- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-13
- Bylos Nr.
- e2S-315-640/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-44919-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- UAB „SKR Baltic“
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „SKR Baltic“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „SKR Baltic“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl teisės parduoti statinius be žemės sklypo savininko sutikimo pripažinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – S. D., J. J., H. K., A. R., E. V., V. Š., E. R., A. Š. (A. Š.) I. Š., R. L., J. N., T. M., A. D., E. R. (E. R.), J. R. (J. R.), J. M. (J. M.), E. M., J. Š. (J. Š.), Z. P. (Z. P.), M. Ž., D. V., J. N., A. T., G. Č., L. C., J. V. (J. V.), K. S., M. P., P. V. (P. V.), P. S. (P. S.), B. L., V. R., J. Z., K. S. (K. S.), T. R., M. K., L. M., T. Š. ir T. N..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti jai teisę be atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimo perleisti jai nuosavybės teise priklausančius statinius: pagalbinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatą garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); budinčio pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamąjį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pagalbinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); paslaugų paskirties pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); paslaugų paskirties pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); prekybos paskirties pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); prekybos paskirties pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); prekybos paskirties pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); prekybos paskirties pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); prekybos paskirties pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); prekybos paskirties pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); prekybos paskirties pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); prekybos paskirties pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); prekybos paskirties pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); prekybos paskirties pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); prekybos paskirties pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); prekybos paskirties pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); prekybos centrą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); transformatorinę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); transformatorinę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); šiltnamį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); šiltnamį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatą koridorių-praėjimą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamąjį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamąjį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamąjį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamąjį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamąjį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamąjį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamąjį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamąjį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamąjį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamąjį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamąjį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamąjį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamąjį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamąjį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); šiltnamį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); šiltnamį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); šiltnamį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); šiltnamį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); šiltnamį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); šiltnamį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); šiltnamį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); šiltnamį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); šiltnamį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); šiltnamį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius – koridorių, praėjimą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius – kolonėlę su kuro rezervuarais (2 vnt.), automobilių aikštelę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); kiemo statinius, tvorą t9, t10, t11, vartelius t4, vartus t7, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pagalbinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); aikštelę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); aikštelę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); aikštelę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); aikštelę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); aikštelę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); aikštelę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); aikštelę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); stoginę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); stoginę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); stoginę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); stoginę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); stoginę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); stoginę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); stoginę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); vandentiekio tinklus – vandentiekio įvadą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 7 d. sprendimu ieškinį tenkino.
3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 8 d. nutartimi nustatė ieškovei UAB „SKR Baltic“ 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus.
5. Nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas prie bylos prijungė atsakovės ir trečiojo asmens S. D. pateiktus Registrų centro 2019 m. išrašus, nurodęs, kad dalies ieškovės ieškinyje prašomų parduoti pastatų paskirtis pakeista ir tie pastatai, kuriuos prašyta parduoti pagal ankstesnę paskirtį, šiuo metu neegzistuoja, vadinasi, ieškinio reikalavimas neatitinka aktualių aplinkybių ir pateiktų naujausių įrodymų, dėl ko teismo sprendimas, jei ieškinys būtų tenkintas, negalėtų būti įgyvendinamas. Taigi, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė turi patikslinti ieškinio reikalavimą.
6. Kaip ieškinio trūkumą apeliacinės instancijos teismas įvardijo ir nepateikimą duomenų apie potencialų ginčo statinių pirkėją (vardas, pavardė, gim. data, jei fizinis asmuo, pavadinimas ir įmonės kodas, jei juridinis asmuo, adresas) bei ketinamos sudaryti pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, ieškovei nustatė terminą pateikti šiuos duomenis bei nuomonę dėl potencialaus pirkėjo įtraukimo į bylą.
7. Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad iš VĮ Registrų centro Vilniaus filialo nuotraukų ir 2014 m. vasario 13 d. atliktų matavimų kyla abejonių dėl statinių galimybės dalyvauti civilinėje apyvartoje, t.y. dėl žemės sklypo užstatymo, todėl pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė turėtų pateikti savo argumentus dėl statinių atitikties negyvenamųjų pastatų paskirčiai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Apeliantė UAB „SKR Baltic“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį dėl ieškinio trūkumų pašalinimo.
9. Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Priešingai nei teigiama Vilniaus apygardos teismo nutartyje, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-432-600/2016, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-8-431/2017 ir 2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi nebuvo nuspręsta pakeisti statinių duomenis Nekilnojamojo turto registre. 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties rezoliucinėje dalyje VĮ „Registrų centrui“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra nurodyta atlikti ieškovės statinių duomenų pakeitimus. Vadinasi VĮ „Registrų centras“ savavališkai pakeitė statinių duomenis į realybės neatitinkančius duomenis. Statinių duomenų pakeitimas yra ginčijamas teisme ir jau priimtas teismo sprendimas statinių duomenis atstatyti į padėtį iki 2018 m. gruodžio 18 d. Kita vertus, nėra aišku, kaip, šios civilinės bylos kontekste, apeliacinės instancijos teismo nurodomas aiškinimasis gali daryti įtaką sprendimui, ar suteikti ieškovei leidimą parduoti statinius be atsakovės sutikimo. Be to, statinių faktiniai duomenys gali nuolatos kisti, tačiau tai nesudaro pagrindo kiekvieną kartą keisti ieškinio reikalavimą, kadangi duomenų pasikeitimas negali turėti įtakos nagrinėjamos bylos materialinio klausimo, dėl statinių pardavimo be atsakovo sutikimo, išsprendimui. Taigi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. nutarties reikalavimas patikslinti ieškinio reikalavimą pagal pakeistas statinių paskirtis yra neteisėtas ir nepagrįstas.
9.2. Reikalavimas pateikti tiesioginius rašytinius įrodymus, iš kurių būtų galima spręsti apie ieškovės ketinimų parduoti statinius realumą yra tiesiog neįtikėtinas. Ieškovė neturi pareigos nurodyti pirkėjo duomenų ar juolab pateikti preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį. Nutarties argumentai suponuoja, kad pirmosios instancijos teismas neva turėtų vertinti preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas. Toks reikalavimas yra nepagrįstas, kadangi civilinėje byloje keliamas klausimas dėl galimybės parduoti statinius be atsakovės sutikimo, o ne dėl įpareigojimo sudaryti konkrečią pirkimo-pardavimo sutartį. Dar daugiau, įstatymuose nėra įpareigojimo, valstybinėje žemėje esančių statinių savininkams pateikti konfidencialią informaciją apie potencialius pirkėjus ar preliminariąsias pirkimo-pardavimo sutartis. Tokios apeliacinės instancijos nutarties išvados apriboja ieškovės nuosavybės teises įstatyme nenustatytu būdu.
9.3. Kaip teisingai ir pastebėjo, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 4 d. sprendime, konkretaus tikėtino pirkėjo nustatymas neturi įtakos sprendžiant, ar ieškovė gali perleisti statinius būsimajam įgijėjui be atsakovės sutikimo, kadangi, nepriklausomai nuo to, kas bus nekilnojamųjų daiktų savininkas, statinių savininko pasikeitimas neturi įtakos statinių likimui ar su šių daiktų naudojimu susijusio žemės sklypo teisinei padėčiai. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas pareigą pateikti preliminariąją statinių pirkimo-pardavimo sutartį ir duomenis apie potencialius pirkėjus, nepagrįstai apribojo ieškovės teises ir panaikino teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir naikintina.
9.4. Kadangi reikalavimas pateikti konfidencialią informaciją yra nepagrįstas, nėra jokio pagrindo į nagrinėjamą bylą, kurioje sprendžiamas ieškovės nuosavybės teisių disponavimo klausimas, traukti potencialų statinių pirkėją.
9.5. Statinių teisėtumo klausimas buvo išspręstas 2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija expressis verbis konstatavo, kad „nagrinėjamu atveju nenustatė būtinų sąlygų tam, kad statinių savininkas būtų įpareigotas statinius nugriauti, t. y. nenustatė statinių savininko kaltės dėl sandorio, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, pripažinimo negaliojančiu, taip pat nenustatė, kad statinių savininkui nesuteikiama teisė teisėtu būdu naudotis žemės sklypu, todėl nėra pagrindo taikyti CK 4.105 straipsnio 3 dalį ir įpareigoti atsakovę UAB „SKR Baltic“ nugriauti statinius (2018 m. lapkričio 22 d. nutarties 83 punktas). Taigi, nors nuomos sutartis buvo nuginčyta, kadangi atsakovė, išnuomodama žemės sklypą nesilaikė imperatyvių valstybinės žemės nuomojimo tvarkos reikalavimų, tačiau konstatuota, kad ieškovės kaltės tame nėra ir neigiamų pasekmių dėl neteisėtų valstybės institucijų veiksmų ieškovei kilti negali. Taigi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi atsisakė tenkinti reikalavimą ieškovės statinius nugriauti.
