Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Kristinos Kakurinės ir Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams O. D., A. S. ir jų atstovui advokatui Vaclovui Janušauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), rusas, Rusijos Federacijos pilietis, turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, nevedęs, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2008-10-06 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 258 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto bausme;

2) 2011-02-04 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams;

3) 2012-08-13 pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 20 parų arešto bausme;

4) 2018-10-31 pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 20 parų arešto bausme;

5) 2018-12-11 pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 30 parų arešto bausme;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 259 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

A. S. nužudė žmogų ir pasikėsino nužudyti du žmones, o būtent: jis 2022-05-13, apie 20 val. 47 min., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei narkotinių medžiagų, supykęs, kad R. K. ir A. M. visą vakarą jį erzino dėl perdavimo policijai dėl turimų narkotikų, ne mažiau kaip du kartus dūrė peiliu R. K. į žastą, krūtinę, dėl to jam buvo padaryta pjautinė žaizda dešiniame žaste, durtinė–pjautinė dešinės krūtinės pusės žaizda su pilvaplėvės, kepenų, diafragmos, krūtinplėvės, dešinio plaučio apatinės skilties, tarpšonkaulinių raumenų pažeidimais, IX šonkaulio lūžiu dešinėje, taikomplikavosi pneumotoraksu dešinėje, ūminiu kraujavimu į dešinę krūtinplėvės ir pilvaplėvės ertmes, hemoraginiu šoku, ūminiu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu, dėl patirtų sužalojimų R. K. 2022-05-14 mirė Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Po R. K. sužalojimo pasikėsino nužudyti A. M. ir ne mažiau kaip du kartus dūrė pastarajam į plaštaką ir krūtinę, dėl to pastarajam buvo padaryti paviršiniai odos įpjovimai kairėje plaštakoje, durtinė–pjautinė žaizda krūtinės kairiame šoniniame paviršiuje su raumenų pažeidimu, bet A. S. nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes A. M. jam pasipriešino ir pabėgo iš buto ir taip savo veiksmais sutrukdė įvykdyti A. S. nusikalstamą ketinimą.

Be to, A. S. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku neteisėtai įgijo narkotinę medžiagą – kanapių (antžeminių dalių), kurią, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė iki 2022-05-13 buto virtuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), kai atliekant kratą bute buvo rasta ir paimta narkotinė medžiaga – 13,251 g kanapių (antžeminės dalys).

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis A. S. kaltu prisipažino ir parodė, kad jokios tyčios nužudyti savo draugus neturėjo, anksčiau tarp jų nebuvo jokių konfliktų. Iš pradžių visi sėdėjo virtuvėje, R. ir A. jį erzino, tai kasdienybė. Jis laikė peilį, nes pjaustė užkandą. Pašoko A. ir norėjo čiupti už peilio, jis sukosi ir tuo tarpu A. smogė jam į ranką ir taip jis perdūrė R. kartu su A.. Tuo metu trise buvo išgėrę pusę butelio brendžio. Jis rūkė kanapes, jautėsi normaliai, nesijautė labai apsvaigęs. Netyčia sužalojo žmones, nes, jei A. nebūtų trenkęs jam į ranką, viskas būtų gerai. A. jam trenkė į alkūnę. Kaip kitą asmenį sužalojo, neprisimena. Jis bėgo, kur jam kliuvo, negali pasakyti. Jis nesmūgiavo R.. A. griebė, įvyko smūgis, perskrodė R.. Peilis buvo jo rankoje. R. perskrodė krūtinės srityje po žastu. Po to R. stovėjo, tada A. puolė lauk. Kaip A. buvo sužalotas, jis nežino. A. parkrito, R. jį pakėlė ir jie abu išėjo. Jis telefonu iškvietė pagalbą, nuėjo pas R. ir pasakė, kad atvažiuoja pagalba. Nežino, kas gali patvirtinti jo žodžius. Kanapes bute rado, galėjo būti 13,251 g.

