- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-07
- Bylos Nr.
- e2A-2511-656/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21239-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Andrius Ignotas, Jelena Šiškina
- Ieškovas
- R. G.
- Atsakovas
- V. M., J. K., A. B., N. K., I. B., G. G.
- Kategorijos
- 2.6.11.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto (pirmininkas ir pranešėjas) ir Jelenos Šiškinos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama ieškovo (apelianto) R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovėms V. M., J. K., A. B., N. K., I. B.ir G. G. dėl skolos priteisimo, nustatė:
Aprašomoji dalis
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovių – V. M. - 2825,00 Eur skolos, J. K. - 2535,00 Eur skolos, G. G. - 724,50 Eur skolos, N. K. - 724,50 Eur skolos, I. B. - 2334,50 Eur skolos ir A. B. - 2334,50 Eur skolos, taip pat 5 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos iki sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovas nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 16 d. sudarytos Pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu (notarinio registro Nr. 7943) (toliau vadinama ir Pirkimo – pardavimo sutartis), iš atsakovių už bendrą - 16728,00 Eur sumą, įsigijo 1/4 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). plotas 0.1400 ha, toliau vadinama ir Žemės sklypo dalimi), sumokėdamas atsakovėms (pardavėjoms) atskirai: V. M. - 3500,00 Eur (už 45/1400 dalį žemės sklypo), J. K. - 3120,00 Eur (už 39/1400 dalį žemės sklypo), G. G. - 1197,00 Eur (už 315/1400 dalį žemės sklypo), N.K.- 1197,00 Eur (už 315/1400 dalį žemės sklypo), I. B. - 3857,00 Eur (už 49/1400 dalį žemės sklypo) bei A. B. - 3857,00 Eur (už 29/1400 dalį žemės sklypo).
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimu (civilinėje byloje Nr. e2-15918-862/2018) patenkinęs V. J. ieškinį, perkėlė jam pirkėjo teises ir pareigas pagal Pirkimo - pardavimo sutartį ir nustatė, kad atsakovės G. G., J. K., A. B.. N. K., V. M. ir I. B. pardavė, o V. J. už 5250,00 Eur pirko Žemės sklypo dalį bei iš V. J. atsakovams R. G. ir S. G. priteisė 5250.00 Eur.
4. Vilniaus apygardos teismas 2019m. lapkričio 8 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. e2A-1462-643/2019), paliko galioti minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, kuriame konstatuota, kad už įsigijamo Žemės sklypo dalis Pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu atsakovėms buvo sumokėta: V. M. - 675,00 Eur, J. K. - 585,00 Eur, G. G. - 472,50 Eur, N. K. - 472.50 Eur, I. B. - 1522,50 Eur ir A. B. - 1522.50 Eur. Išnagrinėtoje civilinėje byloje atsakovės neneigė, kad už parduotas žemės sklypo dalis jos gavo didesnes pinigų sumas. Taigi iš atsakovių priteistina bendra 11478,00 Eur suma (skirtumas tarp joms sumokėtos sumos (16728.00 Eur) ir R. G.teismo jau priteistos 5250,00 Eur sumos (16728,00 - 5250,00 = 11.478,00 Eur).
