Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SKR Baltic“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SKR Baltic“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl teisės parduoti statinius be žemės sklypo savininko sutikimo pripažinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – S. D., J. J., V. K., A. R., E. V., V. Š., E. R., A. Š. (A. Š.), I. Š., R. L., J. N., T. M., A. D., E. R. (E. R.), J. R. (J. R.), J. M. (J. M.), E. M., J. Š. (J. Š.), Z. P. (Z. P.), M. Ž., D. V., R. N., B. N. (B. N.), J. N. (J. N.), M. Z. (M. Z.), K. K., A. T., G. Č., L. C., J. V. (J. V.), K. S., M. P., P. V. (P. V.), P. S. (P. S.), B. L., V. R., K. S. (K. S.), T. R., M. K., L. M., T. Š..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti jai teisę be atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimo perleisti jai šiuos nuosavybės teise priklausančius statinius, esančius (duomenys neskelbtini): pagalbinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); budinčio pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamąjį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pagalbinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); paslaugų paskirties pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); paslaugų paskirties pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); prekybos paskirties pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); prekybos paskirties pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); prekybos paskirties pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); prekybos paskirties pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); prekybos paskirties pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); prekybos paskirties pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); prekybos paskirties pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); prekybos paskirties pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); prekybos paskirties pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); prekybos paskirties pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); prekybos paskirties pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); prekybos paskirties pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); prekybos centrą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); transformatorinę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); transformatorinę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); šiltnamį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); šiltnamį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatą koridorių-praėjimą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamąjį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamąjį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamąjį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamąjį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamąjį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamąjį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamąjį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamąjį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamąjį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamąjį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamąjį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamąjį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamąjį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamąjį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); šiltnamį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); šiltnamį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); šiltnamį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); šiltnamį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); šiltnamį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); šiltnamį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); šiltnamį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); šiltnamį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); šiltnamį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); šiltnamį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius – koridorių, praėjimą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius – kolonėlę su kuro rezervuarais (2 vnt.), automobilių aikštelę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); kiemo statinius, tvorą t9, t10, t11, vartelius t4, vartus t7, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pagalbinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); aikštelę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); aikštelę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); aikštelę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); aikštelę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); aikštelę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); aikštelę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); aikštelę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); stoginę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); stoginę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); stoginę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); stoginę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); stoginę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); stoginę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); stoginę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); vandentiekio tinklus – vandentiekio įvadą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso statiniai, esantys valstybiniame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), kurį patikėjimo teise valdo atsakovė. Ieškovei žemės sklypas buvo išnuomotas terminuotos (terminas 50 metų) 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties ir 2012 m. liepos 30 d. susitarimo pagrindu, tačiau Generalinės prokuratūros prokuroras pateikė ieškinį atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „SKR Baltic“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl 2012 m. liepos 30 d. susitarimo (valstybinės žemės sklypo nuomos) pripažinimo negaliojančiu ir statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo. Dėl besitęsiančio teisminio proceso ir byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovės veikla faktiškai sustojo, bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais, yra nepajėgi sulaukti būsimo teisminio nagrinėjimo pabaigos ir projekto užbaigimo. Ieškovė surado jai priklausančių statinių pirkėją ir norėjo sudaryti jai priklausančių statinių pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau to negalėjo padaryti dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.394 straipsnio 3 dalyje nustatyto draudimo parduoti nekilnojamąjį daiktą be žemės sklypo savininko sutikimo ir nepagrįsto atsakovės atsisakymo duoti tokį sutikimą. Sutikimą atsakovė atsisako duoti dėl Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos, kurioje sprendžiamas valstybinės žemės sklypo nuomos klausimas, nors ieškovė neprašė atsakovės perleisti valstybinės žemės nuomos teisę. Vykstantis teisminis ginčas dėl ieškovės su Vilniaus apskrities viršininko administracija 2012 m. liepos 30 d. sudaryto susitarimo dėl valstybinės žemės sklypo nuomos panaikinimo negali būti priežastis uždrausti perleisti ieškovei priklausančius statinius. Reikalavimas duoti nuomotojui sutikimą būtų suprantamas tik tuo atveju, jeigu ieškovė siektų perleisti nuomininko teises pagal konkrečią nuomos sutartį, tačiau ieškovė to nesiekia.

3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012 m. liepos 27 d. įsakymu ir 2012 m. liepos 30 d. susitarimu ne aukciono tvarka 50-čiai metų išnuomojo ieškovei valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), komercinės paskirties prekybos, paslaugų ir pramogų objektams statyti. Generalinės prokuratūros iniciatyva iškelta civilinė byla dėl 2012 m. liepos 30 d. susitarimo, pakeičiančio 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, pripažinimo negaliojančiu, taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovei UAB „SKR Baltic“ uždrausta žemės sklype atlikti bet kokius darbus, remontuoti ar renovuoti statinius. Teismas tiek nurodytą įsakymą dėl ginčo žemės slypo nuomos, tiek jį pakeičiantį susitarimą pripažino negaliojančiais.

4. Atsakovė pažymėjo, kad duoda sutikimą perleisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę, o ne šiame žemės sklype esančius statinius. Sutikimus perleisti valstybinėje žemėje esančius statinius (jų dalis) išduoda tik tais atvejais, kai valstybinės žemės sklypas yra nesuformuotas, todėl asmenys, su kuriais sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys, teisės aktų nustatyta tvarka iš atsakovės turi gauti sutikimą dėl valstybinės žemės, kurioje yra perleidžiami statiniai, nuomos teisės perleidimo. Nurodė, kad sutikimas perleisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę sukelia teisines pasekmes, t. y. patvirtina, kad naujasis statinių savininkas turės teisę į žemės sklypą. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše žemės sklype ieškovei nuosavybės teise priklausančių statinių didžioji dalis – šiltnamiai, kurių kadastro duomenyse nurodyta, kad pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio. Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis buvo pakeista į kitą, nustatant žemės sklypo naudojimo būdą – komercinės paskirties teritorijos, tačiau ieškovei nuosavybės teise priklausiusių pastatų, statinių pagrindinė naudojimo paskirtis nepakeista. Atsakovės teigimu, žemės sklypas, kuriame yra statiniai, galėtų būti išnuomotas tik viešbučiams, administraciniams, prekybos, maitinimo ir sporto paskirties pastatams naudoti. Pagal teisės aktus, reglamentuojančius disponavimą valstybine žeme, valstybinę žemę galima išnuomoti tik statiniams naudoti pagal VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registre įrašytą paskirtį. Šiuo atveju, ieškovei priklausančių statinių paskirtis nesuderinama su žemės sklypo naudojimo būdu, t. y. neatitinka numatyto teritorijos panaudojimo būdo. Atsakovės manymu, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2A-8-431/2018 yra tiesiogiai susijusi su ieškovės teisės perleisti žemės nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą ar jo dalį įgyvendinimu.

5. Trečiasis asmuo S. D. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė pasirinko netinkamą savo teisių gynybą. Jis turėtų ne reikšti ieškinį, o skųsti administracinius aktus, kuriais spręstas leidimo išdavimo klausimas. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovė atsisakė išduoti leidimą parduoti pastatus. Ji tiesiog sustabdė procedūrą šiuo klausimu.