Apklausiamas kaip įtariamasis 2022-05-14 A. S. parodė, kad dėl nesunkaus A. M. sveikatos sutrikdymo ir R. K. nužudymo prisipažįsta visiškai. Su R. buvo pažįstami ir draugai apie 20 metų, sutarė gerai, nuolat palaikė bendravimą, nebuvo piktuoju, kartu leisdavo laiką ir panašiai. Su A. M. pažįstami apie 10 metų, bendravimas draugiškas, nebuvo piktuoju. Jis nuolat gyvena (duomenys neskelbtini). Šis butas bendrabutyje priklauso broliui V. S., tačiau šiame bute gyvena visą laiką, tai yra apie 30 metų. Gyvenant šiame bendrabutyje, po kurio laiko apsigyveno ir draugai A. ir R.. R. gyveno adresu (duomenys neskelbtini), o A. (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) bute, tiksliai nepamena. Jo butas antrame aukšte, A. – trečiame, o R. penktame aukšte. 2022-05-13, apie 18 val., pas jį pirmas atėjo R., o A. į svečius atėjo už kokio pusvalandžio. Iki kol į butą atėjo draugai, jis buvo išgėręs vieną butelį 0,5 l talpos alaus, 5 laipsnių stiprumo, apsvaigęs nesijautė. Taip pat iki ateinant draugams jis buvo parūkęs kanapių suktinę. Dėl vartotų alkoholio ir rūkytos kanapės jautėsi normaliai, nesijautė labai apsvaigęs. Pas jį atėjęs A. atsinešė brendžio 1 l talpos butelį. Bute jie visą vakarą buvo tik trys, jokie kiti pašaliniai žmonės pas jį bute nebuvo atėję ir niekas nesilankė. Brendį pradėjo gerti visi trys. Bendravo, viskas buvo normaliai, juokavo, ėjo parūkyti buto virtuvėje – jis rūkė kanapių suktinę, R. – paprastas cigaretes, ką A., neatsimena. R. ir A. pas jį atėjo turbūt blaivūs. Paskui R. su A. pradėjo jį erzinti, kad perduos policijai dėl turimos žolės, tai yra narkotikų, anksčiau jie taip neerzindavo. Jam tai nepatiko, jog R. ir A. taip elgiasi, jog erzina, jiems liepė liautis erzinti. Jie sėdėjo buto kambaryje, kur gėrė A. atneštą brendį. Brendžio buvo išgėrę gal apie pusę butelio, todėl nė vienas nebuvo apsvaigęs taip, jog nieko nesuprastų, visi puikiai orientavosi aplinkoje. Pamena, jog visi trys nuėjo į buto virtuvę, kur rūkė. Paskui, nežino dėl ko ir kaip, bet greičiausiai dėl to, kad R. su A. visą vakarą erzino dėl perdavimo policijai dėl turimų narkotikų, kažkas įvyko virtuvėje, nes tuo momentu kažkaip viskas aptemo galvoje ir kas bei kaip tiksliai įvyko, to momento, kada buvo sužaloti R. ir A., neprisimena. Tada kaip ir atsipeikėjęs, pamatė aplinkui virtuvėje ant žemės kraujo, kažkokio peilio neužfiksavo, nes jautėsi kaip nesavas. Suprato, jog kažkas įvyko, bet dėl pasimetimo nesuprato, kas įvyko, nes R. ir A. bute jau nebuvo. Pradėjo iš savo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambinti 112, tačiau ką kalbėjo paskambinęs, neprisimena. Po to bėgo į penktą aukštą, kur gyvena R., bet neįėjęs į jo butą, grįžo atgal į savo butą. Pas A. į butą nėjo pažiūrėti, kur jis yra. Neradęs R. ir A., buvo savo bute. Kada visas tas įvykis įvyko, negali pasakyti. Būnant vakaro metu visiems trims bute, tarp jų muštynių nebuvo. Nežino, ar jis galėjo kuriam nors draugui suduoti kokį smūgį ranka dėl to, kad jį erzino, nepamena. Vakaro metu buvo apsirengęs, taip kaip ir sulaikė policijos pareigūnai bei pristatė į areštinę, tai yra buvo apsirengęs tamsiai mėlynu megztiniu, mėlynos spalvos džinsais, kurie sutepti greičiausiai krauju, buvo be batų. Vakaro metu R. ir A. jis sakė, kad baigtų erzinti, o jie nesiliovė erzindami, o po to atsitiko tai, kas nurodyta įtarime. Pamena, jog R. buvo apsirengęs geltonos spalvos megztiniu, kelnių nefiksavo, o A. apsirengimo nepamena, arba pilkai, arba mėlynai. Paaiškino, kad jis neturi atminties sutrikimų, tačiau galbūt dėl to, kas įvyko ir ką greičiausiai jis padarė, užsiblokavo sąmonė, dėl ko negali tiksliai nurodyti R. ir A. sužalojimo aplinkybių. Negali pasakyti, kur ir kiek kartų dūrė A. ir R., nežino, kaip jie išbėgo iš jo buto. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, jam labai gaila, kad mirė R., jis geras žmogus buvo. Išvis negali pasakyti, kodėl taip padarė, nes tikrai nebuvo priežasties sužaloti R. ir A.. Neturėjo tikslo ar išankstinio nusistatymo sužaloti ar tuo labiau nužudyti R. ar A.. Po to, kai atsipeikėjo, kai bėgo į R. butą, niekur negirdėjo nei R., nei A. riksmų ar pagalbos prašymų, dėl to grįžo atgal į savo butą. Pas R. bėgo, nes norėjo įtikinti, negi tikrai kažką padarė, norėjo suteikti pagalbą, todėl ir pats skambino 112 pranešdamas apie įvykį (t. 3, b. l. 134–138).

