Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2020-01-29 · Civilinė byla Nr. eCIK-64/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2019-12-17Vilniaus apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2020-01-29Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2020-02-13Vilniaus apygardos teismas
  4. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-11-03Vilniaus miesto apylinkės teismas
  5. ApeliacijaNutartis · 2021-02-09Vilniaus apygardos teismas
  6. KasacijaNutartis · 2021-11-22Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-29
Bylos Nr.
eCIK-64/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-44919-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Kasacinė instancija
Rezultatas
Skundą (prašymą) atsisakyta priimti
Teisėjai
Virgilijus Grabinskas (pirm.), Donatas Šernas, Birutė Janavičiūtė
Ieškovas
„SKR Baltic“, UAB
Atsakovas
Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

Įžanginė dalis

Nr. DOK-217/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-44919-2017-6 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTIS2020 m. sausio 29 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2020 m. sausio 16 d. gautu ieškovės UAB „SKR Baltic“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl teisės parduoti statinius be žemės sklypo savininkės sutikimo pripažinimo. Kasacine tvarka skundžiama CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu priimta nutartimi panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacija grindžiama CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatytais pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi tai, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant skundžiamame teismo procesiniame sprendime išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas apribojo ieškovės nuosavybės teises įstatyme nenustatytu būdu, taip pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijos nuostatas. Teismas išplėtė civilinės bylos dalyką ir pakartotinai iškėlė ieškovės statinių teisėtumo bei galimumo dalyvauti civilinėje apyvartoje klausimus, kurie jau buvo išspręsti įsiteisėjusia ir galutine kasacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018. Perdavęs bylą nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas priėjo nepagrįstų išvadų, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, kad teisiniu ir faktiniu aspektais būtina tirti aplinkybes, dėl kurių, ieškovės teigimu, nėra šalių ginčo arba kurios netinkamai įvertintos (kad ieškovė siekia perleisti valstybinės žemės sklypo nuomininko teises, kad turi pateikti duomenis apie potencialų pirkėją), arba kurių pirmosios instancijos teismas apskritai nenagrinėjo (statinių teisėtumo klausimo, jų galimybės būti civilinės apyvartos objektu), arba vertinti kitas, pavyzdžiui, su statinių duomenų pasikeitimu susijusias aplinkybes. Ieškovės teigimu, tinkamas materialinio pobūdžio reikalavimų išsprendimas pirmosios instancijos teisme nesuponavo pagrindo perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nepriklausomai nuo to, ar šios instancijos teismas tinkamai išsprendė proceso dalyvių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis klausimą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, atrankos kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti UAB „SKR Baltic“ (j. a. k. duomenys neskelbtini) už kasacinį skundą 2020 m. sausio 14 d. Swedbank AB sumokėtą 75 (septyniasdešimt penkis) Eur žyminį mokestį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Birutė JanavičiūtėVirgilijus GrabinskasDonatas Šernas