prie jo sodo stovi automobilis. Priėjęs E. L. prie stovėjusio automobilio pamatė, kaip kaimynai I. S. ir A. S. laužo elektrinio piemens kuoliukus. Priėjęs E. L. prie kaimynų I. S. ir A. S. paprašė, kad nebelaužytų kuoliukų ir nebepaleidinėtų gyvulių. I. ir A. S. pradėjo šaukti ant E. L. įvairiais necenzūriniais žodžiais ir toliau laužė elektrinio piemens kuoliukus ir vėl paleido gyvulius. Tuomet E. L. puolė tvarkyti elektrinio piemenio kuolelius, kad gyvuliai nepabėgtų iš aptvertos teritorijos, o I. S. priėjusi su rankose laikoma metaline lazda trenkė E. L. į įvairias kūno vietas apie 5–7 smūgius, pataikydama į dešinės pusės šoną, dešinės rankos dilbį, nugarą, galvą. Iš karto prie E. L. priėjo A. S. ir pradėjo stumdyti abiem rankomis į E. L. bei ėmė stumdyti E. L. abiem rankomis sugriebęs už baltinių pradėjo juos tampyti, plėšyti ir sudavė dešinės rankos kumščiu apie 3 smūgius į krūtinę bei vieną smūgį į veidą. Vengdamas gauti daugiau smūgių iš A. ir I. S., E. L. išsprūdo ir nubėgo į šalia esančius savo namus, paėmė telefoną ir paskambino savo žmonai L. L., kad ji iškviestų policiją bei atvažiuotų į namus. Tuomet E. L. pasiėmė iš namų dujų balionėlį ir išėjo į lauką. Priėjęs E. L. prie pievos ėmė tvarkyti sulaužytus kuoliukus. Toje vietoje stovėję I. ir A. S. vėl puolė su pagaliais E. L. mušti. E. L. dujų balionėliu papurškė A. S. į veidą, gindamasis nuo jų. Tuomet A. ir I. S. atsitraukė ir automobiliu išvažiavo. Jiems išvažiavus E. L. pasiėmė kirvį ir nuėjo į pievą tvarkyti elektrinio piemens kuoliukus, kuriuos išlaužė I. ir A. S.. E. L. besidarbuojant pievoje, pamatė, kaip su automobiliu į pievą atvažiavo S. sūnus T. S.. Jis išlipo iš automobilio ir laikydamas rankose pagalį priėjo prie E. L. ir norėjo suduoti pagaliu smūgius E. L., tačiau šis atsitraukė ir smūgių išvengė. Suduotas smūgis buvo labai stiprus, kad trenkdamas pagaliu pataikė į elektrinio piemens metalinę vielą, kuri nutrūko nuo smūgio. T. S. pradėjo šaukti necenzūriniais žodžiais ant E. L., pradėjo jį įžeidinėti. E. L. pastebėjo, kad su automobiliu vėl atvažiavo I. ir A. S. bei priėję prie E. L. rankose turėdami po pagalį pradėjo šaukti necenzūriniais žodžiais ant jo. Tuo metu automobiliu atvažiavo L. L. ir priėjo prie E. L.. Ten stovėjęs T. S. pradėjo necenzūriniais žodžiais šaukti ant jos, L. L., sakydamas: „Ta kurva parvažiavo“, ir pagaliu du kartus trenkė jai per rankas, o šalia stovėjusi I. S. pradėjo jai grasinti, jog „pasamdys berniukus, kad ją pasprogdintų“. Šio konflikto metu atvažiavo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato policijos pareigūnai T. R. ir D. V., jie matė, kad kaltinamieji turėjo pagalius, geležinį vamzdį ir buvo nusiteikę agresyviai, buvo neblaivūs. Taip pat matė, kad E. L. ir L. L. buvo padaryti sužalojimai, sulaužyti ir išmėtyti elektrinio piemenio kuoleliai.
Nukentėjusioji L. L. pažymi, kad S. net tris kartus buvo atvažiavę automobiliais į jų sodybą, siekdami sukelti, išprovokuoti konfliktą. Jeigu jie būtų norėję taikiai išspręsti konfliktą, tai būtų patys iškvietę policiją arba kitą dieną išsikvietę žemėtvarkos specialistus, kurie būtų atvykę ir padėję išspręsti konfliktą dėl žemės sklypo ribų.
Anot apeliantės L. L., pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas šio įvykio aplinkybes, tinkamai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimais, įvertino bylos įrodymus (nukentėjusiųjų parodymus, specialistų išvadas) ir vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu pagrįstai pripažino S. kaltais padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskyrė jiems bausmes.
Tačiau, nukentėjusiosios L. L. nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino jos civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir nepagrįstai nepriteisė jos turėtų advokato pagalbos išlaidų.
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla (BPK 109 straipsnis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinė žala yra bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis neįrodinėjamas. Jis pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą nustatomas teismo. Taigi priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijus ir atsižvelgiant į neturtinės žalos instituto paskirtį – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus (CK 6.250 straipsnis). Materialios kompensacijos už moralinę žalą paskirtis – sudaryti materialias sąlygas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – pinigai ar materialus turtas – negali atstoti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).
Nukentėjusioji L. L. pažymi, kad dėl T. S. įvykdytos nusikalstamos veikos jai buvo sutrikdyta sveikata. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai (medicininės pažymos) pagrindžia jos patirtus sužalojimus bei ilgą šių sužalojimų gydymą. Dėl patirtų sužalojimų ji tapo nedarbinga, negalėjo dirbti įprastų ūkio darbų, kuriuos iki įvykio dirbo, todėl buvo priversta samdyti žmogų, kuris ir šiuo metu atlieka visus ūkio darbus už ją. Dėl patirto fizinio smurto ji iki šiol tęsia rankų valdymo atkūrimo reabilitacines procedūras, be to, pašlijo nervai, kadangi ji nuolatos jaučia baimę, nesaugumo jausmą. S. ir iki šiol siekia ją, L. L., įbauginti, kadangi nuolatos persekioja, filmuoja, rodo grasinančius gestus jos adresu. Be to, jie ir anksčiau, dar iki šio įvykio nuolatos ją provokavo, užkabinėjo, užgauliojo įvairiais necenzūriniais žodžiais, puolė smurtauti prieš ją jai nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje – sode – ir tik sutuoktinio E. L. bei vaikų dėka jai pavyko šio fizinio smurto išvengti, kadangi buvo siūloma – prašoma šiuos ginčus spręsti per Šilalės rajono žemėtvarkos skyrių. Nukentėjusiosios L. L. nuomone, Šilutės rajono apylinkės teismas nepagrįstai sumažino jos civilinį ieškinį dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo T. S., kadangi po prieš ją pavartoto fizinio ir psichologinio smurto jos sveikata buvo sutrikdyta gan ilgą laiką, ji iki šiol gydosi, atlieka reabilitacines procedūras. L. L. nuomone, jos civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti patenkintas visiškai, priteisiant iš T. S. jos naudai 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.
Be to, nukentėjusiosios L. L. teigimu, teismas visiškai nepagrįstai nepriteisė visų jos patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad nukentėjusiesiems L. L. ir E. L. atstovauja tas pats advokatas A. G.. Nukentėjusieji už skundo surašymą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo bei atstovavimą teisme sumokėjo advokatui 1 000 Eur. Ši suma buvo sumokėta advokatui už abiejų nukentėjusiųjų atstovavimą teismo posėdžiuose bei procesinių dokumentų parengimą. Teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nepagrįstai nurodė, kad šias išlaidas patyrė tik E. L., todėl jas be pagrindo sumažino ir priteisė tik 600 Eur. Nukentėjusioji L. L. nurodo, kad advokatui reikiama sumokėti suma – 1 000 eurų – yra šeimos turtas (pajamos) ir ši suma yra sumokėta iš abiejų sutuoktinių santaupų. Teismas visiškai nepagrįstai sumažino jų patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kadangi advokatas atstovavo abiem nukentėjusiesiems, ruošė procesinius dokumentus. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismo procesas truko net keletą metų, teismo posėdžių buvo ne vienas, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo sumažinti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Dėl paminėtų aplinkybių iš I. S., A. S. bei T. S. solidariai turi būti priteista 1 000 Eur advokato išlaidų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusysis E. L. prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nuosprendį pakeisti: visiškai tenkinti jo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo; iš nuosprendžio pašalinti aplinkybę, kad nuteistųjų baudžiamąją atsakomybę lengvina aplinkybė, jog nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo nukentėjusiųjų provokuojamas elgesys; pripažinti nuteistųjų I. S. ir A. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jie nusikalstamą veiką padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio.
Nukentėjusiojo E. L. nuomone, Šilutės rajono apylinkės teismas pagrįstai I., A. ir T. S. pripažino kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė jiems 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojo juos per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 24 val. iki 6 val., išskyrus, jei tai susiję su darbu, ir per 3 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiesiems turtinę ir neturtinę žalą, bei jam, E. L., ir jo sutuoktinei L. L. priteisė neturtinės žalos atlyginimą, tačiau be pagrindo sumažino prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį. Apelianto nuomone, Šilutės rajono apylinkės teismas, iš dalies tenkindamas civilinį ieškinį, neatsižvelgė į visas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, paviršutiniškai aptarė L. šeimos patirtą fizinį skausmą, nusikalstamos veikos padarinius, dvasinius išgyvenimus, kitas reikšmingas aplinkybes, taigi visiškai nemotyvavo, kokie byloje turimi duomenys nesuteikia pagrindo priteisti 2 000 Eur (E. L. prašoma priteisti neturtinė žala) ir 5 000 Eur (L. L. prašoma priteisti neturtinė žala) pinigines sumas, t. y. visiškai tenkinti civilinius ieškinius.
