- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-12
- Bylos Nr.
- e2A-339-436/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01924-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Algimantas Kukalis, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- G. D., J. D.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Migva“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Adisa“, uždaroji akcinė bendrovė „Egistena“, Ko, A. L., I. L., R. G., uždaroji akcinė bendrovė „Eurokorma“, V. M., J. M., E. K., D. K., uždaroji akcinė bendrovė „Vidara“, P. O., G. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. D. ir J. D. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3336-399/2017 pagal ieškovų G. D. ir J. D. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Migva“, tretieji asmenys byloje uždaroji akcinė bendrovė „Adisa“, uždaroji akcinė bendrovė „Egistena“ ir Ko, A. L., I. L., R. G., uždaroji akcinė bendrovė „Eurokorma“, V. M., J. M., E. K., D. K., uždaroji akcinė bendrovė „Vidara“, P. O., G. P. individualioji įmonė, V. L. gamybinė komercinė įmonė, uždaroji akcinė bendrovė „Gikra“, S. V. B., E. B., R. Z., D. J., uždaroji akcinė bendrovė „Viljūris“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialas dėl pažeistų teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ginčas byloje kilęs dėl pažeistų teisių gynimo.
Šalies argumentai
Ieškovai G. D. ir J. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami: pripažinti neteisėta 2015 m. rugsėjo 15 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 1 ir panaikinti šios deklaracijos galiojimą; panaikinti valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registre atliktą atsakovės UAB ,,Migva” nuosavybės teisių į aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei betoninę tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją.
Ieškinyje nurodė, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso statiniai (4 pastatai – sandėliai, pastatas – mechaninės dirbtuvės, dalis negyvenamųjų patalpų – sandėlio – prekybos patalpos, kiti inžineriniai statiniai – stoginė, kiemo statiniai, pastatas – sargo postas), esantys (duomenys neskelbtini), įsigyti 2006 m. gegužės 19 d., 2012 m. gegužės 4 d., 2015 m. kovo 2 d., 2015 m. liepos 23 d., 2016 m. spalio 12 d. pirkimo – pardavimo sutartimis. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį iki 2097 metų yra sudariusi atsakovė UAB ,,Migva”, kuri turėjo daugiau nekilnojamojo turto objektų sklype, tačiau juos pardavė, pasilikdama vieną nekilnojamojo turto objektą – pastatą – sargo postą, kurio užstatymo plotas yra 16 kv. m. Ieškovų nuomone, atsakovės nuosavybei į statinius sumažėjus 98,27 proc., atitinkamai neteisėtai įrengtos aikštelės dydžiu privalėjo sumažėti ir atsakovės iš valstybės nuomojamas žemės sklypo plotas, kadangi jis skirtas jame esančių pastatų aptarnavimui. Teismui konstatavus, kad aikštelė įregistruota neteisėtai, sumažėtų atsakovės nuomojamo žemės sklypo dalis, tuo tarpu ieškovams, kaip didžiosios dalies patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkams, proporcingai padidėtų iš valstybės nuomojamo žemės sklypo dalis. Aikštelės neteisėtumą ieškovai įrodinėjo tuo, kad atsakovė nestatė nei aikštelės, nei tvoros, todėl atsakovė nuosavybės teisės atsiradimą galėjo įrodinėti tik įgyjamosios senaties pagrindais, o ne savavališkai įsiregistruoti savo vardu. Turto registracijos duomenys, kad aikštelė ir betoninė tvora buvo pastatyti 2010 metais, deklaracija apie statybos užbaigimą surašyta 2015 m. rugsėjo 15 d., nėra teisingi, nes iki šiol aikštelė yra nebaigta, neišasfaltuota, tiek ji, tiek tvora žemės sklype yra nuo senų laikų – apie 1983 metus žemės sklype įkurtos tarprajoninės bazės statiniai. Atsakovė, jei statė statinius, neturėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimo statybai, pateikė akivaizdžiai neteisingus duomenis registracijai, tokiu būdu pažeidė kitų valstybinės žemės sklypo nuomininkų teises bei teisėtus interesus.
