Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje nuotolinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. (J.) K. patikslintą ieškinį atsakovei T. S. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.2. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka iš­nagrinėjusi ieškovės T. K. ir atsakovo J. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1036-984/2021 pagal ieškovės T. K. ieškinį atsakovui J. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo pasek­mių bei atsakovo J. K. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokos nu­traukimo pasekmių, tretieji asmenys Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, UAB „IPF Digital Lietuva“ (apeliacinio proceso civilinės bylos Nr. e2A-2420-567/2021), 2021 m. lapkričio 9 d. Nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teis­mo 2021 m. gegužės 10 d. Sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas ištaisė rašymo apsiriki­mo klaidą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje, nurodant, kad priteisto atsakovui J. K. asmeninėn nuosavybėn žemės dirbimo frezo vertė yra 350 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Atkreiptinas gerbiamo teismo dėmesys į tai, kad ieškovui pateikus pirminį ieškinį reikalaujamos priteisti sumos buvo įvardintos abstrakčiai ir nebuvo detalizuotos pagal pačių sutuoktinių kreditorių (banko Luminor Bank AS ir UAB „IPF Digital Lietuva“) išduotas oficialias pažymas, todėl konkretesnius duomenis teko išsireikalauti atsakovės atstovei. Kreditorius Luminor Bank AS suteikė informaciją, o kreditorius UAB „IPF Digital Lietuva“ į atsakovės atstovės paklausimus visiškai nereagavo. Konkrečių duomenų dėl ieškovo mokėjimų kreditoriui UAB „IPF Digital Lietuva“ pagal kiekvieną išmokėto kredito linijos sumą ir ją atitinkančią palūkanų sumą ieškovas teismui taip ir nepateikė, išskyrus patikslintuose ieškiniuose nurodytus paskaičiavimus. Toks ieškovo procesinis elgesys esminiai apsunkino atsakovės teisę į teisminę gynybą, jau nekalbant apie bent menkiausią ieškovo iniciatyvą išspręsti kilusį ginčą taikiai. Atsakovė buvo priversta pati pasiskaičiuoti mokėtinas sumas ieškovui, po ko pastarasis vis patikslindavo ieškinį. Būtina pasisakyti dėl pastarųjų visiškai nepagrįstai reikalaujamų priteisti sumų, su kuriomis atsakovė kategoriškai nesutinka.

Atkreiptinas gerbiamo teismo dėmesys ir į tai, kad tik 2022 m. liepos 27 d. patikslintame ieškinyje ieškovas sumažino savo reikalavimus nuo 754,54 Eur iki 99,78 Eur, kadangi aiškiai suprato, kad neturi teisinio pagrindo iš atsakovės reikalauti mokėjimų už sumokėtą sumą, vykdant įsipareigojimus kreditoriui Luminor Bank AS, atliktų iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, tenkančių atsakovės daliai. Pagal iš aukščiau minimos prievolės kildinamą regresinį reikalavimą Luminor Bank AS atsakovė buvo atsiskaičiusi su ieškovu ir 2022-02-27 pateikusi įrodymus teismui, po to, kai atsakovės atstovė gavo duomenis iš banko Luminor Bank AS (2022-02-17 pažyma), tačiau 2022 m. balandžio 22 d. patikslintame ieškinyje ieškovas vis dar reikalavo nepagrįstos 754,54 Eur sumos (pateikti įrodymai priimti 2022-03-01 teisėjos D. Zeniauskaitės rezoliucija).

Svarbu pasikartoti ir pažymėti, kad po 2022-01-12 teismo įsakymo išdavimo atsakovė T. S., gavusi dokumentus iš banko Luminor Bank AS (2022-02-17 pažyma), pati pasiskaičiavo (ieškovas net nepasistengė savo reikalavimo pagrįsti) bei pervedė ieškovui J. K. dviem mokėjimais iš viso 1131,87 Eur (1040,10 Eur ir 91,77 Eur), todėl laiko, kad pagal aukščiau minimą sutartį su ieškovu yra visiškai atsiskaičiusi, t.y. sumokėjusi 'A dalį kredito ir palūkanų, susidariusią po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, atsižvelgiant į tai, kad nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo dienos yra taikomos sutuoktinių turtinėms teisėms teisinės pasekmės (LR CK 3.67 str. 1 d.), jeigu teismo sprendime nėra nustatyta kitaip. Patikslintas ieškinys dėl 99,78 Eur kredito draudimo mokesčio priteisimo turi būti atmestas kaip nepagrįstas ir užkirsta galimybė ieškovui J. K. piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis (LR CPK 95 str.) bei nepagrįstai praturtėti atsakovės T. S. sąskaita.