Atsiliepimas
5. Atsakovės su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad civilinėje byloje Nr.e2-15918-862/2018 pateiktame atsiliepime nurodyta, jog R. G. siekė nusipirkti sklypo bendrasavininkių turimas žemės sklypo dalis, kad įrengti žemės ūkio technikos stovėjimo aikštelę. Todėl buvo sudaryta sutartis dėl 39/1400 dalies Žemės sklypo pardavimo, už kurią J. K. gavo 3100,00 Eur (pakvitavimas), o notarinėje sutartyje, R. G. prašymu, buvo įrašyta mažesnė suma; V. M. už jai priklausiusią 45/1400 dalį žemės sklypo iš R. G. gavo 3500,00 Eur, tačiau notarinėje sutartyje įrašyta mažesnė - 675,00 Eur suma; A. B. nurodė gavusi 3857,00 Eur (už 29/400 dalį žemės sklypo), tačiau notarinėje sutartyje įrašyta 1522,00 Eur suma; I. B. nurodė gavusi 3857,00 Eur (už 29/400 dalį žemės sklypo), tačiau notarinėje sutartyje įrašyta 1522,00 Eur suma; N. K. nurodė, kad R. G. jai sumokėjo 2000,00 Eur (už 315/14000 dalį žemės sklypo), tačiau notarinėje sutartyje buvo įrašyta 472,50 Eur suma; G. G. nurodė gavusi 2000,00 Eur (už 315/14000 dalį žemės sklypo), tačiau notarinėje sutartyje buvo įrašyta 472,50 Eur suma. Ginčo Sutarties sudarymo iniciatoriumi buvo ieškovas R. G., nes būtent jo prašymu į Sutartį ir buvo įrašyta mažesnė bendra kaina. Atsakovės neturėjo jokio suinteresuotumo neatskleisti sutartos kainos. Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje R. G. sutiko su atsakovių apeliaciniu skundu, kuriame paminėtos aukščiau nurodytos aplinkybės. Taigi, jis toje byloje neginčijo atsakovių nurodytų aplinkybių dėl ginčo Sutarties sudarymo. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 8 d. nutartyje (civilinėje byloje Nr.e2A-1462-643/2019) konstatavo, kad apeliantai (R. G. ir atsakovės šioje byloje) savo veiksmais, kuomet, jų teigimu, faktiškai buvo mokamos didesnės sumos už žemės sklypus, patys prisiėmė su tokiais veiksmais susijusią riziką, todėl negali reikalauti, kad tokie jų veiksmai būtų teisiškai apginti. Taikant pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo institutą, netaikomos CK 1.80 straipsnio 2–4 dalyse, 4.96 straipsnyje nustatytos sandorio negaliojimo ir turto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo taisyklės. Todėl nagrinėjamoje byloje ieškinys turėtų būti atmestas.
6. Ieškovas patvirtino, buvęs suinteresuotas įsigyti minėto žemės sklypo dalis, o SMS žinutės fotokopija rodo šalių sutartą kainą. To atsakovės niekada neneigė, tačiau tai nerodo jų (atsakovių) nesąžiningumo. Juolab, kad ieškovas yra verslininkas, kuriam taikomi aukštesni apdairumo ir rūpestingumo standartai. Ieškovas, patvirtindamas susitarimo su atsakovėmis turinį, sumokėtą žemės sklypo kainą, nenurodo kokiu pagrindu kaina turėtų būti jam grąžinta.
II. Teismo sprendimo esmė
7. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė visiškai. Teismas nustatė, kad 2017 m. rugpjūčio 16 d. ieškovas su atsakovėmis sudarė Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kurios 3.1 punktu susitarė dėl daikto kainos - 5250,00 Eur, iš kurių ieškovas G. G. sumoka 472,50 Eur, J.K. – 585,00 Eur, A. B. – 1522,50 Eur, N. K. – 472,50 Eur, V. M. – 675,00 Eur ir I. B.– 1522,50 Eur. Šalys taip pat 2017 m. liepos 28 d. pačios ranka surašydamos sudarė Žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sandorius pagal kuriuos V. M. buvo sumokėta 3500,00 Eur (už 45/1400 žemės sklypo dalį), J. K. - 3120,00 Eur (už 39/1400 žemės sklypo dalį), G. G. - 1197,00 Eur (už 315/1400 žemės sklypo dalį), N. K. - 1197,00 Eur (už 315/1400 žemės sklypo dalį), I. B. - 3857,00 Eur (už 49/1400 žemės sklypo dalį) ir A. B. - 3857,00 Eur (už 29/1400 žemės sklypo dalį).
8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimu civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, ieškinį tenkinus visiškai ieškovui V. J. perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos pagal 2017 m. rugpjūčio 16 d. Pirkimo - pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 7943), ir nustatyta, kad atsakovės G. G., J. K., A. B., N. K., V. M., I. B. pardavė, o ieškovas V. J. pirko 1/4 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,1400 ha), esančio V(duomenys neskelbtini) (adresas nesuteiktas), už 5250,00 Eur , taip pat iš V. J. priteisė atsakovams R. G. ir S. G. 5250,00 Eur.
9. Teismas nurodė, kad nekilnojamųjų daiktų perleidimo sandoriams nustatyta privaloma notarinė forma, o įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 3 dalis).
