Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.7.; 2.1.3.4.; 2.1.3.6.; 2.1.6.2.; 2.4.2.2.; 3.2.6.5.

2020 m. lapkričio 3 d.

dalyvaujant ieškovo UAB „SKR Baltic“ atstovams vadovui Sauliui Skrebei, advokatui Kristijonui Paliučiui,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Olegui Kalužinui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „SKR Baltic“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl teisės parduoti statinius be žemės sklypo savininko sutikimo pripažinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, S. D., J. J., V. K., A. R., E. V., V. Š., E. R., A. Š., I. Š., R. L., J. N., T. M., A. D., E. R., J. R., J. M., E. M., J. Š., Z. P., M. Ž., D. V., R. N., B. N., J. N., M. Z., K. K., A. T., G. Č., L. C., J. V. (J. V.), K. S., M. P., P. V. (P. V.), P. S. (P.S.), B. L., V. R., K. S. (K. S.), T. R., M. K., L. M., T. Š..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti jai teisę be atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimo perleisti jai nuosavybės teise priklausančius statinius, esančius (duomenys neskelbtini): pagalbinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatą garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); budinčio pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamąjį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pagalbinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); paslaugų paskirties pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); paslaugų paskirties pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); prekybos paskirties pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); prekybos paskirties pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); prekybos paskirties pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); prekybos paskirties pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); prekybos paskirties pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); prekybos paskirties pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); prekybos paskirties pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); prekybos paskirties pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); prekybos paskirties pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); prekybos paskirties pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); prekybos paskirties pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); prekybos paskirties pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); prekybos centrą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); transformatorinę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); transformatorinę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); šiltnamį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); šiltnamį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatą koridorių-praėjimą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamąjį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamąjį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamąjį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamąjį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamąjį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamąjį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamąjį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamąjį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamąjį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamąjį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamąjį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamąjį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamąjį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamąjį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); šiltnamį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); šiltnamį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); šiltnamį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); šiltnamį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); šiltnamį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); šiltnamį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); šiltnamį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); šiltnamį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); šiltnamį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); šiltnamį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius – koridorių, praėjimą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius – kolonėlę su kuro rezervuarais (2 vnt.), automobilių aikštelę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); kiemo statinius, tvorą t9, t10, t11, vartelius t4, vartus t7, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pagalbinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); aikštelę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); aikštelę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); aikštelę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); aikštelę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); aikštelę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); aikštelę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); aikštelę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); stoginę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); stoginę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); stoginę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); stoginę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); stoginę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); stoginę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); stoginę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); vandentiekio tinklus – vandentiekio įvadą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso statiniai, esantys valstybiniame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), kurį patikėjimo teise valdo atsakovė. Ieškovei žemės sklypas buvo išnuomotas terminuotos (terminas 50 metų) 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties ir 2012 m. liepos 30 d. susitarimo pagrindu, tačiau Generalinės prokuratūros prokuroras pateikė ieškinį atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „SKR Baltic“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl 2012 m. liepos 30 d. susitarimo (valstybinės žemės sklypo nuomos) pripažinimo negaliojančiu ir statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo. Dėl besitęsiančio teisminio proceso ir byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovės veikla faktiškai sustojo, bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais, yra nepajėgi sulaukti būsimo teisminio nagrinėjimo pabaigos ir projekto užbaigimo. Ieškovė surado jai priklausančių statinių pirkėją ir norėjo sudaryti jai priklausančių statinių pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau to negalėjo padaryti dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.394 straipsnio 3 dalyje nustatyto draudimo parduoti nekilnojamąjį daiktą be žemės sklypo savininko sutikimo ir nepagrįsto atsakovės atsisakymo duoti tokį sutikimą. Sutikimą atsakovo atsisako duoti dėl Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos, kurioje sprendžiamas valstybinio žemės sklypo nuomos klausimas, nors ieškovė neprašė atsakovės perleisti valstybinės žemės nuomos teisę. Vykstantis teisminis ginčas dėl ieškovės su Vilniaus apskrities viršininko administracija 2012 m. liepos 30 d. sudaryto susitarimo dėl valstybinės žemės sklypo nuomos panaikinimo negali būti priežastimi uždrausti ieškovei priklausančių statinių perleidimą. Reikalavimas duoti nuomotojui sutikimą būtų suprantamas tik tuo atveju, jeigu ieškovė siektų perleisti nuomininko teises pagal konkrečią nuomos sutartį, tačiau ieškovė to nesiekia.

3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012 m. liepos 27 d. įsakymu ir 2012 m. liepos 30 d. susitarimu ne aukciono tvarka 50 metų terminui išnuomojo ieškovei valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), komercinės paskirties prekybos, paslaugų ir pramogų objektams statyti. Generalinės prokuratūros iniciatyva iškelta civilinė byla dėl 2012 m. liepos 30 d. susitarimo, pakeičiančio 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, pripažinimo negaliojančiu, taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovei UAB „SKR Baltic“ uždrausta žemės sklype atlikti bet kokius darbus, remontuoti ar renovuoti statinius. Teismas tiek aukščiau nurodytą įsakymą dėl ginčo žemės slypo nuomos, tiek jį pakeičiantį susitarimą pripažino negaliojančiais.

4. Atsakovė pažymėjo, kad duoda sutikimą perleisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę, o ne šiame žemės sklype esančius statinius. Sutikimus perleisti valstybinėje žemėje esančius statinius (jų dalis) išduoda tik tais atvejais, kai valstybinės žemės sklypas yra nesuformuotas, todėl asmenys, su kuriais sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys, teisės aktų nustatyta tvarka iš atsakovės turi gauti sutikimą dėl valstybinės žemės, kurioje yra perleidžiami statiniai, nuomos teisės perleidimo. Nurodė, kad sutikimas perleisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę sukelia teisines pasekmes, t. y. patvirtina, kad naujasis statinių savininkas turės teisę į žemės sklypą. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše žemės sklype ieškovei nuosavybės teise priklausančių statinių didžioji dalis – šiltnamiai, kurių kadastro duomenyse nurodyta, kad pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio. Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis buvo pakeista į kitą, nustatant žemės sklypo naudojimo būdą – komercinės paskirties teritorijos, tačiau ieškovei nuosavybės teise priklausiusių pastatų, statinių pagrindinė naudojimo paskirtis nepakeista. Atsakovės teigimu, žemės sklypas, kuriame yra statiniai, galėtų būti išnuomotas tik viešbučiams, administraciniams, prekybos, maitinimo ir sporto paskirties pastatams naudoti. Pagal teisės aktus, reglamentuojančius disponavimą valstybine žeme, valstybinę žemę galima išnuomoti tik statiniams naudoti pagal VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registre įrašytą paskirtį. Šiuo atveju, ieškovei priklausančių statinių paskirtis nesuderinama su žemės sklypo naudojimo būdu, t. y. neatitinka numatyto teritorijos panaudojimo būdo. Atsakovės manymu, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2A-8-431/2018 yra tiesiogiai susijusi su ieškovės teisės perleisti žemės nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą ar jo dalį įgyvendinimu.

5. Trečiasis asmuo S. D. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas pasirinko netinkamą savo teisių gynybą. Jis turėtų ne reikšti ieškinį, o skųsti administracinius aktus, kuriais spręstas leidimo išdavimo klausimas. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovė atsisakė išduoti leidimą parduoti pastatus. Ji tiesiog sustabdė procedūrą šiuo klausimu.

