Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Juditos Sungailaitės ir Laimos Šeputienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. gynėjo advokato R. Š. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2024 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje, BK 228 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 228 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2019 m. spalio 23 d. veika) – 60 MGL (3000,00 eurų) dydžio bauda;

- pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2019 m. spalio 23 d. veika) – 150 MGL (7500,00 eurų) dydžio bauda;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2019 m. lapkričio 5 d. veika) – 80 MGL (4000,00 eurų) dydžio bauda;

- pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2019 m. lapkričio 5 d. veika) – 200 MGL (10000,00 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 6 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 300 MGL (15000,00 (penkiolikos tūkstančių) eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 68² straipsnio 1 ir 2 dalimis (2017 m. rugsėjo 28 d. įst. Nr. XII-653 redakcija), A. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės užsiimti muitinės tarpininko veikla atėmimas 4 (ketveriems) metams.

A. G. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (žinomai netikrų dokumentų įgijimas ir laikymas) išteisintas, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, bylą šioje dalyje perduotina prokurorui nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti (BPK 303 straipsnio 6 dalis).

A. G. taikyta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Taip pat šiuo nuosprendžiu L. A., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 301 straipsnio 2 dalyje, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją laiduotojo A. P. atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vienerių) metų terminui be užstato ir baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutraukta.

Linai Adomaitienei taikyta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, valstybės naudai iš L. A. išieškotinos iš nusikalstamos veikos gautos pajamos atitinkančios pinigų sumą – 60 eurų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. G. Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu už tai, kad suklastojo dokumentus bei piktnaudžiavo tarnyba, tai yra: 2019 m. spalio 23 d. savo darbo vietoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), vykdydamas muitinės tarpininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo pareigas bei tariamai atstovaudamas jokios veikos nevykdančią įmonę suklastojo eksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje melagingai nurodė, jog įmonė „(duomenys neskelbtini)“, esanti (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) Respubliką eksportuoja automobilį „Mercedes Benz S350D“, nurodydamas žinomai suklastotą šio automobilio VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 metų gamybos, prieš tai suklastodamas savo darbiniame kompiuteryje šios transporto priemonės įsigijimo dokumentą (Invoice Nr. HD (duomenys neskelbtini)), melagingai nurodydamas, jog šį automobilį 2019 m. spalio 23 d. įmonė „(duomenys neskelbtini)“, esanti (duomenys neskelbtini), kuri, kaip jam žinoma, jokios veikos nevykdo, pardavė įmonei OOO „(duomenys neskelbtini)“, esančiai (duomenys neskelbtini) Respublikoje, bei šią suklastotą eksporto deklaraciją per MDAS sistemą elektroniniu būdu pateikė muitinei, tokiu būdu padėdamas tyrimo metu nenustatytiems asmenims, ketinusiems išvežti iš Lietuvos Respublikos automobilį „Mercedes Benz S400“, tikrasis VIN numeris (duomenys neskelbtini), kuris pagamintas 2019 metais, bei kuris nusikalstamu būdu buvo įgytas 2019 m. spalio 14 d. Frankfurto prie Maino mieste, Vokietijoje.

1.1. Taip pat šiais savo veiksmais A. G. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, savo veiksmais padarant valstybei didelę žalą tuo, kad aprašytus veiksmus jis atliko būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, turinčiu administracinius įgaliojimus muitinės tarpininkavimo srityje ir teikiančiu viešąsias paslaugas, t. y. dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), teikiančioje muitinės tarpininkavimo paslaugas, atstovu ir veikdamas šios įmonės vardu, kuomet buvo sumenkintas muitinės tarpininko veiklai valstybės deleguotų muitinio tarpininko funkcijų patikimumas, muitinės tarpininko veiklos prestižas, padėdamas tyrimo metu nenustatytiems asmenims iš Lietuvos Respublikos per muitinę išgabenti nusikalstamu būdu įgytą automobilį šiurkščiai pažeidė šias jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas:

1.1.1. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įstatymo viršenybės principą, 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 3 punkte, 4 punkte, 6 punkte, 8 punkte. įtvirtintus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo, atsakomybės, pavyzdingumo principus, 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 4 punkte, 5 punkte nustatytus reikalavimus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių;

1.1.2. 2013 m. spalio 9 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 15 straipsnio 1dalį ir 2 dalį, kuriuose nustatyta, kad: 1. Bet kuris asmuo, tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvaujantis atliekant muitinės formalumus arba muitinį tikrinimą, muitinės prašymu per nustatytą terminą tinkama forma pateikia jai visus būtinus dokumentus bei informaciją ir suteikia visą tiems formalumams arba tikrinimui atlikti būtiną pagalbą. 2. Pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą;

1.1.3. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2004 m. balandžio 13 d. įsakymo Nr. 1B-329 „Dėl Bendrojo administracinio dokumento pildymo instrukcijos patvirtinimo“ 22.2 punkto reikalavimus, kur nurodyta, jog eksporto deklaracijoje turi būti nurodytas tikrasis siuntėjas/eksportuotojas; 22.8.1 punkto reikalavimus, kur nurodyta, jog eksporto deklaracijos 8 langelyje „Gavėjas“ įrašoma asmens, sudariusio su eksporto deklaracijos 2 langelyje „Siuntėjas/eksportuotojas“ nurodytu asmeniu eksportuojamų, laikinai išvežamų perdirbti arba reeksportuojamų prekių pirkimo arba kitokį jų tiekimo sandorį; 22.33 punkto reikalavimus, kur nurodyta, jog pildant eksporto deklaracijos 31 langelį „Krovinio vietos ir prekės aprašymas“, jeigu deklaruojamos eksportuojamos kelių transporto priemonės, įrašomas transporto priemonės modelis, spalva, pagaminimo metai, identifikavimo (kėbulo) numeris, variklio cilindrų tūris ir galingumas; 34 punkto reikalavimus, kur nustatyta, jog pateikus muitinės įstaigai deklaranto arba jo atstovo pasirašytą eksporto arba importo deklaraciją arba bendrojo administracinio dokumento 4-ąjį egzempliorių, asmuo, kuriuo vardu deklaruojamos prekės, pareiškia, kad jis deklaruoja minėtas prekes nurodytai muitinės procedūrai arba kitam muitinės sankcionuotam veiksmui įforminti arba prekių turimam Bendrijos prekių muitiniam statusui įrodyti ir, neapribojant teisės taikyti teisės aktų nustatytas sankcijas, tampa atsakingas už: 34.1. deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą; 34.2. kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą; 34.3. visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros arba kito muitinės sankcionuoto veiksmo taikymo pradžia, įvykdymą;

1.1.4. Muitinės tarpininko pareiginių nuostatų, patvirtintų UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2016 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. DS 160223/1, 44.1. punkto reikalavimus, jog muitinės tarpininkas atsako už teisingą muitinės procedūrų įforminimą.