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimu V. J. buvo perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos pagal 2017 m. rugpjūčio 16 d. Pirkimo - pardavimo sutartį, ir nustatyta, kad atsakovės G. G., J. K., A. B., N. K., V. M., I. B., pardavė, o ieškovas V. J. pirko 1/4 dalį aukščiau nurodyto žemės sklypo už 5250,00 Eur, taip pat iš V. J. priteista R. G. (atsakovui toje byloje) ir S. G.i 5250,00 Eur. Šioje byloje R. G. pateiktu apeliaciniu skundu buvo prašoma panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti arba taikyti sandorio negaliojimo institutą ir 2017 m. liepos 19 d. Dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. 6897) pripažinti negaliojančia bei taikyti restituciją, priteisiant J. . 1/1400 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskebtini)), o taip pat pripažinti negaliojančia 2017 m. rugpjūčio 16 d. Pirkimo - pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 7943) ir taikyti restituciją, priteisiant G. G., J.K., A. B., N. K., V. M., I.B. 1/4 dalį minėto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskebtini)), o R. G. ir S. G. priteisti 5250,00 Eur. Taigi, jau tada ieškovas teikė argumentus, kad teismas nevertino aplinkybių, jog už įsigytą turtą buvo sumokėta didesnė suma nei nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyse.
11. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 8 d. nutartimi apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti pirmos instancijos teismo sprendimą, nurodydamas, kad nėra pagrindo daryti kitokią išvadą, nes sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys atspindėjo tikrąją šalių valią. Taigi, sutartyse nurodyta sutarties kaina yra tikroji kaina už kurią viena iš šalių sutiko pirkti, o kita – parduoti žemės sklypą (jo dalį). Vien šalių teiginiai, apie faktiškai sumokėtas kitokias sumas nei patvirtinta notarinėmis sutartimis, konkrečiu atveju neturi reikšmės, nes gintini tik sąžiningi šalių veiksmai ir valia, įtvirtinta Pirkimo - pardavimo sutartyse. Teismas atmetė šalių pateiktus ranka rašytus ir notariškai nepatvirtintus dokumentai, nes formos reikalavimų nesilaikymas sutartį daro negaliojančią ir tokias šalių pateiktas sutartis teismas pripažino negaliojančiomis (CK 6.393 straipsnio 2 dalis).
12. Nurodyti sprendimai yra prejudiciniai, todėl ieškovo reikalavimas iš esmės jau yra išspręstas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Teismas, pažymėdamas ir tai, kad šalys savo veiksmais, kai jų teigimu realiai buvo mokamos didesnės sumos, pačios prisiėmė su tokiais veiksmais susijusią, todėl negali reikalauti, kad tokie jų veiksmai būtų teisiškai apginti, sprendžia, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, todėl jis netenkinamas.
III. Apeliacinio skundo argumentai
13. Ieškovas (apeliantas) R.G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti 2021 m. birželio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtą sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti pilna apimtimi.
14. Ieškovo nuomonė, kilęs ginčas turėjo būti sprendžiamas vadovaujantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo (CK 6.237 str.- 6.242 str.) institutu. Pagal teismų praktiką, tiek pagal teisės doktriną nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas yra subsidiaraus taikymo Nurodytas institutas taikomas tada, kai ginčo negalima išspręsti kitais pažeistų civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus). Šiuo atveju laikomasi vadinamojo non cumul taisyklės - asmuo neturi pasirinkimo teisės, kokį reikšti ieškinį.
15. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-15918- 862/2018 sprendė klausimą dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo pagal Pirkimo-pardavimo sutartį, o ne dėl šalių sumokėtų sumų už žemės sklypą, konstatuodamas, kad "Teismas atskirai nepasisako dėl atsakovų argumentų, nurodant, kad už parduotas žemės sklypų dalis joms galimai buvo sumokėtos kitos pinigų sumos nei nurodytos pirkimo - pardavimo sutartyse, laikydamas, kad jie nėra svarbūs sprendžiant šalių ginčą". Vilniaus apygardos teismas nutartyje (civilinėje byloje Nr. e2A-1462- 643/2019) nurodydė, kad sutartis dėl nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notarinės formos ir ranka rašytos notariškai nepatvirtintos sutartys negalioja.