6. Trečiasis asmuo J. J. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas iš esmės nesutinka su Nacionalinės žemės tarnybos atsakymais, kurie priskiriami prie individualių administracinių aktų, todėl turėtų būti skundžiami administracine tvarka. Atkreipė dėmesį, kad Nacionalinė žemės tarnyba išduoda leidimus perleisti valstybinės žemės nuomos teisę, o ne statinius. Šiuo klausimu NŽT administracinę procedūrą sustabdė, o ieškovas šių aktų neginčija. Tai rodo, kad ieškovo pozicija nenuosekli, nes jis ieškinio reikalavimus kildina iš administracinių aktų, tačiau jų teisės aktų nustatyta tvarka neginčija. Ginčo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis buvo keista, o jame esančių statinių naudojimo paskirtis nebuvo keista, todėl dalies statinių pagrindinė tikslinė paskirtis neatitinka žemės sklypo paskirties. Ieškovas nėra išsinuomojęs iš valstybės žemės sklypo, ant kurio stovi statiniai, todėl jei statinius parduotų, naujasis savininkas susidurtų su situacija, kuomet negalėtų perimti valstybinės žemės sklypo nuomos.

7. Tretieji asmenys D. V., A. T., J. V., P. V., V. R., T. R., T. Š., M. V., G. Č., K. S., P. S., J. Z., M. K., T. N., J. N., L. C., M. P., B. L., K. S. ir L. M. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė išduoda leidimus perleisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisė, o ne jame esančius statinius. Taigi atsakovė niekaip nevaržo ieškovo disponavimo statiniais teisės. Nagrinėjamu atveju žemės sklypas, kuriame yra statiniai, galėtų būti išnuomotas tik viešbučiams, administraciniams, prekybos, maitinimo ir sporto paskirties pastatams eksploatuoti. Tačiau pagal Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis žemės sklype ieškovui nuosavybės tiese priklausančių statinių didžioji dalis – šiltnamiai, kurių naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio. Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis buvo pakeista į kitą, nustatant žemės sklypo naudojimo būdą – komercinės paskirties teritorijos, o ieškovui nuosavybės teise priklausiusių pastatų, pastatų pagrindinė naudojimo paskirtis nebuvo pakeista.

8. Tretieji asmenys H. K., A. R., E. V., V. Š., E. R., A. Š., I. Š., R. L., J. N., T. M., A. D., E. R., J. R., J. M., E. M., J. Š., Z. P., M. Ž. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad faktinės aplinkybės patvirtina, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra naudojamas, nykstančių, fiziškai sunykusių pamatų, jų dalių ir priestatų negalima laikyti statiniais . Tai suponuoja išvadą, kad žemės sklypas nėra užstatytas. Ginčo žemės sklypo dalyje nėra pastatų, kuriems žemės sklypas būtų naudojamas. Likę tik sunykę statinių likučiai, kurie nėra statiniai. Jų eksploatacija negalima. Ieškovė nesąžiningai, prisidengdama neva turimais pastatais nori užgrobti žemės sklypą, dėl kurio vyksta civilinė byla Vilniaus apygardos teisme.

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 7 d. sprendimu ieškinį tenkino.

10. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimą, bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

11. Ieškovė patikslino ieškinio reikalavimą, nurodžiusi, kad prašo pripažinti jai teisę be Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimo perleisti jai nuosavybės teise priklausančius statinius, esančius (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini).

12. Nurodė, kad atsakovė neišduoda leidimo statinių perleidimui, keisdama atsisakymo motyvus, t.y. tai dėl ginčijamų ieškovės nuomos teisių į žemės sklypą, tai dėl to, kad nesudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis. Civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo pakeisti ginčo dalyku esančių nekilnojamųjų daiktų tam tikri kadastro duomenys, kurių dalis paminėta ir ieškinio reikalavime. Ieškinio reikalavime atitinkami kadastro duomenys buvo nurodyti iki jų pakeitimo, atlikto S. D. atstovo prašymo pagrindu ir ieškovė apie juos buvo informuota tik VĮ „Registrų centro“. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. eI-3145-595/2019, nėra įvykdytas, todėl dalis Nekilnojamojo turto registre skelbiamų duomenų neatitinka realios situacijos ir užfiksuotų kadastro duomenų. Tokiu būdu Nekilojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2.6., 2.8.-2.24, 2.29-2.33, 2.37-2.58 punktuose nurodytų nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis VĮ „Registrų centras“ sugrąžino į istorinę praeitį, nors po paskutinio kadastro duomenų nustatymo UAB „SKR Baltic“ prašymu jokie statinių remonto darbai nebuvo atliekami ir kadastro duomenys nėra pasikeitę. Kadangi pirminiame ieškinyje nurodyti statinių pavadinimai gali neatitikti Nekilnojamojo turto registre nurodytų statinių pavadinimų, dėl ko kiltų problemų vykdant sprendimą, todėl ieškovė prašo spręsti dėl jų pagal unikalius numerius.

13. Rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė nurodė, kad jai įsigyjant ginčo pastatus 2005 m., 2008 m. ir 2013 m., buvusiems pastatų savininkams buvo išduotos pažymos dėl statinių perleidimo nevertinus nei žemės sklypo duomenų, nei perleidžiamų pastatų paskirties, nei nuomininko teisių ar pareigų perdavimo. 2005 m. atsakovei išduodant sutikimus dėl statinių perleidimo, visi jie buvo žemės ūkio paskirties žemės sklype, o statinių perleidėjas neturėjo žemės sklypo nuomininko teisių, t.y. 2005 m žemės sklypo nuomos sutartis, kaip ir šiuo metu, su statinių savininkais nebuvo sudaryta, tačiau tai netrukdė išduoti sutikimus. Tuo metu statinių paskirtis buvo tokia pati kaip ir dabar, t.y. prekybos, gamybos, pagalbinio ūkio ir kt., o šie statiniai buvo žemės ūkio paskirties žemės sklypuose (žemės sklypų paskirtis pakeista 2010-06-30 patvirtintu detaliuoju planu), tačiau tai nebuvo vertinama kaip žemės naudojimo paskirties pažeidimas. Pakeitus žemės sklypo paskirtį į kitą, o naudojimo būdą – į komercinį bei sudarius valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, atsakovė neprieštaravo kitos paskirties žemės sklype esančio garažo perleidimui. Nuomos teisės perleidimo klausimas pažymoje taip pat nebuvo sprendžiamas. Ieškovė akcentavo, kad įstatymais iš statinių savininko visų pirma reikalaujama naudoti statinius pagal jų paskirtį. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė šio reikalavimo laikosi.

14. Teismo posėdžio metu ieškovo UAB „SKR Baltic“ atstovas vadovas Saulius Skrebė ieškinį palaikė. Papildomai paaiškino, kad joks draudimas perleisti jo vadovaujamai įmonei priklausančius statinius nėra taikomas. Visi statiniai naudojami, nors ir neefektyviai. Dalies statinių naudojimas sustabdytas. Parduodamas daiktus jų kokybę turi garantuoti pirkėjas, todėl statinių vertinimas pagal jų būklę byloje neaktualus. 2019 m. vasario 4 d. parengė pastatų paskirties keitimo projektą, jį pateikė NŽT, tačiau pastaroji atsisakė teikti pastabas, atsisakė projektą derinti, nes tektų sudaryti žemės nuomos sutartį. Konkretaus pirkėjo negali įvardinti, yra keli jų variantai. Vykstant ginčui preliminarios sutarties, kurioje būtų konkretus pirkėjas, pirkimo – pardavimo sąlygos, pasirašyti neįmanoma, nes neaišku, kada pavyktų parduoti, vadinasi, tektų mokėti baudas.