Atsakovė UAB ,,Migva” su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2007 metais tuometiniai pastatų ir patalpų savininkai ir/ar teisėti naudotojai nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarką, pagal kurią buvo nustatytos tiek konkrečios žemės sklypo dalys, kuriomis naudojosi kiekvienas pastatų ir patalpų savininkas ir/ar teisėtas naudotojas, tiek bendro naudojimo žemės sklypo dalys. Sudarant šį 2007 m. žemės sklypo planą dalyvavo ieškovai ir atsakovė. 2007 m. žemės sklypo plane buvo nustatyta, kad atsakovė naudosis žemės sklypo dalimis, pažymėtomis „K-1“, „K-2“, „K-3“ ir „K-4“, o taip pat bendro naudojimo žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „Z-1“. Perleidžiant pastatus ir patalpas, teisių perėmėjams naudojimuisi pereidavo ir atitinkamos žemės sklypo dalys. Ieškovai jokių reikalavimų, susijusių su pastatų pirkimo sutarčių, su valstybinės žemės nuomos sutarties, pripažinimu negaliojančiomis, pakeitimu ar kitokiu modifikavimu nereiškia. Kartu atsakovė pažymėjo, kad ieškovai su atsakovė neturi jokios bendrosios dalinės nuosavybės. Reikšminga ir tai, kad ieškovai, perleidus jiems dalies žemės sklypo nuomos teisę, iki šiol nėra sudarę žemės sklypo nuomos sutarties. Institucijų ir teismų sprendimais yra nustatyta, kad atsakovės statyba yra teisėta. Ieškovai nepateikė argumentų ir/ar įrodymų, kad jie turėtų kokias nors daiktines ar kitokias teises į kiemo aikštelę ir tvorą. Ieškovai taip pat neprašo pripažinti jiems daiktines ar kitokias teises į šiuos statinius. Taigi neaišku, kokios ieškovų teisės buvo pažeistos ir kokias materialiąsias teisines pasekmes ieškovams galėtų sukelti jiems galimai palankus teismo procesinis sprendimas.
Tretieji asmenys VĮ Registrų centras ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, kad teisinio suinteresuotumo byloje neturi, ieškinio pagrįstumo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendimą grindė šiais esminiais argumentais:
Ieškovai neįrodė, kad deklaracijos pagrindu įregistruota aikštelė ir tvora trukdo jiems naudotis nuosavybės teise priklausančiais pastatais (sandėliais) ar kitaip pažeidžia jų teises, kadangi jie patys neteikia Nacionalinei žemės tarnybai prašymo sudaryti žemės sklypo nuomos sutartis (sutartį). Duomenų, kad būtų sprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo nuomos sąlygų, tai yra, jog žemės sklypo savininkas atsisako sudaryti nuomos sutartį ar ieškovai jos nesudaro dėl nepakankamos žemės pastatams eksploatuoti, nėra. Parduodama sandėlius atsakovė perleido ieškovams tiek valstybinės žemės sklypo nuomininko teisių į žemės sklypo dalis užimtas pastatais – sandėliais, kiek pati turėjo. Kauno apygardos teismas 2013 m. birželio 4 d. sprendime, (byloje trečiuoju asmeniu dalyvavo G. D., civilinė byla Nr. 2-437-264/2013) yra nurodęs, kad 2007 m. žemės sklypas nėra detalusis planas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo prasme, tačiau jame yra pažymėtos sklypo koordinatės, gretimybės, bei nuomininkams priskirtų sklypų plotas ir ribos. Ieškovai šiame plane nustatytų ribų neginčija.
