Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2024-01-23 · Civilinė byla Nr. e2A-91-618/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-01-23
Bylos Nr.
e2A-91-618/2024
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-18193-2022-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Larisa Šimanskienė
Ieškovas
G. S.
Atsakovas
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Advokatai
Lietuva Respublika Vyriausybė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-91-618/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18193-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 3.3.1.18.4 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės G. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. S. ieškinį atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė G. S. ieškiniu teismo prašė iš atsakovės priteisti: 1) 180 Eur užmokestį už suteiktas teisines paslaugas pagal 2021 m. balandžio 7 d. antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje byloje sutartį Nr. (3.14Mr)AS-16; 2) 8,25 Eur palūkanų už 11 kalendorinių mėnesių neapmokėtas teisines paslaugas; 3) 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinio pagrindiniai argumentai:

1.1. Nurodė, kad 2021 m. balandžio 7 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Klaipėdos skyrius (toliau – ir Tarnyba) su ieškove, kaip advokate, sudarė antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje byloje sutartį Nr. (3.14Mr)AS-16 (toliau – ir Papildoma sutartis) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjai L. M. administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.408-1060/2021 (parengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmosios instancijos teisme) pagal 2021 m. balandžio 7 d. Tarnybos sprendimą. 2021 m. rugpjūčio 31 d. ieškovė pateikė Tarnybai prašymą dėl užmokesčio už suteiktą antrinę teisinę pagalbą administracinio nusižengimo byloje išmokėjimo. Tarnyba 2021 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. (12.12Mr)FS-1819 grąžino ieškovės prašymą (reg. Nr. KLAP-1418) ir neišmokėjo užmokesčio, motyvuodama tuo, kad ieškovė 2012 m. balandžio 6 d. su Tarnyba yra sudariusi nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartį, todėl antrinės teisinės pagalbos teikimui skirtą laiką turėjo įtraukti į mėnesinę ataskaitą. Ieškovės teigimu, Tarnybos atsisakymas išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai L. M. administracinio nusižengimo byloje pagal Papildomą sutartį nepagrįstas.

1.2. Pagal 2012 m. balandžio 6 d. su Tarnyba sudarytos nuolatinės antrinės teisinės pagalbos teikimo sutarties (toliau – ir Nuolatinė sutartis) 1.1 papunktį ieškovė įsipareigojusi nuolat teikti antrinę teisinę pagalbą tik civilinės ir administracinės teisės srityje, tačiau ne administracinių nusižengimų bylose. Būtent todėl Tarnyba sudarė su ieškove vienkartinę sutartį dėl teisinės pagalbos teikimo konkrečioje (administracinio nusižengimo) byloje. Tokias sutartis įtvirtina Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) 17 straipsnio 5 dalies nuostatos. Už suteiktas paslaugas pagal vienkartinę konkrečią sutartį turi būti sumokėtas atlygis kaip nustatyta Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) III skyriuje, nes antrinės teisinės pagalbos teikimas konkrečioje byloje apmokamas kaip advokatams, teikiantiems antrinę teisinę pagalbą prireikus (VGTPĮ 17 straipsnio 5 dalis), todėl Tarnyba privalo sumokėti ieškovei 180 Eur atlygį už 10 darbo valandų (vienos valandos atlygis – 1 užmokesčio bazinis dydis (UBD), kuris antrinės teisinės pagalbos teikimo metu buvo 18 Eur, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. 1053, 1 punktas), kaip įtvirtinta Taisyklių 27.2.2.1, 27.2.2.2 ir 9¹ punktuose; šios darbo valandos neturi ir negali būti įtraukiamos į nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato ataskaitą, nes tai yra paslaugų teikimas pagal atskirą sutartį konkrečioje byloje administracinių nusižengimų teisės srityje, kurioje ieškovė nėra įsipareigojusi teikti teisinės pagalbos pagal Nuolatinę sutartį. Pagal Nuolatinės sutarties 2.2.1 papunktį ieškovė įsipareigojusi teikti tik antrinę teisinę pagalbą ir neteikti teisinių paslaugų asmenims, neturintiems teisės į antrinę teisinę pagalbą; šių abiejų sąlygų buvo laikytasi – pareiškėja L. M. turėjo teisę į antrinę teisinę pagalbą ir Tarnybos 2021 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. (8.3Mr)TP-21-T-322-2889 jai tokia teisinė pagalba buvo suteikta, ieškovė teikė L. M. antrinę teisinę pagalbą pagal Papildomą sutartį; draudimo teikti antrinę teisinę pagalbą konkrečioje byloje pagal vienkartinę sutartį asmenims, turintiems teisę į tokią teisinę pagalbą, ieškovės ir Tarnybos sudaryta Nuolatinė sutartis nenustato. Teisinės paslaugos sutartimi įtvirtinta apimtimi pareiškėjai L. M. buvo suteiktos, iš Tarnybos jokių pretenzijų dėl nesuteiktų ar nekokybiškai suteiktų teisinių paslaugų ieškovė negavo.

1.3. Ieškinio pateikimo teismui dieną atsakovė už suteiktas antrinės teisinės pagalbos paslaugas L. M. apmokėti pavėlavo 11 kalendorinių mėnesių. Paskutinė diena apmokėjimui už atliktą darbą buvo 2021 m. rugsėjo 28 d. (Taisyklių 33 punktas), t. y. sprendimą dėl užmokesčio už suteiktą antrinę teisinę pagalbą išmokėjimo Tarnyba priima ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo dokumentų gavimo, užmokestis išmokamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo. Terminas skaičiuojamas nuo 2021 m. rugsėjo 28 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos, palūkanų suma yra 8,25 Eur. Atsakovė taip pat turi mokėti ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, teisę reikalauti tokių palūkanų įtvirtina įstatymas.