Atitinkamai buvo nesivadovauta BPK 20 straipsnio 5 dalies, 241 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kurios įpareigoja teisėjus (teismo posėdžio pirmininką) įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Be to, apelianto E. L. nuomone, pripažindamas kaltinamųjų atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo vyraujančios teismų praktikos, formaliai ir lakoniškai argumentavo dėl nukentėjusiųjų provokuojamo elgesio, kai ši aplinkybė akivaizdžiai galėjo turėti įtakos neturtinės žalos dydžio teisingam bei protingam apskaičiavimui.
Dėl neturtinės žalos dydžio
BPK numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje taip pat pažymima, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
LAT praktikoje yra aiškinta, kad: ,,Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. <...> Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.“ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016 kt.); „Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.“ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-299-648/2015, 2K-272-648/2015, 2K-179-699/2016).
Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad: „CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės neturtinės žalos dydžiui nustatyti, tačiau jų taikymas priklauso nuo to, kokiai įstatymu ginamai vertybei padaryta žala. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas pakenkimo sveikatai bylose yra specifinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas nustatant jų piniginį kompensacinį ekvivalentą. Svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą.“ (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-170/2010, 3K-3-236/2010, 3K-3-490/2010, 3K-7-255/2005); „Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio turi būti įvertinta kriterijų visuma – ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybės, dėl kurių jis gali būti nustatytas mažesnis.“ (LAT 2015-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015).
Apelianto E. L. nuomone, vertindamas kilusio konflikto aplinkybes, Šilutės rajono apylinkės teismas nevisiškai atsižvelgė į svarbius nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį apibūdinančius kriterijus, tokius kaip įstatymų saugomos vertybės svarba, kėsinimosi dalyko vertingumas, žalingi padariniai, kaltės forma, nusikaltimo padarymo būdas, vieta ir laikas, panaudoti įrankiai ar priemonės, padarytos žalos dydis, nusikaltimo tikslai bei motyvai (LAT 2014-11-11 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-476/2014). Dėl šios priežasties, nukentėjusiojo E. L. teigimu, buvo netinkamai taikytos CK 6. 250 straipsnio 1, 2 dalies nuostatos ir priteistas jam per mažas neturtinės žalos atlyginimas – 400 Eur. Tai, kad nagrinėjamoje byloje buvo pažeisti sąžiningo, protingo ir teisingo žalos kompensavimo kriterijai, rodo toliau dėstoma faktinė situacijos analizė.
Visų pirma, remiantis bylos duomenimis, matyti, kad konfliktas tarp nukentėjusiųjų L. ir nuteistųjų S. šeimų įvyko 2015-07-02, apie 22.30 val. Šio konflikto metu S. pavartojo fizinį smurtą ir buvo pasikėsinta į vieną labiausiai saugomų gėrių – asmens sveikatą.
LAT praktikoje nurodyta, jog: „Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama.“ (LAT 2006-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006). „Asmens teisės į gyvybę ir sveikatą, kurios savo esme yra absoliučios teisės, vienos iš svarbiausių, jas pažeidus, ne visada atkuriamos (sveikata) ar neįmanomos atkurti (gyvybė, sveikata) vertybės. Taigi, nustatant ieškovui atlygintinos neturtinės žalos dydį, pažeistos vertybės (sveikatos) reikšmingumas turėjo būti vienas iš lemiamų kriterijų. Sveikata yra unikali vertybė, kuria naudodamasis žmogus kaupia socialines, materialines ir kultūrines vertybes, kuria savo gerovę. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamos vertybės, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti.“ (LAT 2006-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006). Vadinasi, neturtinės žalos dydis šiuo atveju turėjo būti itin kruopščiai ir pagrįstai motyvuotas. Teismas turėjo atsižvelgti ne vien tik į smurto pavartojimo ir padarinių atsiradimo faktą, bet ir į minėtinos vertybės padidintą apsaugą, tačiau to, deja, nepadarė.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad prieš jį – E. L. – buvo pavartotas fizinis smurtas. Kita vertus, buvo visiškai neįvertintos aplinkybės, kaip šis fizinis poveikis pasireiškė, t. y. jo pavojingumas bei intensyvumas. Teisminio nagrinėjimo metu jis, E. L., ir L. L. davė nuoseklius parodymus, jog S. rovė, laužė ir mėtė elektrinio piemens kuoliukus. Šių aplinkybių neneigė ir patys S.. Taigi jam, E. L., teko ginti savo nuosavybę, todėl jis išėjo aiškintis su kaimynais, tačiau A. S. buvo nusiteikęs agresyviai – sugriebė jį už baltinių ir smogė ranka. Deja, bet nuteistųjų nusikalstami veiksmai nepasibaigė, nes prie jo pribėgo I. S. ir, kaip matyti iš jos teisme duotų parodymų, sudavė 5–7 smūgius.
Tuo pačiu metu A. S. vėl sudavė jam tris kartus į įvairiais kūno vietas, vienas smūgis kliuvo į veidą. Vėliau atvyko T. S. ir, tikėtina, keršydamas už jo, E. L., atsaką jo tėvams, pradėjo įžeidinėti bei aktyviai smurtauti ne tik prieš jį, bet ir prieš jo sutuoktinę L. L..
Nukentėjusioji L. L. šiuo aspektu teismo posėdžio metu paaiškino, kad I. S. rėkavo ir spjaudėsi, o T. S., prieš atlikdamas smurtinius veiksmus, ją išvadino necenzūriniais žodžiais, pasakė: „Ta kurva parvažiavo“. Iš dalies šiuos parodymus patvirtino ir pats T. S., 2015-08-25 liudytojo apklausos metu nurodydamas: „Neneigsiu, kad ir aš jį koliavau ir jam žodžiais daviau atkirtį“.
Dar daugiau, S., įgyvendindami savo nusikalstamą sumanymą, panaudojo tam tikrus nusikaltimo įrankius. I. S. savo parodymuose buvo paminėjusi, jog keletą smūgių ji sudavė mediniu pagaliu. T. S. taip pat nurodė, jog išvažiuodamas iš namų jis pasigriebė pagalį ir „besigindamas“ galėjo suduoti E. L.. Tai, jog šie įrankiai iš tiesų buvo panaudoti, be kita ko, atskleidžia atlikti specialieji tyrimai.
Pateiktose specialisto išvadose Nr. G 1154/15(03), Nr. G 1153/15(03) nustatyta, kad: „E. L. konstatuotos poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos dešinėje, dešinio dilbio srityje; Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių kontaktinių smūgių veikių pasėkoje kietais bukais, turinčiais pailgą, salimai išgaubtą paviršių daiktais ar įrankiais <...>“; „L. L. konstatuota: poodinės kraujosruvos abiejose rankose, padarytos kietu buku, turinčiu ribotą paviršių daiktu poveikyje. Taip pat konstatuotos odos įdrėskimai dešinio dilbio, kurie padaryti kietų bukabriaunių daiktų dinaminio poveikių pasėkoje.“
Toliau E. L. atkreipia teismo dėmesį į tai, kad nuo pat konflikto pradžios nuteistieji elgėsi įžūliai, vandališkai, sutrikdydami jo ir jo žmonos ramybę, nepaisė elementarių moralės normų. Tokius argumentus patvirtina tai, jog S. neteisėti veiksmai prasidėjo apie 22.30 val., t. y. tamsiuoju paros metu. Jie suvokė, kad sugadindami ir išmėtydami piemens kuoliukus jie ne tik daro tiesioginę žalą jo, E. L., turtui, bet ir rodo nepagarbą aplinkiniams asmenims.
Galiausiai negalima atsiriboti ir nuo subjektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių vertinimo, t. y. kaltės turinio, nusikaltimo padarymo motyvų bei tikslų.
Kaip matyti iš I. S. teisme duotų parodymų, nesutarimai dėl žemės ribų tarp abiejų šeimų plėtojosi jau ilgai – 10 ar 15 metų. Į Nacionalinę žemės tarnybą (žemėtvarkos skyrių) S. niekada nesikreipė, nes, matyt, nematė tame prasmės. Vadinasi, ginti savo tariamai pažeistus interesus teisėtais būdais jie nenorėjo. Kita vertus, nuteistieji žinojo, jog konfliktas gali būti labai lengvai išprovokuotas. Tačiau to nepaisydami jie pasirinko tokį santykių sprendimo variantą, kuris akivaizdžiai neparodo asmenų teisėtų bei sąžiningų ketinimų. Kaip buvo minėta, anksčiau pateikti duomenys duoda suprasti, kad S. elgėsi chuliganiškai, kadangi nusikalstamus veiksmus buvo nutarta įgyvendinti vėlyvu paros metu, kai žmonės jau miega arba ruošiasi poilsiui. Toliau jie ėmė gadinti jam, E. L., priklausantį turtą ir tai darė jau ne pirmą kartą.