6. Trečiasis asmuo J. J. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė iš esmės nesutinka su NŽT atsakymais, kurie priskiriami prie individualių administracinių aktų, todėl turėtų būti skundžiami administracine tvarka. Atkreipė dėmesį, kad Nacionalinė žemės tarnyba išduoda leidimus perleisti valstybinės žemės nuomos teisę, o ne statinius. Šiuo klausimu NŽT administracinę procedūrą sustabdė, o ieškovės šių aktų neginčija. Tai rodo, kad ieškovės pozicija nenuosekli, nes ji ieškinio reikalavimus kildina iš administracinių aktų, tačiau jų teisės aktų nustatyta tvarka neginčija. Ginčo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis buvo keista, o jame esančių statinių naudojimo paskirtis nebuvo keista, todėl dalies statinių pagrindinė tikslinė paskirtis neatitinka žemės sklypo paskirties. Ieškovė nėra išsinuomojusi iš valstybės žemės sklypo, ant kurio stovi statiniai, todėl jei statinius parduotų, naujasis savininkas negalėtų perimti valstybinės žemės sklypo nuomos.

7. Tretieji asmenys D. V., A. T., J. V., P. V., V. R., T. R., T. Š., M. V., G. Č., K. S., P. S., J. Z., M. K., T. N., J. N., L. C., M. P., B. L., K. S. ir L. M. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė išduoda leidimus perleisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisė, o ne jame esančius statinius. Taigi atsakovė niekaip nevaržo ieškovės disponavimo statiniais teisės. Nagrinėjamu atveju žemės sklypas, kuriame yra statiniai, galėtų būti išnuomotas tik viešbučiams, administraciniams, prekybos, maitinimo ir sporto paskirties pastatams eksploatuoti. Tačiau pagal Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis žemės sklype ieškovei nuosavybės tiese priklausančių statinių didžioji dalis – šiltnamiai, kurių naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio. Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis buvo pakeista į kitą, nustatant žemės sklypo naudojimo būdą – komercinės paskirties teritorijos, o ieškovei nuosavybės teise priklausiusių pastatų, pastatų pagrindinė naudojimo paskirtis nebuvo pakeista.

8. Tretieji asmenys H. K., A. R., E. V., V. Š., E. R., A. Š., I. Š., R. L., J. N., T. M., A. D., E. R., J. R., J. M., E. M., J. Š., Z. P., M. Ž. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad faktinės aplinkybės patvirtina, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra naudojamas, nykstančių, fiziškai sunykusių pamatų, jų dalių ir priestatų negalima laikyti statiniais . Tai suponuoja išvadą, kad žemės sklypas nėra užstatytas. Ginčo žemės sklypo dalyje nėra pastatų, kuriems žemės sklypas būtų naudojamas. Likę tik sunykę statinių likučiai, kurie nėra statiniai. Jų eksploatacija negalima. Ieškovė nesąžiningai, prisidengdama neva turimais pastatais nori užgrobti žemės sklypą, dėl kurio vyksta civilinė byla Vilniaus apygardos teisme.

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 7 d. sprendimu ieškinį tenkino.

10. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimą, bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

11. Ieškovė patikslino ieškinio reikalavimą, nurodžiusi, kad prašo pripažinti jai teisę be Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimo perleisti jai nuosavybės teise priklausančius statinius, esančius (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini).

12. Nurodė, kad atsakovė neišduoda leidimo perleisti statinius ir keičia atsisakymo motyvus, t.y. tai dėl ginčijamų ieškovės nuomos teisių į žemės sklypą, tai dėl to, kad nesudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis. Civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo pakeisti nekilnojamųjų daiktų, kurie yra ginčo dalykas, tam tikri kadastro duomenys, kurių dalis paminėti ir ieškinio reikalavime. Ieškinio reikalavime atitinkami kadastro duomenys buvo nurodyti iki jų pakeitimo, atlikto S. D. atstovo prašymo pagrindu, ir ieškovė apie juos buvo informuota tik VĮ „Registrų centtras“. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. eI-3145-595/2019, nėra įvykdytas, todėl dalis Nekilnojamojo turto registre skelbiamų duomenų neatitinka realios situacijos ir užfiksuotų kadastro duomenų. Taigi Nekilojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2.6., 2.8.-2.24, 2.29-2.33, 2.37-2.58 punktuose nurodytų nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis VĮ „Registrų centras“ sugrąžino į istorinę praeitį, nors po paskutinio kadastro duomenų nustatymo UAB „SKR Baltic“ prašymu jokie statinių remonto darbai nebuvo atliekami ir kadastro duomenys nėra pasikeitę. Kadangi pirminiame ieškinyje nurodyti statinių pavadinimai gali neatitikti Nekilnojamojo turto registre nurodytų statinių pavadinimų, kiltų problemų vykdant sprendimą, todėl ieškovė prašo spręsti dėl jų pagal unikalius numerius.

13. Rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė nurodė, kad, jai įsigyjant ginčo pastatus 2005 m., 2008 m. ir 2013 m., buvusiems pastatų savininkams buvo išduotos pažymos dėl statinių perleidimo nevertinus nei žemės sklypo duomenų, nei perleidžiamų pastatų paskirties, nei nuomininko teisių ar pareigų perdavimo. 2005 m. atsakovei išduodant sutikimus dėl statinių perleidimo, visi jie buvo žemės ūkio paskirties žemės sklype, o statinių perleidėjas neturėjo žemės sklypo nuomininko teisių, t.y. 2005 m žemės sklypo nuomos sutartis, kaip ir šiuo metu, su statinių savininkais nebuvo sudaryta, tačiau tai netrukdė išduoti sutikimų. Tuo metu statinių paskirtis buvo tokia pati, kaip ir dabar, t. y. prekybos, gamybos, pagalbinio ūkio ir kt., o šie statiniai buvo žemės ūkio paskirties žemės sklypuose (žemės sklypų paskirtis pakeista 2010 m. birželio 30 d. patvirtintu detaliuoju planu), tačiau tai nebuvo vertinama kaip žemės naudojimo paskirties pažeidimas. Pakeitus žemės sklypo paskirtį į kitą, o naudojimo būdą – į komercinį bei sudarius valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, atsakovė neprieštaravo, kad kitos paskirties žemės sklype esantis garažas būtų perleistas. Nuomos teisės perleidimo klausimas pažymoje taip pat nebuvo sprendžiamas. Ieškovė akcentavo, kad įstatymais iš statinių savininko visų pirma reikalaujama naudoti statinius pagal jų paskirtį. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė šio reikalavimo laikosi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškovės UAB „SKR Baltic“ ieškinį atmetė, ieškovės prašymą dėl baudos skyrimo atsakovei ir tretiesiems asmenims teismas taip pat nusprendė atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismas taip pat nusprendė trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, S. D. ir J. J. prašymą dėl baudos skyrimo ieškovei atmesti ir priteisti iš ieškovės UAB „SKR Baltic“ pašto išlaidų valstybei.