Apklausiamas kaip įtariamasis 2022-10-26 A. S. parodė analogiškai kaip ir apklausiamas 2022-05-14, t. y. parodė, kad visi trys nuėjo į buto virtuvę, kur rūkė. Paskui nežino, dėl ko ir kaip, bet greičiausiai dėl to, kad A. visą vakarą erzino dėl perdavimo policijai dėl turimų narkotikų, kažkas įvyko virtuvėje, nes tuo momentu kažkaip viskas aptemo galvoje ir kas bei kaip tiksliai įvyko tas momentas, kada buvo sužaloti R. ir A., neprisimena. Tada kaip ir atsipeikėjęs, pamatė aplinkui virtuvėje ant žemės kraujo, kažkokio peilio neužfiksavo, nes jautėsi kaip ne savas. Suprato, jog kažkas įvyko, bet dėl pasimetimo nesuprato, kas įvyko, nes R. ir A. bute jau nebuvo (t. 4, b. l. 28–32).

Iš Tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad Klaipėdos apskrities VPK 2022-05-13 20 val. 47 min. gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), name yra sužalotas asmuo. Atvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) bute rasti sužaloti (su durtinėmis žaizdomis) du asmenys: R. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bute sulaikytas įtariamasis A. S., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 1).

Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), kur buvo sužaloti nukentėjusysis R. K. ir nukentėjusysis A. M.. Fiksuota kraujo takas bendrame koridoriuje, buto virtuvėje matyti raudonos spalvos dėmės, paimti mėginiai, virtuvėje nuo skalbimo mašinos paimtas peilis su raudonomis dėmėmis ant geležtės (t. 1, b. l. 47–61).

Iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelių matyti, kad A. M. sužeistas peiliu į kairį šoną, R. K. padaryta durtinė žaizda kepenų srityje (t. 2, b. l. 124–128).

Pjautinė žaizda dešiniame žaste padaryta paveikus aštriu, duriančių pjaunančių savybių turinčiu, įrankiu, vienu trauminiu poveikiu, kvalifikuojama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

R. K. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,42 prom. promilės etilo alkoholio. Remiantis VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, R. K. kraujo serume nustatyta 3,20 prom. etanolio koncentracija. R. K. lavono kraujyje rasta 0,397 mg/l ketamino, 0,086 mg/1 norketamino, 0,440 mg/1 laudanozino (atrakurio metabolinas), pėdsakų ketoprofeno.

Konstatuota, kad atsižvelgiant į tai, kad R. K. nustatyto durtinio-pjautinio pilvo ir krūtinės sužalojimo dešinėje lokalizacija – šoninis krūtinės paviršius (IX tarpšonkauliniame tarpe, ties vidurine pažasties linija) neatitinka tyrimui pateiktame vaizdo įraše A. S. parodytos sužalojimo padarymo lokalizacijos – pilvo / krūtinės priekinis paviršius; į tai, kad remiantis A. S. parodyto durtinio-pjautinio pilvo ir krūtinės sužalojimo padarymo būdu, nėra galimybės paaiškinti, kokiu būdu buvo padaryta pjautinė žaizda R. K. dešiniame žaste, mažai tikėtina, kad R. K. nustatyti sužalojimai, nurodyti specialisto 2.1 punkte, buvo padaryti A. S. parodymų patikrinimo vietoje nurodytu būdu (t. 2, b. l. 142–146).

Paviršiniai odos įpjovimai kairėje plaštakoje padaryti paveikus kietu, duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu (-ais), kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 2, b. l. 166–167).

