- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-08
- Bylos Nr.
- 2A-1772-480/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07764-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- A. Ž.
- Atsakovas
- R. G.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-298-451/2018 pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovui R. G. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovas A. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo R. G. 800 Eur turtinės žalos atlyginimą, 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad atsakovas 2012 m. balandžio 21 d. apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 19, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia su pakabinama spyna sudavė ieškovo tėvui A. A. Ž. į galvą, o pastarajam nugriuvus tyčia spyrė jam į galvą, padarydamas nukentėjusiajam A. A. Ž. odos nubrozdinimą kairio smilkinio srityje, muštinę žaizdą dešinio momens srityje, atvirą įspaustinį dešinio momenkaulio lūžį, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, kas sukėlė nukentėjusiajam A. A. Ž. sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl ko Kauno apylinkės teismas baudžiamojoje byloje pripažino R. G. kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Taip pat atsakovas tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą sudavė pakabinama spyna ieškovui į galvą, padarydamas muštinę žaizdą viršugalvio srityje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Atsakovas pripažintas kaltu dėl ieškovo nesunkaus kūno sužalojimo. Ieškovui padaryta 400 Eur turtinė žala, kadangi dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jam buvo prakirsta galva, sugadinti rūbai, buvo pirkti vaistai ir vitaminai. Ieškovui buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas savaitei laiko, todėl jis negavo 150 Eur pajamų. Ieškovo tėvas A. A. Ž. patyrė 400 Eur turtinę žalą, kadangi buvo sugadinti jo viršutiniai rūbai, taip pat reikėjo vykti pas gydytojus, buvo pirkti vaistai ir vitaminai, be to dėl nedarbingumo bei tolesnio dalinio darbingumo negautos pajamos sudaro 150 Eur. Ieškovas yra A. A. Ž. turto paveldėtoju po jo mirties. Kaltais atsakovo veiksmais taip pat ieškovui padaryta neturtinė žala, kurią ieškovas įvertino 1000 Eur. Tokio paties dydžio neturtinę žalą ieškovas prašė priteisti iš atsakovo ir dėl jo tėvo sužalojimo. Ieškovas patyrė ženklų fizinį skausmą, neigiamo pobūdžio dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, kuriam laikui buvo sumažėję bendravimo galimybės. Jo nepilnametės dukros matė tėvą ir senelį sumuštą, buvo iškviesta greitoji pagalba. Atsakovas buvo sodo kaimynas, tačiau net iki šiol nei jo, nei jo šeimos neatsiprašė. Neturtinę žalą sudaro išgyvenimai dėl patirto įvykio, nebuvo malonu važiuoti į sodą, todėl vėliau sodą pardavė.
2. Atsakovas R. G. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovo ir jo mirusio tėvo A. A. Ž. nesužalojo, atsakovas buvo jų užpultas savo sklype sodų bendrijos teritorijoje ir pats sužalotas. Ieškovas neturi teisės reikšti ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo už savo tėvą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš atsakovo R. G. 500 Eur neturtinę žalą ieškovui A. Ž.; kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš atsakovo R. G. 12,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų ieškovui A. Ž. bei 28,21 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei; priteisė iš ieškovo A. Ž. 375 Eur teisinės pagalbos išlaidų atsakovui R. G..
4. Teismas nustatė, kad ieškovo tėvui A. A. Ž. atsakovo veiksmais buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. A. Ž. konstatuota muštinė žaizda viršugalvio srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu nustatyta atsakovo kaltė dėl ieškovo A. Ž. ir jo tėvo A. A. Ž. sveikatos sužalojimo.
5. Teismas konstatavo, kad prašydamas priteisti 400 Eur turtinę žalą ieškovas neįrodė jos dydžio. Ieškovas nepateikė nedarbingumo pažymos, skirtų ir vartotų medikamentų ar kitokių medicininės pagalbos išlaidas patvirtinančių įrodymų. Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 150 Eur negautų pajamų, kurių jis negavo dėl išduoto nedarbingumo bei tolesnio dalinio nedarbingumo, tačiau nepateikė darbo sutarties, įrodymų apie gautą darbo užmokestį tuo metu, kai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Ieškovas procese naudojosi kvalifikuoto advokato teisine pagalba, teismas siūlė ieškovui teikti įrodymus reikalavimui dėl patirtos turtinės žalos dydžio pagrįsti, tačiau papildomų įrodymų ieškovas į bylą nepateikė. Ieškovas neturi reikalavimo teisės kreiptis į teismą ieškiniu prašydamas priteisti už tėvą patirtą turtinę žalą, kadangi ieškovo tėvas A. A. Ž. nerealizavo teisės į turtinės žalos atlyginimą teismine tvarka, o tokia turtinė teisė pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį negali būti paveldima. Šiuo atveju negalimas tiek materialių, tiek procesinių teisių perėmimas, nes pats žalą patyręs asmuo dar nebuvo įgijęs turtinės reikalavimo teisės, todėl teismas ieškovo reikalavimą priteisti turtinę žalą dėl jo tėvo sužalojimo atmetė.