15. Teismo posėdžio metu ieškovo UAB „SKR Baltic“ atstovas advokatas Kristijonas Paliutis ieškinį palaikė. Nurodė, kad jo vertinimu jis pagal CK 6.394 str. turi gauti atsakovės sutikimą dėl statinių perleidimo. Jo reikalauja ir notarė. Todėl ir kreipėsi į teismą. Nuomos sutarties sudarymo ar nesudarymo faktas negali riboti statinių savininko teisės disponuoti statiniais. Disponavimas statiniais negali priklausyti nuo nuomos santykių buvimo ar nebuvimo. Pirkėjas pats įvertina pastatų paskirtį ir pats nusprendžia - galės ar negalės sudaryti nuomos sutartį. Visi Registrų centro išraše nurodyti statiniai egzistuoja. Tretieji asmenys reikalavimo dėl statinių neegzistavimo pripažinimo nereiškė. Įstatymas nenumato ribojimo parduoti pastatą, atsižvelgiant į jo būklę. Daikto būklė negali riboti jo civilinės apyvartos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje minėjo statinius, kurių net nėra, o Vilniau apygardos teismas minėjo pastatų nugriovimo pareigos neperėjimą. Paaiškino, kad pastatų paskirtis pasikeitė, tačiau tai pardavimui reikšmės neturi. Dabar pastatų paskirtis – pagalbinio ūkio (faktiškai keitėsi tik pastatų pavadinimai). Paskirtis pasikeitė likvidavus tam tikras statinių konstrukcijas ir fiksavus nebaigtą statybą. 2014 metais buvo nuimta dalis geležinių konstrukcijų ir stogų. Planuota ant tų konstrukcijų pastatyti statinius, tačiau statybos sustabdytos. Negalima teigti, kad pastatai neegzistuoja. Tiesiog pasikeitė jų paskirtis. Įsigijęs statinius naujasis savininkas galėtų juos valdyti, jais naudotis, tik negalėtų statyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepasakė, kad pastatų paskirtis neatitinka žemės sklypo paskirties. Jis nurodė, kad reikia žiūrėti, ar pastatams pagal jų paskirtį turi būti formuojamas sklypas. Ginčo pastatų paskirtis – komercinė, gamybos, kita, o daugumos – pagalbinė. Tai nereiškia, kad jie turi būti žemės ūkio paskirties žemės sklype. Pagal detalųjį planą žemės sklypo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinis. Pagalbinio ūkio pastatai pagal STR gali būti ir komercinės paskirties žemės sklype. Dėl vykstančio ginčo ir neapibrėžto jo pasibaigimo laiko ieškovas negali nurodyti pirkėjo (jį turėjo, kai kreipėsi sutikimo į NŽT), negali nurodyti, ar ketina parduoti pastatus artimiausiu metu. Situacija kinta, ji dinamiška, gali būti, kad keisis toliau. Ieškovas neturi pareigos atskleisti pirkėją. Jis neprivalo atskleisti pastatų pardavimo sąlygų. Taip pat nenori sieti ieškinio reikalavimų su konkrečiu asmeniu.

16. Ieškovei reikalinga nuomos teisė, todėl reiškia reikalavimą, susijusį su nuoma, kitoje byloje. Jei būti leista parduoti statinius, sandoris vyktų pagal Registrų centro duomenis. Nuomos nebuvimo faktas lemtų kainą, o atskleisti aplinkybę dėl nuomos nebuvimo yra pardavėjo, taigi ieškovo, pareiga.

17. Teismo posėdžio metu atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas Olegas Kalužinas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad sutikimo nedavė dėl visų statinių. Sutikimo nedavė, nes ieškovė sklypo nenaudoja arba naudoja jį ne pagal paskirtį. Mano, kad įstatymo reikalavimas gauti sklypo savininko sutikimą dėl pastatų perleidimo yra perteklinis. Dėl sutikimo galėtų spręsti žinodamas sandorio šalis ir sąlygas. NŽT turėtų įvertinti, ar naujasis savininkas neketina naudoti žemės sklypo neteisėtai, ar sandoris neprieštarauja įstatymui. NŽT pirkimo – pardavimo santykiuose nedalyvauja. Sandoris gali būti sudarytas ir be NŽT leidimo, jei jis neprieštarauja įstatymui ar sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Žemės sklypo naudojimo sąlygos – kita, naudojimo būdas – komercinis. Tai, kad dalies pastatų paskirtis neatitinka sklypo paskirties turi reikšmės sandoriui, nes nuomos sutartis tokiu atveju negalima.

18. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens S. D. atstovas advokatas Robertas Naruševičius su ieškiniu nesutiko atsiliepimo į jį motyvais.

19. Byla išnagrinėta tretiesiems asmenims D. V., J. V., P. V., V. R., T. R., T. Š., A. T., K. S., P. S., M. K., L. S., M. P., L. M., G. Č., B. L. ir K. S. bei jų atstovui nedalyvaujant, nes 2020-09-24 ir 2020-10-14 posėdžiai su byloje dalyvaujančių asmenų atstovais dėl jų didelio kiekio ir užimtumo buvo suderinti iš anksto ir nustatyti pagal grafiką dar 2020-08-03 nutartimi, tačiau prieš pat 2020-09-24 posėdį buvo gautas trečiųjų asmenų buvusio atstovo advokato Gedimino Gudeliausko prašymas posėdį atidėti. Toks prašymas buvo netenkintas tiek dėl to, kad jį pateikė jau buvęs trečiųjų asmenų atstovas, o esamas nei pateikė prašymo, nei atvyko į posėdį, tiek dėl to, kad nauja atstovavimo sutartis sudaryta vos kelios dienos prieš 2020-09-24 posėdį, neatsižvelgus į tai, kad dėl didelio kiekio advokatų ir dėl jų didelio užimtumo teismas posėdžių datas pagal grafiką suderino iš anksto, taigi tretieji asmenys tokiu atveju turėjo pasirinkti advokatą, galintį atstovauti iš anksto suderintuose posėdžiuose, tiek dėl to, kad jokių svarbių priežasčių dėl posėdžio atidėjimo prašyme nenurodyta, o tiesiog paminėta, kad posėdis atidėtinas siekiant tinkamo trečiųjų asmenų atstovavimo. Atkreiptinas dėmesys, kad nors prašymą atidėti kitą iš anksto suderintą teismo posėdį, numatytą 2020-10-14, pateikė jau esamas trečiųjų asmenų atstovas advokatas Robertas Klovas, tačiau jis rėmėsi tuo, kad yra užimtas kitoje Panevėžio apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje byloje Nr. eI3-4160-283/2020, kurioje posėdis paskirtas 2020-08-13. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtoje byloje posėdis paskirtas vėliau nei šioje byloje, todėl advokatas, matydamas, kad negalės atstovauti trečiųjų asmenų nei vienu teismo dar 2020-08-03 paskirtu laiku šioje byloje, turėjo išaiškinti tretiesiems asmenims teisę pasirinkti kitą atstovą, galintį juos atstovauti teismo iš anksto suderintu laiku ar į posėdį vykti patiems. Kita vertus, pažymėtina, kad nors 2020-09-24 teismo posėdis vyko, jis buvo atidėtas kitam iš anksto suderintam laikui 2020-10-14. Dėl trečiųjų asmenų atstovo negalėjimo jame dalyvauti, atidėdamas 2020-09-24 posėdį, teismas duomenų neturėjo.