Tokiu būdu, atsakovė nesutinka, kad pagal patikslintą ieškinį yra skolinga ieškovui 758,58 Eur pagal 2019 m. sausio 17 d. kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „IPF Digital Lietuva". Kreditoriui UAB „IPF Digital Lietuva" (bendraskolių J. K. ir T. S.) tarpusavio santykiuose atsakovė T. S. nėra atsakinga, kadangi teismui santuokos nutraukimo byloje nustačius, kad šios piniginės lėšos nebuvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui, o paskutinė skolos dalis - 710 Eur buvo paimta ieškovui ir atsakovei gyvenant skyrium, J. K. neturi regreso teisės T. S. atžvilgiu kaip prievolę įvykdęs solidarusis bendraskolis (žiūrėti teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo 68 - 73 punktus ir teismo sprendimo rezoliucinę dalį): Teismas nusprendė: ... <...> Pripažinti atsakovo J. K. prievolę kreditoriui UAB „IPF Digital Lietuva “pagal 2019 m. sausio 17 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), dėl suteikto 2 500 Eur kredito, solidariu ieškovės T. K. ir atsakovo J. K. įsipareigojimu; pripažinti atsakovo J. K. prievolę kreditoriui UAB „IPF Digital Lietuva“ pagal 2019 m. sausio 17 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), dėl suteikto 770 Eur kredito, solidariu ieškovės T. K. ir atsakovo J. K. įsipareigojimu, nustatant, jog šią prievolę kreditoriui vykdo atsakovas J. K.; pripažinti atsakovo J. K. prievolę kreditoriui UAB „IPF Digital Lietuva“pagal 2019 m. sausio 17 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (naujas Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl suteikto 710 Eur kredito, asmeniniu J. K. įsipareigojimu kreditoriui.<...>

770,00 Eur išmokėtos sumos atžvilgiu pagal teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo CK 6.9 straipsnio 1 d. netaikoma, todėl ieškovo ieškinys šioje ginčo dalyje turi būti atmestas kaip nepagrįstas ir tenkintas atsakovės prašymas, kuriuo ieškovui būtų skirta bauda už procesinį piktnaudžiavimą CPK 95 str. pagrindu, kurios pusė turėtų būti išmokėta atsakovės T. S. naudai. Būtina pasikartoti ir pažymėti, kad ieškovas viso šio proceso metu nepateikė teismui konkrečių duomenų apie įsipareigojimų likučius ieškinio dėl santuokos nutraukimo padavimo dienai (2020-05-28) pagal jo nurodomą kredito linijos sutartį su kreditoriumi UAB „IPF Digital Lietuva“, įskaitant, bet neapsiribojant grąžintino kredito linijos dalimi ir mokėtinų palūkanų dalimi, mokėtinas sumas kreditoriui pagal šiuos įsipareigojimus, nors teismas buvo jį įpareigojęs (žiūrėti 2022-05-24 teismo posėdžio informacinės pažymos duomenis).

3.4.Pagal CK 3.67 str. 1 d. santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, konkrečiu atveju - 2020-05-28. Ne mažiau svarbi aplinkybė yra ta, jog ieškovas nepasiūlė atsakovei geranoriškai padengti jai tenkančią solidariųjų įsipareigojimų dalį pagal teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo, o iš karto kreipėsi į teismą, tokiu savo elgesiu versdamas atsakovę patirti bylinėjimosi išlaidas. Manytina, kad tokio pobūdžio byloje buvo privaloma ikiteisminė privalomoji mediacija, kuri galimai būtų padėjusi išvengti bylinėjimosi išlaidų ir kuria ieškovas nepagrįstai nepasinaudojo, su atsakove nebendradarbiavo, derybų nevedė, taikaus susitarimo nesiekė ir ginčo nagrinėjimo teisme metu, tikslindamas savo reikalavimus ir, tokiu būdu, kerštaudamas jį palikusiai sutuoktinei. Blogiausia yra tai, kad šiems savo piktavališkiems tikslams pasiekti ieškovas naudojosi teismu, t.y. teisingumą valstybėje vykdančia institucija, kurios uždaviniai yra visiškai kitokie.