Atitinkamai nuteistieji tokiais savo veiksmais prisidėjo prie bauginančios smurtinės atmosferos sukūrimo. Be to, kai įsiplieskė konfliktas, S. nebandė kreiptis į policiją, o priešingai, buvo intensyviai smurtaujama, panaudoti nusikaltimo padarymo įrankiai, todėl jam, E. L., teko kreiptis į teisėsaugą. Be to, smurtas buvo nukreiptas ne į vien į jį – E. L., bet ir jo sutuoktinę L. L.. Nors byloje nėra jokių duomenų, jog E. L. būtų atlikusi kokius nors smurtinius veiksmus, tačiau nepaisant to, remiantis specialisto išvadomis, jai irgi buvo sutrikdyta sveikata. Tokia aplinkybių visuma neabejotinai duoda pagrindą manyti, kad visi trys nuteistieji veikė tiesiogine tyčia, o būtent, suvokė, jog grupės asmenų suduoti daugybiniai smūgiai rankomis arba mediniais pagaliais yra pavojingi asmens sveikatai, numatė, kad dėl šių smurtinių veiksmų jam, E. L., ir jo sutuoktinei L. L. bus sukeltas stiprus fizinis skausmas ir gali kilti nežymūs sveikatos sutrikdymai, tačiau, nors ir buvo galimybė, S. savo nusikalstamo elgesio nenutraukė, t. y. norėjo taip veikti.
Smurto išpuolis prieš jį, E. L., ir jo sutuoktinę buvo nepriimtinas bei šokiruojantis poelgis. Nors jam ir buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, o pavojingas kėsinimasis atitinka nesunkaus nusikaltimo kategoriją, vis dėlto atliktų veiksmų pavojingumo pobūdis bei laipsnis atskleidžia, kad nusikaltimo padarymo metu jis jautė didelį išgąstį ir fizinį skausmą.
Be to, po įvykio jis jautėsi blogai, susilpnėjo sveikata, pakilo spaudimas, todėl buvo sudėtinga atlikti ūkinius darbus, kurie yra jo vienintelis pragyvenimo šaltinis. Tuo labiau, kad iki 2015-07-02 įvykių žmona viena išlaikė 30 galvijų, taigi įsipareigojimų dydis tik padidėjo, kadangi L. L. sveikata irgi stipriai pablogėjo.
Taip pat dėl nuteistųjų veiksmų jis, E. L., patyrė ir stiprius dvasinius išgyvenimus. Situacija, kai prieš jį ir jo šeimos narį vartojamas smurtas, be abejo, sukrečia ir verčia nuogąstauti. Dar daugiau, po įvykio prasidėjęs baudžiamasis procesas irgi vertė nerimauti, žmona buvo apimta nuolatinės depresijos, teko ją guosti. Viso to galima buvo išvengti, jeigu tik S. būtų nusprendę santykius aiškintis taikiai.
Be to, apeliantas E. L. atkreipia dėmesį į tai, kad kilęs konfliktas iš esmės liko neišspręstas. S. po nusikalstamos veikos nesiekė su juo susitaikyti, nebandė padėti atlyginti padarytą turtinę žalą, o priešingai – jie užėmė savanaudišką poziciją, jog su jais nukentėjusieji turėtų patys taikytis. Kaip minėta, bendravimas su kaimynais visada buvo konfliktiškas, nes buvo nesutariama dėl žemės teritorijos. Gyvenimas šalia šių asmenų toliau išlieka sudėtingas (probleminis) – smurtinė situacija lengvai gali pasikartoti. Taigi, nukentėjusiojo E. L. teigimu, jis nuolatos baiminasi dėl savo turto, sveikatos bei gyvybės.
Dėl B K 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymo
Apeliantas E. L. nesutinka su Šilutės rajono apylinkės teismo išvada, jog nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo nukentėjusiųjų provokuojamas elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas nurodė, kad konfliktas ir netinkamas jo sprendimas kilo iš abiejų, tiek nukentėjusiųjų, tiek kaltinamųjų pusės, tačiau, pasak nukentėjusiojo E. L., tokie teismo teiginiai nebuvo pakankamai motyvuoti. Be to, šios nuteistųjų atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymas lėmė ir neturtinės žalos dydžio sumažinimą.
LAT praktikoje nurodyta, jog: „BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (Veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį.“ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012); „Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį.“ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014, 2K-162- 697/2016).
Žemesnės instancijos teismas
Be to, pastebėtina, jog: „Pripažindamas nukentėjusiojo elgesį provokuojančiu ar rizikingu, teismas privalo įvertinti nukentėjusiojo bei kaltininko tarpusavio santykius, jų asmenybės bruožus, nukentėjusiojo elgesį prieš nusikaltimo padarymą ir anksčiau. Ši lengvinanti aplinkybė apibūdina psichinį subjekto bei jo daromos veikos ir jos padarinių santykį. Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus.“ (LAT 2012-03-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14/2012).
Apelianto E. L. nuomone, prieš tai pateikta faktinės situacijos analizė aiškiai parodo, jog šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės taikymas nesiderina su vyraujančia teismų praktika. Būtent nuteistieji buvo kilusios konfliktinės situacijos iniciatoriai. Jie, žinodami apie įtemptus nedraugiškus santykius su kaimynais, pirmieji pradėjo laužyti ir mėtyti jo, E. L., su žmona turtą, t. y. patys elgėsi rizikingai arba provokuojamai. Pasirinkdami netinkamą paros metą, priėjo prie jų namų, pradėjo juos įžeidinėti. Tuo tarpu jo, E. L., veiksmai, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, buvo tik kaip atsakomoji reakcija į neteisėtus nuteistųjų veiksmus. Nepaisant to, S. ir toliau vartojo prieš juos, L., intensyvų smurtą, daužydami juos rankomis bei pagaliais. S. turėjo visas galimybes šio konflikto nepradėti, o jam kilus – užbaigti, tačiau to nedarė, nesikreipė į policiją, o priešingai, paskambino T. S., kuris atvažiavęs toliau tęsė smurtą. Taigi visų nuteistųjų priimami sprendimai atitinka ne ką kitą, kaip keršto ir pykčio veiksmus.
Dėl nuteistiesiems atsakomybę sunkinančios aplinkybės inkriminavimo
Nukentėjusiojo E. L. nuomone, teismas išsamiai neįvertino, ar I. S. ir A. S. nusikaltimo padarymo metu buvo neblaivūs, t. y. į galimą atsakomybę sunkinančią aplinkybę.
Remiantis BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktu, inkriminuotina atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Šalies argumentai
Apelianto E. L. teigimu, I. S. bei A. S. nusikaltimo padarymo metu buvo neblaivūs. Nors ši aplinkybė nėra patvirtinta jokiais blaivumo tikrinimo rezultatais (protokolu arba medicininės apžiūros išvada), tačiau LAT praktikoje nurodyta, kad: „Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena, nustatoma pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, t. y. įvertinus ne tik alkoholio kiekio matuoklio rodmenis, bet ir liudytojų, paties kaltininko parodymus bei kitus duomenis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.“ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 237/2009, 2K-297/2010, 2K-613/2011, 2K-40/2012).
E. L. pažymi, jog nagrinėjamoje byloje policijos pareigūnai dėl neaiškių priežasčių nutarė netikrinti konflikto dalyvių blaivumo, nors šią aplinkybę buvo bandyta įrodinėti nuo baudžiamojo proceso pradžios. Antai liudytojas T. R. parodė, jog nukentėjusioji prašė patikrinti S. blaivumą. Tokius pat parodymus davė ir jis, E. L., o L. L. nurodė dar ir konkrečius asmenis – kad iš visų trijų smurtaujančių asmenų būtent I. ir A. buvo neblaivūs.
Apeliaciniu skundu nuteistųjų I. S., A. S. ir T. S. gynėjas advokatas R. Jakštas prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-05-26 nuosprendį pakeisti ir I., A. ir T. S. išteisinti, nes nepadaryta nusikalstama veika.
Nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. PK4-204/2017 I. S., A. S. ir T. S. buvo pripažinti kaltais pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir jiems paskirtos 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, išteisinant dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnyje, padarymo. Taip pat nukentėjusiesiems L. priteista atitinkamai 10 Eur ir solidariai po 23,83 Eur turtinės ir po 400 Eur neturtinės žalos atlyginimui iš nuteistųjų bei iš kiekvieno po 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kalto asmens teisingas nubaudimas, besiremiantis išsamiu visų bylos aplinkybių ištyrimu, yra viena svarbiausių teisinių priemonių, užtikrinančių visuomenės saugumą (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Nuteistųjų gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis, pažeidė reikalavimus, keliamus įrodymų vertinimo procesui, dėl to nesilaikė pareigos procesiniame sprendime pateikti motyvus, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitais įrodymais nesiremia. Šie pažeidimai turėjo įtakos neišsamaus ir nešališko nuosprendžio priėmimui, todėl pirmosios instancijos teismo 2017-05-26 nuosprendis turi būti panaikintas dėl toliau nurodytų argumentų.
Dėl esminių įvykio aplinkybių
Kiekvieno baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė į teisingą ir nešališką teismą suponuoja ir teismo pareigą išsamiai bei nešališkai ištirti visas baudžiamojoje byloje reikšmingas aplinkybes. Įtvirtintas aktyvaus teismo modelis reiškia, kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis faktinėmis veikos aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės, leidžiančios spręsti klausimą apie baudžiamojo proceso galimumą ar negalimumą. Ši byla, kurioje to paties įvykio metu kaltinamieji tampa ir nukentėjusiaisiais skirtingose bylose, iškreipia pačios baudžiamosios teisės prasmę ir paskirtį – ginti visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų, baudžiamosios atsakomybės pagrindus ir sąlygas.