Atsiliepimas

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepimo pagrindiniai argumentai:

2.1. Nurodė, kad Tarnyba ir ieškovė 2012 m. balandžio 6 d. sudarė Nuolatinę antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartį Nr. A3-11(04.5), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėse ir administracinėse bylose (Nuolatinės sutarties 1.1 papunktis), o Tarnyba įsipareigojo mokėti ieškovei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio užmokestį už antrinės teisinės pagalbos teikimą (Nuolatinės sutarties 3.1.3 papunktis). 2021 m. kovo 22 d. Tarnyboje buvo gautas pareiškėjos L. M. prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo administracinio nusižengimo byloje, kuri išreiškė pageidavimą, kad antrinę teisinę pagalbą teiktų ieškovė. Kadangi ieškovė Nuolatine sutartimi įsipareigojo teikti antrinę teisinę pagalbą tik civilinėse ir administracinėse bylose, todėl 2021 m. balandžio 7 d. Tarnyba su ieškove sudarė antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje byloje sutartį Nr. (3.14Mr) AS-16 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjai L. M. administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.408-1060/2021. Tarnybos teigimu, Papildoma sutartis buvo sudaryta siekiant išplėsti antrinės teisinės pagalbos teikimo apimtis administracinių nusižengimų bylose ir kad būtų matomas ieškovės valios išreiškimas, t. y. sutikimas suteikti antrinę teisinę pagalbą tokio tipo byloje. Minėtos sutarties sudarymas nepakeitė ieškovės statuso antrinės teisinės pagalbos teikimo sistemoje ir nepanaikino Nuolatine sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. šios sutarties pagrindu advokatė netapo privačia ar prireikus teikiančia antrinę teisinę pagalbą advokate. Papildoma sutartimi buvo suteiktas įgaliojimas ieškovei teikti antrinę teisinę pagalbą konkrečioje administracinio nusižengimo byloje, o ne papildomam užmokesčiui gauti. Pažymėjo, kad nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiantiems advokatams užmokestis mokamas vadovaujantis Taisyklėmis, kurių 4 punkte nustatyta, jog advokatams, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, kiekvieną mėnesį už faktinį antrinės teisinės pagalbos teikimo laiką, už laiką, skirtą pasirengti nagrinėti bylą, už laiką, skirtą kelionei į antrinės teisinės pagalbos teikimo ar procesinių veiksmų atlikimo vietą ir atgal, ir už laiką, skirtą susipažinti su bylos medžiaga, mokamas 163,6 UBD užmokestis, išskyrus antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartyse nustatytus laikotarpius, kuriais antrinė teisinė pagalba nebuvo teikiama.

2.2. Advokatai, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, kas mėnesį iki einamojo mėnesio 10 dienos pateikia Tarnybai teikiamos (suteiktos) antrinės teisinės pagalbos ataskaitas teisingumo ministro nustatyta tvarka (Taisyklių 32 punktas). Taip pat, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymu (2015 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 1R-358 redakcija) patvirtinto Duomenų apie suteiktą (teikiamą) antrinę teisinę pagalbą rinkimo, kaupimo ir pateikimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai tvarkos aprašo 7 punkte nurodyta, kad advokatai, nuolat teikiantys antrinę teisinę pagalbą civilinėse, administracinėse, administracinių nusižengimų ir konstitucinės justicijos bylose, renka ir kaupia duomenis apie suteiktą (teikiamą) antrinę teisinę pagalbą, tvarko darbo laiko apskaitą, nurodo savo atstovavimą bylose ir teikia kiekvieno praėjusio mėnesio duomenis, užpildytus pagal aprašo 4 ir 5 priedus, raštu arba elektroninėmis priemonėmis.

2.3. Atsižvelgdama į tai, kad nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiantiems advokatams kas mėnesį mokamas fiksuoto dydžio užmokestis (Taisyklių 4 punktas) už einamąjį mėnesį atliktus veiksmus ir jiems skirtą laiką, Tarnyba 2021 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. (12.12Mr) FS-1819 informavo, jog ieškovė turi pareigą visus savo atliktus veiksmus bei jiems skirtą laiką nurodyti kas mėnesį teikiamose ataskaitose. Ieškovė prašyme išmokėti užmokestį reg. Nr. KLAP-1418 nurodė, kad antrinės teisinės pagalbos veiksmus atliko 2021 m. birželio 14 d. (8.00-10.00 val., 10.00-11.45 val., 13.30-15.20 val.), 2021 m. liepos 16 d. (8.00-12.00 val., 12.45-13.15 val.), už šiuos mėnesius yra pateikusi ataskaitas bei sąskaitas išmokėti užmokestį už pilnai išdirbtus mėnesius (168 val.). Todėl užmokestis už nurodytą laikotarpį ieškovei buvo išmokėtas vadovaujantis VGTP įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi. Tarnyba, siekdama užtikrinti nuolatinę antrinę teisinę pagalbą, sudaro atskiras sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo su advokatais, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą ir su advokatais, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, bei sudaro du atskirus antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų sąrašus. Ieškovė buvo įtraukta į advokatų nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą sąrašus, o sutarties pasirašymas konkrečioje byloje, nepakeičia ieškovės statuso ir dalyvavimo sistemoje kaip nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai:

3.1. Sprendime nurodė, kad sutarčių dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo sudarymo tvarka ir užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą reglamentuojamas VGTPĮ 17 straipsnyje. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos konkurso būdu atrenka antrinę teisinę pagalbą teikiančius advokatus ir su jais sudaro atskiras sutartis: 1) su advokatais, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą tik asmenims, turintiems teisę ją gauti; šios sutartys sudaromos 5 metams; 2) su advokatais, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą (VGTPĮ 17 straipsnio 1 dalis). Taigi šioje teisės normoje išskiriamos dvejopo pobūdžio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartys. Pagal VGTPĮ 17 straipsnio 2 dalį Tarnyba sudaro du atskirus antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų sąrašus pagal VGTPĮ 17 straipsnio 1 dalį ir šiuose sąrašuose turi būti nurodyta, kokiose teisės srityse advokatai teikia antrinę teisinę pagalbą; antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų sąrašai pateikiami Lietuvos advokatūrai. Priklausomai nuo teikiamos antrinės teisinės pagalbos pobūdžio (tai daroma nuolat ar prireikus), skiriasi advokatams mokamo atlyginimo apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, taip pat jiems suteikiamų teisių ir nustatytų pareigų apimtis.