Ginčo tvoros ir aikštelės kadastrinių matavimų byloje nurodyti jų statybos metai – 2010 m. Tvora ir aikštelė yra atsakovo nuomojamame iš valstybės žemės sklype. Nacionalinė žemės tarnyba byloje neturi jokių savarankiškų reikalavimų dėl valstybinės žemės sklypo, nenurodo, jog pažeisti valstybės interesai tuo, kad atsakovė įregistravo nuosavybės teises į tvorą ir aikštelę. Teismas taip pat nenustatė, kad būtų pažeisti valstybės interesai ginčijamos deklaracijos sudarymu ar jos pagrindu nuosavybės teisės įregistravimu atsakovės vardu. Tvora ir aikštelė nebuvo registruoti kitų asmenų, tame tarpe ir ieškovų vardu, kurie reikalavimų pripažinti jiems nuosavybės teisę į šiuos daiktus nereiškė. Ieškovai neįrodė, kad dėl aikštelės ir tvoros egzistavimo jie negali tinkamai disponuoti, valdyti ar naudotis jiems priklausančiais nekilnojamaisiais daiktais tame žemės sklype (sandėliais). Statiniai nėra pripažinti savavališka statyba. Tvora ir aikštelė yra antros grupės nesudėtingi statiniai ir statybos leidimas jiems nebuvo reikalingas, pakako savivaldybės pritarimo projektui. Nors pagal projektą, pateiktą kartu su deklaracija, yra tam tikrų neatitikimų, tačiau ieškovai neįrodė, kad tvoros ir aikštelės iš viso nėra. Ieškovai neįrodinėja savo nuosavybės teisių į aikštelę ir tvorą, jie nenurodė, kad statė šią aikštelę ar tvorą. Nenustačius deklaracijos neteisėtumo, netenkintas ir reikalavimas panaikinti registraciją.
Bylos duomenys patvirtina, kad aikštelė atsakovei yra reikalinga ožinio krano eksploatavimui. Tai patvirtinama ožinio krano registracija atsakovės vardu. Tai, jog kranas šiuo metu nėra techniškai tvarkingas nereiškia, kad jo nėra ar jis negalės būti eksploatuojamas. Nesant byloje ginčo dėl nuomojamos atsakovės žemės sklypo dalies ploto nuomos sutarties teisėtumo, teismas dėl to nepasisako. Teismas taip pat nepasisakė dėl kitų bylos šalių motyvų kaip neturinčių esminės reikšmės ginčo sprendimui.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Ieškovai G. D. ir J. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neatskleidė bylos esmės, neanalizavo ir netyrė duomenų, susijusių su ieškovų reiškiamais reikalavimais ir jų pagrindu, iš konteksto citavo atskirus dokumentus, nedarydamas jokių išvadų, be to, dėl vieno iš ieškinio reikalavimų apskritai nepasisakė:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas abstrakčiai nurodydamas, kad ieškovai neįrodė, kaip yra pažeidžiamos jų teisės, padarė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą. Šios bylos dalyką sudaro ne ieškovams perleistos nuomininko teisės į žemės sklypą, o neteisėti atsakovės veiksmai, susiję su deklaracijos užpildymu bei jos pagrindu nuosavybės teisės įgijimu. Tuo tarpu aplinkybė, kad atsakovės veiksmais nėra pažeisti valstybės interesai, sprendžiant ieškinio pagrįstumo klausimą, apskritai nėra esminiai.
Teismo argumentai dėl ieškovų reikalavimų pripažinti nuosavybės teisę į ginčo objektus – aikštelę bei tvorą nepareiškimo, nėra racionalūs ir susiję su nagrinėjama byla, kadangi ieškovai niekada nesiekė ir neturėjo galimybės tapti aikštelės savininkais. Priešingai, ieškinyje teigiama, kad pačios aikštelės ir tvoros įgijimas nuosavybės teise užpildant deklaraciją buvo neteisėtas ir nepagrįstas.
Į bylą ieškovai pateikė įrodymus, kad aikštelės statyba ne tik, kad nebuvo užbaigta, bet ir niekada nebuvo pradėta. Tą patvirtino ir atsakovės atstovas, jog tiesiog pasirinko tokį aikštelės įteisinimo būdą, nors galėjo pasinaudoti ir įgyjamosios senaties institutu. Tačiau teismas vis tiek sprendime nurodė, kad atsakovė statė statinius, dar daugiau – juos rekonstravo, nors byloje apie tai apskritai nebuvo kalbama.
