- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-31
- Bylos Nr.
- e2A-297-186/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00309-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidija Tamošiūnienė, Gintaras Pečiulis, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- Visagino savivaldybės administracijos, Visagino savivaldybės priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilstata“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vilstata“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Svertas“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Egidijos Tamošiūnienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Visagino savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-259-252/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilstata“ ieškinį atsakovei Visagino savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir skolos priteisimo už atliktus statybos rangos darbus, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Svertas“ bei atsakovės Visagino savivaldybės priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilstata“, atsakovei pagal priešieškinį akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais, nuostolių ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Vilstata“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Visagino savivaldybės administracijai, prašė iš atsakovės priteisti 38 779,19 Eur skolos už atliktus statybos rangos darbus pagal aktą Nr. 12, 2 416,33 Eur delspinigių, 6 267,17 Eur sumą, susijusią su darbų stabdymu ir objekto konservavimu, 8,14 procentų dydžio metines procesines palūkanas, taip pat prašė įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti supaprastintą papildomų 2014 m. liepos 9 d. Pagrindinėje sutartyje Nr. CPO40363 nenumatytų statybos darbų pirkimą Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 92 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta tvarka ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė savo reikalavimus grindė viešųjų pirkimų būdu su atsakove 2014 m. liepos 9 d. sudaryta Pagrindine sutartimi Nr. CPO40363. Nurodė, kad šios sutarties 3.14 punkte įtvirtinta, jog tie darbai, kurie yra nenumatyti Pagrindinėje sutartyje, yra atskiro viešojo pirkimo objektas. Taip pat numatyta, kad už tuos darbus, kurie nenurodyti Pagrindinėje sutartyje, tačiau tiekėjui juos atlikus, užsakovas neapmoka. Sutarties 11.6 punkte įtvirtinta, kad užsakovas galės pirkti papildomus darbus VPĮ nustatyta tvarka, jei dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėtų, kad reikia papildomų darbų, kurie neįrašyti į Pagrindinę sutartį, tačiau be kurių negalima užbaigti Pagrindinės sutarties vykdymo. Vykdant darbus pagal pasirašytą Pagrindinę sutartį paaiškėjo, kad atliktinų darbų kiekiai neatitinka Techninėje specifikacijoje nurodytų darbų apimčių, apimtys ženkliai skiriasi. Apie tai ieškovė pranešė atsakovei 2015 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. S-913 ir nurodė priežastis, dėl kurių ji negali tinkamai ir be kliūčių vykdyti darbų pagal grafiką. Buvo pasiūlyta atsakovei skelbti papildomą konkursą dėl darbų atlikimo, kurie nenumatyti sutartyje. Ieškovė jokio atsakymo iš atsakovės nesulaukė, tik 2016 m. sausio 18 d. atsakovė pateikė ieškovei raštą Nr. (4.27)-1-225 dėl vėlavimo atlikti statybos rangos darbus ir informavo, kad nuo 2016 m. sausio 14 d. pradės skaičiuoti delspinigius už vėlavimą atlikti darbus, nors buvo imtasi visų priemonių išspręsti kilusiai problemai. Taip pat atsakovė pareikalavo iš uždarosios akcinės bendrovės draudimo bendrovės (toliau – UAB DK) „PZU Lietuva“ išmokėti draudimo išmoką kaip iš laiduotojo už nesavalaikį UAB „Vilstata“ darbų atlikimą. Ieškovė tiek draudimo bendrovei, tiek atsakovei išdėstė savo argumentus dėl darbų vėlavimo, t. y. kad darbų apimtys žymiai skiriasi nuo sutartyje nurodytų, nurodė, kad atsakovė nebendradarbiavo su ieškove, todėl draudimo bendrovė jokios išmokos atsakovei neišmokėjo. Nors atsakovė teigia, kad Pagrindinės sutarties sąlygos ir kaina negali būti keičiama, tačiau pati vienašališkai pakeitė Pagrindinės sutarties sąlygas, Techninės specifikacijos pozicijoje DSP 11.1 nurodytoms darbų apimtims priskaičiuodama 696 kv. m. papildomų darbų, kurie nebuvo numatyti sutartyje. Ieškovės nuomone, dėl tų papildomų darbų, kurie yra būtini užbaigti objekte visus statybos darbus, atsakovė privalo skelbti naują pirkimą, nes jie nėra numatyti Techninėse sąlygose, o yra būtini, kad nenukentėtų viešasis interesas. Pažymėjo, kad projektavimo užduotį tvirtino atsakovės administracijos direktorius ir jis nurodė, kad sienų šiltinimo apimtis yra 3 372 kv. m. Projektavimo užduotyje nėra nurodyta, kad šie dydžiai yra preliminarūs, nenurodyta procentinė paklaida. Atsakovė, vienašališkai pakeisdama Pagrindinės sutarties sąlygas, Techninėje specifikacijoje DSP 11.1 nustatydama darbų apimtis 696 kv. m., pažeidė sutarties 11.6 ir 11.7 punktus, todėl neįmanoma baigti įvykdyti Pagrindinę sutartį. Atitinkamai, turi būti paskelbtas papildomas pirkimas. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovė nuo 2016 m. balandžio mėn. atsisako priimti ir apmokėti ieškovo faktiškai atliktus darbus objekte, skaičiuodama priduodamų darbų procentinę išraišką nuo nustatytų sutartyje nenumatytų padidėjusių darbų apimčių ir taip trikdo darbą objekte. Anot ieškovės, atsakovės atsisakymai pasirašyti atliktų darbų aktus Nr. 12 yra nepagrįsti, nes argumentuojama neteisingu procentiniu atliktų darbų dalies skaičiavimu. Kadangi atsakovė daugiau kaip 6 mėnesius neatsiskaitė, ieškovė patyrė nuostolius ir negali tęsti darbų objekte, taip pat turi teisę stabdyti Pagrindinės sutarties vykdymą. Pasinaudodama šia teise ieškovė nuo 2016 m. liepos 1 d. sustabdė darbus objekte ir apie tai informavo atsakovę. Pažymėjo, kad dėl darbų sustabdymo ieškovė patyrė nuostolių, nes privalėjo išmontuoti ir išvežti pastolius bei šiukšles.Atsakovė Visagino savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį prašė ieškovės ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė pati rengė techninį ir darbo projektus, todėl turėjo numatyti darbų kiekius. Techninėse sąlygose nurodyta, kad dydžiai yra preliminarūs. Pagal pateiktus aktus ieškovė neturi teisės į atlyginimą, nes tie darbai, kurie nurodyti aktuose yra neatlikti. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. sausio 30 d. nutartimi sujungė civilinę bylą Nr. e2-259-252/2017 pagal UAB „Vilstata“ ieškinį atsakovei Visagino savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo UAB „Svertas“ ir civilinę bylą Nr. e2-351-252-2017 pagal Visagino savivaldybės administracijos ieškinį atsakovėms UAB „Vilstata“ ir ADB „Gjensidige“ dėl atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais, nuostolių ir delspinigių priteisimo, paliekant civilinės bylos Nr. e2-259-252-2017. Atsakovė Visagino savivaldybės administracija civilinėje byloje Nr. e2-351-252/2017 pareikštu ieškiniu, kuris šioje byloje laikomas priešieškiniu, prašė: pripažinti negaliojančiais 2014 m. spalio 31 d. atliktų darbų aktą Nr. 1, 2014 m. gruodžio 10 d. atliktų darbų aktą Nr. 2, 2015 m. sausio 30 d. atliktų darbų aktą Nr. 3, 2015 m. vasario 27 d. atliktų darbų aktą Nr. 4, 2015 m. kovo 31 d. atliktų darbų aktą Nr. 5, 2015 m. birželio 10 d. atliktų darbų aktą Nr. 6, 2016 m. liepos 31 d. atliktų darbų aktą Nr. 7, 2015 m. rugsėjo 11 d. atliktų darbų aktą Nr. 8, 2015 m. rugsėjo 30 d. atliktų darbų aktą Nr. 9, 2015 m. spalio 30 d. atliktų darbų aktą Nr. 10, 2015 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų aktą Nr. 11; pripažinti negaliojančiu 2016 m. gegužės 31 d. atliktų darbų aktą Nr. 12, vienašališkai UAB „Vilstata“ pasirašytą 2016 m. gegužės 31 d.; iš ieškovės UAB „Vilstata“ ir UAB DK „Gjensidige“ solidariai priteisti 57 714,70 Eur nuostolių atlyginimą; priteisti iš UAB „Vilstata“ 43 358,03 Eur nuostolių atlyginimą ir 107 349,34 Eur delspinigių; priteisti solidariai iš abiejų atsakovių 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo 57 714,70 Eur sumos; priteisti iš UAB „Vilstata“ 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo 150 707,37 Eur sumos. Nurodė, kad 2014 m. liepos 9 d. su UAB „Vilstata“ sudarė Pagrindinę sutartį Nr. CPO40363. Sutartimi UAB „Vilstata“ įsipareigojo parengti Techninėje specifikacijoje nurodytų darbų techninį ir darbo projektus, vykdyti autorinę projekto priežiūrą ir savo jėgomis bei medžiagomis, rizika bei atsakomybe pagal Visagino savivaldybės administracijos pateiktą Techninę specifikaciją ir suderintą techninį projektą atlikti Visagino mokyklos „Draugystė“ atnaujinimo (modernizavimo) statybos rangos darbus. Darbai turėjo būti atlikti per 18 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2016 m. sausio 15 d. Sutarties 6.3 ir 6.4 punktai numatė tiek tarpinių atliktų darbų, tiek užbaigto statinio perdavimą. Tačiau iki 2016 m. sausio 15 d. UAB „Vilstata“ visų sutartų darbų neatliko, statinio užbaigimo akto nesurašė, statinys nėra užbaigtas, savivaldybei nėra perduota jokia dokumentacija. Atlikti darbai buvo įforminti 11 atliktų darbų aktų bendrai 377 363,07 Eur sumai, tačiau juose nurodytos atliktų darbų vertės neatitinka tikrovės, todėl jie pripažintini niekiniais ir negaliojančiais (CK 1.80 straipsnio 1 dalis ir 6.662 straipsnio 1 dalis). Nurodė, kad Visagino savivaldybė pagal atliktų darbų aktus UAB „Vilstata“ yra sumokėjusi 377 363,04 Eur, o neatliktų darbų kaina yra 292 491 Eur. Tam, kad būtų užbaigta modernizuoti mokykla, savivaldybė naujam rangovui turėtų sumokėti 292 491 Eur sumą, todėl bendra mokyklos modernizavimo suma bus nebe 577 147,01 Eur, kaip buvo sutarta sutartyje, o 778 729,08 Eur, todėl laiku neatlikus visų statybos darbų, nepagrįstai sustabdžius darbus ir pasišalinus iš statybvietės, UAB „Vilstata“ neįvykdė savo įsipareigojimų ir likusių statybos darbų kaina išaugo 92 707,03 Eur, o ši suma laikytina savivaldybės nuostoliais. Kadangi dėl UAB „Vilstata“ vėlavimo atlikti darbus savivaldybė mokyklos apšildymui per 2014 – 2015 metus turėjo 8 365,70 Eur neplanuotų išlaidų, šiuos nuostolius UAB „Vilstata“ privalo taip pat atlyginti. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Vilstata“ prievolėms užtikrinti yra pateikusi ADB „Gjensidige“ laidavimo raštą, kuriuo draudimo bendrovė įsipareigojo už UAB „Vilstata“, pastarajai netinkamai atlikus prisiimtus įsipareigojimus, sumokėti priklausančias sumas neviršijant 57 714,70 Eur, ši suma atsakovei turi būti priteista solidariai iš UAB „Vilstata“ ir UAB DK „Gjensidige“. Taip pat nurodė, kad UAB „Vilstata“ pateikė tris atliktų darbų aktus Nr. 12, kurie pasirašyti tik UAB „Vilstata“, tačiau šie aktai prieštarauja CK 6.964 straipsniui, todėl nesukelia vienašalio akto pasekmių. Savivaldybė pagrįstai nepasirašė pateikto akto Nr. 12, nes atliktų darbų procentinė išraiška paskaičiuota ne nuo visų darbų kiekio, t. y. akte nurodyta daugiau sienų šiltinimo darbų, nei jų faktiškai atlikta, todėl šis aktas turi būti pripažintas negaliojančiu, kaip prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms turi būti pripažintas negaliojančiu. Visagino savivaldybės administracija prašė iš UAB „Vilstata“ priteisti delspinigius, vadovaujantis sutarties 10.4 punktu, nes UAB „Vilstata“ neatliko sutartų darbų laiku ir Pagrindinė sutartis nėra nutraukta. Visagino savivaldybės administracija pateikė teismui pareiškimą, kuriuo atsisakė nuo priešieškinio reikalavimo pripažinti darbų priėmimo aktus nuo 1 iki 11 negaliojančiais ir bylą dėl šių reikalavimų prašė nutraukti. Atsakovė pagal priešieškinį ADB „Gjensidige“ atsiliepime į Visagino savivaldybės administracijos priešieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad atlikimo laidavimo raštu Nr. 1748312 draudikas įsipareigojo atlyginti ieškovei tik tiesioginius nuostolius, atsiradusius dėl UAB „Vilstata“ prievolės neįvykdymo tam tikros sumos ribose, tuo tarpu Visagino savivaldybės administracijos nurodomi nuostoliai laikytini netiesioginiais nuostoliais. Pažymėjo, kad ieškovė faktiškai jokios žalos nepatyrė, nes už neatliktus darbus nėra atsiskaityta. Teismui nusprendus, kad ADB „Gjensidige“ pravalo mokėti draudimo išmoką, ši išmoka turėtų būti mažinama proporcingai įvykdytų darbų sumai. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad dėl terminų pradelsimo yra atsakinga ir pati Visagino savivaldybės administracija, nes ji nuolat vėluodavo atsiskaityti su rangovu.UAB „Vilstata“ atsiliepime į Visagino savivaldybės administracijos priešieškinį nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka. Nurodė, kad savivaldybė neturi jokio teisinio pagrindo paaiškėjusių papildomų sutartyje nenumatytų darbų kainos vertinti kaip nuostolius, nes šios išlaidos neatitinka nei tiesioginių, nei netiesioginių žalos požymių. Sutarties kaina buvo paskaičiuota pagal savivaldybės pirkimo dokumentuose nurodytus darbų kiekius. Būtent savivaldybė iki pirkimo privalėjo išsiaiškinti ar kataloge siūlomi visi reikalingi darbai, ar jie atitinka parengtus techninius sprendinius, nes tiekėjai varžosi tik dėl tokių darbų, dėl kurių CPO LT kataloge yra sudariusi preliminariąją sutartį. Techninėje specifikacijoje ir sutartyje nėra darbų kiekių paklaidos, nustatyti būtini papildomi darbai nepriskiriami technologiškai neatsiejamų darbų kategorijai, tačiau be jų neįmanoma užbaigti objekto modernizavimo darbų. Taigi, savivaldybės reikalavimas priteisti 92707,03 Eur nuostolius yra traktuotina kaip papildomų darbų kaina. Be teisinio pagrindo savivaldybė reikalauja priteisti nuostolius už šildymą už 2014-2015 metus, nes pagal sutartį šildymo darbai iki 2014-2015 metų šildymo sezono negalėjo būti baigti. Savivaldybė savo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo grindžia sutarties 10.4 punktu. Tačiau Savivaldybė atkreipė dėmesį, kad sutartyje buvo nustatytas darbų pradžios terminas, visi reikalingi dokumentai darbams pradėti iš savivaldybės buvo gauti keturiais mėnesiais vėliau, nei buvo numatyta sutartyje, be to, laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 12 d. iki 2015 m. kovo 8 d. dėl temperatūros neatitikimo nustatytiems reikalavimams negalėjo būti atliekami fasado, cokolio ir stogo šiltinimo darbai, todėl buvo atliekami kiti statybos darbai, vėliau buvo atliekami bandomieji fasado dažymo darbai, kurie netiko savivaldybei ir spalvos buvo suderintos tik 2015 m. rugpjūčio 21 d. Dėl šių priežasčių UAB „Vistata“ prašė savivaldybės pratęsti terminą, tačiau ji į šį prašymą nereagavo, nors sutarties 5.2.2, 5.2.3 punktai numatė galimybę pratęsti sutarties terminą. UAB „Vistata“ nuomone, savivaldybė neturi teisės į nuostolius ir delspinigius, nes ji nebendradarbiavo ir neatsiskaitinėjo pagal atliktų darbų aktus laiku. Be to, delspinigiams taikytinas ieškinio senaties terminas, kurį atsakovė yra praleidusi. Anot UAB „Vilstata“, nepagrįstas savivaldybės reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2016 m. gegužės 31 d. atliktų darbų aktą Nr. 12. UAB „Vilstata“, pateikdama aktą Nr. 12, prašė jį pasirašyti, o nepasirašius grąžinti jį bendrovei su atžyma apie nesutikimą taip, kaip numatyta CK 6.694 straipsnio 4 dalyje, todėl nėra aišku kokį pažeidimą padarė UAB „Vilstata“.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio apygardos teismas 2017 m. birželio 28 d. sprendimu: UAB „Vilstata“ ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė jai iš Visagino savivaldybės administracijos 24 774,05 Eur skolos už atliktus statybos rangos darbus pagal atliktų darbų aktą Nr. 12, 1722,21 Eur delspinigių bei 8,14 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 26 496,26 Eur sumos ir 520 Eur žyminio mokesčio, kitą ieškinio dalį atmetė; Visagino savivaldybės administracijos priešieškinį tenkino iš dalies ir pripažino negaliojančia atliktų darbų akto Nr. 12 (už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d.) dalį dėl sienų šiltinimo darbų 11 574,50 Eur sumoje, likusią priešieškinio dalį atmetė; priėmė atsakovės atsisakymą nuo dalies priešieškinio reikalavimų dėl vienuolikos atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais ir šioje dalyje bylą nutraukė.Teismas nustatė, kad Techninėje specifikacijoje, pirkimo sąlygose atliktinų darbų kiekiai užsakovės buvo nurodyti preliminarūs. Ieškovė, vadovaujantis sutarties 5.4 punktu, pati rengė (samdė UAB „Svertas“) techninį ir darbo projektus, taigi, turėjo patikslinti atliktinų darbų kiekius, todėl to nepadariusi, ji veikė savo rizika dėl galimai didesnių faktinių išlaidų. Teismo nuomone, ieškovė turėjo galimybę patikslinti atliktinų darbų kiekius prieš teikiant pasiūlymą, todėl įkainius galėjo nustatyti tokio dydžio, kuris apimtų visą plotą. Teismas konstatavo, kad sutartyje buvo nustatyta konkreti kaina, be to, sutarties nuostatos leidžia daryti išvadą, kad angokraščių šiltinimo darbai turi būti atlikti, o jų apmokėjimas buvo įtrauktas į apytikrio 3 372 kv. m. sienų šiltinimo darbų DSP11.1 kainą, t. y. 539 520 Lt. Teismas nustatė, kad faktinis sienų plotas 696 kv. m. didesnis nei nurodytas preliminarus 3 372 kv. m., o tai sudaro 20,64 % pokytį – taigi viršija 15 % ribą. Langų angokraščių plotas nustatytas 40 kv. m. didesnis nei nurodytas preliminarus 350 kv. m., o tai sudaro 11,43 % pokytį – taigi neviršija 15 procentų ribos. Cokolio apdailos ploto paklaida taip pat neviršija 15 procentų ribos. Todėl konstatavo, kad vadovaujantis CK 6.685 straipsnio 2 dalimi ieškovė galėtų prašyti perskaičiuoti kainą tik dėl sienų šiltinimo, nes jų padidėjęs plotas viršija 15 proc. Tačiau ieškovė nenurodė aplinkybių, kurios nepriklausė nuo jos ir būtų pagrindas taikyti minėto straipsnio normą. Kadangi ieškovei nebuvo kliūčių pasitikslinti atliktinų darbų kiekius ir tai padaryti jai buvo rekomenduojama, teismas konstatavo, kad ji negali atsisakyti vykdyti sutartį ir reikalauti, kad atsakovė nupirktų papildomus darbus bei negali reikalauti papildomo apmokėjimo. Pažymėjo, kad vadovaujantis sutarties 24 punktu, didesni atliktų darbų pagal sutartį kiekiai (apimtys) nelaikomi papildomais darbais. Be to, sutartyje buvo numatyta atsiskaitymo tam tikra dalimi procentais nuo atliktų darbų apimties tvarka, kuri taip pat patvirtina, kad buvo susitarta dėl fiksuotos kainos. Dėl šių priežasčių teismas atmetė ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovę atlikti supaprastintą papildomų darbų pirkimą.Teismas, pasisakydamas dėl 2015 m. gegužės 31 d. akto Nr. 12, nurodė, kad atsakovė šiam aktui nusprendė taikyti kitokį atliktų darbų procento apskaičiavimą nei iki tol buvo taikoma vienuolikoje aktų – faktinis sienų 4 067 kv. m., o ne sutartinis 3 372 kv. m. dydis (plotas). Apskaičiavimą taip pat pakeitė ir ieškovė, nes į plotus ji įtraukė ir apšiltintų angokraščių plotą, nors pagal Techninės specifikacijos DSP11 5 punktą jų plotas į bendrą fasado plotą neįskaitomas. Teismo vertinimu, toks šalių elgesys neatitinka sutarties šalių pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis, vykdyti sutartis laikantis ekonomiškumo ir sąžiningumo principų (CK 6.200 straipsnis). Atkreipė dėmesį, kad nors dėl cokolinio šiltinimo darbų DSP12.1., dėl stogų rekonstravimo darbų DSP 13.1, dėl plastikinių langų įrengimo darbų DSP14.1, plastikinių durų darbų DSP14.8 ir metalinių durų darbų DSP 14.11 už bendrą 38 779,19 Eur sumą pretenzijų nei techninės priežiūros prižiūrėtojas, nei pati atsakovė neturėjo, nėra ginčo nei dėl jų atlikimo, nei dėl apimčių, tačiau be išlygų atsisakyta pasirašyti visą aktą Nr.12 ir už šiuos darbus neapmokėta.Kadangi šalys nesutaria dėl to, nuo kokio ploto atlikti procentinius skaičiavimus, o sutartyje skaičiavimo taisyklės detaliau neatskleistos, teismas, vadovaudamasis CK 6.195 straipsniu, nusprendė šią spragą pašalinti pats. Teismas nustatė, kad akte Nr. 12 nurodyti sienų apšiltinimo plotai ir atliktų darbų procentinė išraiška skaičiuota nuo Pagrindinėje sutartyje nurodytų plotų, o ne nuo tų plotų, kuriuos nustatė ieškovė, atlikusi matavimus, tačiau ieškovė į sienų šiltinimo plotus, kurie nurodyti sutartyje, neįtraukė angokraščių plotų, kurie yra nurodyti Techninėje specifikacijoje, todėl, nurodė, kad bendras darbų kiekis pagal sutartį turi būti ne 3 372 kv. m., o 3 722 kv. m. (plius 350 kv. m. angokraščiai). Teismas UAB „Baltų būstas“ ekspertizės akte atliktus skaičiavimus ir nurodytus plotus vertino kritiškai, nurodydamas, kad: jau pirmoje ekspertizės lentelėje atsakovas ekspertui pateikė faktinius plotus didesnius nei nurodyta techninėje specifikacijoje; iš kur atsakovė paėmė faktinius kiekius neaišku, nes ekspertizė atlikta pagal pateiktus atsakovo faktinius kiekius, o atsakovė byloje įrodinėjo, kad ji plotų nematavo. Kadangi plotai, nurodyti Techninėje specifikacijoje, yra preliminarūs, ieškovė su tokiais plotais sutiko, juos teismas laikė tiksliais. Atitinkamai, teismas sumažino procentinę išraišką atliktų darbų, atsižvelgęs į nurodytus plotų kiekius Techninėje specifikacijoje ir įvertinęs tai, kad akte Nr. 12 nurodyti kiekiai be angokraščių, padarė išvadą, kad už atliktus darbus atsakovė pagal aktą Nr. 12 privalėjo sumokėti poz. DSP 13 – 10 346,73 Eur be PVM mokesčio ir poz. DSP 11 už atliktus per ataskaitinį laikotarpį 7 procentais mažiau nei nurodė ieškovė (ieškovė nurodė 89, faktiškai turi būti 81), o tai sudarytų 10 127,69 Eur be PVM. Todėl skola už atliktus darbus yra 20 474,42 Eur ir PVM mokestis nuo šios sumos 4 299,63 Eur – iš viso 24 774,05 Eur.Teismas nurodė, kad nors ieškovė delspinigius skaičiavo pagal tris sąskaitas Nr. VIL020, VIL031, VIL042, tačiau ieškinyje ji nurodė, jog atlyginimo už darbą reikalauja pagal galutinį atliktų darbų aktą Nr. 12 ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. VILNr.00042, todėl delspinigius nusprendė skaičiuoti tik pagal šią sąskaitą. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė yra praleidusi 30 kalendorinių dienų terminą mokėjimui atlikti, nusprendė priteisti delspinigius už 139 dienas – t. y. 1 722,21 Eur. Teismas ieškovės reikalavimą priteisti 6 267,17 Eur išlaidų, susijusių su objekto konservavimu, laikė nepagrįstu, sprendė, kad ta aplinkybė, jog savivaldybė nesprendė papildomų darbų pirkimo, ieškovei nesudarė teisinio pagrindo stabdyti rangos darbus. Teismas nurodė, kad ieškovė apie tai, kad atsakovė neapmokės už atliktus darbus, turėjo žinoti jau 2016 m. balandžio 16 d., nes jau nuo pirmo akto Nr. 12 pateikimo atsakovei, jai turėjo būti aišku, kad savivaldybė nepasirašys atliktų darbų akto ir nemokės už atliktus darbus, nes atsakovė be teisinio pagrindo nurodė ieškovei skaičiuoti procentinę atliktų darbų išraišką nuo faktinių kiekių. Tačiau nepaisant to, ieškovė nesiėmė jokių veiksmų situacijai išsiaiškinti, nors atsakovė reikalavo rodyti akte visą faktinį kiekį šiltinamų sienų, o ne tą, kuris nurodytas Techninėje specifikacijoje. Todėl teismas sprendė, kad tai, jog atsakovė neapmokėjo už atliktus darbus, neįrodo, kad atsakovė iš esmės pažeidė sutarties sąlygas. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad savivaldybė nesprendė papildomų darbų pirkimo, negali būti pagrindu stabdyti darbus, kurie nebuvo atlikti 100 proc. net pagal sutartyje nurodytus kiekius. Teismas pažymėjo, kad ieškovės atlikti darbai, sustabdžius darbus (pastolių išardymas ir jų su šiukšlėmis išvežimas) įeina į statybos darbų sudėtį, o ieškovė neįrodė, kad darbai, numatyti STR1.08.02:2002 „Statybos darbai“ Nr. 5 „Statinio konservavimo tvarkos apraše“, būtų buvę atlikti, be to, vien 2016 m. rugsėjo 23 d. suvestinė neįrodo papildomų išlaidų pagrįstumo. Teismas konstatavo esant pagrindui pripažinti negaliojančiu atliktų darbų akto Nr. 12 dalį, kuri susijusi su sienų šiltinimo darbais (jų apimtimi, suma). Teismo vertinimu, tai, kad viena šalis aktą pasirašė, o užsakovo atstovas ant akto padarė prierašą, kad atsisako pasirašyti, remdamasis statybos techninio prižiūrėtojos UAB „Statybos projektų valdymo grupė“ 2016 m. balandžio 12 d. raštu, reiškia vienašališką (rangovo) darbų perdavimo priėmimo akto pasirašymą pagal CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatas, o tai, kad akte nėra rangovo atžymos apie vienašališką akto pasirašymą, esminės reikšmės neturi. Teismas, remdamasis ankstesniais motyvais, padarė išvadą, kad atsakovė turėjo pagrindą atsisakyti pasirašyti akto dalį, susijusią su sienų šiltinimo darbų apimtimi ir mokėtinomis sumomis, nes dėl jų dydžių, skaičiavimo metodikos kilo ginčas. Dalį akto atsakovė atsisakė pasirašyti nepagrįstai, tačiau likusią klaidingą akto dalį dėl 7 proc. (89 proc. – 81 proc.) sienų apšiltinimo darbų nuo statybos pradžios iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos, dėl 11 574,50 Eur (44 499,27 Eur – 37 745,19 ) mokėtinos per tą laikotarpį sumos, teismas pripažino negaliojančia (CK 6.694 straipsnio 5 dalis). Teismas laikė nepagrįstu atsakovės reikalavimą solidariai iš ieškovės ir jos draudiko priteisti 57 714,70 Eur nuostolių, taip pat reikalavimą priteisti iš ieškovės 43 358,03 Eur nuostolių, atsiradusių dėl darbų pabrangimo.Teismas konstatavo, kad šiuo atveju nėra sąlygų sutartinei civilinei atsakomybei kilti pagal CK 6.258 straipsnį, nes: ginčo sutartis nėra nutraukta, todėl atsakovės pateiktus skaičiavimus laikė hipotetiniais, o žalą pripažino neįrodytą pagrįstais įrodymais. Teismas nusprendė nesivadovauti pateikta užbaigimo sąmata, nes ji buvo parengta realiai nemačius objekto, neatlikus matavimų ir skaičiavimų, o duomenys sąmatoje buvo nurodyti tokie, kokius nurodė savivaldybė. Teismas, vertindamas atsakovės reikalavimą priteisti 92 707,03 Eur nuostolius, sprendė, kad nėra pagrindo remtis šiems nuostoliams pagrįsti ieškovės pateiktu UAB „Baltų būstas“ ekspertizės aktu, nes ekspertizė atlikta nepranešus rangovei, ekspertams nebuvo pateiktas aktas Nr. 12, kuriame fiksuoti teismo pripažinti atlikti darbai, taip pat nėra duomenų kokie buvo atlikti matavimai ir kokiais prietaisais. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad pateiktoje sąmatoje yra nurodyta darbų, kurie pagal atliktų darbų žurnalą yra fiksuoti kaip atlikti ir priimti techninio prižiūrėtojo ir užsakovo, todėl vadovautis lokaline sąmata nuostolių dydžiui nustatyti negalima. Teismo vertinimu, šiuo atveju nuostoliais galėtų būti laikomi tik neatliktų darbų piniginė išraiška pagal sutartį – t. y. 199 783,97 Eur (nes savivaldybė yra faktiškai sumokėjusi 377 363,04 Eur). Atsižvelgęs į tai, kad sutartis nėra nutraukta ir nei viena iš šalių neketina jos nutraukti, kad savivaldybė jokių įrodymų, jog ji ketina samdyti kitą rangovą ir baigti mokyklos renovavimo darbus, nepateikė, nėra tikslių paskaičiavimų kiek neatlikti darbai kainuotų savivaldybei ir kodėl jų negalėtų baigti rangovas prisiėmęs įsipareigojimus pagal sutartį, savivaldybė nereikalauja žalos atlyginimo už nekokybiškus darbus, nepateikė patikimų ir neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji turi tokio dydžio nuostolius, kurių reikalauja, be to, nereikalauja, kad rangovas bent jau įvykdytų tą darbų kiekį, kuris yra numatytas Techninėje specifikacijoje ir tą darbų kiekį, kuris neviršija 15 procentų darbų kiekių, teismas konstatavo, kad savivaldybė nedėjo maksimalių pastangų ir nerodė noro bendradarbiauti su ieškove tam, kad būtų laiku ir tinkamai užbaigtas objektas ir kad nebūtų sustabdyti darbai. Teismo įsitikinimu, šiuo atveju savivaldybės administracija privalėjo derėtis ir bendradarbiauti su ieškove, tuo tarpu ieškovė, kaip rangovė, turėjo imtis priemonių, kad susidariusi situacija būtų išspręsta be drastiškų priemonių (darbų sustabdymo ir objekto palikimo likimo valiai).Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju draudikui draudimo bendrovei „Gjensidige“ atsakomybė pagal išduotą 2014 m. liepos 14 d. laidavimo raštą Nr. 1748312 nekyla. Teismas nurodė, kad vadovaujantis sutarties 5.4 punktu, statybos darbų pabaiga skaičiuotina nuo 2014 m. spalio 2 d. ir turėjo baigtis 2016 m. gegužės 2 d. Tačiau teismas atsižvelgė į tai, kad dažymo darbai buvo atidėti dėl savivaldybės atstovo kaltės (buvo derinamos spalvos), todėl sutarties terminas turėjo būti pratęstas dar bent trims mėnesiams, nors rangovas siūlė tai padaryti 6 mėnesiams. Atkreipė dėmesį, kad 2016 m. gegužės 12 d. raštu Nr. (4.27)-1-2332 savivaldybė pati pasiūlė pratęsti sutarties terminą iki 2016 m. lapkričio 12 d. atsižvelgiant į tai, kad šaltojo sezono metu dalis darbų negalėjo būti atliekami ir dėl nesavalaikių apmokėjimų pagal pateiktas sąskaitas. Įvertinęs šias aplinkybes teismas padarė išvadą, kad sutarties įvykdymo pabaiga buvo ne 2016 m. sausio 15 d., o 2016 m. lapkričio 12 d., kaip nurodė pats užsakovas savo rašte, dėl rangovo siūlytų terminų užsakovas visiškai nepasisakė, nevykdė pareigos bendradarbiauti ir spręsti problemas kuo greičiau. Todėl teismas sprendė, kad atsakomybė draudikui pagal išduotą laidavimo draudimo raštą negali atsirasti, nes nėra pažeistas sutarties įvykdymo terminas dėl rangovo kaltės. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Draudimo taisyklėmis draudikui pareiga atlyginti nuostolius atsirastų, jei būtų ginčas dėl atliktų darbų kokybės ir jei būtų konstatuota, kad dėl rangovo kaltės praleistas terminas. Kadangi sutarties terminas turėjo būti pratęstas užsakovo be papildomai keliamų sąlygų ir pati užsakovė pasiūlė pratęsti sutarties terminą iki 2016 m. lapkričio 12 d., šiuo atveju kaltės dėl termino pažeidimo, anot teismo, negalima konstatuoti, atitinkamai, atsakomybė nekyla ir draudikui. Teismas pripažino nepagrįstu savivaldybės reikalavimą priteisti 8 365,70 Eur neplanuotų išlaidų, susijusių su mokyklos šildymu laikotarpiu nuo 2015 iki 2016 metais dėl neatliktų renovavimo darbų, nes iš atsakovės pateiktų duomenų negalima nustatyti, kad sudaro nuostolius. Teismas pažymėjo, kad abi šalys buvo atsakingos dėl to, kad darbai 2016 m. liepos 1 d. buvo sustabdyti. Konstatavo, kad ieškovė klaidingai teigė turinti teisę į, jos nuomone, nenumatytų darbų atlyginimą ir sustabdė darbus iki šis klausimas bus išspręstas, tuo tarpu atsakovė neatsiskaitė net už tuos darbus, dėl kurių nebuvo reikšta pastabų. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas atleisti ieškovę nuo civilinės atsakomybės dėl pavėluoto sutarties vykdymo nulemtų galimų papildomų šildymo išlaidų atlyginimo (CK 6.259 straipsnis).Pasisakydamas dėl savivaldybės reikalavimo priteisti iš ieškovės 107 358,03 Eur delspinigių, vadovaujantis sutarties 10.4 punktu, teismas pažymėjo, kad pagrindinė sutartis šiuo atveju nėra nutraukta, sutartis yra pratęsta paties užsakovo siūlymu, todėl konstatavo, kad savivaldybė neturėjo pagrindo skaičiuoti delspinigius, nes sutartis galiojo iki 2016 m. lapkričio 12 d. Teismas taip pat pažymėjo, kad šiuo atveju negalima konstatuoti ir delspinigiams priteisti būtinos sąlygos – kad sutarties terminas buvo pažeistas dėl tiekėjo kaltės. Anot teismo, priešingai, bylos duomenys įrodo, kad būtent savivaldybė vėluodavo apmokėti pateiktas sąskaitas už atliktus darbus (žr. 2015 m. rugpjūčio 24 d. Nr. S-862, 2015 m. rugsėjo 4 d. Nr. S-891 raštus). Taip pat nepaneigtas ieškovės teiginys ir pateikti įrodymai, kad statybos darbų nebuvo galima atlikti laiku ir dėl oro sąlygų. Be to, savivaldybei neginčijant statybos darbų sustabdymo, jis laikomas teisėtu, o sustabdžius statybos darbus sutarties termino skaičiavimas taip pat sustabdomas. Teismas atmetė reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo iš UAB „Vilstata“ ir ADB „Gjensidige“.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovė Visagino savivaldybės administracija prašo: 1) panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimo dalį, kuria teismas priteisė iš apeliantės ieškovei UAB „Vilstata“ 24 774,05 Eur už atliktus darbus, 1 722,21 Eur delspinigius, 8,14 proc. dydžio metines procesines palūkanas, 520 Eur žyminio mokesčio, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – UAB „Vilstata“ ieškinį atmesti; 2) panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimo dalį, kuria teismas atmetė apeliantės priešieškinio dalį ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – apeliantės priešieškinį tenkinti visiškai ir apeliantės naudai iš UAB „Vilstata“ ir ADB „Gjensidige“ solidariai priteisti 57 714,40 Eur nuostolių atlyginimo bei 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo šios sumos, taip pat iš UAB „Vilstata“ priteisti 43 358,03 Eur nuostolių atlyginimo, 107 349,34 Eur delspinigių, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo 150 707,37 priteistos sumos; 3) priteisti iš ieškovės apeliantės pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Tam, kad būtų galima nustatyti kiek UAB „Vilstata“ atliko darbų ir kiek ji turi gauti atlyginimo už juos, byloje turėjo būti nustatyta: kiek statybos darbų faktiškai reikėjo atlikti tam, kad būtų atlikta visa mokyklos renovacija; kiek darbų faktiškai atliko UAB „Vilstata“. Turint šiuos duomenis, apskaičiuoti procentinę atliktų darbų išraišką ir jų kainą. Byloje šalys nurodo skirtingus atliktinų darbų kiekius ir faktiškai UAB „Vilstata“ atliktą darbų kiekį. Tam, kad būtų galima nustatyti pastato statybos darbų kiekius ir UAB „Vilstata“ atliktus pastato modernizacijos statybos darbų kiekius bei jų vertę, reikalingos specialios žinios, tačiau teismas byloje ekspertizės neskyrė, todėl bylai teisingai išspręsti reikšmingos aplinkybės nebuvo nustatytos. Teismo išvados yra prieštaringos. Viena vertus jis konstatavo, kad faktiniai atliktinų darbų kiekiai yra didesni nei buvo nurodyta Techninėje specifikacijoje, tačiau atliktų darbų kiekius skaičiavo nuo 3 722 kv. m., o ne nuo 4 457 kv. m.Jei būtų pagrindas pritarti UAB „Vilstata“ darbų akte Nr. 12 nurodytam atliktų darbų kiekiui, tai būtų pagrindas teigti, kad ji atliko tik 67 proc. sienų šiltinimo darbų, o savivaldybė UAB „Vilstata“ jau yra sumokėjusi 74 proc. sienų šiltinimo darbų. Dėl šios priežasties už darbų akte Nr. 12 nurodytus darbus savivaldybė turėtų sumokėti 219,04 Eur (10 346,73 Eur už stogų rekonstravimo darbus – 10 127,69 Eur permoka už sienų šiltinimo darbus).Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nėra pagrindo iš apeliantės priteisti PVM mokestį.Apeliantė, neturėdama abiejų šalių pasirašyto atliktų darbų akto Nr. 12 ir jo pagrindu išrašytos PVM sąskaitos faktūros, neturėjo UAB „Vilstata“ atlikti jokių mokėjimų. Be to, teismas nustatė, kad šiame akte buvo neteisingai nurodyta atliktų sienų šiltinimo darbų kiekis ir dėl to neteisingai paskaičiuota jų vertė, konstatavo, kad UAB „Vilstata“ vienašališkai pakeitė darbų kiekio skaičiavimo būdą. Šios aplinkybės įrodo, kad savivaldybė pagrįstai atsisakė pasirašyti atliktų darbų aktą Nr. 12 ir pagal jį atsiskaityti, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priteisti iš jos delspinigius. Tuo atveju, jei teismas nuspręstų, jog UAB „Vilstata“ turi teisę į delspinigius, tai jie turėtų būti skaičiuojami nuo 20 474,42 Eur sumos, o ne nuo 24 774,05 Eur, nes nepagrįstai buvo priteistas PVM. Kita vertus, delspinigiai galėjo būti paskaičiuoti tik už 85 dienas, o ne už 139 dienas, todėl jie sudarytų 870,16 Eur.Nepagrįstai teismas atmetė savivaldybės prašymą priteisti patirtus nuostolius dėl išaugusios statybų darbų kainos. Pirma, teismas nepagrįstai rėmėsi CK 6.258 straipsnio 5 dalies, o ne apeliantės nurodytu CK 6.256 straipsniu. Antra, priešingai nei konstatavo teismas, šie nuostoliai pagrįsti įrodymais. Duomenys apie darbų kiekius buvo gauti iš UAB „Baltų būstas“ ekspertizės akto, kuris parengtas ekspertams faktiškai apžiūrėjus objektą ir atlikus skaičiavimus. Ekspertizės akte ir užbaigimo darbų lokalinėje sąmatoje nurodyti duomenys nepaneigti, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, liudytojų M. M. ir A. G. paaiškinimai sutampa ir yra nuoseklūs.Teismas neišsprendė savivaldybės reikalavimo dėl 92 707,03 Eur permokėtos sumos priteisimo už darbų aktuose Nr. 1-11 nurodytus darbus.Nesutinka su teismo išvadomis dėl darbų vykdymo termino pabaigos ir sutarties pratęsimo, atitinkamai ir dėl teismo sprendimo atmesti savivaldybės reikalavimą solidariai priteisti iš UAB „Vilstata“ ir ADB „Gjensidige“ 57 714,70 Eur ir iš UAB „Vilstata“ 43 358,03 Eur nuostolių. Visų pirma, teismas netinkamai nustatė darbų vykdymo pradžią. Turėjo būti vadovaujamasi sutarties 5.1 ir 16.2 punktų nuostatomis. Kadangi sutartis įsigaliojo 2014 m. liepos 14 d., kai UAB „Vilstata“ pateikė draudimo bendrovės laidavimo raštą, nuo šios datos laikoma, kad turėjo būti vykdomi darbai pagal Pagrindinę sutartį. Atitinkamai, darbus UAB „Vilstata“ turėjo atlikti iki 2016 m. sausio 14 d. Antra, ieškovė negalėjo atlikti fasado dažymo darbų todėl, kad ji pati neįvykdė techniniame darbo projekte numatytų įsipareigojimų – iki 2015 m. liepos 8 d. neatliko bandomųjų dažymų ir nesuderino jų su savivaldybe bei nenumatė vienodo kolonados kapitelio aukščio kolonų pločiui. Trečia, savivaldybė turėjo teisę sustabdyti vykdyti mokėjimus pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras (2015 m. liepos 7 d. Nr. VIL00112, 2015 m. liepos 13 d. Nr. VIL00131) remiantis CK 6.46 straipsnio 2 dalimi, nes UAB „Vilstata“ nevykdė įsipareigojimų atlikti dažymo bandymus. Ketvirta, teismo išvada, kad sutarties terminas buvo pratęstas pačios savivaldybės, prieštarauja teisės aktams ir sutarties nuostatoms, nes darbų vykdymo termino pratęsimas yra sutarties sąlygų pakeitimas, o sutarties 16.4 punktas aiškiai numatė, kad Pagrindinės sutarties sąlygos negali būti keičiamos, išskyrus tokias pagrindines sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai ir tikslai bei tokiems pagrindinės sutarties pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Šiuo gi atveju toks sutikimas nebuvo gautas. Be to, sutarties pakeitimai sudaromi tokia pačia forma, kaip ir pati sutartis – t. y. rašytine forma. Pratęsus darbų vykdymo terminą, turėjo būti pateiktas ir naujas sutarties įvykdymo užtikrinimas arba pratęstas pirmosios galiojimo terminas (sutarties 10.8 punktas).Teismas nepagrįstai atmetė savivaldybės reikalavimą dėl 8 365,70 Eur neplanuotų išlaidų mokyklos šildymui dėl neatliktų renovacijos darbų priteisimo. Šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus savivaldybė pateikė ir jų nepaneigė kiti byloje esantys duomenys. Nepagrįstai teismas atmetė savivaldybės reikalavimą dėl 107 358,03 Eur delspinigių priteisimo. Visų pirma, sutartis nėra pratęsta, todėl darbų vykdymo terminas suėjo 2016 m. sausio 14 d. Teismas konstatavo, kad darbai nėra atlikti. Teismas viena vertus pripažino, kad sustabdyti sutarties vykdymą ieškovė neturėjo pagrindo, tačiau taip pat nurodė, kad sustabdžius statybos darbus sutarties termino pabaiga taip pat sustojo. Be to, tik UAB „Vilstata“ yra atsakinga už sutarties neįvykdymą laiku, savivaldybė jokių veiksmų, trukdančių UAB „Vilstata“ atlikti laiku darbus, neatliko, todėl teismas turėjo priteisti delspinigius pagal sutarties 10.4 punktą.Atsiliepime į atsakovės Visagino savivaldybės administracijos apeliacinį skundą ieškovė UAB „Vilstata“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir apskųstą Panevėžio apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą, taip pat priteisti iš šios atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:Atsakovė atsisakė pasirašyti darbų aktą Nr. 12, nors dalies jame įrašytų darbų ji neginčija, todėl nepagrįstai atsakovė atsisakė už juos atsiskaityti.Užsakovo pareiga apmokėti už faktiškai atliktus darbus kildinama ne tik iš sutarties nuostatų, bet ir iš imperatyvių įstatymo normų, todėl teismas pagrįstai šios pareigos nepaneigė, tik nustatė jos mastą, atsižvelgęs į tarp šalių kilusio ginčo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes.Pagrįstai teismas iš atsakovės priteisė PVM. Visagino savivaldybės administracija, kaip savivaldybės institucija, nėra PVM mokesčio mokėtoja, ji neturi VMI suteikto PVM mokėtojo kodo, todėl jai iš esmės negali būti taikomas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir ji tiesiogiai negali sumokėti PVM mokesčio į biudžetą.Pagrįsta teismo išvada, kad atsakovė, atsisakydama pasirašyti atliktų darbų aktą Nr. 12 be išlygų, pažeidė ekonomiškumo ir sąžiningumo principus bei neįvykdė pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis, todėl pagrįstai iš jo buvo priteisti 1 722,21 Eur dydžio delspinigiai. Pagrįstai teismas nesivadovavo atsakovės pateiktomis užbaigimo darbų lokaline sąmata ir UAB „Baltų būstas“ ekspertizės aktu, nes jie negali būti laikomi tinkamais įrodymais. Atsakovė atsisakė nuo reikalavimo pripažinti vienuolika atliktų darbų aktų negaliojančiais, tačiau žalos dydžiui pagrįsti jokių kitokių įrodymų nepateikė. Be to, atsakovė nepateikė įrodymų, kurių pagrindu galima būtų nustatyti, kad ji ketina samdyti kitą rangovą ir baigti mokyklos renovavimo darbus, nėra tikslių paskaičiavimų, kiek neatlikti darbai kainuotų savivaldybei ir kodėl jų negalėtų baigti rangovas, prisiėmęs įsipareigojimus pagal sutartį, pagal sutarties pasirašymo metu galiojusias kainas, o ne pagal 2016 m. spalio mėn. kainas. Atsakovė nepateikė patikimų ir neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji turi tokio dydžio nuostolius, kurių reikalauja.Pagrįstai teismas atmetė atsakovės reikalavimą priteisti 8 365,70 Eur neplanuotų 2014-2015 metais išlaidų mokyklos apšildymui dėl neatliktų renovavimo darbų. Ši žala apskaičiuota remiantis neaiškiais kriterijais, nevertinant visų galimų rizikų. Tokios išlaidos yra tik hipotetinės prielaidos. Patirtos išlaidos galėtų būti pripažintos atlygintinais nuostoliais, jeigu jie būtų realūs ar realiai tikėtini ir įrodžius visas civilinės atsakomybės sąlygas. Kadangi teismas nustatė, kad darbai nebaigti ir dėl atsakovės kaltės, pagrįstai buvo padaryta išvada, jog net jei ši žala ir būtų įrodyta, būtų pagrindas ieškovę atleisti nuo šios atsakomybės.Pagrįstai teismas netenkino atsakovės reikalavimo dėl 107 358,03 Eur delspinigių priteisimo, nes byloje nepasitvirtino sutarties 10.4 punkte numatyta aplinkybė – kad sutarties terminas buvo pažeistas dėl tiekėjo kaltės. Būtent atsakovė nebendradarbiavo ir nepasinaudojo galimybe pratęsti sutarties vykdymo terminą. Byloje įrodyta, kad atsakovė vėluodavo apmokėti pateiktas sąskaitas faktūras. Pagrįstai teismas nurodė, kad atsakovei neginčijant statybos darbų sustabdymo, sustabdžius statybos darbus, sutarties termino pabaiga taip pat sustabdoma. Pažymi, kad atsakovė netaiko ieškinio senaties termino, nors ieškovė šį terminą prašė taikyti. Atsiliepime į atsakovės Visagino savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atsakovė pagal priešieškinį ADB „Gjensidige“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:Pagrįstai teismas nurodė, kad ieškovė nepažeidė sutarties termino. Būtent atsakovė yra atsakinga už sutarties termino praleidimą, nes ji vėlavo atsiskaityti už darbus, nebendradarbiavo su ieškove.Jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad sutarties terminas buvo praleistas dėl ieškovės kaltės – draudimo išmoka negali būti priteista iš ADB „Gjensidige“, nes prašomi priteisti nuostoliai nėra kompensuojami pagal draudimo sutartį. Pagal draudimo sutartį kompensuojami tik tiesioginiai nuostoliai, o savivaldybė faktiškai nėra patyrusi jokių nuostolių. Jei teismas nuspręstų savivaldybės priešieškinį ADB „Gjensidige“ atžvilgiu tenkinti, išmoka turėtų būti mažinama priklausomai nuo to, kiek procentų darbų yra atlikta. Taip pat remiantis draudimo taisyklių II dalies 3.2.2 ir 12.6 punktais turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad už sutarties termino pažeidimą yra atsakinga užsakovė.Nepagrįstai apeliantė prašo priteisti iš ADB „Gjensidige“ 8 proc. dydžio palūkanas, nes Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas ADB „Gjensidige“ atžvilgiu netaikomas (žr. šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 3 punktą).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nenustačius CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnis).Bylos medžiaga nustatyta, kad viešojo pirkimo per CPO katalogą būdu 2014 m. liepos 9 d. ieškovė UAB „Vilstata“ (tiekėja ir rangovė) ir atsakovė Visagino savivaldybės administracija (užsakovė ir perkančioji organizacija) sudarė Pagrindinę sutartį Nr. CP040363 Visagino mokyklos „Draugystė“ modernizavimo darbams atlikti. Pagal šią sutartį ieškovė už sutartyje numatytą kainą įsipareigojo parengti Techninėje specifikacijoje nurodytų darbų techninį ir darbo projektus, vykdyti projekto autorinę priežiūrą, savo medžiagomis, jėgomis, rizika ir atsakomybe atlikti statybos darbus, o atsakovė įsipareigojo sumokėti už juos nustatytą kainą sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka (sutarties 2 straipsnis). Sutartimi sutarta kaina 1 992 773,20 Lt su PVM (577 147,01 Eur su PVM) (sutarties 3.1 punktas). Sutarties Techninėje specifikacijoje (kaip ir Konkurso sąlygose) numatyta, kad pastato sienų šiltinimo darbų kiekis – 3 372 kv. m. (nurodyta, kad angokraščių plotas – apie 350 kv. m., neįtrauktas į sienų plotą), cokolio šiltinimo darbų kiekis – 350 kv. m., stogų rekonstravimo darbų kiekis – 2 837 kv. m., langų, durų ir balkonų – 786 kv. m. Statybos darbų vykdymo metu nustatyta, kad atliktinų darbų faktiniai dydžiai neatitinka Techninėje specifikacijoje nurodytų pločių – jie yra didesni.Minėta (nutarties 4 punktas), kad apygardos teismas 2017 m. sausio 30 d. nutartimi bylas pagal šalių ieškinius sujungė į vieną civilinę bylą, todėl Visagino savivaldybės administracija šioje nutartyje laikoma atsakovu, o jos pareikštas ieškinys – priešieškiniu.Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs abiejų šalių reikalavimus, 2017 m. birželio 28 d. sprendimu: UAB „Vilstata“ ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė jai iš Visagino savivaldybės administracijos 24 774,05 Eur skolos už atliktus statybos rangos darbus pagal atliktų darbų aktą Nr. 12, 1 722,21 Eur delspinigių bei 8,14 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 26 496,26 Eur sumos, 520 Eur žyminio mokesčio, kitą ieškinio dalį atmetė; Visagino savivaldybės administracijos priešieškinį tenkino iš dalies ir pripažino negaliojančia atliktų darbų akto Nr. 12 (už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d.) dalį dėl sienų šiltinimo darbų 11 574,50 Eur sumos apimtyje, likusią priešieškinio dalį atmetė.
