Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-243-579/2023

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2023-08-17
Bylos Nr.: 1A-243-579/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-16856-2022-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Evaldas Gražys, Jolanta Čepukėnienė, Evaldas Pašilis
Nuteistasis: A. Š.
Civilinis ieškovas: Klaipėdos teritorinės ligonių kasos
Nukentėjusysis: O. D., A. S.
Advokatai: Vaclovas Janušauskas, Galina Korabliova, Aušrinė Zaburienė, Jolanta Teresė Litvinskienė, Galina Korabliovosap

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-243-579/2023

Teismo proceso Nr. 1-01-1-16856-2022-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.2.3.1.2.5; 1.2.4.4.1; 2.1.4.4.2.2; 2.1.7.4.1; 2.2.2.2.10; 2.4.2.2; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2

(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Evaldo Pašilio,

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,nuteistajam A. Š. (A. S.) ir jo gynėjai advokatei Jolantai Teresei Litvinskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. ir jo gynėjos advokatės Galinos Korabliovos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį, paskiriant laisvės atėmimą 11 metų, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, paskiriant laisvės atėmimą 8 metams, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, paskiriant laisvės atėmimą 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir A. Š. paskirta galutinė subendrinta 15 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime praleistas laikas nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš A. Š. priteistos 5 427,15 Eur nukentėjusiojo gydymo išlaidos. Nukentėjusiųjų O. D. ir A. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies – A. S. iš A. Š. priteistas 6 956,35 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, o O. D. – 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

A. S. naudai iš A. Š. priteistas 1 000 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. Š. nuteistas už tai, kad nužudė žmogų ir pasikėsino nužudyti du žmones, o būtent: jis 2022 m. gegužės 13 d., apie 20 val. 47 min., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei narkotinių medžiagų, supykęs, kad R. K. ir A. M. (A. M.) visą vakarą jį erzino dėl perdavimo policijai dėl turimų narkotikų, ne mažiau kaip du kartus dūrė peiliu R. K. į žastą, krūtinę, dėl to jam buvo padaryta pjautinė žaizda dešiniame žaste, durtinė–pjautinė dešinės krūtinės pusės žaizda su pilvaplėvės, kepenų, diafragmos, krūtinplėvės, dešinio plaučio apatinės skilties, tarpšonkaulinių raumenų pažeidimais, IX šonkaulio lūžiu dešinėje, tai komplikavosi pneumotoraksu dešinėje, ūminiu kraujavimu į dešinę krūtinplėvės ir pilvaplėvės ertmes, hemoraginiu šoku, ūminiu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu, dėl patirtų sužalojimų R. K. 2022 m. gegužės 14 d. mirė Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Po R. K. sužalojimo A. Š. pasikėsino nužudyti A. M. ir ne mažiau kaip du kartus dūrė pastarajam į plaštaką ir krūtinę, dėl to pastarajam buvo padaryti paviršiniai odos įpjovimai kairėje plaštakoje, durtinė–pjautinė žaizda krūtinės kairiame šoniniame paviršiuje su raumenų pažeidimu, bet A. Š. nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes A. M. jam pasipriešino ir pabėgo iš buto ir taip savo veiksmais sutrukdė įvykdyti A. Š. nusikalstamą ketinimą.

2. Be to, A. Š. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku neteisėtai įgijo narkotinę medžiagą – kanapių (antžeminių dalių), kurią, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė iki 2022 m. gegužės 13 d. buto virtuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), kai atliekant kratą bute buvo rasta ir paimta narkotinė medžiaga – 13,251 g kanapių (antžeminės dalys).

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3. Nuteistojo A. Š. ir jo gynėjos advokatės Galinos Korabliovos apeliaciniame skunde prašoma, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto a papunkčiu, Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 22 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui.

3.1. Apelianto teigimu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra šališkas ir neobjektyvus. Anot nuteistojo A. Š., Klaipėdos apygardos teismas rėmėsi tik jo (A. Š.) parodymais, duotais nepraėjus parai po nusikalstamų veikų padarymo, kuomet nuteistasis dar buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir buvo šoko būsenoje. A. Š. nurodo nenorėjęs atimti savo artimo draugo R. K. gyvybės – įvykio metu rankose jam turint virtuvinį peilį, A. M. norėjo šį peilį atimti, trenkė į alkūnę, ko pasėkoje skundo autorius teigia netyčia dūręs R. K. ir mirtinai jį sužalojęs. Anot nuteistojo, būtent šie A. M. veiksmai, nukreipti prieš jį, lėmė R. K. mirtį.

3.2. Nuteistasis A. Š. teigia prašęs ikiteisminio tyrimo tyrėjos atlikti tarp jo ir A. M. akistatą, siekiant išsiaiškinti, kodėl šis nukentėjusysis norėjo atimti skundo autoriaus rankose buvusį peilį. Tačiau tyrėja akistatą atlikti kategoriškai atsisakė, rėmėsi jo (A. Š.) parodymais, kurie nebuvo tikslinami, apelianto teigimu, apklausos protokole nurodydama nepilną informaciją, nepaisydama jo prašymų ir parodymų. Nuteistojo manymu, A. M. parodymai buvo nepakankamai išsamūs ir objektyvūs, o šiam nukentėjusiajam mirus (nuteistojo teigimu, dėl narkotikų perdozavimo) buvo prarasta galimybė patikslinti A. M. parodymus. Apeliantas nurodo nenorėjęs sužaloti, o ypač – nužudyti, nukentėjusiojo A. M.

3.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad (A. Š.) procesinės teisės buvo pažeistos ikiteisminio tyrimo tyrėjai leidus skundo autoriui susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga tik per vieną valandą, kadangi ikiteisminio tyrimo pareigūnai skubėjo bylą perduoti teismui, kas, apelianto vertinimu, rodo ikiteisminio tyrimo tyrėjos šališkumą. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nesuteikė nuteistajam galimybės susipažinti su baudžiamąja byla.