15. Teismas nurodė, kad, vertindamas argumentus dėl ketinamų parduoti pastatų egzistavimo, būklės ir paskirties, pažymi, kad nors iš 2019 m. sausio 7 d. VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad dalies ieškovės ieškinyje prašomų parduoti pastatų paskirtis pakeista, visgi Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 10 d. sprendimu panaikino VĮ „Registrų centras“ Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2019 m. vasario 28 d. sprendimą ir įpareigojo VĮ „Registrų centras“ atkurti Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis, buvusius iki 2018 m. gruodžio 18 d. Nors šis sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, teismas neturi pagrindo kaip neginčijamas remtis pastaraisiais duomenimis, todėl siekdamas dėl besikeičiančių pastatų paskirčių neužkirsti kelio ieškovei disponuoti pastatais, ieškinį sprendžia įvertindamas faktinę pastatų egzistavimo padėtį, aplinkybę, kad Vilniaus miesto apylinke?s teismas 2016 m. lapkric?io 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-432-600/2016, Vilniaus apygardos teismas, 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-8-431/2018 ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. lapkric?io 22 d. nutartimi civiline?je byloje Nr. 3K-3-447-916/2018 jokių nekilnojamojo turto kadastrinių duomenų nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, teismas dėl pastatų pardavimo spendžia pagal jų faktinę padėtį, atsižvelgdamas į unikalius numerius (kurie, nepaisant paskirčių keitimo, išliko nepakitę) kaip tai nurodyta ieškinio patikslinime

16. Teismo vertinimu, buvo nustatyta, kad ieškinyje nurodyti pastatai neegzistuoja. Skirtinga pastatų fizinė būklė nepagrindžia jų sunykimo. 2019 m. sausio 7 d. VĮ „Registrų centras“ išraše nurodyti duomenys neatitinka realios situacijos ir vėliau, nei nurodyta išraše, fiksuotų kadastro duomenų. Susipažinus su vėlesniais kadastro duomenimis, kurie matyti iš 2018 m/ rugsėjo 19 d. VĮ Registrų centras“ išrašo (jame kadastro duomenų fiksavimo data vėlesnė nei 2019 m. sausio 7 d. išraše), bei remiantis kitais duomenimis, taip pat ir ieškovės atstovų paaiškinimais apie pastatų būklę, įvertinus aplinkybę, kad nebuvo priimtas sprendimas ginčo statinius nugriauti, darytina išvada, kad yra pagrindas spręsti dėl ieškovės teisės juos parduoti.

17. Teismas pažymėjo, kad įstatymas nenumato, kad pastatų savininkas būtinai turi perleisti nuomos teisę, tačiau pirkimo – pardavimo sutartyje būtinai turi būti sutartas (numatytas) vienas iš kitų galimų žemės sklypo naudojimo teisinių pagrindų, pvz. žemės užstatymo teisė ar kt.

18. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad šiuo metu ieškovė nėra sudariusi jokios sutarties ir nėra jokio kito pagrindo, nustatančio jos teises naudotis prašomais parduoti statiniais, nėra galimybės ir perleisti statinių kitam asmeniui, nes nebūtų įgyvendinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.394 straipsnio 3 dalies nuostata dėl perduodamų teisių į žemės sklypą kaip privaloma sąlyga, kai parduodami pastatai stovi ant kitam asmeniui (šiuo atveju valstybei) priklausančios žemės. Aplinkybę, kad ir pati ieškovė siekia turėti nuomos teisę į žemės sklypą, patvirtina ir tai, kad jos iniciatyva yra išketa civilinė byla Nr.e2-338-466/2020 dėl įpareigojimo sudaryti naudojamo žemės sklypo nuomos sutartį, tačiau ji nebaigta nagrinėti ir nuomos sutarties sudarymo klausimas neišspręstas. Atsižvelgiant į tai, kad nėra sudaryta nauja valstybinės žemės nuomos sutartis, nėra galimybės įvertinti apeliacinės instancijos nurodytos aplinkybės, ar pastatų pardavimas be Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo jai neprieštarautų. Anksčiau nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pagrįstai nurodė galėsianti nagrinėti klausimą perleisti valstybės žemės sklypo nuomos teisę tik įsiteisėjus teismo sprendimui ir paaiškėjus, ar ieškovė turi teisę į valstybės žemės sklypo nuomą ir gali ją perleisti.

19. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu padarė išvadą, kad nenustačius teisių į pastatams pagal paskirtį reikalingą naudoti žemės sklypą, nėra įgyvendinta viena iš statinių perleidimo sąlygų, nėra duomenų, kokiomis sąlygomis ieškovė ketina perleisti statinius, vadinasi, nėra ir galimybių įvertinti šias sąlygas.

20. Teismas nurodė, jog nesutinka ir su ieškovės argumentais, kad atsakovė atstovavo privatiems, o ne valstybės interesams. Nesutikdama su ieškiniu, atsakovė teigė negalinti išduoti leidimo dėl pastatų pardavimo, kol vyksta ginčas dėl žemės nuomos, vėliau – kad pirmiau turi būti sudaryta žemės numos sutartis, vėliau – leidimas apskritai nereikalingas. Nė vienas šių argumentų nesietinas su trečiaisiais asmenimis, jie išreiškia Nacionalinės žemės tarnybos kaip valstybės institucijos poziciją. Lietuvos apeliacinio teismo išvados kitoje nei nagrinėjama byloje, negali būtų pagrindas sprendžiant dėl atsakovės elgesio šioje byloje, nenustačius piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pagrindų nagrinėjamoje byloje. Išdėstytų argumentų pagrindu ieškovės prašymas dėl baudos atsakovei skyrimo atmetamas.

21. Teismas pažymėjo, kad tretieji asmenys S. D. ir J. J. prašė skirti baudą ieškovei, nes ji prašymą dėl baudos skyrimo atsakovei ir tretiesiems asmenims pareiškė baigiamųjų kalbų metu, dėl to civilinės bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas, posėdis atidėtas, skirtas kitas posėdis. Nors bylos duomenys patvirtina, kad iš tiesų 2018 m. lapkričio 26 d. teismo posėdyje baigiant bylos nagrinėjimą ir gavus ieškovės prašymą dėl baudos atsakovei ir tretiesiems asmenims skyrimo bylos nagrinėjimas iš esmės buvo atnaujintas paskyrus kitą teismo posėdį, tačiau ieškovė prašymą pareiškė įvertinusi visą bylos nagrinėjimo eigą, t. y. prašymo pagrindui turėjo reikšmės atsakovės ir trečiųjų asmenų elgesys viso bylos nagrinėjimo metu, o tai, tikėtina, ir sąlygojo prašymo pareiškimą baigiamojoje bylos nagrinėjimo stadijoje. Teisės reikšti prašymą dėl baudos skyrimo įstatymas neriboja, todėl jo pateikimas baigiamųjų kalbų metu nors ir neprisideda prie greito bylos išnagrinėjimo, tačiau savaime nėra pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir nesudaro pagrindo skirti ieškovei baudą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

22. Ieškovė UAB „SKR Baltic“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimo, prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4359-964/2020 ir priimti naują sprendimą – pripažinti UAB ,,SKR Baltic“ (j. a. k. 300512605) teisę be Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (j. a. k. 188704927) sutikimo perleisti UAB ,,SKR Baltic“ nuosavybės teise priklausančius statinius, esančius (duomenys neskelbtini), ir UAB „SKR Baltic“ naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

22.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu apribojo ieškovės nuosavybės teises įstatyme nenustatytu būdu. Sprendimas, pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Konstitucijos nuostatas, kartu pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus lūkesčius;

22.2. nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad ieškovė teisėtai įgijo nuosavybės teises į žemės sklype esančius statinius, taip pat nėra ginčo dėl pačių statinių teisėtumo, todėl žemės sklype esantys statiniai stovi teisėtai ir nuosavybės teisės į juos ieškovės įgytos taip pat teisėtai. Nagrinėjamu atveju teisėtas lūkestis disponuoti savo nuosavybe yra paneigiamas. Ieškovei kreipusis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, šios pažeidžiamos teisės teismo keliu liko neapgintos;