16. Teismui buvo pateiktos atsakovių J. K. ir V. M. ranka rašytos "Pirkimo-pardavimo" sutartys, kurios iš esmės vertinant jų turinį yra tik paprasti raštai, patvirtinantys faktą, jog šios Atsakovės jau gavo pinigus už joms priklausančias žemės sklypo dalis. Su kitomis Atsakovėmis net nebuvo pasirašomi tokie rašteliai. Teismas net nevertino šalių elgesio, t.y. nepaisant to, kad buvo pasirašyti du rašteliai,.atsakovės J.K. ir V.M. nurodė, kad kitiems pardavėjams (kitoms Atsakovėms) mokėtinas sumas reikės atnešti pas notarą pasirašant notarinę sutartį. Kokias konkrečiai sumas ieškovas turėjo sumokėti - SMS žinute 2017-08-08 d. V.M. atsiuntė ieškovui. Taip pat pirmosios instancijos teismas nevertino bylos nagrinėjimo teisme metu nurodytų argumentų, kad jokio prašymo įrašyti mažesnę kainą ieškovas nedavė ir, kad mažesnės kainos įrašymas notarinėje pirkimo-pardavimo sutartyje buvo naudingas tik atsakovėms, kurios siekė išvengti mokestinės prievolės ,turtą pardavus už didesnę nei įgyta kainą.
17. Kadangi 2018 m. gruodžio 3 d. Vilniaus apylinkės teismo sprendimu perkėlus pirkėjo teises ir pareigas, ieškovas liko be žemės sklypo ir atsakovėms sumokėtų pinigų 11.478 EUR (skirtumo tarp Ieškovo sumokėtos atsakovėms sumos ir perkėlus pirkėjo teises ir pareigas grąžintos sumos), tai reiškia nesąžiningumą ieškovo atžvilgiu.
18. Skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje ne tik, kad nepateikta byloje surinktų įrodymų analizė, atskleidžianti jų įrodomąją reikšmę, bet jie nebuvo net tiriami, teismui formaliai ir nepagrįstai nurodant, kad ieškovo reikalavimas iš esmės jau yra išspręstas įsiteisėjusiais teismo sprendimais, nors tokių reikalavimų nei ieškovas, nei atsakovės niekada nebuvo pareiškę. Atsakovės neneigia, kad už įsigijamo žemės sklypo dalis atsakovės gavo didesnes pinigų sumas, atsakovės neneigia bei pripažino šį faktą, tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino šių aplinkybių.
Atsakovių argumentai
Atsiliepimas
19. Atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateiktuose paaiškinimuose prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad Ieškovas šioje byloje nepagrįstai remiasi nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutu, t.y. Ieškovo reikalavimas šioje byloje grindžiamas tuo, kad prašomas priteisti sumas ieškovas gavo pagal sandorį, tačiau ieškovas pats gausiai cituoja teismų praktiką dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo reglamentuojančių teisės normų taikymo ir pagrindinė šių normų taikymo sąlyga - turtas tokiu atveju turi būti gautas ne pagal sandorį ar įstatymą, o pats kreditorius turi būti sąžiningas.
20. Savo atsiliepime į ieškovo V. J. ieškinį civilinėje byloje Nr.e2-15918-862/2018 ieškovas nurodė, jog užsiima verslu su Žemės ūkio technika, todėl pasiūlė nupirkti iš J. K. ir kitų sklypo bendrasavininkių turimas Žemės sklypo dalis, nes jis norėjo padaryti Žemės ūkio technikos stovėjimo aikštelę. Ieškovas turėjo aiškiai susiformavusią valią įsigyti žemės sklypo dalį labai konkrečiu tikslu - plėsti savo verslui reikalingą aikštelę, todėl akivaizdžiai paneigia Ieškovo primygtinius teiginius šioje byloje, kad žemės sklypo dalis jam įsiūlė ir 2017-09-12 pirkimo- pardavimo sutarties sudarymą organizavo atsakovė J. K..