20. Byla išnagrinėta ir 2020-10-14 teismo posėdyje nedalyvaujant trečiajam asmeniui J. J. bei jos atstovui advokatui Viktorui Dovidaičiui. Teismas netenkino advokato prašymo atidėti posėdį, nes 2020-10-14 posėdžio data buvo suderinta iš anksto, o J. J., sprendžiant iš jos buvusio atstovo pranešimo, tik nuo 2020-10-02 nutraukė atstovavimo sutartį su advokatu Raimundu Jurka. Pažymėtina, kad 2020-09-24 posėdyje jokių duomenų apie ketinimą baigti atstovavimą teismas neturėjo, būtent J. J. advokato prašymu atšaukė jau iš anksto suderintus posėdžius 2020-10-06 ir 202-10-29 bei jo prašymu neperėjo prie jo paaiškinimų 2020-09-24 posėdyje, nors tam buvo galimybė. Nors advokatas Viktoras Dovidaitis nurodė, kad 2020-10-14 teismo posėdyje negali dalyvauti dėl užimtumo Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. I-1890-1057/2020, tačiau pastarojoje byloje posėdis buvo paskirtas 2020-09-22, kai nagrinėjamoje byloje dar 2020-08-03. Atstovo pakeitimą prieš pat iš anksto suderintą posėdį teismas vertino kaip pagrindą prašymo netenkinti.

21. Nepaisant to, kad aukščiau nurodyti tretieji asmenys ir jų atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, jiems buvo suteikta galimybė teikti paaiškinimus ir jie šia teise pasinaudojo (byloje yra trečiųjų asmenų atsiliepimai į ieškinį, paaiškinimai). Prašydami atidėti posėdžius tretieji asmenys jokių naujų prašymų nereiškė. Teismo vertinimu tretiesiems asmenis teisė išreikšti nuomonę ir pateikti įrodymus dėl ieškinio reikalavimo nebuvo užkirsta.

22. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė 2006 m. sausio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3-65, 2006 m. sausio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3-167, 2006 m. sausio 6 d. pirkimo- pardavimo sutartimi Nr. 3-192, 2006 m. sausio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3-486, 2007 m. sausio 26 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3-1073, 2010 m. kovo 2 d. pirkimo- pardavimo sutartimi Nr. 1-1160 ir 2013 m. lapkric?io 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. DJ- 8769 nuosavybe?s teise i?sigijo 69 pastatus, kurie buvo trijuose besiribojanc?iuose valstybiniuose z?eme?s sklypuose, unikalu?s Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), statinių naudojimo paskirtys –) 1) prekybos paskirtis; 2) kita paskirtis; 3) garaz?u? paskirtis; 4) gamybos, pramone?s paskirtis; 5) negyvenamoji paskirtis; 6) pagalbinio u?kio paskirtis; 7) kitu? inz?ineriniu? statiniu? paskirtis. 2007 m. vasario 12 d. valstybine?s žeme?s nuomos sutartimis Nr. N01/2007-168 ir N01/2007-169 bei 2007 m. balandžio 20 d. valstybine?s žeme?s nuomos sutartimi Nr. N01/2007-465 ieškovė išsinuomojo jai priklausanc?iais statiniais užstatytus žeme?s sklypus: 0,79 ha žeme?s u?kio paskirties sklypa?, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), 7,4126 ha žeme?s u?kio paskirties valstybine?s žeme?s sklypa?, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), ir 0,0673 ha kitos paskirties žeme?s sklypa?, kadastro numeris (duomenys neskelbtini).

23. Vilniaus apskrities viršininkas 2009 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 2.3-1121-(01) „Dėl valstybinės žemės sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), nuomos sutarčių nutraukimo“ prieš terminą nutraukė su ieškove 2007 m. vasario 12 d. sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N01/2007-168 ir Nr. N01/2007-169, nustačius, kad nuomininkė minėtų žemės sklypų nenaudojo pagal valstybinės žemės nuomos sutartyse nustatytą žemės ūkio paskirtį (specializuotam šiltnamių ūkiui, specializuotam augalininkystės ūkiui eksploatuoti). Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-188-492/2011 buvo konstatuota, kad sutarčių nutraukimas yra teisėtas.

24. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 patvirtino miesto bendra?ji? plana?, nustate? naujus teritorijos, (duomenys neskelbtini), reglamentus, tvarkymo, naudojimo režima?, funkcijas. Kadangi pagal tuo metu galiojusią Lietuvos Respublikos teritoriju? planavimo i?statymo 26 straipsnio 3 dalies redakcija?, detalusis planas negale?jo prieštarauti Vilniaus miesto bendrojo plano reglamentuose nurodytiems sprendiniams, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. 1-1632 „Dėl sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintas detalusis planas, pagal kurio sprendinius 0,79 ha žeme?s u?kio paskirties valstybine?s žeme?s sklypas, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), 7,4126 ha žeme?s u?kio paskirties valstybine?s žeme?s sklypas, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), ir 0,0673 ha kitos paskirties valstybine?s žeme?s sklypas, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), buvo sujungti i? viena? 8,2699 ha žeme?s sklypa?, kuriam nustatyta nauja paskirtis – kita paskirtis, naudojimo bu?das – komercine?s paskirties objektu? teritorijos, ir pobu?dis – prekybos, paslaugu? ir pramogu? objektu? statybai.

25. Atsakovės Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. balandz?io 27 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-360 valstybinės žemės sklypai adresu (duomenys neskelbtini)– 0,79 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 7,4126 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir 0,0673 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), sujungti i? viena? z?eme?s sklypa? ir nurodyta s?iuo sprendimu suformuota? z?eme?s sklypa? i?registruoti VI? „Registru? centro“ Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos vardu. 8,2699 ha valstybine?s kitos paskirties z?eme?s sklypui, esanc?iam (duomenys neskelbtini), suteikti nauji duomenys – kadastro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini).

26. Atsakovės Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2012 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1437 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0068:2200) Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) išnuomojimo UAB „SKR Baltic“ nusprendė ne aukciono tvarka 50 metų terminui išnuomoti ieškovei valstybinės žemės sklypą, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), komercinės paskirties prekybos, paslaugų ir pramogų objektams statyti. 2012 m. liepos 30 d. sudarytas susitarimas Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-222 „Dėl 2007 m. balandžio 20 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2007-465 dalinio pakeitimo“, kuriuo 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N01/2007-465 buvo keičiama 0,0673 ha žemės sklypo, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), išnuomojant 8,2699 ha žeme?s sklypą.

27. Atsakovė 2014 m. vasario 27 d. perdavė informaciją Vilniaus apygardos prokuratu?rai, kad yra pagrindas pripažinti 2012 m. liepos 30 d. susitarimą Nr. 49SZ?N-(14.49.57.)-222 „Dėl 2007 m. balandžio 20 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2007-465 dalinio pakeitimo“ negaliojanc?iu, nustačius, kad po detaliojo plano patvirtinimo ir jame numatyto z?eme?s sklypo suformavimo, kai kuriu? ies?kovei priklausanc?iu? statiniu? paskirtis nebeatitinka naujai nustatytos z?eme?s paskirties.