22.3. ieškovė siekia teismo keliu išspręsti savo civilinių teisių įgyvendinimo klausimą – galimybę perleisti savo teisėtai įgytą nuosavybę kitam asmeniui. Atsisakymas pripažinti ieškovės teisę parduoti ieškovei priklausančius statinius be atsakovės sutikimo yra tiesiogiai susijęs su ieškovės teisės kreiptis į teismą (Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis) įgyvendinimu;

22.4. pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atsisakoma apginti ieškovės pažeistas teises sudaro sąlygas pažeisti ieškovės nuosavybės teises ir savininko teisėtus lūkesčius, taip pat dar kartą pažeidžia savarankišką Konvencijos ir Konstitucijos nuostatas, t. y. paneigia asmens teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo;

22.5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimas netinkamai pritaikė CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatas ir pažeidė konstitucinį asmenų lygybės principą;

22.6. ieškovės statiniai pastatyti teisėtai ir šios dienos nuosavybės teise teisėtai priklauso ieškovei, dėl statinių teisėtumo jokio ginčo nėra. Ieškovė kaip teisėtai egzistuojančio civilinės teisės objekto savininkė turi turėti teisę pilnavertiškai disponuoti statiniais, nuspręsti jų teisinį likimą, įskaitant ir teisę parduoti ar kitaip perleisti nuosavus statinius kitiems asmenims. Ieškovė siekia perleisti žemės sklype esančius nuosavybės teise priklausančius statinius. Žemės sklypo nuomos sutartis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo buvo pripažinta negaliojančia, o naują nuomos sutartį atsakovė sudaryti atsisako;

22.7. įstatyme ir teismų praktikoje yra formuluojamas reikalavimas, kad su nekilnojamuoju daiktu būtų perleistos ir jau turimos teisės į žemės sklypą. Tačiau, naujas papildomas reikalavimas kaip jį sprendimu antrame nagrinėjime nustatė pirmosios instancijos teismas, t. y. prieš perleidžiant statinius dar ir įgyti teises į žemės sklypą, yra akivaizdžiai perteklinis ir sako apie netinkamą įstatymo pritaikymą;

22.8. CK 6.394 straipsnio 3 dalis neužkerta kelio ieškovei perleisti žemės sklype esančius statinius, teismas netinkamai pritaikė įstatyme įtvirtintą teisės normą ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą;

22.9. pirmosios instancijos teismas antrame nagrinėjime pažeidė asmenų lygybės principą. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kodėl ieškovės ir naujojo įgijėjo situacijos yra vertinamos skirtingai, kokie požymiai lemia jų skirtingą padėtį, dėl ko jie patenka į skirtingą reguliavimą, nepaaiškinta, kokių visuomeniškai reikšmingų tikslų siekiama asmenų diferencijavimu;

22.10. statinių perleidimas nepažeidžia įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų. Kitų įstatymų nuostatų nuosavybės perleidimas taip pat nepažeidžia, o taip pat jokių kitų įstatymų nuostatų pažeidimo bylą nagrinėję teismai, nei atsakovė nenurodė. Nėra jokio įstatymo, kurį galėtų pažeisti visiškai teisėtas nuosavo daikto disponavimo veiksmas – pardavimas;

22.11. bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad statinių savininko pasikeitimas turės kokios nors neigiamos įtakos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Apskritai, nėra net teorinių galimybių, kad statinių savininko pasikeitimas galėtų turėti kokių nors neigiamų padarinių kitiems asmenims. Satinių pirkimo-pardavimo sutartis sukeltų teisinių padarinių tik sutarties šalims – pirkėjui ir pardavėjui;

22.12. žemės sklype esančių statinių perleidimu nepažeidžiami nei įstatymai, nei jokių kitų asmenų teisės ar interesai, o naujasis savininkas įgytų tas pačias teises kaip pardavėja – ieškovė;

22.13. nagrinėjama kita byla dėl žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo, niekaip nesusijusi su nagrinėjamos bylos dalyku. Nagrinėjamos dvi civilinės bylos, kuriose ieškovė bando įgyvendinti dvi savarankiškas teises – teisę sudaryti nuomos sutartį ir teisę perleisti statinius. Šios dvi teisės yra savarankiškos, viena su kita nesusijusios teisės. Nagrinėjamos bylos dalykas apima tik teisės perleisti ieškovei priklausančius statinius klausimą, taigi teisių į žemės sklypą perleidimo klausimas nagrinėjamoje byloje nekeliamas ir dėl to nepatenka į šios bylos dalyką. Todėl aplinkybė, kad ieškovė yra pareiškusi kitą ieškinį dėl žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo, nėra susijusi su šios bylos dalyku. Juo labiau aplinkybė, kad ieškovė pareiškė ieškinį, negali nulemti ieškovės galimybių disponuoti savo turtu;

22.14. teismas peržengė ieškinio ribas ir sprendė klausimus, kurie net nesusiję su bylos dalyku. Ieškovė reiškia reikalavimą pripažinti teisę perleisti statinius be atsakovė sutikimo. Ieškovė nėra sudariusi valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties, nesiekia perleisti žemės nuomos teisių iš šios nuomos sutarties, ieškovė nurodo, jog teismas ėmėsi spręsti niekaip su byla nesusijusių atsakovės teiginių dėl sutikimo perleisti teises į žemės sklypą;

22.15. teismas netinkamai pritaikė CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatą, nurodydamas, kad ieškovė savo nuosavybę galės parduoti tik tada, kai sudarys su valstybinės žemėtvarkos institucija žemės sklypo nuomos sutartį arba įgis kitą teisinį žemės sklypo valdymo ir naudojimo teisinį pagrindą. Buvo pažeistas CK 4.39 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas, kad nuosavybės teisės gali būti apribotos tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo. Pažeidžiamas asmenų lygybės prieš įstatymą principas, nes anot teismo, būsimas Statinių įgijėjas negali būti be teisių į žemę, o štai pati ieškovė – gali. Statinių savininko pasikeitimas neturės įtakos nei statinių likimui, nei su statinių naudojimu susijusio žemės sklypo teisinei padėčiai, todėl ieškovė gali perduoti nuosavybės teises į statinius be atsakovė sutikimo. Ieškovei atsakovės sutikimas dėl statinių pardavimo nėra reikalingas, nes toks disponavimas nuosavybe nepažeidžia nei įstatymo, nei kitų asmenų teisių ar interesų;

22.16. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu buvo nepagrįstai apribotos ieškovės nuosavybės teisės įstatyme nenustatytu būdu. Sprendimas pažeidžia Konvencijos ir Konstitucijos nuostatas, įtvirtinančias ir saugančias privačią nuosavybę nuo nepagrįsto ir neteisėto ribojimo. Ieškovei negalint pažeistų nuosavybės teisių apginti teisme yra paneigiama asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos.

2. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, prašo UAB „SKR Baltic” apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius argumentus:

23.1. Nacionalinė žemės tarnyba, sutikdama su Sprendimu, patvirtina savo argumentus, nurodytus byloje esančiuose procesiniuose dokumentuose ir išsakytus teismo posėdžių metu, todėl jų nekartoja;

23.2. Nacionalinė žemės tarnyba turėjo teisinį pagrindą spręsti klausimą tik dėl žemės sklypo nuomos teisės perleidimo ir tik teismui galutinai išnagrinėjus bylą, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl Žemės sklypo išnuomojimo ieškovei teisėtumo;

23.3. atsižvelgdama į tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas dėl statinių pardavimo nereikalingas, Nacionalinės žemės tarnybos atsisakymai išduoti atitinkamą sutikimą niekaip nepažeidžia ieškovės teisių į statinių pardavimą. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, teismas priėmė iš esmės teisingą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o sprendimas paliktinas galioti.

3. Trečiasis asmuo S. D. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo šiuos esminius argumentus:

24.1. ieškovės apeliaciniame skunde yra dalis pavadinta „Faktinės aplinkybes“, tačiau joje iš esmės yra pateikiama tik manipuliacija jomis, o ne tikroji tiesa. Pateikiama ne tikroji faktinė padėtis, o selektyviai parinktos aplinkybės;

24.2. ieškovė teisę į žemės sklypo nuomą yra praradusi dėl savo paties kaltės – žemės sklypo, o ir jame teoriškai esančių statinių nenaudojimo ir tai jau tęsiasi nuo 2007 metų, kai aptarti statiniai, tik teoriškai registruoti Nekilnojamojo turto registre, buvo įgyti;

24.3. ieškovei nenaudojant nei žemės sklypo, nei jame esančių pastatų nuo jų įsigijimo 2007 m., kaip yra konstatavę ir teismai dvejuose skirtinguose procesuose, ieškovės teiginys: „Dėl besitęsiančių teisminių procesų ir sukurto disponavimo Statiniais apribojimo, ieškovės komercinė veikla yra faktiškai žlugdoma, <...>“, yra filosofinis, subjektyvus;

24.4. nesant byloje duomenų, kokia žemės sklypo dalimi galėtų naudotis naujasis savininkas, aptariamas sutikimas negali būti išduotas. Ieškovė disponavimą savo nuosavybe apribojo, dėl pačios neteisėtų veiksmų;

24.5. ieškovė neatlieka jokių teisėtų veiksmų, kad užsitikrintu teises į žemės sklypą, o tik teikia nepagrįstus ieškinius teismui, dėl nuomos sutarties sudarymo, kai jau du kartus yra konstatuota, kad nuoma ieškovei yra negalima ir kad dėl to kalta yra ieškovės;

24.6. viena vertus, ieškovė teigia, kad negali perleisti to ko neturi, kita vertus, kitoje byloje įrodinėja, kad nuomos teises ieškovė turi ir to prašo teismas;

24.7. nėra lygybės principo pažeidimo, nes nėra nei tariamo pirkėjo, nei tariamo įgijėjo, todėl ieškovės teiginys, kad buvo pažeistas lygybės principas, yra nepagrįstas.

4. Tretieji asmenys D. V., A. T., J. V., P. V., T. Š., G. Č., M. K., L. C., M. P., L. M., B. L., K. S., B. N., J. N., R. J., M. Z. K. K. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą, prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius argumentus:

25.1. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1744-967/2019 yra įsiteisėjusi, todėl ja pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi, o ieškovės bandymas apeliaciniame skunde ginčyti minėtą įsiteisėjusią nutartį – neleistinas;

25.2. iš ieškovės pateikto apeliacinio skundo matyti, kad ieškovė jame teikia netinkamą CK 6.394 straipsnio 3 dalies aiškinimą, kurio esmė – ieškovė negali perleisti teisių į žemės sklypą, ant kurio stovi atitinkami ieškovei priklausantys statiniai. Tokia ieškovės pozicija prieštarauja įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartyje pateiktiems išaiškinimams, todėl atmestina;

25.3. Iš CK 6.394 straipsnio 3 dalies yra aiškiai matyti, kad pagal šią teisės normą teisės į žemės sklypą turi būti perduodamos.Tačiau ieškovė ignoruoja šią nuostatą ir imperatyvų reikalavimą perduoti naujajam įgijėjui teises į žemės sklypą bando traktuoti kaip teisių į žemės sklypą naujajam įgijėjui neperdavimą. Pasak ieškovės, valstybę ir atsakovą tenkina esama situacija, kai ieškovė neturi teisių į žemės sklypą, kuriame yra atitinkami jos statiniai, todėl nauji statinių įgijėjai irgi gali būti žemės sklype esančių statinių savininkais be teisių į žemės sklypą. Tačiau priešingai, nei teigia ieškovė, esama situacija netenkina nei valstybės, nei atsakovės;

25.4. ieškovė apskritai nepateikė jokių pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų. Dar daugiau – iš ieškovės pateiktame apeliaciniame skunde dėstomų teiginių matyti, kad ieškovė net ir neketino teismui teikti bent kurių nors pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų;

25.5. ieškovė nepateikė preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties, ar/ir jokio susirašinėjimo su tariamu pirkėju, dėl to negalima spręsti, kad statinių perleidimas, kurį be atsakovės sutikimo ieškovė prašė teismo pripažinti, yra realus;

25.6. ieškovė iš esmės iškėlė abstraktų ginčą – prašo pripažinti jos teisę be atsakovės sutikimo perleisti statinius, nors perleisti tų statinių iš tiesų neketina. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismo paskirtis nėra spręsti abstrakčius ginčus, vertinti hipotetines situacijas, ar pan.;

25.7. ieškovė savo apeliaciniame skunde teigia, kad buvo pažeista jos teisė kreiptis į teismą, nors teismas ieškovė pateiktą ieškinį ne tik priėmė, bet ir išnagrinėjo, bei priėmė dėl jo sprendimą, kurį ieškovė skundžia apeliaciniu skundu. Manytina, kad apeliacinės instancijos teismas tokio pobūdžio ieškovės argumentų apskritai neturėtų vertinti. Nepaisant to, toliau tretieji asmenys pasisako ir dėl tokių ieškovės pateiktame apeliaciniame skunde nurodytų argumentų;

25.8. ieškovė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau nepateikia jokių argumentų, kurie pagrįstų, kad ieškovė ir hipotetinis, šiuo atveju realiai net neegzistuojantis statinių įgijėjas yra toje pačioje teisinėje padėtyje, kaip ir ieškovė. Tai, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepripažino ieškovės teisės perleisti statinius realiai net neegzistuojančiam statinių įgijėjui, niekaip nereiškia asmenų lygybės principo pažeidimo;

25.9. ieškovė neturi teisės savo turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti be apribojimų. Be to, asmuo negali turėti teisėtų lūkesčių, kad civilines teises galės įgyvendinti pažeisdamas teisės aktų reikalavimus (šiuo atveju – CK 6.394 straipsnio 3 dalį), todėl ieškovės argumentai dėl teisėtų lūkesčių principo pažeidimo taip pat nepagrįsti (juolab, kad ieškovė, kaip jau minėta, net nepateikė jokių įrodymų, kad realiai ketina perleisti statinius, todėl apskritai nėra pagrindo kalbėti apie tariamą teisėto lūkesčio perleisti statinius pažeidimą). Ieškovės statiniai yra ne jai priklausančiame žemės sklype, o tai savaime sako apie tai, kad su tais statiniais susijusias nuosavybės teises bus galima įgyvendinti itin ribotai. Ieškovė yra verslininkė, todėl turėjo veikti kaip rūpestingas ir apdairus subjektas bei įvertinti galimas rizikas;