2. Be to, A. G. suklastojo dokumentus bei piktnaudžiavo tarnyba, tai yra 2019 m. lapkričio 5 d. savo darbo vietoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), vykdydamas muitinės tarpininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo pareigas bei tariamai atstovaudamas jokios veikos nevykdančią įmonę suklastojo eksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje melagingai nurodė, jog įmonė „(duomenys neskelbtini)“, esanti (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) Respubliką eksportuoja automobilį „VW GOLF“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 metų gamybos, suklastodamas savo darbiniame kompiuteryje šios transporto priemonės įsigijimo dokumentą (Invoice Nr. HD (duomenys neskelbtini)), melagingai nurodydamas, jog šį automobilį 2019 m. lapkričio 5 d. įmonė „(duomenys neskelbtini)“, esanti (duomenys neskelbtini), kuri, kaip jam žinoma, jokios veikos nevykdo, pardavė asmeniui S. S, gyvenančiam (duomenys neskelbtini) Respublikoje, (duomenys neskelbtini), bei šią suklastotą eksporto deklaraciją per MDAS sistemą elektroniniu būdu pateikė muitinei, tokiu būdu padėdamas tyrimo metu nenustatytiems asmenims, ketinusiems išvežti iš Lietuvos Respublikos automobilį „VW GOLF“, priklausantį bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kuris 2019 m. lapkričio 1 d., 10.53 val. pasisavintas apgaulės būdu (duomenys neskelbtini).

2.2. Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2019 m. lapkričio 5 d. savo darbo vietoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), vykdydamas muitinės tarpininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo pareigas bei tariamai atstovaudamas jokios veikos nevykdančią įmonę suklastojo eksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje melagingai nurodė, jog įmonė „(duomenys neskelbtini)“, esanti (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) Respubliką eksportuoja automobilį „Lexus RX450H“, nurodydamas žinomai suklastotą šio automobilio VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 metų gamybos, suklastodamas savo darbiniame kompiuteryje šios transporto priemonės įsigijimo dokumentą (Invoice Nr. HD (duomenys neskelbtini)), melagingai nurodydamas, jog šį automobilį 2019 m. lapkričio 5 d. įmonė „(duomenys neskelbtini)“, esanti (duomenys neskelbtini), kuri, kaip jam žinoma, jokios veikos nevykdo, pardavė asmeniui Q. M., gyvenančiam (duomenys neskelbtini) Respublikoje, (duomenys neskelbtini), bei šią suklastotą eksporto deklaraciją per MDAS sistemą elektroniniu būdu pateikė muitinei, tokiu būdu padėdamas tyrimo metu nenustatytiems asmenims, ketinusiems išvežti iš Lietuvos Respublikos automobilį „Lexus RX450H“, tikrasis VIN numeris (duomenys neskelbtini), kuris pagamintas 2015 metais, bei kuris nusikalstamu būdu buvo įgytas laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 19 d. 17.00 val. iki 2019 m. spalio 20 d. 06.15 val. adresu (duomenys neskelbtini).

2.3. Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2019 m. lapkričio 5 d. savo darbo vietoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), vykdydamas muitinės tarpininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo pareigas bei tariamai atstovaudamas jokios veikos nevykdančią įmonę suklastojo eksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje melagingai nurodė, jog įmonė „(duomenys neskelbtini)“, esanti (duomenys neskelbtini), kuri, kaip jam žinoma, jokios veikos nevykdo, pardavė asmeniui F. A., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), automobilį „VW Tiguan“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 metų gamybos, suklastodamas savo darbiniame kompiuteryje šios transporto priemonės įsigijimo dokumentą (Invoice Nr. HD (duomenys neskelbtini)), bei šią suklastotą eksporto deklaraciją per MDAS sistemą elektroniniu būdu pateikė muitinei, tokiu būdu padėdamas tyrimo metu nenustatytiems asmenims, ketinusiems išvežti iš Lietuvos Respublikos automobilį „VW Tiguan“, priklausantį bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kuris 2019 m. lapkričio 2 d. pasisavintas apgaulės būdu (duomenys neskelbtini).

2.4. Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2019 m. lapkričio 5 d. savo darbo vietoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), vykdydamas muitinės tarpininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo pareigas bei tariamai atstovaudamas jokios veikos nevykdančią įmonę suklastojo eksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje melagingai nurodė, jog įmonė „(duomenys neskelbtini)“, esanti (duomenys neskelbtini), kuri, kaip jam žinoma, jokios veikos nevykdo, pardavė asmeniui F. A., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikoje, automobilį „VW Touareg“, nurodydamas žinomai suklastotą šio automobilio VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 metų gamybos, suklastodamas savo darbiniame kompiuteryje šios transporto priemonės įsigijimo dokumentą (Invoice Nr. HD (duomenys neskelbtini)), bei šią suklastotą eksporto deklaraciją per MDAS sistemą elektroniniu būdu pateikė muitinei, tokiu būdu padėdamas tyrimo metu nenustatytiems asmenims, ketinusiems išvežti iš Lietuvos Respublikos automobilį „VW Touareg“, tikrasis VIN numeris (duomenys neskelbtini), pagamintą 2019 metais, priklausantį bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, bei kuris nusikalstamu būdu buvo įgytas laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 1 d. 13.50 val. adresu (duomenys neskelbtini).

2.5. Taip pat, šiais savo veiksmais A. G. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, savo veiksmais padarant valstybei didelę žalą tuo, kad aprašytus veiksmus jis atliko būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, turinčiu administracinius įgaliojimus muitinės tarpininkavimo srityje ir teikiančiu viešąsias paslaugas, t. y. dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), teikiančioje muitinės tarpininkavimo paslaugas, atstovu ir veikdamas šios įmonės vardu, kuomet buvo sumenkintas muitinės tarpininko veiklai valstybės deleguotų muitinio tarpininko funkcijų patikimumas, muitinės tarpininko veiklos prestižas, padėdamas tyrimo metu nenustatytiems asmenims iš Lietuvos Respublikos per muitinę išgabenti nusikalstamu būdu įgytą automobilį šiurkščiai pažeidė šias jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas:

2.5.1. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įstatymo viršenybės principą, 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 3 punkte, 4 punkte, 6 punkte, 8 punkte įtvirtintus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo, atsakomybės, pavyzdingumo principus, 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 4 punkte, 5 punkte nustatytus reikalavimus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių;

2.5.2. 2013 m. spalio 9 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 15 straipsnio 1dalį ir 2 dalį, kuriose nustatyta, kad: 1. Bet kuris asmuo, tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvaujantis atliekant muitinės formalumus arba muitinį tikrinimą, muitinės prašymu per nustatytą terminą tinkama forma pateikia jai visus būtinus dokumentus bei informaciją ir suteikia visą tiems formalumams arba tikrinimui atlikti būtiną pagalbą. 2. Pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą;

2.5.3. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2004 m. balandžio 13 d. įsakymo Nr. 1B-329 „Dėl Bendrojo administracinio dokumento pildymo instrukcijos patvirtinimo“ 22.2 punkto reikalavimus, kur nurodyta, jog eksporto deklaracijoje turi būti nurodytas tikrasis siuntėjas/eksportuotojas; 22.8.1 punkto reikalavimus, kur nurodyta, jog eksporto deklaracijos 8 langelyje „Gavėjas“ įrašoma asmens, sudariusio su eksporto deklaracijos 2 langelyje „Siuntėjas/eksportuotojas“ nurodytu asmeniu eksportuojamų, laikinai išvežamų perdirbti arba reeksportuojamų prekių pirkimo arba kitokį jų tiekimo sandorį; 22.33 punkto reikalavimus, kur nurodyta, jog pildant eksporto deklaracijos 31 langelį „Krovinio vietos ir prekės aprašymas“, jeigu deklaruojamos eksportuojamos kelių transporto priemonės, įrašomas transporto priemonės modelis, spalva, pagaminimo metai, identifikavimo (kėbulo) numeris, variklio cilindrų tūris ir galingumas; 34 punkto reikalavimus, kur nustatyta, jog pateikus muitinės įstaigai deklaranto arba jo atstovo pasirašytą eksporto arba importo deklaraciją arba bendrojo administracinio dokumento 4-ąjį egzempliorių, asmuo, kuriuo vardu deklaruojamos prekės, pareiškia, kad jis deklaruoja minėtas prekes nurodytai muitinės procedūrai arba kitam muitinės sankcionuotam veiksmui įforminti arba prekių turimam Bendrijos prekių muitiniam statusui įrodyti ir, neapribojant teisės taikyti teisės aktų nustatytas sankcijas, tampa atsakingas už: 34.1. deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą; 34.2. kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą; 34.3. visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros arba kito muitinės sankcionuoto veiksmo taikymo pradžia, įvykdymą;

2.5.4. Muitinės tarpininko pareiginių nuostatų, patvirtintų UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2016-02-23 įsakymu Nr. DS 160223/1, 44.1. punkto reikalavimus, jog muitinės tarpininkas atsako už teisingą muitinės procedūrų įforminimą.

3. Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. gegužės 23 d. nuosprendyje padarė išvadą, jog apklaustų liudytojų parodymai ir ištirtų rašytinių duomenų visuma patvirtina, kad A. G. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), bei BK 300 straipsnio 1 dalyje (2 veikos). Skirdamas bausmes, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, A. G. padarė du tyčinius nusikaltimus, kuriuos sudaro apysunkio ir nesunkaus nusikaltimų idealioji sutaptis, taip pat atsižvelgė į tai, jog nėra nustatyta kaltininko atsakomybę sunkinančių ar ją lengvinančių aplinkybių. Parenkant skirtinos bausmės dydį ir rūšį įvertinti A. G. asmenybę charakterizuojantys duomenys bei už kiekvieną iš veikų paskirta baudos bausmė mažesnė už sankcijos vidurkį. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, jog A. G. dvi apysunkes nusikalstamas veikas padarė atlikdamas savo darbines funkcijas, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, turinčiu administracinius įgaliojimus muitinės tarpininkavimo srityje ir teikiančiu viešąsias paslaugas, skyrė jam baudžiamojo poveikio priemonę – teisės užsiimti muitinės tarpininko veikla atėmimą.

4. Nuteistojo A. G. gynėjas advokatas R. Š. nesutikdamas su priimtu nuosprendžiu, skundžia jį apeliacinės instancijos teismui ir prašo Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. nuosprendį panaikinti dalyje dėl A. G. nuteisimo ir priimti jo atžvilgiu naują išteisinamąjį nuosprendį.

4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas, neteisėtas, kadangi pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nagrinėjamu atveju buvo pažeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai, kadangi teismas tinkamai neišanalizavo ir neįvertino teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų, įrodymus vertino atsietai vienus nuo kitų, nevertino jų kompleksiškai. Apelianto gynėjo teigimu, skundžiamame nuosprendyje iš esmės apsiribota parodymų turinio išdėstymu. Skundžiamame nuosprendyje nenurodyti motyvai ir argumentai, kokie konkrečiai įrodymai ir kodėl patvirtina nustatytas aplinkybes, kodėl vienus ar kitus duomenis teismas atmetė ar priėmė. Be to, darydamas kategoriškas išvadas dėl apelianto veiksmų, neva padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi tik prielaidomis, iš kurių darė kategoriškas išvadas, nepagrįstas byloje esančių įrodymų visetu.

4.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad baudžiamojoje teisėje galioja bendrasis teisės principas in dubio pro reo, kuris numato, jog visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, jei šių abejonių nėra galimybės paneigti. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai ( Barber Messeguė and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti).

4.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių naujų duomenų, kurie nebūtų buvę nustatyti ikiteisminio tyrimo metu (išskyrus tiek, kiek pats savo iniciatyva, siekdamas paneigti jam pateiktus kaltinimus, teikė teismui apeliantas), o kartu ir nebuvo aktyvus tiek, kiek to reikalauja konstitucinis teismo aktyvumo modelis siekiant šioje byloje pašalinti apelianto ir jo gynėjų teisme išsakytas abejones dėl faktinių aplinkybių neišsamaus ir nevisapusiško ištyrimo, išnagrinėjimo. Apelianto gynėjo teigimu, tokiu būdu pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teisminės praktikos ir teisingo baudžiamojo įstatymo taikymo, nes šioje baudžiamojoje byloje išvien rėmėsi tik kaltinimą palaikiusio prokuroro pateikta įvykių versija, detaliai netyrė ir neanalizavo, kad kiti bylos duomenys kelia pagrįstų abejonių dėl apeliantui inkriminuojamų veikų padarymo bei netikėdamas apelianto parodymais, paneigė jo teisę į asmenų lygiateisiškumą prieš įstatymą ir teismą.

4.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantas duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog „2013-2014 buvo atvykę Anglijos atstovai ir buvo pasirašyta sutartis su „(duomenys neskelbtini)“. Buvo ir F. D., kuris juos atsivedė. Kelis kartus buvo atvažiavę. F. D. Anglijos įmonė suteikė įgaliojimą ir jis dirbo pagal tą įgaliojimą, F. D. kalbėjo angliškai, lietuviškai, rusiškai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ formino deklaracijas pagal pasirašytą sutartį. „Dažniausiai visas deklaracijas į sistemą suvesdavo, tai yra techninį darbą atlikdavo J. R., o aš tik sutikrindavau galutinį variantą, ar sutampa duomenys, ir pateikdavau deklaraciją muitinei“,,, „e.krovinys“ sistema galėjo naudotis visi. Slaptažodžiu net ant kompiuterio buvo užrašytas. Pats šia sistema naudojausi labai retai, pagrinde su ja dirbo J. R.. Ja naudodavausi tik tuomet, kai J. R. nebūdavo“.

4.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. rugsėjo 29 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvados 3 punkte nurodyta, kad labai tikėtina, kad prieigą prie šios laikmenos duomenų ir teisę joje sukurti failus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei juos atspausdinti galėjo turėti tik minėtu įmonių darbuotojai/patikėtiniai. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad konkrečiai konstatuoti, kas sėdėjo prie kompiuterio, kas spausdino dokumentus ar atliko kitokius veiksmus, susijusius su kompiuteriu, nėra galimybių. Nepaneigta, jog tai galėjo padaryti ir kiti asmenys, įskaitant ir F. D..

4.6. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su skundžiamo nuosprendžio teiginiais, kad pateikti įrodymai, jog įmonė „(duomenys neskelbtini)“ veikla nutraukta nuo 2018 m. gegužės 2 d., todėl ji negalėjo būti eksportuotoja ir automobilių pardavėja. Visi deklaracijose nurodyti automobiliai yra pagrobti Vokietijos Federacinėje Respublikoje ir buvo paieškomi. Visų automobilių VIN suklastoti. Apelianto gynėjo teigimu, su šiais pirmosios instancijos teismo teiginiais sutiktina tik po ilgo ir sudėtingo tyrimo, šios faktinės aplinkybės buvo nustatytos, tačiau akivaizdu ir tai, kad apeliantui jos negalėjo būti žinomos teikiant muitinei deklaracijas, kadangi net ir tyrimą atliekančiai institucijai tokia informacija tapo žinoma tik pasitelkus specialių žinių turinčius ekspertus, Interpolo pagalba ir pan. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog apeliantas su įmone „(duomenys neskelbtini)“ dirbo pagal sutartį, pasirašytą dar 2014 metais ir neturėjo jokių priežasčių ar poreikio tikrintis jos veiklos tęstinumą Jungtinėje Karalystėje, juolab UAB „(duomenys neskelbtini)“ su šia įmone dirbo per įgaliotą atstovą, tadžiką.

