Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2021-10-20 · Civilinė byla Nr. 2YT-9165-676/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-20
Bylos Nr.
2YT-9165-676/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimondas Dilys
Pareiškėjas
R. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-9165-676/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05889-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.2; 3.4.5.11; 3.5.1. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. spalio 20 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Raimondas Dilys,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė V. D., M. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 3 d. kreipėsi į antstolę V. D. su skundu, kuriame nurodė, kad nesutinka su vykdymo išlaidų išieškojimu, todėl prašo antstolės V. D. patvarkymą dėl 2021 m. liepos 21 d. vykdymo išlaidų paskaičiavimo Nr. S-21-4-26210 panaikinti, nes vykdymo išlaidos atsirado dėl paties antstolio netinkamo teisės taikymo, įrodymų vertinimo ir formalaus vykdymo proceso organizavimo. Nurodė, kad SMS žinutės su tekstu „neatiduosiu“ niekada nerašiau ir nesiunčiau, žinutė yra suklastota L. M. siekiant pateisinti priverstinio išieškojimo per antstolį veiksmus. Tokio L. M. elgesio - klastojant įrodymus ir meluojant, kad teismo sprendimo geruoju nevykdau, motyvas galimai buvo inicijuoti priverstinio antstolio vykdymo procesą, tik tam, kad sukelti man neigiamas su priverstinio teismo sprendimo vykdymu susijusias finansines išlaidas ir neigiamas emocijas, taip siekiant nubausti mane dėl nesėkmingai susiklosčiusių mūsų šeimyninių santykių ir galimai per skyrybų procesą nepilnai pasiektus per santuokos nutraukimo bylos metu vykusias turto dalybas išsikeltus tikslus. Visos neigiamos finansinės, t.y. antstolio išlaidų atlyginimo pasekmės, turėtų tekti ne jam, nes visas priverstinio išieškojimo procesas pradėtas be pagrindo, jam niekada neatsisakius geruoju įvykdyti teismo sprendimo nei natūra, nei sumokant daiktų vertę pinigais, pačiai M. M. net nebandžius geruoju gauti teismo sprendimu jai priteistus daiktus. Taip pat antstolė, išskyrus 2021 m. liepos 12 d. surašytą reikalavimą „Dėl teismo sprendimo vykdymo“, Nr. S-210000452, neatliko jokių veiksmų sprendimo įvykdymui (nevyko į daiktų buvimo vietą, jų neaprašė, nebandė išieškoti daiktų vertę pinigais iš banko sąskaitų ar pan.), nes jokių priverstinio teismo sprendimo vykdymo veiksmų atlikti ir nereikėjo - niekada jokiomis aplinkybėmis neatsisakiau atiduoti M. M. teismo sprendimu priteistus daiktus ar sumokėti jų vertę pinigais. Todėl reikalavimas sumokėti 630,39 Eur tarsi už kažkokius atliktus sprendimo vykdymo veiksmus prieštarauja teisingumo principui.

Antstolė V. D. 2021 m. rugpjūčio 25 d. patvarkymu Nr. S-21-4-29891 pareiškėjo skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalis). Nurodė, kad skolininkui 2021 m. liepos 17 d. įvykdžius vykdomąjį dokumentą sumokant kompensaciją tiesiogiai kreditoriui, atsirado pagrindas antstoliui reikalauti visų su vykdymu susijusių vykdymo išlaidų, o paviršutiniški skolininko skundo motyvai ir argumentai dėl vykdomosios bylos įvykdymo eigos nėra teisiškai motyvuoti ir negali sukelti tokių pasekmių, kai skolininkas galėtų būti atleistas nuo įstatyme įtvirtintų vykdymo išlaidų mokėjimo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo M. M. atsiliepime į skundą nurodo, kad pareiškėjas skunde pateikia melagingą ir neatitinkančią tikrovės informaciją, todėl prašo jį atmesti. Paaiškino, kad 2019 m. lapkričio 15 d. išsiuntė R. K. SMS žinutę į jo mobilųjį telefoną, kad atvažiuos už dviejų savaičių atsiimti savo daiktų, tačiau R. K. atsakymas buvo konkretus – „neatiduosiu“. Tuomet informavo R. K., kad teismo sprendimas bus atiduotas vykdyti antstoliams, ir kreipėsi į antstolių kontorą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją)(intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.

Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Iš vykdomosios bylos nustatyta, kad antstolės V. D. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0004/21/10929, užvesta 2021 m. kovo 29 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų vykdomojo rašto Nr. 2-132-588/2017 pagrindu dėl Gyvenant santuokoje įgyto turto padalinimo, įpareigojant R. K. perduoti išieškotojai L. K. (M. M.) - televizorių LG (rinkos vertė 100 Eur), šaldytuvą Haier (rinkos vertė 300 Eur), miegamojo baldus (rinkos vertė 1 420 Eur), svetainės baldus (rinkos vertė 500 Eur), skalbimo mašiną (rinkos vertė 250 Eur), vonios baldus (rinkos vertė 1 100 Eur), virtuvės baldus (rinkos vertė 2 230 Eur).