S. ir L. šeimos jau daugelį metų konfliktuoja ir itin tarpusavyje nesutaria. Apie dešimtmetį besitęsiantis konfliktas yra dėl kelių metrų žemės. 2015-07-02 tarp šeimų įsiplieskęs konfliktas parodo antipatijų vienų kitiems dydį bei kryptingumą, kai L. šeima ėmėsi fizinio smurto prieš S. šeimą. Iš prie bylos pridėtos baudžiamosios bylos Nr. 1-30-635/2016 matyti, kad dėl to paties 2015-07-02 įvykusio konflikto A. S. buvo sužalotas E. L., buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas viešųjų darbų bausme.
Ginčo byloje teismas visiškai nevertino ankstesnėje baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių dėl to paties įvykio, dar daugiau – nurodė, kad teismas nevertina liudytojų T. R., D. V., V. D. ir V. K. parodymų, nes jie neparodė esminių aplinkybių, susijusių su šia byla. Į įvykio vietą iškviesti ir atvykę policijos pareigūnai T. R. ir D. V. yra vieninteliai asmenys, kurie įvykio aplinkybes galėjo pateikti objektyviai, be pašalinio subjektyvaus suinteresuotumo. Pažymėtina, kad teismas nepagrįstai nevertino E. L. parodymų turinio baudžiamojoje byloje Nr.1-30- 635/2016 ir konkrečioje byloje, nes daugelis E. L. nurodytų aplinkybių šioje byloje skiriasi nuo nurodytų aplinkybių ankstesnėje baudžiamojoje byloje.
Nuosprendyje aprašomi apklaustų asmenų parodymai, tačiau jie neanalizuoti, nesiaiškintos įvykusio konflikto aplinkybės, kurios laikytinos esminėmis sprendžiant klausimą dėl apeliantų veiksmų BK 140 straipsnio 1 dalies prasme. Tendencingai vertindamas nukentėjusiųjų parodymus teismas ignoravo tai, kad fizinis smurtas išprovokuotas nukentėjusiuoju pripažinto E. L. veiksmų, panaudojant dujų balionėlį ir sukeliant grumtynes bei susistumdymą. Be to, teismas nevertino ir nepasisakė, kad nukentėjusiuoju pripažintas E. L. dėl savo veiksmų to paties įvykio metu buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.
Dėl BK 140 straipsnio 1 dalies
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį žmogaus kūnui siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ar tokių padarinių nesiekiant. Taigi gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis žmogaus kūnui: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, plakant, spaudžiant, stumiant, tempiant, laužant, šaldant, kaitinant, veikiant dujomis ar panaudojant gyvūnus ar gyvius, pavyzdžiui, užsiundant šunį, užleidžiant bites ir pan. Nusikaltimas padaromas tiesiogine ar netiesiogine tyčia, siekiant sukelti fizinį skausmą, kankinti, nežymiai sužaloti ar trumpam susargdinti arba sąmoningai leidžiant kilti tokiems padariniams. Jeigu veika susijusi su kankinimu, jai būdinga tiesioginė tyčia. Dažniausiai tiesiogine tyčia sukeliamas ir fizinis skausmas, kadangi kaltininkas arba to siekia (nori), arba šis veikos padarinys yra neišvengiamas.
Įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-635/2016 konstatuota, kad E. L. kaltė dėl A. S. padaryto nežymaus kūno sužalojimo įrodyta neabejotinai. Nukentėjusiųjų A. S. ir I. S. parodymus dėl E. L. pavartoto fizinio smurto prieš A. S. patvirtina specialisto išvada, dėl sužalojimų bei dėl panaudotų dujų neneigė ir pats E. L., patvirtino į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai liudytojai D. V. bei T. R.. Nors kaltinamasis nurodo, kad dujas naudojo gindamasis, iš jo paties parodymų, nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, nustatytų įvykio aplinkybių – nukentėjusiesiems raunant aptvaro kuoliukus, naudotos dujos bei suduoti smūgiai A. S., negali būti laikomi būtinais ir neišvengiamais, siekiant apginti savo neginčijamą su nukentėjusiaisiais teisę dėl žemės ribų. Kaltinamasis E. L. teigė, kad dujas purškė į orą ir netyčia pataikė nukentėjusiajam, tačiau vertinant tai, kad dujos buvo purškiamos tiesiai į asmenį iš nedidelio atstumo, rodo, kad kaltinamasis veikė tyčia. E. L. veiksmai dėl A. S. padaryto sužalojimo ir fizinio skausmo kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Nustatyta, kad fizinį smurtą pirmasis pavartojo nukentėjusiuoju pripažintas E. L. – S. raunant aptvaro kuoliukus užpuolė pastaruosius ir panaudojo ašarines dujas bei smūgiavo jiems į įvairias kūno vietas. Šias aplinkybes pagrindžia nuoseklūs apeliantų A. S. ir I. S. parodymai tiek šios, tiek baudžiamosios bylos Nr. 1-30-635/2016 nagrinėjimo metu. Nuo anksčiau nurodytų E. L. veiksmų prasidėjo grumtynės, nes S. mėgino pasitraukti nuo įsisiautėjusio E. L., dėl to galbūt ir buvo E. L. padaryti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto 2015-07-03 išvadoje Nr. G 1154/15(03) nustatyti sužalojimai – poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos dešinėje pusėje, dešiniame dilbyje, atitinkantys nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Taigi, nuteistųjų gynėjo teigimu, šios aplinkybės patvirtina tai, kad A. ir I. S. veiksmuose nėra BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties, nes trūksta esminio elemento – tiesioginės tyčios, kuri pasireiškia siekiant sukelti fizinį skausmą, kankinti, nežymiai sužaloti ar trumpam susargdinti arba sąmoningai leidžiant kilti tokiems padariniams. Konflikto metu A. S. tebuvo galimybė gintis. Vertinant konkretaus konflikto aplinkybes nėra jokio pagrindo konstatuoti S. tyčią sukelti fizinį skausmą E. L., šių aplinkybių nekonstatavo ir skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas. Taikant baudžiamąją atsakomybę už fizinio skausmo sukėlimą reikia protingai nustatyti šios veikos baudžiamumo ribas. Asmens padarytos veikos pripažinimas nusikaltimu neturi būti daromas vien formaliai, nevertinant, ar tokios veikos neteisėtumas yra kriminalinio pobūdžio ir ar jos pavojingumas yra pakankamas ją laikyti nusikaltimu. Nepakanka formalaus konstatavimo, kad yra sukeltas fizinis skausmas. Apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo kaltė negali būti grindžiama spėjimais ir prielaidomis, todėl A. ir I. S. pripažinimas kaltais padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, gynėjo nuomone, turi būti pripažintas neteisėtu.
Dėl T. S. pripažinimo padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką esminę reikšmę turi tai, kad yra prieštaringi E. L. parodymai baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-635/2016, nes joje E. L. parodė, kad: „Ten stovėjęs T. S. pradėjo necenzūriniais žodžiais šaukti ant L. L., sakydamas „Ta kurva parvažiavo “ ir T. S. su pagaliu L. L. du kartus trenkė per rankas, o šalia stovėjusi I. S. pradėjo grasinti L. L., kad „pasamdys berniukus, kad ją pasprogdintų“. Šio konflikto metu atvažiavo Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato policijos pareigūnai T. R. ir D. V., kurie matė, kad „S. turėjo pagalius, geležinį vamzdį ir buvo nusiteikę agresyviai.“ Tuo tarpu šioje byloje E. L. nurodė, kad: „Pamatė atvažiuojantį baltą automobilį, iš kurio išlipo T. S. ir tiesiai pribėgo prie jo. Jis turėjo pagalį ir nukirto vielą. Atvyko policija, atėjo žmona. Kai atvyko jo žmona, tada T. puolė prie žmonos. Ar T. sudavė, negali pasakyti.“ Pasak L. L., jai T. S. trenkė policijos pareigūnų akivaizdoje, nors anksčiau išnagrinėtoje byloje laikėsi pozicijos, kad ją sužalojo I. S.. Šie akivaizdūs ir itin reikšmingi prieštaravimai byloje teismo nebuvo pašalinti, nes teismas visiškai nesiaiškino bylai reikšmingų aplinkybių, nors pridėjo baudžiamąją bylą Nr. 1-30-635/2016 prie šios bylos, ankstesnėje byloje nustatytų reikšmingų aplinkybių nevertino, jas ignoravo, nors šios aplinkybės jau yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu ir šioje byloje privalomai preziumuojamos.
Teisiškai nepagrįstas ir, švelniai tariant, šališkai keistas teismo sprendimas nesivadovauti ir nevertinti liudytojų policijos pareigūnų T. R. ir D. V. parodymų, nes jie itin svarbūs dėl T. S. veiksmų įvertinimo. Abu policijos pareigūnai parodė, kad jiems atvykus niekas nesimušė, tik I. S. rovė kuoliukus, o L. juos vėl kišo į žemę. Abu pareigūnai netgi tvirtino, kad, tikėtina, jog L. L. į konflikto vietą atėjo tik jiems atvažiavus. T. S. bendravo su abiem pusėmis. Todėl akivaizdu, kad T. S. pripažintas kaltu neteisėtai, nesant jo veikoje nusikalstamos veikos požymių.