Ieškovai, nors ir nesudarę valstybinės žemės nuomos sutarties, laikytini žemės naudotojais. Pateiktame Registrų centre įregistruoto žemės sklypo plane nurodyta, kokiomis dalimis naudotis teisę turi kiekvieno objekto savininkas, kartu nurodant, kad sklype simboliu „L“ pažymėta teritorija yra bendro naudojimo teritorija. Nepaisant to, aikštelės ir tvoros projekte, kurių pagrindu buvo įregistruota atsakovės nuosavybė, esantis aikštelės planas apima ir dalį šios teritorijos, tuo iš esmės pažeidžiant kitų bendranuomininkių teises bei interesus. Be to, daliai žemės sklypo, žemės sklypo plane pažymėtam simboliu „L“, yra nustatytas servitutas visiems bendranuomininkiams. Dėl šių aplinkybių teismas apskritai nepasisakė.
Ožinis kranas nefunkcionuoja daugiau kaip 10 metų, todėl šio neveikiančio krano eksploatavimui nėra reikalingas joks žemės sklypas. Be to, Marijampolės tarprajoninės didmeninės prekybos bazės teritorija 1983 metais buvo tokio dydžio kaip šiuo metu ir tvoros jau buvo pastatytos, o ožinis kranas pagamintas tik 1989 m., kas patvirtina, jog žemės sklypas buvo skirtas ne ožiniam kranui aptarnauti, o prekybinės bazės statinių aptarnavimui. Tai, kad aikštelė naudojama ne ožinio krano eksploatavimui, patvirtina ir ta aplinkybė, kad šiuo metu UAB „Migva“ aikštelę yra suteikusi naudotis tretiesiems asmenims, kurie joje sandėliuoja skaldą.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo sprendime nėra jokių argumentų bei motyvų susijusių su vienu iš ginčo objektu – tvora. Į bylą pateikta 2005 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra VKPM Nr. 0039081 patvirtina, kad UAB „Migva“ iš UAB „Vilniaus kooperacijos prekyba“ įgijo tik 57 kv. m. gelžbetoninės tvoros, nors į bylą pateiktame aikštelės ir tvoros projekte bei VĮ Registrų centras parengtame tvoros įkainojime jau nurodoma 201,82 kv. m., kurie UAB „Migva“ niekada anksčiau nepriklausė.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB ,,Migva” atsiliepimu į apeliacinį skundą nesutinka su jame išdėstytais motyvais, prašo jo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Ieškovai neįrodė turintys reikalavimo teisę į atsakovę. Ieškovai su atsakove jokių nekilnojamųjų daiktų, kuriuos valdytų bendrosios dalinės nuosavybės teise neturi, apeliantai nėra bendranuomininkai.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad parduodama nekilnojamuosius daiktus, atsakovė perleido ieškovams tiek žemės sklypo nuomininko teisių, kiek pati turėjo. Ieškinyje jokie reikalavimai, susiję su pirkimo-pardavimo sutartimis tarp apeliantų ir atsakovės pripažinimu negaliojančiomis, sutarčių pakeitimu ar kitokiu modifikavimu, nebuvo reiškiami. Šios pirkimo – pardavimo sutartys buvo ir yra galiojančios.
Šalies argumentai
Apeliantų nurodoma žemės sklypo dalis ,,L” ir servitutas per šią sklypo dalį nesusiję nei su ieškovų teisėmis, nei su atsakovės užstatyta ir naudojama žemės sklypo dalimi.
Kiemo aikštelė ir tvora yra atsakovės nuomojamoje žemės sklypo dalyje ir neišeina už jo ribų. Šie statiniai pastatyti anksčiau nei atliktas jų įteisinimas, tačiau galiojantys teisės aktai nedraudžia parengus atitinkamą (projektą ir gavus statybą leidžiantį dokumentą įteisinti jau pastatytus statinius. Be to, kompetentingos valstybės institucijos atliko tyrimą ir savavališkos statybos fakto ir/ar kitokių teisės pažeidimų nenustatė.
Apeliacinio skundo argumentai, susiję su VĮ Registrų centras atliktų kadastrinių matavimų ir/ar įrašų apie nusidėvėjimą kadastrinių matavimų byloje tinkamumu, yra teisiškai nereikšmingi, kadangi apeliantai neįrodė savo teisinio suinteresuotumo ir/ar daiktinių teisių į kiemo aikštelę ir tvorą, todėl apeliantai neturi jokio teisinio suinteresuotumo šių statinių kadastriniais matavimais, kadastrinių matavimų bylos turiniu ir pan.