4.7. Apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog F. D. yra išgalvotas asmuo, siekiant apeliantui išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apelianto gynėjo teigimu, nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, teigdamas, kad F. D. yra „mistinis“ asmuo, iškraipo byloje nustatytas faktines aplinkybes, kadangi duomenys byloje apie šį asmenį pateikiami jau teisme apklausiant liudytojus, t. y. A. G. ir J. R..

4.8. Apelianto tėvas, A. G. duodamas parodymus teisme paaiškino, jog „Žino, kad buvo tokia kompanija „(duomenys neskelbtini)“, ji priklausė anglams. Šią kompaniją atvedė vienas iš labiau prakutusių pirkėjų iš Tadžikijos. Buvo forminami sandoriai su ta anglų bendrove. Tas tadžikas visus vadindavo dėdėm, todėl buvo pramintas „D.“, o jo pavardės neatsimena. Jis jau daug metų buvo Lietuvoje, buvo malonus žmogus. Jis daug savo tautiečių kaip klientų atvedė į jų bendrovę. Su ta kompanija per tą „D.“ reikalus tvarkydavo. Šis asmuo jų ofise dažnai lankydavosi, gerdavo kavą, jam būdavo leidžiama pasinaudoti bendrovės kompiuteriu. Kadangi bendrovėje jokių paslapčių nebuvo, atėjusiems klientams leisdavo pasinaudoti ir kompiuteriais, ir telefonu. Stacionarus kompiuteris nebuvo išjunginėjamas, buvo be slaptažodžių, juo visi naudodavosi.“

4.9. J. R. teisme paaiškino, jog „Bendrovės klientai buvo daugumoje iš Vidurinės Azijos. Tarp jų buvo vienas senas klientas. Jį atsimena, bet vardo ir pavardės nežino. Jį visi žinojo pravarde „D.“. Jį atsimena, kadangi jis į bendrovę yra atvedęs daug klientų, jiems, kaip nemokantiems lietuviškai, daug padėdavo. Gana daug metų atgal jis dirbo su viena anglų įmone, su anglais sutartis sudarinėjo. Jis kalbėjo angliškai. Daug laiko praleisdavo jų kabinete. Jis buvo kaip neetatinis darbuotojas. Dažnai prašydavo leisti visokius reikalus tvarkyti prie kompiuterio. Jį atsimena dar nuo 2014 metų. Tada jis ir dirbo su anglais. Po bendrovėje atliktų kratų, jis kažkur dingo.“

4.10. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su skundžiamo nuosprendžio teiginiu, jog nei kaltinamasis, nei kiti jo versiją palaikantys liudytojais apklausti asmenys nenurodė, jog 2019 m. lapkričio 6 d. laikotarpiu nuo 08:19:26 iki 08:21:26 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise apsilankė „D.“ bei dirbo su kompiuteriu, kuomet buvo naikinami sukurti suklastoti dokumentai. Apelianto gynėjo teigimu, akivaizdu, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, nei kaltinimą palaikančiam valstybiniam kaltintojui prokurorui, nei bylą nagrinėjančiam teisėjui visiškai nekilo klausimas kur tuo metu buvo apeliantas, niekas apie tai net nesiteiravo, taip tiesiog paprasčiausiai perkeldami jam savo nekaltumo įrodinėjimą. Anaip tol, iš atliktos IT ekspertizės išvados matyti, jog minėtu laiku, būtent ir buvo atsijungta nuo sistemos “e. krovinys“ ir apelianto tuo metu prie kompiuterio nebuvo (galimai buvo išvykęs pietauti).

4.11. Apelianto gynėjo teigimu, aukščiau nurodyti įrodymų tyrimo ir vertinimo pažeidimai lėmė, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai neištyręs pagrįstam ir teisėtam nuosprendžiui priimti reikšmingų įrodymų nepašalino byloje esančių abejonių, nepanaikino prieštaravimų, turinčių esminės reikšmės tinkamo baudžiamojo įstatymo taikymui.

4.12. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog aktualioje kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad baudžiamoji atsakomybė už piktnaudžiavimą (BK 228 straipsnis) gali būti taikoma tik nustačius didelės žalos požymį. Tai reiškia, kad ne bet koks teisės aktų reikalavimų neatitinkantis valstybės tarnautojo (ar jam prilyginto asmens) elgesys yra pripažįstamas nusikalstama veika valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Kasacinės instancijos teismo nutartyse ne kartą nepritarta praktikai, kai bet kokie teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų atliekamas funkcijas, pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar pakankamai yra duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2004, 2K- 263/2010, 2K-161/2012, 2K-205/2012, 2K-7-251/2013, 2K-98/2014, 2K-P-59-495/2021).

4.13. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pasisakydamas dėl apelianto nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį nemotyvavo ir neanalizavo aukščiau pateiktos kasacinės instancijos teismo praktikos dėl didelės žalos nustatymo piktnaudžiavimo atvejais, taip pat visiškai nepateikė ar išdėstyti kriterijai, į ką atsižvelgiama sprendžiant, ar padaryta žala, jei tokia padaryta, yra didelė. Todėl, apelianto gynėjo teigimu, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismui, neatlikus jokio byloje esančių įrodymų vertinimo ir analizės, niekaip nemotyvuojant, galimai didelės žalos padarymas konstatuotas tik perrašant nusikalstamų veikų faktines bylos aplinkybes. Tokia praktika ydinga, ir toks nuosprendis dalyje dėl apelianto nuteisimo už nusikalstamą veiką numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje negali būti pripažįstamas atitinkančiu BPK 305 straipsnio reikalavimus.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Nuteistojo A. G. gynėjo advokato R. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo A. G. gynėjo advokato R. Š. apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl A. G. kaltės, tai yra tvirtinama, jog šioje baudžiamojoje byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), BK 228 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos).

7. Įrodymų vertinimo taisykles, baudžiamajame procese, reglamentuoja BPK 20 straipsnis. Komentuojamo straipsnio 5 dalis numato, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste paminėtina, kad tiek apkaltinamasis, tiek išteisinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, t. y. įrodymai turi būti ne tik lakoniškai išdėstyti, bet ir atlikta jų analizė, kas suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, kad tiek kaltinantys, tiek teisinantys asmenį įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis tam tikras nusikalstamos veikos aplinkybes. Tinkamam įrodymų vertinimo procesui itin svarbu byloje esančius duomenis vertinti ne tik atskirai, bet ir jų visumą, sujungiant visus teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingus faktus į loginę visumą, nes tik tokiu būdu galima konstatuoti vienareikšmes, tikslias ir logiškas išvadas dėl asmens kaltumo/nekaltumo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme.

8. Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, su skundo argumentais sutikti negali ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo buvo išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, nenustatyta. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytų taisyklių. Iš skundžiamo nuosprendžio argumentų ir motyvų matyti, kad teismas, darydamas teisines išvadas, rėmėsi ta dalimi įrodymų, kurie tarpusavyje sutapo, buvo patvirtinti kitais įrodymais.