Pareiškėjas skundu prašo antstolės 2021 m. liepos 21 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo Nr. S-21-4-26210 panaikinti, nes vykdymo išlaidos atsirado dėl paties antstolio netinkamo teisės taikymo, įrodymų vertinimo ir formalaus vykdymo proceso organizavimo, ir visos neigiamos finansinės, t.y. antstolio išlaidų atlyginimo pasekmės, turėtų tekti ne jam, nes visas priverstinio išieškojimo procesas pradėtas be pagrindo, pareiškėjui niekada neatsisakius geruoju įvykdyti teismo sprendimo nei natūra, nei sumokant daiktų vertę pinigais, pačiai M. M. net nebandžius geruoju iš jo gauti teismo sprendimu jai priteistus daiktus. Antstolė, išskyrus 2021 m. liepos 12 d. surašytą reikalavimą „Dėl teismo sprendimo vykdymo“, Nr. S-210000452, neatliko jokių veiksmų sprendimo įvykdymui (nevyko į daiktų buvimo vietą, jų neaprašė, nebandė išieškoti daiktų vertę pinigais iš banko sąskaitų ar pan.), nes jokių priverstinio teismo sprendimo vykdymo veiksmų atlikti ir nereikėjo - niekada jokiomis aplinkybėmis neatsisakiau atiduoti M. M. teismo sprendimu priteistus daiktus ar sumokėti jų vertę pinigais.

Vykdymo veiksmai atliekami laikantis nuoseklios jų atlikimo tvarkos ir užbaigiami visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą arba kitais CPK 632 straipsnyje nurodytais pagrindais. Vadovaujantis CPK nuostatomis, antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis, 611 straipsnis). Jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo (nutarimo) geruoju ir pradedamas priverstinis vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis teismo sprendimo (nutarimo) vykdymas sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių, nes jis, neįvykdęs sprendimo gera valia, privalo atlyginti priverstinio vykdymo išlaidas. Vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos; 2) išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu (CPK 609 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai). Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija , patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimu vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (CPK 609 straipsnio 2 dalis). Šioje instrukcijoje įtvirtinti reikalavimai, atliekant vykdymo veiksmus, privalomi visiems asmenims (CPK 583 straipsnio 2 dalis). Vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos (CPK 610 straipsnio 1 dalis, 611 straipsnio 1 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl antstolio teisės gauti atlyginimą už vykdomojo dokumento įvykdymą, lemiamą reikšmę turi tai, kada skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą: per raginime nustatytą terminą ar jam pasibaigus, o kai raginimas neturi būti siunčiamas, – per įstatyme, vykdomajame dokumente nustatytą terminą, t. y. savanoriškai, ar jau pradėjus priverstinį vykdymą. Jeigu skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nurodytą įvykdymo terminą, tai atlyginimas antstoliui už šio vykdomojo dokumento įvykdymą iš skolininko neimamas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 88 punkto 1 dalis). Tačiau jeigu skolininkas pažeidžia įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nurodytą įvykdymo terminą, tai jis turi sumokėti ir atlygimą antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą (Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktas). Sprendimų vykdymo instrukcijos 163 punkte nustatyta, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos administravimo išlaidos ir išlaidos tretiesiems asmenims. Atlygis antstoliui šiuo atveju neimamas. Tuo atveju kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, taigi, ir atlygis antstoliui (Sprendimų vykdymo instrukcijos 164 punktas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, tarp jų ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, nepaisant to, kad skolą išieškotojui sumoka ar kitaip su juo atsiskaito pats skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016). Toks atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu, susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi, antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007).

Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad nuostata, jog antstoliui neturi būti mokamas atlyginimas, jei skolininkas priverstinio vykdymo procese pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, reikštų antstolio teisėtų lūkesčių principo pažeidimą. Tas faktas, kad priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, nėra pagrindas pripažinti, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą gera valia, nes tą jis padaro jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Antra vertus, šis faktas nėra pagrindas laikyti, kad antstolis neįvykdė vykdomojo dokumento, nes jis faktiškai neišieškojo išieškotinos sumos. Šiuo atveju svarbu tai, kad skolininkas įvykdė atitinkamą vykdomąjį dokumentą pasibaigus terminui, per kurį jis galėjo įvykdyti jį gera valia, t. y. prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Be to, pozicija, kad antstoliui turi būti atlyginamos tik faktiškai turėtos vykdymo išlaidos, reikštų, jog būtų padengiamos tik faktinės vykdymo sąnaudos, t. y. antstolio kontoros sąnaudos, kurios neapima antstolio, kaip fizinio asmens, uždarbio, t. y. tokiu atveju antstolis galėtų padengti tik turėtas išlaidas, tačiau negalėtų užsidirbti iš savo veiklos, t. y. negautų atlyginimo kaip fizinis asmuo. Tokia situacija panaikintų jo motyvaciją efektyviai vykdyti vykdomuosius dokumentus. Taigi teisėtų lūkesčių principo pažeidimas gali turėti neigiamą poveikį sprendimų vykdymo veiksmingumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-1/2007 ir Nr. 3K-7-5/2007; 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-915/2015).

