- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-10
- Bylos Nr.
- e2-448-407/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00847-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Žvelk plačiau“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Žvelk plačiau“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1069-230/2016 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Skirnuva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Žvelk plačiau“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pateiktu ieškiniu ieškovė bankrutuojanti UAB ,,Skirnuva“ Actio Pauliana pagrindu prašė 1) pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio 2015 m. vasario 18 d. tarp ieškovės BUAB „Skirnuva“ ir atsakovės UAB „Žvelk plačiau“ sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį ir taikyti restituciją; 2) pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ab initio 2015 m. vasario 19 d. tarp ieškovės BUAB „Skirnuva“ ir atsakovės UAB „Žvelk plačiau“ sudarytą papildomą susitarimą prie 2015 m. vasario 18 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties ir taikyti restituciją; 3) priteisti iš atsakovės UAB „Žvelk plačiau“ ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog yra visos Pauliano ieškiniui tenkinti būtinosios sąlygos. Sudaryti sandoriai pažeidžia tiek ieškovės, tiek jos kreditorių interesus, kadangi atsakovė iš nemokios ieškovės už 2000 Eur įsigijo 304 101,02 Eur reikalavimą. Be to, atsakovei UAB „Žvelk plačiau“ nesąžiningai buvo suteikta nepagrįsta pirmenybė kitų kreditorių atžvilgiu.
Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ginčijamų sandorių pagrindu įgytas reikalavimo teises, uždraudžiant atsakovei bet kokiu būdu perleisti areštuotą turtą, kitaip juo disponuoti ar suvaržyti teises į turtą. Nurodė, jog egzistuoja reali grėsmė, kad atsakovė UAB „Žvelk plačiau“ perleis turimas reikalavimo teises ir tokiu būdu apsunkins arba padarys neįmanomu restitucijos taikymą, teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą. Pažymėjo, kad atsakovės veikla yra nuostolinga, joje dirba tik vienas žmogus, bendrovė beveik neturi ilgalaikio turto, o trumpalaikis turtas būtų nepakankamas restitucijai sumokant ekvivalentą pinigais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 3 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.
Teismas nurodė, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra neabejotinai susiję su pareikštais materialiniais reikalavimais, o ieškinio patenkino atveju būtų taikoma restitucija, ieškinio sumos dydis yra 590 516,61 Eur, kas pagal teismų praktiką laikytina didele ieškinio suma, atsakovės turtinė padėtis neleidžia daryti vienareikšmės išvados dėl galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo. Dėl nurodytų priežasčių, pirmosios instancijos teismas pripažino, jog tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes neuždraudus atsakovei disponuoti turimomis reikalavimo teisėmis, atsakovė turi galimybę perleisti jas tretiesiems asmenims, dėl ko ieškinio tenkinimo atveju gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskirajame skunde atsakovė UAB ,,Žvelk plačiau“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Tiek sutartis, tiek papildomas susitarimas buvo sudaryti iki UAB „Skirnuva“ iškeliant bankroto bylą, t. y. su restruktūrizuojama UAB „Skirnuva“, todėl turi būti taikomas įmonių restruktūrizavimo, o ne bankroto įstatymas.
2. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės, kadangi įgytos teisės negali būti perleistos be teismo patvirtinimo civilinėje byloje Nr. 2-657-173/2016, kuri yra sustabdyta, ieškovės atstovo prašymu, iki bus išnagrinėta civilinė byla dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties ir susitarimo pripažinimo negaliojančiais.
3. Ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, klaidingai nurodydama teismui, jog reikalavimo teisių perleidimo sutartis ir susitarimas prie jos buvo sudarytas su bankrutuojančia bendrove. Be to, ieškinio surašymo momentu bankrutuojančios įmonės kreditoriai dar nebuvo patvirtinti teismo nutartimi, todėl ieškovė klaidingai nurodė, jog ieškinys pareiškiamas ginant bankrutuojančios įmonės kreditorių teises.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo
Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog laikinosios apsaugos priemonės yra neabejotinai susiję su ieškovės pareikštais materialiniais reikalavimais, ieškinio 590 516,61 Eur sumą laikė didele, todėl pripažino, kad tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau teismas nenurodė motyvų, kodėl vien didelės vertės ieškinio reikalavimas turėtų būti vertinamas kaip sukeliantis grėsmę būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nurodytos bei teismo nustatytos aplinkybės nepatvirtina antrosios įstatyme numatytos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių iškils grėsmė realiam būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-43-186/2016; 2016 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-24-407/2016).
Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Laikinosios apsaugos priemonės galėtų būti taikomos esant duomenų apie atsakovės nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimą perleisti įsigytas reikalavimo teises sąžiningiems tretiesiems asmenims. Nagrinėjamu atveju, ieškovė nurodė, kad laikinąsias apsaugos priemones būtina taikyti atsižvelgiant į atsakovės nuoseklius nesąžiningus veiksmus, tačiau nenurodė kokie konkretūs atsakovės veiksmai leidžia teigti, jog atsakovė yra nesąžininga. Tokių veiksmų nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. Taigi, ieškovė tinkamai neįvykdė pareigos įrodyti, kad egzistuoja būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (CPK 178 str.).
Vien ieškinio padavimas, ieškovei nepateikus įrodymų, jog atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą arba atliks veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones.
Ieškovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių galimą atsakovės nesąžiningumą, nenurodžius kitokių aplinkybių, pagrindžiančių, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymo galimybė sumažėtų, apeliacinės instancijos teismas kitų atskirojo skundo argumentų nevertina, kadangi nagrinėjamu atveju nenustatytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas.
Pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrįstą prielaidą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymo galimybė sumažėtų. Nesant šios sąlygos, laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikomos, todėl atskirasis skundas tenkinamas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiama nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės BUAB ,,Skirnuva“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.