3.5.Prašo ieškovo J. K. patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą pilnoje apimtyje, įskaitant ir prašomas priteisti procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas; skirti ieškovui J. K. baudą CPK 95 str. pagrindu už procesinį piktnaudžiavimą, kadangi viso bylos nagrinėjimo metu ieškovas vilkino šį nagrinėjimą, neteikė į bylą jo reikalavimus pagal įsipareigojimų kreditoriui UAB „IPF Digital Lietuva“ pagrindžiančių įrodymų, pusę baudos įpareigojant išmokėta atsakovės T. S. naudai; iš ieškovo J. K. priteisti atsakovei T. S. bylinėjimosi išlaidas.

4. Teismo posėdyje, atsakovės atstovė, palaikydama atsiliepime nurodytas aplinkybes, prašė patikslintą ieškinį atmesti. Parodė, kad 99,78 Eur draudimo mokestis buvo sumokėtas 2018-05-29 kredito išdavimo metu iš bendrų lėšų šalims gyvenant santuokoje, santuokos nutraukimo byloje ieškovas jo nereikalavo. Pagal UAB „IPF Digital Lietuva“ pagal 2019 m. sausio 17 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išmokėtos trys sumos 2500 Eur, 770 Eur, 710 Eur. Dėl 2500 Eur kredito sumos atsakovė yra atsiskaičiusi. Dėl 770 Eur kredito, tai atsakovė nesutinka, santuokos nutraukimo byloje buvo pripažinta, kad šis kreditas buvo išleistas daiktams, kurių šalys nesidalino, ieškovas sutiko, kad šią prievolę vykdys asmeniškai. Dėl 710 Eur kredito ši prievolė buvo pripažinta asmenine ieškovo prievole. Prašo atmesti ieškinį, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas vis reikšdamas ieškinį neteikdavo paskaičiavimų, jų likučius, mano, kad tai yra piktnaudžiavimas procesine teise, prašo skirti ieškovui baudą, pusę jos skirti atsakovei.

Ieškinys atmestinas.

5.Kaip nustatyta byloje, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 10 d. sprendimu (toliau – teismo sprendimas) (b.l. 21-36) išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-1036-984/2021 pagal ieškovės T. K. 2020 m. gegužės 28 d. ieškinį atsakovui J. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių bei atsakovo J. K. 2020 m. liepos 2 d. priešieškinį Ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokos nutrau­kimo pasekmių, byloje dalyvaujant tretiesiems asmenims - Luminor Bank AS Lietuvos skyriui, uždarajai akcinei bendrovei „IPF Digital Lietuva“, ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: nutraukė ieškovės T. K. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovo J. K. (a.k. (duomenys neskelbtini)) san­tuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalino santuokoje įgytą turtą, taip pat :

Pripažino šalių J. K. ir T. K. prievolė kreditoriui Luminor Bank AS, pagal 2018 m. ge­gužės 29 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), solidariu ieškovės T. K. ir atsakovo J. K. įsipareigojimu.

Pripažino atsakovo J. K. prievolę kreditoriui UAB „IPF Digital Lietuva“ pagal 2019 m. sausio 17 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), dėl suteikto 2 500 Eur kredito, solidariu ieškovės T. K. ir atsakovo J. K. įsipareigojimu.

Pripažino atsakovo J. K. prievolę kreditoriui UAB „IPF Digital Lietuva“ pagal 2019 m. sausio 17 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), dėl suteikto 770 Eur kredito, solidariu ieškovės T. K. ir atsakovo J. K. įsipareigojimu, nustatant, jog šią prievolę kreditoriui vykdo atsakovas J. K..