Šalies argumentai

3.2. Teisingumo ministro nustatytos formos rašytinį advokato sutikimą dėl atstovavimo konkrečioje byloje (toliau – ir sutikimas) pateikusio pareiškėjo prašymu su advokatu sudaroma sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje byloje (toliau – ir sutartis konkrečioje byloje). Sutikimas reiškia advokato įsipareigojimą, tarnybai priėmus sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, sudaryti su tarnyba sutartį konkrečioje byloje. Sutarties konkrečioje byloje sudarymo sąlygas ir tvarką nustato teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos advokatūra. Advokatai, su kuriais buvo sudaryta sutartis konkrečioje byloje, priskiriami prie advokatų, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, tačiau jie nėra įtraukiami į VGTPĮ 17 straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus (VGTPĮ 17 straipsnio 5 dalis).

3.3. Nurodė, kad Pagal Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių II skyriaus, reglamentuojančio advokatams, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, mokamo užmokesčio dydžius, 4 punktą advokatams, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, be kita ko, kiekvieną mėnesį už faktinį antrinės teisinės pagalbos teikimo laiką, už laiką, skirtą kelionei į antrinės teisinės pagalbos teikimo ar procesinių veiksmų atlikimo vietą ir atgal, ir už laiką, skirtą susipažinti su bylos medžiaga, mokamas 163,6 UBD užmokestis (Vyriausybės nustatytas dydis, pagal kurį apskaičiuojamas advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir mediatoriams už mediaciją mokamo užmokesčio dydis), išskyrus antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartyse nustatytus laikotarpius, kuriais antrinė teisinė pagalba nebuvo teikiama. Advokatas, siekdamas teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, turi teisę pasirinkti, ar tai daryti nuolat ir gauti garantuotą Vyriausybės nustatyto dydžio atlygį, patalpas veiklai vykdyti ir kitas paslaugoms teikti reikalingas priemones, tačiau įsipareigoti neteikti teisinių paslaugų kitiems asmenims, kuriems nėra pripažinta teisė į valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, arba teikti paslaugas prireikus, gauti užmokestį už kiekvieną bylą, atsižvelgiant į jos sudėtingumą, ir išlaikyti teisę teikti paslaugas neribotam asmenų ratui.

Žemesnės instancijos teismas

3.4. Teismas sprendė, kad sisteminis pirmiau nurodytų teisės normų nuostatų aiškinimas suponuoja išvadą, kad, atsižvelgiant į tai, jog ieškovė buvo įtraukta į advokatų nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą sąrašus, o Papildomos sutarties pasirašymas nepakeitė jos statuso ir dalyvavimo sistemoje kaip nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato, ieškovė nebuvo įrašyta į sąrašus su advokatais, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą.

3.5. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą, juo siekiamus tikslus užtikrinti viešąjį interesą ir tinkamą valstybės viešųjų funkcijų vykdymą, aplinkybę, kad advokatams, kurie sudaro sutartį dėl nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo, mokamas pastovaus dydžio užmokestis bei suteikiamos kitos garantijos, konstatavo, kad ieškovė (advokatė), turėjo į savo ataskaitą įtraukti ir pagal Papildomą sutartį skirtą laiką antrinei teisinei pagalbai. Taigi šalių sudaryta Papildoma sutartis nesuteikia ieškovei jos reikalaujamų teisių apsaugos bei atitinkamai reikalavimo teisės ir nenustato Tarnybai turtinės atsakomybės pareigos, todėl ieškovės ieškinį dėl užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas pagal Papildomą sutartį atmetė bei atsisakė, nes tam nebuvo teisinio poreikio, analizuoti ieškovės reikalavimą dėl 8,25 Eur palūkanų priteisimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Nurodė, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad sutarčių teisės principas – sutarčių reikia laikytis – taikomas abiem šalims. Todėl nereiškia, kad valstybė Tarnybos asmenyje gali tam tikru mastu nevykdyti prisiimtų prievolių ar naudotis galios statuso privilegijomis bei įstatymo nuostatų iškraipymu siekiant nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Teismas, Lietuvos Respublikos vardu priimtu sprendimu paneigęs Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2021 m. balandžio 7 d. konkrečioje byloje sudaryta sutartimi Nr.(3.14Mr)AS-16 (3.1.1. p.) prisiimtą pareigą mokėti advokatui Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio užmokestį, suteikė valstybei, atstovaujamai Tarnybos, teisę sudarytą sutartį pažeisti ir už atliktą darbą (ginčo, kad darbas atliktas, nėra) nesumokėti, tokiu būdu patvirtinant sutarties pažeidimą kaip tinkamą sutartinį elgesį.

4.2. Ieškovės manymu, teismas neteisingai ir šališkai, tik iš valstybės pozicijos ir neieškodamas geriausio šalių interesų pusiausvyros, interpretavo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo nuostatas. VGTP įstatymu išskiriamos ne tik dvi advokatų antrinės teisinės pagalbos teikimo formos – nuolat ir prireikus (17 straipsnio 1 dalis, 2 dalis), tačiau įstatymas numato ir trečią formą – atstovavimo konkrečioje byloje (17 straipsnio 5 dalis) pagal advokato sutikimą. Tokia forma teikti antrinės teisinės pagalbos nedraudžia nei nuolatinio, nei prireikusio, nei vien tik privačiai dirbančio advokato statusas. Pagal minėtas nuostatas, advokatas, teikiantis antrinę teisinę pagalbą konkrečioje byloje, neįtraukiamas nei į prireikusių, nei į nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų sąrašus.

4.3. Pažymėjo, jog sprendimu pirmosios instancijos teismas įteisino nemokamas ieškovės profesinės veiklos paslaugas klientui pagal 2021 m. balandžio 7 d. papildomą sutartį konkrečioje byloje, t. y. darbą be atlygio. Argumentai, kad ieškovei už darbą buvo sumokėta pagal 2012 m. balandžio 6 d. sutartį, nepaneigia paslaugų suteikimo už dyką pagal 2021 m. balandžio 7 d. sutartį. Pagal 2012 m. balandžio 6 d. nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartį kiekvieną mėnesį ieškovė išdirbo privalomą darbo valandų skaičių, kuris priklauso nuo mėnesio darbo dienų skaičiaus, todėl ieškovei buvo sumokėtas atlygis. Siekiant išvengti klaidingų prielaidų, kad nuolat dirbantis advokatas negali spėti dirbti pagal papildomą sutartį, pažymėjo, jog teisės aktai nereglamentuoja nei nuolat, nei prireikus, nei pagal konkrečią sutartį paslaugas teikiančio advokato darbo laiko nei darbo valandų, nei darbo grafiko prasme. Vadinasi, nuolat paslaugas teikiantis advokatas savo darbą pagal nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartį gali atlikti bet kuriuo laiku, nes darbo laiko ir krūvio paskirstymas yra advokato dispozicijoje ir priklauso nuo jo darbo įgūdžių, profesinės patirties, užimtumo, gebėjimo struktūruoti laiką ir kt. Tad pagal su valstybe 2021 m. balandžio 7 d. sudarytą sutartį konkrečioje administracinio nusižengimo byloje per 2021 m. birželio ir liepos mėnesius ieškovė atidirbo papildomas 10 valandų. Tad ir papildomas atlygis turėjo būti išmokėtas, nes dėl šio atlygio sutartimi buvo susitarta.