Rašytine medžiaga dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti nustatyta:

Iš 2022-05-14 įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu apklausto A. S. parodymų matyti, kad policijos pareigūnai 2022-05-13, apie 21.45 val., jo bute, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje ant spintelės atrado ir paėmė jam priklausantį baltos spalvos metalinį indelį su kanapėmis. Prieš maždaug savaitę jis kanapių prisiskynė laukuose už Klaipėdos važiuojant link Skuodo, tikslesnės vietos nurodyti negali. Narkotines medžiagas iki sulaikymo dienos laikė namuose savo reikmėms, jų neplatino. Paskutinį kartą narkotines medžiagas vartojo 2022-05-13, kai ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę šlapimo mėginio paėmimui dėl narkotinių medžiagų nustatymo. Narkotines medžiagas vartojo jau ir prieš tai, yra baustas už narkotinių medžiagų vartojimą (t. 3, b. l. 108–111).

Iš 2022-06-01 Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tirti pateiktame pakete Nr. (duomenys neskelbtini) esanti augalinės kilmės medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 13,251 g, tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 8,1 proc.

Ant pakete Nr. (duomenys neskelbtini) pateikto plastmasinio butelio ir folijos paviršiaus nustatyti psichotropinės medžiagos – tetrahidrokanabinolio – pėdsakai (t. 3, b. l. 5–8).

Iš Įtariamojo laikino sulaikymo protokolo matyti, kad A. S. sulaikytas 2022-05-13 20 val. 55 min. bute, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 157).

Iš VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės pateiktų laboratorinių tyrimų matyti, kad ištyrus A. S. šlapimą, paimtą 2022-05-13 23 val. 32 min., nustatyta teigiamas rezultatas dėl kanabinoidų / marihuanos(THC) ir metadono (MTD) (t. 3, b. l. 168).

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu.

Teismas A. S. parodymus, kad jis netyčia peiliu sužalojo savo draugus R. K. ir A. M. bei teisme jo nurodytą R. K. sužalojimo mechanizmą, kad A. smogė jam į ranką (alkūnę) ir taip jis perdūrė R. kartu su A., vertina kaip jo gynybos versiją ir juos atmeta, nes jie paneigti byloje ištirtais įrodymais. Kaip matyti, paties A. S. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nebuvo nuoseklūs, nes apklausiamas pirmą kartą kaip įtariamasis jis parodė, kad to momento, kaip buvo sužaloti R. ir A., neprisimena, ir jis bėgo į R. butą jo ieškoti, nes norėjo įsitikinti, ar tikrai kažką padarė. Analogiškai parodė ir vėliau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Parodymų patikrinimo metu A. S. parodymus pakeitė ir ant manekeno parodė, kad dešinėje rankoje laikė peilį, kai jį apsikabino R., o atsistojęs A. traukė jį nuo R. ir, sugriebęs jam už rankos, kurioje laikė peilį, norėjo prabėgti pro juos, ir tuo momentu A. S. peiliu smūgiavo vieną kartą R. į dešinę pilvo pusę, po to jis parkrito. Tada A. pakėlė R. ir jie abu išbėgo iš buto. Kaip sužalojo A. M., A. S. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepasakė, teigdamas, jog nežino. Pažymėtina, jog teisme jis parodė, kad, kai A. parkrito, R. jį pakėlė ir jie abu išėjo. Šie kaltinamojo parodymai paneigti liudytojų I. I., K. Ž. parodymais, kad pirmas sužalotas į bendro naudojimo virtuvę 5 aukšte atėjo R., o po 5–10 min. atėjo sužalotas A., ir šios aplinkybės analogiškos A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotiems ir teisme perskaitytiems parodymams. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo A. M. apklausoje nurodytoms jo ir R. K. sužalojimo aplinkybėms, kadangi tai atitinka objektyviai nukentėjusiųjų kūnuose nustatytų sužalojimų dislokaciją bei padarymo būdą. A. S. parodymus, kad jis nesmūgiavo R. K., kad A. griebė jam už rankos ir jis taip R. perskrodė krūtinės srityje po žastu, paneigė teismo ekspertas R. D., kuris apklaustas teisiamajame posėdyje nurodė, kad mosuojant peiliu gali būti padaryti pjautiniai sužalojimai, o R. K. buvo padarytas dešinės pusės krūtinės ir pilvo durtinis-pjautinis sužalojimas su krūtinplėvės dešinės ertmės ir pilvaplėvės organų sužalojimais ir turėjo būti jėga, nes peilis R. K. sulaužė 9 šonkaulį. Teismo specialisto išvadoje nurodyta, kad durtinės-pjautinės žaizdos krūtinės dešinėje kanalo kryptis – iš priekio į užpakalį, iš dešinės į kairę, apytikslis žaizdos kanalo ilgis – 20 cm. Taip pat konstatuota, kad R. K. nustatyto durtinio-pjautinio pilvo ir krūtinės sužalojimo dešinėje lokalizacija – šoninis krūtinės paviršius (IX tarpšonkauliniame tarpe, ties vidurine pažasties linija) neatitinka tyrimui pateiktame vaizdo įraše A. S. parodytos sužalojimo padarymo lokalizacijos – pilvo / krūtinės priekinis paviršius. Be to, nustatyta, kad, be pagrindinės žaizdos, – durtinio-pjautinio pilvo ir krūtinės sužalojimo, sukėlusio R. K. mirtį, jam buvo padaryta ir pjautinė žaizda dešiniame žaste. Taigi R. K. skirtingose kūno vietose buvo padaryti du sužalojimai, todėl teismas kritiškai vertina anksčiau aptartus kaltinamojo parodymus. Atlikus DNR tyrimą, ant įvykio vietoje rasto ir paimto peilio geležtės išskirtas DNR profilis sutampa su R. K. DNR profiliu, o ant peilio rankenos nustatytas A. S. DNR profilis. Taigi byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad R. K. dviem smūgiais buvo padaryti du durtiniai-pjautiniai sužalojimai peiliu, rastu ir paimtu A. S. namuose.

Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma įrodyta, kad kaltinamasis A. S. nužudė R. K., nes tarp jo padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Nustatyta, kad R. K. mirė nuo durtinio-pjautinio pilvo ir krūtinės sužalojimo. A. S., stipriai smogdamas peiliu į gyvybiškai svarbų organą, kai žaizdos kanalo ilgis – 20 cm, padarant durtinę-pjautinę dešinės krūtinės pusės žaizdą su pilvaplėvės, kepenų, diafragmos, krūtinplėvės, dešinio plaučio apatinės skilties, tarpšonkaulinių raumenų pažeidimais, IX šonkaulio lūžiu dešinėje, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, suprato, kad tokiais veiksmais gali tyčia atimti žmogaus gyvybę, ir veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo A. S. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Nors kaltinamasis A. S. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nenurodė, kaip sužalojo A. M., tačiau iš jo parodymų matyti, kad jis dalį kaltės dėl R. K. nužudymo siekia perkelti nukentėjusiajam A. M., teigdamas, kad A. M. pirmas norėjo iš jo atimti peilį, ir būtent dėl to jis peiliu sužalojo R. K.. Šie A. S. parodymai paneigti anksčiau aptartais įrodymais. Specialistas R. D. teisme parodė, kad A. M. buvo padaryta durtinė-pjautinė žaizda krūtinės kairiame šoniniame paviršiuje ir įpjovimai kairėje plaštakoje, todėl sunku įsivaizduoti tokią situaciją, kad sužalojimai padaryti vienu dūriu. Specialisto išvadoje konstatuota, kad A. M. padaryta durtinė-pjautinė žaizda krūtinės kairiame šoniniame paviršiuje pažeidžiant raumenis ir paviršiniai odos įpjovimai kairėje plaštakoje. Tai atitinka A. M. nurodytas jo sužalojimo aplinkybes. Iš liudytojos I. G. parodymų matyti, kad A. S. suvokė savo veiksmų pasekmes, jai pasakydamas: „Jums ten geriau neiti. Ten daug kraujo ir du lavonai“.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 ,,Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 16 punkto 1 dalyje išaiškinta, kad nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, kai kaltininkas nužudo bent du asmenis vienu metu, veikdamas tiesiogine ar netiesiogine tyčia atskirų nukentėjusiųjų atžvilgiu. Šio punkto 2 dalyje nurodyta, kad vieno žmogaus nužudymas ir rengimasis ar pasikėsinimas nužudyti kitą, kai yra sumanymas nužudyti du asmenis, kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 1 ar 2 dalį ir 21 ar 22 straipsnius ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą.

Įvertinęs bylos aplinkybių visumą teismas mano, kad A. S. nusikalstamų veiksmų paskatos buvo kilęs pyktis dėl to, kad R. K. ir A. M. jį erzino perduosią policijai dėl turimų narkotikų, jis veikė tiesiogine tyčia, kai pasikėsino nužudyti A. M., todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą.

Kaltinamasis A. S. dėl kaltinimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį kaltu prisipažino, jo kaltė įrodyta įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada. Įrodymai abejonių nekelia ir teismas jais tiki. Nustatyta, kad 2022-05-13 A. S. bute paimtame baltos spalvos indelyje buvo narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 13,251 g, tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 8,1 proc.

Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ kanapės (antžeminės dalys) yra narkotinė medžiaga, ji įtraukta į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, I sąrašą. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas (toliau – Rekomendacijos) kanapių (ir jų dalių) nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 5 g, didelis kiekis – daugiau kaip 500 g, labai didelis kiekis – daugiau kaip 2 500 g.

Iš kaltinamojo A. S. parodymų matyti, kad jis savo reikmėms patenkinti neteisėtai įgijo ir laikė uždraustas narkotines medžiagas, jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai ir kiti klausimai

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro bendrą bausmės paskirtį, kuria siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kaltinant pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, nenustatyta. Nors kaltinamasis kaltu prisipažino, tačiau pagal jo parodymų turinį kaltės pripažinimas vertinamas kaip deklaratyvus, padarytas tik siekiant palengvinti gresiančią griežtą atsakomybę už padarytus labai sunkius nusikaltimus. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų. Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kaltinant pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, pripažintina tai, kad jis iš karto prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir gailisi.

Kaltinamasis A. S. teistas, teistumas neišnykęs, iš byloje pateikto Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad per šį laikotarpį baustas 14 kartų, iš jų už girto pasirodymą viešoje vietoje, pareigūnų nurodymų nevykdymą, nesilaikymą alkoholio pardavimo taisyklių parduotuvėse, vairavimą keturratės priemonės be teisės vairuoti, nuobaudos galioja (t. 3, b. l. 78–88), nedirbo.

Kaltinamasis A. S. padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, ir pasikėsino nužudyti kitą žmogų, jis charakterizuojamas neigiamai, kaip alkoholį ir narkotikus vartojantis asmuo, todėl, atsižvelgiant į jo asmenybę, padarytų nusikaltimų sunkumą, jam pagal BK 129 straipsnio 1 dalį skirtina straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis – laisvės atėmimas vienuolikai metų.

BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo aštuonerių iki dvidešimties metų, tačiau ši veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, todėl kaltinamajam A. S. skirtina aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė, laikant, kad tokia bausmė neprieštarauja teisingumo principui ir užtikrins BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą.

Atsižvelgiant į anksčiau aptartas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes bei tai, kad yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, A. S. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį skirtina vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Ši padaryta nusikalstama veika labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, todėl taikomas bausmių apėmimas bendrinant su bausme, paskirta už labai sunkių nusikalstamų veikų padarymą.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti: biologinis (lietimo) pėdsakas, pakuotė Nr. (duomenys neskelbtini); biologinis (kraujo) pėdsakas, pakuotė Nr. (duomenys neskelbtini); biologinis (kraujo) pėdsakas, pakuotė Nr. (duomenys neskelbtini); biologinis (kraujo) pėdsakas, pakuotė Nr. (duomenys neskelbtini); peilis, pakuotė Nr. (duomenys neskelbtini); daktiloskopinė plokštelė, supakuota į pakuotę Nr. (duomenys neskelbtini); metalinis indas, įdėtas į paketą Nr. (duomenys neskelbtini); 1 litro talpos plastikinis butelis „Euro“, įdėtas į paketą Nr. (duomenys neskelbtini). A. S. drabužiai: mėlynos spalvos džinsinės kelnės, mėlynos spalvos megztinis, kojinės. A. S. DNR – seilių pavyzdžiai. R. K. abiejų rankų pirštų nagai su panagių turiniu (2 vokai). R. K. kraujo pavyzdys (1vokas). R. K. kelnės, supakuotos į pakuotę. A. M. drabužiai: raudonos spalvos marškinėliai, mėlynos spalvos džinsai su odiniu diržu, pilkos spalvos megztinis su gobtuvu. Vokas su 6 vnt. raktų, paketas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomi Klaipėdos apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus daiktinių įrodymų sandėlyje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Vokas su DVD laikmena, saugoma prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė prašymą iš A. S. valstybei priteisti 373,34 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro gynėjos advokatės Galinos Korobliovos, gynusios kaltinamąjį teisminio proceso metu, darbo užmokestis.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Nagrinėjamu atveju gynėjas buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu. Nustatyta, kad iki sulaikymo A. S. nedirbo, jis sulaikytas nuo 2022-05-13, taigi jo turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, dėl to iš A. S. valstybei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Dėl civilinių ieškinių

Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pateikė 5 427,15 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 40–41). Ieškinio dydis grindžiamas gydymo paslaugų išrašu apie suteiktų A. M. ir R. K. gydymo paslaugų pobūdį ir kainą (t. 2, b. l. 42–43).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnyje numatyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatos patvirtina, kad Valstybinė ligonių kasa yra tinkama ieškovė. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, jog A. S. kaltas dėl R. K. nužudymo ir nesunkaus A. M. sveikatos sutrikdymo, todėl jam taikytina deliktinė civilinė atsakomybė. Nukentėjusiųjų gydymo išlaidos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui sudaro 5 427,15 Eur, todėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkinamas visiškai, išieškant iš kaltinamojo A. S. šią sumą Klaipėdos teritorinei ligonių kasai.

Nukentėjusiosios O. D. ir A. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo. O. D. prašo priteisti iš kaltinamojo A. S. 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, A. S. – 7 3458,35 Eur turtinei žalai atlyginti ir 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 172–173). Turtinei žalai pagrįsti pateikti dokumentai: UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaita faktūra dėl paminklo – 5 750 Eur, Sąskaita faktūra už duobės kasimą – 220 Eur, Pinigų priėmimo kvitas už portretą – 20 Eur, Prekių (paslaugų pirkimo–pardavimo kvitas už salę, karsto papuošimą –190 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaita faktūra už laidojimo paslaugas – 1 168,35 Eur, iš viso 7 348,35 Eur. Pateikti mokėjimo dokumentai patvirtina, kad A. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 5 750 Eur už paminklą, 220 Eur už duobės kasimą (t. 4, b. l. 151–156).

BPK 115 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta.

Teismas pripažįsta, kad pateikti dokumentai, patvirtinantys žuvusiojo R. K. laidojimo išlaidų sumas, išleistas laidojimo paslaugoms, duobės kasimui, paminklo ir kapavietės sutvarkymui atitinka įprastines tokio pobūdžio išlaidas. Nustatyta, kad turtinė žala dėl nusikaltimo padarymo sudaro 7 348,35 Eur sumą. Turtinė žala padaryta nusikaltimu. Už neteisėtais veiksmais padarytą žalą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalį, 6.248 straipsnį atsako kaltas asmuo, todėl nukentėjusiosios A. S. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos pagrįstas ir turi būti patenkintas. A. S. parodė, kad gavo laidojimo pašalpą, todėl turtinės žalos atlyginimo suma mažinama vienkartinės laidojimo pašalpos suma, t. y. 392 Eur suma. Iš kaltinamojo A. S. priteistina 6 956,35 Eur turtinei žalai atlyginti.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra kompensacinė: ja siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusius negatyvius padarinius. Kadangi neteisėto gyvybės atėmimo atveju neturtinė žala kompensuojama ne nusikaltimo aukai, o netiesiogiai nuo neteisėtos veikos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, dėl to būtina tinkamai įvertinti ieškovo bei nukentėjusiojo (iki mirties) tarpusavio ryšio pobūdį, kokybę, nuoširdumą, pastovumą, juos apibūdinantį giminystės laipsnį, bendro gyvenimo trukmę, taip pat kitas reikšmingas aplinkybes.

Nukentėjusiosios O. D. ir A. S. ieškinyje nurodė, kad jos neteko paties brangiausio gyvenime žmogaus: sūnaus ir brolio, su kuriuo tiek mama, tiek sesuo artimai bendravo, buvo glaudžiai susiję giminystės ryšiais, buvo labai artimi vieni kitiems. Nukentėjusioji O. D. teisme parodė, kad dėl sūnaus netekties pašlijo jos sveikata, dėl to gydosi Anglijoje. Jai skaudu, kad be tėvo liko mažametė dukra. Nukentėjusioji A. S. teisme parodė, kad su broliu kalbėdavosi telefonu, paskutinį kartą bendravo gegužės 7 dieną, nuolat jam siūlė pagalbą, žadėjo padėti auginti dukrą, norėjo, kad brolis atvažiuotų gyventi į Angliją, pakeistų gyvenimo būdą, bet jis to nenorėjo. Išgyvena dėl brolio netekties, nes liko viena, jai vienai dabar reikės rūpintis mama.