Dėl nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

10. Apeliaciniame skunde teigiama, kad A. G. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį yra nuteistas nepagrįstai, netinkamai įvertinus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus. Nuteistojo gynėjas skunde neginčija, jog eksporto deklaracijas užpildė ir jas per MDAS sistemą elektroniniu būdu muitinei pateikė A. G., tačiau teigia, jog A. G. savo darbiniame kompiuteryje neklastojo transporto priemonių įsigijimo dokumentų - Invoice Nr. HD (duomenys neskelbtini), Invoice Nr. HD (duomenys neskelbtini), Invoice Nr. HD (duomenys neskelbtini), Invoice Nr. HD (duomenys neskelbtini), Invoice Nr. HD (duomenys neskelbtini). Todėl, A. G. pildydamas eksporto deklaracijas negalėjo žinoti, jog transporto priemonės įsigijimo dokumentuose esantys duomenys yra tikrovės neatitinkantys, t. y. suklastoti. Nuteistojo gynėjo teigimu, tai galėjo padaryti ir kiti asmenys, kadangi galimybę naudotis įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose esančiu kompiuteriu, be kitų įmonės darbuotojų – J. R. ir A. G., turėjo ir pašaliniai, įmonėje nedirbantys asmenys bei F. D.. Teisėjų kolegijos nuomone, tai yra nuteistojo pasirinkta gynybinė versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi kiti byloje esantys įrodymai nepatvirtina tokių jo parodymų, o juos paneigia.

11. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šios veikos pavojingos tuo, kad toks dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančią informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. Svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas įrodyti, patvirtinti juridinę reikšmę turinčius faktus. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, jog kaltininkas supranta, kad, siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar suklastotą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo arba realizavo, ir norėjo taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-82-699/2018). Pažymėtina ir tai, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, bet vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t.t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154-1073/2021).

12. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu A. G. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo neigė. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. G. parodė, kad įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba muitinės tarpininku apie 5 – 6 metus. Parodė, jog visi pervežimai vykdomi juridinių asmenų vardu, t. y. krovinio siuntėjas ir gavėjas yra juridiniai asmenys, kadangi fiziniai asmenys to daryti negali. Pastaruoju metu automobilius geležinkeliu gabena tik tadžikai. Parodė, jog į jį visada kreipiasi konkretus asmuo, tadžikas, kuris prašo suforminti vežimo procedūrą. Jis turi pateikti automobilio registracijos liudijimą, automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, sąskaitą, kurioje automobilio pardavėjas yra juridinis asmuo. Parodė, jog iš pradžių automobilius sukrauna į vagonus, sutikrina, kad atitiktų konkretaus automobilio VIN numeris su pateiktu automobilio dokumente – registracijos liudijime. Tada A. G. supildo muitinės eksporto deklaraciją, vagono SMGS važtaraštį, juos atspausdina. Deklaraciją ir važtaraštį pildo elektroninėje erdvėje, duomenų bazėje ir per tą duomenų bazę siunčia į muitinę. Paskui šie dokumentai atspausdinami ir vežami į muitinę popieriniai, muitinė daro atžymas ir popieriniuose dokumentuose. Į muitinę automobilių registracijos liudijimų neveža, muitininkai mato tik duomenis sistemoje. Parodė, kad jis neturi pareigos tikrinti pateiktų automobilio registracijos liudijimų tikrumo ir jų tikrumo netikrina. Paaiškino, kad išvežami automobiliai būna su įvairių šalių registracijos liudijimais: lenkiškais, lietuviškais, vokiškais, olandiškais, prancūziškais ir kitokiais. Pastaruoju metu apie 30-40 procentų išvežamų automobilių būna su lenkiškais registracijos liudijimais. Tačiau, kaip jau minėjo, jis tų registracijos liudijimų tikrumo netikrina, kadangi neprivalo to daryti. Taip pat paaiškino, kad tas, kuris pateikia konkretaus automobilio dokumentus ir kreipiasi į jį dėl automobilio eksporto, nei sistemoje, nei dokumentuose niekur neatsispindi. Nes siuntėjas juridinis asmuo, o gavėjas - kokia nors tadžikų įmonė (26 t., b. l. 22-24).

13. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. G. parodė, kad 2019 m. spalio 23 d. deklaruoti automobilį MERCEDES BENZ S350D VIN: (duomenys neskelbtini) pateikė (duomenys neskelbtini) pilietis. Į klausimą, jei jam automobilį pateikė deklaruoti Tadžikistano pilietis, tai kodėl muitinei nurodė, kad tą patį automobilį pateikė užsienio įmonė (duomenys neskelbtini). A. G. nurodė, kad jis nežino, kaip ten surašyta tuose paaiškinimuose, gali paaiškinti, kad automobilį pateikia įsigiję savininkai, o jie kaip muitinės tarpininkai pagal sutartį atstovauja įmonę. Šiuo atveju atstovauja šią minėtą anglišką įmonę. Jis nurodė, kad šiuo atveju įmonė negali pateikti, pateikė Tadžikistano pilietis, o jie ją atstovauja pagal sutartį. Į teiginį, kad užsienio įmonės (duomenys neskelbtini) rašte, kurį jie pateikė muitinei yra nurodyta, kad minėtą automobilį deklaruoti pateikė ši įmonė. Jis atsakė, kad nežino, kaip ten kas ką pateikė, bet automobilius pateikia Tadžikistano piliečiai, tačiau kas pardavė tą automobilį, tai šiuo atveju ta Anglijos kompanija. Jis paaiškino, kad nežino kaip ten kas surašyta, šiuo metu nepamena. Jis nurodė, kad pateikdamas muitinei eksporto deklaraciją atstovavo įmonei. Pagal sudarytą tarpininkavimo sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini), šios sutarties pagrindu atstovavo šią įmonę muitinei. Jis paaiškino, kad dokumentus pateikė klientai. Nurodė, kad automobilius nusiperka tadžikai ir ateina su sąskaitom pažymom, tų įmonių iš kurių jie pirko. Į klausimą, kodėl ant (duomenys neskelbtini) įmonės firminio blanko yra duomenys, kad būtent minėta įmonė pateikia deklaruoti automobilį. A. G. atsakė, kad dabar nepasakys, nes įvykių buvo begalės, todėl kuris čia tas įvykis sunku jam pasakyti. Nurodė, kad su įmone (duomenys neskelbtini) jų nesieja jokie santykiai. Jie su šia įmone turi sutartį, su minėtos įmonės atstovais nekontaktuoja. Jis nurodė, kad ankščiau bendravo, bet kai turi sutartį, tai jiems nereikia skambinti, klausti, todėl nebendrauja (3 t., b. l. 104-105).

14. Teisminio nagrinėjimo metu A. G. nurodė, kad dokumentų neklastojo. Prie stacionaraus kompiuterio sėdėdavo tik pateikiant muitinės deklaracijas MDA sistemoje. Ten yra administratorės J. darbo vieta. Nurodė, kad jo darbo vieta yra prie nešiojamojo kompiuterio. Ofise lankydavosi mažai. Parodė, jog jis dirba su MDS sistema, o dėl laiko ir greitumo duomenis dažniausiai suvedinėdavo J., paskutinius užbaigimus darydavo jis. Dėl „e.krovinys“ nurodė, jog slaptažodis suteikiamas įmonei, o ne vienam asmeniui. Šiuo slaptažodžiu galėjo naudotis visi, kadangi jis buvo užrašytas ant kompiuterio. Jis juo naudojosi retai, dažniausiai naudodavosi J. Nežino kas kuo užsiiminėjo ofise. Kompiuteriai yra be slaptažodžių, jais galėjo naudotis ir kiti įmonės klientai. Nesako, kad į „e.krovinys“ klientai lindo, bet kompiuteriais naudojosi ir klientai. Naudojosi ir elektroniniais paštais klientais. Su „e. krovinys“ galėjau dirbti jis, J. ir kartais tėvas. Su MDS jis. Taip, su Lexus automobiliu turbūt situacija analogiška. Taip, taip pat su Lexus. Buvo kelių įmonių atstovas, naudojosi tuo kompiuteriu. A. G. sąskaitų nespausdino. „D.“ F. D. ištisai būdavo kabinete. Taip lygiai čia atsirado ir įmonė (duomenys neskelbtini). Kai nusiperka tadžikas mašiną, jis negali kaip fizinis asmuo kažką pasidaryti. Matomai jis buvo jų atstovas ir tvarkėsi. Ką jis ten spausdino, ar spausdino ar nespausdino A. G. nežino. Tam kompiuteryje kur J. sėdėjo buvo flešiukai su visokiais paruoštukais ir taip toliau. Klientas atėjęs bet kokį dokumentą galėjo sėsti ir atsispausdinti ar kažką pasidaryti. Nurodė, kad kaip muitinės tarpininkas savo veiksmus atliko ir suvedė dokumentus į muitinės programą. Tačiau, kad pateikti dokumentai yra suklastoti ir, kad automobiliai vogti nežinojo (33 t., b. l. 4-18).