28. Lietuvos Respublikos generaline?s prokuratu?ros prokurore?, gindama viešąjį interesą, 2014 m. rugpju?c?io me?nesį kreipe?si i? teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiu 2012 m. liepos 30 d. susitarimą Nr. 49SZ?N-(14.49.57.)-222 „Dėl 2007 m. balandžio 20 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2007-465 dalinio pakeitimo“; pripažinti 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. NO 1/2007-465 dėl 0, 0673 ha žemės tęstinumą; panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. rugsėjo 6 d. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-01-120906-00191; panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013 m. birželio 12 d. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. 13-1696; panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013 m. spalio 28 d. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. 13-3259; panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013 m. gruodžio 20 d. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. 13-3859; panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014 m. liepos 22 d. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-100-140722-00001; panaikinti 2014 m. sausio 10 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1; panaikinti 2014 m. sausio 10 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 2; panaikinti 2014 m. vasario 26 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1; panaikinti 2014 m. kovo 12 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 2; panaikinti 2014 m. kovo 14 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1; panaikinti 2014 m. kovo 20 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1; panaikinti 2014 m. kovo 24 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1; panaikinti 2014 m. kovo 26 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 3; panaikinti 2014 m. balandžio 17 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1; panaikinti 2014 m. gegužės 6 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1; panaikinti 2014 m. gegužės 13 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 2; panaikinti 2014 m. birželio 18 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 3; panaikinti 2014 m. rugpjūčio 18 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 9; panaikinti 2014 m. rugpjūčio 19 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 5; panaikinti 2014 m. rugpjūčio 19 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 6; panaikinti 2014 m. rugpjūčio 19 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 7; panaikinti 2014 m. rugpjūčio 19 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 8; panaikinti 2014 m. rugsėjo 5 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 10; panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2014 m. vasario 6 d. pažymą Nr. PASS-00-140206-00087 apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių; panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2014 m. vasario 7 d. pažymą Nr. PASS-00-140207-00091 apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių; panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2014 m. vasario 20 d. pažymą Nr. PASS-00-140220-00124 apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių; įpareigoti atsakovę UAB „SKR Baltic“ per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nukelti arba nugriauti šiuos statinius, esančius 82699 kv. m² žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje, prijungtoje prie 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N01/2007-465 prie išnuomoto 0,0673 ha ploto valstybinės žemės sklypo, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti atlaisvintą žemės sklypo dalį; išregistruoti iš VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro statinius, esančius 82699 kv. m² žemės sklypo Oslo g. 1 dalyje, prijungtoje prie 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. NO 1/2007-465 išnuomoto 0,0673 ha ploto valstybinės žemės, kurių unikalūs numeriai: Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovei UAB „SKR Baltic“ neįvykdžius reikalavimo atlaisvinti žemės sklypo dalį, teisę nugriauti joje esančius statinius suteikti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atsakovės UAB „SKR Baltic“ lėšomis.

29. Vilniaus miesto apylinke?s teismas 2016 m. lapkric?io 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-432-600/2016 patikslinta? ies?kini? tenkino is? dalies ir pripažino negaliojanc?iais – atsakovės Vilniaus miesto skyriaus vede?jo 2012 m. liepos 27 d. i?sakyma? Nr. 49VI?-(14.49.2.)-1437 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) išnuomojimo UAB „SKR Baltic“, nuo jo priėmimo dienos ir 2012 m. liepos 30 d. susitarima? Nr. 49SZ?N-(14.49.57.)-222 „Dėl 2007 m. balandžio 20 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2007-465 dalinio pakeitimo“ nuo jo sudarymo momento; panaikino – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. rugsėjo 6 d. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-01-120906-00191, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013 m. birželio 12 d. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. 13-1696, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013 m. spalio 28 d. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. 13-3259, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013 m. gruodžio 20 d. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. 13-3859, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014 m. liepos 22 d. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-100-140722-00001, 2014 m. sausio 10 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1, 2014 m. sausio 10 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 2, 2014 m. vasario 26 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1, 2014 m. kovo 12 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 2; 2014 m. kovo 14 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1, 2014 m. kovo 20 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1, 2014 m. kovo 24 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1, 2014 m. kovo 26 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 3, 2014 m. balandžio 17 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1, 2014 m. gegužės 6 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1, 2014 m. gegužės 13 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 2, 2014 m. birželio 18 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 3, 2014 m. rugpjūčio 18 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 9, 2014 m. rugpjūčio 19 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 5, 2014 m. rugpjūčio 19 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 6, 2014 m. rugpjūčio 19 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 7, 2014 m. rugpjūčio 19 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 8, 2014 m. rugsėjo 5 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 10, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2014 m. vasario 6 d. pažymą Nr. PASS-00-140206-00087 apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2014 m. vasario 7 d. pažymą Nr. PASS-00-140207-00091 apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2014 m. vasario 20 d. pažymą Nr. PASS-00-140220-00124 apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, o kitoje dalyje ieškinį atmetė.

30. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė, gindama viešąjį interesą, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo ji bei prisidėję tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, D. V., J. V., P. V., V. R., T. R., T. Š., G. Č., A. T., K. S., P. S., E. T., J. Z., M. K., T. N., J. N., L. C., M. P. ir L. M. prašė Vilniaus miesto apylinke?s teismo 2016 m. lapkric?io 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-432-600/2016 panaikinti dalyje dėl atmestų ieškinio reikalavimų įpareigoti atsakovę UAB „SKR Baltic“ per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nukelti arba nugriauti statinius ir juos išregistruoti iš VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro, o atsakovė UAB „SKR Baltic“ atitinkamai apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinke?s teismo 2016 m. lapkric?io 10 d. sprendimą civiline?je byloje Nr. 2-432-600/2016 dalyje, kurioje tenkintas ieškovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorės ieškinys ir priimti naują sprendimą – ieškovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorės ieškinį atmesti visiškai.

31. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, ir atsakovės UAB „SKR Baltic“ apeliacinius skundus, 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-8-431/2018 pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą civiline?je byloje Nr. 2-432-600/2016: priėmė ieškovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, dalies ieškinio reikalavimų atsisakymą ir nutraukė bylos dalį dėl ieškovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, ieškinio reikalavimų: panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. rugsėjo 6 d. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-01-120906-0019; panaikinti 2014 m. kovo 24 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1; panaikinti 2014 m. gegužės 13 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 2; panaikinti 2014 m. rugpjūčio 19 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą; panaikinti 2014 m. kovo 20 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1; įpareigoti atsakovę UAB „SKR Baltic“ per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nukelti arba nugriauti statinius, esančius 82 699 kv. m² žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje, prijungtoje prie 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N01/2007-465 prie išnuomoto 0,0673 ha ploto valstybinės žemės sklypo, kurių unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini); išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro statinius, esančius 82 699 kv. m² žemės sklypo (duomenys neskelbtini)dalyje, prijungtoje prie 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. NO 1/2007-465 išnuomoto 0,0673 ha ploto valstybinės žemės, kurių unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini); kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimo civiline?je byloje Nr. 2-432-600/2016 dalį paliko nepakeistą.

32. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė, atsakovė Nacionaline? z?eme?s tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atsakovė UAB „SKR Baltic“ ir tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, J. J. ir S. D. padavė kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-8-431/2018.

33. Lietuvos Auks?c?iausiasis Teismas 2018 m. lapkric?io 22 d. nutartimi civiline?je byloje Nr. 3K-3-447-916/2018 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandz?io 26 d. nutarti? civilinėje byloje Nr. 2A-8-431/2018.