25.10. sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis ieškovė prarado dėl to, kad buvo nesąžininga ir piktnaudžiavo – išsinuomotų žemės ūkio paskirties sklypų nenaudojo ir apskritai nė neketino naudoti pagal minėtą paskirtį;

25.11. be aukciono gavusi nuomos teisę, ieškovė nedelsdama ėmėsi priemonių tiems šiltnamiams pertvarkyti, siekdama vietoje jų valstybinėje žemėje pastatyti prekybos centrus, keičiant žemės paskirtį, o po to – statinių paskirtį. Tokią situaciją, kokioje yra šiuo metu, sukūrė pati ieškovė. Ieškovė piktnaudžiavo, nesąžiningai siekė be aukciono užvaldyti valstybinės žemės sklypą (CK 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalys), todėl turi prisiimti pasirinkto elgesio sąlygotus padarinius. Teisių į žemės sklypą ieškovė neturi todėl, kad jas prarado, nes bandė apgauti Lietuvos valstybę ir jos žmones.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Byloje kilo ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsisakymo duoti sutikimą ieškovei UAB „SKR Baltic“ parduoti jai nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus, kurie pastatyti (duomenys neskelbtini), valstybiniame žemės sklype, teisėtumo.

6. Nustatyta, kad UAB „SKR Baltic“ 2006 m. sausio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3-65, 2006 m. sausio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3-167, 2006 m. sausio 6 d. pirkimo- pardavimo sutartimi Nr. 3-192, 2006 m. sausio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3-486, 2007 m. sausio 26 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3-1073, 2010 m. kovo 2 d. pirkimo- pardavimo sutartimi Nr. 1-1160 ir 2013 m. lapkričio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. DJ- 8769 nuosavybės teise įsigijo 69 pastatus, kurie buvo trijuose besiribojančiuose valstybiniuose žemės sklypuose, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Statinių naudojimo paskirtys yra: 1) prekybos paskirtis; 2) kita paskirtis; 3) garažų? paskirtis; 4) gamybos, pramonės paskirtis; 5) negyvenamoji paskirtis; 6) pagalbinio ūkio paskirtis; 7) kitu? inžinerinių? statiniu? paskirtis.

7. UAB „SKR Baltic“ 2007 m. vasario 12 d. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N01/2007-168 ir N01/2007-169, kurios buvo nutrauktos. Ginčas dėl sutarčių nutraukimo teisėtumo išnagrinėtas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-188-492/2011.

8. UAB „SKR Baltic“ taip pat 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N01/2007-465 išsinuomojo jai priklausančiais statiniais užstatytus žemės sklypus: 0,79 ha žemės ūkio paskirties sklypą?, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), 7,4126 ha žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypą?, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), ir 0,0673 ha kitos paskirties žemės sklypą?, kadastro numeris (duomenys neskelbtini).

9. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 patvirtino miesto bendrąjį? planą?, nustatė? naujus teritorijos, (duomenys neskelbtini), reglamentus, tvarkymo, naudojimo režimą?, funkcijas. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. 1-1632 „Dėl sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintas detalusis planas, pagal kurio sprendinius 0,79 ha žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypas, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), 7,4126 ha žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypas, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), ir 0,0673 ha kitos paskirties valstybinės žemės sklypas, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), buvo sujungti i? viena? 8,2699 ha žemės sklypą?, kuriam nustatyta nauja paskirtis – kita paskirtis, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektu? teritorijos, ir pobūdis – prekybos, paslaugu? ir pramogų? objektu? statybai.

10. Atsakovės Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-360 valstybinės žemės sklypai adresu (duomenys neskelbtini) – 0,79 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 7,4126 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir 0,0673 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), sujungti i? viena? žemės sklypą? ir nurodyta šiuo sprendimu suformuota? žemės sklypą? įregistruoti VI? „Registru? centro“ Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos vardu. 8,2699 ha valstybinės kitos paskirties žemės sklypui, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini).

11. Įvykus žemės sklypų duomenų pasikeitimui, Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2012 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1437 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) išnuomojimo UAB „SKR Baltic“ nusprendė ne aukciono (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), komercinės paskirties prekybos, paslaugų ir pramogų objektams statyti.

12. Tarp atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir ieškovės UAB „SKR Baltic“ 2012 m. liepos 30 d. sudarytas susitarimas Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-222 „Dėl 2007 m. balandžio 20 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2007-465 dalinio pakeitimo“, kuriuo 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N01/2007-465 buvo keičiama 0,0673 ha žemės sklypo, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), išnuomojant 8,2699 ha žemės sklypą.

13. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, informuodama, kad jos 2012 m. liepos 30 d. sudarytas susitarimas Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-222 yra neteisėtas, nes po detaliojo plano patvirtinimo ir jame numatyto žemės sklypo suformavimo, kai kuriu? ieškovei priklausančių? statiniu? paskirtis nebeatitinka naujai nustatytos žemės paskirties.

14. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurore? gindama viešąjį interesą 2014 m. kreipėsi i? teismą ir prašė, be kitų reikalavimų, pripažinti negaliojančiu 2012 m. liepos 30 d. susitarimą Nr. 49SZ?N-(14.49.57.)-222 „Dėl 2007 m. balandžio 20 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2007-465 dalinio pakeitimo“. Taip pat pripažinti 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. NO 1/2007-465 dėl 0, 0673 ha žemės tęstinumą.

15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-432-600/2016 patikslinta? ieškinį? tenkino iš dalies ir pripažino negaliojančiais – atsakovės NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. liepos 27 d. įsakymą? Nr. 49VI?-(14.49.2.)-1437 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) išnuomojimo UAB „SKR Baltic“, nuo jo priėmimo dienos ir 2012 m. liepos 30 d. susitarimą? Nr. 49SZ?N-(14.49.57.)-222 „Dėl 2007 m. balandžio 20 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2007-465 dalinio pakeitimo“ nuo jo sudarymo momento.

16. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorės ir atsakovės UAB „SKR Baltic“ apeliacinius skundus, 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-8-431/2018 pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-432-600/2016.

17. Šiai nagrinėjamai bylai reikšmingi dokumentai: 1) atsakovės NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. liepos 27 d. įsakymas Nr. 49VI?-(14.49.2.)-1437 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) išnuomojimo UAB „SKR Baltic“ ir 2) 2012 m. liepos 30 d. susitarimas Nr. 49SZ?N-(14.49.57.)-222 „Dėl 2007 m. balandžio 20 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2007-465 dalinio pakeitimo“, liko pripažinti negaliojančiais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutarti? civilinėje byloje Nr. 2A-8-431/2018.

18. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „SKR Baltic“, nusprendusi parduoti jai nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)), pastatytus valstybiniame žemės sklype, kreipėsi į NŽT sutikimo, kuri atsisakė jį išduoti.

19. CK 6.394 straipsnio, reglamentuojančio teises į žemės sklypą, sudarant pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį, 1 dalyje nustatyta, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. Pagal to paties straipsnio 3 dalies nuostatą, jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame yra tas daiktas, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, kai tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms; kai toks nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas.