Žemesnės instancijos teismas
Aplinkybės, kad atsakovė nuosavybės teise turi ožinį kraną, šio krano techninė būklė ir pan. su ieškiniu nesusiję. Dėl atsakovės ožinio krano ir jo egzistavimo fakto įtakos atsakovės teisei nuomotis žemės sklypo dalį jau pasisakyta prejudicinę ir res judicata galią turinčiuose Kauno apygardos teismas 2013 m. birželio 4 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-437-264/2013 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartyje Nr. 2A-624/2014. Teismai konstatavo, kad atsakovės teiginiai apie didesnio žemės sklypo ploto būtinumą (ožinio krano gabaritai, jam naudoti skirti bėgiai, jų specifinis išdėstymas) yra pagrįsti.
Apeliantai neįrodė savo teisinio suinteresuotumo kreiptis į teismą klausimais, susijusiais su atsakovės daiktinėmis teisėmis į tvorą, todėl pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, neturėjo pagrindo spręsti dėl atsakovės daiktinių teisių į tvorą teisėtumo.
Trečiasis asmuo VĮ Registrų centro Marijampolės filialas ir trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrius prašo apeliacinio skundo pagrįstumą vertinti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso atsakovei UAB „Migva“, nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 2015 m. rugsėjo 15 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. 1. Nekilnojamieji daiktai yra žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 18/4537, 3,9265 ha ploto, nuosavybės teise priklausančiame Lietuvos Respublikai. Nekilnojamojo turto registre, registro Nr. 18/4537 yra įregistruotas juridinis faktas apie sudarytą valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį su UAB „Migva“. Įregistravimo pagrindas – 1998 m. sausio 26 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. N18/98-2590, 2007 m. liepos 17 d. Marijampolės apskrities viršininko įsakymas Nr. ŽM-1038, 2015 m. rugsėjo 4 d. Susitarimas pakeisti sutartį Nr. 20SŽN-187-(14.20.55). Nuomojamo žemės sklypo ploto dalis - 0,6795 ha. Atsakovė, įteisindama aikštelę ir tvorą, yra pateikusi statybą leidžiantį dokumentą – 2015 m. rugsėjo 11 d. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-41-150911-00075. Ieškovai G. D. ir J. D., nuosavybės teise valdo 6 nekilnojamojo turto objektus tame pačiame sklype kaip ir ieškovė. Žemės sklypo dalių plotai tarp naudotojų nustatyti atsižvelgiant į 2007 m. žemės sklypo planą, kuriame išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatyti šių dalių plotai. G. D. ir J. D., faktiškai naudojantys atitinkamas žemės sklypo dalis pagal nurodytą planą ir statinių pirkimo pardavimo sutartis, nėra sudarę žemės sklypo dalių nuomos sutarties (sutarčių), nors jiems žemės sklypo dalių nuomos teisės yra perleistos.
Ieškovai, manydami, kad atsakovė UAB „Migva“ neteisėtai įregistravo savo nuosavybę į aikštelę ir tvorą, nes šie statiniai buvo pastatyti ne atsakovės pastangomis, o aikštelės užimamas plotas, priskirtas atsakovei, pažeidžia sklypo dalį, priskirtą bendram naudojimui, pateiktu ieškiniu ginčija atsakovės vardu teisiškai įregistruotos tvoros ir aikštelės registravimo teisėtumą.
Pirmosios instancijos teismui netenkinus ieškovų reikalavimų, ieškovai šį teismo sprendimą skundžia nurodydami, kad: 1) teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, susijusius su statybos įteisinimu; 2) teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovai neįrodė savo teisių pažeidimo, nes iš byloje esančio plano ir projekto matyti, kad aikštelės plotas apima ir dalį bendro naudojimo teritorijos, tuo iš esmės pažeidžiant kitų bendranuomininkių teises bei interesus; 3) teismas visiškai nepasisakė dėl tvoros įsigijimo ir įteisinimo aplinkybių. Taigi, apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas procesinės teisės normų pažeidimu (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, 265 straipsnis). Teisėjų kolegija toliau nutartyje pasisako dėl nurodytų argumentų pagrįstumo.
