- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-04
- Bylos Nr.
- e2A-331-781/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00387-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Romualda Janovičienė, Jūratė Varanauskaitė
- Atsakovas
- Visagino savivaldybės administracijai, S. M.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Romualdos Janovičienės ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Vilstata“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-347-252/2018 pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Vilstata“ ieškinį atsakovams Visagino savivaldybės administracijai ir S. M. (S. M.) dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
1. ieškovė restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Vilstata“ (toliau - ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti solidariai iš atsakovų Visagino savivaldybės administracijos (toliau - atsakovė) ir S. M. (S. M.) (toliau - atsakovas) 530 449,25 Eur nuostolių atlyginimą, iš atsakovės priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas, o iš atsakovo – 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodyta, jog ieškovė 2014 m. gegužės 6 d. pagal įvykusį viešąjį pirkimą su atsakove sudarė sutartį dėl Visagino „Gerosios vilties“ mokyklos modernizavimo. Darbai pagal pasirašytą sutartį buvo vykdomi iki 2015 m. gruodžio mėnesio. Atsakovė nemokėjo ieškovei už atliktus statybos rangos darbus, todėl ieškovė 2016 m. liepos 1 d. sustabdė darbus ir kreipėsi į teismą dėl skolos už atliktus darbus priteisimo. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. kovo 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-181-755/2017 iš dalies tenkino ieškovės ieškinį ir priteisė iš atsakovės 114 005,09 Eur skolos. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi sumažino priteistos skolos dydį iki 113 005,09 Eur.
3. 2014 m. liepos 9 d. su atsakove buvo pasirašyta sutartis dėl Visagino „Draugystės“ mokyklos modernizavimo. Sutartis pradėta vykdyti ir darbus ieškovė atlikinėjo iki 2015 m. gruodžio mėnesio, o atsakovei atsisakius sumokėti už atliktus darbus, ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. birželio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-259-252/2017 ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės 24 774,05 Eur skolos. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gegužės 31 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė ir priteisė ieškovei iš atsakovės 265,03 Eur skolos už atliktus statybos rangos darbus, 11,05 Eur delspinigių bei 8,14 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 276,08 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5,76 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
4. Sutartis dėl Visagino „Gerosios vilties“ mokyklos modernizavimo 2017 m. balandžio 22 d. buvo nutraukta vienašališkai ieškovės iniciatyva dėl atsakovės kaltės. Likusi neįvykdyta šios sutarties suma be PVM mokesčio sudaro 261 170 Eur.
5. 2014 m. birželio 17 d. ieškovė su uždarąja akcine bendrove „Ignalinos butų ūkis“ (toliau – UAB „Ignalinos butų ūkis“) sudarė sutartį dėl projektavimo ir statybos rangos darbų atlikimo. 2016 m. spalio 25 d. abiejų šalių susitarimu sutartis buvo nutraukta dėl ieškovei trūkstamų apyvartinių lėšų, kadangi atsakovė neatsiskaitinėjo pagal sudarytas sutartis dėl mokyklų modernizavimo. Neįvykdyta sutarties suma sudarė 172 777 Eur be PVM.
6. 2015 m. spalio 27 d. ieškovė su valstybės įmone Ignalinos atomine elektrine (toliau – VĮ Ignalinos atominė elektrinė) sudarė sutartį dėl pastato remonto. Tačiau ši sutartis užsakovės buvo nutraukta vienašališkai dėl to, kad atsakovė neatsiskaitinėjo pagal sutartis, nes trūko apyvartinių lėšų. Likusi neįvykdyta sutarties suma yra 175 498 Eur be PVM. Be to, šios sutarties pagrindu VĮ Ignalinos atominė elektrinė pasinaudojo garantija ir nusirašė 10 000 Eur, taip pat įrašė ieškovę į nepatikimų tiekėjų sąrašą dėl ko ieškovei yra apribota galimybė dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
7. 2015 m. vasario 26 d. ieškovė su užsakove Zarasų rajono savivaldybės viešąja įstaiga „Zarasų energinio efektyvumo didinimo agentūra“ pasirašė sutartį dėl projektavimo ir statybos rangos darbų atlikimo. Sutartis bendru šalių sutarimu nutraukta dėl tų pačių priežasčių kaip ir ankstesnės sutartys, neįvykdyta sutarties suma 136 085 Eur be PVM.
8. Nuostoliai pasireiškė ir tuo, kad atsakovei neatsiskaitant su ieškove, pastaroji negalėjo mokėti atlyginimų darbuotojams. Dėl to patirta žala sudaro 11 361,15 Eur. Be to, dėl to, kad ieškovė buvo įrašyta į nepatikimų tiekėjų sąrašą ir prarado galimybę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose patirta žala (negautos pajamos) sudaro 411 617,66 Eur.
9. Atsakovas sprendė apmokėjimo klausimus, todėl yra visos civilinės atsakomybės sąlygos taikyti solidariąją abiejų atsakovų atsakomybę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. liepos 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.
11. Teismas sprendė, kad ieškovė nepagrindė pelno dalies dėl Visagino „Gerosios vilties“ mokyklos modernizavimo negavimo. Teismas nurodė, jog atsakovei atskirai neginčijant sutarties nutraukimo, o teismų sprendimuose konstatavus abiejų sutarties šalių kaltę, ieškovė negauto grynojo pelno negali įrodinėti vienašališkai nutraukta sutartimi ir tuo grįsti ieškinio sumą.
12. Spręsdamas dėl negauto grynojo pelno (23 867,73 Eur) dėl to, kad ieškovė trūkstant apyvartinių lėšų negalėjo tinkamai vykdyti sutarties su VĮ Ignalinos atomine elektrine, teismas nurodė, jog ieškovė neįrodė atsakovės kaltės dėl nutrauktos sutarties su VĮ Ignalinos atomine elektrine.
13. Ieškovė, reikalaudama negauto grynojo pelno iš sutarties su UAB „Ignalinos butų ūkis“, neįrodė ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės įsipareigojimų pagal šią sutartį nevykdymo.
14. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų už kurį laikotarpį nebuvo išmokėtas darbo užmokestis darbuotojams, todėl ir ši ieškinio reikalavimo dalis buvo atmesta.
15. Nagrinėdamas ieškinio reikalavimą dėl negautų pajamų (411 617,66 Eur) priteisimo, teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, įrodančių, dėl kokių priežasčių ieškovė nedalyvavo kituose viešuosiuose pirkimuose, be to, nėra įrodymų, jog ieškovė tokius pirkimus būtų laimėjusi ir gavusi pelną. Ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp nurodytos žalos, negautų pajamų ir atsakovės veiksmų.
16. Papildomai teismas akcentavo, kad sutartis yra pasirašyta su Visagino savivaldybės administracija kaip juridiniu asmeniu, o vien tai, kad jos vadovas pasirašinėjo atsakymus į įvairius raštus, neleidžia teigti, kad jis yra solidariai atsakingas kartu su juridiniu asmeniu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
17. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. liepos 7 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o netenkinus šio reikalavimo – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino atsakovės neteisėtų veiksmų dėl sutarties dėl Visagino „Gerosios Vilties“ mokyklos modernizavimo nutraukimo. Be to, ieškinyje nurodytas negautas pelnas yra realus bei įrodytas.
17.2. Teismas tinkamai neįvertino byloje esančių įrodymų ir neatskleidė bylos esmės, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų, susijusių su atsakovės veiksmais ir ieškovės negautu pelnu, vykdant sutartis su VĮ Visagino atomine elektrine ir UAB „Ignalinos būtų ūkis“.
17.3. Ieškovės darbuotojų atleidimo laikas sutampa su laikotarpiu, kai atsakovė vengė atsiskaityti su ieškove, todėl akivaizdu, jog atsakovės neteisėti veiksmai nulėmė ieškovei kilusią žalą dėl netinkamo atsiskaitymo su darbuotojais.
17.4. Spręsdamas dėl ieškovės negauto pelno dalies teismas, kritiškai vertindamas ieškovės pateiktus įrodymus, privalėjo pritaikyti ieškovės laimėjimų koeficientą ir pats apskaičiuoti negauto pelno dalį.
Atsiliepimas
18. Atsiliepime į ieškovės skundą atsakovė teismo prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
18.1. Teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo bylą, sprendime pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįvykdė įrodinėjimo pareigos, neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškovės reikalaujama priteisti žala nėra realiai patirta bei įrodyta.
18.2. Ieškovė neįrodė, kokiais konkrečiais veiksmais atsakovė galėjo prisidėti prie to, kad ieškovė tinkamai nevykdė su VĮ Ignalinos atomine elektrine ir UAB „Ignalinos butų ūkis“ sudarytų sutarčių.
18.3. Ieškovė neįrodė nei priežastinio ryšio tarp reikalaujamos atlyginti žalos, patirtos atsiskaitant su darbuotojais, ir atsakovės neteisėtų veiksmų, nei patirtos žalos realumo ir pagrįstumo.
18.4. Tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės tikėtinų gauti pajamų iš laimėtų viešųjų pirkimų nėra priežastinio ryšio. Ieškovė pripažino, jog būtų laimėjusi tik dalį konkursų.
18.5. Ieškovės reikalaujamos priteisti sumos yra hipotetinės.
19. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas teismo prašo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodė, jog apeliaciniame skunde neginčijama teismo nustatyta aplinkybė, jog nėra įrodyta šio atsakovo kaltė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo
21. Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalyje išvardyti absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, kurie sudaro besąlyginį pagrindą panaikinti sprendimą, grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Jais pripažįstami esminių proceso teisės nuostatų (nustatančių teismo sudėtį, kompetenciją, pareigas, pagrindinius bylų nagrinėjimo civiliniame procese principus, užtikrinančius procesines asmenų teises ir t. t.) pažeidimai. Prie CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų priskiriami esminių proceso teisės normų pažeidimai, kurie rodo, kad tinkamo proceso žemesnės instancijos teisme praktiškai nebuvo. Teismui nustačius bent vieną iš šių pagrindų teismo sprendimas turi būti naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-1075/2019).
22. CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti absoliutūs teismo sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindai yra tokie reikšmingi, kad kyla abejonių dėl paties teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo, todėl nėra būtina nustatyti, ar šių proceso teisės normų pažeidimas turėjo reikšmę teisingam bylos išsprendimui. Dėl šių proceso teisės normų pažeidimo reikšmingumo ir sukeliamų pasekmių sunkumo šių pagrindų sąrašas yra išimtinis ir negali būti aiškinamas plačiai. Tokį šios normos aiškinimą yra patvirtinęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010).
23. CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Pagal CPK I dalies VI skyriaus teisės normas pagrindas konstatuoti teismo sudėtį esant neteisėta yra tuo atveju, jei bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija buvo sudaryta pažeidžiant CPK 62 straipsnio reikalavimus, teismo procesinį sprendimą priėmė ir pasirašė teisėjas (teisėjai), nesantis pagal CPK 62 straipsnį sudarytos teisėjų kolegijos narys, teisėjas nagrinėjo bylą esant ?PK 65, 66 straipsniuose nustatytiems teisėjo nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo pagrindams, taip pat jei konkreti teisėjų kolegijos sudėtis pažeidė CPK 71 straipsnyje įtvirtintą draudimą teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017).
24. CPK 71 straipsnio 1 dalyje nurodyti du atvejai, kai teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą, nes toks dalyvavimas būtų kvalifikuojamas pakartotiniu: 1) kai teisėjas bylą nagrinėjo pirmosios instancijos teisme, tai negali dalyvauti ją nagrinėjant apeliacine ir kasacine tvarka; 2) jeigu teisėjo priimtas sprendimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo panaikintas, tai jis negali šios bylos pakartotinai nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
25. CPK 71 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ribojimas nustatytas dėl to, kad pakartotinis teisėjo tos pačios bylos nagrinėjimas gali sukelti abejonių dėl nešališkumo, kai bylą nagrinėjęs pirmą kartą teisėjas jau buvo pateikęs teisinį vertinimą. Neleistinumą teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant civilinę bylą įstatymas sieja su konkretaus ginčo išsprendimu iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-469-313/2016). Tais atvejais, kai kyla abejonių dėl teisėjo nešališkumo, jos pašalinamos įvairiomis procesinėmis priemonėmis (pvz., nusišalinimu, nušalinimu). Kartu proceso teisės normos numato atvejus, kai teisėjas negali nagrinėti bylos, nes tai reikštų jo pakartotinį dalyvavimą joje. Šis įstatyme įtvirtintas neleistinumas teisėjui pakartotinai nagrinėti bylą yra susijęs su objektyviojo nešališkumo kriterijaus taikymu („tuo, kaip situacija gali atrodyti iš šalies“). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105-969/2015).
26. Vertindamas, ar to paties teisėjo dalyvavimas skirtinguose bylos procesuose atitinka Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisėjo nešališkumo reikalavimus, EŽTT yra nurodęs, kad reikia atsižvelgti į konkrečią situaciją, t. y. būtina nuspręsti, ar esminių klausimų, nustatytų skirtinguose bylos etapuose, ryšys toks artimas, kad galėtų sukelti abejonę dėl teisėjo nešališkumo (2012 m. liepos 24 d. sprendimas byloje Tozicska prieš Lenkiją, peticijos Nr. 29995/08). Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (2000 m. birželio 22 d. sprendimas byloje Coeme ir kt. prieš Belgiją, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimas byloje Salov prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 65518/01). Kai teisėjui tenka daugiau negu vieną kartą nagrinėti bylą, nešališkumo aspektu EŽTT gali būti svarbu, ar nagrinėti klausimai buvo iš esmės analogiški, ar skirtumas tarp jų buvo mažas (2014 m. kovo 4 d. sprendimas byloje F. A. prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 36073/04).
27. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2014 m. gegužės 6 d., 2014 m. liepos 9 d. sutartimis ieškovė įsipareigojo atlikti Visagino „Gerosios vilties“ mokyklos ir Visagino „Draugystės“ mokyklos modernizavimo darbus, o atsakovė įsipareigojo už šiuos darbus sumokėti. Sutartys buvo vykdomos iki 2015 m. gruodžio 1 d. Atsakovei nustojus mokėti už atliktus darbus ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos, delspinigių už atliktus darbus priteisimo iš atsakovės. 2017 m. kovo 27 d. Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-181-755/2017 priėmė sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 114 005,09 Eur skolos už atliktus darbus. Atsakovei pateikus apeliacinį skundą, Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-859-370/2017, skolos dydį sumažino iki 113 005,09 Eur.
28. Ieškovė kreipėsi į teismą ir dėl skolos už atliktus darbus pagal 2014 m. liepos 9 d. sutartį priteisimo. 2017 m. birželio 28 d. Panevėžio apygardos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir iš atsakovės priteisė 24 774,05 Eur skolos už atliktus statybos rangos darbus (civilinė byla Nr. e2-259-252/2017). Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gegužės 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-297-186/2018 pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistą sumą sumažino iki 265,03 Eur skolos, 11,05 Eur delspinigių ir 8,14 proc. metinių palūkanų.
29. Ieškovė, remdamasi galutiniuose anksčiau nurodytuose sprendimuose konstatuotomis aplinkybėmis, 2017 m. gruodžio 21 d. kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą reikalaudama priteisti iš atsakovės Visagino savivaldybės administracijos ir atsakovo S. M. (S. M.) 530 449,25 Eur nuostolių, iš atsakovės – 6 procentų dydžio metines palūkanas, o iš atsakovo – 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė savo reikalavimus grindė bylose dėl skolų priteisimo nustatytomis aplinkybėmis, o būtent – kad dėl atsakovės vėlavimo atsiskaityti su ieškove, pastaroji negalėjo vykdyti įsipareigojimų tretiesiems asmenims, o šiems nutraukus sutartis, ieškovė turėjo mokėti netesybas, be to, ji negavo numatyto pelno, turėjo atleisti darbuotojus, prarado galimybę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Civilinę bylą Nr. e2-347-252/2018 dėl nuostolių priteisimo išnagrinėjo Panevėžio apygardos teismo teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, kuri taip pat priėmė 2017 m. birželio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-259-252/2017 pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir skolos priteisimo už atliktus statybos rangos darbus.
30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tarp minėtų bylų egzistuoja tamprus teisinis ryšys, kadangi bylose ieškovų ir atsakovų procesiniu teisiniu statusu dalyvauja tos pačios šalys, nagrinėjamos bylos ieškinio reikalavimai kildinami iš 2014 m. gegužės 6 d., 2014 m. liepos 9 d. modernizavimo darbų atlikimo sutarčių nevykdymo. Be to, tiek byloje dėl skolos priteisimo, tiek byloje dėl nuostolių atlyginimo sutapo įrodinėjimo dalykas – atsakovės pareigų pagal minėtas modernizavimo darbų atlikimo sutartis nevykdymas.
31. Teisėjas, procesiniame sprendime pateikęs byloje teisinį vertinimą dėl ginčo situacijos, negali nagrinėti bylos iš naujo. Šis draudimas apima ir atvejus, kai tas pats teisėjas nagrinėja bylas, paremtas panašiomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip yra nagrinėjamoje situacijoje. Priešingu atveju galėtų kilti abejonių, ar teisėjas, kartą išreiškęs nuomonę dėl bylos aplinkybių, gali išlikti nešališkas, ir tokia situacija neatitiktų objektyviojo nešališkumo kriterijaus, taigi, nebūtų užtikrinta šalių teisė į tinkamą procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2010).
32. Atsižvelgiant į šioje nutartyje aptartas aplinkybes, kasacinio teismo išaiškinimus darytina išvada, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrįstų abejonių dėl bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo nešališkumo. Šiuo atveju laikytina, kad teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, išnagrinėjusi ieškovės reikalavimo dėl nuostolių priteisimo pagrįstumą, jau yra pateikusi teisinį vertinimą dėl šalių ginčo, t. y. sprendė, ar atsakovė tinkamai vykdė 2014 m. liepos 9 d. modernizavimo darbų atlikimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, ir ar atsakovei kyla pareiga jos pagrindu atlyginti už ieškovės atliktus modernizavimo darbus. Nepaisant to, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas priėmė priešingą sprendimą negu byloje dėl skolos priteisimo, nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad tos pačios teisėjos vėlesnės bylos nagrinėjimas galėjo sukelti abejones dėl teismo nešališkumo.
33. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad, esant abejonių dėl teisėjo nešališkumo, bylą nagrinėjantis teisėjas privalo jas pašalinti, nusišalinant nuo bylos nagrinėjimo, o nušalinimas reiškiamas, jeigu teisėjas nenusišalina nuo bylos nagrinėjimo savo iniciatyva. Šioje byloje nepritaikius teisėjo nušalinimo ar nusišalinimo instituto buvo pažeista ieškovės teisė į nešališką teismą (Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, CPK 21 straipsnis).
34. Vadovaudamasi tuo, kad bylos išnagrinėjimas neteisėtos sudėties teismo yra absoliutus teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio apygardos teismas išnagrinėjo civilinę bylą nesilaikydamas CPK 71 straipsnio 1 dalies, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
35. Konstatavus CPK imperatyviųjų normų pažeidimą, t. y. kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas (absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą – CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas), kiti teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo teisiniai pagrindai nenagrinėjami.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismas šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, šiuo klausimu turės pasisakyti pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. liepos 9 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.