Žemesnės instancijos teismas
LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija 2009-10-20 nutartyje Nr. 2K-P-218/2009 nurodė: „Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, jog baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti ir įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai); teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis); taigi pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Šias įstatymo nuostatas pirmosios instancijos teismas ignoravo. Šioje byloje teismas itin lakoniškas, nuosprendis išvis be motyvų, abstrakčiai pasisakant, kad „teismas kritiškai vertina kaltinamųjų paaiškinimus ir jais nesivadovauja, kadangi jie prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.“ Šiuo atveju visiškai neaišku, kokiems įrodymams kaltinamųjų parodymai prieštarauja ir kokia apimtimi, kodėl analogiški jų parodymai ankstesnėje baudžiamojoje byloje pripažinti teisingais ir teisėtais ir neabejotinai turi būti preziumuojami šioje byloje.
Dėl civilinio ieškinio
Ginčijamu nuosprendžiu L. iš kaltinamųjų priteista 10 eurų turtinės žalos atlyginimui už sulaužytus plastikinius kuoliukus. Šioje byloje kuoliukai nebuvo pateikti, neapžiūrėti, neaišku, kiek jie kainuoja ir ar juos išvis buvo įsigiję L.. Nepaneigta I. S. versija, kad plastikiniai kuoliukai yra nelūžtantys, todėl ši ieškinio dalis tenkinta nepagrįstai. Dėl 47,64 eurų turtinės žalos atlyginimo: suma nepagrįsta, nes E. L. gal ir buvo sužalotas, tačiau tai įvyko gynimosi momentu, I. S. nurodė, kad gal jam ir sudavė šaka, gindama savo vyrą, tačiau E. L. dėl šio epizodo jau yra nuteistas, o ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad buvo būtinosios ginties viršijimas ar pan., dėl I. ir A. S. buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nesant jų veiksmuose nusikaltimo sudėties. L. L. policijos pareigūnams dėl sužalojimo nesiskundė, apie jį nesakė, o ir negalėjo būti sužalota, nes konflikte pasirodė tik atvykus pareigūnams. Todėl jos sužalojimų kilme yra pagrindas abejoti, juo labiau, kad teisme ji nurodė, jog patyrė didelius sužalojimus, negali dirbti ūkio darbų ir pan., nors objektyviai nustatyta, kad dalis jos patirtų sužalojimų yra jos amžiaus ligos, be to, ji melagingai liudijo ir apie savo negalią dirbti. Todėl yra objektyvus pagrindas jos parodymais netikėti ir pripažinti, kad ieškinys dėl turtinės 23,83 Eur žalos yra nepagrįstas.
Dėl neturtinės žalos: baudžiamojoje teisėje laikomasi nuomonės, kad nusikalstamos veikos, tiriamos ikiteisminio tyrimo metu, yra pavojingesnės visuomenei ir daro didesnę žalą nei privataus kaltinimo bylos. Dėl šio konflikto iš E. L. ankstesnėje byloje yra priteista 300 eurų žala A. S. naudai. Kadangi neturtinė žala yra vertinamasis kriterijus, faktai preziumuojami, teismas, net ir pripažindamas S. kaltais, laikydamasis bendrų teisės principų, tegalėjo L. priteisti tik mažesnę neturtinę žalą nei priteista ankstesnėje baudžiamojoje byloje. Tačiau teismas vėlgi be jokių motyvų nurodė, kad priteistina 400 eurų suma, tačiau neaišku, kodėl tokio dydžio, kokiu pagrindu ir t. t. Su tokiais argumentais buvo galima priteisti ir didesnę neturtinę žalą nei prašė nukentėjusieji.
Žemesnės instancijos teismas
Atsikirtimais į nukentėjusiųjų L. ir E. L. apeliacinius skundus nuteistųjų I. S., A. S. ir T. S. gynėjas advokatas R. Jakštas prašo nukentėjusiųjų L. ir E. L. apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus ir priteisti I., A. ir T. S. patirtas išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.
Teismo posėdyje nuteistieji I. S. ir A. S., jų ir nuteistojo T. S. gynėjas advokatas R. Jakštas prašė jų apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiųjų apeliacinius skundus atmesti. Nukentėjusioji ir privati kaltintoja L. L. ir jos atstovas advokatas A. G. bei nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo E. L. atstovas advokatas R. Jurka prašė nukentėjusiųjų apeliacinius skundus tenkinti, o nuteistųjų S. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Dėl nuteistųjų I. S., A. S. ir T. S. gynėjo apeliacinio skundo
Dėl I. S., A. S. ir T. S. kaltės
Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo I. S., A. S. ir T. S. nuteisti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, yra pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, atsižvelgė į jų visumą, tarpusavio sąsają, BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų nepažeidė ir padarė teisingą ir surinktais bei teisme ištirtais įrodymais pagrįstą išvadą I. S., A. S. ir T. S. kaltės klausimu. Teismo apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados dėl kaltinamojo kaltumo padarius nusikalstamą veiką turi būti pagrįstos patikimais ir pakankamais įrodymais. Abejonės dėl nusikalstamos veikos įrodytumo, kai jų nebegalima pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013,2K-34-303/2015, 2K-93-788/2017). Šiuo atveju byloje surinkti ir ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina nuteistųjų kaltę ir dėl jų kaltės padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką abejonių nekelia.
Nors nuteistųjų gynėjo apeliaciniame skunde keliamas liudytojų parodymų nuoseklumo klausimas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog būtent nuteistųjų parodymai dėl įvykio aplinkybių yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Šiame kontekste pažymėtina tai, jog abi konfliktuojančios pusės turėjo pakankamai laiko suderinti savo pozicijas taip, kad jos atitiktų jų palaikomą įvykių versiją, todėl ypatingas dėmesys kreipiamas į įvykio detales, kurių asmenys galėjo neaptarti, laikydami jas neesminėmis, tačiau jos buvo pakankamai svarbios, kad būtų įsimenamos.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duodama parodymus I. S. parodė, kad vakare gyvuliai buvo jiems priklausančioje pievoje, jų ir L. žemės sklypai yra šalia vienas kito. Yra kilęs ginčas dėl žemės ribų, šis ginčas vyksta jau 10 ar 15 metų ir dar nėra išspręstas. Įvykio dieną, apie 21 val., ji su vyru A. S. atkėlė kuoliukus į L. pusę. Apie 21.30 val. nuvykus pamatė, kad L. vėl atstatė kuoliukus į jų pusę, tada ji su vyru vėl juos atkėlė į L. pusę. Tada atbėgo E. L. ir papurškė vyrui dujų balionėliu. Buvo apie pusę dešimtos vakaro. Ji kuoliukų nelaužė, norėjo tik atkelti. E. L. papurškė vyrui į akis, mušė su pagaliu. Ji buvo pasiėmusi medžio šaką apsigynimui, gal E. L. ir kliuvo su šaka, jis puldamas jai purškė. Teigia, kad ji tik gynėsi. Metalinio laido nebuvo, nebuvo ir metalinių kuoliukų. E. L. ji 5 ar 7 smūgius su šaka, saugodama save, gal ir sudavė, tikslaus skaičiaus nežino. L. pasibaigė dujos, tai jis nuėjo kirvio atsinešti. Prieš papurškiant ašarinėmis dujomis, muštynių nebuvo. Tada ji su vyru išvažiavo į namus. Kuoliukų, kurie buvo L., nesulaužė, kuoliukai 1 metro aukščio, mediniai – iš alksnio, jų nesulaužė, o tik išrovė ir numetė 2 ar 3 kuoliukus. Įvykio vakarą ji policijos nekvietė, policiją iškvietė L. L.. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duodamas parodymus A. S. parodė, kad įvykio dieną grįžo iš darbo, pamatė, kad jų žemė užtverta, tada atkėlė kuoliukus ir nuvažiavo namo. Vėliau vėl atvyko ir pamatė, kad L. vėl buvo atkėlę kuoliukus. Jis rovė kuoliukus, atsisuko, pamatė E. L., šis keikėsi ir purškė dujų balionėliu, jam su kuoliuku sudavė per rankas. Toliau jis nebematė, nes buvo papurkšta į akis. Už baltinių E. L. netampė, jam nesudavė, nes nematė. Prieš tai muštynių nebuvo. Pagaliais nemušė, nes akimis nematė. Tada žmona jį parvežė į namus, o pati grįžo atgal. Prasiplovęs akis pamatė, kad atvyko policija, tai ir jis nuėjo į įvykio vietą. Jis gal 1 ar 2 kuoliukus ištraukė, bet jų nelaužė. Kuoliukai buvo mediniai. Ką įvykio metu E. L. turėjo rankoje, negali pasakyti. Ar kirvį turėjo, jis nežino, kas jo baltinius suplėšė – nežino. Su E. L. jokio fizinio kontakto nebuvo. Kas L. sužalojo, nežino. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duodamas parodymus T. S. parodė, kad liepos 2 dieną paskambino mama ir pasakė, kad E. L. juos užpuolė ir papurškė dujų balionėliu. Į automobilį įsimetęs medinį pagalį, dėl viso pikto, jis atvažiavo į įvykio vietą. E. L. jį puolė su kirviu, sakė „nukirsiu“, ir jis pagaliu sudavė į E. L. kirvį. E. L. vėl ėmė ginčytis. Atvyko mama, policija. L. L. jį vadino snargliumi. L. L. jis nesudavė, ji policijai rodė mėlynes ant rankų, mėlynės buvo didelės, lyg karvė būtų jai įspyrusi. Mama buvo netoli, tėvas atėjo vėliau. Tėvo akys buvo raudonos, apsiašarojusios. Kai atvyko, E. L. nematė, policijos nebuvo, bet ji greitai atvažiavo, tuo pačiu metu pasirodė ir L. L.. Jis jai nesudavė, E. L. marškiniai nebuvo suplėšyti.
