Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovėms V. M., J. K., A. B., N. K., I. B. ir G. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartimi pasirengimas bylą nagrinėti teismo posėdyje, nustatytas paruošiamųjų dokumentų būdu.

Teismo posėdžio metu ieškovas R. G. ir jo atstovas advokatas Valdas Rakauskas iš esmės palaikydami procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį tenkinti.

Teismo posėdžio metu atsakovių atstovė advokatė Greta Paskačimienė, palaikydama procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus.prašė ieškinį atmesti.

Ieškinys netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismo nustatytos aplinkybėsirjų teisinis įvertinimas

Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir teismui pateikti paaiškinimai patvirtina, kad 2017 m. rugpjūčio 16 d. ieškovas su atsakovėmis sudarė Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios 3.1 punktu susitarė dėl daikto kainos - 5250,00 Eur, iš kurių ieškovas G. G. sumoka 472,50 Eur, J. K. – 585,00 Eur, A. B. – 1522,50 Eur, N. K. – 472,50 Eur, V. M. – 675,00 Eur ir I. B. – 1522,50 Eur. Šalys taip pat 2017 m. liepos 28 d. pačios ranka surašytus sudarė Žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sandorius pagal kuriuos V. M. buvo sumokėta 3500,00 Eur (už 45/1400 žemės sklypo dalį), J. K. - 3120,00 Eur (už 39/1400 žemės sklypo dalį), G. G. - 1197,00 Eur (už 315/1400 žemės sklypo dalį), N. K. - 1197,00 Eur (už 315/1400 žemės sklypo dalį), I. B. - 3857,00 Eur (už 49/1400 žemės sklypo dalį) ir A. B. - 3857,00 Eur (už 29/1400 žemės sklypo dalį). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimu civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, pareikštą atsakovams G. G., J. K., A. B., N. K., V. M., I. B., R. G., S. G., E. V., I. V., tretieji asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų, D. S., UAB „NT draudimo grupė“, G. T., S. O., K. B., B. R., T. K., K. J., V. U., V. V., A. P., R. L., H. U., S. M., J. V., M. R., S. D., F. U., L. A., J. M., UAB „Platuma“, A. G., I. V. U., T. Š., J. S., ieškinį tenkinus visiškai ieškovui V. J. perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos pagal 2017 m. rugpjūčio 16 d. Pirkimo - pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), ir nustatyta, kad atsakovės G. G., J. K., A. B., N. K., V. M., I. B. pardavė, o ieškovas V. J. pirko 1/4 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,1400 ha), esančio (duomenys neskelbtini) (adresas nesuteiktas), už 5250,00 Eur , taip pat iš V. J. priteisė atsakovams R. G. ir S. G. 5250,00 Eur. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 8 d. nutartimi minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą paliko nepakeistą. Bendrus apeliacinius skundus buvopateikusios šios bylos šalys.

Sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Notarine forma turi būti sudaromi daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai, išskyrus bankroto proceso metu sudaromus nekilnojamojo daikto perleidimo sandorius, jeigu CK nenustatyta kitaip (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 3 dalis).

CK 6.393 straipsnyje reglamentuota sandorių forma. Įtvirtinta, kad nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notarinės formos, išskyrus bankroto proceso metu sudaromas nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis (CK 6.393 straipsnio 1 dalis). CK 6.156 straipsnio1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia sutarties šalims teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Šalių teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi joms įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis). Šalių teisė nustatyti sutarties turinį nėra absoliuti, ją šalys turi įgyvendinti, nepažeisdamos imperatyviųjų teisės normų (CK 6.157 straipsnio 1 dalis), viešosios tvarkos ir geros moralės reikalavimų, įstatymas įpareigoja kiekvieną sutartinių santykių turinčią šalį elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis). Taigi, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pareigą šalims, sudarančioms sutartį, sulygti tokias sutarties sąlygas, kurių jos iš tiesų pageidauja ir siekia.