3.4. A. Š. apeliaciniame skunde prisipažįsta sužalojęs R. K., nurodo savo kaltės neneigiantis ir besigailintis dėl padaryto nusikaltimo, pažymi, kad jis pats iškvietė nukentėjusiajam medicinos pagalbą, nesislėpė nuo teisėsaugos institucijų, neslėpė įkalčių.

3.5. Apeliantas nurodo nesutinkantis su eksperto (specialisto) padarytomis išvadomis, kurios, anot jo, buvo padarytos ekspertui (specialistui) reikiamai neįsigilinus į R. K. padarytas žaizdas ir jų atsiradimo priežastis.

Atsiliepimas

4. Nukentėjusiųjų O. D. ir A. S. atstovo advokato Vaclovo Janušausko atsiliepime į A. Š. ir jo gynėjos advokatės Galinos Korabliovos apeliacinį skundą prašoma apeliacinį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 22 d. nuosprendį palikti nepakeistą. Taip pat prašoma priteisti iš nuteistojo A. Š. nukentėjusiosios A. S. naudai bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patirtas 500 Eur bylinėjimosi išlaidas.

4.1. Atsiliepime į apeliacinį skundą nesutinkama su apeliantų argumentais dėl teismo šališkumo. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas kruopščiai ir išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, priėmė pagrįstą ir teisingą nuosprendį. Atsižvelgus į tai, anot nukentėjusiųjų atstovo, nėra pagrindo skundžiamo nuosprendžio keisti arba lengvinti nuteistojo teisinę padėtį. Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, kad A. Š. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 22 d. nuosprendžiu pagrįstai pripažintas kaltu už jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, o apeliaciniame skunde dėstomi argumentai turėtų būti traktuoti kaip nuteistojo siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės už labai sunkaus nusikaltimo padarymą.

4.2. Nukentėjusiųjų atstovas atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino byloje pareikštus civilinius ieškinius. Nukentėjusiosios O. D. (nužudytojo R. K. motina) ir A. S. (R. K. sesuo) neteko paties brangiausio šeimos nario, su kuriuo artimai bendravo, buvo glaudžiai susijusios giminystės ryšiais. Brolio netektis labai paveikė A. S., kuri išėjusi iš gerai apmokamo darbo Anglijoje, grįžo į Lietuvą, kur finansavo ir organizavo brolio laidotuves, paminklo pastatymą (nukentėjusioji nurodo turinti patirtas išlaidas patvirtinančius dokumentus). Atsiliepime nurodoma, kad nukentėjusioji A. S. buvo labai sukrėsta mylimo brolio netekties, tuo tarpu nukentėjusioji O. D. labai dvasiškai palūžo, tapo irzli, nepakanti aplinkai ir visuomenei dėl įvykusios sūnaus netekties.

4.3. Nukentėjusiųjų atstovo teigimu, nukentėjusiosios, dalyvaudamos teismo posėdžiuose, matė, kad nuteistasis A. Š., nepaisant byloje esančių jo kaltę dėl įvykdytų nusikaltimų patvirtinančių įrodymų, įskaitant liudytojų parodymus, nuteistojo elgesį po nusikalstamų veikų padarymo, kitus posėdžio metu prokuroro pateiktus įrodymus bei argumentus, vengė baudžiamosios atsakomybės už jo padarytas nusikalstamas veikas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. Š. ir jo gynėja advokatė Jolanta Teresė Litvinskienė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. Š. ir jo gynėjos advokatės Galinos Korabliovos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

6. Nuteistojo A. Š. ir jo gynėjos advokatės Galinos Korabliovos apeliaciniame skunde ginčijama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra šališkas ir neobjektyvus. Nuteistojo A. Š. vertinimu, nukentėjusiojo R. K. mirtį lėmė ne paties skundo autoriaus, o nukentėjusiojo A. M. veiksmai, nukreipti prieš nuteistąjį. Apeliantas taip pat nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeistos jo procesinės teisės, kadangi jo (A. Š.) parodymai buvo užfiksuoti netinkamai, tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo A. M. nebuvo atlikta akistata, A. Š. tinkamai nebuvo užtikrinta teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga (pastaroji teisė, anot nuteistojo, nebuvo užtikrinta ir bylą nagrinėjant Klaipėdos apygardos teisme). Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M207/2022(03) padarytomis išvadomis, susijusiomis su nukentėjusiojo R. K. patirtais sužalojimais.

7. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o šio straipsnio 4 dalyje – pabloginti nuteisto asmens padėtį apeliacinės instancijos teismas gali, kai yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai, ir bloginti negalima daugiau, nei to prašoma tokiais skundais. Šios taisyklės netiesiogiai suformuoja apeliacinės instancijos teismo galimybes taisyti ne bet kurias pastebėtas pirmosios instancijos teismo fakto nustatymo ar teisės taikymo klaidas, taip pat ir svarbų baudžiamojo proceso non reformatio in peius (draudimo keisti sprendimą į blogąją pusę) principą. Skundą padavusio asmens (nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta) padėtis paprastai negali būti bloginama, kai procesas tęsiasi jo paties iniciatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164/2014, 2K-509-489/2015, 2K-278-788/2018, 2K-278-788/2018, 2K-224-495/2020).

8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu bei nuteistojo ir jo gynėjos apeliaciniu skundu, sprendžia, kad apeliantų teiginiai dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio šališkumo ir neobjektyvumo yra deklaratyvūs ir neparemti jokiais argumentais. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo, vadovaujantis BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto a papunkčiu, tenkinti apeliacinio skundo ir panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 22 d. nuosprendį bei perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nepaisant to, teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų ir laikydamasi draudimo bloginti nuteistojo padėtį, vertina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines ir materialinės teisės normas, susijusias su įrodymų vertinimu, nuteistojo A. Š. padarytų nusikalstamų veikų teisiniu vertinimu (kvalifikavimu) bei bausmių bendrinimu.