Šalies argumentai
21. Nagrinėjamoje byloje, skirtingai, nei civilinėje byloje Nr.e2-15918-862/2018, ieškovas, duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu, apskritai ėmė teigti, kad 2017-09-12 pirkimo-pardavimo sutarties jos pasirašymo pas notarą metu jis net neskaitė ir nepastebėjo, kokia kaina ten įrašyta, o esą naudinga sumažinti kainą buvo atsakovėms, kad joms netektų mokėti su nekilnojamojo turto pardavimu susijusių mokesčių. Tokie teiginiai nepagrįsti, nes atsakovė J. K., kuri esą suorganizavo visą sandorį, žemės sklypo dalį įgijo atkūrus nuosavybės teises į ją, tai patvirtina informacija apie nekilnojamąjį turtą, nurodyta 2017-09-12 pirkimo-pardavimo sutartyje. LR Vyriausybė 2003 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 133 yra patvirtinusi Gyventojo turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisykles kokia laikoma turto įsigijimo kaina, kai turtas įgytas paveldėjimo būdu, gautas dovanų, atkurta nuosavybė ir kt. atvejais. Turto įsigijimo kaina prilyginama jo pardavimo kainai, kai nuosavybės teisės buvo atkurtos ir turtas grąžintas LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems Lietuvos Respublikos piliečiams: turto savininkui; asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą ir kiti. Taigi jokie mokesčiai pardavus žemės sklypo dalis atsakovei neatsiranda.
22. Ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir elgiasi nesąžiningai. Pažeista teisė turi būti ginama tam, kad būtų apginti sąžiningų asmenų teisėti interesai. Minėta, kad įstatymo draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kad nesant teisinio pagrindo būtų pažeistos ar varžomos kitų asmenų teisės ar įstatymo saugomi interesai ar daroma žala kitiems asmenims arba prieštaraujama subjektinės teises paskirčiai. Tais atvejais, kai asmuo pažeidžia šį įstatymo nustatytą imperatyvą, laikoma, kad asmuo piktnaudžiauja teise. Tai konstatavęs, teismas gali atsisakyti ginti tokią subjektinę teisę, nes piktnaudžiavimas teise yra neteisėtas elgesys, todėl teisė negina ir negali ginti asmens, piktnaudžiaujančio teise, interesų (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).
23. Ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir elgiasi nesąžiningai. Tai reiškia, kad teisė negali ginti tokių teisių, kurios naudojamos priešingai jos tikslams ir paskirčiai. Tais atvejais, kai asmuo pažeidžia šį įstatymo nustatytą imperatyvą, laikoma, kad asmuo piktnaudžiauja teise. Tai konstatavęs, teismas gali atsisakyti ginti tokią subjektinę teisę, nes piktnaudžiavimas teise yra neteisėtas elgesys, todėl teisė negina ir negali ginti asmens, piktnaudžiaujančio teise, interesų (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje jau yra pasisakyta ir išspręstas klausimas dėl kainos skirtumo mokėjimo, konstatuojant, kad ieškovas turi prisiimti savo veiksmų riziką ir tokie veiksmai negali būti teisiškai apginti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigą) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
25. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą ieškovo apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
26. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimu (civilinėje byloje Nr. e2-15918-862/2018) patenkinęs V. J. ieškinį, perkėlė jam pirkėjo teises ir pareigas pagal Pirkimo - pardavimo sutartį ir nustatė, kad atsakovės G. G., J. K., A. B., N. K., V. M. ir I. B. pardavė, o V. J. už 5250,00 Eur pirko 1/4 dalį žemės sklypo. bei iš V. J. atsakovams R. G. ir S. G. priteisė 5250.00 Eur. Vilniaus apygardos teismas 2019m. lapkričio 8 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. e2A-1462-643/2019), paliko galioti minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, kuriame konstatuota, kad už įsigijamo žemės sklypo dalis Pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu atsakovėms buvo sumokėta: V. M. - 675,00 Eur, J. K. - 585,00 Eur, G.G. - 472,50 Eur, N.K. - 472.50 Eur, I. B. - 1522,50 Eur ir A.B. - 1522.50 Eur.
27. Išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-15918-862/2018, kaip ir nagrinėjamoje byloje atsakovės neneigė aplinkybės, kad faktiškai už Žemės sklypą sumokėtos didesnės pinigų sumos: V.M.- 3500,00 Eur (už 45/1400 dalį žemės sklypo), J. K.- 3120,00 Eur (už 39/1400 dalį žemės sklypo), G. G. - 1197,00 Eur (už 315/1400 dalį žemės sklypo), N. K.- 1197,00 Eur (už 315/1400 dalį žemės sklypo), I. B. - 3857,00 Eur (už 49/1400 dalį žemės sklypo) bei A. B. - 3857,00 Eur (už 29/1400 dalį žemės sklypo).
28. Faktiškai sumokėtos 27 punkte nurodytios pinigų sumos patvirtintos ir objektyviais rašytiniais įrodymais: ieškovas su atsakovėmis J.K. ir V.M. 2017-07-28 d. susitikimo metu pasirašė Pakvitavimus (Pirkimo-pardavimo sutartis), pagal kuriuos ieškovas sumokėjo J.K. 3120 EUR, o V.M. 3500 EUR. Kokias konkrečiai sumas ieškovas turėjo sumokėti kitoms atsakovėms SMS žinute 2017-08-08 V.M. atsiuntė ieškovui. Atsakovė V.M. SMS žinutėje nurodė, kad A. B. ir I. B. ieškovas sumokės po 3857 EUR, N. K. ir G. G. ieškovas sumokės po 1197 EUR.
29. Sutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino minėtų rašytinių įrodymų ir nepasisakė dėl ieškovo sumokėtos didesnės sumos atsakovėms nei nurodyta notariškai patvirtintoje Pirkimo - pardavimo sutartyje nurodydamas, kad sutartis dėl nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notarinės formos ir ranka rašytos notariškai nepatvirtintos sutartys negalioja. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti tiek ieškinyje, tiek ir bylos nagrinėjimo metu teisme nurodytas aplinkybes ir argumentus dėl atsakovių nepagrįstai gautų piniginių lėšų (11.478 EUR).
30. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovių skirtumą (11.478 EUR) tarp ieškovo faktiškai atsakovėms sumokėtos sumos (16.728, 00 EUR) ir pagal 2018-12-03 teismo sprendimą priteistos ir išmokėtos ieškovui 5250 EUR sumos (16.728 - 5250 = 11.478 EUR), t.y. nurodė ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes (ieškinio pagrindą) bei suformulavo aiškų bei konkretų reikalavimą (ieškinio dalyką) - priteisti iš atsakovių nepagrįstai gautas lėšas už turtą. Ieškovas prašė bylą taikyti nepagrįsto praturėjimo institutą, reglamentuojamą CK 6.237 straipsnio nuostatų. Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė faktines aplinkybes, dėl šalių piniginių sumų sumokėjimo, tačiau nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo reikalavimas iš esmės jau yra išspręstas įsiteisėjusiais teismo sprendimais, teismas pažymėjo ir tai, kad šalys savo veiksmais, kai jų teigimu realiai buvo mokamos didesnės sumos, pačios prisiėmė su tokiais veiksmais susijusią, todėl negali reikalauti, kad tokie jų veiksmai būtų teisiškai apginti, sprendžia, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, todėl jis netenkinamas.
31. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 8 d. nutartyje prejudicinėje civilinėje byloje Nr.e2A-1462- 643/2019 ginčą nagrinėjo taikant pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo institutą (CK 4.79 str.). Teismas prejudicinėje byloje konstatavo, kad taikant pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo institutą, netaikomos CK 1.80 straipsnio 2-4 dalyse, 4.96 straipsnyje nustatytos sandorio negaliojimo ir turto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo taisyklės, o šalys, savo veiksmais, kuomet, jų teigimu, faktiškai buvo mokamos didesnės sumos už žemės sklypus, pačios prisiėmė su tokiais veiksmais susijusią riziką, todėl negali reikalauti, kad tokie jų veiksmai būtų teisiškai apginti. Remiantis tuo, kas išdėstyta, įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje jau yra pasisakyta ir išspręstas klausimas dėl kainos skirtumo mokėjimo, konstatuojant, kad ieškovas turi prisiimti savo veiksmų riziką ir tokie veiksmai negali būti teisiškai apginti <....>.
32. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatų dėl prejudicinių faktų aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-695/2019, 39 punktas; 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016, 63 punktas; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294-916/2015; kt.).