Dėl 24 774,05 Eur skolos už atliktus rangos darbus pagal atliktų darbų aktą Nr. 12
Nagrinėjamu atveju proceso šalys neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad Pagrindinėje sutartyje nustatyta darbų kaina yra fiksuota – t. y. kad už 1 992 773,20 Lt su PVM (577 147,01 Eur su PVM) UAB „Vilstata“ įsipareigojo atlikti visos mokyklos „Draugystė“ renovacijos (atnaujinimo) darbus. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad faktinis sienų plotas nustatytas 696 kv. m. didesnis nei nurodytas preliminarus 3 372 kv. m., langų angokraščių plotas nustatytas 40 kv. m. didesnis nei nurodytas preliminarus 350 kv. m. Taip pat nustatė, kad 2016 m. gegužės 31 d. atliktų darbų akte (toliau – aktas) Nr. 12 sienų apšiltinimo plotai ir atliktų darbų procentinė išraiška skaičiuota nuo Pagrindinėje sutartyje nurodytų plotų, o ne nuo tų plotų, kuriuos nustatė ieškovė, atlikusi matavimus, be to, ieškovė į sienų šiltinimo plotus neįtraukė angokraščių plotų, nors jie buvo nurodyti Techninėje specifikacijoje. Teismas padarė išvadą, kad bendras sienų šiltinimo (DSP 11.1) darbų kiekis pagal sutartį turi būti ne 3 372 kv. m., kaip nurodyta Techninėje specifikacijoje, o 3 722 kv. m., nes turi būti įtrauktas ir angokraščių plotas. Nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sienų ir angokraščių plotai faktiškai yra didesni, nei nurodyta Techninėje specifikacijoje, Visagino savivaldybės administracijos skolos dydį už UAB „Vilstata“ atliktus darbus pagal 2016 m. gegužės 31 d. aktą Nr. 12 apskaičiavo vadovaudamasis Techninėje specifikacijoje nurodytais sienų ir langų angokraščių šiltinimo darbų plotais. Teismas konstatavo, kad atsakovė už atliktus darbus pagal aktą Nr. 12 privalėjo sumokėti poz. DSP13 – 10 346,73 be PVM mokesčio ir poz. DSP 11 už atliktus per ataskaitinį laikotarpį 7 procentais mažiau nei nurodė ieškovė (ieškinyje nurodė 89, faktiškai turi būti 81), o tai sudarytų 10 127,69 Eur be PVM, su PVM – 24 774,05 Eur. Lietuvos apeliacinio teismo nuomone, nors pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovė privalėjo sumokėti 7 proc. mažiau kainos už atliktus šiltinimo darbus nei nurodė ieškovė , tačiau įvertinus tai, kad skliausteliuose detalizuota, kad ieškinyje ieškovė nurodė 89, o faktiškai turi būti 81, o šių skaičių skirtumas yra 8, o ne 7, darytina išvada, jog teismas klaidingai nurodė 7 procentus vietoje 8 procentų. 81 procentą teismas apskaičiavo faktiškai atliktų darbų nuo statybos pradžios įskaitant ataskaitinį laikotarpį procentinę išraišką išvesdamas nuo 3 722 kv. m. (3 372 kv. m. + 350 kv. m.). Nors sprendimo motyvuojamojoje dalyje nėra pateiktas paskaičiavimas, kaip teismas nustatė 10 127,69 Eur be PVM dydžio skolą už sienų šiltinimo darbus, tačiau įvertinus tai, kad buvo konstatuota, jog ieškovė nuo statybos pradžios įskaitant ataskaitinį laikotarpį faktiškai atliko 81 proc. visų šiltinimo darbų, yra pagrindas daryti išvadą, jog minėta suma buvo gauta iš 81 proc. sutartinės šiltinimo darbų kainos (144 681,29 * 81 proc. = 117 191,8449 Eur) atėmus jau atsakovės sumokėtą kainą (107 064,16 Eur). Apeliantė, nesutikdama su nutarties 42 punkte paminėta pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, kad nustačius, jog faktiniai pastato atnaujinimo darbų kiekiai yra didesni nei nurodyta Techninėje specifikacijoje, o ieškovė įsipareigojo atlikti visus pastato renovacijos darbus, faktiškai atliktų šiltinimo darbų procentinė išraiška turėjo būti skaičiuojama nuo nustatytų didesnių (faktinių) sienų ir langų angokraščių šiltinimo darbų kiekių.Apeliantės argumentas dėl šiltinimo darbų atliktos dalies skaičiavimo ne nuo sutartinio, o nuo nustatyto faktinio reikalingo apšiltinti plotų, pagrįstas. Techninėje specifikacijoje, pirkimo sąlygose atliktinų darbų kiekiai užsakovės buvo nurodyti kaip preliminarūs. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, o proceso šalys apeliacine tvarka neginčija, kad vadovaujantis sutarties 5.4 punktu, tiekėjas (UAB „Vilstata“) privalėjo tinkamai parengti reikalingus darbams atlikti dokumentus, tarp kurių ir lokalines sąmatas, kurios turėjo pagrįsti ir atitikti sutartyje numatytą darbų kainą. Dėl šios priežasties UAB „Vilstata“ turėjo atlikti skaičiavimus ir tikslinti atliktinų darbų kiekius. Tokių skaičiavimų neatlikus, ieškovė veikė savo rizika dėl galimai didesnių faktinių išlaidų. Teismas sprendė, kad plotų neatitikimai turėjo būti pastebėti jau šioje stadijoje – iki statybos darbų pradžios. Kadangi ieškovė turėjo realias galimybes numatyti ir įvertinti šiltinamų paviršių plotus, jų nepasitikrinusi prisiėmė riziką, nes sutartyje nustačius fiksuotą kainą perkančioji organizacija įsipareigoja šią kainą sumokėti tiekėjui už visas pagal sutartį patiektas prekes, suteiktas paslaugas, atliktus darbus. Šių teismo išvadų nei UAB „Vilstata“, nei Visagino savivaldybės administracija apeliacine tvarka neginčija. Tačiau nepaisant to, kad buvo konstatuotas Techninėje specifikacijoje nurodytų plotų neatitikimas faktinei situacijai (plotai faktiškai yra didesni), pirmosios instancijos teismas atsakovės skolą pagal 2016 m. gegužės 31 d. aktą Nr. 12 nusprendė skaičiuoti, atsižvelgiant į Techninėje specifikacijoje nurodytus sienų ir langų angokraščių šiltinimo darbų preliminarius plotus, tokio sprendimo atskirai nemotyvuodamas, nors jis iš esmės prieštarauja jo paties anksčiau padarytoms išvadoms. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmiau nustatytos aplinkybės: kad sutartyje buvo nustatyta fiksuota darbų kaina; kad UAB „Vilstata“ sutartimi įsipareigojo atlikti visos mokyklos renovavimo darbus; Techninėje specifikacijoje atliktinų darbų plotai buvo nurodyti kaip preliminarūs ir juos patikslinti turėjo pati ieškovė, rengiant techninį projektą bei lokalines sąmatas; sudarė pagrindą faktiškai sienų šiltinimo ir atliktų darbų procentinę išraišką skaičiuoti ne nuo techninėje specifikacijoje nurodytų preliminarių plotų, kaip tai padarė pirmosios instancijos teismas, o nuo faktinių, nes, kaip pats pripažino pirmosios instancijos teismas, Techninėje specifikacijoje nurodyti plotai buvo ne galutiniai, jie turėjo būti tikslinami, o kaina buvo nustatyta fiksuoto dydžio ir skirta apmokėti už viso objekto renovavimą, todėl ir faktiškai atliktų darbų procentinė išraiška turėjo būti skaičiuojama nuo patikslintų plotų dydžių. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas atsakovės įsiskolinimui už atliktus sienų šiltinimo darbus pagal aktą Nr. 12 nustatyti taikė teisingą skaičiavimo metodiką, tačiau nepagrįstai šių darbų procentinę išraišką apskaičiavo nuo Techninėje specifikacijoje nurodytų šiltinimo darbų plotų dydžių. Todėl ši klaida taisytina apeliacinėje instancijoje.Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad faktinis sienų plotas nustatytas 696 kv. m. didesnis nei nurodytas preliminarus 3 372 kv. m., langų angokraščių plotas nustatytas 40 kv. m. didesnis nei nurodytas preliminarus 350 kv. m. Tokie dydžiai yra nurodyti ieškovės 2016 m. sausio 6 d. rašte Nr. S-9, adresuotame Visagino savivaldybės administracijai. Visagino savivaldybės administracija pateikė teismui ekspertės UAB „Baltų būstas“ ekspertizės aktą, kuriame nurodyta, kad faktiškai reikėjo atlikti 3 889,55 kv. m. (su 394,24 kv. m. angokraščių) pastatų sienų šiltinimo darbų. Taip pat nurodyta, kad rangovas faktiškai atliko – „įvairiai pagal užbaigimą“, liko atlikti – „įvairiai pagal užbaigimą“. Taip pat nurodyti atliktų atskirų rangos darbų procentinė išraiška. Su šios ekspertizės išvadomis ieškovė nesutiko, nurodė, kad ji buvo atlikta jos neinformavus.Pirmosios instancijos teismas nusprendė nesiremti UAB „Baltų būstas“ ekspertizės aktu, akto duomenis vertino kritiškai, pažymėdamas, kad jau pirmoje ekspertizės lentelėje atsakovė ekspertui pateikė faktinius plotus, didesnius nei nurodyta Techninėje specifikacijoje, o iš kur atsakovė gavo tokius dydžius nėra aišku, nes ekspertizė atlikta pagal pateiktus atsakovės faktinius kiekius ir atsakovė visą laiką byloje tvirtino ir įrodinėjo, kad ji plotų nematavo. Šių teismo teiginių atsakovė apeliaciniame skunde atskirai neginčija ir jų nebando paneigti ne tik konkrečiais argumentais, bet ir įrodymais, todėl nėra pagrindo jais netikėti, nes jie nebuvo paneigti. Kita vertus, šios ekspertizės duomenų teisingumu leidžia suabejoti ir tas faktas, kad pati atsakovė prašė pirmosios instancijos teismo skirti dar vieną atnaujinimo (modernizacijos) statybos darbų kiekio ir UAB „Vilstata“ atliktų darbų kiekio bei vertės nustatymo ekspertizę, nors teismo posėdžio metu pripažino, kad tiksliai nustatyti kiek darbų yra faktiškai atlikta neįmanoma, todėl ekspertizės akte ir nurodyta, kad „įvairiai pagal užbaigimą“. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovautis ieškovės 2016 m. sausio 6 d. rašte Nr. S-9 nustatytais sienų ir langų angokraščių šiltinimo plotais, kurių nepaneigia kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai, o statybos techninė prižiūrėtoja UAB „Statybos projekto valdymo grupė“ 2016 m. balandžio 12 d. rašte sutiko su UAB „Vilstata“ nustatytų sienų plotų neatitikimu ir atkreipė dėmesį, kad akte Nr. 12 nurodyti rangovo atliktų darbų kiekiai atitinka tik sutartyje numatytų preliminarių darbų kiekių vertes, bet ne UAB „Vilstata“ nustatytą faktinį reikalingą darbų kiekį. Taigi, byloje esant tokiems duomenims ir atsakovei neginčijant atliktų darbų aktų Nr. 1-11 duomenų teisingumo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė skirti byloje ekspertizę, tokiu būdu užtikrindamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą, tuo labiau, kad atsakovė jau naudojosi ekspertės paslaugomis, tačiau ji negalėjo nustatyti kiek buvo faktiškai atlikta darbų, be to, apie atliekamą ekspertizę neinformavo ieškovės, taigi, nebendradarbiavo su ja, nors jai buvo žinoma, kad ieškovė buvo suinteresuota nustatyti tikslius darbų plotus. Byloje nustatyta, kad pagal sutartį darbai buvo atliekami ir priimami etapais. Tai patvirtina 11 šalių pasirašytų atliktų darbų aktų, kurių, atsakovei atsisakius nuo priešieškinio reikalavimo dėl minėtų aktų pripažinimo negaliojančiais, šalys neginčija. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. M., kaip statybos techninės priežiūros vadovas su rangovo atstovais derino faktiškai atliktų darbų kiekius, nustatydavo atliktų darbų procentinę išraišką. Apskaičiuojant šią išraišką, skaičiavimams buvo naudoti 3 372 kv. m. šiltinamų sienų ir 350 kv. m. angokraščių plotai. Techninis prižiūrėtojas A. M. pats patvirtino, kad 11 aktų yra pagrįsti ir teisėti, nes jie pasirašyti visų šalių ir darbų kiekiai procentine išraiška yra geri. Kadangi iki akto Nr. 12 atsakovė pasirašė visus 11 atliktų darbų aktų, neginčydama juose nurodytų atliktų darbų kiekius procentine išraiška, juose užfiksuoti duomenys laikytini teisingais. Akte Nr. 12 nurodyta, kad per ataskaitinį laikotarpį ieškovė atliko 505,80 kv. m. sienų šiltinimo darbų, o nuo statybos pradžios jų atliko 3 001,08 kv. m., tačiau visų atliktų darbų (įskaitant ir ataskaitinį laikotarpį) procentas buvo apskaičiuotas nuo 3 372 kv. m. ploto, nors turėjo būti skaičiuojama nuo faktinių šiltinamų sienų plotų, įtraukiant ir langų angokraščių faktinius plotus. Todėl akte Nr. 12 nurodytas atliktų sienų šiltinimo darbų procentas apskaičiuotinas iš naujo, nurodant, kad atlikta iš viso 67 proc. (3 001,08 kv. m. * 100 / 4 458 kv. m.) sienų apšiltinimo darbų. Atitinkamai, darytina išvada, kad už visus atliktus darbus atsakovė pagal aktą Nr. 12 privalo sumokėti 96 936,46 Eur be PVM (144 681,29 Eur * 67 proc.), tačiau jau yra sumokėjusi daugiau –107 064,16 Eur, todėl yra pagrindas permokos dydžio apimtyje sumažinti akte Nr. 12 nurodytą atliktų stogų rekonstravimo darbų kainą, dėl kurios ginčo byloje nėra, ir konstatuoti, kad pagal šį aktą atsakovė ieškovei yra skolinga 219,03 Eur be PVM (10 346,73 Eur – (107 064,16 Eur – 96 936,46 Eur) ), 265,03 Eur su PVM (219,03 Eur + 46 PVM mokestis). Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovės ieškovei priteista skola pagal aktą Nr. 12, keistina, priteistą sumą sumažinant nuo 24 774,05 Eur iki 265,03 Eur. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiais, jog iš jos neturi būti priteistas PVM mokestis. Kaip teisingai nurodo ADB „Gjensidige“ atsiliepime į apeliacinį skundą, Visagino savivaldybės administracija nėra PVM mokesčio mokėtoja, todėl jai negali būti taikomas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir ji tiesiogiai PVM mokesčio į biudžetą nemoka. Nagrinėjamu atveju būtent UAB „Vilstata“ yra PVM mokesčio mokėtoja ir ji sumoka į biudžetą atsakovei išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą PVM mokestį. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal anksčiau išrašytus atliktų darbų aktus Nr. 1-11 ir jų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kuriose būdavo apskaičiuotas ir PVM mokestis, atsakovė PVM sumokėdavo ir dėl šio fakto ginčo nebuvo.Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu taip pat pripažino negaliojančia atliktų darbų akto Nr. 12 dalį dėl sienų šiltinimo darbų 11 574,50 Eur sumos apimtyje. Teisėjų kolegija dėl šios sprendimo dalies nepasisako, nes apeliaciniame skunde jos teisėtumas ir pagrįstumas neginčijamas (CPK 320 straipsnis), o dėl apmokėjimo pagal atliktų darbų aktą Nr. 12 išspręsta šios nutarties 53 punkte.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistų ieškovei iš atsakovės 1 722,21 Eur delspinigių
Ieškovė ieškinyje prašė, vadovaujantis Pagrindinės sutarties 10.1 punktu, iš atsakovės priteisti delspinigius už vėlavimą apmokėti tris PVM sąskaitas faktūras: 2016 m. kovo 31 d. VIL Nr. 00020; 2016 m. balandžio 29 d. VIL Nr. 00031, 2016 m. gegužės 31 d. VIL Nr. 00042. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė ieškinyje reikalavo atlyginimo už darbus pagal galutinį 2016 m. gegužės 31 d. atliktų darbų aktą Nr. 12 ir PVM sąskaitą faktūrą VIL Nr. 00042, sprendė, jog delspinigiai galėtų būti skaičiuojami pagal šią sąskaitą. Šio teismo sprendimo šalys neginčijo, tik Visagino savivaldybės administracija apeliaciniame skunde teigia, kad delspinigiai apskritai negali būti skaičiuojami, nes ji atliktų darbų akto Nr. 12 nepasirašė, taigi ir šio akto pagrindu negalėjo būti išrašyta PVM sąskaita faktūra. Be to, apeliantės nuomone, jei būtų pagrindas delspinigius priteisti, jie galėjo būti skaičiuojami ne už 139 dienas, kaip padarė pirmosios instancijos teismas, o už 85 dienas, t. y. iki 2016 m. rugsėjo 23 d., kai UAB „Vilstata“ padavė teismui ieškinį.Teisėjų kolegija nustatė, kad UAB „Vilstata“ pagal atliktų darbų aktą Nr. 12 turėjo pagrindą reikalauti 265,03 Eur apmokėjimo. Vien tai, kad Visagino savivaldybės administracija atsisakė pasirašyti šį aktą, nors dėl stogų rekonstravimo darbų jokių pretenzijų UAB „Vilstata“ nereiškė, nesudaro pagrindo atleisti ją nuo delspinigių mokėjimo, nes už stogų rekonstravimo darbus 265,03 Eur apimtyje ji privalėjo atsiskaityti su UAB „Vilstata“. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pati ieškovė UAB „Vilstata“ ieškinyje prašė delspinigius už PVM sąskaitos faktūros VIL Nr. 00042 neapmokėjimą priteisti už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 23 d., yra pagrindas sutikti su apeliante, jog teismas nepagrįstai delspinigius paskaičiavo už didesnį laikotarpį, nei prašė ieškovė. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad iš atsakovės ieškovei yra pagrindas priteisti 11,05 Eur delspinigių (265,03 Eur * 0,05 proc. ? 0,13 Eur * 85 k. d. = 11,05 Eur) už neapmokėjimą pagal 2016 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 12. Dėl šių priežasčių keistina skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovės ieškovei priteista 1 722,21 Eur delspinigių, priteistą sumą sumažinant iki 11,05 Eur.
Dėl Visagino savivaldybės administracijos reikalavimo priteisti 92 707,03 Eur nuostolių, atsiradusių dėl išaugusios statybos darbų kainos
Visagino savivaldybės administracija 92 707,03 Eur nuostolius įrodinėjo UAB „Baltų būstas“ ekspertizės aktu, kuriame, anot jos, yra nustatyti faktiniai darbų kiekiai, ir 2016 m. spalio 10 d. lokaline sąmata, kurios pagrindu buvo apskaičiuota suma, kurią savivaldybė turėtų sumokėti naujam rangovui tam, kad būtų užbaigtas objektas – t. y. 292 491 Eur. Visagino savivaldybės administracija priešieškinyje nurodė, kad už darbus savivaldybė yra sumokėjusi 377 363,04 Eur, todėl turėtų būti neatlikta darbų už 199 783,97 Eur (577 147,01 Eur – 377 363,04 Eur). Tačiau įvertinus tai, kad ekspertė UAB „Baltų būstas“ nustatė darbų kiekius, didesnius nei nurodyta Techninėje specifikacijoje, neatliktų darbų vertė yra 292 491 Eur, t. y. 92 707,03 Eur didesnė. Dėl šios priežasties Visagino savivaldybės administracija 92 707,03 Eur prašė priteisti kaip žalą (34 992,33 Eur iš ieškovės UAB „Vilstata“, 57 714,70 Eur solidariai iš UAB „Vilstata“ ir jos draudiko – ADB „Gjensidige“), vadovaujantis CK 6.256 straipsnio 2 dalimi.Pirmosios instancijos teismas šį Visagino savivaldybės administracijos reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas rėmėsi CK 6.258 straipsnio 5 dalimi, kurioje nurodyta, kad jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo, ir padarė išvadą, jog šiai sutartinei civilinei atsakomybei atsirasti nėra sąlygų.Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai UAB „Vilstata“ atsakomybės klausimą sprendė remdamasis CK 6.258 straipsnio 5 dalimi, nes ji nuostolius prašė priteisti CK 6.256 straipsnio pagrindu. Tačiau CK 6.256 straipsnio, įtvirtinančio sutartinės atsakomybės atsiradimo pagrindus, 2 dalyje įstatymų leidėjas konstatuoja skolininko civilinę atsakomybę nustačius sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, kas atitinka CK 6.258 straipsnio, reglamentuojančio netesybas ir nuostolius, 5 dalyje įtvirtintą sutarties nutraukimo sąlygą. Kitaip tariant CK 6.258 straipsnio 5 dalyje numatytas sutarties pažeidimas, dėl kurio sutartis nutraukta, patenka į numatytus sutartinės civilinės atsakomybės pagrindus – sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašė teismo priteisti nuostolius, kurie atsirado išaugus darbų kainai, o kokiu atveju tokie nuostoliai gali būti priteisiami nustatyta CK 6.258 straipsnio 5 dalyje, kuria pagrįstai rėmėsi pirmosios instancijos teismas.Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčo sutartis aptariamu atveju nebuvo nutraukta, taigi, ir ją pakeičiančioji sutartis nebuvo sudaryta. Dėl šios priežasties yra pagrindas sutikti su teismu, kad Visagino savivaldybės administracijos nuostolių paskaičiavimai šiam momentui laikytini hipotetiniais, nes šių nuostolių Visagino savivaldybės administracija faktiškai dar nėra patyrusi. Pažymėtina ir tai, kad bylos duomenų pagrindu negalima daryti išvados, jog UAB „Vilstata“ neketina užbaigti Pagrindine sutartimi prisiimtų įsipareigojimų visa apimtimi (ji tėra sustabdžiusi darbų vykdymą) – tokia jos valia nebuvo aiškiai išreikšta, be to, kaip minėta, Pagrindinė sutartis nėra nutraukta, taip pat nėra duomenų, įrodančių, jog Visagino savivaldybės administracija ketina samdyti kitą rangovą objekto atnaujinimo (modernizavimo) darbams užbaigti. Nors apeliantė apeliaciniame skunde bando deklaratyviais teiginiais įrodyti, jog UAB „Baltų būstas“ ekspertizės aktas ir pateikta lokalinė sąmata yra tinkami įrodymai nuostoliams pagrįsti, tokiu būdu bandydama paneigti pirmosios instancijos teismo apskųstame sprendime padarytų išvadų teisingumą dėl šių dokumentų abejotinos įrodomosios vertės, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų nepaneigė. Teisėjų kolegija pritaria teismui, kad UAB „Baltų būstas“ ekspertizės akte nurodytais duomenimis negalima vadovautis, nes ekspertams nebuvo pateiktas atliktų darbų aktas Nr. 12, nors ankstesni atliktų darbų aktai buvo pateikti, be to, ekspertizės akte nedetalizuota kokie matavimai ir kokiais prietaisais matuojant buvo nustatyti konkrečių atliktų darbų kiekiai, be to, kaip minėta, lentelėje nurodyta, kad faktiškai atliktų ir likusių atlikti darbų kiekiai gali būti įvairūs, priklausomai nuo užbaigimo, taigi, tokios išvados vertintinos kaip nekonkrečios. Ne mažiau svarbi aplinkybė yra ir ta, kad ši ekspertizė atlikta nepranešus UAB „Vilstata“, kuri būtų galėjusi dalyvauti atliekant matavimus ir nustatant atliktų darbų kiekius, tokiu būdu užkertant kelią tolimesniems ginčams tarp šalių, turint omenyje tai, kad būtent UAB „Vilstata“ ir iškėlė klausimą dėl Techninėje specifikacijoje nurodytų plotų neatitikimo faktiniams plotams. 2016 m. spalio 10 d. lokalinė sąmata taipogi negalima remtis kaip įrodymu, galinčiu pagrįsti reikalaujamų nuostolių dydį, nes jį rengęs A. G. pirmosios instancijos 2017 m. balandžio 21 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad objekto natūroje nematė, neatliko matavimų ir skaičiavimų, o rėmėsi savivaldybės atstovės pateiktais duomenimis, sąmatą pasirašęs M. M. 2017 m. balandžio 21 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad pats lokalinės sąmatos nerengė, rengė jau minėtas A. G.. Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Visagino savivaldybės administracija atsisakė savo reikalavimų pripažinti negaliojančiais atliktų darbų aktus Nr. 1-11 dėl to, kad juose nurodyti kiekiai neatitinka faktinių kiekių. Taigi, byloje įrodinėti, kad atlikta darbų yra mažiau, nei nurodyta atliktų darbų aktuose Nr. 1-11, kurių teisingumą ji pati patvirtino pasirašydama ir atsisakė ginčyti, yra netikslinga.Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, Lietuvos apeliacinio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog ji patyrė 92 707,03 Eur dydžio nuostolius, kuriuos prašo priteisti, todėl sprendimo dalis, kuria buvo atmestas šis atsakovės reikalavimas, paliekamas nepakeistas.