Dėl nuteistojo A. Š. procesinių teisių (ne)pažeidimo

9. Nuteistojo A. Š. ir jo gynėjos Galinos Korabliovos apeliaciniame skunde ginčijama, kad ikiteisminio tyrimo metu netinkamai užfiksavus nuteistojo A. Š. parodymus, neatlikus tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo A. M. akistatos, taip pat neužtikrinus A. Š. teisės susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos nuteistojo (įtariamojo) procesinės teisės. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantų teiginiais.

10. Pirmoji įtariamojo A. Š. apklausa įvyko 2022 m. gegužės 14 d., t. y. kitą dieną po nagrinėjamo įvykio. Apklausiamas kaip įtariamasis A. Š. savo kaltę dėl nesunkaus A. M. sveikatos sutrikdymo ir R. K. nužudymo pripažino visiškai. Pažymėtina, kad šios įtariamojo apklausos metu A. Š. patvirtino, jog įvykio dieną buvo vartojęs alkoholinius gėrimus ir rūkęs kanapių, tačiau teigė jautęsis normaliai, taip pat paaiškino, kad nė vienas iš įvykio dalyvių, t. y. jis pats, R. K. ir A. M., nebuvo apsvaigę taip, jog nieko nesuprastų, visi puikiai orientavosi aplinkoje (3 t., b. l. 134-138). Antrą kartą, 2022 m. spalio 26 d., apklausiamas kaip įtariamasis A. Š. iš esmės nurodė tokias pačias nagrinėjimo įvykio aplinkybes, kaip ir apklausiamas 2022 m. gegužės 14 d. (4 t., b. l. 28-32). 2022 m. gegužės 14 d. ir 2022 m. spalio 26 d. įtariamojo apklausos protokoluose užfiksuotos informacijos teisingumas patvirtintas A. Š. parašais, apeliantas šiuose apklausų protokoluose neišreiškė raštiškų pastabų dėl protokolų turinio ar galimų pažeidimų įtariamojo apklausų metu, dėl savo sveikatos būklės. Abejose apklausose A. Š. buvo atstovaujamas profesionalių gynėjų (2022 m. gegužės 14 d. – advokatės Aušrinės Zaburienės, 2022 m. spalio 26 d. – advokatės Galinos Korabliovos), turinčių pareigą panaudoti visas įstatymuose nurodytas gynybos priemones ir būdus, kad būtų nustatytos aplinkybės, teisinančios ginamąjį ar lengvinančios jo atsakomybę, ir teikti ginamajam reikiamą teisinę pagalbą, taip pat turinčios teisę reikšti pastabas bei nušalinimus, manydamos, jog yra pažeidžiamos jų ginamojo teisės. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pastabų ar pareiškimų dėl galimų įtariamojo teisių pažeidimų gynėjos taip pat nepareiškė. Aplinkybę, kad dėl suvartoto alkoholio ir narkotinių medžiagų nesijautė stipriai apsvaigęs, A. Š. patvirtino ir duodamas parodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, apelianto argumentai, kad ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai buvo netinkamai užfiksuoti, o Klaipėdos apygardos teismas neva rėmėsi jo (A. Š.) parodymais, duotais nepraėjus parai po nusikalstamų veikų padarymo, kuomet nuteistasis dar buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir buvo šoko būsenoje, atmestini, kaip nepagrįsti.

11. Apeliaciniame skunde taip pat ginčijama, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnams neatlikus tarp nuteistojo A. Š. ir nukentėjusiojo A. M. akistatos, o vėliau A. M. mirus, buvo prarasta galimybė pašalinti prieštaravimus tarp šių proceso dalyvių pateiktų įvykio versijų. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamajame įstatyme yra numatyta teisė (ne pareiga) atlikti BPK 190 straipsnyje reglamentuotą ikiteisminio tyrimo veiksmą – akistatą. Poreikį konkrečiame baudžiamajame procese atlikti akistatą vertina ikiteisminį tyrimą organizuojantis bei jam vadovaujantis prokuroras ir (ar) ikiteisminį tyrimą atliekantys ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Be to, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, neilgai trukus po ikiteisminio tyrimo pradėjimo nukentėjusysis A. M. mirė – 2022 m. liepos 25 d. (1 t., b. l. 74). Taigi išnyko ir objektyvios galimybės tokį tyrimo veiksmą atlikti. Pažymėtina, kad prieštaravimai tarp nuteistojo A. Š. ir nukentėjusiojo A. M. nurodomų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose buvo įvertinti, patikrintas tokių parodymų patikimumas, jie palyginti ir su kitais byloje ištirtais įrodymais.

12. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su (įtariamojo, kaltinamojo) nuteistojo teise susipažinti su bylos medžiaga, teisėjų kolegija nurodo, kad iš 2022 m. spalio 26 d. susipažinimo su baudžiamosios bylos medžiaga baigus ikiteisminį tyrimą protokolo matyti, jog aptariamu metu įtariamajam A. Š. susipažinti buvo pateikta visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, susidedanti iš keturių tomų. Aptariamo protokolo veiksmo specialiajame priede nuteistasis ranka padarytu įrašu patvirtino, kad susipažino su bylos medžiaga, prašymų ar papildymų neturi (4 t., b. l. 63-65). Su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga baigus ikiteisminį tyrimą 2022 m. spalio 27 d. susipažino ir tuometinė nuteistojo gynėja advokatė Galina Korabliova, kuri prašymų ir papildymų taip pat neturėjo (4 t., b. l. 71-73). Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nesuteikė galimybės nuteistajam susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, nei pats nuteistasis A. Š., nei jo tuometinė gynėja advokatė Galina Korabliova pirmosios instancijos teisme (raštiškai ar teisiamųjų posėdžių metu) neišreiškė pageidavimo susipažinti su bylos medžiaga. Taip pat nėra duomenų, kad A. Š. ir (ar) jo gynėja būtų pasinaudoję, be kita ko, BPK 237 straipsnyje ir 313 straipsnio 6 dalyje numatytomis teisėmis. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad nuteistojo (įtariamojo, kaltinamojo) A. Š. teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, taip pat susipažinti su byla nebuvo pažeistos. Prašymą susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga nuteistasis išreiškė teismo posėdžio metu bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Šis prašymas buvo patenkintas, tuo tikslu buvo atidėtas bylos nagrinėjimas, o nuteistasis raštiškai patvirtino susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga (5 t., b. l. 60). Taigi, nuteistasis A. Š. pasinaudojo savo teise susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, ši teisė nuteistajam nebuvo apribota. Šios aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai atmesti nuteistojo teiginius dėl baudžiamojo proceso pažeidimų, susijusių su susipažinimu su bylos medžiaga, kaip nepagrįstus.