4.4. Nurodė, kad ieškovė, su Tarnyba 2012 m. balandžio 6 d. sudarytos sutarties 1.1. p. pagrindu yra įsipareigojusi nuolat teikti antrinę teisinę pagalbą tik civilinės ir administracinės teisės srityje, tad paslaugų teikimas pareiškėjai L. M. administracinio nusižengimo byloje nepatenka į 2012 m. balandžio 6 d. sutartimi prisiimtų sutartinių įsipareigojimų diapazoną. Į ataskaitą, teikiamą pagal 2012 m. balandžio 6 d. nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartį, ieškovė privalo įtraukti tik tuos procesinius veiksmus, kurie buvo atlikti civilinėse ir administracinėse bylose, bet ne administracinio nusižengimo byloje. Tai buvo papildomas darbas (paslaugos), už kurį turėjo būti sumokėtas papildomas atlygis pagal VGTP įstatymo 17 str. 5 d. numatytą teisinės pagalbos teikimo formą – sutartį konkrečioje byloje.

4.5. Nurodė, jog sudaryti papildomą 2021 m. balandžio 7 d. sutartį ieškovė sutiko, nes joje buvo įtvirtintas Tarnybos įsipareigojimas sumokėti advokatui užmokestį (3.1.1. p.). Taigi skundžiamu teismo sprendimu buvo pažeistas ieškovės teisėtų lūkesčių apsaugos principas, kuris itin reikšmingas sutartinių santykių pastovumui, nes siejasi su visų valstybės institucijų pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų. Neužtikrinus šio konstitucinio principo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Pažymėjo, jog joks įstatymas nenumato draudimo nuolatiniam advokatui teikti antrinę teisinę pagalbą kitoje teisės šakoje (nei sutarta nuolatinio teikimo sutartyje) pagal sutartį konkrečiose bylose, jei antrinė teisinė pagalba teikiama asmenims, turintiems teisę į antrinę teisinę pagalbą. Toks draudimas nenustatytas 2012 m. balandžio 6 d. sudarytoje sutartyje, kuri savo esme yra civilinė paslaugų teikimo sutartis pagal Civilinio kodekso IV dalies XXXV skyriaus nuostatas. Tad Tarnyba neturi pagrindo atsisakyti ieškovei išmokėti papildomą atlygį už papildomai suteiktas paslaugas pagal 2021 m. balandžio 7 d. antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje byloje sutartį Nr.(3.14Mr)AS-16.

Atsiliepimas

5. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5.1. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) yra numatyti du apmokėjimo mechanizmai – nuolat ir prireikus antrinę teisinę pagalbą teikiantiems advokatams. Taisyklių 4 punkte numatyta, jog advokatams, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, užmokestis mokamas kiekvieną mėnesį už faktinį antrinės teisinės pagalbos teikimo laiką, tuo tarpu Taisyklių 7 punkte numatyta, jog advokatams, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, užmokestis mokamas už faktinį antrinės teisinės pagalbos teikimo laiką vienoje byloje. Taisyklėse nėra numatytas užmokesčio išmokėjimo mechanizmas išskirtinai pritaikytas advokatams, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą konkrečioje byloje.

5.2. Mano, jog vertinant prireikus ir nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų ypatumus, reiktų vertinti ne tik apmokėjimo mechanizmus, tačiau atsižvelgti ir specifinius bei esminius šių modelių teikimo formų skirtumus. Advokatams nuolat teikiantiems antrinę teisinę pagalbą kiekvieną mėnesį yra mokamas fiksuoto dydžio užmokestis (prireikus antrinę teisinę pagalbą teikiantiems advokatams mokama už byloje skirtą laiką), advokatams yra skiriamos patalpos už kurių priežiūrą (komunalines paslaugas, apsaugą ir pan.) yra apmokama iš valstybės biudžeto lėšų, advokatams yra suteikiamos visos būtinos bei reikiamos priemonės antrinės teisinės pagalbos teikimui (kanceliarinės prekės, dokumentų kopijavimo, spausdinimo priemonės ir t. t.) ir nereikia rūpintis klientų paieška. Be to, nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiantiems advokatams papildomai yra skiriamos bei apmokamos 25 val. kito laiko per mėnesį, kuris neprivalo būti teisinamas ir advokatas šį laiką gali laisvai, savo nuožiūra, priskirti prie kitų veiksmų atlikimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymu (2015 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 1R-358 redakcija) patvirtinto Duomenų apie suteiktą (teikiamą) antrinę teisinę pagalbą rinkimo, kaupimo ir pateikimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai tvarkos aprašo 15 punktas). Taigi, tokiu teisiniu reguliavimu ir suteikiamomis priemonėmis užtikrinama, kad advokatas, teikiantis antrinę teisinę pagalbą nuolat, teiktų teisines paslaugas tik valstybės paskirtiems asmenims, kurie atitinka sąlygas tokiai teisinei pagalbai gauti, už nustatytą fiksuotą atlygį papildomai mainais iš valstybės gaunant tam tikras privilegijas, nenumatant jokio kito užmokesčio, išskyrus gaunamą užmokestį už teisinės pagalbos teikimą nuolat. Pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu Tarnyba sudaro sutartį su advokatu, kuris Tarnyboje nėra įtrauktas nei į advokatų prireikus, nei nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, sąrašus, su tokiu advokatu sudaroma sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje byloje. Advokatai, su kuriais buvo sudaryta sutartis konkrečioje byloje, priskiriami prie advokatų, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, todėl atitinkamai ir užmokestis mokamas vadovaujantis Taisyklių 7 punktu, t. y. mokamas kaip advokatams, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą (VGTPĮ 17 straipsnio 5 dalimi). Tuo tarpu, jei sutartis teikti antrinę teisinę pagalbą konkrečioje byloje sudaroma su advokatu nuolat teikiančiu antrinę teisinę pagalbą, advokato statusas nepasikeičia į prireikusiojo.