Teismas sutinka, kad dėl kaltinamojo A. S. padaryto tyčinio labai sunkaus nusikaltimo nukentėjusioji O. D. dėl sūnaus žūties, o nukentėjusioji A. S. dėl brolio žūties patyrė skaudžių emocinių išgyvenimų, dvasinį sukrėtimą, todėl pripažįsta, kad neturtinė žala nukentėjusiosioms buvo padaryta ir jos turi teisę į šios žalos atlyginimą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas vertina tai, kad pagal nukentėjusiųjų O. D. ir A. S. parodymus teisme nėra pagrindo nukentėjusiųjų ir nužudytojo santykių laikyti labai artimais, kadangi jie gyveno atskirai, jų bendravimas buvo labiau epizodinis nei pastovus. Taip pat atsižvelgia į nusikaltimo pasekmes, nusikaltimu pažeistą vertybę, jos reikšmingumą – atimta žmogaus gyvybė, asmens kaltę, veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį – padarytas labai sunkus tyčinis nusikaltimas, kaltinamojo amžių, turtinę padėtį – nedirbo, į teismų praktiką analogiškose bylose, į teisingumo ir protingumo principus, ir daro išvadą, kad nukentėjusiosioms atlygintina po 10 000 Eur neturtinės žalos, priteisiant iš kaltinamojo A. S..

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pagal susitarimą nukentėjusiosioms D. D. ir A. S. atstovavo advokatas Vaclovas Janušauskas. Iš į bylą pateikto 2022-05-25 Pinigų priėmimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. S. už atstovavimą ir dokumentų surašymą advokatui Vaclovui Janušauskui sumokėjo vieną tūkstantį eurų (t. 4, b. l. 157). Šios išlaidos, nesant pagrindo jų mažinti, pripažintinos proceso išlaidomis, išieškant jas iš kaltinamojo A. S..

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnio 6 dalies pagrindu iki priteistų civilinių ieškinių visiško įvykdymo pratęstinas A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas turtui: banko sąskaitai AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir banko sąskaitai AB Šiaulių banko Klaipėdos filiale Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant valdyti, naudoti ir disponuoti sąskaitoje esančiomis ir ateityje įskaitytomis piniginėmis lėšomis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 302–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. S. (A. S.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 129 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte, BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmes:

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą – laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams,

pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirti A. S. galutinę subendrintą 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kardomąją priemonę – suėmimą – A. S. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaityti į bausmės laiką sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, kodas (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. S. 5 427,15 (penkis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt septynis eurus 15 centų) gydymo išlaidų, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusiųjų O. D. ir A. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš A. S. A. S. 6 956,35 (šešis tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt šešis eurus 35 centus) turtinei ir 10 000 (dešimt tūkstančių) Eur neturtinei žalai atlyginti. Priteisti iš A. S. O. D. 10 000 (dešimt tūkstančių) Eur neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo A. S. A. S. 1 000 (vieną tūkstantį) Eur advokato pagalbos išlaidų.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl 373,34 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. S. netenkinti.

BPK 151 straipsnio 6 dalies pagrindu iki priteistų civilinių ieškinių visiško įvykdymo pratęsti A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą turtui: banko sąskaitai AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir banko sąskaitai AB Šiaulių banko Klaipėdos filiale Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant valdyti, naudoti ir disponuoti sąskaitoje esančiomis ir ateityje įskaitytomis piniginėmis lėšomis.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: biologinis (lietimo) pėdsakas, pakuotė Nr. (duomenys neskelbtini); biologinis (kraujo) pėdsakas, pakuotė Nr. (duomenys neskelbtini); biologinis (kraujo) pėdsakas, pakuotė Nr. (duomenys neskelbtini); biologinis (kraujo) pėdsakas, pakuotė Nr. (duomenys neskelbtini); peilis, pakuotė Nr. (duomenys neskelbtini); daktiloskopinė plokštelė, supakuota į pakuotę Nr. (duomenys neskelbtini); metalinis indas, įdėtas į paketą Nr. (duomenys neskelbtini); 1 litro talpos plastikinis butelis „Euro“, įdėtas į paketą Nr. (duomenys neskelbtini). A. S. drabužiai: mėlynos spalvos džinsinės kelnės, mėlynos spalvos megztinis, kojinės. A. S. DNR – seilių pavyzdžiai. R. K. abiejų rankų pirštų nagai su panagių turiniu (2 vokai). R. K. kraujo pavyzdys (1vokas). R. K. kelnės, supakuotos į pakuotę. A. M. drabužiai: raudonos spalvos marškinėliai, mėlynos spalvos džinsai su odiniu diržu, pilkos spalvos megztinis su gobtuvu. Vokas su 6 vnt. raktų, paketas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus Klaipėdos apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus daiktinių įrodymų sandėlyje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Voką su DVD laikmena, saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimto nuteistojo nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.