Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jan Maciejevski teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę byla pagal pareiškėjos (skolininkės) A. S. skundą dėl antstolio Sauliaus Mulevičiaus veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Saulius Mulevičius, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mano Būstas Vilnius“ (išieškotoja).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Antstolis Saulius Mulevičius 2024 m. liepos 2 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir persiuntė skundą kartu su vykdomosios bylos medžiaga teismui.

4. Antstolis nurodė, kad vykdomosios bylos užvedimo dieną nebuvo jokių duomenų, nurodančių, kad išieškotojo pateiktas vykdomasis dokumentas yra negaliojantis ar nuginčytas teismine tvarka, taip pat nebuvo duomenų, kad teismas taikytų laikinąsias apsaugos priemones bei stabdytų išieškojimo veiksmus pagal ši vykdomąjį dokumentą, ar būtų akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, todėl atsižvelgiant į antstolio kontorai pateiktą vykdomąjį raštą bei vadovaujantis CPK 655, 656, 659 straipsniais, 2024 m. birželio 12 d. skolininkei buvo išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą, kuris jai įteiktas 2024 m. birželio 16 d. Teigia, jog vykdomojoje byloje esantis 2024 m. birželio 12 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas atliktas ir detalizuotas pagal teisinį reglamentavimą, kaip tai numatyta Sprendinių vykdymo instrukcijos 2-3 punktuose, t. y. atliktas remiantis CPK 611 straipsniu ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje (toliau – ir SVI) nurodyta tvarka bei įkainiais, o Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos vykdymo išlaidos, išskyrus nustatytas procentine išraiška, indeksuojamos atsižvelgiant į ketvirčio vartotojų kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110, todėl vykdymo išlaidos vykdomojoje byloje paskaičiuotos teisingai. Pažymi, jog skolininkė po procesinių dokumentų registruotąja pašto siunta jai įteikimo antstoliui nepateikė prašymo procesinius dokumentus gauti tik elektroninio ryšio priemonėmis, be to, skolininkei ne vieną kartą yra išaiškinta teisė bei galimybė prisijungti prie Antstolių informacinės sistemos, kurioje ji gali susipažinti su vykdomojoje byloje esančiais procesiniais dokumentais bei teikti prašymus dėl šių dokumentų gavimo elektroninio ryšio priemonėmis. Taigi, skolininkė skunde remiasi hipotetinėmis prielaidomis, visiškai nukrypdama nuo jos atžvilgiu vykdomo priverstinio skolos išieškojimo bei vykdymo procese taikomų procesinių normų, nepateikia jokių patvirtinančių įrodymų, kuriais grindžia savo skundo reikalavimus. Skolininkė nuo 2021 metų vykdymo procese buvo pateikusi virš 12 skundų dėl antstolio veiksmų, kuriuos pirmos instancijos teismai visus atmetė. Pasak antstolio, skolininkė siekia sąmoningai bei tyčia vilkinti išieškojimo procesą, nevykdyti antstolio reikalavimų bei teismo priimtų sprendimų, pažeidžiant teisėtus kreditorių lūkesčius į skolų išieškojimą. Antstolio vertinimu, vykdomasis dokumentas antstoliui pateiktas nepažeidžiant įstatymo normų, jo pateikimo dienai buvo galiojantis bei privalomas vykdyti visiems asmenims, todėl jo pagrindu priimti antstolio procesiniai dokumentai ir atlikti veiksmai yra teisėti, todėl nėra pagrindo skundo patenkinimui (b. l. 1–4).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl antstolio veiksmų (ne)teisėtumo

6. Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – AĮ) 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-128-823/2012). Pagal CPK 510 straipsnį gali būti skundžiami tokie antstolio procesiniai veiksmai (ar atsisakymas juos atlikti), kurie sukelia tam tikras teisines pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-313/2016).

7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012).

8. Iš šioje civilinėje byloje bei teismui pateiktoje vykdomojoje byloje Nr. 0170/24/01197 esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolis Saulius Mulevičius vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 22 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-15991-1099/2023 išieškotojos UAB „Mano Būstas Vilnius“ naudai (v. b. l. 3). Antstolis 2024 m. birželio 7 d. patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-24-170-10275 priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 22 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-15991-1099/2023 (v. b. l. 5). 2024 m. birželio 12 d. antstolis priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-24-170-10497 bei vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-24-170-10512 (v. b. l. 10–11), o nurodyti procesiniai dokumentai skolininkei (pareiškėjai) buvo išsiųsti registruota pašto siunta adresais (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Byloje pateikti registruotos siuntos įteikimo pranešimai patvirtina, kad procesiniai dokumentai skolininkei įteikti 2024 m. birželio 16 d. (v. b. l. 12–14).