5.3. Nurodė, kad 2021 m. balandžio 7 d. antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje byloje sutartis Nr.(3.14Mr) AS-16 buvo sudaryta siekiant, jog būtų išplėsta antrinės teisinės pagalbos teikimo apimtis administracinių nusižengimų bylose ir būtų matomas ieškovės valios išreiškimas, t. y. sutikimas suteikti antrinę teisinę pagalba tokio tipo byloje. Minėtos sutarties sudarymas nepakeitė ieškovės statuso antrinės teisinės pagalbos teikimo sistemoje ir nepanaikino pirminės Sutarties prisiimtų įsipareigojimų, t. y. šios sutarties pagrindu advokatė netapo privačiai ar prireikus teikiančia antrinę teisinę pagalbą advokate. Sudaryta 2021 m. balandžio 7 d. antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje byloje sutartimi Nr.(3.14Mr) AS-16 buvo suteiktas įgaliojimas ieškovei teikti antrinę teisinę pagalbą konkrečioje administracinio nusižengimo byloje, o ne papildomam užmokesčiui gauti.

5.4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymu (2015 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 1R-358 redakcija) patvirtinto Duomenų apie suteiktą (teikiamą) antrinę teisinę pagalbą rinkimo, kaupimo ir pateikimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai tvarkos aprašo 7 punktu, advokatai, nuolat teikiantys antrinę teisinę pagalbą civilinėse, administracinėse, administracinių nusižengimų ir konstitucinės justicijos bylose, renka ir kaupia duomenis apie suteiktą (teikiamą) antrinę teisinę pagalbą, tvarko darbo laiko apskaitą, nurodo savo atstovavimą bylose ir teikia kiekvieno praėjusio mėnesio duomenis, užpildytus pagal aprašo 4 ir 5 priedus, raštu arba elektroninėmis priemonėmis. Ieškovė kas mėnesį Tarnybai teikiamose ataskaitos turi nurodyti visą skirtą laiką bei atliktus veiksmus, kadangi sistemoje ieškovė dalyvauja kaip nuolat antrinę teisinę pagalbą teikianti advokatė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Teismas konstatuoja:

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

7. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

8. Bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad 2012 m. balandžio 6 d. ieškovė (procese veikianti kaip advokato profesija užsiimantis asmuo) su atsakove Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba sudarė Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartį Nr. AS-111045, kuria Tarnyba pavedė, o ieškovė įsipareigojo pagal Tarnybos sprendimus nuolat teikti antrinę teisinę pagalbą civilinės ir administracinės teisės srityje (1.1 punktas). 2021 m. balandžio 7 d. ieškovė su Tarnyba sudarė Antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje byloje sutartį Nr. (3.14Mr)AS-16, kuria Tarnyba pavedė, o ieškovė įsipareigojo teikti antrinę teisinę pagalbą konkrečioje byloje pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2021 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. (8.3Mr)TP-21-T-322-2889 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.408-1060/2021, parengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmos instancijos teisme (1.1 p.). 2021 m. balandžio 7 d. Sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.3Mr)TP-21-T-322-2889 Tarnyba nusprendė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai L. M. administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.408-1060/2021, parengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmos instancijos teisme. pareiškėjos prašymu paskirti advokatę G. S..2021 m. rugpjūčio 31 d. prašymu ieškovė kreipėsi į Tarnybą, prašydama Tarnybos atlyginti jai už pareiškėjai L. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą administracinio teisinės pažeidimo byloje Nr. A2.408-1060/2021. Nurodė, kad minėtoje byloje teikdama antrinę teisinę pagalbą faktiškai skyrė 10 val. 2021 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. (12.12Mr) FS-1819 Tarnyba kreipėsi į ieškovę ir nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 31 d. gavo ieškovės prašymą išmokėti darbo užmokestį už pareiškėjai L. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą administracinio teisinės pažeidimo byloje Nr. A2.408-1060/2021. Tarnyba nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovė su Tarnyba yra sudariusi Nuolatinę sutartį, ji informaciją apie antrinės teisinės pagalbos teikimui skirtą laiką turi pateikti kas mėnesį teikiamose ataskaitose; grąžino ieškovei jos 2021 m. rugpjūčio 31 d. prašymą.

9. Byloje kilo ginčas dėl Papildomos sutarties kvalifikavimo ir užmokesčio pagal šią sutartį ieškovei sumokėjimo.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

10. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė buvo įtraukta į advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, sąrašus. Teismo vertinimu, Papildomos sutarties pasirašymas nepakeitė ieškovės statuso ir dalyvavimo sistemoje kaip nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato, ieškovė nebuvo įrašyta į sąrašus su advokatais, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą. Teismas konstatavo, kad ieškovė, turėjo į savo ataskaitą įtraukti ir pagal Papildomą sutartį skirtą laiką antrinei teisinei pagalbai, kad šalių sudaryta Papildoma sutartis nesuteikia ieškovei jos reikalaujamų teisių apsaugos bei atitinkamai reikalavimo teisės ir nenustato Tarnybai turtinės atsakomybės pareigos, todėl ieškovės ieškinį dėl užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas pagal Papildomą sutartį atmetė bei atsisakė, nes tam nebuvo teisinio poreikio, analizuoti ieškovės reikalavimą dėl 8,25 Eur palūkanų priteisimo.