Dėl draudimo bendrovės atsakomybės ir delspinigių pagal Pagrindinės sutarties 10.4 punktą
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Pagrindinės sutarties 5.4 punktu, sprendė, kad statybos darbų pradžia turėjo būti skaičiuojama nuo 2014 m. spalio 2 d., kai rangovui buvo perduota visa reikalinga dokumentacija, t. y. statybos leidimas ir paruoštas techninis projektas, ir darbai baigti 2016 m. gegužės 2 d. Atsižvelgęs į tai, kad Visagino savivaldybės administracija 2016 m. gegužės 12 d. raštu Nr. (4.27)-1-2332 pati pasiūlė pratęsti sutarties terminą iki 2016 m. lapkričio 12 d., teismas padarė išvadą, jog sutarties įvykdymo pabaiga buvo 2016 m. lapkričio 12 d. Taip pat laikė, kad šiuo atveju negalima konstatuoti, jog sutarties terminai buvo pažeisti dėl UAB „Vilstata“ kaltės, o draudikui atsakomybė, vadovaujantis Draudimo taisyklėmis, galėtų kilti tik tokiu atveju, jei būtų įrodyta, kad buvo atlikti nekokybiški darbai ir jei būtų konstatuota, kad dėl rangovo kaltės praleistas terminas. Dėl šių priežasčių teismas konstatavo, kad ADB „Gjensidige“ neturi kilti atsakomybė pagal 2014 m. liepos 14 d. laidavimo draudimo raštą Nr. 1748312.Apeliantė teigia, kad teismas neteisingai nustatė statybos darbų pradžią. Anot jos, šiam momentui nustatyti turėjo būti vadovaujamasi Pagrindinės sutarties 5.1 ir 16.2 punktų nuostatomis ir tokiu atveju statybos darbų pradžia būtų 2014 m. liepos 14 d., t. y. kai UAB „Vilstata“ pateikė draudimo bendrovės laidavimo raštą. Atitinkamai, statybos darbų pabaigos data turėjo būtų laikoma 2016 m. sausio 14 d. Kaip jau minėta, UAB „Vilstata“ sutarties pagrindu įsipareigojo ne tik atlikti renovacijos darbus, bet ir prieš šių darbų vykdymą parengti darbų techninį bei darbo projektus (Pagrindinės sutarties 2.1 punktas). Pagrindinės sutarties 5.4 punkte numatyta statybos rangos darbų pradžia, bet ne visų pagal sutartį prisiimtų darbų pradžia, tuo tarpu 18 mėnesių terminas apima ir darbų techninio bei darbo projektų rengimo etapą, todėl nepagrįstai pirmosios instancijos teismas, nustatydamas 18 mėnesių termino skaičiavimo pradžią, vadovavosi Pagrindinės sutarties 5.4 punktu.Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, jog nagrinėjamu atveju, vertinant ar buvo praleistas Pagrindinėje sutartyje nustatytas 18 mėnesių terminas, turi būti atsižvelgiama į sutarties 5.1 punkto nuostatą. Šiame punkte nustatyta, kad darbai turi būti atlikti per 18 mėnesių nuo pagrindinės sutarties įsigaliojimo dienos. Sutarties įsigaliojimo momentas išaiškintas Sutarties 16.2 punkte, kuriame nurodyta, kad Pagrindinė sutartis įsigalioja, kai ją tinkamai pasirašo abi Pagrindinės sutarties šalys ir kai tiekėjas pateikia užsakovui reikalaujamą pagrindinės sutarties įvykdymo užtikrinimą. Atsižvelgiant į šias sutarties sąlygas, yra pagrindas sutikti su apeliante, jog visų darbų pradžios data laikoma 2014 m. liepos 14 d., kai UAB „Vilstata“ pateikė draudimo bendrovės laidavimo raštą Visagino savivaldybės administracijai, o visi darbai turi būti užbaigti iki 2016 m. sausio 14 d. Taigi, sutartyje nustatytas darbų vykdymo terminas yra praleistas. Pagrindinės sutarties 5.1 punkte numatyta, kad pagrindinės sutarties vykdymo metu paaiškėjus nenumatytoms aplinkybėms ir dėl Pagrindinės sutarties pratęsimo nesant finansavimo trukdžių, šalių susitarimu Pagrindinė sutartis gali būti pratęsta 2 kartus po 6 mėnesius. Darbų atlikimo terminas gali būti pratęstas tiek, kiek truko ne nuo tiekėjo priklausančios aplinkybės, dėl kurių negalėjo būti atliekami darbai.Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Visagino savivaldybės administracijos 2016 m. gegužės 12 d. raštu Nr. (4.27)-1-2332, sprendė, jog darbų atlikimo terminas buvo pratęstas iki 2016 m. lapkričio 12 d. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliante, jog šio rašto pagrindu sutarties vykdymo terminas negalėjo būti pratęstas.Sutarties 5.1 punkte aiškiai nurodyta, kad darbų atlikimo termino pratęsimas nustatomas užsakovo ir tiekėjo rašytiniu susitarimu. 10.8 punkte nustatyta, kad jei Pagrindinės sutarties galiojimas šalių raštišku susitarimu yra pratęsiamas, pagrindinės sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumento galiojimas turi būti pratęsiamas Pagrindinės sutarties pratęsimo laikotarpiui. Byloje nėra duomenų, įrodančių, jog šalys raštu susitarė dėl sutarties galiojimo termino pratęsimo ir kad buvo pratęstas sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumento galiojimas. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog darbų vykdymo terminas buvo pratęstas iki tos datos, kaip Visagino savivaldybės administracija nurodė savo 2016 m. gegužės 12 d. rašte Nr. (4.27)-1-2332, kuris laikytinas vienos šalies pasiūlymu kitai šaliai. Nepaisant to, kad bylos duomenų pagrindu negalima konstatuoti, jog Pagrindinės sutarties galiojimas buvo pratęstas, teisėjų kolegija sprendžia, jog draudiko atsakomybės klausimo teisingam išnagrinėjimui esminę reikšmę turi tai, ar sutartis šią dieną yra nutraukta, ar ne. Visagino savivaldybės administracija iš ADB „Gjensidige“ ir UAB „Vilstata“ prašė solidariai priteisti 57 714,70 Eur, t. y. visą atlikimo laidavimo draudimo rašte nurodytą laiduojamą sumą. Sąlygos, kurioms esant Visaginos savivaldybės administracija galėtų reikalauti draudimo išmokos, numatytos Pagrindinės sutarties 10.3, 10.4 ir 10.5 punktuose. Pagrindinės sutarties 10.3 punkte nustatyta, kad jei tiekėjas nutraukia visus ar dalį Pagrindinėje sutartyje numatytų darbų be pateisinamos priežasties, Pagrindinės sutarties įvykdymo užtikrinimas tiekėjui negrąžinamas ir užsakovui pareikalavus, užsakovui sumokama suma, nurodyta šiame užtikrinime. 10.4. punkte nustatyta, kad jei tiekėjas neatlieka visų darbų pagrindinėje sutartyje nustatytu laiku, pagrindinės sutarties įvykdymo užtikrinimas tiekėjui negrąžinamas ir užsakovui pareikalavus užsakovui sumokama suma, nurodyta šiame užtikrinime. Jei šiuo atveju Pagrindinė sutartis nenutraukiama ir tiekėjas įsipareigoja toliau vykdyti pagrindinę sutartį, jis užsakovui papildomai moka 0,05 procento delspinigius už kiekvieną dieną nuo pagrindinėje sutartyje nurodytos visos Pagrindinės sutarties objekto kainos. 10.5 punkte nustatyta, kad tiekėjui nepradėjus taisyti pagal technines arba projekto vykdymo priežiūros vykdytojų raštiškus reikalavimus dėl atliktų darbų kokybės ilgiau negu per tris kalendorines dienas, o esant pagrįstiems tiekėjo argumentams per technologiškai būtiną laiką, Pagrindinės sutarties įvykdymo užtikrinimas tiekėjui negrąžinamas ir užsakovui pareikalavus, užsakovui sumokama suma, nurodyta šiame užtikrinime ir jei šiuo atveju Pagrindinė sutartis nenutraukiama ir tiekėjas įsipareigoja toliau vykdyti Pagrindinę sutartį tiekėjas papildomai moka užsakovui 0,05 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo pagrindinėje sutartyje nurodytos pagrindinės sutarties objekto kainos iki bus ištaisyti defektai.Nagrinėjamu atveju Visagino savivaldybės administracija neginčijo UAB „Vilstata“ atliktų darbų tuo aspektu, jog jie buvo atlikti nekokybiškai, todėl Pagrindinės sutarties 10.5 punktas šiuo atveju netaikytinas. Kaip minėta, Pagrindinė sutartis nėra nutraukta, taigi, Pagrindinės sutarties 10.3 punktu ir 10.4 punktu ta apimtimi, kurioje aptariama situacija, kai sutartis nutraukta, šiuo atveju taipogi negalima remtis.Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog negalima konstatuoti, kad sutarties vykdymo terminas buvo praleistas dėl UAB „Vilstata“ kaltės. Pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių: kad dažymo darbai buvo atidėti dėl savivaldybės atstovo kaltės, kad savivaldybės laiku neapmokėdavo UAB „Vilstata“ pateiktų sąskaitų ir nebendradarbiavo su UAB „Vilstata“ sprendžiant iškilusius klausimus; apeliantė apeliaciniu skundu nepaneigė. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal techninį darbo projektą UAB „Vilstata“ turėjo atlikti bandomuosius dažymus ir suderinti su Visagino savivaldybės administracija, tačiau iki 2015 m. liepos 8 d. šių įsipareigojimų neatliko, todėl Visagino savivaldybės administracija nurodė sustabdyti darbus iki kol UAB „Vilstata“ atliks bandomuosius dažymus ir suderins juos su Visagino savivaldybės administracija. Todėl, jos nuomone, UAB „Vilstata“ negalėjo atlikti fasado dažymo darbų dėl to, kad pati neįvykdė techniniame darbo projekte numatytų įsipareigojimų. Iš byloje pateikto UAB „Vilstata“ 2015 m. rugsėjo 15 d. rašto Nr. S-913, adresuoto Visagino savivaldybės administracijai, turinio matyti, kad UAB „Vilstata“ informavo savivaldybę apie tai, kad 2015 m. balandžio – gegužės mėnesį atliko bandomuosius fasado elementų dažymo darbus, kad per 2015 m. liepos – rugpjūtį mėn. UAB „Vilstata“ ir objekto projektavimo darbų subrangovė UAB „Svertas“ vykdė naujų fasado spalvų derinimo / patvirtinimo veiksmus su užsakovės vyr. architekte I. J. ir kad I. J. tik 2015 m. rugpjūčio 21 d. pritarė naujų spalvų deriniui, po kurių fasado darbai buvo atnaujinti, taip pat informavo savivaldybę, kad nustatytos objekto darbų apimtys neatitinka faktinių objekto plotų. Šiuo raštu UAB „Vilstata“ prašė savivaldybės pratęsti sutartį. Tuo tarpu Visagino savivaldybės administracija su UAB „Vilstata“ susisiekė tik 2016 m. sausio mėnesį, jai išsiųsdama 2016 m. sausio 18 d. raštą Nr. (4.27)-1-225 dėl vėlavimo atlikti sutartyje numatytus darbus, kuriame nurodė, jog darbai iki 2016 m. sausio 14 d. nėra baigti ir perduoti, todėl pradėjo skaičiuoti 0,05 proc. delspinigius, vadovaujantis sutarties 10.4 punktu. Kadangi savivaldybė jokių pastabų dėl 2015 m. rugsėjo 15 d. rašte nurodytų aplinkybių nepareiškė, tokį jos elgesį galima vertinti kaip pritarimą nurodytoms aplinkybėms, o apeliantės apeliaciniame skunde pateiktas situacijos įvertinimas laikytinas bandymu išvengti atsakomybės, nes savo teiginiams, kad UAB „Vilstata“ neatliko bandomuosius dažymus, pagrįsti ji nenurodė konkrečių rašytinių įrodymų. Be to, pati savivaldybė nebendradarbiavo su UAB „Vilstata“ dėl sutarties termino pratęsimo, kurio prašė 2015 m. rugsėjo 15 d. rašte, nors jau 2016 m. gegužės 12 d. rašte Nr. (4.27)-1-2332 pripažino, jog reiktų pratęsti mokyklos „Draugystė“ progimnazijos modernizavimo darbų atlikimo terminą 6 mėn., pati pripažindama, kad darbų atlikimo termino pratęsimo priežastys yra: vykdomi darbai buvo atliekami šaltojo sezono metu, kai buvo nepalankus laikas tokiems darbams vykdyti; darbai buvo vykdomi veikiančiame objekte; dėl Visagino savivaldybės nesavalaikių mokėjimų galimai rangovas negalėjo visiškai vykdyti darbų (buvo sunkumų dėl apyvartinių lėšų trukumo). Taigi, šiuo raštu savivaldybė pripažino, jog ji laiku nevykdė atsiskaitymų su UAB „Vilstata“, todėl šiuo atveju apeliantės apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad ji sustabdė mokėjimus dėl to, kad UAB „Vilstata“ nevykdė savo įsipareigojimų atlikti dažymo bandymus, vertintini kritiškai, tuo labiau, kad šių teiginių nebandė įrodyti ir konkrečiais rašytiniais įrodymais (t. y. raštais, kuriuose ji būtų informavusi UAB „Vilstata“ apie mokėjimų sustabdymą dėl dažymo darbų netinkamo vykdymo). Nurodytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju UAB „Vilstata“ kaltės dėl termino pažeidimo nėra. Tačiau nagrinėjamu atveju esminę reikšmę draudimo bendrovės atsakomybės klausimui išspręsti turi tai, kad atlikimo laidavimo draudimo raštu draudimo bendrovė įsipareigojo atsakyti tik už tiesioginių nuostolių atlyginimą, tačiau šių nuostolių atsiradimo, kaip minėta, Visagino savivaldybės administracija neįrodė. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad draudimo bendrovei atsakomybė negali kilti. Nagrinėjamu atveju UAB „Vilstata“ sustabdė darbų vykdymą pagal Pagrindinę sutartį, tačiau apeliantė sustabdymo teisėtumo neginčija, todėl jis laikomas teisėtu, kol jo teisėtumas nėra nuginčytas įstatyme nustatyta tvarka. Kita vertus, teisingai pastebėta pirmosios instancijos teismo, kad nagrinėjamu atveju UAB „Vilstata“ kaltės galima įžvelgti dėl to, kad ji prieš rangos darbų vykdymą nenustatė tikslių objekto plotų, taigi, ir stabdyti statybos darbus dėl šios priežasties iš esmės neturėjo pagrindo, kita vertus, apeliantė, neatsiskaitydama su UAB „Vilstata“ pagal atliktų darbų akte Nr. 12 nurodytus darbus, dėl kurių jokių pretenzijų nereiškė, taip pat turėtų prisiimti atsakomybę už statybos darbų sustabdymą. Taip pat įvertinusi tai, kad apeliantė ilgą laiką nebendradarbiavo su ieškove dėl objekto plotų nustatymo, darbų vykdymo termino pratęsimo, nors pati vėliau pripažino, kad tam yra pagrindas, taip pat į tai, kad darbų vykdydamas užsitęsė ir dėl atsakovės kaltės, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju atsakovė prarado teisę reikalauti iš UAB „Vilstata“ ir sutarties 10.4 punkte nustatytų delspinigių dėl to, kad nedėjo pastangų tam, kad šie darbai būtų įvykdyti kuo greičiau, o jų nespėjus įvykdyti per nustatytą terminą, nesprendė sutarties termino pratęsimo klausimo. Be to, savivaldybė sutarties 10.4 punkte numatytų delspinigių galėtų reikalauti tik tokiu atveju, jei tiekėjas įsipareigotų toliau vykdyti Pagrindinę sutartį, tačiau byloje duomenų, kurių pagrindu galima būtų daryti tokią išvadą, nėra. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos reikalavimą iš UAB „Vilstata“ priteisti 107 349,34 Eur delspinigių.
Dėl Visagino savivaldybės administracijos nuostolių, atsiradusių padidėjus šildymo išlaidoms
Visagino savivaldybės administracija pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, kad ji patyrė 8 365,70 Eur dydžio nuostolius, t. y. neplanuotų 2015-2016 metais išlaidų mokyklos šildymui dėl neatliktų renovavimo darbų. Teismas, įvertinęs atsakovės pateiktas Visagino progimnazijos „Draugystė“ 2014-2015 metų ir 2016 m. I pusmečio šildymo faktinių išlaidų bei išlaidų šildymui planavimo lenteles, sprendė, jog šių duomenų pagrindu negalima nustatyti, kas sudaro nuostolius, nes išlaidos galėtų būti pripažintos atlygintinais nuostoliais, jeigu jie realūs ar realiai tikėtini (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas šį atsakovės reikalavimą atmetė kaip neįrodytą. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad prašomas priteisti išlaidas ji pagrindė 2016 m. spalio 28 d. raštu Nr. (4.14)-1-5033 ir 2017 m. balandžio 19 d. raštu Nr. (4.14)-1-1895. Anot jos, šiuose dokumentuose yra pateikti skaičiavimai, kiek daugiau, nei buvo planuota, pastato šildymui išlaidų patyrė Visagino savivaldybės administracija dėl to, kad UAB „Vilstata“ laiku neatliko darbų, taip pat pateikė dokumentus, kurių pagrindu atlikti skaičiavimai.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 2016 m. spalio 28 d. rašte pateikti išlaidų paskaičiavimai buvo atlikti vadovaujantis išlaidų šildymui planavimo ir faktinių šildymo išlaidų lentelėmis. Šiame rašte nurodyta, kad formuojant Visagino savivaldybės 2015 m. ir 2016 m. biudžetus, buvo planuota apie 38 proc. sumažinti energijos šildymo naudojimą, nustatyta, kad 2015 m. buvo planuota panaudoti 450 MWh energijos kiekį, tačiau buvo panaudota 523,43 MWh, todėl buvo nesutaupyta 5 419,90 Eur. 2016 m. planuota panaudoti 420 MWh, tačiau per 9 mėn. panaudota 289,59 MWh ir planuojama per likusius 3 mėn. panaudoti 170,48 MWh, todėl nesutaupyta 2 945,80 Eur. Tuo tarpu 2017 m. balandžio 19 d. rašte nurodyta, kad už 2016 m. panaudota 485,73 MWh, todėl nesutaupė 4 851,50 Eur. Šiame rašte paaiškinta, kad energijos šildymui naudojimo sumažinimas buvo planuojamas atsižvelgiant į jau Visagino savivaldybėje apšiltintų bendrojo lavinimo įstaigų (gimnazijų „Atgimimas“, „Verdenė“, „Žiburys“) pastatų energijos kiekio sutaupymo rezultatus. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju realaus šildymo išlaidų padidėjimo negalima nustatyti ne tik dėl teismo nurodytų aplinkybių: kad išlaidų planavimo lentelėje 2016 m. nėra nurodytas mokyklos plotas, nėra nurodytas mokinių skaičius, kad teismo vertinimu, faktiniai duomenys už šildymą yra mažesni nei planuota (tokia išvada buvo padaryta per klaida, nes išlaidų šildymo planavimo lentelėje, kuri buvo pateikta kartu su 2016 m. spalio 28 d. raštu Nr. (4.14)-1-5033, nurodyti planuojami šildymo kiekiai už visus metus, o prie šio rašto pateiktoje faktinių išlaidų lentelėje nurodyti šildymo kiekiai tik už 2016 m. 9 mėnesius); o ir todėl, kad planuojamų šildymo išlaidų lentelėje nurodyti planuojami šildymo kiekiai yra hipotetiniai, todėl ir Visagino savivaldybės administracijos paskaičiuotos padidėjusios išlaidos šildymui taipogi yra hipotetinės, nes šildymo kiekio skirtumas nustatytas iš planuotų kiekių atėmus faktiškai panaudotus šildymo energijos kiekius. Todėl atsakovės nurodytos išlaidos negali būti laikomos jos realiai patirtais nuostoliais CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės reikalavimą priteisti iš ieškovės 8 365,70 Eur dydžio nuostolius. Kita vertus, atsakovė turėtų prisiimti atsiradusias neigiamas pasekmes dėl galimai padidėjusių išlaidų šildymui dėl neatliktų renovavimo darbų, kadangi byloje nustatyta, kad ji pati piktybiškai nebendradarbiavo su ieškove tam, kad būtų kuo greičiau pabaigti renovavimo darbai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šios nutarties motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatavo, jog yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovės ieškovei buvo priteista 24 774,05 Eur skola pagal atliktų darbų aktą Nr. 12 ir 1 722,21 Eur delspinigiai, ir priteistas sumas sumažinti atitinkamai iki 265,03 Eur ir 11,05 Eur. Pakeitus teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).Ieškovė buvo pareiškusi 47 462,69 Eur dydžio turtinį reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog yra pagrindas iš atsakovės ieškovei priteisti 276,08 Eur (265,03 Eur + 11,05 Eur), tai sudaro 0,6 proc. (276,08 * 100 / 47 462,69 Eur). Ieškovė už turtinį reikalavimą sumokėjo 960 Eur žyminio mokesčio, todėl patenkinus 0,6 proc. jos pareikštų reikalavimų, iš atsakovės ieškovei priteistinas 5,76 Eur (960 * 0,6 proc.) dydžio žyminis mokestis. Teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmesti atsakovės priešieškinio reikalavimai, sprendimo dalį, kurioje teismas iš ieškovės valstybei priteisė 15 Eur žyminio mokesčio, palieka nepakeistą.Atsakovės apeliaciniu skundu ginčijama suma 234 918,33 Eur, todėl turėjo būti mokamas 3 649,18 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 302 straipsnis).Bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, buvo patenkintas 11 proc. ((24 774,05 Eur + 1 722,21 Eur – 276,08 Eur) * 100 / 234 918,33 Eur ? 11 proc.) apeliacinio skundo reikalavimų, todėl iš ieškovės valstybei priteistina 401,41 Eur (3 649,18 Eur * 11 proc. ? 401,41 Eur) žyminio mokesčio. Kadangi nei ieškovė, nei atsakovė nepateikė apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas pagrindžiančių įrodymų, jos nepriteisiamos.Teisėjų kolegija šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir motyvų pagrindu sprendžia, jog yra pagrindas atsakovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pakeisti, iš atsakovės ieškovei priteistą skolą pagal atliktų darbų aktą Nr. 12 ir delspinigius sumažinti atitinkamai nuo 24 774,05 Eur iki 265,03 Eur, nuo 1 722,21 Eur iki 11,05 Eur, bei perskirstyti bylinėjimosi išlaidas ir patikslinti sumą, nuo kurios turi būti skaičiuojamos procesinės palūkanos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimą pakeisti.
Sprendimo rezoliucinės dalies antrą pastraipą, kurioje uždarosios akcinės bendrovės „Vilstata“ ieškinys tenkintas iš dalies, išdėstyti taip:
„Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilstata“ iš atsakovės Visagino savivaldybės administracijos 265,03 Eur (du šimtus šešiasdešimt penkis eurus ir 3 ct) skolos už atliktus statybos rangos darbus pagal atliktų darbų aktą Nr. 12, 11,05 Eur (vienuolika eurų ir 5 ct) delspinigių bei 8,14 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 276,08 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt šešių eurų ir 8 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-09-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5,76 Eur (penkis eurus ir 76 ct) sumokėto žyminio mokesčio.“
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilstata“ priteisti į valstybės biudžetą 401,41 Eur (keturis šimtus vieną eurą ir 41 ct) žyminio mokesčio, mokėtino už Visagino savivaldybės administracijos paduotą apeliacinį skundą.