15. Teisėjų kolegija įvertinusi A. G. duotus parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, atkreipia dėmesį, kad A. G. duoti parodymai skiriasi. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu A. G. teigė, kad su įmone (duomenys neskelbtini) jų nesieja jokie santykiai. Parodė, jog įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ su šia įmone turi sutartį, tačiau su minėtos įmonės atstovais nekontaktuoja. Ikiteisminio tyrimo metu A. G. nemini F. D. egzistavimo bei to, kad jis yra šios įmonės įgaliotas atstovas, nuolat besilankantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise bei galintis naudotis įmonėje esančiu kompiuteriu. Duodamas parodymus A. G. jau nurodo, kad su įmonės (duomenys neskelbtini) įgaliotu atstovu - F. D. nuolat bendrauja. Nurodo, kad minėtas asmuo nuolat naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise esančiu kompiuteriu, turėjo galimybę naršyti kompiuteryje, siųsti dokumentus bei juos spausdinti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tokie A. G. duoti parodymai yra nenuoseklūs, nesutampantys ir nepatikimi, vertinami kaip nuteistojo gynybinė pozicija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaip matyti, ikiteisminio tyrimo metu apklausiant A. G. jis nepateikė jokių duomenų apie F. D., priešingai netgi nurodė, kad su įmonės (duomenys neskelbtini) atstovais nekontaktuoja. Šis asmuo byloje atsiranda tik teisminio nagrinėjimo metu. Be to, A. G., teisminio nagrinėjimo metu parodymus sutiko duoti tik įrodymų tyrimo pabaigoje. Parodymus davė išsamiai susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl šios aplinkybės nuteistojo duoti parodymai bei jo keliama versija tik dar labiau sustipriną pagrįstą manymą dėl nuteistojo parodymų nepatikimumo.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, kad ne kieno nors kito, o būtent A. G. atliktais veiksmais, automobilių įgijimo dokumentai - Invoice Nr. (duomenys neskelbtini), Invoice Nr. (duomenys neskelbtini), Invoice Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suklastoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarnybiniu stacionariu kompiuteriu bei vėliau suklastoti pirminiai duomenys įtraukti į eksporto deklaracijas, tokiu būdu suklastojant ir pačias deklaracijas įrodo ir byloje esančių liudytojų J. R. bei A. G. duoti parodymai.

17. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta J. R. parodė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)" dirbo nuo 2018 metų iki šių metų gegužės 21 dienos. Darbo sutartyje buvo nurodyta "deklarantė", bet realiai dirbo administracinį darbą: žmogus, kuris sėdi kabinete, priiminėja interesantus, kai nėra vadovo priiminėja skambučius, vagonų sekimas, ekspedijavimas jų. Automobilių eksporto procedūrų neformino. UAB ,,(duomenys neskelbtini)" jos darbo vietoje buvo du darbo stalai, prie vieno iš jų buvo stacionarus kompiuteris, o prie kito nešiojamas. Kur A. darbo vieta buvo stacionarus kompiuteris. Kai būdavo viena, dirbdavo prie stacionaraus kompiuterio, o kai ateidavo - prie nešiojamojo kompiuterio. Abiejuose kompiuteriuose buvo naudojamas tas pats elektroninis paštas - (duomenys neskelbtini). A. turėjo savo prisijungimus, buvo jo asmeniniai prisijungimai prie elektroninio parašo. Įeinant į muitinės, geležinkelio programas, buvo slaptažodis. Prisijungimo prie sistemų ji neturėjo. Jungdavosi tik A. A. naudojosi nešiojamuoju kompiuteriu. UAB ,,(duomenys neskelbtini)" faktiškai vykdė deklaranto pareigas A. G. (26 t., b. l. 7-9).

18. Teisminio nagrinėjimo metu J. R. nurodė, kad jos darbo vieta buvo prie stacionaraus kompiuterio. Juo naudojosi A., klientai naudodavosi. Jie žmonės atvykę, tai jiems būdavo visokių reikalų, vizą prasitęsti, atsispausdinti, parsisiųsti, išsiųsti laišką. Darbinio elektroninio pašto neturėjo. Bendro elektroninio pašto neatsimena ar buvo. Turėjo tik savo. Darbiniu nesinaudojo. Antra vieta nešiojamas kompiuteris. Ten sėdėdavo A., A., klientai. Ten A. darbo vieta, bet ir A. ir klientai sėdi. Parodė, jog su muitine ji neturėjo reikalų. Jokių formalumų neturėjo. Viską formindavo A. Jos funkcija buvo sutikti klientus. Kai krovos darbai vyko formina muitinės formalumus ir geležinkelio A. Tik jis turėjo pažymėjimą ir dirbdavo. Čia ne formalumai, jei A. neturėjo laiko tai ji tik nuveždavo dokumentus į muitinę. Prisijungimų nei prie muitinės nei prie geležinkelio ji neturėjo. Tik A. turėjo. Nurodė, jog įmonėje UAB ,,(duomenys neskelbtini)" nuolat lankydavosi asmuo pravarde „D.“, jo vardo ir pavardės nežino. Nurodė, jog jis atvesdavo klientus, dirbo su Anglijos įmone. Be to, nuolat naudodavosi įmonėje esančiu tiek stacionariu, tiek nešiojamuoju kompiuteriu (32 t., b. l. 58-62). Taigi, kaip matyti, J. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog jos darbo funkcijos nebuvo susijusios su automobilių eksporto procedūrų forminimu, jokių duomenų į kompiuterį nesuvedinėjo, prisijungimų darbui su muitinės ar transporto sistemomis neturėjo. Pabrėžė, jog prisijungimus prie muitinės deklaravimo sistemos bei sistemos „e.krovinys“ turėjo tik A. G..

19. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. G. parodė, kad dirba UAB "(duomenys neskelbtini)" vadybininku. 2019 m. lapkričio 5 d. apie 19.00 val. vagone Nr. (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai, kaip paaiškino, rado vogtą automobilį VW "Golf". Apie šio automobilio pakrovimą į vagoną jam nieko nežinoma. Jis pats nekrovė bei niekam nedavė leidimo krauti šį automobilį. pareigūnai tame pačiame vagone, jo antrame aukšte, rado dar tris automobilius - "Lexus", VW "Touareg" ir VW "Tiguan", kurių, kaip jam paaiškino, suklastoti galimai VIN numeriai. Šių automobilių taip pat nekrovė. Visų keturių automobilių dokumentus į ofisą atnešė nepažįstamas asmuo, panašus į tadžiką. To asmens nematė, jis atnešė dokumentus ir pasišalino. Šiuos dokumentus pateikė pareigūnams, jie į muitinę nebuvo pateikti. Jų firma teikia tik pervežimo vagonais paslaugas. Automobilių dokumentus tadžikai pristato į jų ofisą, jie šiuos dokumentus teikia muitinei ir pakrauna automobilius į vagonus (1 t., b. l. 148-149).