34. Norėdama sudaryti jai priklausančių statinių pirkimo-pardavimo sandorį, ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl raštiško sutikimo perleisti nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus valstybinės žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), išdavimo.

35. Atsakovė atsisakė išduoti sutikimą, motyvuodama tuo, kad pagal taisyklių 45 punktą sutikimus perleisti valstybinėje žemėje esančius statinius (jų dalis) išduoda tik tais atvejais, kai valstybinės žemės sklypas yra nesuformuotas, todėl asmenys, su kuriais sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys, teisės aktų nustatyta tvarka iš atsakovės turi gauti sutikimą dėl valstybinės žemės, kurioje yra perleidžiami statiniai, nuomos teisės perleidimo. Nurodė, kad sutikimas perleisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę sukelia teisines pasekmes, t. y. patvirtina, kad naujasis statinių savininkas turės teisę į žemės sklypą. Atsižvelgiant į tai, jog pakartotinių prašymų išduoti raštišką sutikimą pateikimo momentu teisme buvo sprendz?iamas klausimas dėl 2012 m. liepos 30 d. susitarimo Nr. 49SZ?N-( 14.49.57)-222 „Dėl 2007 m. balandz?io 20 d. valstybinės z?emės nuomos sutarties Nr. N01-2007-465 dalinio pakeitimo“ teisėtumo, atsakovė pareiškė galėsianti nagrinėti klausimą perleisti valstybės žemės sklypo nuomos teisę tik įsiteisėjus teismo sprendimui ir paaiškėjus, ar ieškovė turi teisę į valstybės žemės sklypo nuomą ir gali ją perleisti.

36. Teismas, vertindamas argumentus dėl ketinamų parduoti pastatų egzistavimo, būklės ir paskirties, pažymi, kad nors iš 2019 m. sausio 7 d. VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad dalies ieškovės ieškinyje prašomų parduoti pastatų paskirtis pakeista, visgi Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 10 d. sprendimu panaikino VĮ „Registrų centras“ Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2019-02-28 sprendimą ir įpareigojo VĮ „Registrų centras“ atstatyti nekilnojamojo turto registro Nr. 44/1514924 kadastro duomenis, buvusius iki 2018-12-18. Nors šis sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, teismas neturi pagrindo kaip neginčijamas remtis pastaraisiais duomenimis, todėl siekdamas dėl besikeičiančių pastatų paskirčių neužkirsti kelio ieškovei pastatų disponavimu, ieškinį sprendžia įvertindamas faktinę pastatų egzistavimo padėtį, aplinkybę, kad Vilniaus miesto apylinke?s teismas 2016 m. lapkric?io 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-432-600/2016, Vilniaus apygardos teismas, 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-8-431/2018 ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. lapkric?io 22 d. nutartimi civiline?je byloje Nr. 3K-3-447-916/2018 jokių nekilnojamojo turto kadastrinių duomenų nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, teismas dėl pastatų pardavimo spendžia pagal jų faktinę padėtį, atsižvelgdamas į unikalius numerius (kurie, nepaisant paskirčių keitimo, išliko nepakitę) kaip tai nurodyta ieškinio patikslinime.

37. Įvertinęs bylos duomenis, teismas nenustatė, kad ieškinyje nurodyti pastatai neegzistuoja. Skirtinga jų fizinė būklė nepagrindžia pastatų sunykimo. 2019 m. sausio 7 d. VĮ „Registrų centras“ išraše nurodyti duomenys neatitinka realios situacijos ir vėliau, nei nurodyta išraše, fiksuotų kadastro duomenų. Susipažinus su vėlesniais kadastro duomenimis, kurie matyti iš 2018-09-19 VĮ Registrų centras“ išrašo (jame kadastro duomenų fiksavimo data vėlesnė nei 2019-01-078 išraše), bei remiantis kitais duomenimis, taip pat ir ieškovo atstovų paaiškinimais apie pastatų būklę, įvertinus aplinkybę, kad nebuvo priimtas sprendimas ginčo statinius nugriauti, darytina išvada, kad yra pagrindas spręsti dėl ieškovės teisės juos parduoti.

38. CK 6.394 str. 1 d. nustato, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. Taigi statinių pardavimo sandoriui sudaryti turi būti: 1) būtina perleisti teises į žemės sklypą; 2) turi būti aiški sklypo dalis, reikalinga statiniui naudoti pagal paskirtį. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad ieškovei nėra nustatytos teisės naudotis žemės sklypu, ant kurio stovi statiniai, be to ieškovė nenurodė sklypo dalies, reikalingos kiekvienam statiniui naudoti. Iš bylos duomenų tik matyti, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2018 m. liepos 24 d. atsakyme nurodė, jog norėdama sudaryti sklypo nuomos sutartį, ieškovė turi savo lėšomis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, parengti ir pateikti naudojamo sklypo planą, kuriame būtų nurodyta kiekvienam savarankiškam funkcionuojančiam statiniui tenkanti žemės sklypo dalis, tačiau ieškovė 2018 m. rugsėjo 28 d. prašyme „Dėl valstybinio žemės sklypo nuomos“, pakartotinai kreipdamasi dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo, pabrėžė, jos visi z?eme?s sklype esantys statiniai buvo pastatyti ir priklause? valstybinei ge?lininkyste?s firmai „Panerys“, kurios turtas susidėjęs iš statinių, privatizuotų skirtingu? asmenu?, jie sudaro vieninga? u?kini? kompleksa? ir tarpusavyje yra susije? funkciniais rys?iais – bu?tent de?l to Vilniaus miesto savivaldybe?s tarybos 2010 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. I-1632 buvo patvirtintas detalusis planas, suformuojant statinių buvimo vietoje 8,2699 ha ploto z?eme?s sklypa?, tad tarpusavyje susijusių statinių komplekso išskaidydamas yra negalimas.

39. Sprendžiant dėl CK 6.394 straipsnyje nurodytų teisių pastatų savininkui naudotis žemės sklypo dalimi, šio straipsnio 2 dalis nagrinėjamu atveju neaktuali, nes ji skirta pardavėjui, kuris yra žemės sklypo savininkas. Nagrinėjamu atveju taikytina CK 6.394 str. 3 d., kuri numato, kad jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Kai toks nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis sąlygomis, kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas.

40. Ieškovė, reikšdama reikalavimą parduoti ginčo pastatus be atsakovės sutikimo, remiasi tuo, kad ji sutikimo neduoda nepagrįstai. Ieškovės įsitikinimu: 1) pagal CK 6.394 str. 3 d. atsakovės sutikimas pastatų pardavimui reikalingas; 2) atsakovė nepagrįstai jo neduoda, nors ieškovė nuomininko teisių perleisti neketina.

41. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 17 d. nutartyje nurodė, kad ieškovės argumentai, jog ji nori perleisti tik nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus, tačiau ne savo, kaip valstybinės žemės sklypo nuomininkės, teisę į konkrečią nuomos sutartį, nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatose imperatyviai nurodyta, kad perleisdamas nuosavybės teisę į statinius, jų savininkas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto ir privalo pirkėjui perleisti teisę naudotis žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kokias pats turėjo, vadinasi, naujajam statinių savininkui pereina tiek teisės, tiek pareigos, susijusios su žemės sklypu. Šie išaiškinimai suponuoja išvadą, kad statinių perleidimui reikalinga turėti bei perleisti ir teisę į žemės sklypą, ant kurio jis stovi.