Sistemiškai lyginant kaltinamųjų parodymus matyti, jog skiriasi jų parodymai dėl E. L. turėto kirvio ir jo panaudojimo. A. S. nurodė, jog jam nežinoma ar E. L. turėjo kirvį, nors I. S. įvykio metu neva gynusi savo vyrą nurodė, kad E. L. pasibaigus dujoms išėjo į namus atsinešti kirvio. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog šioje byloje apklausta I. S. nenurodė, jog juos kirviu būtų užpuolęs E. L., nors baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-635/2016, kurioje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, apklausta nukentėjusiąja nurodė, kad jai parvedus vyrą į mašiną, ant jų E. L. puolė su kirviu ir ji vos spėjo išvažiuoti, kai L. jau buvo prie pat mašinos. Tuo tarpu T. S. nurodė, kad paskambinus tėvams jis atvyko į įvykio vieta, ir būtent jis buvo užpultas L. su kirviu, tačiau jam nuo jo pavyko apsiginti atsivežta lazda. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog A. S. nurodo, jog jokio fizinio kontakto su E. L. nebuvo, tačiau jis pats nurodė, kad jam buvo suduota mediniu kuolu, taigi tarp šių asmenų fizinis kontaktas buvo. Be to, nors A. S. nurodo, kad nežino kas sužalojo L., tačiau iš I. S. parodymų matyti, kad ji pripažįsta sudavusi E. L. 5 ar 7 smūgius su šaka šalia esant vyrui, todėl A. S. be jokios abejonės turėjo matyti ir matė bei suprato, kad prie L. sužalojimo prisidėjo ir jo sutuoktinė. Nors apeliaciniame skunde akcentuojamos baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-635/2016 priimtame įsiteisėjusiame 2016-03-16 nuosprendyje konstatuotos aplinkybės, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog minimame nuosprendyje konstatuota, kad kai kurios I. S. ir A. S. nurodytos įvykio aplinkybės teismo posėdyje šiek tiek skiriasi nuo jų nurodytų pareiškime, jo patikslinime. Pavyzdžiui, teismas pažymėjo, kad: „<...> I. S. pareiškime nurodyta, kad prieš juos smurto nenaudojo, tame pačiame pareiškime nurodyta, kad buvo subraižytos vyro rankos. <...> A. S. paaiškinime <...> nurodyta, kad E. L. mosikavo mediniu kuoliuku, kuriuo jam sudavė per rankas, įdrėskė veidą ir nenurodė, kad būtų suduota per galvą, o teismo posėdyje nurodė, kad nematė kuo jam buvo suduota bei parodė, kad buvo suduota per galvą, nuo ko jam svaigo galva.“ (t. 1, b. l. 88). Teisėjų kolegija pažymi, jog tiek I. S., tiek ir T. S. neginčija, jog medinėmis lazdomis smūgiavo E. L., ir nors jie nurodo, kad tai padarė gindamiesi nuo neteisėtų E. L. veiksmų, matyti, jog jie buvo atlikti abiem pusėms konfliktuojant dėl jų žemės ribų. Aplinkybę, jog nuteistųjų veiksmai nebuvo vien gynybinio pobūdžio, patvirtina ir tai, jog nors I. S. ir A. S. išvyko iš įvykio vietos automobiliu, I. S. paprašė atvykti T. S., jis prieš važiuodamas į konflikto vietą, ten jau nesant asmenų, kuriuos reikėtų ginti, pasiėmė medinę lazdą ir atvažiavęs su ja puolė E. L. ir L. L..
Teisėjų kolegija pažymi, jog analizuojant nukentėjusiųjų E. L. ir L. L. parodymus dėl nuteistųjų veiksmų, matyti, jog jie dėl esminių įvykio aplinkybių yra iš esmės analogiški, atitinka vieni kitus, taip pat byloje surinktus objektyvius duomenis. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis E. L. parodė, kad 2015-07-02 prie namų rado paleistus gyvulius, buvo išlaužyti elektrinio piemens kuoliukai. Buvo išlaužyta apie 20 kuoliukų. Kuoliukus susitvarkė. Kuoliukai buvo ant kelio, S. pievoje. Jis žiūrėjo televizorių, žmonos nebuvo. Pamatė prie sodo stovintį mėlyną automobilį ir kad S. rauna, laužo ir mėto kuoliukus. Atėjęs norėjo kuoliukus susitvarkyti, bet A. S. griebė jį už baltinių ir smogė ranka. I. S. atbėgo su metaliniu pagaliu ir pradėjo jį talžyti per rankas. Jis paskambino žmonai ir pasakė iškviesti policiją. I. S. jam sudavė 5 ar 7 kartus. A. S. sudavė jam tris kartus į įvairias kūno vietas, vienas smūgis kliuvo į veidą, gal ir daugiau buvo suduota smūgių, suplėšė baltinius. Tada jis nubėgo į namus, pasiėmė dujų balionėlį. Atėjęs papurškė į orą, nes S. puolė, kai norėjo tvarkytis kuoliukus. Buvo agresyvus užpuolimas. S. buvo girti, jautėsi alkoholio kvapas. Jie atsitraukė, kai jis papurškė. Pamatė atvažiuojantį baltą automobilį, iš kurio išlipo T. S. ir tiesiai pribėgo prie jo. Jis turėjo pagalį ir nukirto vielą. Atvyko policija, atėjo žmona. Kai atvyko jo žmona, tada T. S. puolė prie žmonos. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji L. L. parodė, kad įvykio dieną grįžo namo ir pamatė išleistus gyvulius, buvo sulaužyti kuoliukai, sudraskyta viela. Ji buvo pas draugę, kai paskambino jos vyras ir prašė kviesti policiją. Iškvietė policiją ir pati nuėjo. T. S. jai sakė necenzūrinius žodžius. Ji sukryžiavo rankas, kad jis jai nesuduotų į veidą. I. S. spjaudėsi, rėkavo. T. S. pripuolė prie jos, ji atsitraukė, jis sudavė jai per rankas. Ant rankų buvo mėlynės iš vienos ir kitos pusės. Šie parodymai atskleidžia, jog abiejų nukentėjusiųjų parodymai dėl nuteistųjų veiksmų apimties iš esmės sutampa, ir patvirtina jų privataus kaltinimo skunde nurodytas aplinkybes.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog teismas be pagrindo nevertino policijos pareigūnų parodymų, nes jie itin svarbūs dėl T. S. veiksmų. Teisėjų kolegija pažymi, jog iš policijos pareigūnų T. R. ir D. V. parodymų matyti, kad šiems policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, joje buvo visi konfliktuojantys asmenys, jų akivaizdoje smurtas vartojamas nebuvo, abi pusės policijos pareigūnams sakė, kad jos buvo mušamos. Akivaizdu, jog policijos pareigūnams į įvykio vietą atvykus jau po to, kai buvo atlikti L. privataus kaltinimo skunde nurodyti smurtiniai nuteistųjų veiksmai, ir jiems tiesiogiai nestebėjus muštynių, jie gali nurodyti tik tai, ką jiems pasakė konflikte dalyvavę ir jį matę asmenys, o kaip matyti iš T. R. parodymų, abi šalys nurodė, kad buvo mušamos, dėl to akivaizdu, jog šie policijos pareigūnų parodymai, skirtingai nei teigiama apeliaciniame skunde, esminės reikšmės nustatant įvykio metu nuteistųjų atliktų veiksmų apimtį, neturi.
Teisėjų kolegija, be kita ko, pažymi, jog tarp šalių kilęs konfliktas yra įsisenėjęs, įvykio dieną konfliktinė situacija peraugo į muštynes, kurių metu abi pusės pavartojo smurtą viena kitos atžvilgiu, įvykiai klostėsi chaotiškai, dalyvavo 5 asmenys, buvo atvykstama ir išvykstama iš įvykio vietos, o šios aplinkybės iš dalies pateisina tiek nuteistųjų, tiek nukentėjusiųjų parodymuose esančius neatitikimus. Kita vertus, aplinkybę, jog dėl konflikto kilusių muštynių metu buvo sužaloti E. L. ir L. L., patvirtina objektyvūs byloje esantys duomenys. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto 2015-07-03 išvada Nr. G 1154/15(03) nustatyta, kad E. L. padarytos poodines kraujosruvos krūtinės ląstos dešinėje pusėje, dešiniame dilbyje, kad sužalojimai padaryti dėl ne mažiau dviejų trauminių kontaktinių smūgių poveikio kietais bukais, turinčiais pailgą, galbūt ir išgaubtą paviršių daiktais ar įrankiais paros bėgyje iki apžiūros, galbūt nukentėjusiojo deklaruotu laiku, ir kad šie sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t. 1, b. l.15). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto 2015-07-03 išvada Nr. G 1153/15(03) nustatyta, kad L. L. padarytos poodinės kraujosruvos abiejose rankose, dešinio dilbio odos įdrėskimai, kad kraujosruvos padarytos dėl kietų, bukų, turinčių ribotą paviršių daiktų poveikio, kad odos įdrėskimai padaryti dėl kietų bukabriaunių daiktų dinaminių poveikių, kad sužalojimai padaryti paros bėgyje iki apžiūros, galbūt nukentėjusiosios deklaruotu laiku, ir kad šie sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t. 1, b. l. 16). Šiomis specialistų išvadomis neginčytinai ir objektyviai nustatyti nukentėjusiesiems padaryti sužalojimai sutampa su jų parodymuose nurodytomis smurto prieš juos pavartojimo aplinkybėmis ir neginčytinai patvirtina, jog nuteistųjų S. veiksmuose egzistavo būtinieji BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviosios pusės požymiai.