9.6. Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, remdamiesi VĮ „Registrų centro“ Vilniaus filialo gautomis statinių nuotraukomis ir 2014 m. vasario 13 d. atliktais matavimo duomenimis, kvestionavo ieškovei nuosavybės teise priklausančių statinių, pagal paskirtį priskirtų negyvenamųjų pastatų grupei, kurie sudaro sandorio objektą, galimumą dalyvauti civilinėje apyvartoje, teigdami, jog neįmanomas yra perleidimas tų statinių, kurių bendrasis plotas arba didžiausioji jų dalis nenaudojama negyvenamųjų pastatų paskirčiai pagal jų savybes naudotojo poreikiams tenkinti. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, argumentai jau buvo kelti civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018, kurioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. lapkričio 22 d. priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį. Asmenys yra saistomi įsiteisėjusių aukštesnės instancijos teismų priimtų sprendimų susijusiose bylose, o nesivadovavimas jose nustatytomis aplinkybėmis, turinčiomis prejudicinę galią byloje kilusio ginčo ribose, laikytinas nepagrįstu. Viena vertus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, pakartotinai kelia tuos pačius argumentus, kurie jau buvo įvertinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Kita vertus, statinių teisėtumo ir galėjimo dalyvauti civilinėje apyvartoje klausimai nėra nagrinėjamos civilinės bylos dalykas. Toks trečiųjų asmenų elgesys yra nesąžiningas bandymas kitose civilinėse bylose vėl kelti statinių teisėtumo ir jų galėjimo būti civilinės apyvartos objektu klausimus.
9.7. Kaip nutartyje nurodo Vilniaus apygardos teismas, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, argumentuoja, kad neįmanomas yra perleidimas tų statinių, kurių bendrasis plotas arba didžiausioji jų dalis nenaudojama negyvenamųjų pastatų paskirčiai pagal jų savybes naudotojo poreikiams tenkinti. Šie argumentai yra nepagrįsti, kadangi tokio nuosavybės teisių ribojimo jokie įstatymai nenumato. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas nutartį, jais vadovavosi, nutartimi ieškovės teisė disponuoti nuosavybe buvo nepagrįstai suvaržyta.
9.8. Pagal bendrąją taisyklę, visi daiktai gali dalyvauti civilinėje apyvartoje, jei įstatymai nenustato priešingai. Tretieji asmenys, nurodydami, kad ieškovei priklausantys statiniai negali dalyvauti civilinėje apyvartoje, savo teiginių įstatymų nuostatomis niekaip nepagrindžia ir neįrodo. Todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir naikintina.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
11. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyti ieškinio trūkumai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi nagrinėdamas civilinę bylą pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir J. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SKR Baltic“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl teisės parduoti statinius be žemės sklypo savininko sutikimo pripažinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – S. D., J. J., H. K., A. R., E. V., V. Š., E. R., A. Š. (A. Š.) I. Š., R. L., J. N., T. M., A. D., E. R. (E. R.), J. R. (J. R.), J. M. (J. M.), E. M., J. Š. (J. Š.), Z. P. (Z. P.), M. Ž., D. V., J. N., A. T., G. Č., L. C., J. V. (J. V.), K. S., M. P., P. V. (P. V.), P. S. (P. S.), B. L., V. R., J. Z., K. S. (K. S.), T. R., M. K., L. M., T. Š. ir T. N., tenkino apeliacinius skundus iš dalies – panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas, nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad: pirmosios instancijos teismas, nesiaiškino aplinkybių, ar ginčo statiniai atitinka žemės sklypo paskirties ir naudojimo būdą, nepasitikslino ieškinio dalyko ir nepasireikalavo papildomų įrodymų, patvirtinančių aplinkybes kas yra potencialus pirkėjas, bei kokiomis sąlygomis su juo tartasi pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti. Atsižvelgdamas į Vilniaus apygardos teismo pastabas, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 8 d. nutartimi nustatė ieškovei 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus: 1) patikslinti ieškinio reikalavimus; 2) įpareigojo pateikti duomenis apie potencialių ginčo statinių pirkėją (vardas, pavardė, gim. data, jei fizinis asmuo, pavadinimas ir įmonės kodas, jei juridinis asmuo, adresas) bei ketinamos sudaryti pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas; 3) pateikti savo argumentus dėl statinių atitikties negyvenamųjų pastatų paskirčiai. Atskiruoju skundu, apeliantė (ieškovė) su tokiais pirmosios instancijos teismo nurodytais trūkumais nesutinka ir prašo nutartį, kuria yra įpareigota pašalinti ieškinio trūkumus panaikinti.