Konkrečiu atveju aktualu pažymėti, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Res judicata yra taikoma tik šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendimas, turintis res judicata galią, sukuria materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius; procesinis teismo sprendimo res judicata padarinys reiškia, kad sprendimo nebegalima skųsti įprasta, t.y. apeliacine, tvarka (CPK 301 straipsnio 1 dalis); materialieji tokio sprendimo padariniai dvejopi: pirma - šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio (negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje), antra - sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje (pozityvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; kt.). Prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės;prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, civilinėje byloje Nr.3K-3-37/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, civilinėje byloje Nr.3K-3-306/2010; 2012 m. birželio 8 d.nutartis, civilinėje byloje Nr.3K-3-282/2012 ir kt.). Taigi prejudicinių faktų taisyklės taikymui reikšminga ne tik, kad sprendimas įsiteisėjęs, priimtas byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, bet ir tai, jog pirmesnėje byloje nustatyti faktai buvo tos bylos įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis.

Nagrinėjamu atveju žinoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimu V. J. buvo perkeltos pirkėjo teisės ir pareigoss pagal 2017 m. rugpjūčio 16 d. Pirkimo - pardavimo sutartį, ir nustatyta, kad atsakovės G. G., J. K., A. B., N. K., V. M., I. B., pardavė, o ieškovas V. J. pirko 1/4 dalį aukščiau nurodyto žemės sklypo už 5250,00 Eur, taip pat iš V. J. priteista R. G. (atsakovui toje byloje) ir S. G. 5250,00 Eur. Toje byloje R. G. pateiktu apeliaciniu skundu buvo prašoma panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti arba taikyti sandorio negaliojimo institutą ir 2017 m. liepos 19 d. Dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pripažinti negaliojančia bei taikyti restituciją, priteisiant J. K. 1/1400 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o taip pat pripažinti negaliojančia 2017 m. rugpjūčio 16 d. Pirkimo - pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir taikyti restituciją, priteisiant G. G., J. K., A. B., N. K., V. M., I. B. 1/4 dalį minėto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o R. G. ir S. G. priteisti 5250,00 Eur. Taigi, jau tada ieškovas teikė argumentus, kad teismas nevertino aplinkybių, jog už įsigytą turtą buvo sumokėta didesnė suma nei nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyse. Apeliacinės instancijos teismas 2019 m. lapkričio 8 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. e2A-1462-643/2019) apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, nurodydama, kad nėra pagrindo daryti kitokią išvadą, nes sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys atspindėjo tikrąją šalių valią. Taigi, sutartyse nurodyta sutarties kaina yra tikroji kaina už kurią viena iš šalių sutiko pirkti, o kita – parduoti žemės sklypą (jo dalį). Juolab, kad teismas taip pat pažymėjo, jog vien šalių teiginiai, apie faktiškai sumokėtas kitokias sumas nei patvirtinta notarinėmis sutartimis, konkrečiu atveju neturi reikšmės, nes gintini tik sąžiningi šalių veiksmai ir valia, įtvirtinta Pirkimo - pardavimo sutartyse. Be to, teismas atmetė šalių pateiktus ranka rašytus ir notariškai nepatvirtintus dokumentai, nes formos reikalavimų nesilaikymas sutartį daro negaliojančią ir tokias šalių pateiktas sutartis teismas pripažino negaliojančiomis (CK 6.393 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą bei įvertinęs tai, kad ieškovo reikalavimas iš esmės jau yra išspręstas įsiteisėjusiais teismo sprendimais, teismas, pažymėdamas ir tai, kad šalys savo veiksmais, kai jų teigimu reliai buvo mokamos didesnės sumos, pačios prisiėmė su tokiais veiksmais susijusią, todėl negali reikalauti, kad tokie jų veiksmai būtų teisiškai apginti, sprendžia, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, todėl jis netenkinamas.

Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju atsakovės nepateikė tikslių duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos jam nepriteisiamos.

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (10,08 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytų minimalių valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur) iš ieškovo valstybės naudai priteistina 10,08 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 186, 197, 250, 259, 263, 268, 270 ir 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 10,08 Eur (dešimt eurų 08 ct) pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai, j.a.k. 188728721, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.