11. Ieškovės vertinimu, kad užmokestis už pagal Papildomą sutartį suteiktas paslaugas jai turi būti mokamas Taisyklių III skyriuje nustatyta tvarka, t. y. kaip advokatei, priskirtinai prie advokatų, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, nes su ja buvo sudaryta sutartis konkrečioje byloje, vadovaujantis VGTPĮ 17 straipsnio 5 dalies nuostatomis. Atsakovė, nesutikdama su ieškove, mano, kad užmokestis už pagal Papildomą sutartį suteiktas teisines paslaugas ieškovei turi būti mokamas Taisyklių II skyriuje nustatyta tvarka, t. y. kaip advokatei, nuolat teikiančiai antrinę teisinę pagalbą, nes ginčo Papildoma sutartimi su ieškove buvo ne sudaryta sutartis konkrečioje byloje, o išplėsta antrinės teisinės pagalbos, ieškovės teikiamos pagal Nuolatinę sutartį, apimtis, taigi ir Papildomos sutarties pagrindu ji išliko advokate, turinčia nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato statusą.

12. Antrinės teisinės pagalbos teikimas reglamentuojamas VGTPĮ penktajame skirsnyje (17–24 straipsniai). Pagal VGTPĮ 17 straipsnio 1 dalį, siekdama užtikrinti nuolatinę antrinę teisinę pagalbą, Tarnyba sudaro atskiras sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo: 1) su advokatais, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą tik asmenims, turintiems teisę ją gauti; šios sutartys sudaromos 5 metams; 2) su advokatais, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą. Tarnyba sudaro du atskirus antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų sąrašus pagal šio straipsnio 1 dalį. Šiuose sąrašuose turi būti nurodyta, kokiose teisės srityse advokatai teikia antrinę teisinę pagalbą (VGTPĮ 17 straipsnio 2 dalis).

13. Taigi, VGTPĮ 17 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose išskiriamos dvejopo pobūdžio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartys: 1) sutartys, sudaromos su advokatais, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą tik asmenims, turintiems teisę ją gauti; 2) sutartys, sudaromos su advokatais, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą. Priklausomai nuo teikiamos antrinės teisinės pagalbos pobūdžio (tai daroma nuolat ar prireikus), skiriasi advokatams mokamo atlyginimo apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, taip pat jiems suteikiamų teisių ir nustatytų pareigų apimtis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-687/2016 22 punktą).

14. Pagal VGTPĮ 17 straipsnio 5 dalį, teisingumo ministro nustatytos formos rašytinį advokato sutikimą dėl atstovavimo konkrečioje byloje pateikusio pareiškėjo prašymu su advokatu sudaroma sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje. Sutikimas reiškia advokato įsipareigojimą, tarnybai priėmus sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, sudaryti su tarnyba sutartį konkrečioje byloje. Advokatai, su kuriais buvo sudaryta sutartis konkrečioje byloje, priskiriami prie advokatų, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, tačiau jie nėra įtraukiami į šio straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus.

15. Pagal VGTPĮ 18 straipsnio 1 dalį, norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus ir šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytą sutikimą, jeigu pageidauja, kad antrinę teisinę pagalbą teiktų advokatas, kuris neįtrauktas į šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus. Jeigu kartu su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą buvo gautas šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytas sutikimas, priimant sprendimą teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjo pasirinktas advokatas paskiriamas teikti antrinę teisinę pagalbą konkrečioje byloje. Jeigu su pareiškėjo pasirinktu advokatu teisingumo ministro nustatytomis sąlygomis ir tvarka sutartis konkrečioje byloje nesudaroma, tarnyba parenka advokatą iš šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąrašų (VGTPĮ 18 straipsnio 6 dalis).

16. Kadangi advokato veikla yra mokamų teisinių paslaugų teikimas (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 4 straipsnio 3 dalis), tai, suteikus antrinę teisinę pagalbą, advokatui mokamas užmokestis, jo dydį nustato Vyriausybė. Pagal VGTPĮ 17 straipsnio 7 dalį, advokatų užmokesčio dydis turi būti nustatytas taip, kad skatintų ginčus spręsti taikiai ir kad efektyviai bei ekonomiškai būtų naudojamos valstybės biudžeto lėšos, skirtos valstybės garantuojamai teisinei pagalbai.

17. Minėta, kad, priklausomai nuo advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą, teisinio statuso, atitinkamai apskaičiuojamas ir advokatui mokėtinas atlygis. Už nuolatinį antrinės teisinės pagalbos teikimą advokatams mokamas pastovus užmokestis, kuris nepriklauso nuo suteiktos antrinės teisinės pagalbos kiekio. Advokatams, teikusiems antrinę teisinę pagalbą prireikus, mokamas nustatyto dydžio užmokestis už kiekvieną bylą, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą (bylos kategoriją, nagrinėjimo stadiją ir panašiai) (VGTPĮ 17 straipsnio 5 dalis).

18. Taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d.) aptarti du apmokėjimo mechanizmai – nuolat ir prireikus antrinę teisinę pagalbą teikiantiems advokatams.

19. Pagal Taisyklių II skyriaus, reglamentuojančio advokatams, nuolat teikiantiems antrinę teisinę pagalbą, mokamo užmokesčio dydžius, 4 punktą, advokatams, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, kiekvieną mėnesį už faktinį antrinės teisinės pagalbos teikimo laiką, už laiką, skirtą pasirengti nagrinėti bylą, už laiką, skirtą kelionei į antrinės teisinės pagalbos teikimo ar procesinių veiksmų atlikimo vietą ir atgal, ir už laiką, skirtą susipažinti su bylos medžiaga, mokamas 163,6 UBD (Vyriausybės nustatytas dydis, pagal kurį apskaičiuojamas advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir mediatoriams už mediaciją mokamo užmokesčio dydis) užmokestis, išskyrus antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartyse nustatytus laikotarpius, kuriais antrinė teisinė pagalba nebuvo teikiama.

20. Taisyklių III skyriaus, reglamentuojančio, be kita ko, advokatams, teikiantiems antrinę teisinę pagalbą prireikus, mokamo užmokesčio dydžius, 7 punkte nustatyta, kad advokatams, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, užmokestis mokamas už faktinį antrinės teisinės pagalbos teikimo laiką vienoje bylos stadijoje arba atliekant atskirus procesinius veiksmus, jeigu šie procesiniai veiksmai nurodyti Taisyklėse, už išvados dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar neteikimo parengimą, už laiką, skirtą pasirengti nagrinėti bylą, už laiką, skirtą kelionei į antrinės teisinės pagalbos teikimo ar procesinių veiksmų atlikimo vietą ir atgal, ir už laiką, skirtą susipažinti su bylos medžiaga, neviršijant Taisyklėse nustatytų dydžių.