13. Atskiruoju skundu, apeliantė iš esmės nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis yra neteisėta ir negaliojanti, t.y. kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas klausimą dėl sprendimo panaikinimo klaidingai nustatė ir aiškino bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad su apeliacinės instancijos teismo nutartimi susijusios atskirojo skundo aplinkybės konkrečiu atveju negali būti ginčo dalyku, nes apeliacinės instancijos teismo priimti sprendimai (nutartys) apeliacine tvarka nėra skundžiami (CPK 301 straipsnio 2 dalis). Be to, jie įsiteisėja nuo nutarties priėmimo momento, o įsiteisėję teismo sprendimai, nutartys, įsakymai ar nutarimai yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsni). Taigi, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą 2020 m. sausio 8 d. nutartį pagrįstai vadovavosi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartyje išdėstytais išaiškinimais ir jie negali būti kvestionuojami sprendžiant klausimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. nutarties pagrįstumo. Todėl apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. pagrįstumo, nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties pagrįstumu, nes jie yra privalomi tiek teismui nagrinėjančiam bylą pirmosios instancijos teisme, tiek bylos dalyviams.
14. Kita vertus, apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reikalauja pateikti patikslintą ieškinio reikalavimą pagal pakeistas statinių paskirtis, nurodyti pirkėjo duomenis ar pateikti preliminarią sutartį.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Kartu pažymėtina ir tai, kad ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo procesinės tvarkos, jo formos ir turinio reikalavimų.
16. Teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnio 1 dalis). Ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), taip pat ieškinio dalykas, tai yra ieškovo materialinis teisinis reikalavimas atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Pažymėtina, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas įstatymo leidėjo yra siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą dėl to, kad būtent ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, be kurių teismo procesas taptų neįmanomas. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimas kartu yra būtina atsakovo procesinių teisių užtikrinimo garantija bei būtina rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principų įgyvendinimo sąlyga, nes tik žinodamas, kokiu pagrindu ir kokio materialinio teisinio rezultato siekia ieškovas, atsakovas gali tinkamai atsiliepti į pareikštą ieškinį.
17. Tais atvejais, kai procesiniame dokumente nėra nurodyti minėti ieškinio elementai arba jie nurodyti netiksliai ir tai kelia esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, pirmosios instancijos teismas turi teisę nustatyti ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 str., 115 str.). Esminės ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymo teisminės praktikos taisyklės yra apibendrintos kasacinio teismo atliktoje apžvalgoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1, Teismų praktika Nr. 36). Joje nurodyta, kad tiek bendruosius, tiek specialiuosius ieškinio formos ir turinio reikalavimus galima suskirstyti į dvi grupes: ieškinio formos ir turinio reikalavimai, kurių nesilaikymas sudaro kliūtis priimti ieškinį ir nagrinėti bylą, todėl taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas (esminiai trūkumai) bei ieškinio formos ir turinio reikalavimai, kurių nesilaikymas nesudaro kliūčių priimti ieškinį ir nagrinėti bylą, todėl ieškinio trūkumų šalinimo institutas paprastai netaikomas (neesminiai trūkumai arba netikslumai) (CPK 115 str. 4 d.).
18. Pažymėtina, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų procesinė staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi, iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016).
19. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, apeliacinės instancijos teismas 2019 m. gruodžio 17 d. nutartyje neįpareigojo pirmosios instancijos teismo nustatyti ieškinio trūkumus, o tiesiog nurodė, kad teismas spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą nepasinaudojo galimybe nustatyti terminą trūkumams pašalinti - nesiaiškino ir netyrė aplinkybių dėl statinių atitikties gyvenamųjų namų paskirčiai, nepasiūlė ieškovei patikslinti ieškinio reikalavimų pagal aktualias aplinkybes ir pateikti naujus įrodymus dėl prašomų parduoti pastatų paskirties, bei pateikti konkrečios informacijos apie potencialų pirkėją ar sudarytą preliminarią sutartį. Pagal gausią kasacinio teismo praktiką, ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Šiuo atveju pastebėtina, kad ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-4359-964/2020 jau yra priimtas, tačiau įvertinus nustatytus ieškinio trūkumus, darytina išvada, kad jie nėra esminiai, t.y. nėra tokie, kurių nepašalinus bylos nagrinėjimas iš esmės būtų neįmanomas, todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė būtent trūkumų šalinimo institutą, kuris gali sukelti ieškinio palikimo nenagrinėtų pasekmes, kai vietoje to galėjo pasiūlyti ieškovei pateikti atitinkamus duomenis arba išsiaiškinti atitinkamas aplinkybes bylos nagrinėjimo iš esmės metu.
20. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
21. Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė trūkumų šalinimo institutą konkrečiu atveju, todėl atskirojo skundo reikalavimas tenkintinas - pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336, 338, 339 straipsniais, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.