42. Pažymėtina, kad įstatymas nenumato, kad pastatų savininkas būtinai turi perleisti nuomos teisę, tačiau pirkimo – pardavimo sutartyje būtinai turi būti sutartas (numatytas) vienas iš kitų galimų žemės sklypo naudojimo teisinių pagrindų, pvz. žemės užstatymo teisė ar kt.

43. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu ieškovė nėra sudariusi jokios sutarties ir nėra jokio kito pagrindo, nustatančio jos teises naudotis prašomais parduoti statiniais, nėra galimybės ir perleisti statinių kitam asmeniui, nes nebūtų įgyvendinta CK 6.394 str. 3 d. nuostata dėl perduodamų teisių į žemės sklypą kaip privaloma sąlyga, kai parduodami pastatai stovi ant kitam asmeniui (šiuo atveju valstybei) priklausančios žemės. Aplinkybę, kad ir pati ieškovė siekia turėti nuomos teisę į žemės sklypą, patvirtina ir tai, kad jos iniciatyva yra išketa civilinė byla Nr.e2-338-466/2020 dėl įpareigojimo sudaryti naudojamo žemės sklypo nuomos sutartį, tačiau ji nebaigta nagrinėti ir nuomos sutarties sudarymo klausimas neišspręstas. Atsižvelgiant į tai, kad nėra sudaryta nauja valstybinės žemės nuomos sutartis, nėra galimybės įvertinti apeliacinės instancijos nurodytos aplinkybės, ar pastatų pardavimas be NŽT sutikimo jai neprieštarautų. Aukščiau nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad NŽT pagrįstai nurodė galėsianti nagrinėti klausimą perleisti valstybės žemės sklypo nuomos teisę tik įsiteisėjus teismo sprendimui ir paaiškėjus, ar ieškovė turi teisę į valstybės žemės sklypo nuomą ir gali ją perleisti.

44. Sprendžiant dėl apeliacinės instancijos teismo nurodymo aiškintis, ar, atsižvelgiant į įsiteisėjusius teismų sprendimus, šiuo atveju ieškovei sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį arba kitu teisėtu būdu įteisinant galimybę naudotis valstybinės žemės sklypu, aplinkybė, jog pagal Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro duomenis statiniai neatitinka žemės sklypo paskirties ir naudojimo būdo, turi esminę reikšmę sprendžiant dėl ieškovės teisės perleisti jai nuosavybės teise priklausančius statinius be atsakovės sutikimo, pažymėtina, kad statinių neatitikimas žemės sklypo paskirties bus vertinamas sudarant ar atsisakant sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį ar sprendžiant dėl kito naudojimosi žeme pagrindo. Teismo vertinimu pastatų paskirties neatitikimas žemės paskirčiai nėra aplinkybė, užkertanti kelią jo pardavimui, jei yra nustatytas naudojimosi žeme pagrindas, tačiau nagrinėjamu atveju to nėra. Siekiant statinių perleidimo, pirmiausiai turi būti nustatytos naudojimosi žeme teisės.

45. Teismas, atsižvelgdamas į apeliacinės instancijos teismo nurodymą (nutarties 41 p.), pasiūlė ieškovei pateikti duomenis apie potencialų ginčo statinių pirkėją bei ketinamos sudaryti pirkimo - pardavimo sutarties sąlygas, nuomonę dėl potencialaus pirkėjo įtraukimo į bylą, tačiau šių duomenų ieškovė nepateikė. Jos atstovai paaiškino, kad dėl vykstančio ginčo ir neapibrėžto jo pasibaigimo laiko ieškovas negali nurodyti pirkėjo (jį turėjo, kai kreipėsi sutikimo į NŽT), negali nurodyti, ar ketina parduoti pastatus artimiausiu metu. Situacija kinta, ji dinamiška, gali būti, kad keisis toliau. Pažymėjo, kad ieškovas net ir neturi pareigos atskleisti pirkėją, pastatų pardavimo sąlygų. Taip pat nenori sieti ieškinio reikalavimų su konkrečiu asmeniu.

46. Sutiktina su ieškove, kad tam tikros sąlygos, kaip pavyzdžiui kaina, nėra būtinos sprendžiant dėl NŽT leidimo išdavimo sandoriui sudaryti, tačiau nežinant kitų pirkimo - pardavimo sąlygų, nėra galimybės įgyvendinti CK 6.394 str. 3 d. sąlygą, numatančią įvertinti, ar statinių pardavimas neprieštaraus įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Atsižvelgiant į tai, kad teismas neturėjo galimybės to nustatyti, nepateikus aukščiau nurodytų duomenų, ieškinys dėl pardavimo statinių pirkimo - sandorio sudarymo be žemės sklypo savininko sutikimo atmestinas ir šiuo pagrindu.

47. Darytina išvada, kad nenustačius teisių į pastatams pagal paskirtį reikalingą naudoti žemės sklypą, nėra įgyvendinta viena iš sąlygų statinių perleidimui, nėra duomenų, kokiomis sąlygomis ieškovė ketina perleisti statinius, vadinasi, nėra galimybių ir šioms sąlygoms įvertinti, todėl ieškinys atmetamas.

48. Ieškovė prašė skirti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, J. J. – 1,00 Eur baudą, o atsakovei – 100,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis vilkinant bylos nagrinėjimą. Nurodė, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. J. teisių į ieškovės statinius neturi, o siekis juos perpirkti iš ieškovės trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, J. J. teisinio suinteresuotumo nepagrindžia, kaip ir 2001 m. gegužės 15 d. sutartis dėl teisės į išlikusio nekilnojamojo turto atstatymą perleidimo, 2006 m. gegužės 25 d. pažyma Nr. 220 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, 2007 m. spalio 30 d. sprendimas Nr. 2.4-01-5341 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. liepos 3 d. komisijos posėdžio protokolo“, kuriuos trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. J. pateikė kartu su prašymu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ir leisti susipažinti su nagrinėjamos bylos medžiaga, nes nagrinėjamas ginčas nesusijęs su nuosavybės teisių atkūrimo procesu į rėžinio Miškinio kaimo teritorijoje turėtą žemę – ieškinio tenkinimas ar atmetimas neturės jokios įtakos nei esamam valstybinio žemės sklypo užstatymo faktui, nei valstybės išperkamos žemės statusui, todėl kildinamos teisės iš nuosavybės teisių atkūrimo santykių nesudaro galimybės ginčyti valstybės žemės nuomos santykių ir toje žemėje esančių statinių perleidimo. Ieškovės statiniais užstatytas žemės sklypas yra valstybės išperkama ir natūra pretendentams negrąžinama žemė. Jeigu atsakovė nuspręstų pažeisti šį žemės sklypo statusą ir atkurti jame nuosavybės teises, pretendentai neįgytų teisės į valstybinėje žemėje esančius ieškovės statinius. Atitinkamai dėl atsakovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, ieškovė pažymėjusi, kad jį sudaro atsakovės pozicijos dėl ieškovės nuosavybės teisės įgyvendinimo nepastovumas bylos nagrinėjimo metu.

49. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, S. D. ir J. J. pateikė atsiliepimą į ieškovės prašymą skirti baudą prašė skirti ieškovei (jos atstovui) baudą iki 5 000,00 Eur, iš kurių 50,00 procentų tektų tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, S. D. ir J. J., atsižvelgiant į tai, kad ieškovė mintį dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, piktnaudžiavimo procesu iškėlė baigiamųjų kalbų metu, dėl ko buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas, teismo posėdis atidėtas ir paskirtas teismo posėdis. Ieškovė viso proceso metu deklaravo, jog jai svarbu, kad byla būtų kuo greičiau išnagrinėta, nes jai trukdoma disponuoti savo nuosavybe, tačiau teikdama nesavalaikį prašymą procese, kuris yra akivaizdžiai nepagrįstas, ji pati piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Tuo tarpu atsakovės pozicija viso proceso metu buvo nuosekli – ji nesutiko su ieškiniu, nes negalėjo išduoti to, ko prašo ieškovė; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-251-196/2018, kuria rėmėsi ieškovė, nėra konstatuota, kad atsakovė būtų gynusi ar atstovavusi privatų interesą, priešingai, pripažinta, jog ji negali ginti viešojo intereso, nes keliamas klausimas nesusijęs su valstybinės žemės patikėjimo teise. Atsakovės veiksmai, kuriuos ieškovė laiko piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis – tariamas pozicijos keitimas procese ir ieškinio nepripažinimas, nesusietas su jos pačios įvardyta teismine praktika. Atsakovės nesutikimas su ieškovės ieškiniu nereiškia jos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Pabrėžė, jog klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo galimumo yra ne šios civilinės bylos dalykas. Pakartotinis tų pačių argumentų pateikimas, dėl kurių yra pasisakęs Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-2325-590/2018, reiškia, kad ieškovė neatidžiai seka procesą, o reikšdama prašymus paneigtų argumentų pagrindu, pati piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.

50. Pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.

51. CPK 95 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

52. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais. Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje asmuo jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pavyzdžiui, sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti teisminį procesą ir pan.), toks elgesys nors ir išoriškai atrodo teisėtas, tačiau turi paslėptą neteisėtą tikslą ir reiškia piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016).

53. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

54. Ieškovas prašymą skirti baudą atsakovei grindė pastarosios pozicijos dėl ieškinio keitimu ir privačių interesų atstovavimu. Teismas nesutinka, kad atsakovės pozicija iš esmės keitėsi. Nacionalinė žemės tarnyba viso bylos nagrinėjimo metu išliko nuosekli nesutikdama su ieškiniu. Pats įstatymas numato teisę atsakovei užimti savo pasirinktą poziciją, t.y. sutikti su ieškiniu ar jį pripažinti (CPK 42 str.), be to, neriboja šalies teisės keisti savo nuomonę dėl ieškinio reikalavimų, ypač, jei tai sąlygoja pasikeitusios aplinkybės (nagrinėjamu atveju atsakovės nesutikimo su ieškiniu argumentų dalinį pasikeitimą sąlygojo teismo sprendimas, panaikinęs žemės sklypo nuomos sutartį). Taigi atsakovės argumentų, atsikertant į ieškinį kitimas bylos nagrinėjimo metu nelaikytinas piktnaudžiavimu jos procesinėmis teisėmis.

55. Teismas nesutinka ir su ieškovo argumentais, kad atsakovė atstovavo privačius, o ne valstybės interesus. Nesutikdama su ieškiniu atsakovė teigė negalinti išduoti leidimo dėl pastatų pardavimo kol vyksta ginčas dėl žemės nuomos, vėliau, kad pirmiau turi būti sudaryta žemės numos sutartis, vėliau, kad leidimas apskritai nereikalingas. Nei vienas šių argumentų nesietinas su trečiaisiais asmenimis, o išreiškia Nacionalinės žemės tarnybos kaip valstybės institucijos poziciją. Lietuvos apeliacinio teismo išvados kitoje, nei nagrinėjama byla, negali būtų pagrindas sprendžiant dėl atsakovės elgesio šioje byloje, nenustačius piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pagrindų nagrinėjamoje byloje. Išdėstytų argumentų pagrindu ieškovo prašymas dėl baudos atsakovei skyrimo atmetamas.

56. Ieškovas prašė skirti baudą tretiesiems asmenims dėl to, kad jie, savo teises kildinantys iš nuosavybės teisių atkūrimo santykių, neturi reikalavimo teisės ginčyti nei valstybinės žemės nuomos santykių, nei juo labiau toje žemėje esančių statinių perleidimo, taigi ieškinys jų teisėms ir pareigoms jokios įtakos neturės. Vadinasi, jie į bylą įstojo nepagrįstai.

57. Nors ieškovas ginčija trečiųjų asmenų suinteresuotumą byla, tačiau teismas, nors 2018 m. birželio 5 d. nutartimi juos pašalino, vėliau, pateikus atskirąjį skundą, 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi juos paliko byloje dalyvaujančiais asmenimis. Atsižvelgiant į tai, t.y. teismui palikus trečiuosius asmenis byloje, nėra pagirdo teigti, kad tretieji asmenys į bylą įstojo nepagrįstai. Įstoję į bylą tretieji asmenys turėjo teisę reikšti argumentus ir samprotavimus byloje nagrinėjamais klausimais, reikšti prašymus (CPK 47 str. 2 d.), todėl jų naudojimasis procesinėmis teisėmis nelaikytinas piktnaudžiavimu, dėl ko prašymas dėl baudos jiems skyrimo atmetamas. Nors trečiųjų asmenų atstovai, bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, kelis kartus reiškė prašymus dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo pasikeitus atstovams, visgi posėdžiai vyko, todėl ir šis jų elgesys, nors neprisidedantis prie operatyvaus bylos išnagrinėjimo, nelaikytinas pagrindu skirti baudas, kai tai nesutrukdė bylą išnagrinėti.

58. Tretieji asmenys S. D. ir J. J. prašė skirti baudą ieškovui, nes jis prašymą dėl baudos skyrimo atsakovei ir tretiesiems asmenims pareiškė baigiamųjų kalbų metu, dėl ko civilinės bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas, posėdis atidėtas, skirtas kitas posėdis. Nors bylos duomenys patvirtina, kad iš tiesų 2018-11-26 teismo posėdyje baigiant bylos nagrinėjimą ir gavus ieškovo prašymą dėl baudos atsakovei ir tretiesiems asmenims skyrimo bylos nagrinėjimas iš esmės buvo atnaujintas paskyrus kitą teismo posėdį, tačiau ieškovas prašymą pareiškė įvertinęs visą bylos nagrinėjimo eigą, t.y. prašymo pagrindui turėjo reikšmės atsakovės ir trečiųjų asmenų elgesys viso bylos nagrinėjimo metu, kas, tikėtina, ir sąlygojo prašymo pareiškimą baigiamojoje bylos nagrinėjimo stadijoje. Teisės reikšti prašymą dėl baudos skyrimo įstatymas neriboja, todėl jo pateikimas baigiamųjų kalbų metu nors ir neprisideda prie greito bylos išnagrinėjimo, tačiau savaime nėra pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir nesudaro pagrindo skirti ieškovui baudą.

59. Ieškinį atmetus ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

60. Duomenų apie kitų byloje dalyvaujančių asmenų patirtas atstovavimo išlaidas byloje nėra.

61. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 460,66 Eur.

62. Atmetus ieškinį jos priteisiamos iš ieškovo (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Ieškovo prašymą dėl baudos skyrimo atsakovei ir tretiesiems asmenims atmesti.

Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, S. D. ir J. J. prašymą dėl baudos skyrimo ieškovui atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „SKR Baltic“, j.a.k. 300512605, 460,66 Eur pašto išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą, esančią: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB Luminor Banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 D. B. A/S Lietuvos filiale; LT24 7300 0101 1239 4300 AB Swedbanke; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus pašto išlaidas, teismui turi būti pateiktas tai patvirtinantis dokumentas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.