21. Be to, priklausomai nuo antrinės teisinės pagalbos teikimo pagrindo, t. y. nuo to, ar antrinė teisinė pagalba buvo teikiama nuolatinės sutarties ar sutarties dėl teisinės pagalbos teikimo prireikus pagrindu, skiriasi ir advokatui taikomos veiklos garantijos ir lengvatos. VGTPĮ 17 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems advokatams (t. y. advokatams, kurie antrinę teisinę pagalbą teikia pagal nuolatines sutartis), jeigu sutartyje dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nenustatyta kitaip, tarnyba neatlygintinai užtikrina darbo vietą tarnybos patalpose ir sudaro sąlygas naudotis kitu turtu, būtinu antrinei teisinei pagalbai teikti.

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad advokatas, siekdamas teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, turi teisę pasirinkti, ar tai daryti nuolat ir gauti garantuotą Vyriausybės nustatyto dydžio atlygį, patalpas veiklai vykdyti ir kitas paslaugoms teikti reikalingas priemones, tačiau įsipareigoti neteikti teisinių paslaugų kitiems asmenims, kuriems nėra pripažinta teisė į valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, arba teikti paslaugas prireikus, gauti užmokestį už kiekvieną bylą, atsižvelgiant į jos sudėtingumą, ir išlaikyti teisę teikti paslaugas neribotam asmenų ratui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-687/2016, 25 punktas).

23. Taigi, antrinė teisinė pagalba – tai advokato teisinės paslaugos administracinėse, administracinių nusižengimų, baudžiamosiose, civilinėse ir konstitucinės justicijos bylose. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas organizuojamas taikant prireikus šią pagalbą teikiančių privačių advokatų modelį ir nuolat šią pagalbą teikiančių (vadinamųjų etatinių) advokatų modelį. Pagal bendrą principą, antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą parenka Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba jos teritorinis skyrius iš advokatų, su kuriais yra sudarytos sutartys dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, sąrašų. Tačiau, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, kiekvienas asmuo turi teisę pasirinkti teisinę pagalbą teiksiantį advokatą ir pats. Rinktis jis gali nebūtinai iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sudaryto advokatų sąrašo, t. y. nebūtinai iš tų advokatų, su kuriais Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba yra sudariusi sutartis. Tokiu atveju, jeigu pareiškėjas pageidauja, kad antrinę teisinę pagalbą teiktų advokatas, kuris nėra įtrauktas į advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, sąrašus, jis kartu su prašymu dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo turi pateikti ir rašytinį pasirinkto advokato sutikimą dėl atstovavimo konkrečioje byloje. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba jos teritorinis skyrius, išnagrinėjęs visus pateiktus dokumentus, sudaro sutartį dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo su pageidaujamu advokatu ir priima sprendimą dėl šio advokato paskyrimo. Jeigu sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje byloje su pareiškėjo pasirinktu advokatu nesudaroma, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba jos teritorinis skyrius parenka advokatą iš advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, sąrašų.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama antrą kartą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 14 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. spalio 26 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 24 d. nutartimi civilinė byla perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

25. Lietuvos Aukščiausiasis teismas pažymėjo, kad tas faktas, jog sudarydama Papildomą sutartį ieškovė jau buvo saistoma Nuolatine sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir kartu turėjo galimybę naudotis šioje sutartyje įtvirtintomis garantijomis bei lengvatomis, savaime (nesant byloje tai patvirtinančių duomenų) nereiškia, jog ji šiomis lengvatomis bei garantijomis naudojosi ir vykdydama Papildoma sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Tokiu atveju atsakovė, teigdama, kad Papildoma sutartis su ieškove buvo sudaryta siekiant būtent išplėsti Nuolatinėje sutartyje apibrėžtą ieškovės teiktos antrinės teisinės pagalbos apimtį, taigi iš esmės papildyti Nuolatinę sutartį, turėjo pateikti į bylą duomenų (įrodymų), patvirtinančių, kad ir teikdama antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai L. M. pagal Papildomą sutartį ieškovė veikė Nuolatinėje sutartyje aptartomis sąlygomis, be kita ko, ir dėl lengvatų bei garantijų (CPK 178 straipsnis). Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, jog ieškovė šiomis lengvatomis ir garantijomis naudojosi. Taigi byloje liko nenustatytos ir neįvertintos su Papildomos sutarties vykdymu susijusios ir jai kvalifikuoti reikšmingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 26 d. nutarties 60 pn.).

26. Kasaciniam teismui grąžinus bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, ieškovė 2023 m. gruodžio 13 d. pateikė naujus rašytinius įrodymus: 2021 m. lapkričio 29 d. priėmimo – perdavimo aktą; 2003 m. rugsėjo 12 d. pažymėjimą, 2022 m. liepos 7 d. sprendimo išrašą; valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centras pažymėjimą; sąskaitas-faktūras; banko sąskaitos išrašą. Ieškovė teikdama naujus įrodymus, kuriuos apeliacinės instancijos teismas priėmė, pažymėjo, kad su atsakove sudarytos Nuolatinės sutarties vykdymo metu 10 metų dirbo savo kompiuteriu; nuo pat veiklos pradžios turėjo nuosavas kontoros patalpas adresu Jurginų g. 27-1, Klaipėda. Nurodė, kad jai teko dirbti nuosavas kontoros patalpose, nes VGTPT Klaipėdos skyriuje suteikta darbo vieta neatitiko advokato darbo vietai keliamų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 22 straipsnio, – kabinete dirbo 4 advokatai. Pabrėžė, jog dirbdama pagal Papildomą (kaip ir pagal Nuolatinę sutartį) naudojosi savo asmeniniu el. paštu, savo mobiliuoju telefonu, pateikė duomenis apie sąskaitų už mobilųjį ryšį apmokėjimą savo lėšomis,.

