Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Ž. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Viktorijos Vėliuvienės pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, Ž. M. dėl baudos skyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

4. 2018 m. gegužės 4 d. apeliantas kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2VP-12520-639/2016 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2, 6 ir 7 punktų pagrindu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9.1. Nurodė, kad apeliantas nežinojo apie nutarties dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo įsiteisėjimą. Teigia, jog žinant apie bankroto bylos iškėlimą apginti savo teises būtų buvę paprasčiau, nurodant, kad nurodytu pagrindu negali būti skiriama bauda, nes asmuo yra netekęs įgaliojimų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje apeliantui buvo paskirta 5 Eur dydžio bauda už antstolės įpareigojimų nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi nuostatos, kad teisingumo vykdymas – išimtinė teismo teisė, ir, siekiant užtikrinti, kad teisingumas būtų vykdomas kruopščiai ir atidžiai, sukurta instancinė teismų sistema, kurios paskirtis – šalinti galimas žemesniųjų instancijų teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir taip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus. Net ir po to, kai byla išnagrinėta ir šalių ginčas išspręstas instancine tvarka, gali atsirasti ar paaiškėti aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas suabejoti teismo sprendimu ar vykusio teismo proceso tinkamumu. Dėl to įstatymų leidėjas nustatė proceso atnaujinimo institutą, kuriuo siekiama to paties, kaip ir nustatant teismų sprendimų instancinės kontrolės mechanizmą (apeliaciją ir kasaciją), tikslo ir kuris taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės teismų sistemos, būdais dėl to, kad šia tvarka pasinaudoti jau nebėra procesinės galimybės arba šia tvarka naudojantis atitinkamų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių ištaisyti nepavyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013). Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo 2007-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007). Nurodyti proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas taikytų ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Dėl to bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-843/2003; 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2004).

14. CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintas vienas proceso atnaujinimo pagrindų – kai teismas sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad procesas šiuo pagrindu atnaujinamas todėl, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Girstučio kultūros ir sporto rūmai v. R. I. U. IĮ, bylos Nr. 3K-3-187/2006; 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. J. K., bylos Nr. 3K-3-453/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal P. S. ir kt. prašymą, bylos Nr. 3K-3-355/2014; kt.). Prašyme atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti materialiosios teisės norma pagrįstą konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, dėl kurių teismas nusprendė jo neįtraukęs į procesą, pateikti įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų pareiškėjo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.

15. Iš vykdomojoje byloje Nr. 0162/16/00031 esančių duomenų nustatyta, jog 2016 m. vasario 9 d. antstolės Viktorijos Vėliuvienės patvarkymu dėl skolos išieškojimo Nr. 1-87-838/2015 5R-1053 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įpareigota iš skolininko Ž. M. darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalųjį mėnesio atlyginimą (toliau – MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-887-460/2016 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2016 m. birželio 16 d. Taip pat nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartimi atstatydinta bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorė S. Š. bei 2016 m. liepos 7 d. nutartimi paskirtas kitas bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius – UAB „Vista Busines Solutions“. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, o įmonės administratorius, įspėjęs raštu prieš 15 dienų, nutraukia darbo arba civilines sutartis su įmonės valdybos nariais ir vadovu. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog bankroto administratorės UAB „Vista Busines Solutions“ 2016 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 2 apeliantas buvo atleistas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų nuo 2016 m. liepos 19 d. Šiuos duomenis patvirtina ir į bylą pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustųjų, kurių valstybinis socialinis draudimas baigėsi per nurodytą laikotarpį, sąrašas. Šiame sąraše nurodyta, jog Ž. M. atleistas iš pareigų Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 137 straipsnio pagrindu nuo 2016 m. liepos 19 d. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, jog antstolės kreipimosi į teismą dėl baudos apeliantui paskyrimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš esmės valdė Klaipėdos apygardos teismo paskirta bankroto administratorė UAB „Vista Business Solutions“, todėl už antstolės patvarkymo vykdymą arba antstolės informavimą, jog tokio įpareigojimo įvykdyti nėra galimybės, atsakinga buvo būtent paskirta bankroto administratorė. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog teismas, spręsdamas baudos paskyrimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui klausimą, į procesą trečiuoju asmeniu privalėjo įtraukti bankroto administratorę UAB „Vista Business Solutions“, tačiau to nepadaręs pažeidė vieną pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisę būti išklausytam, todėl apeliacinės instancijos teismas mano, jog šiuo atveju yra teisinis pagrindas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

16. Skundžiama teismo nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė, kad buvo praleistas prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo senaties terminas. CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Šis terminas yra atnaujinamasis, todėl, praleidus šį terminą dėl svarbių priežasčių, jis gali būti atnaujinamas (CPK 78 straipsnis). Taip pat numatyta, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai (CPK 368 straipsnio 2 dalis). Šis terminas yra naikinamasis, todėl negali būti atnaujinamas. Bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvusio Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, kuria apeliantui buvo paskirta bauda už antstolės įpareigojimų nevykdymą, įsiteisėjo 2016 m. spalio 20 d. Apeliantas į teismą dėl proceso atnaujinimo kreipėsi 2018 m. gegužės 4 d. Akivaizdu, jog šiuo atveju buvo praleistas CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytas 3 mėnesių prašymo padavimo senaties terminas, tačiau šiuo atveju nėra praleistas naikinamasis penkerių metų terminas, todėl darytina išvada, jog praleistas senaties terminas gali būti atnaujintas.

17. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, praleidęs trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Kita vertus, ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2009). Spręsdamas ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, teismas visų pirma turi išsiaiškinti ginčo šalių materialinių teisinių santykių pobūdį, nustatyti svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Konstitucijoje įtvirtinta, kad teisingumą vykdo teismai (Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis), t. y. konstitucinė vertybė yra teismo teisingo sprendimo priėmimas (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimą). Teismo sprendimas yra teisingas, kai jis yra teisėtas, t. y. priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialiosios bei proceso teisės normas, ir pagrįstas, t. y. teismo išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įstatymo reglamentuotomis įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas šią civilinę bylą, į procesą neįtraukė trečiojo asmens bankroto administratorės UAB „V. B. Solutions“, o tai yra vienas iš absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329, 338 straipsniai). Nors apeliantas nesuformulavo reikalavimo atnaujinti praleistą terminą kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, tačiau atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog esant vienam iš esminių civilinio proceso pažeidimų (teisės būti išklausytam) bei esant absoliučiam teismo sprendimo negaliojimo pagrindui senaties terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti atnaujintinas.

18. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, ji naikintina ir klausimas dėl proceso atnaujinimo išspręstinas iš esmės – apelianto prašymas dėl proceso atnaujinimo tenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo Ž. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti.

Atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.

Atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2VP-12520-639/2016 ir bylą perduoti nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.