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo

13. Pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas nuteistojo A. Š. padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarime Nr. 46 ,,Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ pateiktais išaiškinimais, pagal kuriuos nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, kai kaltininkas nužudo bent du asmenis vienu metu, veikdamas tiesiogine ar netiesiogine tyčia atskirų nukentėjusiųjų atžvilgiu (16 punkto 1 dalis); vieno žmogaus nužudymas ir rengimasis ar pasikėsinimas nužudyti kitą, kai yra sumanymas nužudyti du asmenis, kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 1 ar 2 dalį ir 21 ar 22 straipsnius ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą (16 punkto 2 dalis). Įvertinęs bylos aplinkybių visumą, Klaipėdos apygardos teismas nusprendė, kad A. Š., veikdamas tiesiogine tyčia, nužudė R. K. ir pasikėsino nužudyti A. M., todėl nuteistojo veiksmus atitinkamai kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį bei BK 22 straipsnio 1 dalį 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nukentėjusiojo R. K. nužudymas yra kvalifikuotinas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje nėra keičiamas. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su A. Š. veiksmų, nukreiptų prieš nukentėjusįjį A. M., vertinimu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą kaip pasikėsinimą nužudyti du žmones.

14. Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą atsako tas, kas nužudė du ar daugiau žmonių vienu metu, veikdamas tiesiogine ar netiesiogine tyčia atskirų nukentėjusiųjų atžvilgiu, arba skirtingu laiku, veikdamas tiesiogine tyčia pagal bendrą sumanymą nužudyti du asmenis. Taigi, šis kvalifikuojantis požymis (du ar daugiau žmonių) inkriminuojamas, kai kaltininko veiksmus atimant gyvybę ne vienam, o dviem ar daugiau asmenų, lemia vieningas (bendras) nusikalstamas sumanymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-2-699/2016, 2A-3-689/2018). Tai ne du (ar daugiau) atskiri, o vienas nusikaltimas, nes jo padariniai – dviejų ar daugiau žmonių mirtis.

15. Apie sumanymą nužudyti du ar daugiau žmonių liudija kaltininko tyčios kryptingumas, t. y. kaltininkas suvokia, jog savo veiksmais kėsinasi į dviejų ar daugiau žmonių gyvybę, numato, kad gali atimti gyvybę dviem ir daugiau žmonių, ir siekia tokių padarinių (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad asmens kaltės turinys (tyčia, jos kryptingumas) atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos (motyvai) nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama (tikslas), bet ir įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius, t. y. konkrečias byloje nustatytas nusikaltimo padarymo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, būdą, sužalojimų pobūdį, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-97-693/2015, 2K-483-976/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-79-489/2017, 2K-7-54-628/2020).

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo A. Š. padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimui atitinkamai kaip pasikėsinimo nužudyti du ar daugiau žmonių (BK 22 straipsnio 1 dalis, 129 straipsnio 2 dalies 5 punktas) ir kaip baigto nužudymo (BK 129 straipsnio 1 dalis) arba kaip atskirų nusikalstamų veikų pagal atsiradusius padarinius reikšmės turi, be kita ko, atskirų nukentėjusiųjų sužalojimo laikas, vieta, paties nuteistojo elgesys, liudijantys apie šio asmens tyčios turinį, veikos nutraukimo aplinkybės. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamo įvykio dalyviais buvo nuteistasis A. Š., nukentėjusysis R. K. (dėl patirtų sužalojimų miręs kitą dieną po įvykio – 2022 m. gegužės 14 d.) ir nukentėjusysis A. M. (miręs 2022 m. liepos 25 d.; bylos duomenimis nenustatyta, kad A. M. mirtį būtų nulėmę nuteistojo A. Š. veiksmai). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-439/2011, 2K-26-689/2018, 2K-78-648/2020, 2K-167-719/2023). Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis A. M., davęs parodymus ikiteisminio tyrimo metu, be nuteistojo, yra vienintelis tiesiogiai įvykyje dalyvavęs asmuo, galėjęs papasakoti apie bylai svarbias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiu atveju nukentėjusiojo parodymai tampa reikšminga įrodinėjimo priemone aiškinantis nusikalstamos veikos, padarytos prieš jį, aplinkybes ir pagrindžiant veiką padariusio asmens kaltę (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-415-165/2017).