Pripažino atsakovo J. K. prievolę kreditoriui UAB „IPF Digital Lietuva“ pagal 2019 m. sausio 17 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (naujas Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl suteikto 710 Eur kredito, asmeniniu J. K. įsiparei­gojimu kreditoriui.

Liteko duomenimis 2021 m. lapkričio 9 d. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2420-567/2021 Vilniaus miesto apylinkės teis­mo 2021 m. gegužės 10 d. Sprendimą paliko nepakeistą.

6.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių solidariųjų prievolių, yra išaiškinęs, jog, nutraukiant santuoką, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei, pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011 ir 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018 32 punktą bei šiose nutartyse nurodytą praktiką).

7.Taigi bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 7 dalis). Tačiau toks vieno skolininko atsiskaitymas su kreditoriumi nereiškia, kad kiti skolininkai apskritai atleidžiami nuo prievolės vykdymo. Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).

8. Pagal kasacinio teismo praktiką toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018, 33 punktas). Kasacinės instancijos teismas taip pat yra nurodęs, kad, esant bendrai sutuoktinių turtinei prievolei, ji vykdoma iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d.), tai šiuo atveju taikant CK 6.9 str. 1 d. įtvirtintas nuostatas viskas priklauso nuo to, koks turtas buvo panaudotas vykdant solidariąją sutuoktinių prievolę: jeigu buvo panaudotas bendrąja jungtine nuosavybe sutuoktiniams priklausantis turtas, tai solidariąją prievolę įvykdžiusiam sutuoktiniui regreso teisė neatsiranda, o jeigu asmeninis vieno iš sutuoktinių turtas, tai regreso teisė atsiranda, nepriklausomai nuo to, visas, ar dalis kredito yra apmokėta iš asmeninių kito sutuoktinio lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2012).

9.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.67 str. 1 d. numato, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Ginčo nekilo, kad šalių santuokos nutraukimo byla buvo iškelta 2020-05-28.

10.Kaip jau paminėta, teismo sprendimu nutraukiant šalių santuoką, pripažinta šalių ieškovo J. K. ir atsakovės T. K. prievolė kreditoriui Luminor Bank AS, pagal 2018 m. ge­gužės 29 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), solidariu ieškovės T. K. ir atsakovo J. K. įsipareigojimu. Kaip nustatyta byloje, ginčo dėl to nėra, kad atsakovė, vykdydama savo prievolę pagal šią vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.73-74), banko pavedimais grą­žino Ieškovui 1 131,87 Eur (2021 m. sausio 24 d. - 1 040,10 Eur; 2022 m. vasario 27 d. - 91,77 Eur) (b.l.20,66) pagal Luminor Bank AS pateiktą informaciją apie paskolos likutį (b.l.52-53,68-69). Ieškovo (jo atstovo) nurodyti argumentai, kad atsakovė liko ieškovui skolinga 49,87 Eur ( 99,78 Eur:2) kredito draudimo mokesčio yra nepagrįsti, nes jis buvo sumokėtas 2018-05-29 d. (b.l. 77), t.y. šalims gyvenant santuokoje, vadinasi iš bendrų sutuoktinių lėšų. To neginčijo ir pats ieškovas.

11. Kaip nurodyta aukščiau, teismo sprendimu nutraukiant santuoką, teismas pripažino prievolę kreditoriui UAB „IPF Digital Lietuva“ pagal 2019 m. sausio 17 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), dėl suteikto 2 500 Eur kredito, solidariu ieškovės T. K. ir atsakovo J. K. įsipareigojimu, taip pat pripažino prievolę kreditoriui UAB „IPF Digital Lietuva“ pagal 2019 m. sausio 17 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), dėl suteikto 770 Eur kredito, solidariu ieškovės T. K. ir atsakovo J. K. įsipareigojimu, nustatant, jog šią prievolę kreditoriui vykdo atsakovas J. K., bei pripažino atsakovo J. K. prievolę kreditoriui UAB „IPF Digital Lietuva“ pagal 2019 m. sausio 17 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (naujas Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl suteikto 710 Eur kredito, asmeniniu J. K. įsiparei­gojimu kreditoriui.