20. Apeliantė įrodinėja, kad, pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį, apribojo jos nuosavybės teises įstatyme nenustatytu būdu. Anot apeliantės, buvo pažeista jos konstitucinė teisė disponuoti turtu, tai yra perleisti savo teisėtai įgytą nuosavybę kitam asmeniui.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepanaikino disponavimo daiktinės ieškovei dėl objekto, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), bet įpareigojo apeliantę šią subjektinę teisę įgyvendinti teisės aktų nustatyta tvarka.

22. Teisėjų kolegija nurodo, kad byloje nebėra ginčo dėl pastatytų statinių teisėtumo, kai įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-8-431/2018 buvo atmestas prokuroro ieškinys dalyje dėl reikalavimo nugriauti statinius, esančius 82 699 kv. m² žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje, prijungtoje prie 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N01/2007-465 prie išnuomoto 0,0673 ha ploto valstybinės žemės sklypo, kurių unikalūs numeriai: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro statinius, esančius 82 699 kv. m² žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje, prijungtoje prie 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. NO 1/2007-465 išnuomoto 0,0673 ha ploto valstybinės žemės, kurių unikalūs numeriai: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).

23. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad ji neišduoda sutikimų perleisti suformuotuose valstybinės žemės sklypuose esančius statinius. Teisėjų kolegija pritaria tokiam argumentui.

24. Pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 11 punktą valstybinės žemės patikėtiniai valdo, naudoja jiems patikėjimo teise perduotą žemę ir ja disponuoja šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis visuomeninei naudai. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Taisyklės), 45 punkte nustatyta, kad žemės nuomos teisė į žemės sklypą ar jo dalį gali būti perleidžiama kitiems asmenims tik tais atvejais, kai perleidžiami išnuomotame žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai (jų dalys), ir tik kai valstybinės žemės sklypo nuomininkas tinkamai vykdo pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Taigi Nacionalinė žemės tarnyba, kuri yra atsakinga tik už valstybės žemės valdymo ir naudojimo teisėtumą, išduoda sutikimus perleisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę, o ne žemės sklype esančius statinius.

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-452-1075/2018 pasisakydama dėl NŽT sutikimo perleisti nuomos teisę teisinės reikšmės, kartu nurodė, kad tai vienas iš teisėtų nuosavybės teisių įgyvendinimo būdų (19 punktas). Pažymėtina, kad kasacinis teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Valstybinės žemės nuomos sandoriai, sudaryti pažeidus imperatyviųjų teisės normų nuostatas, yra niekiniai visa apimtimi arba ta dalimi, kuria buvo pažeistos imperatyviųjų teisės normų nuostatos, jeigu galima padaryti išvadą, kad sandoris būtų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies (CK 1.80, 1.96 straipsniai). Analogiški reikalavimai bei teisiniai padariniai taikytini ir administraciniams aktams dėl valstybinės žemės nuomos, priimtiems pažeidus imperatyviųjų teisės normų nuostatas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-640-611/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

26. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio teismo praktika pagrindžia, kad teisinis ginčas dėl NŽT vienašalio sandorio – sutikimo, gali kilti tik dėl žemės nuomos teisė į žemės sklypą ar jo dalį, bet ne dėl statinio perleidimo.

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-452-1075/2018 nurodė, kad NŽT išduotas sutikimas perleisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę yra vienašalis sandoris, kuriuo buvo siekiama pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. sukurti teisines pasekmes dėl žemės nuomos (24 punktas). Vadinasi, apeliantė siekdama sudaryti sandorį dėl nekilnojamojo turto, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatyto valstybiniame žemės sklype, perleidimo, pirmiau privalo išspręsti valstybei priklausančios žemės nuomos klausimą, o po to kreiptis į NŽT dėl sutikimo perleisti nuomos teisę.

28. Toks teisės aiškinimas neprieštarauja CK 6.394 straipsnio 3 daliai, kurioje numatyta, kad, jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame yra tas daiktas, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, kai tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms; kai toks nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas.

29. Taigi apeliantė gali parduoti objektą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), nereikalaujant iš NŽT sutikimo, tačiau tik esant sąlygai – kai tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms.

30. Išsprendus klausimą dėl žemės nuomos teisės, kartu išsprendžiamas ir klausimas dėl valstybės žemės naudojimo teisėtumo (CK 6.394 straipsnio 3 dalis). Tokiu būdu valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimas įvyksta šioje sutartyje įrašant naują nuomininką, o tai reiškia tik jau atsiradusių valstybinės žemės nuomos santykių tarp ieškovės ir atsakovės, valdančios valstybinę žemę patikėjimo teise, įforminimą. Teisinio reguliavimo mechanizmas ir yra sukurtas taip, kad NŽT, nagrinėdama žemės naudojimosi teisėtumo klausimą, privalo įgyvendinti Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 11 punktą.

31. Teisėjų kolegija nurodo, kad teismo posėdžio metu atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas O. K. paaiškino, kad tarnyba sutikimo nedavė, nes ieškovė sklypo nenaudoja arba naudoja jį ne pagal paskirtį. Tai, kad dalies pastatų paskirtis neatitinka sklypo paskirties, turi reikšmės sandoriui, nes nuomos sutartis tokiu atveju negalima.

32. Nagrinėjamoje byloje žemės sklypas yra suformuotas ir yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. CK 6.394 straipsnio 3 dalis numato, kad pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas.

33. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad apeliantė pareikšdama ieškinį dėl NŽT sutikimo perleisti statinį, nori perleisti nekilnojamąjį turtą, pastatytą ant valstybei priklausančios žemės, išvengiant CK 6.491 straipsnio 1 d dalies taikymo.

34. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad ieškovei nėra nustatytos teisės naudotis žemės sklypu, ant kurio stovi statiniai. Byloje nėra pateikti žemės sklypo detaliojo plano sprendiniai, tai yra nenustatyta sklypo dalis, reikalinga kiekvienam statiniui naudoti. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2018 m. liepos 24 d. atsakyme į apeliantės kreipimąsi nurodė, jog norėdama sudaryti sklypo nuomos sutartį, ieškovė turi savo lėšomis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, parengti ir pateikti naudojamo sklypo planą, kuriame būtų nurodyta kiekvienam savarankiškam funkcionuojančiam statiniui tenkanti žemės sklypo dalis, tačiau ieškovė 2018 m. rugsėjo 28 d. prašyme „Dėl valstybinio žemės sklypo nuomos“, pakartotinai kreipdamasi dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo, pabrėžė, jos visi žemės sklype esantys statiniai buvo pastatyti ir priklausė? valstybinei gėlininkystės firmai „Panerys“, kurios turtas susidėjęs iš statinių, privatizuotų skirtingu? asmenų?, jie sudaro vieninga? ūkinį? kompleksą? ir tarpusavyje yra susiję? funkciniais ryšiais – būtent dėl to Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. I-1632 buvo patvirtintas detalusis planas, suformuojant statinių buvimo vietoje 8,2699 ha ploto žemės sklypą?, tad tarpusavyje susijusių statinių komplekso išskaidydamas yra negalimas.

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, atmeta apeliantės skundą dėl įrodinėjamo kaip nepagrįsto atsisakymo išduoti sutikimą perleisti apeliantei priklausantį nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą (CPK 185 straipsnis).