17. Nuteistasis A. Š. viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai tvirtino, kad visi kaltinime (ir nuosprendyje) nurodyti jo veiksmai buvo atlikti visiems trims asmenims (A. Š., R. K. ir A. M.) kartu esant virtuvėje (3 t., b. l. 134-138, 139-141; 4 t., b. l. 28-32, 127-128). Dar daugiau, apklausiamas teisminio bylos nagrinėjimo metu pirmos instancijos teisme nuteistasis apskritai neigė turėjęs tyčią nužudyti ar sužaloti nukentėjusiuosius ir aiškino, kad jam laikant rankoje peilį A. M., norėdamas šį peilį atimti, smogė jam (A. Š.) į ranką ir tokio smūgio pasėkoje jis perdūrė tiek R. K., tiek ir A. M. Tuo tarpu nukentėjusysis A. M., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė negalintis pasakyti, kaip tiksliai A. Š. sužalojo R. K., nes savo akimis sužalojimo momento nematė, tačiau galėjo būti taip, jog (A. M.) likus kambaryje, kuriame visi trise sėdėjo, A. Š. ir R. K. nuėjo į virtuvę parūkyti. Būdamas kambaryje liudytojas A. M. nurodė išgirdęs dūžtančio stiklo garsus ir šauksmą (lygtai R. K.), o nuėjęs į buto koridorių prie virtuvės jame pamatė gulintį ant kairiojo šono susirietusį ir susiėmusį už pilvo R. K. A. M. teigia nežiūrėjęs, kur tuo metu buvo nuteistasis, kadangi buvo atsisukęs nugara į virtuvės pusę ir bendravo su sužalotu R. K. Būdamas pasilenkęs ir keldamas R. K. nuo grindų nurodė (A. M.) pajutęs vieną dūrį į kairiąją nugaros pusę (1 t., b. l. 79-83). Taigi, kaip matyti iš aptartų parodymų, nuteistojo A. Š. ir nukentėjusiojo A. M. versijos dėl nusikaltimų padarymo aplinkybių išsiskyrė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo A. Š. parodymais nesivadovavo, vertindamas juos kaip nenuoseklius, kurių nepatvirtina jokie kiti byloje esantys teismo ištirti įrodymai, ir rėmėsi nukentėjusiojo A. M. parodymais, kuriais teismui nebuvo pagrindo abejoti.

18. Duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme A. Š. nurodė, kad abu sužaloti nukentėjusieji R. K. ir A. M. kartu išbėgo iš nuteistojo buto. Tuo tarpu liudytojai I. I. (I. I.) ir K. Ž. teisme teigė, kad pirmasis sužalotas į bendrojo naudojimo virtuvę atėjo R. K., o tik po 5-10 minučių į R. K. butą atėjo sužalotas A. M. Aplinkybę, kad sužalotas nukentėjusysis R. K. iš nuteistojo buto (nusikaltimo vietos) išbėgo pirmiau už A. M. patvirtina ir paties nukentėjusiojo A. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 79-83).

19. A. Š. pateikiama įvykių versija neva grumtynių metu A. M. bandant atimti iš jo (A. Š.) peilį, A. M. kliudė nuteistojo ranką (alkūnę), ko pasėkoje buvo sužalotas R. K. (ir A. M.), taip pat prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. M207/2022(03) nurodoma (2 t., b. l. 142-146), jog R. K. nustatyto durtinio–pjautinio pilvo ir krūtinės sužalojimo dešinėje lokalizacija – šoninis krūtinės paviršius (IX tarpšonkauliniame tarpe, ties vidurine pažasties linija), neatitinka tyrimui pateiktame vaizdo įraše (parodymų patikrinimo vietoje metu) A. Š. parodytos sužalojimo padarymo lokalizacijos – pilvo/krūtinės priekinis paviršius. Remiantis A. Š. parodyto durtinio–pjautinio pilvo ir krūtinės sužalojimo padarymo būdu, nėra galimybės paaiškinti, kokiu būdu buvo padaryta pjautinė žaizda R. K. dešiniame žaste, tad mažai tikėtina, kad R. K. nustatyti sužalojimai buvo padaryti A. Š. parodymų patikrinimo vietoje nurodytu būdu. Nors apeliantai kelia abejonę dėl šios specialisto išvados (Nr. M207/2022(03)) patikimumo, nurodydami, kad ją parengęs teismo medicinos ekspertas reikiamai neįsigilino į R. K. padarytas žaizdas ir jų atsiradimo priežastis, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais deklaratyviais apeliantų teiginiais ar abejoti aptariamos specialisto išvados patikimumu. Juolab, kad duodamas parodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme specialistas Romualdas Dumša pakomentavo parengtą specialisto išvadą, atsakė į, be kita ko, nuteistojo ir jo gynėjos Galinos Korabliovos užduotus klausimus, išsamiai pagrindė savo išvadas. Specialistas nurodė, jog nustatydamas nukentėjusiojo R. K. žaizdos ypatumus rėmėsi medicininių dokumentų duomenimis, atsižvelgęs į tai, kad žaizdos vaizdas po gydymo buvo pakitęs, kadangi operacijos metu ji buvo išplėsta į abi puses (per ją buvo atlikta operacija). Be to, specialistas nurodė ir tai, kad neįmanoma tokia situacija (jo žodžiais „negalima net įsivaizduoti tokios situacijos“), kad sužalojimai abiem nukentėjusiesiems padaryti vienu dūriu, kaip teigia nuteistasis A. Š. Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, specialisto tyrimas buvo atliktas tinkamai, atsižvelgus į visas reikiamas bylos aplinkybes, išvados argumentuotos, todėl Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. M207/2022(03) laikytina patikimu įrodymu. Šio įrodymo patikimumą (R. K. sužalojimų lokalizaciją) iš dalies patvirtina ir A. M. duoti parodymai, kad sužalotas R. K. gulėjo susirietęs būtent ant kairiojo šono (1 t., b. l. 79-83). Duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme aptariamą specialisto išvadą parengęs teismo medicinos ekspertas Romualdas Dumša patvirtino, kad parodymų patikrinimo vietoje metu A. Š. imituotas nusikaltimo mechanizmas nepaaiškina nukentėjusiojo R. K. patirtų sužalojimų lokalizacijos. Specialistas taip pat nurodė, kad mosuojant peiliu gali būti padaromi pjautiniai sužalojimai, tuo tarpu nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam R. K. ne tik buvo padaryta durtinė žaizda, bet duriant peiliu buvo sulaužytas ir 9-asis R. K. šonkaulis, taigi padarytas durtinis-pjautinis sužalojimas, panaudojus gan stiprią jėgą. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija nuteistojo A. Š., be kita ko, painiai ir nelogiškai nurodomas galimų nukentėjusiojo R. K. ir A. M. patirtų sužalojimų aplinkybes, kurių nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai, atmeta.

20. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje patikimais laikytini nukentėjusiojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka pirmosios instancijos teisme ištirti parodymai, pagrindžiantys nuteistojo A. Š. kaltę. Nors A. M. duotuose parodymuose matyti tam tikrų netikslumų, tačiau laikytina, kad jie buvo pašalinti (paaiškinti), pasitelkiant kitus įrodymus. Duodamas parodymus nukentėjusysis A. M. nurodė, kad pajuto vieną dūrį į kairiąją nugaros pusę (1 t., b. l. 79-83). Tuo tarpu Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G577/2022(03) nustatyta, kad A. M. buvo padaryta durtinė-pjautinė žaizda krūtinės kairiajame šoniniame paviršiuje (2 t., b. l. 166-168). Taigi nukentėjusiojo A. M. parodymai dėl patirto sužalojimo lokalizacijos skiriasi nuo objektyviais duomenimis nustatytų bylos aplinkybių. Tačiau duodamas parodymus Klaipėdos apygardos teisme specialistas Romualdas Dumša paaiškino, kad sužaloti asmenys ne visuomet gali tiksliai lokalizuoti skausmą, todėl nukentėjusysis A. M. galėjo manyti, kad junta patirtos durtinės-pjautinės žaizdos skausmą iš nugaros, kuomet žaizda buvo padaryta krūtinės šoniniame paviršiuje. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad prieštaravimai tarp nukentėjusiojo A. M. parodymų ir kitų bylos įrodymų yra laikomi pašalintais ir nepaneigia nukentėjusiojo parodymų, kuriais vadovaujasi apeliacinės instancijos teismas, patikimumo.

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje ištirtus įrodymus – ypač nukentėjusiojo A. M. parodymus apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes, eigą, nukentėjusiųjų buvimo vietas, A. Š. veiksmus ir jų pobūdį, sprendžia, kad nėra pakankamai duomenų, leidžiančių padaryti išvadą apie susiformavusį išankstinį nuteistojo A. Š. sumanymą nužudyti abu nukentėjusiuosius R. K. ir A. M., todėl nėra teisinio pagrindo nuteistajam inkriminuoti pasikėsinimą nužudyti du žmones pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą.

22. Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Teismų praktikoje konstatuota, kad pasikėsinimas, kaip tyčinio nusikaltimo stadija, pasireiškia tuo, kad kaltininkas jau yra pradėjęs realizuoti ketinimą padaryti nusikaltimą, tačiau jo nebaigia dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-443/2011, 2K-239-139/2015, 2A-3-689/2018). Taigi nustatant nusikaltimo, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje, požymius, atskleidžiant kaltininko tyčią būtina nustatyti valinį jos turinį, siekimą apibrėžtų padarinių, kurie neatsiranda dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininko valios. Dėl to, kvalifikuojant nebaigtas veikas, turi būti tiksliai nustatyta, kokio konkrečiai rezultato kaltininkas siekė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-3-689/2018).

23. Nusikalstama veika kaip pasikėsinimas nužudyti kvalifikuojama tik esant apibrėžtai tiesioginei tyčiai atimti kito žmogaus gyvybę, t. y. kai kaltininkas sąmoningai veikia ar neveikia, suvokdamas, kad jis savo veika atims kito žmogaus gyvybę, ir to siekia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-12-942/2018, 2A-3-689/2018, 2K-141-303/2020, 2K-121-697/2022). Kaltininkas traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už pasikėsinimą nužudyti du ar daugiau žmonių, jei jis turi vieningą nusikalstamą sumanymą atimti gyvybę dviem asmenims, bet to padaryti nepavyksta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-2-699/2016). Jeigu tokio nusikalstamo sumanymo nėra, kiekviena veika kvalifikuojama atskirai pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ar BK 22 straipsnio 1 dalį 129 straipsnio 1 dalį (jei nėra nužudymą kvalifikuojančių požymių, numatytų šio straipsnio 2 dalyje). Taigi, nenustačius tyčios nužudyti du ar daugiau žmonių, veika negali būti kvalifikuojama ir kaip pasikėsinimas nužudyti du ar daugiau žmonių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-3-689/2018). Veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius kaip nužudymas ar tyčinis sveikatos sutrikdymas tik tuo atveju, kai ji padaroma netiesiogine ar tiesiogine neapibrėžta tyčia. Tyčinis sveikatos sutrikdymas, padarytas esant tiesioginei apibrėžtai tyčiai atimti gyvybę, kvalifikuojamas kaip pasikėsinimas nužudyti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-12-942/2018, 2A-3-689/2018, 2K-141-303/2020, 2K-121-697/2022).

24. Iš nukentėjusiojo A. M. parodymų, kuriais, kaip jau minėta, netikėti pagrindo nėra, matyti, kad, A. Š. sužalojus abu nukentėjusiuosius – R. K. ir A. M., R. K. atsirakino buto duris ir iš buto išbėgo. Tuo tarpu A. M. liko A. Š. bute. Kiek atsigavęs po patirto sužalojimo, nukentėjusysis A. M. pamatė, kaip A. Š. užrakino buto duris. Nukentėjusysis nurodė tiksliai neatsimenantis, kaip ir kada, bet (A. M.) griebė už A. Š. dešinėje rankoje laikyto peilio geležtės, galimai, kad nesužalotų, dėl ko traukdamas peilį iš kairės rankos delno nežymiai susižalojo – įsipjovė į rodomąjį ir didįjį pirštus. Nukentėjusiojo A. M. teigimu, A. Š. tuo metu nieko nekalbėjo (negrasino), nerodė emocijų, tiesiog tylėjo. Nukentėjusysis atsitraukė kelis metrus kambario link, pradėjo žodžiais raminti A. Š. Tuomet nuteistasis nuo buto durų atsitraukė ir nuėjo į virtuvę, o A. M. nedelsiant pribėgo prie buto durų, jas atrakino ir išbėgo. Nukentėjusysis nurodė bijojęs, kad A. Š. jį vysis, tačiau nuteistasis iš paskos nebėgo (1 t., b. l. 79-83). Taigi, nuteistajam A. Š. su peiliu dūrus A. M. į krūtinės kairįjį šoninį paviršių, o kitam nukentėjusiajam R. K. pabėgus iš buto, A. M. pradėjo gintis ir žodžiu raminti nuteistąjį. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiojo gynybos veiksmai, vertinant nukentėjusiojo pasipriešinimo aktyvumą, nebuvo pakankami juos laikyti nuo kaltininko valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, privertusiomis A. Š. nebaigti pradėtos daryti nusikalstamos veikos. Priešingai – iš nukentėjusiojo A. M. parodymų galima spręsti, kad A. Š. savanoriškai atsitraukė nuo nukentėjusiojo, sudarydamas galimybę jam (A. M.) pabėgti iš buto ir nesivijo nukentėjusiojo.

