Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Kriautė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Kriautė“ ieškinį atsakovei UAB „Vėjo dukra“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys BUAB „E-verslo klasteris“, VĮ Lietuvos verslo paramos agentūra.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Kriautė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė:priteisti iš atsakovės 197 117,29 Eur žalos atlyginimą, 6 procentus metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas;taip pat ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovės UAB „Vėjo dukra“ nuosavybės teise priklausančiam turtui: žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė 9 476 Eur, esantiems (duomenys neskelbtini); areštuoti reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį BUAB „E-verslo klasteris“ 151 142,86 Eur sumai pagal Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-725-343/2016 patvirtintą kreditorinį reikalavimą; 36 498,43 Eur ieškinio sumai areštuoti atsakovės kilnojamąjį turtą, o tokio turto neradus arba radus nepakankamai ir pinigines lėšas bankų sąskaitose, uždraudžiant atsakovei disponuoti areštuotu turtu, perduoti turtą kitiems asmenims, vykdyti kitas prievoles, išskyrus atsiskaitymą su ieškove pagal ieškovės pateiktą ieškinį byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi nutarė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas vien dėl pareikšto reikalavimo turtinės apimties negali būti pateisintas įstatyme nurodytomis sąlygomis, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas vien darant prielaidą, jog atsakovė finansiškai nepajėgi pareikšto reikalavimo apimtyje, niekaip negali užtikrinti Civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje nurodyto tikslo pasiekimo, o laikinosiomis apsaugos priemonėmis tokiu atveju negali būti pasiektas asmens, kuriam tokios priemonės taikomos, finansinių galimybių pagerinimas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog grėsmė būsimo, galbūt ieškovei palankaus, sprendimo įvykdymui galėtų kilti tada, jei būtų duomenų apie tai, kad atsakovė ketina perleisti, įkeisti turimą turtą, jį paslėpti, sunaikinti ar imtis kitokių veiksmus tam, kad išvengtų galimo išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą, tačiau tokių aplinkybių ieškovė nenurodė ir neįrodinėjo. Taip pat nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis), kurie patvirtintų, jog egzistuoja reali grėsmė galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Todėl teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidarytų nebeįmanomas, todėl ieškovės prašymo netenkino.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė UAB „Kriautė“ pareiškė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti 2016 m. balandžio 15 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, tačiau ši taisyklė nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi įvertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, todėl tik ieškovės įvardinta didelė ieškinio suma savaime nesudarė pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, tačiau, kad ieškovės pateikto ieškinio suma didelė, pirmosios instancijos teismui abejonių nekilo.

Ieškovė, siekdama laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę. Ieškovė pateikė atsakovės įsteigimo dokumentus, kurie įrodo, kad atsakovė 2015 metais įsteigta atskyrimo būdu nuo šiuo metu likviduojamos UAB „Naujoji švara“. Pagal prie ieškinio pateiktą 2015-03-31 perdavimo–priėmimo aktą, įsteigimo metu atsakovei buvo perduota atidėtojo mokesčio turtas nuo sukauptų nuostolių – 15 003,91 Eur; UAB „E-verslo klasteris“ pagrindinė 97 346,50 Eur skola pagal sutartį bei 10 498,17 Eur palūkanos pagal sutartį, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 302,69 Eur, t. y. ne konkretus turtas, o tik gautinos piniginės sumos.

Iš VĮ Registrų centro duomenų su istorija apie atsakovės turėtą ir turimą nekilnojamąjį turtą matyti, kad atsakovei nuosavybės teise priklausė penki butai, tačiau juos atsakovė yra pardavusi. Šiuo metu atsakovei priklauso mažaverčiai hipoteka įkeisti trys žemės sklypai, esantys Drąseikių kaime, Lapių seniūnijoje, Kauno rajono savivaldybėje, kurių vidutinė rinkos vertė sudaro tik 9 476 Eur.

Dėl ieškovės pateiktų įrodymų teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė, jų nevertino, todėl ir priėmė visiškai nepagrįstą teismo nutartį. Prie ieškinio pridėti įrodymai patvirtina, kad atsakovės pagrindinį turtą sudaro 151 142,86 Eur sumos reikalavimo teisė į tretyjį asmenį bankrutuojančią akcinę bendrovę „E-verslo klasteris“ (toliau – BUAB „E-verslo kalsteris“). Atsakovei, perleidus šią reikalavimo teisę, atsakovės turtą sudarytų tik įkeisti mažaverčiai žemės sklypai, todėl ieškovė įrodė būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kas visiškai priešingai nurodoma skundžiamoje nutartyje.

Ieškovė taip pat pateikė įrodymus, kad atsakovė jau yra pardavusi jai nuosavybės teise priklausančius penkis butus Vilniuje, kas sudaro pagrindą tvirtinti, jog atsakovė gali perleisti ir kitą jei nuosavybės teise priklausantį turtą, tame tarpe ir reikalavimo teises. Pagal duomenis viešojoje erdvėje „UAB.Rekvizitai.lt“, atsakovė turi tik vieną darbuotoją (direktorių). Ši aplinkybė, anot apeliantės, patvirtina, jog atsakovė gamybos nevykdo ir tikėtinai pajamas gauna tik iš turimo turto pardavimo ar tarpininkavimo veiklos, todėl egzistuoja reali grėsmė ieškovės galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

Atsakovė atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis ieškovės skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (liet. preliminarų) vertinimą. Taigi, prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimas susideda iš dviejų stadijų, t. y. pirma įsitikinama, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, o tuomet vertinama, ar egzistuoja poreikis užtikrinti tokį reikalavimą būtent prašomomis priemonėmis.Ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pirmosios instancijos teismas atmetė, nurodęs, kad ieškovė nepateikė duomenų, jog atsakovė ketina perleisti, įkeisti turimą turtą, jį paslėpti, sunaikinti ar imtis kitokių veiksmus tam, kad išvengtų galimo išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliantė nesutiko, nurodė, kad ieškovė kartu su ieškiniu pateikė VĮ Registrų centro išrašą, iš kurio matyti, kad atsakovei nuosavybės teise priklausė penki butai Vilniuje, tačiau atsakovė juos jau yra pardavusi. Šiuo metu atsakovei nuosavybės teise priklauso mažaverčiai hipoteka apsunkinti trys žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Patikrinus VĮ Registrų centro duomenis nustatyta, kad atsakovė yra pardavusi: negyvenamąją patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), (pardavimo data 2015-09-11); negyvenamąją patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), (pardavimo data 2016-03-01); butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (pardavimo data 2016-03-01); butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (pardavimo data 2016-03-01); butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (pardavimo data 2016-03-01). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės atskirajame skunde išdėstytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo, neįvertino ieškovės nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų, todėl neatskleidė klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo esmės. Atsižvelgiant į tai, apeliantės atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos nutartis naikintina ir byla grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 338 str., 327 str. 1 d. 2 p., 337 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.