Dėl teisinių santykių kvalifikavimo
Ieškovai, prašydami pripažinti neteisėta ir panaikinti Deklaraciją apie aikštelės ir tvoros statybos užbaigimą ir panaikinti nekilnojamojo turto registre atliktą šių statinių teisinę registraciją atsakovės vardu, ieškinyje nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu grindžia savo reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovų reikalavimus, taip pat tinkamai nekvalifikavo teisinio ieškinio pagrindo.
Pažymėtina, kad įstatymas ieškovą įpareigoja ieškinyje nurodyti faktinį ieškinio pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tai reiškia, kad juridinį ieškinio pagrindą, t. y. faktinių aplinkybių teisinį kvalifikavimą, ex officio atlieka bylą nagrinėjantis teismas, kuris nėra saistomas ieškovo ieškinyje nurodyto juridinio ieškinio pagrindo. Tokia teismo vaidmens teisinių santykių kvalifikavimo procese samprata nuosekliai plėtojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2005; 2010 m. birželio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; kt.). Kadangi teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniams santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, tai spręsdamas ginčą pagal nustatytas faktines aplinkybes teismas priimtą sprendimą pagrindžia nustatytus teisinius santykius reglamentuojančiomis materialiosios teisės normomis. Savo ruožtu tai lemia, kad teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, visų pirma turi tinkamai nustatyti šalis siejančius teisinius santykius. Pažymėtina tai, kad tinkamam šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimui yra reikšmingas ne tik ieškovo nurodytas faktinis ieškinio pagrindas, bet ir atsakovo bylos nagrinėjimo metu pareiškiama pozicija dėl reiškiamo materialiojo teisinio reikalavimo. Taigi tam, kad tinkamai kvalifikuotų šalis siejančius teisinius santykius, bylą nagrinėjantis teismas negali apsiriboti vienos iš ginčo šalių – ieškovo – išdėstoma pozicija. Išsamus ir teisingas šalis siejančių teisinių santykių spektras gali būti identifikuotas būtinai įvertinus ir kitos ginčo šalies – atsakovo – poziciją (atsakovo atsikirtimus į ieškinį bei teikiamus įrodymus (audiatur et altera pars).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys nuosavybės teise valdo nekilnojamojo turto objektus viename žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso valstybei. Atsakovė yra sudariusi dalies žemės sklypo nuomos sutartį. Tuo tarpu ieškovai, kuriems, įsigijus nekilnojamąjį turtą, buvo perleista teisė sudaryti atskiras žemės nuomos sutartis konkrečioms sklypo dalims, tokių sutarčių nėra sudarę, tačiau naudojasi jiems priskirtomis dalimis dėl ko laikytini valstybinės žemės sklypo atitinkamų dalių naudotojais. Ieškovai reiškia reikalavimus, susijusius su atsakovės vardu įregistruotų statinių teisėtumu. Taigi jų reikalavimų pobūdis iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnyje numatytą daikto savininko teisių pažeidimo gynybos būdą – savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (negatorinis ieškinys). Nors pirmosios instancijos teismas neįvardijo teisės normos, pagal kurią kvalifikuotini byloje susiklostę teisiniai santykiai, tačiau iš esmės priėmė teisingą ir pagrįstą teismo sprendimą, kuris dėl nurodyto procesinės teisės normų pažeidimo negalėtų būti laikomas neteisėtu.
Nurodytina, kad pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Nagrinėjamu atveju ginčo byloje dėl to, kad ieškovai nuosavybės teise valdo 6 nekilnojamojo turto objektus valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), nekyla. Tačiau esminis ginčas kyla dėl aplinkybės, kokiu būdu ieškovų teisės atsakovės veiksmais yra pažeidžiamos.
Dėl daikto savininko teisių pažeidimo
Apeliantai skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė apie tai, kad ieškovai neįrodė savo teisių pažeidimo. Tokius savo argumentus grindžia aplinkybėmis, kad iš byloje esančio žemės sklypo plano, pateikto VĮ Registrų centrui ir aikštelės statybos projekto matyti, kad aikštelės teritorija apima ir dalį bendro naudojimo teritorijos, tuo iš esmės pažeidžiant kitų bendranuomininkių teises bei interesus.
Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantų argumentais ir pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, reiškia, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo gali įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau, asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia turi teisę ir pareigą suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Tik įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008).
Vertinant šioje byloje ieškovų pareikštus ieškinio reikalavimus (ieškinio dalyką) bei aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai (ieškinio pagrindą), pažymėtina, kad ieškovai, ginčydami atsakovės vardu įregistruotų statinių (aikštelės ir tvoros) teisėtumą, iš esmės siekia, jog jiems būtų priskirta didesnė naudojamo valstybinės žemės sklypo dalis.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas dar bylos iškėlimo stadijoje turi patikrinti, ar ieškinio tenkinimas objektyviai gali sukurti teisinius padarinius. Jeigu ieškovas pareiškia reikalavimą, kuris negali sukurti jokių objektyvių teisinių padarinių, teismas, motyvuodamas netiksliu ieškinio dalyko nurodymu, turi nustatyti terminą trūkumams šalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis) arba, priklausomai nuo ieškinio pobūdžio, atsisakyti priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Ginčo atveju matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovai nepagrindžia savo teisių pažeidimo, t. y. ieškinyje nenurodo, kokie jų interesai yra pažeidžiami ir kokių materialinių pasekmių jie siekia, 2017 m. balandžio 14 d. nutartimi nustatė ieškovams terminą pašalinti įvardytus ieškinio trukumus. Ieškovai pateikė patikslintą ieškinį, kuriame nurodė papildomas aplinkybes, susijusias su atsakovės vardu įteisintos aikštelės plotu (dalis aikštelės patenka į bendrojo naudojimo žemės sklypo teritoriją), tačiau papildomų reikalavimų, susijusių su ieškovų teisių pažeidimu, kurie galėtų juos pašalinti, nepareiškė.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pažeistos teisės konstatavimas, neprašant vienu ar kitu CK 1.138 straipsnyje nustatytu būdu pašalinti dėl padaryto pažeidimo atsiradusių padarinių, neapgina pažeistos teisės ir nesukuria teisinių pasekmių. Ginčo atveju patenkinus ieškovų reiškiamus reikalavimus: pripažinus Deklaraciją apie statybos užbaigimą neteisėta ir panaikinus aikštelės ir tvoros teisinę registraciją atsakovės vardu, ieškovai daugiau neįgytų teisių, nei turi dabar pagal nekilnojamojo turto objektų pirkimo – pardavimo sutartimis perduotas teises sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartis dėl žemės sklypo dalių, aptartų 2007 m. žemės sklypo plane, kuris nėra ginčijamas ir yra galiojantis. Todėl konstatuotina, kad tokio ieškinio, kuris yra pareikštas, patenkinimas savaime ieškovams nesukurtų jokių teisinių padarinių.
Kartu nurodytina, kad ieškovai savo nuožiūra gali pasirinkti pažeistų civilinių teisių gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis), todėl teismas negali nurodyti, kokiu būdu apeliantai turėtų ginti savo teises. Byloje nustačius, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieškinį, jo trūkumus aiškiai įvardijo ir suteikė ieškovams galimybę juos ištaisyti (CPK 115 straipsnis), o ieškovams to nepadarius, konstatuotina, kad teismas turėjo pagrindą ieškinį atmesti ir vadovaujantis CPK 5 straipsniu – neįrodžius, kad ieškovų teisė pažeidžiama ar ginčijama ir, kad jie turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko.
Padarius išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą netenkinti ieškinio reikalavimų nutarties 23 punkte nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog tampa teisiškai nereikšmingi apeliacinio skundo argumentai dėl ginčijamos Deklaracijos apie statybos užbaigimą ir jos pagrindu atliktos registracijos teisėtumo. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytomis išvadomis dėl Deklaracijos ir turto registracijos teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo padarytų argumentų šiais klausimais nekartoja bei atskirai šiais klausimais nepasisako.
Atmetus ieškovų apeliacinį skundą, atsakovei UAB „Migva“ priteistinos 998,25 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, kaip neviršijančios Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. redakcija Nr. 2015-03968).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovų G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 499,13 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt devynis eurus, 13 ct) iš kiekvieno atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Migva”, juridinio asmens kodas 265767410, atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.