- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-23
- Bylos Nr.
- 2S-1507-221/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07764-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Ieškovas
- A. Ž.
- Atsakovas
- R. G.
- Kategorijos
- 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-12640-451/2015 pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovui R. G. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
A. Ž. padavė ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovo R. G. 800 Eur turtinei ir 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 29 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį. Sprendė, kad ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, nes baudžiamosiose bylose Nr. 1-499-240/2015 ir Nr. 1-196-311/2015 nėra priimti įsiteisėję apkaltinamieji nuosprendžiai, todėl ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo pateiktas civilinio proceso tvarka yra priešlaikinis. Konstatavo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog turi teisę pateikti civilinį ieškinį, nes baudžiamojoje byloje Nr. 1-499-240/2015 iki įrodymų tyrimo pradžios nebuvo pateiktas civilinis ieškinys. Pažymėjo, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-196-311/2015 priimtas nuosprendis nėra įsiteisėjęs, o apeliantas yra pats ieškovas.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskirajame skunde ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba išspręsti klausimą iš esmės ir priimti ieškinį.
Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismui buvo žinomos abi baudžiamosios bylos, nagrinėjamos Kauno apylinkės teisme, todėl aplinkybė, jog ieškovas nepateikė papildomų duomenų apie baudžiamąsias bylas, nesudarė pagrindo atsisakyti priimti jo ieškinį, paduotą CPK nustatyta tvarka. Kauno apylinkės teisme iki šiol tebenagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, kurioje ieškovas yra nukentėjusiuoju, o atsakovas – kaltinamuoju, įrodymų tyrimas yra seniai pradėtas, bylos medžiaga yra išsiųsta ekspertizės atlikimui. Dėl to, vadovaujantis BPK 112 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovas negali toje byloje pateikti ieškinio, tačiau įstatymas nedraudžia paduoti ieškinį CPK nustatyta tvarka. Atsisakius priimti ieškinį, bus pažeista ieškovo teisė kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Ieškinio padavimas CPK nustatyta tvarka, esant tebenagrinėjamai baudžiamajai bylai, nesukelia neigiamų procesinių pasekmių, nes BPK 112 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jei civilinis ieškinys atmestas nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, civilinis ieškovas netenka teisės pareikšti tą patį ieškinį civilinio proceso tvarka; jei ieškinys atmetamas civilinio proceso tvarka, ieškovas netenka teisės pareikšti tą patį civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniuose bei CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis civilinį, baudžiamąjį ir administracinį procesą reglamentuojančių įstatymų nustatytos tvarkos, o spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teismas privalo ex officio išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies pagrindu.
Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011). Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka detalizuojama civilinio proceso ir kituose įstatymuose. Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu ieškinio įforminimu. Be to, teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka turi būti derinama su civilinėje teisenoje įtvirtintais procesinio lygiateisiškumo, rungimosi, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais (CPK 7, 12, 17 str.). Tik tinkamai įformintas šalies procesinis dokumentas užtikrina proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, todėl nors tinkamas kreipimosi į teismą tvarkos įgyvendinimas yra į teismą besikreipiančių asmenų pareiga, teismai spręsdami ieškinio priėmimo klausimą turi užtikrinti proporciją tarp teisės kreiptis į teismą universalumo, procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų bei civilinio proceso efektyvumo ir tam tikslui įgyvendinti gali pasinaudoti įstatymų numatytais būdais.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas A. Ž. padavė ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovo R. G. 800 Eur turtinei ir 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį, motyvuodamas tuo, kad baudžiamosiose bylose Nr. 1-499-240/2015 ir Nr. 1-196-311/2015 nėra priimti įsiteisėję apkaltinamieji nuosprendžiai, todėl ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo pateiktas civilinio proceso tvarka yra priešlaikinis. Ieškovas nesutinka su šia teismo išvada, teigdamas, kad nėra draudžiama pateikti ieškinį dėl žalos atlyginimo CPK nustatyta tvarka, esant tebenagrinėjamai baudžiamajai bylai. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstu šį atskirojo skundo argumentą.
BPK 112 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios; nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. CPK 33 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad civilinis ieškinys iš baudžiamosios bylos, jeigu jis nebuvo pareikštas ar nebuvo išspręstas nagrinėjant baudžiamąją bylą, pareiškiamas nagrinėti civilinio proceso tvarka pagal CPK nustatytas teismingumo taisykles. Darytina išvada, kad civilinėje byloje gali būti pareikšti turtiniai reikalavimai atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, nors atsakovo baudžiamosios atsakomybės klausimas dar nėra išspręstas. Bet kuriuo atveju civilinė byla dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo negali būti išnagrinėta anksčiau, nei nusprendžiama dėl nusikaltimą padariusio asmens baudžiamosios atsakomybės. Taigi asmuo gali kreiptis į teismą dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, nepriklausomai nuo to, kokioje stadijoje yra nagrinėjama baudžiamoji byla, tačiau civilinė byla, tol kol bus išspręstas atsakovo baudžiamosios atsakomybės klausimas, turėtų būti sustabdoma (CPK 163 str. 4 p.). Pažymėtina tai, kad asmuo, įgyvendindamas Konstitucijoje įtvirtintą teisės į teisminę gynybą principą, turi teisę pasirinkti, kokiu būdu jam ginti savo pažeistas teises, t. y. jis turi teisę pareikšti ieškinį tiek baudžiamojoje byloje, tiek ir kreiptis dėl pažeistos teisės gynimo civilinio proceso tvarka. Tai, kokiu būdu ieškovas nuspręs ginti savo pažeistas teises, turi įtakos ieškinio senaties termino skaičiavimui. Tuo atveju, kai ieškovas reiškia ieškinį baudžiamojoje byloje, ieškinio senaties termino eiga sustabdoma nuo ieškinio padavimo dienos iki nuosprendžio, kuriuo ieškinys paliktas nenagrinėtas, įsiteisėjimo dienos ir paskui eina toliau (CK 1.130 str. 5 d.). Tuo tarpu tada, kai nuo nusikaltimo nukentėjęs asmuo ieškinį pareiškia civilinio proceso tvarka, ieškinio senaties termino eiga nutrūksta ir iki senaties termino nutraukimo praėjęs laikas į naują terminą neįskaičiuojamas. Taigi, ieškovas, įvertinęs atskirų procesinių veiksmų sukeliamas teisines pasekmes, turi teisę savarankiškai apsispręsti, kaip ir kokiu būdu jam įgyvendinti teisę į pažeistų teisių gynybą.
Išdėstytų argumentų pagrindu konstatuotina, kad ieškovas turi teisę reikšti ieškinį civilinio proceso tvarka, net ir esant tebenagrinėjamai baudžiamajai bylai, kurioje sprendžiamas atsakovo baudžiamosios atsakomybės klausimas, o pirmosios instancijos teismo atsisakymas priimti ieškinį nurodytu pagrindu vertintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas. Papildomai pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo akcentuota aplinkybė, jog ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog baudžiamojoje byloje Nr. 1-499-240/2015 iki įrodymų tyrimo pradžios nebuvo pateiktas civilinis ieškinys, taip pat savaime nėra pakankama ieškiniui nepriimti, kadangi visų pirma teismas galėjo suteikti ieškovui teisę pasinaudoti trūkumų šalinimo institutu (CPK 115 str.).
Vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, apeliacine tvarka peržiūrima nutartis panaikintina dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 338 str., 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartį ir ieškovo A. Ž. ieškinio atsakovui R. G. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.