Dėl asmenų lygybės principo pažeidimo

36. Apeliantė įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas plečiamai aiškino CK 6.394 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos teisės normos turinį, o tai lėmė netinkamą teisės normos taikymą ir nepagrįstą ieškovės nuosavybės teisių apribojimą. Anot apeliantės, teismo išvada, kad ieškovė savo nuosavybę galės parduoti tik tada, kai sudarys su valstybinės žemėtvarkos institucija Žemės sklypo nuomos sutartį arba įgis kitą teisinį Žemės sklypo valdymo ir naudojimo teisinį pagrindą, yra nepagrįsta.

37. Pareiga tinkamai įgyvendinti daiktinės teisės perleidimą yra numatyta pardavėjei – apeliantei UAB „SKR Baltic“, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sprendžiant dėl pastato savininko teisės naudotis žemės sklypo dalimi, CK 6.394 straipsnio 2 dalies taikymas nagrinėjamoje byloje nėra aktualus.

38. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliantės argumentą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CK 6.394 straipsnio 3 dalį. Šis teiginys neatitinka tikrosios teismo išvados, padarytos remiantis Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi, kur išaiškinta, kad CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatose imperatyviai nurodyta, kad perleisdamas nuosavybės teisę į statinius, jų savininkas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto ir privalo pirkėjui perleisti teisę naudotis žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kokias pats turėjo, vadinasi, naujajam statinių savininkui pereina tiek teisės, tiek pareigos, susijusios su žemės sklypu. Šie išaiškinimai suponuoja išvadą, kad statinių perleidimui būtina turėti bei perleisti ir teisę į žemės sklypą, ant kurio jie stovi.

39. Vadinasi, kai primosios instancijos teismas byloje remiasi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi (CPK 18 straipsnis), apeliantės argumentai dėl netinkamo CK 6.394 straipsnio 3 dalies taikymo, pripažįstami kaip nekeičiantys išnagrinėtos bylos rezultato.

40. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad apeliantės teiginiai, jog ji gali perleisti statinius kitiems asmenims neaptarusi pirkėjo teisių į žemės sklypą, kaip to reikalauja CK 6.394 straipsnio 2 dalis (apeliacinio skundo 36 punktas), reiškia jos pačios teisme pareikšto reikalavimo nepagrįstumą. Šiuo teiginiu apeliantė pripažino, kad jai nereikia NŽT sutikimo.

Dėl statinių perleidimo teisėtumo ir galimybės įvertinti statinių pardavimo atitiktį valstybinės žemės nuomos sutarčiai

41. Pasisakant dėl apeliantės įrodinėjamos teisės perleisti statinius, kaip sandorio, kuris nepažeidžia įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų, teisėjų kolegija nurodo, kad ji galėtų vertinti šiuos argumentus tuo atveju, jei būtų kilęs konkretus ginčas dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorio teisėtumo.

42. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šiuo metu ieškovė nėra sudariusi jokios sutarties. Apeliaciniame skunde taip pat nėra prašoma įvertinti konkretaus sandorio sąlygų teisėtumo, tai yra atitikties įstatymui. Byloje nėra kilusio ginčo, jog notaras atsisakė patvirtinti nekilnojamo turto perleidimo sutartį. Teisėjų kolegija paaiškina, kad teismas sprendžia bylą ad hoc ir nenustato aplinkybių, kurios yra reguliuojamos įstatymais (CPK 5 straipsnio 1 dalis).

43. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apeliacinio skundo teiginiai, kad pirkėjas, įgydamas perkamus statinius, perimtų visas ieškovės turimas teises ir pareigas, sietinas su šiais statiniais, taip pat, kad statinių perleidimas naujajam savininkui nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, yra nevertinami, nes apeliantė nesuformulavo dėl jų konkretaus leistino reikalavimo (CK 1.138 straipsnis).

44. Apeliantė mano, kad pirmosios instancijos išvada, kad ji nenurodė, kokias žemės sklypo naudojimo sąlygas bent hipotetiškai galėtų pažeisti perleisdama statinius, yra nepagrįsta. Apeliantė paaiškina, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) esantys įrašai patvirtina, kad yra nustatytos šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos – Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonos (III skyrius, dešimtasis skirsnis), Šilumos perdavimo tinklų apsaugos zonos (III skyrius, dvyliktasis skirsnis), Skirstomųjų dujotiekių apsaugos zonos (III skyrius, šeštasis skirsnis), Elektros tinklų apsaugos zonos (III skyrius, ketvirtasis skirsnis), Viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonos (III skyrius, vienuoliktasis skirsnis).

45. Teisėjų kolegija šį argumentą atmeta, nes Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1744-967/2019 jau išaiškino apeliantei, kad NŽT pagrįstai nurodė galėsianti nagrinėti klausimą perleisti valstybės žemės sklypo nuomos teisę tik įsiteisėjus teismo sprendimui ir paaiškėjus, ar ieškovė turi teisę į valstybės žemės sklypo nuomą ir gali ją perleisti. Taigi specialiosios žemės naudojimo sąlygos neįrodo apeliantės teisės į žemės nuomą.

46. Apeliantė nurodė, kad nėra pagrįsti pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad ieškovė pati siekia įgyti nuomos teises, todėl statinių perleidimo klausimas turėtų būti sprendžiamas tik po to, kai bus išspręsta civilinė byla Nr. e2-338-466/2020 dėl žemės sklypo nuomos.

47. Šis apeliantės keliamas klausimas jau išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1744-967/2019, todėl nekartojami motyvai dėl apeliantės teisės į valstybinės žemės nuomą ir ginčą dėl to, nes tai yra ne šios bylos nagrinėjimo objektu (CPK 13 straipsnis).

48. Teisėjų kolegija dar kartą nurodo, kad ieškovė (apeliantė) kreipėsi į teismą prašydama pripažinti teisę be NŽT sutikimo perleisti statinius. Jau nurodyta, kad tokio klausimo NŽT nesprendžia, nes ji yra kompetentiga institucija pasisakyti dėl valstybei priklasančios žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo. Apeliantės argumentai, kad teismas turi spręsti ir išduoti abstraktų leidimą apeliantei perleisti objektą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), neatitika leistino teisių gynimo būdo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, kaip nepagrįstas (CPK 185 straipsnis).

49. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantė nepaaiškina, kokio teisinio rezultato ji siekia, teigdama, kad įstatymai nenustato pareigos pripažinimo dėl statinių perleidimo be žemės sklypo savininko sutikimo reikalaujančiam pardavėjui teikti teismui pirkimo-pardavimo sutartį ar jos nuostatas, todėl jis nevertinamas kaip neturintis teisinės reikšmės apeliacijos procese.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

50. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų byla nesprendžiama iš esmės. Bet kokiu atveju bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra tarp šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis. Bylinėjimosi išlaidų priteisimas nėra ieškovo reikalavimas, nesudaro ieškinio dalyko ir neprivalo būti nurodomas ieškinyje (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Jeigu ieškinyje nenurodytas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, tai nesudaro pagrindo traktuoti kaip ieškinio trūkumą ir nustatyti terminą jam pašalinti (CPK 138 straipsnis). Jeigu ieškinyje toks reikalavimas nurodytas, tai jis nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, kuris ieškovo nukreipiamas atsakovui. Nepriklausomai nuo to, ar toks reikalavimas nurodytas procesiniuose dokumentuose, teismas ex officio privalo taikyti procesinį įstatymą ir jo pagrindu spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G.S. v. K.M., bylos Nr. 3K-3-533/2008).

51. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantui neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

52. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SKR Baltic“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.