6. Teismas nurodė, kad yra tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas priteisti neturtinę žalą ieškovui. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovui buvo sužalota galva, tačiau ieškovo sveikatos būklė iš esmės atsistatė, jis toliau gali dirbti, teismas sprendė, jog ieškovo prašomas 1000 Eur neturtinės žalos priteisimas neatitiks šalių interesų pusiausvyros bei pažeis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teismo vertinimu, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas visiškai padengs ieškovo patirtą neturtinę žalą bei atitiks CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Ieškovo tėvas būdamas gyvas nerealizavo neturtinės teisės į žalos atlyginimą teismine tvarka, ši turtinė teisė nėra paveldima, todėl teismas ieškovo reikalavimą priteisti jam 1000 Eur neturtinę žalą dėl tėvo sužalojimo atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovas A. Ž. prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo ieškinys ir priteistos iš ieškovo atsakovui atstovavimo išlaidos, toje dalyje priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, ieškovo patirtas kaip nurodytoje baudžiamojoje byloje, taip ir šioje civilinėje byloje (1 t. b. l. 163-167). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimus dėl turtinės žalos, padarytos ieškovui ir jo tėvui, atlyginimo. Teismo motyvai, kad ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo neįrodytas, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Aplinkybes, kad ieškovui ir jo tėvui kiekvienam buvo padaryta 400 Eur dydžio turtinė žala, patvirtina ne tik nuoseklūs ieškovo paaiškinimai, parodymai, bet ir baudžiamosios bylos visa medžiaga, joje priimti galutiniai procesiniai teismų sprendimai.
7.2. Teismas netinkamai taikė neturtinės žalos priteisimą reglamentuojančias teisė normas, todėl nepagrįstai sumažino priteistinos neturtinės žalos atlyginimo sumą ieškovui, nepagrįstai atmetė tos rūšies žalos atlyginimą dėl ieškovo tėvo sužalojimo. Ieškovo pateiktas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo (už jo paties ir jo tėvo sužalojimą) sumos yra iš esmės minimalus. Teismas ignoravo aplinkybes, kad ieškovui atsakovas sužalojo gyvybiškai svarbią organizmo dalį - galvą, atsakovas daugybę metų išsisukinėjo nuo atsakomybės, neatsiprašė ieškovo ar jo tėvo. Baudžiamoji byla užsitęsė būtent dėl paties atsakovo išsisukinėjimų, atsakomybės vengimo.
7.3. Teismo išvada, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą ieškiniu ir prašydamas priteisti už tėvą jo patirtą turtinę ir neturtinę žalą, neturi reikalavimo teisės, kadangi ieškovo tėvas A. A. Ž. būdamas gyvas nerealizavo teisės į žalos atlyginimą teismine tvarka, neatitinka CK 5.1 straipsnio 2 dalies reikalavimų bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
7.4. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas išlaidas už advokato pagalbą baudžiamojoje byloje (kvitai byloje pateikti). Be to, teismas nepagrįstai priteisė atsakovui iš ieškovo atstovavimo išlaidas, taip pat nepagrįstai sumažino paties ieškovo patirtas šioje civilinėje byloje atstovavimo išlaidas.
Atsiliepimas
8. Atsakovas R. G. atsiliepime apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (2 t. b. l. 3-9). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
8.1. Ieškovo tėvas būdamas gyvas nerealizavo neturtinės teisės į žalos atlyginimą teismine tvarka, o neturtinė reikalavimo teisė pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį negali būti paveldima, todėl teismas pagrįstai šį reikalavimą atmetė. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Teisę į šios žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo neteisėtos veikos.
8.2. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo patirtas išlaidas, sudarančias turtinę žalą, todėl teismas pagrįstai reikalavimą dėl 400,00 Eur turtinės žalos priteisimo atmetė. Taip pat teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės į jo tėvo patirtą turtinę žalą, kadangi ieškovo tėvas būdamas gyvas nerealizavo turtinės teisės į žalos atlyginimą teismine tvarka. Be to, ši žala neįrodyta.