9. Pareiškėja antstolio patvarkymo priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą neteisėtumą įrodinėja teismo sprendimo, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, neteisėtumu. Pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, antstolis turi patikrinti CPK 651 straipsnio 2 dalies 1–9 punktuose išvardytas konkrečias aplinkybes. Nenustatęs kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis). Taigi, antstolis neturi įstatymo leidėjo suteiktos prerogatyvos kvestionuoti priimamo vykdyti teismo sprendimo ar jo dalies teisėtumo, o turi pareigą tik užtikrinti priverstinį jo vykdymą. Teismui nėra pateikta duomenų, jog išieškotojos pateiktas vykdomasis dokumentas yra negaliojantis ar nuginčytas teismine tvarka, taigi, antstolis pagrįstai ir teisėtai skundžiamu 2024 m. birželio 7 d. patvarkymu priėmė pateiktą vykdomąjį dokumentą vykdyti. Be aptartų argumentų, skunde pareiškėja nurodo deklaratyvaus pobūdžio samprotavimus apie išieškotojo nesąžiningumą ir išieškomos skolos nepagrįstumą, tačiau priežasčių, įtvirtintų CPK 651 straipsnio 2 dalyje, kurioms esant antstolis turėjo atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti – nenurodo.

10. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas pareiškėjos reikalavimą panaikinti antstolio 2024 m. birželio 7 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-24-170-10275 atmeta kaip nepagrįstą.

11. Pareiškėjos teigimu, antstolis nustatė per trumpą 10 dienų terminą teismo sprendimui įvykdyti, toks terminas yra neprotingas ir nesąžiningas bei pažeidžiantis lygiateisiškumą, nes nustato 2 kartus trumpesnį terminą, nei terminas skundui dėl antstolio veiksmų paduoti.

12. CPK 655 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Terminas sprendimui įvykdyti imperatyviai nurodytas CPK 659 straipsnio 1 dalyje, numatant, jog tuo atveju, jeigu vykdomajame dokumente nenumatytas įvykdymo terminas, antstolis skolininkui suteikia 10 dienų terminą, skaičiuojamą nuo raginimo įteikimo dienos.

13. Teismas pareiškėjos skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus, prašymo panaikinti 2024 m. birželio 12 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-24-170-10497 netenkina, nes antstolio raginime nurodytas 10 dienų terminas yra imperatyvus, todėl nei antstolis, nei teismas negali nustatyti kitokio termino, nei jį nustatė įstatymo leidėjas proceso įstatyme, kadangi šiuo atveju vykdomajame dokumente nenurodytas teismo sprendimo įvykdymo terminas.

14. Taip pat pareiškėja nurodo, kad antstolio vykdymo išlaidų apskaičiavimas neteisėtas, nes antstolis nepagrįstai raginimą siuntė paštu bei nedetalizavo vykdymo išlaidų. CPK 609 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos; 2) išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vadovaujantis CPK 609 straipsnio 3 dalimi, vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. CPK 611 straipsnio 1 dalis nustato, kad vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos.

15. Iš vykdomojoje byloje esančio 2024 m. birželio 12 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-24-170-10512 matyti, kad antstolio apskaičiuotas 47,19 Eur dydžio vykdymo išlaidas sudaro: 43,15 Eur administravimo išlaidos ir 4,04 Eur išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas, t. y. 0,66 Eur užskaitos už pinigų pervedimą, 3,38 Eur korespondencija (kurjeris) (2 x 1,69 Eur).

16. Administravimo išlaidos reglamentuotos Sprendimų vykdymo instrukcijos 109 ir 120 punktuose. Nagrinėjamu atveju antstolis šias vykdymo išlaidas apskaičiavo remdamasis Sprendimų vykdymo instrukcijos 109.5 papunkčiu, pagal kurį administravimo išlaidos už išieškotiną sumą nuo 300,00 iki 600,00 Eur sudaro 28,00 Eur. Sprendimų vykdymo instrukcijos 135 punktas nustato, kad vykdymo išlaidos, išskyrus nustatytas procentine išraiška, indeksuojamos atsižvelgiant į ketvirčio vartotojų kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Atsižvelgiant į tai, indeksuota administravimo išlaidų suma sudaro 43,15 Eur. Taigi antstolis teisingai apskaičiavo ir indeksavo administravimo išlaidas, kurios atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatytus dydžius.

17. Teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su skundo argumentu, kad antstolis nepagrįstai apskaičiavo 4,04 Eur dydžio išlaidas tretiesiems asmenims už vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas. Pažymėtina, kad pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 134 punktą išlaidos tretiesiems asmenims (pašto ir kurjerių, turto saugojimo, turto perkėlimo (perkraustymo) ir (ar) išvežimo, elektroninių varžytynių vykdymo, atlyginimo ekspertams, vertėjams ir kitiems vykdymo procese dalyvaujantiems asmenims, skelbimams visuomenės informavimo priemonėse, banko pavedimų, mokamų užklausų ir kitos išlaidos, kurias antstolis privalo sumokėti tretiesiems asmenims, vykdydamas antstolio funkcijas) atlyginamos (išieškomos) atsižvelgiant į faktines išlaidas, susijusias su šių veiksmų atlikimu. Kadangi faktiškai patirtas išlaidas pagrindžia vykdomojoje byloje esantys įrodymai, teismas sprendžia, kad tokios vykdymo išlaidos paskaičiuotos taip pat pagrįstai.