20. Teisminio nagrinėjimo metu A. G. parodė, kad jis yra UAB "(duomenys neskelbtini)" vadybininkas, dirba su klientais, vagonų tiekimu, užsiima pakrovų organizavimu su krovėjais, atlieka mechaninį darbą. Kas liečia vagonų krovimą, su dokumentais įgaliotas dirbti A. Jis dirbo su raštais, sutartimis, atstovavo įmonę bei formindavo sutartis. A. G. taip pat nurodė, kad įmonės UAB "(duomenys neskelbtini)" patalpose dažnai būdavo asmuo pravarde „D.“, kuris atvesdavo jiems klientus bei turėjo galimybę naudotis įmonėje esančiais kompiuteriais. Nurodė, jog kompiuteriu leisdavo naudotis ir kitiems klientams (32 t., b. l. 36-45). Taigi, kaip matyti A. G. taip pat nurodė, kad jis nevykdė automobilių eksporto procedūrų forminimo, kadangi šia procedūras atlikti buvo įgaliotas A. G..

21. Tai, kad A. G. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, įrodo ir byloje esantis Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. rugsėjo 29 d. Ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio matyti, kad kratos metu paimtoje USB atmintinėje Adata UV100, s/n: (duomenys neskelbtini) su tomo žymeniu „a“ ir jo s/n: (duomenys neskelbtini) yra ištrintas, tačiau pilnai išlikęs failas (duomenys neskelbtini) su pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), surašytos automobiliui „Lexus“ RX450H, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), tekstu (dokumentas sukurtas ir atspausdintas 2019-11-05, 12.47 val.), yra ištrintas, tačiau pilnai išlikęs failas (duomenys neskelbtini) su pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), surašytos automobiliui „VW GOLF“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), tekstu (dokumentas sukurtas ir atspausdintas 2019-11-05,12.57 val.). Failai ištrinti iš laikmenos 2019-11-06 laikotarpyje nuo 08:19:26 iki 08:21:26. Minėtų failų tekstai jau yra baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2021-12-07 tarnybiniame pranešime (11 t., b. 1. 54-55). USB atmintinėje ADATA UV100, s/n: (duomenys neskelbtini) buvę failai: (duomenys neskelbtini) su pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), surašytos automobiliui „Mercedes Benz S350D“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), tekstu (dokumentas buvo sukurtas 2019-10-23, 13.06 val.); (duomenys neskelbtini) su pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), surašytos automobiliui VW „Tiguan“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), tekstu (dokumentas buvo sukurtas 2019-11-05, 12.51 val.); (duomenys neskelbtini) su pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), surašytos automobiliui „VW Touareg“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), tekstu (dokumentas buvo sukurtas 2019-11-05, 12.53 val.) - yra ištrinti iš laikmenos 2019-11-06 laikotarpyje nuo 08:19:26 iki 08:21:26 ir vėliau jų informacija buvo sunaikinta, užrašant ant viršaus kitą informaciją. Kratos metu paimtame kompiuterio sisteminiame bloke ASUS su įmontuota laikmena SSD Samsung 750 EVO, s/n: (duomenys neskelbtini), yra požymių apie failų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sukūrimą USB atmintinės Adata UV100, s/n: (duomenys neskelbtini) aplanke „(duomenys neskelbtini) ir jų spausdinimą“ 2019-11-05 12.47 val. - 12.57 val. bei vėlesnį muitinės deklaracijų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ruošimą šiuo kompiuteriu. Failų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atspausdinimo data yra užfiksuota tų failų meta duomenyse. Yra požymių apie muitinės deklaracijos (duomenys neskelbtini) ruošimą minėtu kompiuteriu 2019-10-23, o USB atmintinėje Adata UV100, s/n: (duomenys neskelbtini) nustatyta failo (duomenys neskelbtini) sukūrimo data bei tikėtina atspausdinimo data yra 2019-10-23 13.06 val. Taip pat šiuo ekspertizės aktu nustatyta, jog 2019 m. lapkričio 5 d. laikotarpiu nuo 12:37:28 iki 13:39:34, kuomet buvo sukurti ir atspausdinti failai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) - asmuo su vartotojo identifikatoriumi “ (duomenys neskelbtini)” ir slaptažodžiu “ (duomenys neskelbtini)” buvo prisijungęs prie informacinės sistemos “e.krovinys” ir su ja aktyviai dirbo.

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. rugsėjo 29 d. Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktus duomenis, pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, jog ne kas kitas, o būtent A. G. savo tarnybiniu kompiuteriu suklastojo automobilių įgijimo dokumentus bei vėliau suklastotus pirminius duomenis įtraukė į eksporto deklaracijas, tokiu būdu suklastojant ir pačias deklaracijas. Iš bylos duomenų matyti, kad A. G. 2019 m. lapkričio 5 d. laikotarpiu nuo 13.49 val. iki 13.57 val. kabinete buvusiu stacionariu kompiuteriu pateikė keturių automobilių deklaracijas - Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), MDAS sistemoje. Kaip matyti, aukščiau minėtame ekspertizės akte nustatyta, jog tų pačių automobilių suklastotos pirkimo - pardavimo sutartys tame pačiame kompiuteryje buvo sukurtos ir atspausdintos: a/m „Lexus“ – 2019-11-05 12.48 val.; a/m VW „Tiguan“ - 2019-11-05 12.51 val.; a/m VW „Toureg“ - 2019-11-05 12.53 val. ir a/m VW „Golf“ – 2019-11-05 12.57 val. Taigi, tarp šių veiksmų atlikimo yra gana mažas laiko tarpas, per kurį buvo reikalinga ne tik supildyti eksporto deklaracijas, surašyti būtinus duomenis, bet ir sutikrinti automobilių duomenis su vagonuose esančių automobilių duomenimis. Šiems veiksmams atlikti neabejotinai reikėjo atitinkamo laiko tarpo. Todėl, pritartina skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, jog tarp minėtų veiksmų atlikimo - automobilių įgijimo dokumentų suklastojimo iki eksporto deklaracijų pateikimo praėjo minimalus laiko tarpas, artimas vienai valandai. Todėl, A. G. negalėjo nematyti, jog jo tarnybiniu kompiuteriu pašalinis asmuo atlieka kažkokius veiksmus. Be to, kad pašalinio asmens atliekami veiksmai susiję būtent su tais duomenimis kurie yra įrašomi į eksporto deklaracijas, kurių eksporto deklaracijas nepraėjus nei valandai užpildo ir per MDAS sistemą pateikia A. G.. Todėl, akivaizdu, kad apeliaciniame skunde keliama versija, jog minėtus neteisėtus veiksmus galėjo atlikti F. D. yra atmestini kaip nepagrįsti.