33. Viena iš sąlygų, leidžiančių konstatuoti prejudicinių faktų buvimą, yra nustatymas, kad aplinkybė, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, buvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis anksčiau išnagrinėtoje byloje. Taigi vien tai, kad išnagrinėtoje byloje apie aplinkybę, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, pasisakyta, tačiau ta aplinkybė nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas ar jo dalis, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą atsiranda to fakto prejudicija. Svarstant, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamą ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017, 31 punktas).
34. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija konstatuoja, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-15918-862/2018 ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutartyje prejudicinėje civilinėje byloje Nr.e2A-1462- 643/2019 buvo sprendžiamas pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo klausimas pagal notariškai patvirtintos Pirkimo-pardavimo sutarties dalyko (nurodytos kainos) apimtyje, todėl akivaizdu, kad negalėjo būti vertinami mokėjimai, kurie nebuvo aptarti ginčo Pirkimo-pardavimo sutartyje, todėl minima byla neturi prejudicijos nagrinėjant bylą dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo.
35. CK 6.237 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus šio kodekso 6.241 straipsnyje numatytus atvejus.
36. Nors nagrinėjamoje byloje šalys ginčijasi dėl sąžiningumo, kuri iš jų pasiūlė į Pirkimo-pardavimo sutartį įrašyti mažesnę kainą negu faktiškai sumokėta, tačiau, kolegijos vertinimu, ši šalies nesąžiningumo aplinkybė neturi reikšmės taikant nepagrįsto turto gavimo instituto normas. CK 6.237 – 6.242 straipsnių nuostatos nesieja galimybės išreikalauti be pagrindo gautą turtą su ginčo šalių sąžiningumu. Be to, visos Pirkimo -pardavimo sutarties šalys pripažintinos nesąžiningomis, nes Pirkimo – pardavimo sutartyje nurodė Žemės sklypo kainą, kuri buvo mažesnė už faktiškai sumokėtas pinigų suma.
37. Teisėjų kolegija, esant įrodytai aplinkybei, kad atsakovės iš ieškovo gavo 11.478 EUR piniginę sumą papildomai prie Pirkimo - pardavimo sutartyje nurodytos Žemės sklypo kainos, ir panaikinus ieškovo pareigą mokėti atsakovėms už nupirktą Žemės sklypą (t.y. teismo sprendimu panaikinus pagrindą mokėti pinigus), atsakovių iš ieškovo gauta 11.478 EUR piniginė suma pripažįstama įgyta be pagrindo ir priteisiama ieškovui. Taip pat priteisiamos procesinės 5 procentų dydžio metinės palūkanos (CK 6.37 str., 6.210 str.).
Dėl bylos baigties
38. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nors ir nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, tačiau neteisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias materialines teisės normas (CPK 330 str.), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas ieškinį patenkinti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
39. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį ir apeliacinį skundą patenkinus, bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovui iš atsakovių.
40. Ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 1750 EUR teisinės pagalbos išlaidų bei sumokėjo 258 EUR žyminį mokestį – iš viso 2008 EUR bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį patenkinus visiškai, bylinėjimosi išklaidos priteisiamos iš atsakovių V. M., J. K., G. G., N. K., I. B. ir A. B. - po 335 EUR iš kiekvienos.
41. Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 238 EUR žyminio mokesčio sumą, kuri, apeliacinį skundą patenkinus, priteisiama lygiomis dalimis iš atsakovių – po 40 EUR iš kiekvienos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Apeliacinį skundą patenkinti ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. sprendimą.
Priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti ieškovui R. G. iš atsakovių V. M. - 2825,00 Eur skolos, J. K. - 2535,00 Eur skolos, G. G. - 724,50 Eur skolos, N. K. - 724,50 Eur skolos, I. B. - 2334,50 Eur skolos ir A. B. - 2334,50 Eur skolos, taip pat 5 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo 2020-07-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovui R. G. iš atsakovių V. M., J. K., G. G., N. K., I. B. ir A. B. po 335 EUR bylinėjimosi pirmosios instacijos teisme išlaidų iš kiekvienos.
Priteisti ieškovui R. G. iš atsakovių V. M., J. K., G. G., N. K., I. B. ir A. B. po 40 EUR bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų iš kiekvienos.