Iš vykdomosios bylos matyti, kad 2021 m. balandžio 23 d. bylą dar vykdant antstolei L. N., skolininkui išsiųstas raginimas įvykdyti teismo sprendimą gera valia. 2021 m. liepos 12 d. bylą vykdant antstolei V. D., skolininkui išsiųstas reikalavimas vykdyti teismo sprendimą ir perduoti vykdomajame dokumente nurodytus daiktus išieškotojai per 3 d. d. 2021 m. liepos 19 d. išieškotoja M. M. informavo antstolę V. D. apie tai, kad skolininkas 2021 m. liepos 17 d. pervedė išieškotojai 5 900 Eur t.y. sumą, kuri atitinka vykdomajame dokumente nustatytą daiktų vertę. Atsižvelgiant į tai, kad tarp skolininkų buvo prieita susitarimo teismo vykdomąjį dokumentą įvykdyti sumokant daiktų vertę atitinkančią kompensaciją, laikytina, kad po pavedimo atlikimo 2021 liepos 19 dieną Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų vykdomasis dokumentas Nr. 2-132-588/2017 buvo pilnai įvykdytas. 2021 m. liepos 21 d. antstolė surašė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-21-4-26210, kuriame nurodyta, kad vykdomosios bylos administravimo išlaidos sudaro 27,41 Eur, o atlygis antstoliui 602,98 Eur, iš viso vykdymo išlaidų bendra suma sudaro 630,39 Eur.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas skolą sumokėjo ir vykdomąjį dokumentą įvykdė jau antstolei priėmus vykdyti vykdomąjį dokumentą ir užvedus vykdomąją bylą bei pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus, todėl susidarė priverstinio vykdymo išlaidos, kurias privalo atlyginti pareiškėjas. Kaip jau minėta, esminė aplinkybė sprendžiant vykdymo išlaidų išieškojimo klausimą yra vykdomojo dokumento įvykdymo/neįvykdymo momentas, o būtent nagrinėjamu atveju jau pasibaigus raginimui tarp proceso šalių buvo sudarytas susitarimas dėl teismo vykdomojo dokumento įvykdymo sumokant išieškotai daiktų vertę atitinkančią kompensaciją, kuris traktuotinas kaip taikos sutartis, dėl ko iš skolininko privalo būti išieškotos visos vykdymo išlaidos tame tarpe ir atlygis antstoliui.

Teismo vertinimu, skolininko motyvai dėl teismo vykdomojo rašto nevykdymo vien dėl skolininkės kaltės - nepagrįsti, kadangi nuo vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui iki jo įvykdymo praėjo 3 mėnesiai, o nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos praėjo net 3 metai ir įvykdytas jis buvo ne pačių daiktų perdavimu, o kompensacijos sumokėjimu išieškotojai, kas praktiškai įrodo, jog skolininkas niekada ir neketino vykdyti teismo vykdomąjį raštą paraidžiui. Skolininkas teigia, kad kai kurie byloje surinkti įrodymai yra galimai suklastoti ir neatitinka realybės, o ir pati įrodinėjimo našta paskirstyta neproporcingai, tačiau pažymėtina, kad visi įrodymai, susirašinėjimai ir kita medžiaga buvo teikta į vykdomąją bylą dar iki susitarimo tarp proceso šalių įvykdymo, šie duomenys buvo puikiai žinomi skolininkui ir dėl jų nebuvo reiškiamos jokios abejonės, todėl pretenzijos ir kaltinimai po tarp šalių sudaryto susitarimo įvykdymo jau įvykdytoje vykdomojoje byloje yra mažų mažiausiai pavėluoti ir atmestini.

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui bei formuojamai teismų praktikai, nustačius, jog skolą pareiškėjas sumokėjo prasidėjus vykdymo procesui, teismas pripažįsta, kad antstolė pagrįstai apskaičiavo vykdomosios bylos administravimo išlaidas ir atlygį antstoliui, kadangi antstolio vykdoma veikla nėra neatlygintinė, todėl pareiškėjui kyla pareiga jas sumokėti. Ginčo iš esmės dėl paskaičiuotų vykdymo išlaidų dydžio, pačio paskaičiavimo byloje nėra, todėl teismas dėl to plačiau nepasisako.

Įvertinus vykdomosios bylos medžiagą bei antstolės atliktus vykdymo veiksmus, darytina išvada, kad antstolės atlikti vykdymo veiksmai, priimti procesiniai dokumentai ir apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra pagrįstos ir teisėtos, antstolė nepažeidė Civilinio proceso kodekso VI dalyje esančių nuostatų, veikė teisėtai ir pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolės V. D. veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 292, 510, 512 – 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo R. K. skundą dėl antstolės V. D. veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. 0004/21/10929 grąžinti antstolei V. D..

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Raimondas Dilys