8.3. Ieškovui priteistas 500,00 Eur neturtinės žalos dydis yra didesnis nei vidutinė žalos suma, priteistina analogiško pobūdžio bylose, todėl ieškovo teiginiai, kad teismas neturėjo pagrindo jos mažinti neatitinka šiuo klausimu suformuotos teismų, praktikos.
Šalies argumentai
8.4. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo naujas aplinkybes, kad neturtinės žalos dydis neturėjo būti mažinamas, nes atsakovas niekada neatsiprašė jo ir jo tėvo. Šios aplinkybės negali būti vertinamos apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas negali būti kaltinamas užsitęsusiu bylos nagrinėjimu, kadangi jis ir pats buvo sužalotas dėl ko įtarimai buvo pareikšti ir ieškovui, ir jo tėvui, tačiau pastarajam mirus, ieškovas buvo išteisintas, teismui konstatavus, kad ne ieškovas, o jo tėvas sužalojo atsakovą, tačiau jis nebuvo nuteistas dėl to, kad mirė.
8.5. Ieškovui nepareiškus reikalavimo dėl patirtų išlaidų baudžiamojoje byloje priteisimo, bei į bylą nepateikus tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų, teismas negalėjo tokio reikalavimo patenkinti. Teismas tinkamai priteisė šalių šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
11. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovo tėvui A. A. Ž. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Pačiam ieškovui A. Ž. buvo konstatuota muštinė žaizda viršugalvio srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu nustatyta atsakovo R. G. kaltė dėl ieškovo A. Ž. ir jo tėvo A. A. Ž. sveikatos sužalojimo. 2018 m. vasario 22 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepaneigė atsakovo kaltės dėl ieškovo ir jo tėvo sužalojimų.
12. Apeliaciniu skundu ieškovas (apeliantas) A. Ž. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo atmestas jo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo ir iš dalies tenkintas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo R. G..
13. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kiekviena šalis turi naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009).
14. CK 6.283 straipsnyje nustatytas žalos asmeniui, atsirandančios dėl sveikatos sužalojimo, turinys, nurodant, kad prievolė atlyginti nukentėjusiajam sveikatos sužalojimu padarytą žalą reiškia atsakingo už ją asmens pareigą atlyginti visus sužalotojo asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostoliai – piniginė žalos išraiška, apimanti turėtas išlaidas ir negautas pajamas; neturtinė žala yra žalos asmeniui dalis, atsirandanti kaip sveikatos sužalojimo pasekmė.
15. Atsižvelgiant į pateiktą teisinį reglamentavimą, būtent ieškovas reikšdamas reikalavimą, kad dėl atsakovo padaryto sužalojimo jis patyrė turtinę žalą, kurią sudaro: sugadinti drabužiai – 100 Eur, išlaidos vaistams – 50 Eur, išlaidos vitaminams – 50 Eur, išlaidos kelionėms pas gydytojus – 50 Eur, negautos pajamos dėl nedarbingumo – 150 Eur, t. y. 400 Eur, bei vykdydamas įrodinėjimo pareigą, turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 12, 178 straipsniai).
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; kt.).
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalies vienoks ar kitoks aiškinimas savaime nereiškia, jog jis yra teisingas, nes bet kurios bylos aplinkybės, jei jų kita šalis nepripažįsta, turi būti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 187, 12, 178 straipsniai). Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos rašytiniais įrodymais, teisingai konstatavo, kad ieškovas, teigdamas jog jam padaryta 400 Eur turtinė žala, šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jo argumentus patvirtinančių įrodymų – nedarbingumo pažymos, skirtų ir vartotų medikamentų ar kitokių medicinos pagalbos išlaidas patvirtinančių įrodymų, taip pat įrodymų, patvirtinančių realią pajamų gavimo tikimybę (CPK 178 straipsnis).
18. Apibendrinant tai, kas nurodyta (13, 15 – 17 pastraipos), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir pagrįstai sprendė, kad ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų (nors tai padaryti pasiūlė ir teismas, tačiau be paties apelianto aiškinimo, kitų įrodymų nėra), patvirtinančių jo patirtų išlaidų ir negautų pajamų dydį, kurias turėtų atlyginti atsakovas.
19. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovui nepriteisė turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dėl ieškovo tėvo sužalojimo. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovo reikalavimas priteisti turtinę žalą, kaip žalą, atsiradusią dėl atsakovo padaryto nusikaltimo po tėvo A. A. Ž. mirties, negalimas, nes turtinė reikalavimo teisė pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį negali būti paveldima. Pagal CK 5.1 straipsnio 3 dalį, nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (teisė į garbę ir orumą, autorystė, teisė į autorinį vardą, į kūrinio neliečiamybę, į atlikėjo vardą ir atlikimo neliečiamybę), teisė į alimentus ir pašalpas, mokamas palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 5.1 straipsnio 3 dalis). Pasisakydamas dėl civilinių ieškinių baudžiamosiose bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisę į nusikaltimu padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėtų veiksmų (CK 6.250 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-380/2008, 2009 m. liepos 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-321/2009; kt.). Nei BPK, nei CK nesuteikia teisės tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiojo asmens giminaičiams reikalauti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimo. Pagrindas iš atsakovo (nuteistojo) priteisti sūnui, t. y. ieškovui, žalą būtų tik tuo atveju, jeigu nukentėjusysis A. A. Ž., būdamas gyvas, būtų pareiškęs šioje byloje civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Tokiu atveju, mirus A. A. Ž., ieškovas galėtų įstoti į bylą kaip paveldėtojas ir procesinių teisių perėmėjas ir, remiantis egzistuojančia teismų praktika, reikalauti iš atsakovo (nuteistojo) ne tik turtinės, bet ir neturtinės žalos atlyginimo, bet tik pagal mirusiojo pareikštą civilinį ieškinį. Tačiau ieškovo tėvas A. A. Ž. būdamas gyvas, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nerealizavo turtinės teisės į žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą teismine tvarka.
20. Asmens sveikatos sužalojimo atveju įstatymas numato, kad už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti neturtinę žalą (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).
21. Bylos duomenimis ieškovui buvo konstatuota muštinė žaizda viršugalvyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Akivaizdu, kad ieškovo sužalojimai lėmė tam tikrus neigiamus jo dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą. Nors, pasak ieškovo, nedarbingumo pažymėjimas jam buvo išduotas savaitei laiko, tačiau tokių įrodymų į bylą nepateikta. Ieškovas nesikreipė psichologinės pagalbos, nors nurodė, kad patyrė dvasinius išgyvenimu. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovo sužalojimai susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl sužalojimo pasekmių šalinimo.
22. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pakenkimo ieškovo A. Ž. sveikatai pobūdį ir laipsnį, jo išgyvenimų intensyvumą, įvertino visumą aplinkybių, reikšmingų konkrečioje byloje nustatant neturtinės žalos dėl sveikatos sutrikdymo atlyginimo dydį. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis, įvertinus tai, kad žalos prigimtis yra sveikatos sutrikdymas, atitinka neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis ieškovui nustatytas neteisingai.
23. CPK 312 straipsnyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Iš bylos duomenų nustatyta, jog apeliantas pirmosios instancijos teisme nebuvo suformulavęs reikalavimo dėl patirtų išlaidų baudžiamojoje byloje priteisimo, šis reikalavimas nebuvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, yra pareikštas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija naujai pareikšto apeliacinio skundo argumento nenagrinėja ir dėl jo nepasisako (CPK 312 straipsnis).
24. Civilinio proceso teisės normų nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių, todėl teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje, kurioje pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, klausimą, vadovaujasi CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Ieškovas pareiškė du reikalavimus: dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (50 : 50); reikalavimas atlyginti neturtinę žalą patenkintas iš dalies, todėl pripažintina, kad patenkinta 25 proc. reikalavimų; reikalavimas priteisti turtinės žalos atlyginimą atmestas – t. y. patenkinta 0 proc. reikalavimų. Taigi iš viso patenkinta 25 proc. ieškovų reikalavimų, atitinkamai atmesta 75 proc. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Įvertinęs ieškovo patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis, pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė ir priteisė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas.
25. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, ir tuo pagrindu pagrįstai ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo atmetė, o dėl neturtinės žalos atlyginimo – tenkino iš dalies.
26. Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).
27. Apeliacinį skundą atmetus, tenkintinas atsakovo prašymas priteisti jam bylinėjimosi išlaidas, turėtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 250 Eur. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkte nustatytos sumos, yra pagrįstos, atitinka teisingumo bei protingumo kriterijus, todėl priteistinos iš ieškovo atsakovui (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.