- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-06
- Bylos Nr.
- e2S-1675-657/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01924-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Migva“
- Ieškovas
- G. D., J. D.
- Advokatai
- Vygantas Barkauskas, Edmundas Rusinas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Migva“ atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovų G. D. ir J. D. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai G. D. ir J. D. kreipėsi į teismą prašydami pripažinti neteisėta 2015 m. rugsėjo 15 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 1, panaikinti šios deklaracijos galiojimą, panaikinti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre atliktą teisinę registraciją dėl atsakovės nuosavybės teisių į aikštelę bei betoninę tvorą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausančią aikštelę bei betoninę tvorą, esančias (duomenys neskelbtini), ir uždrausti aikštelę bei tvorą išnuomoti ar suteikti pagal panaudą, taip pat aikštelę aptverti tvora.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi ieškovų prašymą tenkino iš dalies taikė laikinąsias apsaugos priemones – padaryti įrašą viešame registre dėl atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Migva“, juridinio asmens kodas 265767410, nuosavybės teisės į jai priklausantį nekilnojamąjį turtą – aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir betoninę tvorą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias (duomenys neskelbtini) perleidimo draudimo ir draudimo dalyvauti sandoriuose, pakeičiančiuose šio nekilnojamojo turto daiktines teises, įskaitant nuomą, panaudą ar kitokį daikto apsunkinimą.
4. Teismas įvertino, kad ieškovai ginčija galimai neteisėtus atsakovės veiksmus bei siekia panaikinti ginčo objekto teisinę registraciją, todėl galimas ginčo turto perleidimas tretiesiems asmenims ar jo suvaržymas kitais būdais iki bylos išnagrinėjimo gali apsunkinti galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymą, juolab, jog atsakovė yra sudariusi preliminariąją sutartį dėl ginčo objektų perleidimo UAB „Ekolaužas“. Atsižvelgus į ieškinio dalyką bei vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais, teismas sprendė, kad šiuo atveju ieškinio užtikrinimo tikslui pasiekti pakankama laikinoji apsaugos priemonė – įrašas Nekilnojamojo turto registre dėl atsakovės UAB „Migva“ nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą – aikštelę ir betoninę tvorą, esančias (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo ir/ar draudimo dalyvauti sandoriuose, pakeičiančiuose kitas šio nekilnojamojo turto daiktines teises, įskaitant nuomą, panaudą ar kitokį daikto apsunkinimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskirajame skunde atsakovė UAB „Migva“ atstovaujama advokato Vyganto Barkausko prašė panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
6. Skunde nurodė, kad teismas nevertino, ar ieškinio reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas. Šiuo atveju ieškovams palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, dėl ko negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Šio ieškinio patenkinimas nesukeltų materialiųjų teisinių padarinių. Ieškovai neįrodė savo teisinio suinteresuotumo, yra netinkami ieškovai, todėl jau vien dėl šios priežasties ieškinys negali būti tikėtinai pagrįstas. Jokie reikalavimai, susiję su 2015 m. kovo 2 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. DŽM-880 ir 2015 m. liepos 23 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. DŽM-2988 tarp ieškovų ir apeliantės pripažinimu negaliojančiomis, sutarčių pakeitimu ar kitokiu modifikavimu nereiškiami. Ieškovai nepateikė jokių duomenų apie jų ir apeliantės bendrąją dalinę nuosavybę ir pan. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad ieškovai ir apeliantė bendrosios dalinės nuosavybės teise jokių nekilnojamųjų daiktų neturi. Ieškovams įsigyjant iš apeliantės nekilnojamuosius daiktus, kiemo aikštelė b4 ir tvora jau buvo. Patikslintame ieškinyje jokie reikalavimai, susiję su 1998 m. sausio 26 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N18/98-2950 ir/ar su 2015 m. rugsėjo 4 d. susitarimu dėl šios sutarties pakeitimo, nereiškiami. Patikslinto ieškinio dalykas galimai nukreiptas į apeliantės daiktines teises į nekilnojamuosius daiktus – kiemo aikštelę 4b ir į tvorą 3t. Pagal 2015 m. kovo 2 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. DŽM-880, 2015 m. liepos 23 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. DŽM-2988 bei pagal 2015 m. kovo 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. DŽM-882 apeliantė perleido teisę į 0,1435 ha ploto žemės sklypo dalį. Būtent tokia dalimi pagal 2015 m. rugsėjo 4 d. susitarimą tarp atsakovės ir trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos buvo sumažinta apeliantės nuomojama žemės sklypo dalis.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovai G. D. ir J. D., atstovaujami advokato Edmundo Rusino, prašė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
8. Nurodė, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą atliekamas tik preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas, kuris nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Vien aplinkybė, kad vykstant ikiteisminiam tyrimui atsakovė sudarė preliminarią sutartį dėl ginčo objekto – aikštelės perleidimo, suponuoja išvadą, kad tenkinus ieškinį sprendimo įvykdymas pasidarytų negalimas. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškinio argumentai bei pateikti įrodymai sudaro preliminarų pagrindą manyti, jog ieškovams palankus teismo sprendimas yra realus. Tai nėra paneigta ir teismo. Aplinkybę, jog palankus teismo sprendimo vykdymas gali būti neįvykdomas arba pasunkėti, ieškovai taip pat įrodė, kadangi atsakovė ketina perleisti turtą tretiesiems asmenims.
9. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašė spręsti teismo nuožiūra ir nurodė, kad sutinka su apeliantės teiginiu, kad ieškovai visų pirma turėjo įrodyti savo reikalavimo teisę. Teismas turėjo įvertinti, ar ieškinio reikalavimas tikėtinai pagrįstas, tačiau šių aplinkybių nevertino. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka proporcingumo principo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria iš dalies patenkintas ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).
12. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo įvykdymo privalomumą (CPK 18 str., 144 str. 1 d.). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialiosios teisės. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo preliminarų vertinimą. Taigi, prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimas susideda iš dviejų stadijų, t. y. pirma įsitikinama, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, o tuomet vertinama, ar egzistuoja poreikis užtikrinti tokį reikalavimą būtent prašomomis priemonėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1237-196/2016).
13. Patikslintu ieškiniu ieškovai prašo pripažinti neteisėta 2015 m. rugsėjo 15 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 1 ir panaikinti šios deklaracijos galiojimą, panaikinti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre atliktą teisinę registraciją dėl atsakovės nuosavybės teisių į aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir betoninę tvorą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias (duomenys neskelbtini).
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, ar ieškinio reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas.
15. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; kt.). Pagal teismų praktiką, teismo atliekamas preliminarus ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
16. Atmestinas, kaip nepagrįstas apeliantės teiginys, kad ieškovai neįrodė savo teisinio suinteresuotumo byloje ir yra netinkami ieškovai. Proceso šalies tinkamumo ar netinkamumo klausimas išsprendžiamas ne nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o pasirengimo bylos nagrinėjimui ar teisminio nagrinėjimo metu (CPK 45 str.).
17. Byloje nustatyta, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atlikęs preliminarų vertinimą, sprendė, kad abejonių dėl ieškinio pagrįstumo šioje proceso stadijoje nekilo ir pasisakė tik dėl galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimo pasunkėjimo arba tapimo nebeįmanomu. Laikinosios apsaugos priemonės galėtų būti taikomos esant duomenų apie atsakovės nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimą perleisti įsigytas reikalavimo teises sąžiningiems tretiesiems asmenims (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-448-407/2016).
18. Visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovai ginčija galimai neteisėtus atsakovės veiksmus ir siekia panaikinti ginčo objekto teisinę registraciją, todėl galimas ginčo turto perleidimas tretiesiems asmenims ar jo suvaržymas kitais būdais iki bylos išnagrinėjimo gali apsunkinti galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, VĮ Registrų centras duomenimis byloje nustačius faktines aplinkybes, kad atsakovė yra sudariusi preliminariąją sutartį dėl ginčo objektų perleidimo UAB „Ekolaužas“, yra pagrindas daryti prielaidą dėl galimo atsakovės nesąžiningumo.
19. Teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios numatytos teisės aktuose, be to, tokias, kurios nevaržytų atsakovės teisių daugiau, nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti (CPK 145 str. 2 d.). CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo – paprastai taikomas daiktams, dėl kurių tarp šalių vyksta ginčas. Ieškovai siekia aukščiau nurodytų aikštelės ir tvoros teisinės registracijos UAB „Migva“ nuosavybės teise panaikinimo, taigi, šie objektai yra susiję su ieškinio reikalavimais. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia proporcingumo principo ir nepagrįstai nesuvaržo apeliantės teisių, netrukdo jai naudotis ginčo objektais, tačiau užtikrina teisinės padėties stabilumą iki ginčo išsprendimo iš esmės.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės teiginiai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.