12.Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nekilo, kad pagal UAB „IPF Digital Lietuva“ 2019 m. sausio 17 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), dėl suteikto 2 500 Eur kredito, atsakovė ieškovui 2022-05-28 d. banko pavedimu grąžino ieškovui 1402,59 Eur (2805,18 Eur:2) sumokėto kredito (b.l.150).

13.Ieškovas neginčijo atsakovės nurodytų argumentų, kad nagrinėjant santuokos nuraukimo bylą (2022-02-11 teismo posėdžio Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1036-984/2021 garso įrašas, aktuali informacija nuo 1.57:00 iki 2:09:18), ieškovas teismo posėdžio metu aiškiai ir nedviprasmiškai pažymėjo, kad iš sutuoktinės nebereikalauja 770 Eur (posėdžio metu teismas akcentavo, kad išleisti pinigai PC Senukuose pirkiniams, kurių sutuoktiniai nesidalijo santuokos nutraukimo procese ir dėl 710 Eur (buvo akcentuota, kad ši suma išmokėta sutuoktiniams gyvenant skyrium). Teismo sprendime taip pat nurodyta, kad „minėta, jog kreditorius UAB „IPF Digital Lietuva“ atsakovui pervedė į sąskaitą 2019 m. rugsėjo 1 d. – 770 Eur (kuriuos jis 2019 rugsėjo 3 d. išleido KESKO SENUKAI), o šalims jau gyvenant skyrium, 2020 m. rugpjūčio 19 d. pervedė 710 Eur. Atsakovas laiko šias prievoles asmeninėmis ir ginčo dėl to byloje nėra. 2019 m. rugsėjo 1 d. atsakovui 770 Eur kreditas suteiktas šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, todėl laikytina, jog šalių 770 Eur prievolė kreditoriui yra solidari. Tačiau teismas tenkindamas atsakovo prašymą nustato, jog kreditoriui UAB „IPF Digital Lietuva“ 770 Eur grąžinimo prievolę vykdo atsakovas“.

14.Atkreiptinas dėmesys, kad Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bendraskolių solidariosios prievolės dalys aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai kreditoriaus atžvilgiu (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių. Todėl, teismo nuomone, ieškovo reikalavimas, pagal jo nurodytus paskaičiavimus patikslintame ieškinyje (b.l.155-160), dėl 758,58 Eur skolos pagal IPF Digital Lietuva“ 2019 m. sausio 17 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) priteisimo iš atsakovės taip pat yra nepagrįstas ir atmestinas.

15.Vienas iš CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti ginčo šalių teisinę taiką. Dėl to procesinės šalių teisės kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įgyvendinamos nepažeidžiant proceso tikslų ir jomis naudojamasi pagal paskirtį. Procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai reikalauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas, įtvirtintas CPK 7 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatą, dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Toks reikalavimas taip pat įtvirtintas ir CPK 42 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių procesines teises. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės yra nustatytos CPK 95 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Nustatęs piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejus, teismas taip pat gali paskirti baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 63 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019, 18 punktas).

16.Nagrinėjamu atveju ieškovo elgesyje teikiant teismui kelis kartus ieškinio patikslinimą su pateiktais skolos paskaičiavimais, į ieškovo atstovo nurodytas aplinkybes, kad ieškinys buvo tikslinamas, atsižvelgiant į atsakovės sumokėtą dalį skolos bylos nagrinėjimo metu, teismas neįžvelgia nei piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, nei sąmoningo veikimo prieš greitą šios konkrečios bylos išnagrinėjimą. Todėl atsakovės prašymas taikyti ieškovui baudą netenkintinas.

17.Kadangi ieškinys atmestinas, atsakovei iš ieškovo priteistinos atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – išlaidos advokato pagalbai apmokėti viso 1165 Eur. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur), todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259–260, 263–268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo J. (J.) K. patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei T. S., a.k. (duomenys neskelbtini), iš J. (J.) K., a.k. (duomenys neskelbtini), 1165 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt penkis euru) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams.