Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-859-370/2017

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-11-16
Bylos Nr.: e2A-859-370/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-59-3-00146-2016-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Goda Ambrasaitė-Balynienė, Kazys Kailiūnas, Danguolė Martinavičienė
Atsakovas: Visagino savivaldybės administracijos
Ieškovas: UAB „Vilstata“

Kategorijos

2.6.18.3Statybos ranga
2.6.2.1Netesybos
2.6.8.12Kiti su sutarčių teise susiję klausimai
2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė

Civilinė byla Nr. e2A-859-370/2017Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00146-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3; 2.6.2.1; 2.6.8.12; 2.6.10.5.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 16 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Kazio Kailiūno ir Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės Visagino savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-181-755/2017 pagal ieškovės UAB „Vilstata“ ieškinį atsakovei Visagino savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus bei atsakovės priešieškinį dėl darbų atlikimo aktų pripažinimo negaliojančiais ir nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Vilstata“ teismo prašė iš atsakovės Visagino savivaldybės administracijos priteisti 121 177,53 Eur skolos už atliktus statybos rangos darbus laikotarpiu nuo 2015-12-01 iki 2016-05-31 (reikalavimas grindžiamas 2016-05-31 atliktų darbų aktu Nr. 11 ir pagal jį išrašyta, bet neapmokėta 2016-05-31 PVM sąskaita faktūra Serija VIL Nr. 00041), 2 940,07 Eur delspinigių (pagal Sutarties 10.1 p.), 8,14 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas, taip pat įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti supaprastintą papildomų, 2014-05-06 pagrindinėje sutartyje Nr. CP035857 (toliau – Pagrindinė sutartis ar Sutartis) nenumatytų statybos darbų (sienų apšiltinimo papildomai 515 kv. m ploto; piliastrų ir sijų šoninių paviršių apšiltinimo 382,3 kv. m ploto; pagrindinių įėjimų apdailos plytelėmis papildomai 16,6 kv. m ploto; cokolio apšiltinimo papildomai 103 kv. m ploto), pirkimą Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 92 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta tvarka. Ieškovė nurodė, kad pagal įvykusio viešojo pirkimo rezultatus 2014-05-06 ji, kaip tiekėja (rangovė), ir atsakovė Visagino savivaldybės administracija, kaip užsakovė ir perkančioji organizacija, sudarė Pagrindinę sutartį, pagal kurią ieškovė už Sutartyje numatytą kainą įsipareigojo atlikti darbus, numatytus prie Sutarties pridėtoje techninėje specifikacijoje, parengti techninį projektą, atlikti statybos rangos darbus, o atsakovė įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti Sutartyje nustatytą kainą. Sutarties kaina - 2 587 211,11 Lt su PVM (749 308,13 Eur su PVM).Ieškovė paaiškino, kad nuo 2014-05-06 iki 2015-03-31 darbus objekte vykdė subrangovė UAB „Visagino tiekimas ir statyba“, o nuo 2015 m. birželio mėn. ieškovė darbus objekte pradėjo vykdyti pati. UAB „Vilstata" nustačiusi, kad pagrindinės Sutarties techninėje specifikacijoje nurodytos darbų apimtys skiriasi nuo darbų, kurie turi būti atlikti, apimčių (kiekių), apie tai Visagino savivaldybės administraciją informavo 2015-10-05 raštu Nr. S-965, kuriame pasiūlė pasirašyti papildomą susitarimą, pratęsiant Sutartį 6 mėnesiams, patikslinti įkainotų veiklų sąrašą ir nustatytiems nenumatytiems papildomiems darbams skelbti pirkimus VPĮ nustatyta tvarka pagal Sutarties 11.6 -11.7 punktus. Po ieškovės 2016-01-06 inicijuoto gamybinio pasitarimo sudaryta darbo grupė (komisija) iš Visagino savivaldybės administracijos ir UAB „Vilstata" 2016-03-07 atstovų, atlikusi objekto matavimus, 2016-03-08 susirinkimo protokolu Nr. 1 užfiksavo, kad neįtrauktas į techninę specifikaciją pastato sienų plotas sudaro 515 kv. m ir neįtrauktas į techninę specifikaciją kolonų, piliastrų ir sijų šoninių paviršių plotas sudaro 382,3 kv. m, t. y. Pagrindinės sutarties techninės specifikacijos pozicijos DSP11.1 papildomų nenumatytų darbų padidėjimas sudarė 21,25 proc. Nepaisant to, atsakovė 2016-03-24 raštu Nr. (4.27)-l-1456 pranešė, kad UAB „Vilstata" privalo Pagrindinėje sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis baigti visus darbus objekte už Pagrindinėje sutartyje nustatytą kainą. Be to, nors atsakovė laikėsi pozicijos, kad Pagrindinės sutarties sąlygos ir kaina negali būti ir nebus keičiamos, tačiau pati de facto vienašališkai pakeitė Pagrindinės sutarties sąlygas, techninės specifikacijos pozicijoje DSP11.1 nurodytoms darbų apimtims priskaičiuodama 894,3 kv. m papildomų darbų, kurie nebuvo numatyti, o atsakomybę už realaus darbų kiekio neatitiktį konkurso techninėje specifikacijoje pateiktiems darbų kiekiams perkėlė ieškovei. Tokiu būdu atsakovė pažeidė Pagrindinės sutarties 11.6. ir 11.7. punktus ir dėl to neįmanoma užbaigti Pagrindinės sutarties vykdymo.Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė nuo 2016 m. sausio mėnesio atsisako priimti ir sumokėti už ieškovės faktiškai atliktus darbus objekte, perduodamų darbų procentinę išraišką skaičiuodama nuo nustatytų, bet Sutartyje nenumatytų, padidėjusių darbų apimčių. Ieškovės teigimu, atsakovės atsisakymas priimti faktiškai atliktus darbus ir pasirašyti atliktų darbų akte Nr. 11, stabdant mokėjimus už faktiškai atliktus darbus, reikalaujant į tą pačią kainą įtraukti didesnius darbų kiekius, kurie nebuvo numatyti nei konkurso dokumentuose, nei Sutartyje, yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes pagal Sutartį užsakovas turi teisę nepasirašyti atliktų darbų perdavimo aktų tik tokiu atveju, jei nustatomi darbų trūkumai, atlikti darbai neatitinka Sutarties ir jos priedų reikalavimų, šalims pasirašius defektinį aktą ir tiekėjui neištaisius defektiniame akte nurodytų trūkumų (Sutarties 6.6–6.9 p). Šiuo atveju nėra konstatuotų UAB „Vilstata" atliktų darbų trūkumų, jie nėra pažymėti atliktų darbų akte Nr. 11, nėra surašyta defektinių aktų, todėl atsakovės vengimas pasirašyti atliktų darbų aktą ir sumokėti už faktiškai atliktus darbus yra neteisėtas.Atsakovė Visagino savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko. Pažymėjo, kad UAB „Vilstata“ neteisingai interpretuoja Pagrindinę sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parengti techninėje specifikacijoje nurodytų darbų techninį ir darbo projektus bei atlikti statybos rangos darbus ne tik pagal techninę specifikaciją, bet ir pagal suderintą techninį projektą (Sutarties 2.1 p., 9.4.8 p.).Atsakovės teigimu, UAB „Vilstata“ privalėjo ir galėjo apžiūrėti numatytą modernizuoti objektą ir galėjo pastebėti jo sienų, langų angokraščių, cokolio apšiltinimo plotų skirtumus nuo techninėje specifikacijoje nurodytų plotų, bet prievolės išnagrinėti pirkimo dokumentus ir apžiūrėti numatytą rekonstruoti objektą ji neįvykdė, o apie techninėje specifikacijoje pastebėtus nurodytų apšiltinimo plotų skirtumus nuo faktiškai esančių statinio sienų, langų angokraščių, cokolio apšiltinimo plotų atsakovę informavo tik 2015-10-05, t. y. tada, kai, iki Sutarties vykdymo pabaigos (2015-11-06), buvo likęs vienas mėnuo iš 18 mėnesių, skirtų sutarčiai įvykdyti (Sutarties 5.1 p.).Sutarties sudarymo metu atsakovė negalėjo tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (techninis ir darbo projektai pirkti Sutartimi (punktai 2.1., 5.4. ir kt.), o darbų kiekiai nustatomi projekte (Statybos įstatymo 1 str. 27 p., STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“; Sutarties 5.4. p.). Atsakovė paaiškino, kad techniniame darbo projekte numatytas visos Visagino „Gerosios vilties“ mokyklos pastato atnaujinimas (modernizavimas), todėl ieškovė už Sutarties 3.1. punkte numatytą 2 587 211,11 Lt kainą įsipareigojo atlikti visus projekte nurodytus mokyklos atnaujinimo (modernizavimo) darbus, todėl jokių papildomų darbų nėra. Faktiškai atliktų darbų procentinė dalis turi būti skaičiuojama nuo visos atnaujinimo (modernizavimo) darbų apimties, t. y. aktuose Nr. 11 nurodytas faktiškai apšiltintų sienų plotas nuo faktinio mokyklos sienų ploto (numeris atliktų darbų akte Nr. 11 DSP11), apšiltintas cokolių plotas – nuo cokolių ploto (numeris atliktų darbų akte Nr. 11 DSP12), stogo rekonstravimo plotas – nuo stogo ploto (numeris atliktų darbų akte Nr. 11 DSP13), langai, durys ir balkonai – nuo jų faktinio kiekio (numeris atliktų darbų akte Nr. 11 DSP14). Jeigu ir būtų nesutapimų tarp techninėje specifikacijoje nurodytų darbų kiekių ir faktinių darbų kiekių, atliktų darbų dalies procentinė išraiška akte turi būti skaičiuojama nuo mokyklos atnaujinimo (modernizavimo) darbų visos apimties, t. y. nuo faktinio darbų kiekio. Atsakovės teigimu, ginčas dėl darbų priėmimo yra ne dėl sienų plotų kiekių, bet dėl atliktų darbų santykinės-procentinės išraiškos, t. y. kokia mokyklos atnaujinimo (modernizavimo) darbų dalis yra atlikta. Atsakovės teigimu, UAB „Vilstata“ neteisingai atliktų darbų akte Nr. 11 nurodė atliktų darbų procentus, todėl jos reikalavimas šio akto pagrindu priteisti apmokėjimą už darbus, yra nepagrįstas.Kadangi atsakovė nepasirašė nė vieno iš pateiktų atliktų darbų aktų Nr. 11, tai Sutarties 4.1. ir 4.5. punktų pagrindu juose nurodyti statybos darbai yra vertinami kaip neatlikti, o ieškovė neturi teisės į juose nurodytą atlyginimą. Be to, atliktų darbų aktas Nr. 11 nėra pasirašytas vienašališkai, kaip to reikalauja CK nuostatos (CK 6.694 str. 4 d.), todėl jis nesukelia vienašalio akto pasekmių, t. y. atsakovės prievolės sumokėti už akte nurodytus darbus. Atsakovė pažymėjo, kad UAB „Vilstata“ reikalauja priteisti apmokėjimą pagal 2016-05-31 atliktų darbų aktą Nr. 11 ir pagal jį išrašytą 2016-05-31 PVM sąskaitą faktūrą serija VIL Nr. 00041, tačiau reikalaujamus priteisti delspinigius skaičiuoja nuo atliktų darbų aktų ir PVM sąskaitų faktūrų, kurių pagrindu nėra reiškiamas reikalavimas priteisti apmokėjimą už darbus. Atsakovė priešieškiniu teismo prašė: 1) pripažinti negaliojančiu 2015-11-30 atliktų darbų akto Nr. 10 dalį dėl sienų šiltinimo darbų, jų kiekio ir sumos (CK 6.662 str. 1 d., 1.80 str.); 2) taikyti restituciją ir įpareigoti UAB „Vilstata“ grąžinti atsakovei 15 384,03 Eur; 3) pripažinti negaliojančiu 2016-05-31 atliktų darbų aktą Nr. 11; 4) priteisti iš ieškovės atsakovei 3 862 Eur defektų šalinimo išlaidų, 37 909,11 Eur nuostolių atlyginimo, 65 189,81 Eur delspinigių; 8 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas.Atsakovė nurodė, kad 2015-11-30 atliktų darbų akte Nr. 10 yra nurodyta ir dalis neatliktų sienų šiltinimo darbų, todėl atliktų darbų akto dalis, kurioje nurodytas didesnis atliktų darbų kiekis nei iš tikrųjų yra atlikta, prieštarauja CK 6.662 straipsnio l dalyje nustatytoms imperatyvioms įstatymo normoms ir pripažinta niekine bei negaliojančia (CK 1.80 str.), o taikant vienašalę restituciją, iš UAB „Vilstata“ atsakovei priteistina 15 384,03 Eur.Atsakovės reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2016-05-31 atliktų darbų aktą Nr. 11 grindžiamas tuo, kad atliktų darbų akte Nr. 11 nurodyti darbų kiekiai neatitinka faktiškai atliktų darbų kiekių, todėl šis atliktų darbų aktas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms – CK 6.662 straipsnio 1 daliai ir yra niekinis ir negaliojantis (CK 1.80 str. 1 d.). Be to, UAB „Vilstata“ atlikti darbai turi trūkumų. Pagal Sutarties 9.2.8 punktą užsakovas priima tik kokybiškai atliktus darbus, todėl darbų, kurie turi trūkumų, užsakovas negali priimti. Atsižvelgiant į tai, 2016-05-31 atliktų darbų aktas Nr. 11 pripažintinas negaliojančiu ir pagal CK 6.694 straipsnio 5 dalį.Pagal Sutarties 5.1 punktą, UAB „Vilstata“ darbus turėjo atlikti per 18 mėnesių nuo Sutarties įsigaliojimo dienos. Šalys sudarė papildomą susitarimą prie Pagrindinės sutarties, kuriuo darbų atlikimo terminas pratęstas iki 2016-05-06. UAB „Vilstata" statybos darbų neatliko ir per pratęstą terminą, o nuo 2016-07-01 sustabdė statybos darbų vykdymą. Kadangi UAB „Vilstata" neįvykdė Sutarties sąlygų, tai atsakovė neturi pagrindo mokėti už neva atliktus darbus. Nesilaikydama Sutartyje nustatytų darbų atlikimo terminų, UAB „Vilstata" pažeidė sutartinius įsipareigojimus Sutartyje nustatytu laiku atlikti statybos darbus, t. y. pažeidė Sutarties 2.1 punkto ir 5.1 punkto nuostatas.Dėl to, kad UAB „Vilstata“ laiku neatliko statybos darbų, mokyklos pastatas nebuvo laiku atnaujintas (modernizuotas) ir dėl to šildymui 2014-2015 metais atsakovė išleido 8 488,15 Eur daugiau nei buvo planuota (planuojamas suma buvo apskaičiuota pagal praeitų metų rodiklius ir įvertinant pastato apšiltinimo faktorių), todėl ši suma atsakovei iš ieškovės priteistina kaip nuostoliai (CK 6.256 str. 4 d.).Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Vilstata“ nustatytu laiku visų darbų neatliko, Sutartis nenutraukta, o UAB „Vilstata“ yra įsipareigojusi atlikti visus darbus pagal Sutartį ir nėra pranešusi, kad Sutartyje nurodytų statybos darbų nebevykdys, remiantis Sutarties 10.4 punktu UAB „Vilstata“ kyla pareiga mokėti delspinigius, kurie skaičiuojami nuo 2016-05-07 ir priešieškinio pateikimo dienai (2016-10-31) sudaro 65 189,81 Eur (749 308,12 Eur x 0,05 proc. x 174 dienų). UAB „Svertas“, kuri yra mokyklos atnaujinimo (modernizavimo) projektuotoja ir kuri pagal Statybos įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 7 punktą privalo atlikti statinio projekto vykdymo priežiūrą, vykdydama savo funkcijas nustatė, kad UAB „Vilstata“ atlikti darbai turi trūkumų, kurių šalinimo išlaidos yra 3 862 Eur, kurias ieškovė avansu turi atlyginti pagal Sutarties 12.1.5 punktą ir CK 6.61 straipsnio 1 dalį. Mokyklos atnaujinimo (modernizavimo) darbus UAB „Vilstata“ įsipareigojo atlikti už 749 308,12 Eur, o pagal šią Sutartį atsakovė yra sumokėjusi 433 291,94 Eur. UAB „Svertas“ skaičiavimais UAB „Vilstata“ neatliktų darbų kaina yra 345 437,14 Eur, todėl tam, kad būtų užbaigtas objektas atsakovė naujam rangovui turėtų sumokėti 345 437,14 Eur. Tokiu būdu mokyklos atnaujinimo (modernizavimo) darbai kainuos ne 749 308,12 Eur, kaip buvo sutarta Sutartyje, o 778,729,08 Eur, t. y. 29 420,96 Eur daugiau, todėl šį skirtumą turi atlyginti ieškovė. Ieškovė su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad faktiškai atliktų darbų aktavimas buvo atliekamas pagal Sutarties bei jos papildomų dokumentų nuostatas (pagal darbų kiekius, kurie konkrečiai nurodyti ir buvo privalomi techninėje specifikacijoje ir įkainotų veiklų sąraše), o atsakovė ir (ar) techninis prižiūrėtojas jokių pastabų dėl neva netinkamai užaktuotos atliktų darbų procentinės išraiškos nefiksavo ir pretenzijų dėl akto Nr. 10 tikrumo iki pat priešieškinio pateikimo dienos nereiškė. Papildomai pažymėjo, kad ankstesnių aktų atsakovė neginčija, nors jie buvo tvirtinami ir pasirašomi tokia pat tvarka, remiantis tais pačiais dokumentais ir pastato plotu, nurodytu techninėje specifikacijoje, kaip ir pasirašant ginčijamą aktą Nr. 10.Be to, atsakovė, priimdama atliktų darbų akte Nr. 10 nurodytus darbus, juos apžiūrėjo, patikrino, nenurodė jokių atliktų darbų, akto formos ar turinio trūkumų, todėl tokį aktą pasirašė be pastabų ar išlygų. Atsakovė neginčija, jog akte Nr. 10 užfiksuoti darbai yra faktiškai atlikti, už juos sumokėta. Ji iš esmės kelia klausimą dėl netinkamo (neva tai per didelio) atliktų darbų procento nurodymo, o tai iš esmės yra susiję tik su skirtinga Pagrindinės sutarties ir techninės specifikacijos sąlygų interpretacija.UAB „Vilstata“ nuo 2016-07-01 dienos sustabdė darbų vykdymą, iki atsakovė įvykdys savo prievoles – sumokės už faktiškai atliktus darbus (CK 6.661 str. 1 d.). Ieškovė pagrįstai sustabdė darbų pagal Sutartį vykdymą, dėl to jai neturėtų kilti atsakomybė už Sutarties termino pažeidimą, kadangi jis praleistas ne dėl ieškovės kaltės, o dėl atsakovės neveikimo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti reikalavimus dėl delspinigių ir nuostolių atlyginimo. Atsakovės teiginiai, kad 2014-2015 metais už ginčo pastato šildymą sumokėta didesnė suma nei buvo planuota, ir taip atsitiko dėl to, jog UAB „Vilstata" laiku nebaigė renovavimo darbų, yra klaidinantys ir nepagrįsti, kadangi pirminis darbų atlikimo terminas buvo tik 2015-11-07, tačiau, šalims susitarus, terminas pratęstas iki 2016-05-06, o tai reiškia, kad nėra nė vienos šalies kaltės. Nesutiktina su argumentais dėl ieškovės atliktų darbų trūkumų, suponuojančių nuostolių atlyginimą. Nė viename iš šalių pasirašytų atliktų darbų aktų (įskaitant ir 2015-11-30), taip pat atskiruose atsakovės raštuose, susijusiuose su atsisakymu pasirašyti atliktų darbų aktą Nr. 11, nėra užfiksuota jokių atliktų darbų trūkumų; jokių atliktų darbų trūkumų įrašų nėra ir nebuvo užfiksuota ir statybos darbų žurnaluose, kurių pagrindu yra sudaromi ir pasirašomi atliktų darbų aktai. Be to, tuo atveju, jei darbai būtų su trūkumais, šalys, o ypač atsakovė, privalėtų veikti pagal Sutarties nuostatas (6.8–6.9 p. reikalavimus), t. y. turėtų būti pasirašomas defektinis aktas, tačiau jis nebuvo sudarytas. Ieškovė pažymėjo, kad ji apie atsakovės kreipimąsi į UAB „Svertas" ir šios atsakymą bei sudarytą sąmatą nebuvo informuota iki pat priešieškinio pateikimo dienos, nors, atsižvelgiant į tai, kad tariamai buvo vertinami būtent ieškovės atlikti darbai, jų tinkamumas, tai turėjo būti padaryta, kad rangovas galėtų dalyvauti apžiūroje, pateikti savo poziciją, ir kad būtų nustatytas protingas terminas tariamiems trūkumas šalinti, kaip tai numato tiek Sutarties 6.8–6.9 punktai, tiek CK 6. 665 straipsnio 4 dalis.UAB „Svertas", būdama kvalifikuota ir atestuota tik projektavimo srityje, taip pat atsakinga tik už projekto vykdymą ir jo priežiūrą, neturėjo nei teisės, nei pagrindo vertinti UAB „Vilstata" faktiškai atliktų darbų kiekio, tinkamumo, neatliktų darbų kiekio, todėl nėra pagrindo vadovautis UAB „Svertas" 2016-10-27 raštu ir jo sudarytomis lokalinėmis sąmatomis. Jose nurodyti darbai, kiekiai, kainos iš esmės didžiąja dalimi yra susiję su nebaigtais vykdyti darbais, o ne su faktiškai atliktų darbų trūkumais. Nebaigti vykdyti statybos darbai šiuo atveju negali būti laikomi trūkumais, darbai nebuvo baigti ne dėl ieškovės, o dėl pačios atsakovės kaltės, todėl nebaigtų atlikti darbų vertė negali būti pripažinta nuostoliais.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio apygardos teismas 2017 m. kovo 27 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: 1) iš atsakovės ieškovei priteisė 114 005,09 Eur už atliktus darbus, 8,05 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 114 005,09 Eur (113 005,09 Eur + 1 000 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo dienos (2016-06-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 647,88 Eur bylinėjimosi išlaidų (sumokėto žyminio mokesčio). Kitus ieškinio reikalavimus atmetė; 2) pripažino iš dalies negaliojančia atliktų darbų akto Nr. 11 dalį dėl 6,6 proc. sienų apšiltinimo darbų kiekio nuo statybos pradžios iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos, dėl 7 254,58 Eur sumos mokėtinos už atliktus darbus per tą laikotarpį sumos. Kitus priešieškinio reikalavimus atmetė; 3) iš ieškovės valstybei priteisė 10,84 Eur bylinėjimosi išlaidų; 4) iš atsakovės valstybei priteisė 7,56 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; 5) ieškovei grąžino 200 Eur bylinėjimosi išlaidų avansą, sumokėtą į Panevėžio apygardos teismo sąskaitą.Teismas nesutiko su ieškovės reikalavimu įpareigoti atsakovę atlikti supaprastintą darbų pirkimą dėl žemiau nurodytų faktinių aplinkybių ir teisinių motyvų:Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė naujų darbų, kurių atsiradimo fakto ji negalėjo numatyti, t. y. teismas sprendė, kad vykdant Sutartį neatsirado joje (pirkimo dokumentuose) nenumatytų pagal įvardijamą pobūdį darbų. Teismas nenustatė, kad atsakovė būtų pakeitusi pirkimo sąlygas ir tai būtų sąlygoję nenumatytų Sutartyje darbų atlikimo atsiradimą. Teismas pažymėjo, kad techninėje specifikacijoje, kaip atliktini, įvardyti sienų, atskirai išskiriant angokraščius, cokolio šiltinimo darbai, o techninėje specifikacijoje bei pirkimo sąlygose atliktinų darbų kiekiai atsakovės buvo nurodyti apytiksliai.Teismas pažymėjo, kad ieškovė pati rengė (samdė UAB „Svertas“) techninį ir darbo projektus, o pagal Sutarties 5.4 punktą tiekėjas (ieškovė) privalėjo tinkamai parengti darbams atlikti reikalingus dokumentus, tarp kurių numatytos ir lokalinės sąmatos, kurios pagrindžia ir atitinka Sutartyje numatytą darbų kainą. Tam, jog būtų atlikti tokie skaičiavimai, ieškovė turėjo tikslintis atliktinų darbų kiekius (to nepadarius, reikalingų medžiagų kiekių tiksliai apskaičiuoti negalima). Tokių skaičiavimų neatlikusi, teismo vertinimu, ieškovė veikė savo rizika dėl galbūt didesnių faktinių išlaidų. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, plotų neatitiktis turėjo būti pastebėta dar iki statybos darbų pradžios, o ieškovė turėjo teisę atsisakyti pasirašyti tokią Sutartį ir darbų nepradėti, o netgi ir juos pradėjus – vykdymą nutraukti ir Sutarties atsisakyti (CK 6.653 str.), tačiau šia teise nepasinaudojo. Teismas pažymėjo, kad Sutarties vykdymo eigoje šalys atliktų darbų kiekius skaičiavo, darbus užsakovei perduodavo ir jų vertę paskaičiuodavo pagal ieškovės taikomą skaičiavimą, t. y. kaip faktiškai atliktų bei techniniame darbo projekte paskaičiuotų atliktinų darbų santykį (aktai ir pažymos Nr. 1–10). Tai leido teismui daryti išvadą, kad šalys žinojo, kokiomis sąlygomis vykdo Sutartį ir jų laikėsi.Teismas taip pat nustatė, kad apytikris angokraščių plotas (apie 600 kv. m) (faktiškai 597 kv. m, pagal 2016-03-08 susirinkimo protokolą Nr.1) Sutartyje buvo tiesiogiai nurodytas kaip būtinas apšildyti, bet atskirai aptarta, jog jis į sienų plotą neįskaičiuotas. Sutartyje nebuvo nurodyta, kad šis plotas turi būti apmokamas papildomai prie fasadų ploto. Teismo vertinimu, tokios formuluotės – 3 623 kv. m tik sienų šiltinimo ploto naudojimas, leidžia spręsti, jog šalys susitarė, kad angokraščių šiltinimo darbai turės būti atlikti, o jų apmokėjimas numatytas (įtrauktas) į apytikrio 3 623 kv. m sienų šiltinimo darbų DSP11.1 kainą (565 188 Lt). Kolonų, piliastrų, sijų plotas, jų šiltinimas atskirai nebuvo aptartas, bet dėl techninių savybių (šie yra fasado dalimi) šalims buvo suprantama, jog kokybiškas viso pastato apšiltinimas įmanomas tik šiltinant ir šiuos paviršius. Teismas pažymėjo, kad abi šalys pripažįsta, jog šildant pastato sienas technologiškai būtina apšildyti ir angokraščius, piliastrų, kolonų, sijų išorinius paviršius. Ši aplinkybė ieškovei buvo žinoma nuo pat pradžių, ji darbus vykdė. Teismo vertinimu, iš Sutarties tikslo – apšildyti (renovuoti) mokyklos pastatą – šalims buvo akivaizdu, jog siekiama viso pastato funkcinių savybių pagerinimo, o ne atskirų darbų atlikimo. Atskiras mokėjimas už tokį šiltinimą irgi nebuvo išskirtas, taigi ir jo vertė, teismo vertinimu, įėjo į bendrą sienų šiltinimo darbų kainą. Iki pat 2015 m. pabaigos (atliktų darbų aktas Nr.10) šalių veiksmai rodė, kad šių sąlygų laikomasi – darbų baigtumas skaičiuotas nuo 3 623 kv. m.Teismas pažymėjo, kad faktinis sienų plotas nustatytas 515 kv. m didesnis nei nurodytas apytikris 3 623 kv. m (tai sudaro 14,2 % pokytį), t. y. nesiekia 15 % ribos, todėl CK 6.685 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti kainos perskaičiavimo inicijavimą, netaikytina.Teismas analogiškai įvertino ir situaciją dėl reikalavimo inicijuoti pirkimą dėl papildomų darbų dėl 16,6 kv. m įėjimo plytelių, dėl 103 kv. m cokolio šiltinimo. Teismas pažymėjo, kad ieškovei ne tik, kad nebuvo kliūčių pasitikslinti atliktinų šių darbų kiekius, bet ir rekomenduota tą atlikti (pirkimo sąlygos, techninė specifikacija), todėl ji negali atsisakyti vykdyti Sutartį ir reikalauti, nupirkus šiuos darbus, dar ir papildomo apmokėjimo.Teismas, pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti 121 177,53 Eur skolos už atliktus statybos rangos darbus pagal atliktų darbų aktą Nr.11 (nurodomas laikotarpis nuo 2015-12-01 iki 2016-05-31), nustatė, kad atsakovė atsisakė jį pasirašyti, remdamasi statybos techninio prižiūrėtojo UAB „Šiltas namas“ 2016-04-12 raštu Nr.04-12, kuriame techninės priežiūros vadovas A. K. (A. K.) nurodė, kad pagal šį aktą sienų šiltinimo darbų DSP11.1 per ataskaitinį laikotarpį UAB „Vilstata“ atliko (turi būti aktuojama) 8 proc. ir faktinis sienų plotas yra 4 138 kv. m, kai UAB „Vilstata“ akte nurodyta, kad aktuojama 28 proc. ataskaitinio laikotarpio darbų, iš viso 85 proc. sienų apšiltinimo darbų, o „darbų kiekis pagal Sutartį“ yra 3 623 kv. m. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, akto Nr. 11 įrašus (turinį), UAB „Šiltas namas“ 2016-04-12 raštą Nr.04-12, A. K. paaiškinimus, sprendė, kad atsakovė atsisakė pasirašyti atliktų darbų aktą Nr. 11 (tiek pirmąjį, tiek paskutinį jų variantus), taip pat visiškai nemokėjo ieškovei pagal pateiktą sąskaitą faktūrą (dėl to buvo sustabdyti darbai), dėl to, kad apskaičiuodama atliktų darbų procentą nusprendė taikyti kitą, nei iki tol dešimtyje aktų taikytą dydį – faktinį sienų 4 138 kv. m, o ne sutartinį 3 623 kv. m dydį (plotą), o dėl šios priežasties atliktų darbų dydis procentine išraiška bei atitinkamai ir mokėtina už darbus suma sumažėja. Kita vertus, teismas nustatė, kad ieškovė, akte Nr. 11 nurodžiusi, kad per ataskaitinį laikotarpį atliko 1 014,44 kv. m apšiltinimo darbų, o nuo statybos pradžios – 3 079,55 kv. m, į šiuos plotus įtraukė ir apšiltintų angokraščių plotą, nors pagal techninės specifikacijos DSP11 Sienų šiltinimo darbai 5 punktą jų plotas į bendrą fasado plotą neįskaitomas, taip pat, tikėtina, buvo įtrauktas ir piliastrų, sijų, kolonų plotas. Taigi, toks ieškovės skaičiavimas irgi pakeitė iki tol buvusią praktiką, pagal kurią apšiltintų fasadų plotų skaičių ir atitinkamai procentus apskaičiuodavo techninis prižiūrėtojas A. K.. Teismas pažymėjo, kad toks šalių elgesys neatitinka sutarties šalių pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis, vykdyti sutartis kuo ekonomiškiau (CK 6.200 str.), o atsižvelgiant į tai, kad šalys pradėjo skirtingai aiškinti Sutarties sąlygas, t. y. į kokius šiltinimo darbus turi būti atsižvelgta nustatant procentinę išraišką ir Sutartyje nesant detaliau atskleistų skaičiavimo taisyklių, vertino, nuo kokio ploto ir kaip turėtų būti apskaičiuojama atliktų darbų procentinė išraiška (CK 1 str. 5 d., CK 6.195 str.).Teismas nustatė, kad pagal Sutartį darbai (kartu ir apšiltinimo) buvo atliekami ir priimami etapais, taip pat, kad buvo taikomi tokie koeficientai: visiškai įvykdytiems fasado darbams - 0,95, paruošta iki dekoro uždėjimo - 0,75, apšiltinimas ir 1 armavimas - 0,7, tik apšiltinimas- 0,55. Teismas konstatavo, kad ginčo dėl šių koeficientų, taip pat dėl to, kad jie buvo taikyti rengiant aktą Nr. 11, nėra. Taip pat teismas rėmėsi 2 842,2 kv. m (be angokraščių) atliktų sienų šiltinimo darbų dydžiu, kaip įrodytu (CPK 187 str.), ieškovei teismo posėdžio metu sutikus su UAB „Šiltas namas“ skaičiavimais, o apskaičiuodamas ieškovei priteistiną atlygį už atliktus statybos rangos darbus, naudojo Sutartyje numatytą matavimo dydį 3 623 kv. m, papildomai pažymėdamas, kad šis dydis yra sąlyginis ir taikomas tik skaičiavimams, siekiant nustatyti faktiškai jau atliktų darbų vertę, bet jokiu būdu neatleidžia ieškovės nuo pareigos atlikti visus sienų šiltinimo darbus, įskaitant angokraščių, piliastrų, sijų, kolonų paviršių šiltinimą, nepaisant to, jog faktinis šiltinamų sienų (paviršių) plotas skiriasi nuo projektinio ar atskirai neaptartas. Teismas, remdamasis aukščiau nustatytais dydžiais, apskaičiavo, kad ieškovė sienų šiltinimo darbų iki darbų nutraukimo atliko 78,4 proc. (2 842,2 kv. m x 100 : 3 623 kv. m). Kadangi šiems darbams pagal techninės specifikacijos duomenis numatyta 163 690 Eur (565 188 Lt), tai 78,4 proc., teismo skaičiavimu, nuo šios sumos sudaro 128 333 Eur. Įvertinus tai, kad iki ataskaitinio laikotarpio pradžios už šiuos darbus buvo sumokėta 90 587,81 Eur, teismas sprendė, kad už per ataskaitinį laikotarpį atliktus sienų šiltinimo darbus ieškovei turi būti sumokėta 37 745,19 Eur (128 333 Eur – 90 587,81 Eur).Atsižvelgiant į tai, kad kitų akto Nr. 11 pozicijų dėl darbų atlikimo, skaičiavimo metodikų ginčo nekilo, teismas sprendė, kad iš viso ieškovei mokėtina suma sudaro 93 392,64 Eur (37 745,19 Eur + 5 107,51 Eur + 10 810,9 Eur + 39 729,04 Eur) be PVM arba 113 005,09 Eur (93 362,64 Eur x 21 proc.) su PVM.Teismas, spręsdamas dėl priteistinų delspinigių dydžio, nustatė, kad pagal Sutartį mokėjimai turėjo būti atlikti per 30 kalendorinių dienų (Sutarties 4.5 p.). Atsakovei per Sutartyje nustatytą terminą nesumokėjus už atliktus darbus, delspinigiai apskaičiuoti nuo 2016-07-01 po 56,5 Eur kas dieną (113 005,05 Eur x 0,05 proc.) (ieškovei reikalavimą kildinant 2016-05-31 atliktų darbų akto Nr. 11 ir PVM sąskaitos faktūros Nr. VIL Nr. 00041 pagrindais), tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Sutartis netinkamai vykdyta dėl abiejų jos šalių kaltės, delspinigiai teismo sumažinti iki 1 000 Eur (CK 6.258–6.259 str.).Teismas, spręsdamas dėl priteistinų procesinių palūkanų ir jų dydžio, vadovavosi Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu, turinčiu pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį nustatant palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus (CK 1.3 str. 3 d.) ir taikė 8,05 proc. dydžio palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos 114 005,09 Eur (113 005,09 Eur + 1 000 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo (2016-06-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Teismas nesutiko su priešieškinio reikalavimu pripažinti atliktų darbų akto Nr. 10 dalį negaliojančia. Teismas pažymėjo, kad atsakovė šio akto negaliojimą sieja su dalies darbų kainai nustatyti taikyta skaičiavimo metodika (sumokėjimu už juos) (ginčo dėl pačių darbų atlikimo, jų trūkumų nebuvo), nors pagal teismų praktiką atliktų darbų priėmimas nėra siejamas su atliktų darbų kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009). Be to, teismo vertinimu, atsakovė, ginčydama šį aktą, siekia pakeisti iki tol taikytą skaičiavimo metodiką (skaičiuoti ne nuo sutartinio 3 623 kv. m ploto, o nuo 4 223 kv. m), nors aktas ne tik buvo pasirašytas, bet ir apmokėtas (nenustatytos jokios priežastys, dėl kurių atsakovė nebūtų galėjusi atlikti faktiškai atliktų darbų plotų skaičiavimų ir šio nesutikimo išreikšti atliktų darbų akte).Teismas, priešieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančiu atliktų darbų aktą Nr. 11, tenkino iš dalies, t. y. pripažino negaliojančia akto dalį, susijusią su sienų šiltinimo darbais (jų apimtimi, suma). Teismo vertinimu, situacija, kai viena šalis aktą pasirašė, o užsakovo atstovas ant akto padarė prierašą, kad atsisako pasirašyti, remdamasis statybos techninio prižiūrėtojo UAB „Šiltas namas“ 2016-04-12 raštu Nr.04-12, reiškia vienašališką (rangovo) darbų perdavimo priėmimo akto pagal CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatas pasirašymą, nurodant, kad aplinkybė, jog akte nėra rangovo žymos apie vienašališką akto pasirašymą, o toks vertinimas nurodomas atskirame rašte, praktinės svarbos neturi. Teismas pažymėjo, kad atsakovė turėjo pagrindą atsisakyti pasirašyti akto dalį, kiek ji susijusi su sienų šiltinimo darbų apimtimi ir mokėtinomis sumomis, nes dėl jų dydžių, skaičiavimo metodikos kilo ginčas. Atsižvelgiant į tai, kad šiais klausimais teismas jau pasisakė aukščiau, t. y. nustatė atliktų darbų kiekius, mokėtinas sumas, pakartotinai motyvų nenurodė. Nustačius, kad atsakovė akto dalį dėl sienų šiltinimo darbų nepagrįstai atsisakė pasirašyti, teismas likusią dalį dėl 6,6 proc. (85 proc. - 78,4 proc.) sienų apšiltinimo darbų nuo statybos pradžios iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos, dėl 7 254,58 Eur (44 499,27 Eur – 37 745,19 Eur) mokėtinos per tą laikotarpį sumos pripažino negaliojančia (CK 6.694 straipsnio 5 dalis).Teismas atsakovės argumentus, kad aktą Nr. 11 atsisakyta pasirašyti dėl nustatytų darbų trūkumų, atmetė kaip nepagrįstus. Teismas pažymėjo, kad tokios priežasties, atsisakydama pasirašyti aktą, atsakovė nenurodė, be to, Sutartis nenumatė, jog tarpinių darbų atlikimo aktų būtų galima nepasirašyti dėl neatitikties kokybės reikalavimams. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė klausimą dėl galbūt nekokybiškų darbų pradėjo kelti tik 2016 m. rugsėjį, t. y. jau teisminio proceso metu, o byloje nėra duomenų apie tai, kad defektai būtų užfiksuoti defektiniame akte, kaip numatyta pagal Sutartį.Be to, teismas pažymėjo, kad pagal Sutarties 12.1 punkto sąlygą galimybė reikalauti darbų trūkumų šalinimo išlaidų numatyta kaip viena iš 5 alternatyvų, tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, jog bandė siekti darbų trūkumų, jeigu jie jau taisytini, pašalinimo derybų su rangovu būdu. Teismas pažymėjo, kad UAB „Svertas“ vadovas V. V. (V. V.) paaiškino, jog defektų šalinimo darbų sąmata rengta pagal duomenis, gautus iš savivaldybės, t. y. atsakovės atstovo, o pati sąmata rengta neaišku pagal kokius duomenis, ar įgalioto asmens.Teismas atmetė priešieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo dėl darbų pabrangimo kaip nepagrįstą ir neatitinkantį CK 6.258 straipsnio 5 dalies nuostatų. Teismas konstatavo, kad ginčo Sutartis nė vienos šalių nenutraukta, todėl nesant jos pakeičiančios sutarties, atsakovės skaičiavimai teismo vertinti kaip hipotetiniai (neįrodyti), juolab kad, kaip nustatyta byloje, objektų užbaigimo darbų sąmata, kaip ir defektų šalinimo darbų sąmata, rengta pagal duomenis, gautus iš savivaldybės atstovo, pati sąmata rengta neaišku pagal kokius duomenis, ar įgalioto asmens, A. G. (A. G.), kuris nurodomas kaip parengęs sąmatą, neigia jos sudarymą, o savivaldybės darbuotojas liudytojas M. M. (M. M.) iš esmės pripažino, jog sąmata paruošta jo iniciatyva ir tik „suderinta“ su A. G..Teismas atmetė kaip nepagrįstą priešieškinio reikalavimą priteisti 8 488,15 Eur neplanuotų 2014-2015 metais patirtų mokyklos šildymo išlaidų dėl neatliktų renovavimo darbų. Teismas pažymėjo, kad patirtos išlaidos galėtų būti pripažintos atlygintinais nuostoliais, jeigu jie realūs ar realiai tikėtini (CK 6.249 str. 1 d.) bei įrodytos kitos civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246–6.248 str.). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad abi šalys buvo atsakingos dėl to, kad 2015-07-01 buvo sustabdyti darbai (ieškovė klaidingai sprendė turinti teisę į nenumatytų darbų atlyginimą ir sustabdė darbus iki šis klausimas bus išspręstas, o atsakovė nemokėjo nė už tuos darbus, dėl kurių atlikimo nebuvo reikšta jokių pastabų), egzistuoja pagrindas atleisti ieškovę nuo civilinės atsakomybės dėl pavėluoto Sutarties vykdymo sąlygotų galimų papildomų šildymo išlaidų atlyginimo (CK 6.259 str.).

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovė Visagino savivaldybės administracija teismo prašo: 1) Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys tenkintas iš atsakovės ieškovei priteisiant 114 005,09 Eur už atliktus darbus, 8,05 proc. dydžio procesines palūkanas, 1 647,88 Eur bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį) panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; 2) Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės reikalavimas pripažinti negaliojančiais 2015-11-30 atliktų darbų akto Nr. 10 dalį dėl sienų šiltinimo darbų, jų kiekio, sumos ir 2016-05-31 atliktų darbų aktą Nr. 11, taip pat atsisakyta atsakovei iš ieškovės priteisti 3 862 Eur defektų šalinimo išlaidas, 37 909,11 Eur nuostolių atlyginimo, 65 189,81 Eur delspinigių, 8 proc. metinių procesinių palūkanų ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.Apeliantei nurodžius, kad teismas iš esmės teisingai nustatė bylos aplinkybes, tačiau motyvuose padarė loginių ir matematinių klaidų, suponuojančių neteisingą atskirų reikalavimų išsprendimą, apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Nesutiktina su teismo motyvais dėl 2015-11-30 atliktų darbų akto Nr. 10 ir ieškovei priteistos 114 005,09 Eur sumos pagal 2016-05-31 atliktų darbų aktą Nr. 11:Teismas nurodė, kad akte Nr. 10 išvardytų jos atliktų darbų procentinę išraišką UAB „Vilstata“ apskaičiavo nuo 3 623 kv. m šiltinamų sienų ploto, nors pats nustatė, kad bendras mokyklos pastato šiltinamų sienų faktinis plotas yra 5 117,3 kv. m (3 623 kv. m + 515 kv. m (į techninę specifikaciją neįtrauktas pastato sienų plotas) + 382,3 kv. m (į techninę specifikaciją neįtrauktas kolonų, piliastrų ir sijų šoninių paviršių plotas) + 597 kv. m (į techninę specifikaciją neįtraukti langų ir durų angokraščiai). Atsižvelgiant į tai bei remiantis teismo nustatyta aplinkybe, kad ieškovė pagal Sutartį įsipareigojo atlikti visos mokyklos rekonstrukcijos darbus už 749 308,12 Eur, darytina išvada, kad atsakovės teisėtas lūkestis už šią sumą gauti visos mokyklos pastato, kartu ir viso ploto sienų šiltinimo darbus, skaičiuojamus nuo 5 117,3 kv. m. Konstatavus, kad akte Nr. 10 išvardytų atliktų darbų procentinė išraiška (57 proc.) apskaičiuota nuo 3 623 kv. m, ji turi būti sumažinta perskaičiuojant ją ne nuo 3 623 kv. m, o nuo 5 117,3 kv. m ploto, atitinkamai sumažinant darbų kainą nuo 90 587,81 Eur (nurodytos akte) iki 64 142,52 Eur (be PVM) (skirtumas – 26 445,28 Eur be PVM arba 31 998,79 Eur su PVM).Atsakovė aktą Nr. 10 pasirašė ir pagal jį sumokėjo visus pinigus, nes tik gavus akto Nr. 11 projektą paaiškėjo, kad akte Nr. 10 ieškovė, atlikdama skaičiavimus, nurodė neteisingus duomenis apie sienų šiltinimo kiekį tiek procentine, tiek sumine išraiška, t. y. skaičiavo atliktų darbų dalį ne nuo faktinio rekonstruojamos mokyklos ploto. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimo dalis, kuria atsisakyta tenkinti priešieškinio reikalavimą dėl akto Nr. 10 dalies pripažinimo negaliojančia, laikytina nepagrįsta, akto Nr. 10 dalis, dėl sienų šiltinimo darbų, jų kiekio ir sumos pripažintina negaliojančia ir atsakovei iš ieškovės priteistina 31 998,79 Eur suma (su PVM).Atsižvelgiant į tai, kad akte Nr. 11 ieškovė pati nurodė tikslią sienų šiltinimo ploto dalį (3 623 kv. m), kurią naudojo apskaičiuodama atliktų darbų procentinę išraišką ir kainą, atliktų darbų procentinė išraiška, kartu ir atlygis už juos, turėjo būti mažinamas vadovaujantis ta pačia logika ir skaičiavimais, kurie atlikti dėl akto Nr. 10 (nuo bendro 5 117,3 kv. m), t. y. nuo 85 proc. iki 60,18 proc., atitinkamai nuo 135 087,08 Eur iki 95 641,65 Eur nuo statybos pradžios, įskaitant ataskaitinį laikotarpį. Savo ruožtu sprendžiant priteistinos sumos ieškovei už atliktus darbus per ataskaitinį laikotarpį dydį, teismas turėjo per ataskaitinį laikotarpį sienų šiltinimo darbų kainą sumažinti nuo 44 499,27 Eur iki 5 503,83 Eur be PVM (44 499,27 Eur – 39 445,43 Eur) arba 6 115,13 Eur su PVM, o pagal aktą Nr. 11 priteisti ne 121 177,53 Eur (kaip prašė ieškovė) ir ne 113 005,09 Eur (kiek priteisė pirmosios instancijos teismas), o 73 448,56 Eur su PVM (121 177,53 Eur – 39 445,43 x 21 proc.).Teismo sprendimas, kuriuo ieškovei priteista didesnė suma iš atsakovės, nei faktiškai buvo atlikta darbų, atsakovės interesus pažeidžia ir tuo aspektu, kad ieškovė, nelaukdama sprendimo įsiteisėjimo, 2017-04-07 nutraukė Sutartį ir raštu Nr. S-58(04-21) atsakovei pranešė, kad rekonstrukcijos darbų iki pat pabaigos nevykdys.Teismas, ieškovei iš atsakovės priteisdamas 1 000 Eur delspinigių pagal Sutartį, nenurodė, iki kada jie turėjo būti skaičiuojami ir nuo kokios sumos jie buvo sumažinti iki 1 000 Eur CK 6.258–6.259 straipsnių pagrindais (esant abiejų šalių kaltei). Be to, UAB „Vilstata“ ieškinį padavė 2016-06-13, t. y. nesuėjus mokėjimo terminui pagal 2016-05-31 atliktų darbų aktą Nr. 11 ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. VIL 00041 ir nereiškė reikalavimo priteisti delspinigius už vėlavimą apmokėti 2016-05-31 PVM sąskaitą faktūrą. Atsižvelgiant į tai, taip pat į aplinkybę, kad ieškovei teismas priteisė procesines palūkanas už bylos nagrinėjimo laikotarpį, teismas neturėjo pagrindo ieškovei priteisti jokių delspinigių, atitinkamai ir jų mažinti. Bet kokiu atveju priteistų delspinigių dydis negali būti laikomas teisingu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė 2016-05-31 rašte klaidingai nurodė atliktų sienų šiltinimo darbų kiekį ir dėl to neteisingai apskaičiavo jų vertę.Teismas nepagrįstai atsisakė atsakovei iš ieškovės priteisti 29 420,96 Eur nuostolių dėl išaugusios statybų darbų kainos. Atsakovė šį reikalavimą grindė CK 6.256 straipsniu, o ne CK 6.258 straipsnio 5 dalies pagrindu, todėl teismo motyvai, kuriais atmestas šis priešieškinio reikalavimas (Sutarties nutraukimo fakto nebuvimas), nepagrįsti. Be to, atsakovė, įrodinėdama nuostolių dydį, teismui pateikė A. G. pasirašytą lokalinę sąmatą, kurioje nurodytų duomenų teisingumas nepaneigtas.Teismo sprendimo dalis, kuria atsisakyta tenkinti priešieškinio reikalavimą dėl 3 862 Eur defektų šalinimo išlaidų priteisimo, taip pat dėl 65 189,81 Eur delspinigių priteisimo pagal Sutarties 10.4 punktą, naikintina CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

Ieškovės UAB „Vilstata“ teigimu, pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo bylą, tinkamai įvertino visus byloje šalių pateiktus įrodymus, todėl, atsiliepime į apeliacinį skundą teismo prašo: 1) atsakovės apeliacinį skundą atmesti; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas atliktus darbus ir priklausantį už juos gauti rangovo atlygį pagal aktą Nr. 11, pasirinko teisingą, Sutartyje numatytą, 3 623 kv. m matavimo dydį (plotą) ir pagrįstai nusprendė, kad už per ataskaitinį laikotarpį atliktus sienų šiltinimo darbus ieškovei turi būti sumokėta 37 745,19 Eur, taip pat atlyginti kitas akte Nr. 11 nurodytas sumas už atliktus darbus, kurios atsakovės nebuvo ginčytos, iš viso 93 392,64 Eur be PVM (113 005,09 Eur su PVM). Aplinkybę, kad darbai, nurodyti akte Nr. 11, faktiškai atlikti, patvirtino ir statybos darbų žurnale esantys įrašai bei liudytojų parodymai, o atsakovė pati neginčijo fakto, kad rangos darbai laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio iki 2016 m. gegužės mėnesio vyko.Sutiktina su teismo išvada, kad atsakovė turėjo pagrindą atsisakyti pasirašyti tik akto Nr. 11 dalį, kiek ji susijusi su sienų šiltinimo darbų apimtimi ir mokėtinomis sumomis, nes tik dėl šių dydžių ir skaičiavimo metodikos buvo kilęs ginčas.Teismo motyvai, kuriais atsisakyta pripažinti negaliojančia atliktų darbų akto Nr. 10 dalį teisėti ir pagrįsti, o skundo argumentai dėl šio akto negaliojimo atmestini. Apeliantė skunde neįrodinėja, kad visi iki akto Nr. 10 ir pats aktas Nr. 10 pasirašyti, o atliktų darbų aktai buvo pildomi pagal tokią pat skaičiavimo metodiką ir procentinę išraišką. Be to, apeliantė neginčija ir aplinkybės, kad skaičiavimai buvo atliekami pagal jo samdyto techninės priežiūros atstovo pateiktus duomenis. Sutiktina su teismo nustatytomis aplinkybėmis ir motyvais, kuriais atmesti atsakovės argumentai dėl atsisakymo pasirašyti aktą Nr. 11 dėl nustatytų darbų trūkumų. Atsakovei byloje neįrodžius defektų, jos reikalavimas dėl defektų šalinimo išlaidų atlyginimo negalėjo būti tenkinamas. Priešingai nei nurodo apeliantė, byloje pagrįstai kilo abejonių dėl A. G. pasirašytos lokalinės sąmatos duomenų objektyvumo ir teisingumo, atsižvelgiant į UAB „Svertas“ vadovo V. V. duotus paaiškinimus, jog objektų užbaigimo darbų sąmata, kaip ir defektų šalinimo darbų sąmata, rengta pagal duomenis, gautus iš savivaldybės atstovo, pati sąmata rengta neaišku pagal kokius duomenis, ar įgalioto asmens, A. G., kuris nurodomas kaip parengęs sąmatą, neigė jos sudarymą, o savivaldybės darbuotojas liudytojas M. M. pripažino, kad sąmata paruošta jo iniciatyva ir tik suderinta su A. G.. Kitoks šių aplinkybių vertinimas prieštarautų byloje esančių įrodymų visetui.Priešingai nei teigia apeliantė, teismas skundžiamame sprendime pasisakė ir tinkamai įvertino priešieškinio reikalavimą atlyginti darbų pabrangimo kaštus, juos atmesdamas kaip neįrodytus.Nesutiktina su apeliantės teiginiu, kad teismas delspinigius priteisė pagal 2016-05-31 PVM sąskaitą faktūrą. Teismo motyvai patvirtina, kad teismas vertino visus mokėjimo dokumentus ir Sutarties nuostatas. Nors priteista 1 000 Eur dydžio delspinigių suma nėra didelė, tačiau bent jau iš dalies kompensuoja ieškovės patirtus nuostolius dėl to, kad ilgą laiką negaudama atlyginimo už faktiškai atliktus darbus ji negalėjo nustatytais terminais tęsti darbų, strigo atsiskaitymai su darbuotojais, valstybės biudžetu. Delspinigių dydis, palyginti su priteistos skolos dydžiu, nesudaro net 1 proc., todėl laikytinas teisingas ir protingas.Nesutiktina, kad teismo sprendimo dalis, kuria atsisakyta atsakovei priteisti 65 189,81 Eur delspinigių, naikintina kaip esanti be motyvų. Sprendime teismas išsamiai pasisakė dėl abiejų šalių elgesio vykdant Sutartį, dėl Sutarties termino pratęsimo, dėl atsakovės kaltės, todėl reikalavimas priteisti delspinigius nepagrįstas. Be to, vien formalūs pažeidimai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.Priešingai nei teigia apeliantė, teismas sprendime nurodė dėl kokių motyvų atmestas atsakovės reikalavimas dėl defektų šalinimo išlaidų atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Aplinkybių, dėl kurių galėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija nenustatė.Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs šalių ginčą pagal ieškovės UAB „Vilstata“ ieškinį dėl skolos priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus bei atsakovės priešieškinį dėl atliktų darbų aktų (jų dalių) Nr. 10 ir Nr. 11 pripažinimo negaliojančiais ir nuostolių priteisimo, šalių reikalavimus tenkino iš dalies, o apeliacinį skundą pateikė tik atsakovė Visagino savivaldybės administracija, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrintinas pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir jame reiškiamus reikalavimus, t. y. dėl tenkintos ieškinio dalies panaikinimo ir netenkintų priešieškinio reikalavimų (aktų pripažinimo negaliojančiais, nuostolių atlyginimo, delspinigių ir darbų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo) tenkinimo (apeliacijos objektu, ieškovei neteikus apeliacinio skundo, nėra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti supaprastintą papildomų, Pagrindinėje sutartyje nenumatytų, darbų pirkimą VPĮ nustatyta tvarka, taip pat skunde nenurodomi argumentai dėl teismo atsisakymo tenkinti priešieškinio reikalavimą dėl šildymo išlaidų atlyginimo).Byloje nustatyta ir šalių neginčijama, kad ginčą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šalis (UAB „Vilstata“ ir Visagino savivaldybės administraciją) siejo teisiniai rangos santykiai pagal 2014-05-06 UAB „Vilstata“ (kaip rangovės) ir Visagino savivaldybės administracijos (kaip užsakovės) sudarytą Pagrindinę sutartį dėl Visagino „Gerosios vilties“ mokyklos pastato atnaujinimo (modernizavimo) darbų atlikimo, sudarytą laimėjus viešąjį pirkimą, kuria UAB „Vilstata“ įsipareigojo parengti techninėje specifikacijoje nurodytų darbų techninį ir darbo projektus pagal šių paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, vykdyti projekto autorinę priežiūrą ir savo jėgomis, medžiagomis, rizika bei atsakomybe, pagal užsakymo metu užsakovo pateiktą techninę specifikaciją ir suderintą techninį projektą, atlikti statybos rangos darbus, o užsakovė (Visagino savivaldybės administracija) įsipareigojo sumokėti už juos nustatytą kainą Pagrindinėje sutartyje aptartomis sąlygomis ir tvarka (2.1 p.). Bendra Pagrindinės sutarties kaina – 2 587 211,11 Lt su PVM (2 138 191 Lt ir 449 020,11 Lt PVM). Už šią sumą UAB „Vilstata“ įsipareigojo atlikti techninio ir darbo projekto parengimo paslaugas ir darbus (tiekėjo pagal Pagrindinę sutartį teikiamos projektavimo paslaugos ir atliekami statybos rangos darbai (1.1.3 p.)), numatytus Pagrindinėje sutartyje. Į Pagrindinės sutarties kainą, pagal Sutartį, įeina darbo jėgos, mechanizmų ir medžiagų kaina, mokesčiai, draudimo, transportavimo, techninės dokumentacijos Darbų objekto pripažinimo tinkamu naudoti komisijai parengimo išlaidos (kadastrinių matavimų byla, išpildomoji dokumentacija ar kiti reikiami dokumentai) ir visos kitos, tiekėjui pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus bei Pagrindinę sutartį priklausančios, išlaidos (3.2 p.).Šalys Pagrindinėje sutartyje sulygo, kad darbai pagal Pagrindinę sutartį perduodami ir priimami pagal atliktų darbų aktą, kurio pavyzdinė forma yra neatskiriama Pagrindinės sutarties dalis. Darbų įvykdymo data laikoma data, kai užsakovas pasirašo dvišalį atliktų darbų aktą. Atliktų darbų akte tiekėjas turi nurodyti darbų pavadinimą, įkainotų veiklų sąraše įvardytų atliktų darbų išraišką bei jų vertę (4.1 p.). Iš techninės specifikacijos ir įkainotų veiklų sąrašo, kuris, pagal Pagrindinės sutarties 18.1.1. punktą yra neatskiriama Pagrindinės sutarties dalis, matyti, kad darbai, kurie turėjo būti atlikti Visagino „Gerosios vilties“ mokykloje, suskirstyti pagal atskirus darbus, kuriems skirtos konkrečios (atskiros) pinigų sumos ir nurodyti preliminarūs darbų kiekiai: 1) sienų šiltinimo darbai (DSP11): pastato sienų šiltinimas iš išorės termoizoliacinėmis plokštėmis tinkuojant plonasluoksniu tinku (DSP11.1) – kiekis 3 623 kv. m, kaina be PVM 565 188 Lt; 2) cokolio šiltinimo darbai (DSP 12): pastatų cokolių šiltinimas iš išorės termoizoliacinėmis plokštėmis tinkuojant plonasluoksniu tinku (DSP12.1) – kiekis 955 kv. m, kaina be PVM 302 735 Lt; 3) stogų rekonstravimo darbai (DSP13): sutapdintų stogų rekonstrukcija (DSP13.1) – kiekis 3 726 kv. m, kaina be PVM – 588 708 Lt; 4) langai, durys, balkonai (DSP14): plastikiniai langai (DSP14.1) – kiekis 1 424 kv. m, kaina be PVM 640 800 Lt; plastikinės durys (DSP14.8) – kiekis 17 kv. m; kaina be PVM 16 320 Lt; metalinės durys (DP14.11) – kiekis 26 kv. m; kaina be PVM 24 440 Lt. Iš viso pagal techninę specifikaciją ir įkainotų veiklų sąrašą, darbai įkainoti 2 138 191 Lt be PVM (su PVM 2 587 211,11 Lt).Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų ir nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovė yra priėmusi ieškovės darbus pagal šalių sudarytus ir pasirašytus atliktų darbų aktus Nr. 1–10 ir pagal juos atsiskaičiusi, o ginčas kilo ieškovei kreipusis į teismą dėl atsakovės atsisakymo priimti ir apmokėti už ieškovės atliktus darbus pagal atliktų darbų aktą Nr. 11 (jis teiktas pasirašyti ir apmokėti 2016-01-29 už 2015-12-01–2016-01-29 laikotarpį 52 341,3 Eur; 2016-02-19 už 2015-12-01–2016-02-29 laikotarpį 67 885,33 Eur; 2016-03-31 už 2015-12-01-2016-03-31 laikotarpį 81 586,36 Eur; 2016-04-29 už 2015-12-01–2016-04-29 95 047,39 Eur; 2016-05-31 už 2015-12-01–2016-05-31 laikotarpį 121 177,53 Eur (šiuo paskutiniu aktu ir jo pagrindu išrašyta PVM sąskaita faktūra kildintas ieškovės reikalavimas)), tokį atsisakymą nuosekliai grįsdama statybos techninę priežiūrą vykdžiusio UAB „Šiltas namas“ darbuotojo statybos techninio priežiūros vadovo A. K. raštais (pvz., 2016-03-10 raštas Nr. 03-10; 2016-03-23 raštas Nr. 03-23; 2016-04-12 raštas Nr. 04-12), kuriuose buvo nurodoma, kad atliktų darbų aktuose Nr. 11 (kurie buvo teikiami už skirtingą laikotarpį) nurodyti atlikti darbai DSP11.1 (pastato sienų šiltinimas iš išorės termoizoliacinėmis plokštėmis tinkuojant plonasluoksniu tinku) neatitinka faktiškai atliktų darbų kiekio, kuris turi būti skaičiuojamas remiantis faktiniu sienų plotu – 4 138 kv. m, nustatytu 2016-03-08 susirinkimo protokolu Nr. 1, kuriame, dalyvaujant ieškovės ir atsakovės atstovams, buvo sprendžiama dėl Visagino „Gerosios vilties“ progimnazijos fasado šiltinimo darbų apimties pagal Sutartį. Atliktų darbų akte Nr. 11 nurodytų pozicijų DSP13.1 (sutapdintų stogų rekonstrukcija) ir DSP14.1 (plastikiniai langai) procentas ginčijamas nebuvo.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad klausimas dėl papildomų darbų atlikimo UAB „Vilstata“ iškeltas 2015-10-05, į Visagino savivaldybės administraciją kreipusis raštu S-965, kuriame buvo nurodyta, kad vykdant fasado apšiltinimo ir apdailos darbus, buvo nustatyta faktiškai reikalingų atlikti apdailos darbų apimties neatitiktis palyginus su minėto objekto pirkimo metu paskelbtos techninės specifikacijos numatytomis darbų apimtimis, t. y. 1) sienų apšiltinimas 3 946 kv. m, viso kartu su kolonų apšiltinimu 4 131 kv. m (pagal konkurso darbų sąrašą DSP 11.1 – 3 623 kv. m), skirtumas – 508 kv. m); 2) langų angokraščių apšiltinimas 993 kv. m (pagal p. 5 DSP 11.1 – 600 kv. m), skirtumas – 393 kv. m; 3) pagrindinių įėjimų apdaila plytelėmis 38,6 kv. m (pagal p. 13 DSP 11.1 – 22 kv. m), skirtumas – 16,6 kv. m; 4) cokolio apšiltinimas 1 058 kv. m (pagal p. MSP 12. 1 – 103 kv. m). Kaip minėta, 2016-03-08 susirinkimo protokole Nr. 1 užfiksuota, kad atlikus Visagino „Gerosios vilties“ progimnazijos pastato fasado šiltinimo darbų apimties pagal Sutartį skaičiavimus, nustatyta, kad: 1) visų pastato, neįskaičiuojant kolonų šoninių paviršių, piliastrų, išorinių langų ir durų angokraščių, faktinis sienų plotas yra 4 138 kv. m., t. y. 515 kv. m didesnis, nei nurodytas techninėje specifikacijoje; faktinis neįtrauktas į techninę specifikaciją kolonų, piliastrų ir sijų šoninių paviršių plotas – 379,3 kv. m.; 2) nuo statybos pradžios iki 2016-02-29 UAB „Vilstata“ faktiškai apšiltino 2 516,2 kv. m pastato sienų plotą, neįskaičiuojant kolonų šoninių paviršių, piliastrų, išorinių langų ir durų angokraščių; 313,9 kv. m langų ir durų angokraščių; 122,9 kv. m neįvertintų ir neįtrauktų į techninę specifikaciją kolonų, piliastrų, sijų šoninių.Taigi, iš esmės tiek ieškovė, tiek atsakovė pripažino, kad apšiltintinų sienų dydis (plotas) neatitiko techninėje specifikacijoje nurodyto preliminaraus dydžio (3 623 kv. m), tačiau šią aplinkybę bylos nagrinėjimo metu interpretavo savaip – ieškovė siekė, kad dėl paaiškėjusių papildomų plotų (darbų) būtų skelbiamas naujas pirkimas VPĮ nustatyta tvarka (šis reikalavimas pirmosios instancijos teismo sprendimu atmestas ir nėra apeliacijos dalyku), be to, nustatyta, kad atliktų darbų akte Nr. 11 buvo nurodytas atliktų darbų kiekis, į kurį įtrauktas ir apšiltintų angokraščių, bei, tikėtina piliastrų, sijų, kolonų plotas, kuris, pagal techninę specifikaciją, nebuvo įskaičiuojamas į sutartinį sienų apšiltinimo plotą, o atsakovė didesniu, nei techninėje specifikacijoje nurodytu apšiltintinu, plotu rėmėsi apskaičiuodama atliktų darbų pagal poziciją DSP11.1 kiekį ir, atitinkamai, už juos mokėtiną sumą, ir, šiuo pagrindu ne tik, kad atsisakė priimti ieškovės atliktų darbų aktą Nr. 11 ir jį apmokėti, bet ir pirmosios instancijos teismui pateiktame priešieškinyje prašė atliktų darbų akto Nr. 10 dalį pripažinti negaliojančia ir taikyti restituciją bei pripažinti atliktų darbų aktą Nr. 11 negaliojančiu.Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs tarp šalių kilusį ginčą dėl sienų šiltinimo darbų plotų kiekio ir jų įtakos priimtinų darbų kiekiui procentine išraiška bei, atitinkamai, kainos paskaičiavimui, sprendė, kad tiek iki tol vyravusi šalių praktika, tiek Pagrindinės sutarties (kartu su jos priedais) nuostatos suponuoja išvadą, kad priimtinų darbų kiekis skaičiuotinas nuo techninėje specifikacijoje nurodyto 3 623 kv. m ploto, todėl, šalims neginčijant fakto, jog nuo statybos pradžios ieškovė objekte yra atlikusi 2 842,2 kv. m (be angokraščių) arba 78,4 proc. sienų šiltinimo darbų bei nustačius, kad už šiuos darbus iki ataskaitinio laikotarpio pradžios buvo sumokėta 90 587,81 Eur, konstatavo, jog atsakovė ieškovei už ataskaitinį laikotarpį pagal aktą Nr. 11 už sienų šiltinimo darbus skolinga 37 745,19 Eur; iš viso pagal aktą Nr. 11 – 113 005,09 Eur su PVM, nesant ginčo dėl kitų akte Nr. 11 nurodytų pozicijų neatitikties.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, inter alia apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo sutikti su apeliantės pozicija, kad teismas, tinkamai nustatęs faktines bylos aplinkybes, skaičiuodamas priteistinos sumos pagal aktą Nr. 11 dydį, taip pat atsisakydamas tenkinti priešieškinio reikalavimą dėl akto Nr. 10 dalies dėl sienų šiltinimo darbų, jų kiekio, sumos pripažinimo negaliojančia, padarė loginių ir aritmetinių klaidų, suponuojančių neteisingą sprendimo priėmimą, kuris, įvertinus tai, kad ieškovė 2017-04-07, t. y. po skundžiamo sprendimo priėmimo, nutraukė Sutartį ir raštu Nr. S-58(04-21) atsakovei pranešė, kad rekonstrukcijos darbų iki pat pabaigos nevykdys, priteisus didesnę sumą, nei faktiškai atlikta darbų, apeliantės teigimu, dar labiau pažeidžia jos interesus.Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Kaip minėta, pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.CPK 306 straipsnyje apibrėžiamas apeliacinio skundo turinys. Šioje teisės normoje nurodyta, kad skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas turi būti grindžiamas bylos aplinkybėmis, įrodymais ir teisiniais argumentais, t. y. faktinio ir teisinio pobūdžio informacija. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama neišeinant už apeliacinio skundo apibrėžtų ribų ir siekiama nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek faktine, tiek teisine prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2012). Be to, CPK 312 straipsnyje įtvirtintas draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pagal bendrąją taisyklę ieškinio dalyko (reikalavimo) keitimas galimas iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo (CPK 141 str. 1 d., 143 str. 3 d.).Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad šis esamas teisinis reguliavimas aktualus dviem apsektais: pirma, dėl apeliantės skunde nurodytų aplinkybių, jog pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas ieškovei iš atsakovės priteistinų sumų dydį, privalėjo vadovautis paties teismo nustatytu faktiniu mokyklos pastato šiltinamų sienų plotu, kuris sudaro 5 117,3 kv. m. ir, atitinkamai mažinti priteistinas pagal atliktų darbų aktą Nr. 11 ir (ar) atsakovės jau sumokėtas ieškovei sumas pagal aktą Nr. 10; antra, dėl apeliantės nurodytos naujos aplinkybės, paaiškėjusios bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjus iš esmės ir priėmus sprendimą – Pagrindinės sutarties nutraukimo.Nors apeliaciniame skunde prašoma panaikinus skundžiamo sprendimo dalį ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti, tačiau iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad atsakovė apeliacinės instancijos teismo prašo perskaičiuoti teismo priteistą sumą pagal aktą Nr. 11 (73 448,56 Eur su PVM) bei priteisti dalį sumos atsakovei iš ieškovės pagal aktą Nr. 10 (31 998,79 Eur), naudojant 5 117,3 kv. m faktinį šiltinamų sienų plotą, kurį sudaro 3 623 kv. m (pagal techninę specifikaciją), 515 kv. m (į techninę specifikaciją neįtrauktas pastato sienų plotas); 382,3 kv. m (į techninę specifikaciją neįtrauktas kolonų, piliastrų ir sijų šoninių paviršių plotas); 597 kv. m (į techninę specifikaciją neįtraukti langų ir durų angokraščiai). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pagal bylos duomenis tiek ginčui esant ikiteisminėje stadijoje, tiek jam persikėlus į teismą atsakovė savo atsisakymą pasirašyti atliktų darbų aktą Nr. 11 grindė aukščiau minėtu 2016-03-08 susirinkimo protokolu Nr. 1 (žr. į šios nutarties 59 p.) ir jame nurodytu bendru 4 138 kv. m plotu. Šį faktą nustatė ir pirmosios instancijos teismas, o tokios atsakovės pozicijos laikymąsi iki apeliacinio skundo pateikimo patvirtina ir byloje esantys duomenys: kaip minėta, atsakovė, atsisakydama priimti atliktų darbų aktus Nr. 11, pateiktus už laikotarpius 2015-12-01– 2016-01-29, 2015-12-01–2016-02-29, 2015-12-01-2016-03-31, 2015-12-01–2016-04-29; 2015-12-01–2016-05-31 laikotarpius, rėmėsi UAB „Šiltas namas“ raštais, kuriuose nurodoma, kad atliktų šiltinimo darbų procentas nustatytinas remiantis 2016-03-08 protokolu Nr. 1, t. y. nuo faktinio sienų ploto – 4 138 kv. m. Kita vertus, apeliantė priešieškinyje prašydama pripažinti negaliojančia atliktų darbų akto Nr. 10 dalį dėl sienų šiltinimo darbų, jų kiekio ir sumos ir, šiuo pagrindu taikyti restituciją, įpareigojant UAB „Vilstata“ grąžinti 15 384,03 Eur, vadovavosi kitu dydžiu – 4 223 kv. m (3 623 kv. m + 600 kv. m). Tačiau bet kuriuo atveju, atsakovė savo pozicijos negrindė ir ieškovės atliktų sienų šiltinimo darbų, iki apeliacinio skundo pateikimo, neskaičiavo (neprašė skaičiuoti) pagal faktinį 5 117,3 kv. m šiltinamų sienų plotą.Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės skunde nurodomas naujas (5 117,3 kv. m) plotas, apskaičiuojant atliktų šildymo darbų procentinę išraišką (kiekį), kuris, atitinkamai, turi įtakos ir priešieškiniu reikšto reikalavimo apimties kitimui (priešieškinyje taikant 4 223 kv. m plotą teismo buvo prašoma pagal atliktų darbų aktą priteisti 15 384,03 Eur, o apeliaciniame skunde, remiantis 5 117,3 kv. m plotu didesnę, t. y. 31 998,79 Eur sumą), vertintina ir kaip nauja aplinkybė (CPK 306 str.) ir kaip naujas (padidintas) reikalavimas (akto Nr. 10 dalies pripažinimo negaliojančiu pasekmių atžvilgiu) (CPK 312 str.), todėl apeliacinio skundo argumentai dėl didesnio bendro šiltintinų sienų ploto, nei buvo įrodinėjamas (naudojamas) bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nevertintinas, siekiant nepažeisti CPK reglamentuojamo apeliacinio proceso tikslų ir paskirties (CPK 185 str.). Teisėjų kolegija kritiškai vertina apeliacinio skundo argumentą, neva pirmosios instancijos teismas padarė loginių ir aritmetinių klaidų, apskaičiuodamas ieškovės atliktų darbų, apšildant objekto sienas, procentinę išraišką. Pirma, kaip minėta, apeliantė aritmetines teismo skaičiavimo klaidas sieja su naujos aplinkybės (naujo ploto), kuriuo nesirėmė atsikirsdama į ieškinio argumentus, taip pat formuluodama priešieškinio reikalavimus, nurodymu, todėl tokia aplinkybe grindžiamas apeliacinio skundo argumentas negali būti laikomas pagrįstu. Antra, pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės ieškinio reikalavimą dėl skolos už atliktus darbus priteisimo, argumentavo dėl kokių priežasčių apskaičiuojant priteistinos sumos dydį vadovaujasi techninėje specifikacijoje nurodytu sienų šiltinimo darbų dydžiu (3 623 kv. m) (iki tol vyravusi šalių praktika, sutarčių aiškinimo nuostatos), tačiau pažymėjo, kad šis dydis taikomas tik skaičiavimams nustatyti ir neatleidžia ieškovės nuo pareigos atlikti visus sienų šiltinimo darbus, įskaitant angokraščių, piliastrų, sijų, kolonų paviršių šiltinimą, nepaisant to, kad faktinis šiltinamų sienų (paviršių) plotas skiriasi nuo projektinio ar atskirai nėra aptartas. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytas faktas, jog patalpų plotas faktiškai buvo didesnis nei nurodyta techninėje specifikacijoje, priešingai nei teigia apeliantė, nepatvirtina teismo motyvų neatitikties logikos dėsniams, taip pat nepažeidžia atsakovės teisės už Sutartyje sulygtą kainą gauti visus sutartus mokyklos modernizavimo (kartu ir apšiltinimo) darbus.Pirmosios instancijos teismo išvados dėl iki ginčo vyravusios šalių praktikos plotą skaičiuoti remiantis Sutartyje (techninėje specifikacijoje) nurodytu plotu (3 623 kv. m) (o ne nuo faktinio šiltinamų sienų ploto) apeliantė skunde nepaneigė, taip pat neįrodė, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti vadovaujamasi kitu ploto dydžiu (CPK 178 str.), o toks pirmosios instancijos teismo pasirinktas atliktų darbų kiekio ir, atitinkamai, kainos apskaičiavimo mechanizmas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra teisingas, logiškas, aiškus ir pagrįstas byloje esančių duomenų pagrindu. Pažymėtina, kad aplinkybę, jog iki tarp šalių kilusio ginčo dėl atliktų darbų akto Nr. 11 atlikti darbai pagal poziciją DSP11.1 procentine išraiška buvo apskaičiuojami vadovaujantis techninėje specifikacijoje ir įkainotų veiklų sąraše nurodytu 3 623 kv. m plotu patvirtina UAB „Šiltas namas“ raštas Visagino savivaldybės administracijai dėl atliktų darbų už laikotarpį nuo 2015-12-01 iki 2016-01-29 pagal sutartį Nr. CPO 35857 ir papildomų darbų, kuriame nurodyta, kad nuo 2014-08 mėn. iki 2015-03-31 subrangovas apšiltino 1 716 kv. m sienų paviršių, o apskaičiuotas apšiltintų sienų procentas (45 proc.), skaičiuotas imant 3 623 kv. m plotą, patvirtintas UAB „Vilstata“ parašu darbų atlikimo aktuose Nr. 1-8. Be to, remiantis bylos duomenis, klausimas dėl ploto neatitikties apskritai pirmą kartą ieškovės iškeltas 2015-10-05 Nr. S-965 raštu, o 4 138 kv. m dydis, kuriuo grindžiant buvo atsisakoma priimti ir pasirašyti atliktų darbų aktą Nr. 11, nustatytas tik 2016-03-08 protokolu. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs aukščiau nurodytus bylos duomenis bei skundo argumentus, sprendžia, kad, priešingai nei teigia apeliantė, 3 623 kv. m ploto parinkimas ne pažeidžia, o atitinka Sutarties (jos neatskiriamo priedo – techninės specifikacijos) sąlygas, tokiu būdu negali būti konstatuotas ir Sutarties privalomumo principo pažeidimas (CK 6.189 str.). Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, t. y., kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai apskaičiuodamas mokėtiną pinigų sumą ieškovei rėmėsi 3 623 kv. m plotu ir nenustačius jokių aritmetinių skaičiavimo klaidų, apskaičiuojant priteistinos sumos dydį pagal atliktų darbų aktą Nr. 11, spręstina, kad teismas pagrįstai pagal atliktų darbų akto poziciją DSP11.1 vietoj 44 499,27 Eur priteisė 37 745,19 Eur (nustačius, kad ieškovė iš viso yra atlikusi 2 842,2 kv. m sienų šiltinimo darbų (be angokraščių), o ne 3 079,55 kv. m, kaip ji nurodė akte), o iš viso pagal atliktų darbų aktą – 113 005,09 Eur su PVM, tarp šalių nesant ginčo dėl kitų atliktų darbų akte Nr. 11 nurodytų pozicijų ir jų apskaičiavimo (DSP12.1; DSP13.1, DSP14.1).Atsakovė skunde remiasi 2017-04-22 paaiškėjusia nauja aplinkybe – nutraukta Pagrindine sutartimi, kuri grindžiama UAB „Vilstata“ 2017-04-07 raštu Nr. S-58 (04-21) (CPK 314 str.), nurodant, kad esant Sutarties nutraukimo faktui ir ieškovės pareiškimui dėl rekonstrukcijos darbų neatlikimo, priimtas skundžiamas teismo sprendimas, kuriuo priteista ieškovei suma skaičiuota ne nuo šiltinamų sienų faktinio ploto, o nuo techninėje specifikacijoje nurodyto ploto, daro dar didesnę žalą atsakovei. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šio argumento, pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog šis apeliacinio skundo argumentas grindžiamas naujai paaiškėjusia aplinkybe ir naujais įrodymais, kurių tirti ir vertinti pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, negalėjo, o apeliacijos esmė, kaip minėta, pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Sutarties nutraukimo teisėtumas ir iš to kylančios teisinės pasekmės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl plačiau dėl šio argumento nepasisako (CPK 306 str. 2 d.), pažymint, kad atsakovė, manydama, kad jos teisės ir teisėti interesai dėl Pagrindinės sutarties nutraukimo buvo pažeisti, gali juos ginti inicijuodama kitą procesą dėl Sutarties nutraukimo neteisėtumo ir (ar) iš to kylančių nuostolių atlyginimo. Kitais, nei netinkamais teismo atliktais skaičiavimais ir loginėmis klaidomis, argumentais, dėl atliktų darbų akto Nr. 10 dalies ir atliktų darbų akto Nr. 11 pripažinimo negaliojančiais (ir restitucijos taikymo atliktų darbų akto Nr. 10 dalies pripažinimo negaliojančia atveju), apeliantė skundo negrindžia. Apeliacinės instancijos teismui sutinkant su pirmosios instancijos teismo išvada dėl pasirinkto sumos už atliktus darbus apskaičiavimo mechanizmo, konstatuoja nesant nei teisinio, nei faktinio pagrindo pripažinti negaliojančiais minėtus atliktų darbų aktus (jų dalis) ir (ar) mažinti teismo priteistą sumą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš dalies tenkintas ieškinio reikalavimas ieškovei iš atsakovės priteisiant 113 005,09 Eur skolos už atliktus darbus pagal atliktų darbų aktą Nr. 11 (atitinkamai tik dalies akto Nr. 11 pripažinimo negaliojančiu pagal priešieškinio reikalavimą), bei atmestas priešieškinio reikalavimas dėl atliktų darbų akto Nr. 10 dalies pripažinimo negaliojančia, laikytina teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista. Apeliantė skunde kvestionuoja teismo motyvus, kuriais ieškovei iš atsakovės priteista 1 000 Eur delspinigių suma. Teigia, kad teismas nenurodė, iki kada turėjo būti skaičiuojami delspinigiai, taip pat nenustatė sumos, nuo kurios priteistinų delspinigių dydis mažintas iki 1 000 Eur. Apeliantės teigimu, teismui nustačius, kad delspinigių prašoma pagal 2016-05-31 atliktų darbų aktą Nr. 11 ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. VIL00041, kai ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi 2016-06-13, t. y. dar nesuėjus mokėjimo pagal šią sąskaitą terminui ir apskritai nereiškiant reikalavimo priteisti delspinigius už vėlavimą apmokėti 2016-05-31 sąskaitą, teismas neturėjo pagrindo priteisti delspinigius, juolab, kad esant reikalavimui priteisti ir procesines palūkanas bei teismui šį reikalavimą tenkinus, delspinigiai apskritai negalėjo būti priteisti. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai; CK 6.71 str. 1 d.). Tai yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 str.), kartu – viena iš civilinės atsakomybės formų (CK 6.245 str. 1 d., 6.258 str.). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 str.). Kasacinio teismo išaiškinta, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 3K-P-537/2011).Netesybų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatyme arba šalių sutartyje. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos pradedamos skaičiuoti nuo tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai. Sutarties neįvykdymas gali pasireikšti bet kokios iš sutarties kylančios prievolės neįvykdymu, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Netesybos (delspinigiai) gali būti skaičiuojamos iki prievolės įvykdymo momento arba iki bylos iškėlimo teisme (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-7-367/2006, 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009). Nors netesybos paprastai mokamos iki kreipimosi į teismą dienos, tačiau šalys sutartyje gali sulygti, kad, skolininkui nevykdant savo prievolės, jų mokėjimas po bylos iškėlimo nenutrūksta. Tačiau pažymėtina, kad, esant sąlygai, jog delspinigiai gali būti skaičiuojami iki prievolės įvykdymo, spręstinas netesybų ir procesinių palūkanų, kurių paskirtis, minėta, taip pat yra kompensuojamoji, įskaitymo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015).Nagrinėjamu atveju ieškovė teismo prašė iš atsakovės priteisti 2 940,07 Eur delspinigių ir 8,14 proc. metinių procesinių palūkanų. Pagal Pagrindinę sutartį, visi mokėjimai turėjo būti atliekami per 30 kalendorinių dienų (4.5 p.), o užsakovas, nevykdantis sutartinių įsipareigojimų, t. y. vėluojantis sumokėti už atliktus darbus be pateisinamos priežasties, turi mokėti 0,05 proc. delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną nuo vėluojamos sumokėti sumos (10.1 p.). Taigi, Sutartyje sulygtas tik delspinigių skaičiavimo pradžios taškas, nenurodant, kad šalys delspinigius skaičiuos iki visiško prievolės įvykdymo, tačiau, Sutartyje šalys nesutarė ir dėl procesinių palūkanų skaičiavimo tvarkos bei jų dydžio.Nors atsiliepime į apeliacinį skundą nesutinkama su apeliantės teiginiu, kad teismas delspinigius skaičiavo ir priteisė pagal 2016-05-31 PVM sąskaitą faktūrą, tačiau šį argumentą paneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys, iš kurio matyti, kad teismas, atsižvelgęs į ieškovės reikalavimą skolą už atliktus darbus priteisti vadovaujantis 2016-05-31 atliktų darbų aktu Nr. 11 ir tos pačios dienos sąskaita faktūra serija VIL Nr. 00041, sprendė, kad delspinigiai skaičiuotini nuo 2016-07-01 po 56,5 Eur kas dieną (113 005,05 Eur x 0,05 proc.) (Pagrindinės sutarties 4.5 p.), o atsižvelgiant į abiejų šalių kaltę dėl netinkamai vykdytos Sutarties, priteistinus delspinigius sumažino iki 1 000 Eur (CK 6.258–6.259 str.). Nesant ieškovės apeliacinio skundo dėl teismo netinkamai nustatyto delspinigių skaičiavimo pagrindo ir jų skaičiavimo pradžios, nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tiek delspinigius, tiek procesines palūkanas, iš esmės skaičiavo už bylos nagrinėjimo teisme laikotarpį, t. y. iki prievolės įvykdymo. Pirmosios instancijos teismui priteisus ir 8,05 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-06-20) iki visiško sprendimo įvykdymo (apeliantė nekvestionuoja šios teismo sprendimo dalies), ir delspinigius, skaičiuotinus nuo 2016-07-01 (kai ieškinys teisme gautas 2016 m. birželio mėn.), konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju tiek teismo priteisti delspinigiai, tiek procesinės palūkanos atlieka tą pačią kompensuojamo pobūdžio funkciją, todėl delspinigiai įskaitytini į priteistų procesinių palūkanų dydį. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 1 000 Eur delspinigių ieškovei iš atsakovės priteisimo naikintina, o priteistos procesinės palūkanos atitinkamai skaičiuojamos ne nuo 114 005,09 Eur, o nuo 113 005,09 Eur. Atsižvelgiant į tai, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų dėl priteistų delspinigių dydžio, nepasisakytina.Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime apskritai nepasisakė dėl priešieškinio reikalavimų iš ieškovės priteisti 3 862 Eur nustatytų defektų taisymo išlaidų bei 65 189,81 Eur delspinigių pagal Sutarties 10.4 punktą, todėl teismo sprendimas (jo dalis dėl minėtų reikalavimų) naikintina CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.Teismo pareiga motyvuoti sprendimą nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte. Teismo sprendimo motyvavimo svarba pabrėžta ir Europos Žmogaus Teisių Teismo, nurodant, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją. Todėl, kai teismo sprendimas yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai lemia absoliutaus sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindo egzistavimą (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 4 p.) laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė priešieškiniu pirmosios instancijos teismo be kita ko prašė iš UAB „Vilstata“ priteisti 3 862 Eur defektų šalinimo išlaidų bei 65 189,81 Eur delspinigių. Reikalavimą dėl defektų šalinimo išlaidų priteisimo atsakovė grindė UAB „Svertas“, kuri yra Visagino „Gerosios vilties“ mokyklos atnaujinimo (modernizavimo) projektuotoja, 2016-10-27 ataskaitoje Nr. 16/175 pateikta informacija ir kartu su ja pridėta „Atliktų darbų defektų šalinimo darbai“ lokaline sąmata, o prašymas priteisti 65 189,81 Eur dydžio delspinigių – Pagrindinės sutarties 10.4 punktu, delspinigius prašant skaičiuoti už 174 dienas (nuo 2016-05-07 iki priešieškinio pateikimo dienos 2016-10-31) nuo 749 308,12 Eur sumos.Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas, pasisakydamas dėl atliktų darbų akto Nr. 11 pripažinimo negaliojančiu, taip pat pasisakė ir vertino argumentus dėl atliktų darbų kokybės, pažymėjo, kad pagal Sutarties 12.1 punkto sąlygą galimybė reikalauti darbų trūkumų šalinimo išlaidas numatyta kaip viena iš 5 alternatyvų, o duomenų apie tai, kad būtų siekta trūkumų, jei jie taisytini, pašalinimo derybų būdu nenustatyta. Teismas įvertino ir tai, kad pagal UAB „Svertas“ vadovas V. V. paaiškinimą, defektų šalinimo darbų sąmata rengta pagal duomenis, gautus iš savivaldybės, o pati sąmata rengta neaišku pagal kokiu duomenis, ar įgalioto asmens (žr. šios nutarties 47 p.). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės teigimu, kad atsakovės reikalavimas dėl 3 862 Eur dydžio defektų šalinimo išlaidų priteisimo netenkintas be jokių motyvų, todėl nėra pagrindo šią sprendimo dalį naikinti CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Apeliantei nenurodant kitų argumentų, kurių pagrindu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada atmesti reikalavimą dėl defektų šalinimo išlaidų priteisimo, ši sprendimo dalis paliktina nepakeista.Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka, kad teismas, atmesdamas visus priešieškinio reikalavimus (išskyrus prašymo dėl atliktų darbų akto Nr. 11 dalies pripažinimo negaliojančia), atskirai motyvuojamojoje dalyje neaptarė procesinio sprendimo netenkinti ir atsakovės reikalavimo priteisti 65 189,81 Eur delspinigių, kildinamų iš Pagrindinės sutarties 10.4 punkto (nenustatė faktų, nenurodė teisinių argumentų, kurių pagrindu padaryta tokia išvada), tačiau tai, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro ne absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme, o leidžia spręsti apie visų pareikštų reikalavimų neišsprendimą (CPK 265 str. 2 d.). CPK 327 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas gali neišspręstų reikalavimų dalyje grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui, o kitoje dalyje bylą išspręsti. Atsižvelgiant į tai, ir siekiant užtikrinti šalių teisę į apeliaciją dėl delspinigių (ne)priteisimo pagrįstumo, priešieškinio reikalavimas priteisti 65 189,81 Eur delspinigius, teismui motyvuojamojoje dalyje iš esmės dėl jo nepasisakius, grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Apeliantė nesutinka su teismo motyvais, kurių pagrindu atsisakyta iš ieškovės atsakovei priteisti 29 420,96 Eur dydžio nuostolius dėl išaugusios statybos darbų kainos. Apeliantė pažymėjo, kad ji atsiradusius nuostolius prašė priteisti CK 6.256 straipsnio pagrindu, todėl teismas nepagrįstai netenkino šio reikalavimo pagal CK 6.258 straipsnio 5 dalį, juolab, kad atsakovės prašytų priteistų nuostolių dydis pagrįstas rašytiniais įrodymais – A. G. pasirašyta lokaline sąmata, kurioje nurodytų duomenų teisingumas nepaneigtas.Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 str. 3 d.). Sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 str.). Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ir pan. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015). Pagrindinės sutarties 5.1 punkte įtvirtinta, kad darbai turi būti atlikti per 18 mėnesių nuo pagrindinės sutarties įsigaliojimo dienos. Pagrindinės sutarties vykdymo metu paaiškėjus nenumatytoms aplinkybėms ir dėl Pagrindinės sutarties pratęsimo nesant finansavimo trukdžių, šalių susitarimu pagrindinė sutartis gali būti pratęsta 2 kartus po 6 mėnesius, t. y. neilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui. Darbų atlikimo pratęsimas nustatomas užsakovo ir tiekėjo rašytiniu susitarimu. Darbų atlikimo terminas gali būti pratęstas tiek, kiek truko ne nuo tiekėjo priklausančios aplinkybės, dėl kurių negalėjo būti atliekami darbai.Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta, kad darbai pagal Sutartį pradėti 2014 m. gegužę, darbams atlikti ieškovė samdė subrangovą, o nuo 2015 m. birželio mėnesio darbus objekte pradėjo vykdyti savo jėgomis. Darbų atlikimo terminas 2015-11-12 susitarimu buvo pakeistas ir nustatytas iki 2016-05-06, po šios datos terminas nepratęstas, Sutartis nenutraukta, darbai neužbaigti, Sutarties vykdymas ieškovės iniciatyva sustabdytas nuo 2016-07-01. Šių pirmosios instancijos teismo pagal byloje esančius duomenis nustatytų faktinių aplinkybių pagrįstumas neginčytas.Atsižvelgusi į šias byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su Pagrindinės sutarties vykdymu, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės reikalavimą priteisti nuostolių atlyginimą, grindžiamą Sutarties tolesnio nevykdymo ir naujo rangovo samdymo aplinkybėmis, atsakovės teigimu, suponuojančiomis padidėjusius darbų atlikimo kaštus, kurios, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebuvo nustatytos ir (ar) šalių pripažintos ir (ar) įrodinėjamos, t. y. pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CK 6.258 straipsnio 5 dalies nuostata, pagal kurią nuostolių atlyginimas, susijęs su kainų skirtumu bei vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimu, siejamas su Sutarties nutraukimo faktu. Bylos nagrinėjimo metu nebuvus duomenų apie Sutarties nutraukimą ir pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad ieškovė, nepriklausomai nuo pasirinkto ploto darbų kainai apskaičiuoti, turi atlikti visus darbus atsižvelgiant į Sutarties tikslą (apšildyti (renovuoti mokyklos pastatą)), atsakovės prašytų priteisti nuostolių atlyginimas negali būti laikomas tinkamai pagrįstu. Be to, nors apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai lokalinę sąmatą vertino kaip nepakankamą nuostolių atsiradimo ir jų dydžio įrodymą, tačiau apeliaciniame skunde nenurodoma jokių argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo liudytojų parodymų pagrindu nustatytas lokalinės sąmatos sudarymo aplinkybes, kurios suponavo pagrindą kritiškai vertinti atsakovės įrodymus dėl realaus patirtų nuostolių dydžio (CPK 178 str.).Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išnagrinėjo tarp šalių kilusį ginčą, todėl skundžiamas sprendimas keistinas tik ieškovei iš atsakovės priteistų delspinigių (1 000 Eur) klausimu, o pirmosios instancijos teismui nepasisakius (neišsprendus) atsakovės reikalavimo dėl 65 189,81 Eur delspinigių priteisimo, bylos dalis pagal šį atsakovės priešieškinio reikalavimą grąžintina išspręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 2 d., 326 str. 1 d. 3 p.). CPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismui grąžina nagrinėti bylos pagal atsakovės priešieškinio dalį dėl delspinigių priteisimo, kaip reikalavimą, dėl kurio pirmosios instancijos teismas nepasisakė, o šio klausimo išnagrinėjimas gali pakeisti tenkintinų ir atmestinų reikalavimų proporciją, bylinėjimosi išlaidų klausimas paliktas išspręsti pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-333 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės UAB „Vilstata“ (j. a. k. 155571031) ieškinys tenkintas iš dalies ieškovei iš atsakovės Visagino savivaldybės administracijos (j. a. k. 188711925) priteisiant 114 005,09 Eur skolos už atliktus darbus, 8,05 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 114 005,09 Eur (113 0053,09 Eur + 1 000 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-06-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 647,88 Eur bylinėjimosi išlaidų (sumokėto žyminio mokesčio), o kiti ieškinio reikalavimai atmesti ir šią sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Priteisti ieškovei UAB „Vilstata“ (j. a. k. 155571031) iš atsakovės Visagino savivaldybės administracijos (j. a. k. 188711925) 113 005,09 Eur už atliktus darbus, 8,05 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 113 005,09 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-06-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitus ieškinio reikalavimus atmesti.

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas atsakovės Visagino savivaldybės administracijos (j. a. k. 188711925) priešieškinio reikalavimas dėl 65 189,81 Eur delspinigių priteisimo ir grąžinti bylos dalį pagal šį reikalavimą išspręsti pirmosios instancijos teismui.

Kitą sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas priešieškinio reikalavimas pripažįstant iš dalies negaliojančia atliktų darbų akto Nr. 11 dalį dėl 6,6 proc. sienų apšiltinimo darbų kiekio nuo statybos pradžios iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos dėl 7 254,58 Eur sumos mokėtinos už atliktus darbus per ataskaitinį laikotarpį sumos, taip pat sprendimo dalį, kuria atmesti kiti priešieškinio reikalavimai (išskyrus reikalavimą dėl delspinigių priteisimo) palikti nepakeistą.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-BalynienėKazys KailiūnasDanguolė Martinavičienė