18. Teismas atmeta kaip nepagrįstus skolininkės argumentus dėl su korespondencijos siuntimu susijusių išlaidų nepagrįstumo teigiant, kad antstolis skolininkei skirtus dokumentus galėjo siųsti elektroniniu paštu. Pagal CPK 605 straipsnio 1 dalį antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams įteikiami pasirašytinai, siunčiami registruotąja pašto siunta arba elektroninių ryšių priemonėmis šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. Vykdomosiose bylose dėl mažesnių negu 1 000,00 Eur pinigų sumų išieškojimo antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis, išskyrus CPK nustatytus atvejus, kai procesinis dokumentas siunčiamas registruotąja pašto siunta (2 dalis). CPK 605 straipsnio 2 dalyje nenurodytose vykdomosiose bylose dėl pinigų sumų išieškojimo antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams siunčiami registruotąja pašto siunta (3 dalis). Gavus rašytinį proceso dalyvio prašymą, procesiniai dokumentai gali būti siunčiami tik elektroninių ryšių priemonėmis (4 dalis).

19. CPK 657 straipsnio 1 dalis nustato, kad raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas registruotąja pašto siunta su pranešimu apie įteikimą arba įteikiamas skolininkui asmeniškai. Taigi raginimo įvykdyti sprendimą siuntimui vykdymo procese nėra taikomas CPK 605 straipsnio 2 dalyje numatytas procesinių dokumentų siuntimo būdas, t. y. dokumentų siuntimas elektroninių ryšių priemonėmis.

20. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolio priimti procesiniai dokumentai, įskaitant raginimą įvykdyti sprendimą, skolininkei buvo siunčiami registruotąja pašto siunta, t. y. toks dokumentų siuntimo ir įteikimo būdas atitiko jų siuntimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą (CPK 657 straipsnio 1 dalis), kurio antstolis pagrįstai laikėsi.

21. Pareiškėja, be kita ko, prašo atidėti susidariusios skolos padengimą 12–18 mėnesių, kai baigsis kitas išieškojimas, motyvuodama tuo, jog antstolis turėjo veikti vadovaudamasis vykdymo teisės normų sisteminiu aiškinimu ir teisės principais, taip, kad vykdymo proceso dalyvių interesai būtų užtikrinti esamoje situacijoje maksimaliai geriausiu būdu, ir todėl antstolis turėjo pasielgti protingai. racionaliai ir socialiai atsakingai. Pažymėtina, kad CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Įstatymų leidėjas suteikė antstoliui teisę sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus CPK 627 straipsnyje numatytais atvejais. Teismas pažymi, jog sprendimui įsiteisėjus, už vykdymo procesą yra atsakingas antstolis, todėl antstolis sprendžia dėl pagrindo atidėti vykdymo veiksmus. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi teisinio pagrindo ir kompetencijos atidėti pareiškėjai susidariusios skolos mokėjimo, todėl šis pareiškėjos reikalavimas taip pat atmestinas.

22. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad antstolis vykdymo procese tinkamai taikė CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, reglamentuojančias vykdymo išlaidas, aiškiai detalizavo visas patirtas išlaidas, antstolio faktiškai patirtas išlaidas pagrindžia vykdomojoje byloje esantys įrodymai, todėl skolininkės prašymas panaikinti antstolio 2024 m. birželio 12 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-24-170-10512 atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą

23. Pareiškėja teismo prašo sustabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl teisės aktų (CPK 659 straipsnio 1 dalies nuostatų) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

24. Klausimas dėl individualią bylą nagrinėjančio teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra priskirtinas bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai, o pagrindu teismui kreiptis į nurodytas institucijas su tokiu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstos abejonės dėl nagrinėjamoje byloje taikytino teisės akto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

25. Teismas byloje iškilusį (ar bylos šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017). Dalyvaujančio byloje asmens prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019).

26. Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad įstatymo nuostata nustatanti 10 dienų raginimo terminą sprendimui įvykdyti, gali prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl pareiškėjos prašymas atmetamas. Teismas pažymi, kad pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Be to, įstatymo leidėjas yra suteikęs galimybę skolininkui kreiptis dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, taip pat taikos sutarties vykdymo procese sudarymo, kas suteikia galimybę sąžiningam skolininkui pratęsti teismo sprendimo įvykdymo terminą (CPK 284 straipsnis, 595 straipsnis).

Dėl bylos baigties

27. Kiti pareiškėjos skundo argumentai neturi esminės reikšmės skundžiamų antstolio atliktų veiksmų ir priimtų procesinių dokumentų pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų teismas atskirai nepasisako.

28. Teismas įvertinęs pareiškėjos 2024 m. birželio 25 d. skundo reikalavimus daro išvadą, kad antstolis priimdamas skundžiamus patvarkymus nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų, elgėsi teisėtai ir pagal įstatymų jam suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjos skundas dėl antstolio Sauliaus Mulevičiaus veiksmų atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 513 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos A. S. 2024 m. birželio 25 d. skundą dėl antstolio Sauliaus Mulevičiaus veiksmų atmesti.

Nutartis per septynias (7) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.