25. Aptarti nukentėjusiojo A. M. duoti parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G577/2022(03) ir šią išvadą parengusio specialisto paaiškinimai teisme teisėjų kolegijai leidžia spręsti apie nuteistojo A. Š. nusikalstamų veikų padarymo mechanizmą – nuteistajam A. Š. ir nukentėjusiajam R. K. esant buto, kuriame gyveno nuteistasis, virtuvėje, o nukentėjusiajam A. M. esant kambaryje, A. Š. užpuolė ir peiliu sužalojo R. K. (kaip vėliau paaiškėjo, sužalojimai buvo mirtini). Požymių, kad sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti apeliantui ginantis nuo užpuolimo nėra nustatyta. Tokių aplinkybių nenurodė ir pats A. Š. Nukentėjusiajam A. M. išgirdus triukšmą kitoje patalpoje ir atėjus į koridoriaus, esančio netoli virtuvės, erdvę, A. Š. jį (A. M.) pamačius, nuteistasis užpuolė ir sužalojo kitą nukentėjusįjį – A. M., tačiau pastarajam pradėjus gintis A. Š. smurto veiksmus nutraukė, nuėjo į virtuvę, nukentėjusiojo nesivijo, leido jam išbėgti iš buto. Pažymėtina ir tai, kad atlikęs smurto veiksmus prieš R. K., A. Š. nėjo į kambarį ieškoti kito nukentėjusiojo, turint tikslą atlikti smurto veiksmus ir prieš jį. Aprašytas nusikalstamos veikos mechanizmas leidžia spręsti, kad po R. K. sužalojimo į koridorių atėjus A. M., A. Š. susiformavo nauja tyčia pavartoti smurtą ir antrojo nukentėjusiojo atžvilgiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. Š. nukentėjusiojo A. M. atžvilgiu veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia – atsižvelgiant į nusikaltimo įrankį (peilį) bei A. M. sužalojimo lokalizaciją (pagrindinis sužeidimas – krūtinės kairiajame šoniniame paviršiuje, t. y. gyvybiškai svarbioje kūno vietoje), A. Š. bendrai suvokė galimus savo veikimo padarinius, t. y. suvokė, kad gali sužaloti A. M. ir sutrikdyti jo sveikatą, to norėjo, tačiau konkrečių nusikaltimu siekiamų padarinių (pavyzdžiui, A. M. mirties arba tam tikro sunkumo A. M. sveikatos sutrikdymo) savo sąmonėje nuteistasis nedetalizavo. Smurtas nukentėjusiojo A. M. atžvilgiu savanoriškai nutrauktas tuomet, kai nuteistąjį tenkino A. M. padarytų sužalojimų pobūdis. Atsižvelgusi į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija vertina, kad A. Š. prieš nukentėjusįjį A. M. nukreipta nusikalstama veika yra kvalifikuotina kaip baigtas nusikaltimas pagal atsiradusius padarinius, t. y. kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 166-167). Nenustačius išankstinės tyčios nužudyti abu nukentėjusiuosius (R. K. ir A. M.), nužudymą kvalifikuojantis požymis, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte, naikinamas, laikant, kad nuteistasis padarė du atskirus nusikaltimus – nužudė R. K. (BK 129 straipsnio 1 dalis) ir nesunkiai sutrikdė A. M. sveikatą (BK 138 straipsnio 1 dalis).

Dėl bausmės paskyrimo

26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, kad esant nusikalstamų veikų, nurodytų BK 129 straipsnio 1 ar 2 dalyje bei 22 straipsnyje ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte, sutapčiai, vieno žmogaus nužudymas pagal kilusius padarinius kvalifikuojamas kaip baigta veika, tačiau kartu tai yra neatskiriama kaltininko nusikalstamos veikos, kuria jis kėsinasi nužudyti mažiausiai du žmones, dalis, jungiama bendro nusikalstamo sumanymo (siekio). Todėl šiais atvejais veikų sutaptis yra idealioji, o bausmės, paskirtos už šias veikas, turi būti bendrinamos taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas apėmimo būdu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-511/2019).

27. Kaip matyti iš skundžiamo Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 22 d. nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, nuteistajam A. Š. inkriminavęs dvi baigtas nusikalstamas veikas ir vieną nebaigtą nusikaltimą, už nukentėjusiojo R. K. nužudymą (BK 129 straipsnio 1 dalis) paskyrė laisvės atėmimą 11 metų, už pasikėsinimą nužudyti du ar daugiau žmonių (BK 22 straipsnio 1 dalis, 129 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – laisvės atėmimą 8 metams, už narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), neteisėtą įgijimą, be tikslo jas platinti (BK 259 straipsnio 1 dalis) – laisvės atėmimą 1 metams. Klaipėdos apygardos teismas paskirtas bausmes subendrino apėmimo (už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, nustatęs, kad aptariama veika labai skiriasi pagal savo pavojingumą nuo kitų nuteistojo padarytų nusikaltimų) ir dalinio sudėjimo būdu. Nors pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad A. Š. paskirtos bausmės subendrintos vadovaujantis ne tik BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, bet ir to paties straipsnio 5 dalies 1 punktu, iš nuteistajam paskirtos galutinės subendrintos bausmės – 15 metų laisvės atėmimo, spręstina, kad teismas tinkamai neatsižvelgė į bausmės subendrinimo taisyklę, numatytą BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte, pagal kurią idealiosios nusikalstamų veikų sutapties atveju yra taikomas bausmių apėmimas. Teisėjų kolegija, remdamasi kasacinio teismo formuojama praktika, konstatuoja, kad bausmė nuteistajam A. Š. buvo subendrinta netinkamai, t. y. pažeidžiant BK Bendrosios dalies nuostatas. Pirmosios instancijos teismui inkriminavus nuteistajam BK 129 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte bei 259 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1, 2 punktais, griežtesnė bausmė, paskirta už BK 129 straipsnio 1 dalį, apima švelnesnę bausmę, paskirtą už BK 22 straipsnio 1 dalį 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą bei už BK 259 straipsnio 1 dalį, ir prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Taigi, nuteistajam už aptariamas nusikalstamas veikas turėjo būti paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė.