23. Pažymėtina, kad analogiški veiksmai buvo atlikti ir 2023 m. spalio 23 d. veikos atveju. Iš byloje esančios Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. rugsėjo 29 d. Ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad USB atmintinėje ADATA UV100, s/n: (duomenys neskelbtini) buvę failai: (duomenys neskelbtini) su pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), surašytos automobiliui „Mercedes Benz S350D“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), tekstu (dokumentas buvo sukurtas 2019-10-23, 13.06 val. Yra požymių apie muitinės deklaracijos (duomenys neskelbtini) ruošimą minėtu kompiuteriu 2019-10-23, o USB atmintinėje Adata UV100, s/n: (duomenys neskelbtini) nustatyta failo (duomenys neskelbtini) sukūrimo data bei tikėtina atspausdinimo data yra 2019-10-23 13.06 val.

24. Teisėjų kolegija vertinimu, F. D. egzistavimas nagrinėjamu atveju yra neabejotinai paneigtas aukščiau aptartų įrodymų visuma. Ši nuteistojo pasirinkta gynybinė versija nepasitvirtino ir yra vertinama kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Šis asmuo byloje atsiranda tik teisminio nagrinėjimo metu. Visų pirma pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nei A. G., nei A. G., nei J. R., nuolat UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose besilankančio asmens, kuris gali naudotis įmonės darbo priemonėmis neminėjo. Teisminio nagrinėjimo metu, šis asmuo pradedamas minėti, tačiau nei vienas iš liudytojų (nei A. G., nei J. R.) nežino nei jo vardo, nei pavardės, teigia, kad vadino jį pravarde „D.“. Be to, kaip minėta aukščiau A. G. teisminio nagrinėjimo metu parodymus sutiko duoti tik įrodymų tyrimo pabaigoje, t. y. išsamiai susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, ir tik tada įvardija minėtą asmenį bei nurodo jo vardą ir pavardę - F. D.. Be to, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme buvo apžiūrėtas A. G. mobilusis telefonas. Apžiūros metu buvo rasti du numeriai, pavadinti „D.“, tačiau jokios komunikacijos su šiais numeriais nebuvo rasta. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, jog tokiais teiginiais buvo siekiama A. G. išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės.

Dėl nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį.

25. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pasisakydamas dėl apelianto nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį neatliko byloje esančių įrodymų vertinimo ir analizės, nemotyvavo ir neanalizavo teismų praktikos dėl didelės žalos nustatymo piktnaudžiavimo atvejais.

26. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo.

27. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi teismų praktikoje suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-1/2014, 2K-248-648/2020). BK 228 straipsnyje nustatyto piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai pasireiškia: pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; pavojingais padariniais – nurodytos didelės žalos kilimu; priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-189-1073/2019, 2K-248-648/2020). Subjektyviuosius požymius apibūdina kaltė, tikslas, motyvas. BK 228 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, t. y. padarinių – didelės žalos – kilimas yra būtinasis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl kiekvienu atveju konstatuojant BK 228 straipsnyje numatytos veikos požymius, turi būti nustatomi konkretūs tokios veikos padariniai. Piktnaudžiavimas gali pasireikšti tiek ilgalaikiu, sistemingu tarnybos pareigų netinkamu vykdymu, tiek vienkartiniu poelgiu.

28. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, neatlikdamas arba netinkamai atlikdamas savo pareigas, visada diskredituoja savo vardą, tačiau ne bet koks valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei. Didelė žala, atsiradusi dėl piktnaudžiavimo, gali būti tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio. Neturtinio pobūdžio žala yra fizinė, moralinė, organizacinė ar kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais pažeidžiami ginami interesai, veiksmų, kuriais buvo piktnaudžiaujama, pobūdį (ar padaryti formaliai teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai), nukentėjusiųjų skaičių, kaip jie vertina pareigūno padarytą veiką, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir padarytos veikos įtaką valstybės tarnautojo bei valstybės institucijų autoritetui ir kt. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu dėl to pažeidžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos teisės ir laisvės, sumenkinamas valstybės institucijų autoritetas, sutrikdomas darbas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-638/2005, 2K-7-335/2013, 2K-189-1073/2019, 2K-7-9-976/2020, 2K-127-689/2020, 2K-248-648/2020).

29. Be to, sprendžiant, ar valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo savo neteisėtais veiksmais padarė didelę neturtinio pobūdžio žalą valstybei, reikia įvertinti ne tik objektyvius veikos padarinius, bet ir kaltininko galimybę šiuos padarinius suvokti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-568/2007). Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini piktnaudžiavimo sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo, be kita ko, suvokė savo veiksmus kaip priešingus valstybės tarnybos interesams. Didelės žalos požymis, inkriminuotas kaltininkui, kaip ir kiti nusikaltimo sudėties požymiai, turi būti nurodomas apkaltinamojo nuosprendžio nustatomojoje dalyje ir turi būti motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16/2010, 2K-7-335/2013, 2K-98/2014, 2K-361-895/2016, 2K-104-696/2018).

30. Didelės žalos valstybei požymis turi būti konstatuojamas nurodant argumentus, iš kurių būtų aišku, kodėl padaryta žala valstybei vertinama kaip didelė (pvz.: dėl valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens poelgio sutriko normali valstybės veikla, buvo sudarytos sąlygos kitiems asmenims atlikti neteisėtus veiksmus, pažeisti daugelio žmonių interesai, pakirstas pasitikėjimas valdymo tvarka ir pan.). Neturtinio pobūdžio žala paprastai yra pripažįstama didele, jeigu valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas yra susijęs su nusikalstamos veikos, ypač tyčinės, padarymu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad didelės žalos požymis valstybei paprastai turi būti konstatuojamas tais atvejais, kai piktnaudžiaujant tarnyba kitiems asmenims yra sudaromos sąlygos daryti teisės pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-640-507/2015).

31. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje tinkamai kvalifikavo A. G. padarytą nusikalstamą pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2 veikos). Apylinkės teismas, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, aktualią teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, pagrįstai konstatavo, jog A. G. savo neteisėtais veiksmais padarė valstybei didelę žalą. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje šias savo išvadas išsamiai motyvavo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu akivaizdu, jog tarp A. G. piktnaudžiavimo tarnyba ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys, nes piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi objektyviai, dėsningai nulėmė anksčiau nutartyje aptartos didelės žalos atsiradimą. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame straipsnyje numatyti padariniai, ir jų norėjo. Kolegijos nuomone, A. G. BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą (2 veikos) padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, įrašė į eksporto deklaracijas suklastotus duomenis bei pateikė šias suklastotas eksporto deklaracijas per MDAS sistemą elektroniniu būdu muitinei, tokiu būdu padėdamas tyrimo metu nenustatytiems asmenims, ketinusiems išvežti iš Lietuvos Respublikos nusikalstamu būdu buvo įgytus automobilius. Tokie A. G. veiksmai pažeidė jo, kaip muitinės tarpininko atstovo veiklai keliamus sąžiningumo, rūpestingumo, atidumo reikalavimus, dėl ko valstybė patyrė didelę neturtinę žalą. Taigi, A. G., neabejotinai, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, turinčiu administracinius įgaliojimus muitinės tarpininkavimo srityje, teikdamas viešąsias paslaugas – dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, teikiančioje muitinės tarpininkavimo paslaugas, atstovu, veikdamas šios įmonės vardu, sumenkino muitinės tarpininko veiklai valstybės deleguotų muitinės tarpininko funkcijų patikimumą bei muitinės tarpininko veiklos prestižą.

32. Apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl A. G. kaltės. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl A. G. kaltės bei jo veiksmų kvalifikavimo pagal 300 straipsnio 1 dalį (2 veikos), BK 228 straipsnio 1 dalį (2 veikos). Skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jo naikinti, todėl nuteistojo A. G. gynėjo advokato R. Š. apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. G. gynėjo advokato R. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.