27. Apeliacinės instancijos teismui atsakovė 2023 m. gruodžio 29 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog ieškovei buvo suteikta nuolatinė darbo vieta Vilties g. 10, Klaipėda bei priskirtas telefonas Nr. 8 700 00196. Visos šios aplinkybės yra nurodytos Tarnybos 2021 m. balandžio 7 d. sprendime Nr. TP-21-T-322-2889. Pažymėjo, kad ieškovė nesikreipė į Tarnybą dėl netinkamai sprendime Nr. TP-21-T-322-2889 nurodytos darbo vietos ar telefono numerio. Ieškovės pridėtos apmokėtos sąskaitos už mobiliojo ryšio paslaugas nei paneigia, nei patvirtina faktų susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu kaip nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiančios advokatės. Nurodė, kad Tarnyba kiekvieną mėnesį mokėjo sąskaitas faktūras už suteiktas ryšio paslaugas, įskaitant ieškovei suteikto tel. Nr. 8 700 00196. Pažymi, jog vertinant visą situaciją bei teikiamus Tarnybos atsiliepimus yra akivaizdu, jog Tarnyba tiek iki sudarant 2021 m. balandžio 7 d. antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje byloje sutartį Nr.(3.14Mr) AS-16, tiek po jos pasirašymo, vertino bei laikė, jog ieškovė antrinės teisinės pagalbos teikimo sistemoje dalyvauja kaip nuolatinė advokatė. Nurodė, jog 2021 m. balandžio 7 d. antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje byloje sutarties Nr.(3.14Mr) AS-16 sudarymo tikslas buvo sudaryti sąlygas pareiškėjai L. M. gauti teisines paslaugas ir toliau nenutrūkstamai bendradarbiauti su tuo pačiu advokatu (t. y. ieškove), kuris jau ankstesnėje civilinėje byloje teikė antrinę teisinę pagalbą. Ieškovei buvo sudarytos sąlygos suteikti pareiškėjai L. M. teisinę pagalbą konkrečioje byloje, nekeičiant pagrindinės (nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo) sutarties sąlygų, kadangi tai buvo vienkartinis atvejis.

28. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įrodinėjimo procesas vyksta CPK nustatyta tvarka (CPK 176 straipsnio 2 dalis). CPK 177 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (2 dalis).

29. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021, 65 punktas; 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 39 punktas; 2023 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-1075/2023). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021, 39 punktas).

30. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021, 24 punktas).

31. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog byloje pateiktas ieškovės reikalavimas nustatė ginčo ribas ir nulėmė proceso šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos pobūdį bei atitinkamai teismo pareigą išsamiai nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, susijusius su teikiamo reikalavimo (ne)pagrįstumu. Pažymėtina, jog skundžiamo sprendimo turinys suponuoja, kad nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirtos bylos išnagrinėjimo rezultatui teisiškai reikšmingos aplinkybės (CPK 185 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai netyrė ir nepasisakė dėl faktinių aplinkybių, susijusių su šalių sudarytos Papildomos sutarties vykdymu susijusiomis ir jai kvalifikuoti reikšmingomis aplinkybėmis. Įvertinus apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus įrodymus, rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytą poziciją, manytina, kad pirmosios instancijos teismo liko nepasisakyta dėl to, ar ieškovė naudojosi VGTPĮ 17 straipsnio 6 dalyje ir Nuolatinės sutarties 3.1.1, 3.1.2, 3.1.5, 3.1.6, 3.1.8 punktuose įtvirtintomis garantijomis bei lengvatomis vykdydama Papildomą sutartį. Pažymėtina, kad VGTPĮ 17 straipsnio 6 dalyje (taip pat Nuolatinės sutarties 3.1.1, 3.1.2, 3.1.5, 3.1.6, 3.1.8 punktuose) aptartos lengvatos, susijusios su darbo vietos suteikimu, išlaidų darbo vietai išlaikyti, jai eksploatuoti, kitų būtinų išlaidų, kilusių teikiant antrinę teisinę pagalbą, kompensavimu, darbo krūvio užtikrinimu. Liko neatskleistos aplinkybės susijusios su Papildomos sutarties vykdymu, neišsiaiškinta, ar Papildoma sutartimi šalys iš tikrųjų siekė tik vienkartiniam atvejui išplėsti ieškovės teikiamų antrinės teisinės pagalbos paslaugų rūšis, įtraukiant į šias rūšis ir ieškovės teiktiną antrinę teisinę pagalbą administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.408-1060/2021, kadangi vertinant prireikus ir nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų ypatumus, reiktų vertinti ne tik apmokėjimo mechanizmus, tačiau atsižvelgti ir specifinius bei esminius šių modelių teikimo formų skirtumus. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog siekdama gauti užmokestį už Papildomos sutarties vykdymą, ieškovė turėjo į savo ataskaitą įtraukti ir pagal Papildomą sutartį skirtą laiką antrinei teisinei pagalbai. Tačiau liko neišsiaiškintos aplinkybės, ar Papildomos sutarties pagrindu buvo išplėsta antrinės teisinės pagalbos teikimo apimtis su ieškove sudarytos Nuolatinės sutarties pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad šiuo atveju byloje yra poreikis šalims įrodinėti, o teismui – nustatyti šios bylos teisingam ir visapusiškam išnagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes, įvertinti į bylą pateiktus įrodymus dėl šalių sudarytų sutarčių vykdymo.

32. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

33. Kadangi pirmosios instancijos teismas faktiškai įrodymų tyrimo ir vertinimo anksčiau nurodytais aspektais (nutarties 31 punktas) neatliko, ginčijamame sprendime dėl to iš esmės nepateikė jokių motyvuotų ir pagrįstų išvadų, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme negalimas, nes tai neatitiktų apeliacinio proceso paskirties, lemiančios, kad apeliacinės instancijos teismas tik patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau nesprendžia ginčo iš esmės. Be to, išnagrinėjus ginčo klausimą iš esmės apeliacinės instancijos teisme, šalys prarastų ir teisę į apeliaciją (šalis, nesutikdama su teismo išvadomis, prarastų galimybę jas skųsti apeliacine tvarka).

34. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, neatlikęs byloje išsamaus įrodymų tyrimo ir vertinimo, tinkamai nenustatė, ar šiuo konkrečiu atveju ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės skolą buvo pagrįstas, o tai lėmė, jog nebuvo atskleista bylos esmė ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsti byloje pareikšti reikalavimai (CPK 185 straipsnis, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

35. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kad būtų ištaisyti šioje nutartyje nurodyti pažeidimai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).

29. Apeliacinės instancijos teismui nutarus perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, šalių kasacinės ir apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 98 straipsniai).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Larisa Šimanskienė