28. Apeliacinės instancijos teisme perkvalifikavus A. Š. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 22 straipsnio 1 dalies 129 straipsnio 2 dalies 5 punkto į BK 138 straipsnio 1 dalį, nuteistajam bausmė yra skiriama ir subendrinama su pirmosios instancijos skirtomis bausmėmis, kurios nėra keičiamos, iš naujo. Už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo (nukentėjusiojo A. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą) padarymą, atsižvelgiant į nuteistąjį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, aptartas skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, įskaitant atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), aplinkybę, kad inkriminuotas nusikalstamas veikas nuteistasis padarė neišnykus ankstesniam teistumui, per pastaruosius penkerius metus net 14 kartų baustam administracine tvarka (3 t., b. l. 78-88), A. Š. parenkama laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgus į tai, kad nuteistasis A. Š. nebuvo abejingas nusikaltimo padariniams – iškvietė nukentėjusiesiems greitąją medicinos pagalbą (2 t., b. l. 114-116), skiriama mažesnė už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmė – 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo.

29. BK 63 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Nagrinėjamoje byloje A. Š. padarė vieną labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje ir du nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 259 straipsnio 1 dalyje. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai nusikalstamos veikos skiriasi per vieną ar kelias kategorijas (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas), laikytina, kad jos labai skiriasi pagal savo pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-474/2010, 2K-70/2011, 2K-162-719/2020, 2K-69-788/2023). Remiantis minėta nuostata, darytina išvada, kad A. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje bei 259 straipsnio 1 dalyje, labai skiriasi pagal pavojingumą. Taigi už minėtas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės turi būti subendrintos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo

30. Nukentėjusiųjų O. D. (nukentėjusiojo R. K. motina) ir A. S. (nukentėjusiojo R. K. sesuo) atstovo advokato Vaclovo Janušausko atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma priteisti iš nuteistojo A. Š. nukentėjusiosios A. S. naudai bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patirtas 500 Eur bylinėjimosi išlaidas. Prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pridėta 2023 m. kovo 20 d. teisinių paslaugų sutartis su O. D. ir A. S., kuria advokatui pavesta surašyti, pasirašyti ir įteikti teismui atsiliepimą į nuteistojo bei jo gynėjos apeliacinį skundą, taip pat pridėtas banko patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, iš kurio matyti, kad A. S. sumokėjo advokatui Vaclovui Janušauskui teisinių paslaugų sutartyje nustatyto dydžio sumą (5 t., b. l. 45-48).

31. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Aptartos nuostatos dėl proceso išlaidų taikytinos ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, atsižvelgiant į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-198-303/2022 ir kt.). Byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėta žodinio proceso tvarka pagal nuteistojo A. Š. ir jo gynėjos advokatės Galinos Korabliovos apeliacinį skundą, kuris šiuo nuosprendžiu atmestas. Atsižvelgusi į tai, taip pat į aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismas nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką, nukreiptą prieš nukentėjusįjį R. K., kvalifikavo tinkamai, teisėjų kolegija priteisia A. S. patirtas atstovavimo išlaidas, kurios išieškotinos iš nuteistojo A. Š., tačiau sumažina jų sumą iki 150 Eur dėl toliau nurodomų priežasčių.

32. Klaipėdos apygardos teismas skundžiamu 2023 m. vasario 22 d. nuosprendžiu iš A. Š. nukentėjusiajai A. S. priteisė 1 000 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų – už nukentėjusiųjų atstovavimą teismo posėdžiuose bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir dokumentų parengimą. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiųjų O. D. ir A. S. atstovas advokatas Vaclovas Janušauskas parengė atsiliepimą į nuteistojo ir jo gynėjos apeliacinį skundą, kurio apimtis – pusantro puslapio. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiųjų atstovas teismo posėdžiuose nedalyvavo. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, taip pat į lakoniškus ir tam tikroje dalyje pasikartojančius paties advokato Vaclovo Janušausko parengto nukentėjusiųjų A. S. ir O. D. civilinio ieškinio motyvus ir atsiliepime į apeliacinį skundą, kuriems parengti nukentėjusiųjų atstovui nereikėjo didelių papildomų laiko ir kitų resursų, be kita ko, susipažįstant su taip pat trumpu (dviejų su puse puslapių) apeliaciniu skundu, teisėjų kolegija, priteisia nukentėjusiajai A. S. iš nuteistojo A. Š. 150 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 328 straipsnio 1, 2 ir 3 punktais,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 22 d. nuosprendį pakeisti:

A. Š. (A. S.) padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte, kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, paskiriant A. Š. (A. S.) 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmės subendrinamos apėmimo būdu, griežčiausiai bausmei – 11 metų laisvės atėmimo apimant švelnesnes bausmes ir paskirti A. Š. (A. S.) galutinę subendrintą 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmę.

Išieškoti iš A. Š. (A. S.) nukentėjusiosios A. S. naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas 150 (šimto penkiasdešimties) Eur išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Jolanta ČepukėnienėEvaldas GražysEvaldas Pašilis