Nors nuteistųjų gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistųjų veiksmuose nebuvo BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymio – tiesioginės tyčios, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo su tokiu teiginiu sutikti. Visų pirma pastebėtina, jog ši veika padaroma tik esant konkrečiai kaltininko kaltės formai – tyčiai (tiek tiesioginei, tiek netiesioginei). Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad apie asmens nusikalstamos veikos subjektyviuosius požymius sprendžiama ne tik iš jo paties parodymų, bet ir iš jo atliktų veiksmų. Nustatant kaltės formą, būtina išsiaiškinti ne tik paties įvykio aplinkybes, bet ir visas kitas bylos aplinkybes, kurios turėjo reikšmės formuojantis atitinkamam kaltinamojo elgesiui, veiksnius, lėmusius ar reikšmingai paveikusius kaltinamojo valinius sprendimus. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys Nr. 2K-501/2012, 2K-P-1/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-287-697/2017). Nagrinėjamoje byloje teismų nustatytos tokios faktinės aplinkybės, jog I. S., A. S. ir T. S. atliko smurtinius veiksmus: I. S. lazda sudavė nukentėjusiajam E. L. 5–7 smūgius į įvairias kūno vietas, vėliau I. S. ir A. S. vėl mušė pagaliais nukentėjusįjį E. L., vėliau T. S. pavartojo L. L. adresu necenzūrinius žodžius ir su pagaliu sudavė jai per rankas.
Teismų praktikoje yra pabrėžiama, kad, sprendžiant apie tyčios buvimą kaltininko veiksmuose, turi būti įvertinami nukentėjusiojo ir kaltininko tarpusavio santykiai ir elgesys ne tik iki nusikaltimo padarymo, jo padarymo metu, bet ir jam pasibaigus. Taigi tik išsamus padarytos veikos sudėties subjektyviojo požymio – kaltės – turinio ištyrimas ir tuo remiantis kaltės formos nustatymas leidžia tinkamai kvalifikuoti jo veiką. Atribojant šias nusikalstamas veikas, nustatant subjektyviuosius požymius, pirmiausia turi būti remiamasi objektyviais duomenimis, aplinkybėmis, apibūdinančiomis įvykio situaciją, kaltininko veiksmus, panaudotą įrankį, elgesį prieš ir po nusikaltimo padarymo ir kt. (kasacinės nutartys Nr.2K–224/2009, 2K-7-54-677/2015, 2K-287-697/2017). Įvertinus nuteistųjų ir nukentėjusiųjų parodymus, konflikto priežastį ir eigą bei nuteistųjų atliktus veiksmus, panaudotas priemones (pagalius), teisėjų kolegijai nekyla abejonės, jog atlikdami minėtus fizinius veiksmus, kurių metu buvo kontaktuojama su nukentėjusiaisiais, I. S., A. S. ir T. S. tyčia smogdami pagaliais nukentėjusiesiems, suvokė pavojingą tokios veikos pobūdį ir numatė, kad dėl tokio jų veikimo gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo, taigi jie buvo atlikti I. S., A. S. ir T. S. veikiant tiesiogine tyčia.
Dėl turtinės ir neturtinės žalos
Nuteistųjų gynėjo apeliaciniame skunde nesutinkama ir su nukentėjusiesiems iš nuteistųjų priteistomis turtinės ir neturtinės žalos sumomis.
Skundžiamu nuosprendžiu priteista nukentėjusiesiems E. L. ir L. L. iš I. S. ir A. S. solidariai 10 Eur turtinės žalos atlyginimui, iš I. S., A. S. ir T. S. solidariai – po 23,83 Eur turtinės žalos atlyginimui. Teisėjų kolegija negali sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl 10 eurų turtinės žalos atlyginimo už sulaužytus plastikinius kuoliukus. Nors plastikiniai kuoliukai byloje neapžiūrėti, tačiau iš bylos duomenų matyti, jog konfliktas ir kilo būtent dėl medinių ir plastikinių kuoliukų ištraukimo ir sulaužymo. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas nepriteisė žalos atlyginimo už medinius kuoliukus, nurodydamas, kad iš prijungtos baudžiamosios bylos Nr.1-30-635/2016 2016-03-16 (t. 1, b. l. 171) matyti, kad E. L. gynėjas advokatas A. G. prašė pridėti prie bylos įrodymus tik 10 plastikinių sulaužytų kuoliukų, daugiau jokių įrodymų dėl kitų 10 medinių kuoliukų sulaužymo nėra, todėl apylinkės teismas konstatavo, jog nuteistieji sulaužė 10 plastikinių kuoliukų, kurių vertė 10 Eur, ir iš S. solidariai priteisė10 Eur materialinės žalos atlyginimui nukentėjusiesiems. Nors skunde akcentuojama, jog šioje byloje kuoliukai neapžiūrėti, tačiau jie buvo apžiūrėti ir jų sulūžimo faktas konstatuotas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, dėl to nėra pagrindo kvestionuoti šios nustatytos aplinkybės. Teismo nustatyta 10 Eur suma už sugadintus kuoliukus yra pagrįsta, reali ir objektyvi, nėra pernelyg didelė, atitinka protingumo ir teisingumo principus. Taip pat pagrįstas ir teisingas apylinkės teismo priteistas turtinės atlyginimas iš I. S., A. S. ir T. S. solidariai po 23,83 Eur, šias išlaidas nukentėjusieji patyrė dėl neteisėtų nuteistųjų veiksmų, akivaizdu, jog šių veiksmų neatlikus, minėtos išlaidos nebūtų patirtos, nes nebūtų reikėję nustatyti nukentėjusiųjų sužalojimo lygį Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje, už kurios paslaugas sumokėta suma ir sudaro šią nukentėjusiųjų patirtos turtinės žalos dalį (t. 1, b. l. 7 ,8, 10).
Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su tuo, jog iš I. S., A. S. ir T. S. priteista solidariai –400 Eur neturtinės žalos atlyginimui E. L. ir L. L.. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.
Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų vertybių. Priteisiant Neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą Neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šias pažeistas vertybes. Jeigu kaltė pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą asmeniui, Neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas Neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jeigu Neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir panašiai, yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju.
Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nenaikina apkaltinamojo nuosprendžio I. S., A. S. ir T. S. kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nėra pagrindo atmesti E. L. ir L. L. pareikšto civilinio ieškinio. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas civilinį ieškinį, nurodė, jog vertina nukentėjusiųjų patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, sumušimų pasekmes. Atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiųjų pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodytos ligos nėra tiesiogiai susijusios su padarytais nežymiais sveikatos sutrikdymais, be to, teismas atsižvelgė ir į tai, kad nukentėjusiųjų elgesys buvo provokuojantis, kad konfliktas ir netinkamas jo sprendimas kilo iš abiejų, tiek nukentėjusiųjų, tiek kaltinamųjų pusės, bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pirmosios instancijos teismas iš I. S., A. S. ir T. S. priteisė solidariai po 400 Eur kiekvieno iš nukentėjusiojo neturtinei žalai atlyginti.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad suformuota teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi (kasacinio teismo nutartis Nr.2K-452/2014 ir kitos), tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Nustatant nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, pasekmes – nuteistieji padarė tyčinį nusikaltimą, t. y. sudavė nukentėjusiesiems smūgius lazdomis, dėl ko nuketėjusiajam E. L. padarytos poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos dešinėje pusėje, dešinio dilbio srityje, o nukentėjusiajai L. L. padarytos poodinės kraujosruvos abiejose rankose, padaryti dešinio dilbio odos įdrėskimais, ir tuo abiem nukentėjusiesiems padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai. Kita vertus, nuteistųjų padarytas sužalojimas nesukėlė kokių nors didesnių sveikatos pakitimų nukentėjusiesiems, tačiau nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad nukentėjusieji dėl prieš juos pavartoto smurto patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, neabejotinai po tokio įvykio, jie jaučia didesnį stresą, patiria nesaugumo jausmą. Šios aplinkybės neišvengiamai lėmė emocinį sukrėtimą. Remdamasis aptartomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, todėl mano, kad priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra pagrįstas ir geriausiai atitinka nukentėjusiųjų bei nuteistųjų interesų pusiausvyrą.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad visos bylos aplinkybės buvo išsamiai išnagrinėtos, įrodymai įvertinti nepažeidžiant BPK nuostatų, pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes nuteistųjų veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, jų kaltė dėl šio nusikaltimo padarymo neginčijamai įrodyta ir abejonių nekelia. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis nuteistųjų kaltės klausimu, o apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu ir I. S., A. S. ir T. S. kaltės klausimu daryti priešingas išvadas. Aptarti įrodymai paneigia apeliaciniame skunde nurodomus argumentus, neva nuteistieji nusikalstamos veikos nepadarė, ir įrodo I. S., A. S. ir T. S. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d. Be to, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė nukentėjusiųjų patirtos turtinės ir neturtinės žalos dydį, ir jį pagrįstai priteisė iš nuteistųjų. Taigi naikinti ar keisti nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Dėl nukentėjusiųjų E. L. ir L. laukienės apeliacinių skundų
Nukentėjusieji E. ir L. L. prašo skundžiamą Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-05-26 nuosprendį pakeisti: nukentėjusioji L. L. prašo priteisti iš nuteistojo T. S. 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 600 Eur advokato išlaidų už apeliacinio skundo surašymą bei atstovavimą apeliacinės instancijos teisme ir iš nuteistųjų I., A. ir T. S. solidariai priteisti 1 000 Eur patirtų advokato išlaidų; nukentėjusysis E. L. prašo visiškai tenkinti jo 2 000 Eur sumos civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, pašalinti iš nuosprendžio nuteistųjų S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiųjų elgesys bei pripažinti nuteistųjų I. ir A. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jie nusikalstamą veiką padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio.
Nukentėjusiųjų teigimu, apylinkės teismas, iš dalies tenkindamas jų civilinį ieškinį, neatsižvelgė į visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, paviršutiniškai aptarė L. šeimos patirtą fizinį skausmą, nusikalstamos veikos pasekmes, dvasinius išgyvenimus, kitas reikšmingas aplinkybes, nemotyvavo, kodėl L. L. prašoma priteisti 5 000 Eur suma ir E. L. prašoma priteisti 2 000 Eurų suma neturtinės žalos atlyginimui yra per didelė ir prašo visiškai tenkinti jų civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo. Su šiais nukentėjusiųjų apeliacinių skundų teiginiais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka.
Kaip jau minėta, apylinkės teismas, priimdamas sprendimą priteisti nukentėjusiesiems E. ir L. L. iš nuteistųjų S. solidariai po 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo, įvertino nukentėjusiųjų patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, sumušimų pasekmes, taip pat atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiųjų pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodytos ligos nėra tiesiogiai susijusios su jiems padarytais nežymiais sveikatos sutrikdymais, be to, teismas atsižvelgė ir į tai kad nukentėjusiųjų elgesys buvo provokuojantis, kad konfliktas ir netinkamas jo sprendimas kilo iš tiek nukentėjusiųjų, tiek iš kaltinamųjų pusės. Taigi, kaip matyti, pirmosios instancijos teismas savo sprendimą dėl priteistinos neturtinės žalos, priešingai nei teigiama nukentėjusiųjų apeliaciniuose skunduose, motyvavo ir nurodė, kodėl jų prašoma priteisti neturtinė žala mažintina.
Atsižvelgiant į teismo medicinos eksperto nukentėjusiesiems konstatuotus sužalojimus (kaip minėta, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2015-07-03 specialisto išvadoje Nr. G 1154/15(03) konstatuoti šie E. L. padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos dešinėje pusėje, dešiniame dilbyje; Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2015-07-03 specialisto išvadoje Nr. G 1153/15(03) konstatuoti šie E. L. padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos abiejose rankose, dešinio dilbio odos įdrėskimai), akivaizdu, kad jie, priešingai nei teigiama nukentėjusiųjų apeliaciniuose skunduose, negalėjo sukelti ilgalaikių neigiamų pasekmių jų sveikatai.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismo nustatytas nukentėjusiesiems atlygintinos neturtinės žalos dydis yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai bei dėl jos kilusiems padariniams ir atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų kriterijus. Teismas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlygintiną dydį nustatė pagal šioje konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Nukentėjusiųjų apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai apie neteisingai išspręstą atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimą tokios išvados nepaneigia. Juolab, kad konkretus neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas ir negali būti vienodas, nes įstatymas nenustato konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio visiems atvejams. Teismų praktikoje atlyginant neturtinę žalą dėl nežymaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo priteisiama neturtinės žalos atlyginimo suma yra labai skirtinga, t. y. priteisiama nuo 150 Eur iki 1 448 Eur (LAT nutartys 2K-540/2014; 2K-452/2014; Nr. 2K-134/2014; 2K-120/2014; 2K-522/2013; 2K-473/2013; 2K- 680/2012; 2K-517/2011), taigi daug mažesnės pinigų sumos nei prašo nukentėjusieji. Vertinant nukentėjusiesiems teismo medicinos eksperto konstatuotus sužalojimus ir jų pobūdį, kartu atsižvelgiant į tai, kad ir pačių nukentėjusiųjų veiksmai konflikto metu turėjo įtakos neteisėtam S. elgesiui, akivaizdu, kad nukentėjusiųjų prašomos priteisti sumos yra nepagrįstos.
Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiesiems nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nukentėjusiesiems padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumą ir pobūdį, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismų praktikos tendencijas tokio pobūdžio bylose, todėl nukentėjusiųjų L. apeliacinių skundų reikalavimai priteisti atitinkamai 2 000 Eur ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui netenkintinas, pripažįstant, kad šis klausimas pirmosios instancijos teismo buvo išspręstas tinkamai, nenukrypstant nuo įstatymo nuostatų ir teismų praktikos šios kategorijos bylose, tinkamai taikant CK 6.250 straipsnio nuostatas, teisingai įvertinus visus žalos atlyginimo kriterijus ir tinkamai nustačius nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį. Įstatymo taikymo aspektu neturtinės žalos dydžio suma nustatyta, remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalies nuostatomis, laikantis BPK 109 straipsnio ir 115 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nenukrypstant nuo suformuotos teismų praktikos panašiose bylose. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo keisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Dėl provokuojančio nukentėjusiųjų elgesio
BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys, pripažįstama tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Sprendžiant apie provokuojančius veiksmus atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininką prieš jį nusikalsti (nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jam artimą asmenį, buvo smurtinių ar kitokių pavojingų veiksmų ir pan.) (kasacinės nutartys Nr. 2K-364/2014, 2K- 377/2011, 2K-450/2011). Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas, kėsinimasis pavartoti smurtą arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-386/2012, 2K-166/2013ir kt.).
Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu apylinkės teismas pagrįstai kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiųjų elgesys, atsižvelgdamas į tai, kad jie visi tarpusavyje konfliktavo. Byloje neginčijamai nustatyta, kad abi šalys jau daug metų konfliktuoja dėl žemės sklypų ribų. Kaip liudytojas byloje apklaustas policijos pareigūnas T. R. parodė, kad jam ne kartą yra tekę vykti malšinti konfliktų tarp S. ir L.. Nepaisant to, kad Šilutės rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl nuosavybės teisių į ginčo žemės dalį, nukentėjusieji apsitvėrė ją elektriniu piemeniu ir jame paleido gyvulius, savo ruožtu S. perkėlė L. elektrinį piemenį, dėl to tarp šalių kilo konfliktas, peraugęs į muštynes, kurių metu buvo sužalotos abi konflikto pusės. Nepaisant įsiplieskusio konflikto, L. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nukentėjusiųjų provokuojantis elgesys turėjo įtakos veikos padarymui.
Dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte
Nors E. L. apeliaciniame skunde teigia, kad I. S. ir A. S. konflikto metu buvo neblaivūs ir ši aplinkybė turėjo būti pripažinta jų atsakomybę sukinančia aplinkybe, tačiau pažymėtina, kad dėl to nukentėjusysis daro tik prielaidą, nes jokių tai patvirtinančių objektyvių duomenų, išskyrus jo paties ir nukentėjusiosios L. L. subjektyvią nuomonę, byloje nėra. Pažymėtina, jog kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas T. R. parodė, kad nė vienas iš įvykio dalyvių nesukėlė įtarimų dėl neblaivumo, todėl nebuvo pagrindo tikrinti blaivumą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti nuteistųjų I. ir A. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jie nusikalstamą veiką padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Nukentėjusiosios L. L. teigimu, teismas nepagrįstai nepriteisė visų rašytiniais įrodymais pagrįstų išlaidų – 1 000 Eur – advokato pagalbai apmokėti. L. L. nurodo, kad advokatas atstovavo abiem nukentėjusiesiems, ruošė procesinius dokumentus, teismo procesas truko net keletą metų, teismo posėdžių buvo ne vienas, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo sumažinti jos šeimos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir atstovo sugaištą laiką procese, apylinkės teismo sprendimas sumažinti prašomą priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą iki 600 Eur, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo trukmę, teismo posėdžių skaičių, yra teisingas, atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Išlaidos priteistos E. L., nes, kaip matyti iš pinigų priėmimo kvito (t. 1, b. l. 140), būtent jis sumokėjo advokatui A. Galminui už teisines paslaugas.
Proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliaciniame procese, atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniai skundi atmetami, nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistųjų I. S., A. S. ir T. S. gynėjo advokato Remigijaus Jakšto bei nukentėjusiųjų E. L. ir L. L. apeliacinius skundus atmesti.